CP v2

Category: Ekonomika

  • Lenkijoje plečiamas reprografinis mokestis: 1–2 proc. nuo išmaniųjų įrenginių, opozicija kelia klausimus

    Lenkijoje plečiamas reprografinis mokestis: 1–2 proc. nuo išmaniųjų įrenginių, opozicija kelia klausimus

    Lenkijoje atnaujintas vadinamųjų „tuščių laikmenų“ sąrašas, kuriam taikomas reprografinis mokestis. Į jį įtraukti šiuolaikiniai įrenginiai, tokie kaip išmanieji telefonai, planšetiniai kompiuteriai ir kompiuteriai, o mokestis siektų apie 1–2 proc. įrenginio kainos.

    Šis mechanizmas susijęs su autorinių teisių sistema: jis skirtas kompensuoti kūrėjams už teisėtą privatų kūrinių kopijavimą. Iki šiol sąraše dominavo technologijos, kurios rinkoje prarado reikšmę, pavyzdžiui, vaizdo grotuvai ar dalis senesnių įrašymo įrenginių.

    Ministerija: tai ne naujas mokestis

    Lenkijos kultūros ministerija pabrėžia, kad reprografinis mokestis nėra naujas mokestis vartotojams, o veikiau kompensavimo mechanizmas, taikomas įrenginių ir laikmenų prekybos grandinei. Ministerijos teigimu, jo tikslas yra modernizuoti taisykles pagal šiandienos technologinę realybę.

    Po sprendimo paskelbimo viešumoje buvo kartojama, kad rinkoje jau egzistuoja analogiški modeliai kitose Europos Sąjungos šalyse, o vien mokesčio buvimas nebūtinai reiškia automatinį kainų šuolį. Visgi ministerija pripažįsta, kad praktikoje kainodara priklauso nuo gamintojų, importuotojų ir mažmenininkų sprendimų.

    Opozicija ir verslas ginčija teisinį kelią

    Opozicinės partijos PiS atstovai pareiškė, kad tokio pobūdžio finansinių prievolių plėtimas, jų vertinimu, turėtų būti įtvirtintas įstatymu, o ne poįstatyminiu aktu. Politikai pranešė svarstantys kreiptis į ombudsmeno instituciją, kad ši inicijuotų teisėtumo patikrą.

    Kritiką išsakė ir skaitmeninės rinkos atstovai, teigdami, jog reali našta gali tekti vietos tiekimo grandinei, o galiausiai būti perkelta pirkėjams. Jų argumentas paprastas: kai maržos mažos, papildomų kaštų absorbuoti sunku, todėl jie dažnai atsispindi galutinėje kainoje.

    Kas pasikeis vartotojams ir institucijoms?

    Diskusijoje keliama ir viešųjų pirkimų tema: brangesni kompiuteriai ar planšetiniai kompiuteriai reikštų didesnes išlaidas mokykloms, universitetams ir administracijai, kurios įrangą perka dideliais kiekiais. Tai savo ruožtu gali padidinti biudžetines išlaidas, net jei mokestis formaliai nukreiptas į rinkos dalyvius.

    Į debatą įtraukiamas ir skaitmeninio turinio vartojimo pokytis: vis daugiau turinio žiūrima srautinių transliacijų platformose, už kurias vartotojai jau moka. Rinkos dalyviai pabrėžia, kad dalis funkcijų, pavyzdžiui, peržiūra neprisijungus programėlėse, ne visada prilygsta laisvam kopijavimui privačiam naudojimui.

    Skelbiama, kad naujos taisyklės turėtų įsigalioti praėjus šešiems mėnesiams nuo jų oficialaus paskelbimo. Iki tol tikėtinos intensyvios diskusijos dėl kainų poveikio, teisinio pagrindo ir to, kaip užtikrinti, kad surinktos lėšos skaidriai pasiektų kūrėjus.

  • Lenkijos valdžia prašys Europos Komisijos pagalbos po šalnų: kai kur prarasta iki 100 proc. derliaus

    Lenkijos valdžia prašys Europos Komisijos pagalbos po šalnų: kai kur prarasta iki 100 proc. derliaus

    Lenkijos žemės ūkio ministerija skelbia, kad pastarosiomis savaitėmis šalnos smarkiai paveikė sodininkystės ūkius ir plantacijas įvairiuose šalies regionuose. Kai kuriuose ūkiuose nuostoliai, ministerijos teigimu, siekia iki 100 proc. derliaus.

    Žemės ūkio ministras Stefanas Krajewskis pranešė, kad rengiama paraiška dėl nepaprastosios paramos Europos Komisijai. Toks žingsnis reiškia, kad Lenkija sieks pasinaudoti ES krizių valdymo priemonėmis, kurios taikomos stichinių reiškinių paveiktiems sektoriams.

    Kaip bus skaičiuojami nuostoliai?

    Ministro teigimu, nuo pirmadienio vaivadijose turėtų būti pradedamos sudaryti komisijos, kurios įvertins realius ūkių nuostolius. Tokie vertinimai paprastai tampa pagrindu sprendžiant, kokio masto nacionalinė pagalba gali būti skiriama ir kokios paramos galima prašyti Europos Komisijos.

    Ministerija taip pat nurodė, kad lėšų pagalbai nukentėjusiems ūkininkams numatyta ir nacionaliniame biudžete. Vis dėlto galutinis paramos paketas priklausys nuo to, kiek plačiai šalnos paveikė skirtingus regionus ir kultūras, bei nuo oficialiai patvirtintų komisijų išvadų.

    Diskusijos ES dėl rizikos valdymo

    Tuo pat metu Nikosijoje vyksta neformalus ES žemės ūkio ministrų susitikimas, kuriame aptariama, kaip supaprastinti ES rizikos valdymo priemones. Lenkijos ministerija pabrėžia, kad dabartinės taisyklės ūkiams dažnai pernelyg sudėtingos, todėl priemonėmis naudojasi tik apie 2,5 proc. ūkių, nors siekta maždaug 12 proc.

    „Dabartiniai Bendros žemės ūkio politikos instrumentai yra reikalingi, tačiau jie turi būti paprastesni ir geriau pritaikyti ūkių realybei. Ūkininkai turi galėti jais realiai naudotis“, – sakė Stefanas Krajewskis.

    Pastarųjų metų tendencijos rodo, kad ekstremalūs orai Europoje dažnėja, o tai didina spaudimą tiek nacionalinėms vyriausybėms, tiek ES institucijoms greičiau ir aiškiau reaguoti į ūkininkų patiriamas rizikas. Dėl to vis dažniau keliami klausimai, ar esami draudimo, kompensacijų ir krizių rezervų mechanizmai yra pakankamai lankstūs, kai nuostoliai per trumpą laiką tampa masiniai.

  • SAFE pinigai Lenkijai jau arti: pasirašymas su Europos Komisija ir 15 proc. avansas per kelias savaites

    SAFE pinigai Lenkijai jau arti: pasirašymas su Europos Komisija ir 15 proc. avansas per kelias savaites

    Lenkija artėja prie svarbaus etapo Europos Sąjungos gynybos finansavimo programoje SAFE: finansų ministras Andrzejus Domańskis patvirtino, kad paskolos sutartis su Europos Komisija turėtų būti pasirašyta artimiausiomis dienomis. Pasak ministro, šalis siekia, kad pirmieji pinigai Lenkiją pasiektų kuo greičiau, geriausia dar šį mėnesį.

    SAFE mechanizmas numato, kad iki gegužės pabaigos valstybės gali savarankiškai sudaryti sutartis dėl gynybos įsigijimų ir pasirašyti užsakymus su nacionaliniais tiekėjais. Vėliau, pagal programos logiką, daliai pirkimų reikės partnerių iš kitų ES šalių, todėl, kaip akcentuoja Varšuva, delsti neapsimoka.

    Avansas – apie 6,5 mlrd. eurų

    Lenkijai programoje numatyta iki 43,7 mlrd. eurų, o tai ją daro didžiausia SAFE gavėja tarp dalyvaujančių valstybių. Pasirašius sutartį, šalis tikisi 15 proc. avanso, kuris sudarytų apie 6,5 mlrd. eurų ir galėtų būti pervestas per artimiausias dienas ar savaites.

    „Lenkija neturi laiko švaistyti. Šie pinigai turi iškart virsti užsakymais mūsų gamyklose“, – sakė Andrzejus Domańskis.

    Ministras taip pat pabrėžė, kad SAFE yra vienas pigiausių ir efektyviausių būdų finansuoti gynybos modernizavimą, nes remiasi palankiomis, mažų palūkanų paskolomis. Jo teigimu, tai svarbu ne tik kariuomenės atnaujinimui, bet ir darbo vietoms bei vietos pramonės pajėgumų stiprinimui.

    Kas yra SAFE ir kam bus skiriamos lėšos?

    SAFE yra ES lygmens programa, kurios bendra apimtis siekia 150 mlrd. eurų, o pagrindinis tikslas – paspartinti valstybių gynybos investicijas, ypač į Europoje gaminamą ginkluotę ir su ja susijusią infrastruktūrą. Iš viso dėl lėšų kreipėsi 19 ES valstybių, o 18 planų jau sulaukė pritarimo; galutinio sprendimo dar laukia Vengrija.

    Europos Komisijos atstovas Thomas Regnier nurodė, kad dalis valstybių narių, tarp jų ir Lenkija, jau grąžino Komisijai SAFE dokumentus, o dabar vyksta vidinės procedūros, reikalingos pasirašymui. Komisija deklaruoja sieksianti tai užbaigti kuo greičiau, kad būtų galima išmokėti pirmuosius avansus.

    Lenkija skelbia, kad didelė dalis SAFE lėšų turėtų nukeliauti į vietos ekonomiką ir gynybos pramonę, o prioritetai apima oro gynybos stiprinimą, anti-dronų sprendimus, artilerijos pajėgumus ir karinės reikšmės transporto infrastruktūros modernizavimą. Tarp minimų krypčių yra ir Tarcza Wschód projektas, siejamas su rytinės sienos saugumo stiprinimu.

    Vidaus sprendimai dėl paskolos mechanizmo

    Anksčiau Lenkijoje kilo politinių ginčų dėl SAFE įgyvendinimo: kovo viduryje prezidentas Karolis Nawrockis vetavo įstatymą, kuriuo buvo siūloma sukurti specialų fondą ES pinigams administruoti. Reaguodama į veto, Vyriausybė priėmė nutarimą dėl programos Polska Zbrojna, suteikiantį įgaliojimus pasirašyti reikalingus dokumentus.

    Pagal pasirinktą modelį paskolą ketinama imti per valstybinį plėtros banką BGK Fondo Wsparcia Sił Zbrojnych naudai. Skelbiama, kad paskolos grąžinimas turėtų būti organizuojamas taip, kad neapsunkintų minimalaus gynybos išlaidų lygio, kurį Lenkija deklaruoja nacionalinėje politikoje.

  • Lenkija svarsto greitkelį iki Lvivo: rinkliavos iš kelio Ukrainoje keliautų į Lenkijos biudžetą

    Lenkija svarsto greitkelį iki Lvivo: rinkliavos iš kelio Ukrainoje keliautų į Lenkijos biudžetą

    Planai siejami su Ukrainos atstatymu

    Lenkijoje viešai aptariama idėja modernizuoti kelią nuo sienos iki Lvivo ir paversti jį pilnaverčiu greitkeliu. Tema siejama su artėjančiais tarptautiniais susitikimais dėl Ukrainos atstatymo ir galimų bendrų Lenkijos bei Ukrainos infrastruktūros projektų.

    Lenkijos Pramonės plėtros agentūros vadovas Bartłomiejus Babuśka Lenkijos naujienų agentūrai yra sakęs, kad galimo susitarimo prieduose būtų įvardyta konkrečių bendrų investicijų eilė. Tarp pirmųjų minimų projektų – kelio M10 kryptis, jungianti pasienį su Lvivo regionu.

    M10: nuo dabartinio kelio iki greitkelio

    Šiuo metu M10 Ukrainoje apibūdinamas kaip vienos važiuojamosios dalies kelias, vedantis nuo Korczowa–Krakowiec pasienio punkto link Lvivo. Lenkijos pusėje ties siena baigiasi A4 magistralė, todėl diskusijose akcentuojama, kad logistiškai trūksta „tęsinio“ iki svarbaus Vakarų Ukrainos centro.

    Žiniasklaidoje aptariamas scenarijus, kad naujas greitkelis būtų statomas pasitelkiant Lenkijos finansavimą ir vykdomas pagal Lenkijos teisinį reguliavimą, numatant atskirą instituciją ar projekto valdymo vienetą. Tokia schema, pasak idėjos šalininkų, turėtų supaprastinti rangos ir tiekimo grandines Lenkijos įmonėms.

    Rinkliavos ir klausimas, kas uždirbtų

    Vienas daugiausia diskusijų keliantis aspektas – rinkliavos už važiavimą. Viešojoje erdvėje skelbiama, kad kelias galėtų veikti koncesijos principu, o mokestis būtų taikomas tiek lengviesiems automobiliams, tiek krovininiam transportui.

    Pagal aptariamą modelį rinkliavų pajamos būtų nukreipiamos į Lenkijos valstybės biudžetą ir galėtų būti siejamos su Ukrainai suteiktų finansinių priemonių ar kreditavimo sprendimų aptarnavimu. Tai reikštų, kad infrastruktūros projektas būtų traktuojamas ne tik kaip geopolitinė parama, bet ir kaip ilgalaikė investicija su grąžos mechanizmu.

    „Mūsų vizija yra Ukrainos atstatymas per logistinę infrastruktūrą, kuri atvertų Lenkijos įmonėms kelią ne tik į Rytus, bet ir į platesnį Artimųjų Rytų regioną“, – sakė Bartłomiejus Babuśka.

    Praktinis grafikas kol kas išlieka neapibrėžtas: minima, kad projektavimo darbai teoriškai galėtų prasidėti dar karo metu, o reali statyba labiausiai priklausytų nuo saugumo situacijos ir politinių susitarimų. Tokiuose projektuose kritiniai tampa ne tik pinigai, bet ir rizikų valdymas, draudimas, rangovų sauga bei tarpvalstybiniai leidimai.

    Greitkelis iki Lvivo taip pat būtų platesnio logistikos paketo dalis: viešojoje erdvėje minimos ir kitos idėjos, pavyzdžiui, europinės vėžės geležinkelio jungtys, krovininių srautų terminalai Ukrainoje ar transporto koridorių plėtra iki Juodosios jūros regiono. Šie planai atspindi konkurenciją dėl būsimų prekybos maršrutų ir atstatymo užsakymų.

  • Naftos kainos šoktelėjo po Irano dronų atakos JAE: rinkose vėl virš 100 JAV dolerių

    Naftos kainos šoktelėjo po Irano dronų atakos JAE: rinkose vėl virš 100 JAV dolerių

    Ataka JAE ir staigus kainų šuolis

    Pirmadienį, gegužės 4 dieną, Irano dronai smogė naftos infrastruktūrai Fudžairoje Jungtiniuose Arabų Emyratuose. Šis terminalas laikomas vienu svarbiausių regiono eksporto taškų, leidžiančių dalį tiekimo nukreipti aplenkiant Hormūzo sąsiaurį.

    Po pranešimų apie incidentą ir gaisrą rinkos sureagavo iš karto: „Brent“ naftos kaina pakilo daugiau nei 5 proc. ir siekė apie 105 eurus už barelį, o JAV etaloninė WTI brango iki maždaug 97 eurų už barelį.

    Kodėl Fudžaira svarbi rinkoms

    Fudžairos mazgas yra vienas didžiausių pasaulyje naftos sandėliavimo ir perkrovimo centrų, o per terminalą per parą gali judėti apie 1,5–1,8 mln. barelių. Dėl to bet koks sutrikimas čia rinkoms reiškia ne tik fizinės pasiūlos riziką, bet ir papildomą geopolitinę premiją kainoje.

    JAE institucijos skelbė, kad be dronų atakos buvo fiksuotos ir balistinių raketų grėsmės, dalį jų esą pavyko numušti. Šie pranešimai dar labiau sustiprino investuotojų reakciją, nes eskalacijos scenarijus tiesiogiai susijęs su tiekimo saugumu regione.

    Įtampa Hormūzo sąsiauryje ir poveikis tiekimui

    Lygiagrečiai didėja įtampa dėl laivybos Hormūzo sąsiauryje, kuris laikomas vienu svarbiausių pasaulio energetikos „butelio kakliukų“. Iki konflikto per šį maršrutą, įvairiais vertinimais, keliaudavo reikšminga dalis pasaulinės naftos ir dujų krovinių, todėl bet kokie ribojimai greitai persiduoda į kainas.

    JAV karinės jūrų pajėgos pranešė apie konvojavimo ir eskortavimo veiksmus, o Iranas savo ruožtu tvirtino, kad situacija vertinama kitaip ir teigė demonstruojantis kontrolę regione. Tokie prieštaringi pareiškimai paprastai didina neapibrėžtumą, o tai naftos rinkose dažnai reiškia brangimą.

    Be to, pranešta apie ataką prieš tanklaivį, siejamą su Abu Dabio valstybine naftos grupe ADNOC. JAE šį veiksmą pasmerkė, pabrėždami, kad incidentai jūroje kelia tiesioginę grėsmę tarptautinei prekybai ir energetikos tiekimo grandinėms.

    Artimiausiu metu naftos kainų kryptį daugiausia lems tai, ar incidentai išliks pavieniai, ar peraugs į ilgiau trunkančius sutrikimus terminaluose ir laivybos maršrutuose. Rinkos taip pat stebės, ar didės draudimo, krovinių gabenimo ir rizikos kaštai, kurie neretai greitai persikelia į degalų kainas vartotojams.

  • Ne nafta, o duomenis: kodėl Europa skuba kurti suverenią debesiją ir centrus Lenkijoje

    Ne nafta, o duomenis: kodėl Europa skuba kurti suverenią debesiją ir centrus Lenkijoje

    Duomenų suverenitetas tapo geopolitika

    Dar prieš 2022 metais prasidėjusį Rusijos karą prieš Ukrainą terminas duomenų suverenitetas buvo nišinis, dažniau girdimas IT ir reguliavimo specialistų aplinkoje. Tačiau reali karo grėsmė ir kibernetinių atakų mastas privertė valstybes bei verslą iš naujo įvertinti, kur laikomi jų duomenys ir kas iš tikrųjų juos kontroliuoja.

    Ukrainos patirtis, kai dalis kritinių sistemų buvo perkelta į užsienyje veikiančią debesiją, tapo svarbiu argumentu, kad vien fizinė serverių vieta nėra viskas. Esminis klausimas yra jurisdikcija, prieigos teisės ir galimybė tęsti veiklą krizės metu.

    Kodėl Europa atsitraukia nuo JAV debesijų

    Europos institucijos ir vyriausybės jau kurį laiką nerimauja dėl priklausomybės nuo amerikietiškų skaitmeninių tiekėjų, ypač po to, kai duomenų apsauga tapo griežtesnė įsigaliojus BDAR. Tačiau pastaraisiais metais priklausomybės tema vis dažniau keliama ne tik kaip privatumo, bet ir kaip nacionalinio saugumo bei ekonominio atsparumo klausimas.

    Praktinė rizika dažnai siejama su JAV Cloud Act, kuris tam tikromis aplinkybėmis gali įpareigoti JAV bendroves pateikti turimus duomenis valdžios institucijoms. Tai reiškia, kad net jei duomenys fiziškai laikomi Europos Sąjungoje, vien tiekėjas gali lemti, kokiems teisiniams reikalavimams tie duomenys realiai paklūsta.

    „Duomenų suverenitetas reiškia, kad savininkas žino, kur yra jo duomenys, kas gali prie jų prieiti ir kad jie nebus perduoti be jo žinios ir sutikimo“, – sakė skaitmenizacijos viceministras Dariusz Standerski.

    Šiame kontekste Europos Komisija ėmėsi kurti vadinamąją suverenią debesiją savo institucijoms, o dalis Europos valstybių viešajame sektoriuje svarsto arba jau pradėjo migracijas nuo uždarų ekosistemų prie atviresnių sprendimų. Tokias kryptis paprastai skatina du motyvai: mažesnė tiekėjų priklausomybė ir aiškesnė duomenų kontrolė.

    Lenkija tampa duomenų centrų traukos tašku

    Vienas ryškiausių pastarųjų metų signalų yra duomenų centrų plėtra Vidurio Europoje, ypač Lenkijoje. Prancūzijos duomenų centrų operatorė „Data4“ netoli Varšuvos atidarė naują objektą Jawczycėse, o bendras įmonės investicijų mastas Lenkijoje, jos teigimu, jau pasiekė apie 200 milijonų eurų.

    Bendrovė skelbia, kad iki 2030 metų investicijas planuoja didinti maždaug tris kartus, o kampuse Jawczycėse numatyti dar keli etapai. Šiuo metu atidaryto pastato galia siekia 10 megavatų, o ilgalaikis tikslas tame pačiame sklype – išauginti iki 60 megavatų bendros galios.

    „Stabili skaitmeninė infrastruktūra šiandien yra sąlyga tolesnei skaitmeninės ekonomikos plėtrai“, – sakė „Data4“ vadovas Lenkijoje Adam Ponichtera.

    Duomenų centrų rinką dar labiau kaitina spartėjanti DI plėtra, nes moderniems modeliams ir jų diegimui reikia daugiau skaičiavimo galios, grafinių procesorių, aušinimo ir patikimo elektros tiekimo. Tai tampa konkurenciniu faktoriumi: regionai, kurie greičiau užtikrina infrastruktūrą ir energijos prieinamumą, pritraukia daugiau investicijų.

    Lenkija čia mato galimybę: šalies valdžios atstovai viešai pabrėžia, kad duomenų centrai gali tapti ilgalaikiu ekonomikos varikliu. Tuo pačiu tai kelia praktinius klausimus dėl elektros tinklų, energetikos pajėgumų, tiekimo grandinių ir aplinkosauginių standartų.

    „Nėra stiprios ekonomikos be technologinio suverenumo“, – sakė Lenkijos finansų ir ekonomikos ministras Andrzej Domański.

    Plėtojant infrastruktūrą vis dažniau akcentuojamas ir tvarumas. „Data4“ teigimu, naujasis centras atitinka BREEAM standartą, o dalis konstrukcijų buvo gaminama iš anksto, siekiant sumažinti statybų poveikį aplinkai. Tokie argumentai tampa svarbūs, nes duomenų centrai visoje Europoje vis dažniau vertinami ne tik kaip IT objektai, bet ir kaip dideli energijos bei vandens vartotojai.

    Duomenų suvereniteto diskusija, prasidėjusi nuo privatumo ir kibernetinių grėsmių, šiandien vis labiau primena strateginę varžybą dėl kontrolės, reguliavimo ir infrastruktūros. Kai duomenys tampa ekonomikos kuru, klausimas, kam priklauso jų saugyklos ir taisyklės, ima reikšti tiek pat, kiek kadaise reiškė naftos tiekimo grandinės.

  • Būsto kainos Lenkijoje auga lėčiau nei algos: kur už vidutinį atlyginimą įperkamas 1 kv. m?

    Būsto kainos Lenkijoje auga lėčiau nei algos: kur už vidutinį atlyginimą įperkamas 1 kv. m?

    Kainos kyla, bet atlyginimai dažnai sparčiau

    Lenkijos būsto rinka pastaraisiais metais brango, tačiau dalyje didžiųjų miestų atlyginimų augimas pradėjo vytis ir net lenkti butų kainų kilimą. Tai reiškia, kad nominaliai būstas vis dar brangus, bet įperkamumo rodikliai kai kur gerėja, ypač ten, kur kainos stabilizavosi arba šiek tiek smuko.

    Tokias išvadas leidžia daryti Lenkijos centrinio banko duomenys apie sandorių kainas pirminėje rinkoje ir nacionalinės statistikos pateikiami vidutinio darbo užmokesčio skaičiai. Svarbu, kad lyginami ne skelbimų, o realių sandorių įkainiai, todėl vaizdas artimesnis tam, kas vyksta rinkoje iš tiesų.

    Vienas miestas išsiskiria: 1 kv. m už mėnesio algą

    Ryškiausias pavyzdys – Žalioji Gūra, kur vidutinio atlyginimo ir kvadratinio metro kainos santykis tapo išskirtinis. Pagal skaičiavimus, šiame mieste vidutinė mėnesio alga jau leidžia įsigyti apie 1,01 kvadratinio metro būsto, o tai – vienintelis toks atvejis tarp didžiausių analizuotų miestų.

    Įperkamumą čia pagerino dvi aplinkybės: atlyginimai augo pastebimai, o kvadratinio metro kaina kilo palyginti nedaug. Tai nekeičia fakto, kad realiame gyvenime visos algos atidėti būstui beveik neįmanoma, tačiau rodiklis aiškiai parodo, kur gyventojų perkamoji galia būsto atžvilgiu stiprėja.

    Kur situacija gerėja greičiausiai, o kur – blogėja

    Analizuojant 50 kv. m buto „kainą atlyginimais“, kai kuriuose miestuose per metus reikalingų vidutinių algų skaičius sumažėjo. Ypač išsiskiria Žešuvas, kuriame kvadratinio metro kainos per metus krito labiausiai tarp didžiųjų miestų, o atlyginimai augo, todėl gyventojų galimybės įsigyti būstą pagerėjo sparčiausiai.

    Kita medalio pusė – miestai, kuriuose kainos augo greičiau nei vidutiniai atlyginimai. Tarp tokių dažniausiai minimi Gdanskas ir Gdynė, kur būsto kainų šuolis buvo vienas didžiausių, o algų augimas jo nekompensavo. Tokiose vietovėse pirkėjams tenka dar labiau kliautis paskolomis, o įperkamumas prastėja.

    Didmiesčiuose, kurie tradiciškai laikomi brangiausiais, matomas mišrus vaizdas: kai kur kainos kilo minimaliai, o algos augo sparčiau, todėl reikalingų „atlyginimų skaičius“ 50 kv. m būstui sumažėjo. Tačiau bendras lygis išlieka aukštas, o net ir nedideli kainų pokyčiai, esant didelėms sumoms, pirkėjų biudžetams turi apčiuopiamą poveikį.

    Šie skirtumai rodo, kad kalbant apie būsto įperkamumą vien nacionalinių vidurkių nepakanka: lemiami tampa konkretaus miesto atlyginimų dinamika, realios sandorių kainos ir tai, ar rinka auga iš inercijos, ar jau pereina į lėtesnio kilimo fazę.

  • JAV blokada Irano uostams ir tanklaiviams: Pentagonas skaičiuoja beveik 4,5 mlrd. eurų nuostolį

    JAV blokada Irano uostams ir tanklaiviams: Pentagonas skaičiuoja beveik 4,5 mlrd. eurų nuostolį

    Blokada jūroje ir smūgis naftos pajamoms

    JAV Gynybos departamentas skaičiuoja, kad dėl JAV taikomos blokados laivams, plaukiantiems iš Irano uostų ir į juos, Teheranas iki šiol neteko apie 4,5 mlrd. eurų pajamų iš naftos eksporto. Apie šiuos vertinimus pranešė JAV žiniasklaida, remdamasi Pentagono duomenimis.

    Skelbiama, kad nuo balandžio 13 dieną pradėtų veiksmų JAV nukreipė daugiau kaip 40 laivų, kurie bandė išplaukti iš Irano į Omanno įlanką, gabendami naftą ir kitas prekes. Tokios priemonės didina logistikos kaštus ir prailgina tiekimo grandines, o naftos rinkoje paprastai reiškia didesnę rizikos premiją kainose.

    Tanklaiviai Persijos įlankoje ir sulaikytos siuntos

    Pentagono vertinimu, Persijos įlankoje susidarė „kamštis“: įstrigę dešimtys tanklaivių, kuriuose laikoma dešimtys milijonų barelių Irano naftos. JAV šaltiniai taip pat mini atvejus, kai dalis laivų buvo perimti, o tai signalizuoja griežtesnį kontrolės režimą.

    Tai ypač jautru Iranui, nes nafta išlieka pagrindinis valstybės valiutos įplaukų šaltinis, o pardavimų apribojimai tiesiogiai veikia biudžeto balansą. Kai eksporto srautai stringa, kaupiasi atsargos, o daliai siuntų tenka ieškoti netiesioginių maršrutų ar pirkėjų, pasirengusių prisiimti papildomą riziką.

    „Blokada veikia visa apimtimi ir daro aiškų poveikį taip, kaip buvo numatyta“, – sakė Pentagono atstovas Joel Valdez.

    Ar Iranas gali būti priverstas mažinti gavybą?

    Analitikų vertinimu, vienas iš JAV tikslų yra sukurti situaciją, kai Irano naftos saugyklos priartėja prie užpildymo ribos. Jei šalis nebegali pakankamai greitai išgabenti žaliavos, teoriškai gali tekti mažinti gavybą arba stabdyti dalį gręžinių, nes grandinė nuo gavybos iki eksporto tampa užsikimšusi.

    Tokį spaudimą paprastai lydi ir diplomatinis tikslas: priversti oponentą sėsti prie derybų stalo, kai ekonominiai nuostoliai tampa apčiuopiami. Kartu tai kelia įtampą pasaulinei energetikos rinkai, nes Hormūzo sąsiauris ir aplinkiniai maršrutai yra kritiškai svarbūs naftos ir suskystintų gamtinių dujų srautams.

    Kaip tanklaiviai gali bandyti apeiti ribojimus

    Rinkos stebėtojai atkreipia dėmesį, kad Iranas jau ieško būdų prisitaikyti, įskaitant senesnių tanklaivių naudojimą kaip plaukiojančias saugyklas. Tai leidžia laikinai „padėti“ naftą jūroje, kol atsiras galimybė ją perpilti ar išgabenti kitu maršrutu.

    Taip pat minima taktika plaukti arčiau Pakistano ir Indijos krantų, o vėliau naftą perpilti į kitus laivus netoli svarbių tranzito taškų, pavyzdžiui, Malakos sąsiaurio regione. Tokie perpilimai iš laivo į laivą dažnai naudojami siekiant sumaišyti kilmę ar sumažinti tiesioginio atsekamumo riziką, tačiau jie brangina logistiką ir didina incidentų tikimybę.

    Ekspertai neatmeta ir scenarijaus, kad dalis Irano tanklaivių gali bandyti prasiveržti koordinuotai, pasirinkę momentą, kai kontrolė jūroje yra palankesnė. Vis dėlto tokia strategija didina tiek karinės eskalacijos, tiek draudimo ir finansavimo apribojimų riziką.

  • Japonija pirmą kartą nuo karo pradžios perka rusišką naftą: ką reiškia Ormuzo krizė

    Japonija pirmą kartą nuo karo pradžios perka rusišką naftą: ką reiškia Ormuzo krizė

    Japonija pirmą kartą nuo karo Artimuosiuose Rytuose pradžios priims rusiškos naftos krovinį, pranešė Tokijo prekybos ir energetikos sektoriaus atstovai. Pasak jų, sprendimas susijęs su išaugusia rizika Persijos įlankoje, kai dėl įtampos regione sutriko laivyba per Ormuzo sąsiaurį.

    Į Japoniją šiuo metu plaukia tanklaivis su nafta iš Sachalino-2 telkinio, o krovinį įsigijo Japonijos naftos bendrovė Taiyo Oil. Tai reikšmingas pokytis šaliai, kuri po 2022 metais prasidėjusio karo Ukrainoje nuosekliai mažino rusiškų energijos išteklių vaidmenį, bet išlaikė kai kuriuos išimtinius projektus.

    Sachalino-2 projektą valdo Rusijos valstybinė „Gazprom“, tačiau jame ilgą laiką dalyvauja ir Japonijos įmonės Mitsubishi ir Mitsui. Naftos gavyba šiame telkinyje vykdoma nuo 2008 metais, o suskystintų gamtinių dujų eksportas pradėtas 2009 metais, todėl projektas laikomas vienu svarbiausių Japonijos energijos tiekimo grandinėje Azijoje.

    Japonijos priklausomybė nuo importuojamų energijos išteklių išlieka itin didelė, o Persijos įlanka tradiciškai buvo pagrindinis naftos šaltinis. Iki dabartinės krizės per Ormuzo sąsiaurį, kaip skelbta ankstesniais metais, keliaudavo daugiau kaip 90 proc. Japonijos importuojamos naftos ir apie 11 proc. suskystintų gamtinių dujų.

    Tarptautinėje prekyboje Ormuzo sąsiauris laikomas kritiniu „siauruoju tašku“, nes per jį paprastai gabenama apie penktadalis pasaulinio naftos srauto ir maždaug ketvirtadalis pasaulinės SGD apimties. Todėl bet koks ribojimas ar saugumo rizikos augimas tiesiogiai didina tiekimo neapibrėžtumą ir spaudžia kainas, o importuotojai ieško alternatyvų.

    Todėl Tokijas siekia diversifikuoti tiekimą, kad sumažintų priklausomybę nuo vieno regiono maršrutų, net jei tai reiškia politiškai jautrius sprendimus. Rusiškos naftos krovinys Japonijai šiuo atveju tampa ne tiek ilgalaikės krypties signalu, kiek pragmatišku atsaku į suaktyvėjusią geopolitinę riziką ir laivybos sutrikimus.

    „Svarbiausia užduotis yra užtikrinti stabilų tiekimą ir kuo mažesnę riziką, kai regione didėja neapibrėžtumas“, – sakė Japonijos prekybos ministerijos atstovas.

    Analitikai pažymi, kad artimiausiu laikotarpiu Japonijos energijos politika greičiausiai ir toliau balansuos tarp saugumo, kainos ir sankcijų režimų realybės. Energetikos rinkoje tai reiškia didesnį dėmesį atsargoms, lankstesnėms tiekimo sutartims ir logistikos maršrutų draudimui, ypač kai rizika Artimuosiuose Rytuose išlieka padidėjusi.

  • „Spirit Airlines“ nutraukė veiklą: brangstant reaktyviniam kurui žlugo gelbėjimo planas JAV rinkoje

    „Spirit Airlines“ nutraukė veiklą: brangstant reaktyviniam kurui žlugo gelbėjimo planas JAV rinkoje

    JAV pigių skrydžių bendrovė „Spirit Airlines“ nutraukė veiklą po to, kai nepavyko užsitikrinti kreditorių paramos restruktūrizavimo planui. Agentūra Reuters skelbia, kad tai viena ryškiausių JAV aviacijos rinkos nesėkmių per pastaruosius du dešimtmečius, parodžiusi, kaip greitai išoriniai sukrėtimai gali pakeisti vežėjų perspektyvas.

    Pagrindiniu smūgiu tapo staigus reaktyvinio kuro kainos šuolis, siejamas su įtampa Artimuosiuose Rytuose ir sutrikimais per Hormūzo sąsiaurį. Aviakompanijoms kuras įprastai yra viena didžiausių sąnaudų eilučių, todėl net ir trumpalaikis kainų pakilimas gali iš karto mažinti pelningumą, ypač kai bilietų kainas riboja konkurencija.

    „Deja, nepaisant pastangų, neseniai smarkiai išaugusios kuro kainos ir kitos naštos reikšmingai pablogino „Spirit“ finansines perspektyvas“, – sakoma „Spirit Airlines“ pranešime.

    „Spirit Airlines“ buvo reikšmingas JAV vidaus skrydžių žaidėjas, orientuotas į itin žemų kainų modelį, kai keleiviai už papildomas paslaugas, tokias kaip registruotas bagažas ar vietos pasirinkimas, moka atskirai. Reuters nurodo, kad vien per vieną mėnesį bendrovė vidaus maršrutais buvo pervežusi apie 1,7 milijono keleivių, o rinkos dalis, palyginti su ankstesniais metais, buvo mažėjusi.

    Bendrovės pasitraukimas turi tiesioginį poveikį darbuotojams ir keleiviams: atšaukiami skrydžiai, perskirstomi srautai, o keleiviams tenka ieškoti alternatyvų. Apie sprendimą stabdyti skrydžius bendrovė informavo JAV Federalinę aviacijos administraciją, o platesnių komentarų, anot Reuters, nepateikė.

    Rinkoje tuo pat metu suaktyvėjo konkurentai: didieji vežėjai ir kitos pigių skrydžių bendrovės pradėjo taikyti laikinus pasiūlymus, kad perimtų „Spirit“ klientus. Tokios situacijos JAV rinkoje dažnai lemia trumpalaikius bilietų kainų svyravimus atskiromis kryptimis, tačiau ilgainiui mažesnė konkurencija kai kuriuose maršrutuose gali didinti kainų spaudimą.

    Analitikų vertinimu, „Spirit Airlines“ atvejis išryškina platesnę tendenciją: po pandemijos atsigavusi aviacijos paklausa ne visada garantuoja stabilų pelningumą, nes vežėjus vienu metu spaudžia kuras, finansavimo kaina ir didelė kainų konkurencija. Jei geopolitinė įtampa išsilaikys, didžiausias rizikos veiksnys išliks būtent kuro rinkos nepastovumas, kuris ypač skausmingas itin žemų kainų modelį taikantiems vežėjams.