CP v2

Category: Energetika

  • „GEN-I“ įžengė į PJM elektros rinką JAV: ką reiškia narystė vienoje didžiausių pasaulyje sistemų

    „GEN-I“ įžengė į PJM elektros rinką JAV: ką reiškia narystė vienoje didžiausių pasaulyje sistemų

    Žingsnis į didžiausią JAV elektros rinką

    Slovėnijos energetikos grupė „GEN-I“ pranešė tapusi oficialia JAV PJM elektros rinkos nare. PJM apima 13 valstijų JAV rytinėje pakrantėje ir Vašingtoną, o šią sistemą koordinuoja PJM Interconnection, valdanti vieną didžiausių organizuotų elektros rinkų pasaulyje.

    PJM taip pat eksploatuoja didžiausią elektros tinklą Šiaurės Amerikoje, kuris aptarnauja daugiau kaip 67 mln. vartotojų. Narystė šioje rinkoje reiškia ne tik prieigą prie prekybos platformų, bet ir įėjimą į griežtai reguliuojamą bei didelės apimties likvidumo aplinką.

    Kokią prekybą leista vykdyti

    Per savo padalinį „GEN-I Trading North America“ bendrovė gavo leidimus prekiauti vadinamosiomis virtualiomis pozicijomis (virtuals) ir finansinėmis perdavimo teisėmis (FTR). Virtualūs sandoriai dažniausiai naudojami kainų skirtumams tarp išankstinės ir realaus laiko rinkų valdyti, o FTR padeda apsidrausti nuo perdavimo apribojimų sukeliamų kainų šuolių.

    Tokia instrumentų kombinacija yra svarbi prekybos namams, siekiantiems veikti ne tik kaip pirkėjai ar pardavėjai, bet ir kaip rizikos valdytojai skirtinguose tinklo mazguose. PJM rinka išsiskiria sudėtinga kainodara pagal konkrečias lokacijas, todėl rizikos draudimo priemonės joje ypač reikšmingos.

    Plėtra iš Hiustono ir pilnas JAV rinkų „trejetas“

    Į PJM „GEN-I“ įžengė praėjus keliems mėnesiams po oficialaus starto JAV ir būstinės atidarymo Hiustone. Bendrovė nurodo, kad per šį laiką įkūrė vietinę prekybos salę, subūrė JAV ir Slovėnijos ekspertų komandą bei užsitikrino pagrindines licencijas ir narystes, reikalingas veiklai Amerikos energetikos rinkose.

    Įstojusi į PJM, „GEN-I“ skelbia turinti prieigą prie visų trijų pagrindinių JAV elektros rinkų, nes anksčiau jau buvo įgijusi narystes MISO ir ERCOT. Praktikoje tai suteikia platesnes galimybes diversifikuoti portfelį skirtinguose regionuose, kurių kainų dinamika, tinklo apribojimai ir generacijos struktūra dažnai smarkiai skiriasi.

    Pati „GEN-I“ veikia 27 šalyse, o plėtra JAV rodo siekį didinti tarptautinį mastą vienoje konkurencingiausių energetikos rinkų. Energetikos rinkų dalyviams tai taip pat signalas, kad europiniai prekybos namai vis aktyviau ieško galimybių JAV, kur elektros paklausa ir tinklo modernizavimo poreikis auga dėl pramonės elektrifikacijos, duomenų centrų plėtros ir naujų generacijos pajėgumų integracijos.

  • „Rompetrol“ atnaujina penkias talpyklas Petromidia: saugesnė technologija ir 20 proc. daugiau pajėgumų

    „Rompetrol“ atnaujina penkias talpyklas Petromidia: saugesnė technologija ir 20 proc. daugiau pajėgumų

    Modernizacija Petromidia komplekse

    Naftos perdirbimo bendrovė „Rompetrol Rafinare“ tęsia penkių saugyklų talpyklų modernizavimą Petromidia gamykloje Rumunijoje. Projektai įgyvendinami skirtingose stadijose ir yra ilgalaikės investicijų programos dalis, orientuotos į procesų patikimumą ir efektyvesnius srautus.

    Bendrovė skelbia, kad atnaujinimai didina žaliavų ir naftos produktų sandėliavimo pajėgumus 20 proc. Tai svarbu gamyklai, kuri dirba dideliais mastais ir aptarnauja tiek vidaus, tiek eksporto poreikius.

    Kur didinamos talpos?

    Vienas iš jau įgyvendintų etapų – distiliatų talpyklos, naudojamos kaip svarbi dyzelino gamybos grandies dalis, perstatymas. Jos talpa padidinta nuo 5 000 iki 6 000 kubinių metrų.

    Analogiškai plečiama benzino talpykla, kurios talpa taip pat augs nuo 5 000 iki 6 000 kubinių metrų. Dar dvi talpyklos, skirtos dyzelinui ir jo komponentams, didinamos nuo 10 000 iki 12 000 kubinių metrų.

    Tuo pačiu vyksta darbai su didžiausios apimties įrenginiu šiame etape – žalios naftos talpykla, kurios projektinė talpa siekia 57 000 kubinių metrų. Tokios talpyklos yra kritiškai svarbios stabiliai žaliavos tiekimo logistikai ir gamybos ritmo palaikymui.

    Naujas akcentas – hidrauliniai keltuvai

    Įgyvendinant atnaujinimus naudojamas sprendimas, kurį įmonė įvardija kaip inovatyvų: hidrauliniai keltuvai leidžia talpyklą montuoti pradedant nuo stogo ir viršutinių sienelių sekcijų. Tokiu būdu sumažinama dalis darbų aukštyje, o tai tiesiogiai mažina rizikas ir gali trumpinti darbų trukmę.

    „Hidraulinių keltuvų metodas leidžia talpyklą surinkti nuo viršaus, mažinant darbų aukštyje rizikas ir spartinant vykdymą“, – teigiama bendrovės pranešime.

    Pasak „Rompetrol Rafinare“, kiekvienam projektui mobilizuojama apie 100 specialistų, įskaitant projektuotojus, inžinierius, vykdymo komandas, gamyklos personalą bei rangovus. Tokia apimtis rodo, kad talpyklų rekonstrukcija yra kompleksiškas darbas, kuriame svarbios ir saugos, ir kokybės kontrolės procedūros.

    Bendrovė nurodo, kad nuo 2007 metų abiejose jos valdomose gamyklose – Petromidia Năvodari ir Vega Ploieşti – iš viso reabilituota ir modernizuota daugiau nei 60 talpyklų. Tokios investicijos paprastai siejamos su įrenginių tarnavimo laiko prailginimu, avarinių sustojimų rizikos mažinimu ir galimybe lanksčiau valdyti produktų atsargas.

    Pirmąjį 2026 metų pusmetį Petromidia perdirbo beveik 2,6 mln. tonų žaliavų ir pagamino apie 2,1 mln. tonų degalų. Įmonės duomenimis, beveik 70 proc. pagamintų naftos produktų buvo nukreipta į vidaus rinką.

    Vega gamykla, kuri Rumunijoje specializuojasi specialiuose produktuose, tarp jų bitume, heksane ir ekologiniuose tirpikliuose, pirmąjį 2026 metų pusmetį perdirbo beveik 164 000 tonų žaliavų. Bendrovė taip pat skelbia pasiekusi bitumo gamybos rekordą – 48 700 tonų.

    „Rompetrol Rafinare“ akcininkų struktūroje pagrindiniai dalyviai yra KMG International, valdanti 54,63 proc., ir Rumunijos Energetikos ministerija, turinti 44,7 proc. akcijų. Tokia nuosavybės struktūra reiškia, kad gamyklos modernizavimo tempas ir investiciniai sprendimai svarbūs ne tik verslui, bet ir valstybinei energetikos politikai bei tiekimo saugumui.

  • „D.Trading“ ir „Capalo AI“ jungiasi dėl baterijų: žada prognozuojamas pajamas Europoje

    „D.Trading“ ir „Capalo AI“ jungiasi dėl baterijų: žada prognozuojamas pajamas Europoje

    Ukrainos energetikos prekybos bendrovė „D.Trading“ ir baterijų veiklą optimizuojanti „Capalo AI“ paskelbė apie strateginę partnerystę, orientuotą į baterijų energijos kaupimo sistemas ir hibridinius atsinaujinančios energetikos projektus Europoje. Bendrovės teigia siekiančios sukurti finansuotojams patrauklias, iš anksto labiau prognozuojamas pajamų struktūras.

    „D.Trading“ yra „DTEK“ prekybos padalinys ir viena didžiausių privačių energetikos įmonių Ukrainoje. Partnerystėje ši bendrovė numatoma kaip sutartinė sandorio šalis ir energijos supirkėja, galinti pasiūlyti fiksuotų pajamų garantijas, minimalios grąžos grindis ir kredito užtikrinimą.

    „Capalo AI“ į partnerystę įneša automatizuotą optimizavimo platformą „Capalo Zeus Virtual Power Plant“, skirtą valdyti baterijų dalyvavimą keliose rinkose. Praktikoje tai reiškia, kad baterijų pajėgumai gali būti nukreipiami į dienos išankstinę, vidinę bei balansavimo ir kitas pagalbines paslaugų rinkas, ieškant didžiausios vertės konkrečiu metu.

    Toks modelis sprendžia vieną didžiausių baterijų projektų plėtros problemų Europoje: pajamų nepastovumą, kuris apsunkina bankų ir kitų finansuotojų sprendimus. Baterijų verslo logika dažnai remiasi kainų svyravimais, todėl, net ir esant aukštam potencialiam pelningumui, be aiškesnių garantijų gali būti sudėtinga užtikrinti ilgalaikį finansavimą.

    Pagal bendrovių pristatomą schemą vienoje komercinėje sutartyje derinamas prognozuojamumas ir galimybė uždirbti iš rinkos pakilimų. Tai aktualu tiek atskiriems BESS projektams, tiek kartu su saulės ar vėjo elektrinėmis vystomiems hibridiniams sprendimams, kai kaupimas padeda geriau panaudoti pagamintą energiją ir išlyginti gamybos netolygumus.

    „Ši partnerystė sprendžia realią baterijų rinkos problemą“, – sakė „Capalo AI“ vadovas ir vienas įkūrėjų Henri Taskinen.

    „Per dažnai projektai turi rinktis tarp pažangios kelių rinkų optimizacijos ir tokio pajamų užtikrintumo, kurio reikalauja skolintojai. Sujungę „D.Trading“ finansinę stiprybę ir supirkimo struktūras su „Zeus“ optimizavimu dienos išankstinėje, vidinėje ir pagalbinių paslaugų rinkose, šį kompromisą panaikiname“, – sakė jis.

    Pastaraisiais metais Europos energetikos sistemoje baterijų kaupimas tampa vis svarbesnis dėl sparčiai augančios saulės ir vėjo generacijos dalies. Kuo daugiau nepastovios gamybos, tuo didesnis poreikis lankstumui: greitai reaguojančioms baterijoms, kurios gali absorbuoti energijos perteklių ir tiekti ją piko metu bei teikti sistemos stabilumui reikalingas paslaugas.

    Rinkos dalyviai pabrėžia, kad vien technologijos nebeužtenka: investuotojai vis dažniau vertina, ar projektas turi aiškų pajamų modelį ir patikimą sutartinį pagrindą. Dėl to Europoje daugėja hibridinių komercinių modelių, kai optimizavimas keliose rinkose derinamas su rizikos mažinimo priemonėmis, panašiomis į minimalios grąžos grindis ar fiksuotų pajamų komponentus.

  • „D.Trading“ ir „Capalo AI“ baterijų sandoris: kaip žadamos stabilesnės pajamos BESS projektams Europoje

    „D.Trading“ ir „Capalo AI“ baterijų sandoris: kaip žadamos stabilesnės pajamos BESS projektams Europoje

    Kas sutarta ir kodėl tai svarbu

    Energetikos prekybos bendrovė „D.Trading“ ir baterijų valdymo sprendimų kūrėja „Capalo AI“ paskelbė apie strateginę partnerystę, skirtą baterijų energijos kaupimo sistemoms ir hibridiniams atsinaujinančios energetikos projektams Europoje.

    Abi įmonės teigia siekiančios pasiūlyti vadinamąsias bankams priimtinas pajamų struktūras, kurios padėtų lengviau finansuoti BESS projektus ir sumažintų riziką vystytojams bei skolintojams.

    Kaip veiks modelis

    Pagal susitarimą „D.Trading“ tampa sutarties šalimi ir elektros supirkėju, užtikrindama fiksuotų pajamų garantijas, kainos grindų mechanizmus ir kredito palaikymą.

    „Capalo AI“ rūpinsis fizine prieiga prie rinkų ir optimizuos baterijų darbą keliuose segmentuose, įskaitant prekybą išankstinėje, einamosios dienos ir balansavimo paslaugų rinkose, pasitelkdama DI.

    Kokią problemą tai sprendžia BESS rinkoje

    Baterijų projektų pajamos dažnai priklauso nuo kelių skirtingų rinkų, todėl finansuotojams kyla klausimų dėl stabilumo ir prognozuojamumo. Dėl to daliai projektų sunkiau gauti finansavimą arba jis tampa brangesnis.

    Partnerystė orientuota į vieną komercinę sutartį, kuri derintų pajamų nuspėjamumą su galimybe pasinaudoti rinkos „aukštyn“ potencialu, kai baterijos uždirba iš kelių pajamų šaltinių.

    „Ši partnerystė sprendžia realią BESS rinkos problemą: projektams per dažnai tenka rinktis tarp pažangios optimizacijos ir tokio pajamų užtikrintumo, kurio reikalauja skolintojai“, – sakė „Capalo AI“ vadovas ir vienas įkūrėjų Henri Taskinen.

    Pasak įmonių, sprendimas skirtas tiek autonominėms baterijų saugykloms, tiek hibridiniams projektams, kai baterijos įrengiamos greta saulės ar vėjo elektrinių ir padeda valdyti generacijos svyravimus bei gerinti pajamų profilį.

    Rinkoje tai atspindi platesnę tendenciją: Europoje augant atsinaujinančios energetikos daliai, didėja poreikis lankstumui, o baterijos vis dažniau vertinamos kaip infrastruktūra, kuri padeda stabilizuoti sistemą ir efektyviau išnaudoti tinklą.

  • „Amber Grid“ Klaipėdoje išbandė kontroliuojamą dujų deginimą: emisijos mažėja iki 10 kartų

    „Amber Grid“ Klaipėdoje išbandė kontroliuojamą dujų deginimą: emisijos mažėja iki 10 kartų

    Valstybinė gamtinių dujų perdavimo sistemos operatorė „Amber Grid“ Klaipėdoje, vykdydama dujotiekių remonto ir atnaujinimo darbus, pirmą kartą Lietuvoje pritaikė kontroliuojamo mobiliojo dujų deginimo sprendimą. Įmonė teigia, kad taip sumažinamas klimato poveikis, palyginti su tiesioginiu metano išleidimu į atmosferą.

    Remonto metu dalį dujų įprastai siekiama maksimaliai panaudoti tinkle, o likutį perpumpuoti į veikiančius dujotiekius. Vis dėlto nedidelė dalis dujų izoliuotame ruože kartais lieka techniškai neišgaunama, todėl anksčiau būdavo taikomas metano išleidimas.

    Kaip veikia kontroliuojamas deginimas

    Pasirinktas būdas leidžia likutinį metaną sudeginti kontroliuojamomis sąlygomis, naudojant specialią mobilią įrangą, prijungiamą prie atskirto dujotiekio ruožo. Sistema automatiškai uždega dujas ir palaiko stabilią liepsną, o specialistai nuolat stebi slėgio, srauto ir saugos parametrus.

    „Amber Grid“ nurodo, kad įranga atgabenta iš Vokietijos gamintojo PREMA-SERVICE. Bendrovės vertinimu, kontroliuojamas deginimas leidžia klimato poveikį sumažinti maždaug 10 kartų, nes metano patekimas į atmosferą trumpuoju laikotarpiu šildo gerokai labiau nei deginimo metu susidaręs anglies dioksidas.

    Kodėl tai svarbu reguliavimui

    Šis žingsnis siejamas ir su griežtėjančiais Europos Sąjungos reikalavimais dėl metano emisijų energetikos sektoriuje. Metanas laikomas viena svarbiausių šiltnamio efektą sukeliančių dujų, todėl jo nuotėkių mažinimas tampa prioritetu tiek infrastruktūros operatoriams, tiek priežiūros institucijoms.

    „Dujotiekių priežiūros metu pirmiausia siekiame maksimaliai panaudoti dujas sistemoje, o likusius kiekius perpumpuoti į veikiančius dujotiekius. Tačiau nedidelio kiekio techniškai neįmanoma susigrąžinti, todėl anksčiau tekdavo jį išleisti į atmosferą. Nuo šiol šias likutines dujas galime sudeginti kontroliuojamomis sąlygomis. Nors deginant susidaro anglies dioksidas, šis sprendimas klimato poveikį sumažina maždaug 10 kartų, palyginti su tiesioginiu metano išleidimu“, – sakė „Amber Grid“ generalinis direktorius Nemunas Biknius.

    Kur sprendimas bus taikomas toliau

    Bendrovė planuoja kontroliuojamą deginimą naudoti ir ateityje atliekant priežiūros bei remonto darbus, kai tai bus techniškai įmanoma. „Amber Grid“ valdo 2 288 kilometrų ilgio aukšto slėgio gamtinių dujų perdavimo tinklą Lietuvoje.

    Įmonės teigimu, tokie sprendimai leidžia mažinti emisijas ten, kur visiškai jų išvengti remonto metu neįmanoma. Praktikoje tai reiškia mažesnį metano nuotėkį, aiškesnę emisijų kontrolę ir geresnį atitikimą naujiems sektoriaus standartams.

  • Dujų „Vertical Corridor“ plečiasi į Vakarų Balkanus: prisijungė Šiaurės Makedonija ir Serbija

    Dujų „Vertical Corridor“ plečiasi į Vakarų Balkanus: prisijungė Šiaurės Makedonija ir Serbija

    Dujų perdavimo sistemų operatorių iniciatyva „Vertical Corridor“ plečiasi į Vakarų Balkanus: pasirašytas papildytas bendradarbiavimo memorandumas, prie kurio oficialiai prisijungė Šiaurės Makedonijos NOMAGAS ir Transportgas Serbia.

    Šis žingsnis reiškia, kad projektas apims platesnį regioną ir į bendrą planavimą įtrauks dar dvi dujų perdavimo grandies svarbias valstybes, kurios jungia Vidurio Europą su Pietryčių Europa.

    Kas keičiasi prisijungus naujoms šalims

    Atnaujintu memorandumu operatoriai susitarė toliau koordinuoti tarpusavyje sujungtų perdavimo sistemų vystymą ir eksploatavimą. Pagrindinis tikslas – efektyviau išnaudoti jau turimą infrastruktūrą ir geriau suvaldyti apkrovas skirtingais sezonais.

    Numatyta daugiau dėmesio skirti dvikrypčių srautų galimybėms, kad dujos galėtų judėti abiem kryptimis pagal rinkos poreikį. Taip pat bus vertinami papildomų investicijų poreikiai ir didinama tarpvalstybinė pralaida.

    Regioninė reikšmė ir energetinis saugumas

    „Vertical Corridor“ kontekste svarbiausia – alternatyvių tiekimo maršrutų ir fizinių jungčių stiprinimas, ypač po to, kai Europa pastaraisiais metais sistemingai mažino priklausomybę nuo rusiškų dujų. Didesnė pralaida ir lankstesnės srautų kryptys padeda greičiau reaguoti į sutrikimus ar kainų šuolius.

    Operatoriai taip pat sutaria tęsti darbą reguliaciniu, techniniu ir komerciniu lygmenimis, kad koridorius taptų konkurencingesnis ir patrauklesnis rinkos dalyviams. Praktikoje tai dažniausiai reiškia geresnį pajėgumų paskirstymo suderinamumą, aiškesnes taisykles ir sklandesnį tarpvalstybinį koordinavimą.

    Kas dalyvauja iniciatyvoje

    Iniciatyvoje dalyvauja Graikijos DESFA ir Gastrade, Bulgarijos ICGB ir Bulgartransgaz, Rumunijos Transgaz, Vengrijos FGSZ, Slovakijos Eustream, Ukrainos GTSOU, Moldovos Vestmoldtransgaz, taip pat naujai prisijungę Šiaurės Makedonijos NOMAGAS ir Transportgas Serbia.

    Platesnis dalyvių ratas didina projekto svorį, tačiau kartu kelia ir daugiau koordinavimo iššūkių: infrastruktūros modernizavimo tempai, reguliacinės nuostatos ir rinkos brandos lygis regione nevienodi. Vis dėlto būtent suderinti sprendimai lemia, ar koridorius taps realiu papildomu „stuburu“ dujų srautams Europoje.

  • Vokietija skiria 249 mln. eurų Ukrainos energetikos fondui: kiek dar trūksta iki žiemos

    Vokietija skiria 249 mln. eurų Ukrainos energetikos fondui: kiek dar trūksta iki žiemos

    Nauja parama prieš šildymo sezoną

    Vokietija per plėtros banką KfW į Ukrainos Energetikos paramos fondą įnešė daugiau kaip 249 mln. eurų įnašą. Šios lėšos skirtos stiprinti šalies energetikos infrastruktūrą artėjant žiemos ir šildymo sezonui, kai tinklų patikimumas tampa kritiškas.

    Tai didžiausias vienkartinis įnašas į fondą nuo jo veiklos pradžios. Po šio sprendimo bendra Vokietijos parama per šį mechanizmą perkopė 641 mln. eurų.

    Kur keliauja pinigai ir įranga

    Fondo lėšomis jau yra sudaryta sutarčių už daugiau kaip 1,09 mlrd. eurų, o įrangos pristatymai, viešai skelbiamais duomenimis, viršijo 776 mln. eurų. Mechanizmas daugiausia finansuoja kritinę įrangą, atsargines dalis ir kurą energetikos įmonėms įvairiuose Ukrainos regionuose.

    Fondas koordinuojamas kartu su Europos Komisija ir Ukrainos Energetikos ministerija, siekiant greitai nukreipti paramą ten, kur jos labiausiai reikia. Vokietijos įnašo dalis numatyta ir strateginių įrangos atsargų mechanizmui, kad po atakų būtų galima nedelsiant pradėti avarinius remonto darbus.

    Kiek dar trūksta ir kokios rizikos

    Parama skiriama tuo metu, kai prieš šildymo sezoną išlieka atakų prieš energetikos objektus grėsmė, o tinklams reikia greitai atkurti pažeistus pajėgumus. Birželį Ukrainos ir Europos pareigūnai buvo įvardiję 650 mln. eurų skubų finansavimo poreikį prioritetiniams darbams.

    Įvertinus naujausią Vokietijos įsipareigojimą, iki šio tikslo, kaip skelbiama, dar lieka 194 mln. eurų finansavimo spraga. Praktikoje tai reiškia, kad daliai prioritetinių pirkimų ar remonto darbų gali prireikti papildomų donorų sprendimų, kad jie būtų įgyvendinti laiku.

    „Ukraina ir toliau patiria intensyvias Rusijos atakas prieš žmones ir civilinę infrastruktūrą“, – sakė Vokietijos ekonomikos reikalų ministrė Katherina Reiche.

    „Energetikos tiekimas išlieka viena šio karo fronto linijų, todėl remiame Ukrainą saugant ir atkuriant energetikos infrastruktūrą bei raginame tarptautinius partnerius didinti pastangas“, – pridūrė ji.

  • IEA apžvalga: Turkijos elektros paklausa auga sparčiausiai, o energetikos planai iki 2035 metų keičiasi

    IEA apžvalga: Turkijos elektros paklausa auga sparčiausiai, o energetikos planai iki 2035 metų keičiasi

    IEA įvertino Turkijos kryptį

    Tarptautinė energetikos agentūra (IEA) paskelbė Turkijos 2026 metų energetikos politikos apžvalgą, parengtą bendradarbiaujant su šalies Vyriausybe. Dokumente aptariama, kaip Turkija derina augantį energijos poreikį, išmetamųjų teršalų mažinimą ir tiekimo saugumą.

    IEA išskiria 2022 metais patvirtintą pirmąjį Nacionalinį energetikos planą, kuriame numatyti tikslai 2020–2035 metų laikotarpiui. Taip pat pažymimas 2025 metais priimtas Klimato įstatymas, kuriuo sukuriamas pagrindas anglies kainodaros sistemai.

    Elektros paklausa auga, o priklausomybė nuo importo išlieka

    Apžvalgoje akcentuojama sparčiai didėjanti elektros paklausa: 2005–2024 metais elektros vartojimas vidutiniškai augo beveik 5 proc. per metus. IEA tai įvardija kaip vieną greičiausių augimo tempų tarp agentūros narių.

    Nacionalinis energetikos planas prognozuoja, kad paklausa iki 2035 metų ir toliau didės, nors augimo tempas turėtų lėtėti. Pagrindiniais veiksniais laikomi pramonės poreikiai ir namų ūkių vartojimas.

    IEA pabrėžia, kad toks augimas didina pažeidžiamumą išoriniams sukrėtimams, ypač dėl Turkijos priklausomybės nuo importuojamo iškastinio kuro. Tai reiškia, kad kainų svyravimai ir tiekimo sutrikimai gali greičiau persiduoti į elektros kainas bei infliaciją.

    Atsinaujinantys ištekliai, branduolinė energetika ir anglies dilema

    IEA vertina spartų atsinaujinančios energetikos augimą ir ambicingus vėjo bei saulės elektrinių plėtros planus. Skaičiuojama, kad 2025 metais atsinaujinantys energijos ištekliai pagamino 43 proc. šalies elektros, o iki 2035 metų ši dalis galėtų didėti iki 55 proc.

    Kartu numatoma ir branduolinės energetikos plėtra: kai Akuju atominė elektrinė artimiausiais metais pradės veikti pilnu pajėgumu, branduolinė energetika turėtų sudaryti apie 10 proc. instaliuotos galios. Be Akuju projekto, valdžia svarsto papildomas dideles atomines elektrines ir mažus modulinius reaktorius.

    Tačiau apžvalga atkreipia dėmesį, kad anglis išlieka reikšminga energetikos mišinio dalis. 2024 metais ji patenkino ketvirtadalį šalies energijos poreikio ir daugiau nei trečdalį elektros gamybos.

    IEA skaičiavimu, 2025 metais Turkija suvartojo apie 120 mln. tonų anglies, todėl tapo didžiausia anglies vartotoja Europoje. Agentūra pažymi, kad elektros gamybos anglies dioksido intensyvumas šalyje išlieka vienas didžiausių tarp IEA narių, todėl aiškus, iš anksto suplanuotas perėjimas nuo anglies padėtų sumažinti tiek ekonomines, tiek socialines rizikas.

    Šilumos sektoriuje matomas geotermijos potencialas

    Apžvalgoje aptariama ir šilumos ūkio dekarbonizacija, kurioje svarbų vaidmenį galėtų atlikti geoterminė energija. IEA vertinimu, šis išteklius ypač aktualus centralizuotam šildymui, tačiau teisinė ir reguliacinė bazė dar tik kuriama.

    Agentūra pabrėžia, kad aiškios taisyklės ir ilgalaikė politika centralizuoto šildymo plėtrai galėtų padėti pritraukti investicijas. Tai taip pat leistų nuosekliau mažinti iškastinio kuro naudojimą pastatų sektoriuje ir gerinti oro kokybę miestuose.

  • Šiaurės Makedonija kuria gamtinių dujų rinkos operatorių: pasirinktas elektros rinkos „MEMO“ modelis

    Šiaurės Makedonija kuria gamtinių dujų rinkos operatorių: pasirinktas elektros rinkos „MEMO“ modelis

    Sprendimas: operatorių kurti per MEMO

    Šiaurės Makedonijos Vyriausybė pavedė šalies elektros energijos rinkos operatoriui „MEMO“ parengti planą, kaip įsteigti gamtinių dujų rinkos operatorių. Plane turi atsispindėti organizaciniai, techniniai, informacinių technologijų, teisiniai ir finansiniai parametrai.

    Taip pat numatyta, kad „MEMO“ reguliariai, ne rečiau kaip kartą per tris mėnesius, informuos Vyriausybę ir atsakingas ministerijas apie įgyvendinimo pažangą. Tikslas – paspartinti sprendimų priėmimą ir išvengti institucinių spragų, kurios ilgą laiką stabdė dujų rinkos plėtrą.

    Teisinis pagrindas senas, institucijos – tik dabar

    Teisinis dujų rinkos pagrindas Šiaurės Makedonijoje buvo nustatytas 2018 metais Energetikos įstatymu, tačiau praktinė institucinė struktūra dujų sektoriui ėmė formuotis tik palyginti neseniai. Dėl to rinka iš esmės neturėjo pilnai veikiančio mechanizmo prekybai, balansavimui ir skaidriam pajėgumų bei srautų planavimui.

    Vyriausybės užduotis „MEMO“ signalizuoja, kad šalis pereina nuo formalių nuostatų prie realaus rinkos modelio diegimo. Tokia kryptis svarbi ir investuotojams, kuriems reikalingos aiškios taisyklės, prognozuojamas reguliavimas bei patikima atsiskaitymų ir duomenų infrastruktūra.

    Kodėl atsisakyta naujos institucijos

    Prieš priimant sprendimą buvo vertinti regioniniai rinkos modeliai – nuo visiškai liberalizuotų sistemų, taikomų, pavyzdžiui, Austrijoje ir Vengrijoje, iki mišrių modelių Graikijoje, Kroatijoje, Bulgarijoje ir Rumunijoje. Išvadose pažymėta, kad kuriant atskirą, naują juridinį vienetą reikėtų ilgo įgyvendinimo laikotarpio, didelių administracinių ir veiklos sąnaudų bei sudėtingų procedūrų.

    Todėl pasirinktas pragmatiškesnis kelias – pasiremti „MEMO“ patirtimi, sukaupta valdant elektros rinkos procesus. Vyriausybės vertinimu, tai leidžia palaipsniui sukurti integruotą elektros ir gamtinių dujų rinkos operatorių, o ne nuo nulio statyti dar vieną instituciją.

    Infrastruktūra artėja: be operatoriaus ji neveiks pilnai

    Šiaurės Makedonija intensyviai dirba ties pagrindiniais infrastruktūros projektais, kurie turėtų keisti šalies tiekimo galimybes ir prekybos kryptis. Tarp svarbiausių – dujotiekio jungtys su Graikija, kurios, kaip planuojama, turėtų pradėti veikti 2027 metų viduryje, ir su Serbija, numatoma 2028 metų pabaigoje.

    Energetikos ministerijos vertinimu, be veikiančio rinkos operatoriaus nauja infrastruktūra negalėtų būti efektyviai išnaudota: reikalingi standartizuoti pajėgumų paskirstymo, balansavimo, duomenų apsikeitimo ir atsiskaitymo procesai. Be jų atsirastų rizika, kad fizinis pajėgumas bus, tačiau rinkos dalyviai neturės aiškių taisyklių, kaip juo naudotis.

    Projektai taip pat siejami su platesnėmis tiekimo alternatyvomis, įskaitant galimą prieigą prie suskystintų gamtinių dujų logistikos per regiono infrastruktūrą. Tokiu atveju operatyvi ir skaidri rinkos veikla tampa būtina tam, kad į šalį realiai ateitų konkurencingi tiekėjai ir atsirastų likvidumas.

    Šiuo žingsniu Šiaurės Makedonija siekia įgyvendinti europinio reguliavimo kryptį ir priartėti prie regioninių rinkų integracijos tikslų. Praktikoje tai reiškia, kad kartu su naujais tarpvalstybiniais sujungimais turi atsirasti ir institucinis „variklis“, kuris užtikrins taisyklių vienodumą, skaidrumą bei rinkos dalyvių pasitikėjimą.

  • Europos dujų atsargos artėjant žiemai: kiek jų iš tikrųjų reikia ir kodėl kainos kyla?

    Europos dujų atsargos artėjant žiemai: kiek jų iš tikrųjų reikia ir kodėl kainos kyla?

    Europos dujų rinkoje vėl juntama įtampa: didmeninės kainos šoktelėjo į aukščiausią lygį nuo 2023 metų, o viešojoje erdvėje daugiausia dėmesio skiriama vienam rodikliui – kiek užpildytos dujų saugyklos. Graikijos energetikos viceministro Nikos Tsafos vertinimu, vien saugyklų užpildymo procentas neparodo realaus pasirengimo žiemai.

    Šiuo metu Europos dujų saugyklos yra užpildytos apie 66 proc., tačiau svarbiau ne pats procentas, o tai, kiek dujų per žiemą iš jų paprastai sunaudojama. Istoriškai rinka žiemą remiasi ne tik saugyklomis: dalį poreikio dengia vamzdynais ir suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalais atkeliaujantys srautai, taip pat – pramonės ir energetikos paklausos pokyčiai.

    Kiek dujų žiemą paimama iš saugyklų?

    Pasak N. Tsafos, per pastarąsias 15 žiemų iš saugyklų vidutiniškai buvo sunaudojama apie 644 TWh dujų. Vertinant pastarąjį dešimtmetį, kai mažėjo Europos Sąjungos vidaus gavyba, tipinis suvartojimas iš saugyklų priartėja prie maždaug 700 TWh.

    Šalčiausių žiemų scenarijus, anot jo, reikštų didesnį poreikį – apie 818–853 TWh. Būtent šie skaičiai leidžia blaiviau vertinti riziką: svarbu palyginti, kiek energijos ekvivalento dujų yra saugyklose ir kokiu tempu jos pildomos.

    N. Tsafos nurodo, kad dabartinis saugyklų lygis siekia apie 742 TWh ir didėja maždaug 100 TWh per mėnesį. Be to, Ukrainoje papildomai laikoma apie 108 TWh dujų, kurių dalis, priklausomai nuo techninių ir komercinių sąlygų, galėtų prisidėti prie regiono pasiūlos piko metu.

    Kodėl kainos kyla, net kai dujų „užtektų“?

    Energetikos rinkose kainą dažnai formuoja ne vidutiniai, o ribiniai ir rizikos scenarijai: užtenka kelių nepalankių veiksnių, kad prekybininkai įskaičiuotų „draudimo“ priedą. Tokiais veiksniais tampa ne tik saugyklų užpildymo tempas, bet ir SGD krovinių konkurencija su Azija, netikėti tiekimo sutrikimai, oro prognozės, geopolitinė įtampa bei infrastruktūros remontai.

    Europos dujų balansas taip pat jautrus elektros gamybos struktūrai: jei silpnesnis vėjas ar mažesnė hidroenergijos gamyba didina dujinių elektrinių poreikį, rinka tai greitai atspindi kainose. Pramonės vartojimas, nors ir mažesnis nei iki 2022 metų, išlieka reikšmingas, o bet koks atsigavimo signalas gali kilstelėti lūkesčius dėl paklausos.

    „Bendra situacija atrodo gerokai perspektyvesnė, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio, tačiau tai nereiškia, kad galima atsipalaiduoti“, – sakė Nikos Tsafos.

    Jo teigimu, vien iš duomenų neatrodo, kad rinka turėtų pagrindo skubiai įkainoti didelį fizinį dujų trūkumą artėjančią žiemą. Vis dėlto kainų šuoliai dažnai kyla iš išankstinio nerimo dėl galimų ekstremalių scenarijų, todėl pagrindinis klausimas šiuo metu – ar rizikos priedas atitinka realią tiekimo ir paklausos situaciją.