CP v2

Category: Energetika

  • Indonezija kuria saulės archipelagą: planas sujungti per 17 000 salų į bendrą elektros tinklą

    Indonezija kuria saulės archipelagą: planas sujungti per 17 000 salų į bendrą elektros tinklą

    Indonezija svarsto ambicingą energetikos kryptį, kurią pati apibūdina kaip saulės archipelagą: saulės elektrinių ir energijos kaupimo sistemų tinklą, išskaidytą per daugiau nei 17 000 salų. Idėja paprasta, bet mastas milžiniškas – vietoje vieno didelio projekto planuojama daug tarpusavyje derančių sprendimų skirtingose salose.

    Šalies geografija seniai kelia iššūkių elektros tiekimui: daugelis salų turi atskirus, tarpusavyje menkai sujungtus tinklus. Atokesnėse vietovėse vis dar plačiai naudojami dyzeliniai generatoriai, o kuras dažnai atgabenamas jūra, todėl tiekimas priklauso nuo logistikos, oro sąlygų ir kainų svyravimų.

    Kodėl tai tapo prioritetu

    Indonezijos valstybinė energetikos bendrovė PT PLN pastaraisiais metais aktyvina saulės energetikos plėtrą ir skelbia naujų pajėgumų planus. Viešai minėta kryptis apima apie 1,2 gigavato saulės generacijos projektų, tačiau saulės archipelago koncepcija apima daugiau nei pavienes elektrines.

    Esminis siekis – mažinti priklausomybę nuo importuojamo dyzelino bei pagerinti tiekimo patikimumą salose, kuriose nutrūkus kuro pristatymui kyla elektros trūkumo rizika. Be to, Indonezija yra arti pusiaujo, todėl saulės ištekliai daugelyje regionų yra santykinai stabilūs didelę metų dalį.

    Kaip veiktų išskaidytas tinklas

    Planuojama remtis decentralizuotu modeliu: didesnėse salose galėtų atsirasti didelės saulės elektrinės, maitinančios regioninius tinklus, o mažesnėse – vietinės elektrinės su baterijomis. Būtent energijos kaupimas laikomas vienu kertinių elementų, nes jis leidžia subalansuoti gamybą po saulėlydžio ir sumažinti svyravimus dėl debesuotumo.

    Ilgainiui dalį salų ketinama glaudžiau sujungti povandeniniais kabeliais, kad energijos perteklius vienur galėtų padėti padengti deficitą kitur. Toks sprendimas teoriškai didintų sistemos atsparumą: sutrikus generacijai ar infrastruktūrai vienoje saloje, kitos galėtų toliau tiekti elektrą.

    Kokie didžiausi iššūkiai

    Didžiausia kliūtis – infrastruktūros sudėtingumas ir kaina, nes saulės elektrinių, baterijų ir tinklų plėtra tūkstančiuose salų reiškia dideles tiekimo grandines, sudėtingą priežiūrą ir skirtingus vietinius poreikius. Papildomai reikės spręsti tinklų stabilumo klausimus, užtikrinti rezervus ir planuoti, kaip sistema veiks ekstremalių orų metu.

    Jei projektas bus įgyvendintas taip, kaip numatoma, Indonezija galėtų tapti viena pirmųjų valstybių, pritaikiusių didelio masto išskaidytą saulės energetikos modelį visai salų valstybei. Tai būtų svarbus precedentas kitoms salų šalims ir regionams, kurie siekia atsisakyti dyzelinių generatorių, bet susiduria su ribotomis jungtimis ir brangia logistika.

  • Kinija išplukdė 16 MW plūduriuojančią vėjo turbiną: kodėl tai gali pakeisti jūrų energetikos lenktynes

    Kinija išplukdė 16 MW plūduriuojančią vėjo turbiną: kodėl tai gali pakeisti jūrų energetikos lenktynes

    Kinijos pakrantėje į jūrą išplukdyta, kaip skelbiama, viena galingiausių iki šiol plūduriuojančių vėjo turbinų pasaulyje. Ant plaukiojančios platformos sumontuotas 16 megavatų galios įrenginys turėtų atverti kelią vėjo elektrinėms ten, kur jūros gylis iki šiol ribojo įprastus sprendimus.

    Skirtingai nei dauguma jūrinio vėjo parkų, ši turbina nėra tvirtinama prie dugno standžiais pamatais. Ji montuojama ant plūduriuojančios konstrukcijos, kuri laikoma inkaravimo sistemomis, o energija į krantą perduodama dinaminiais povandeniniais kabeliais.

    Kas yra plūduriuojantis jūrinis vėjas?

    Tradicinės jūrinės vėjo elektrinės dažniausiai statomos naudojant dugninius pamatus, kurie ekonomiškai pagrįsti palyginti sekliose vietose. Tačiau didelė dalis stipriausių vėjų pasaulyje pučia virš gilesnių akvatorijų, kur tokie pamatai tampa brangūs arba techniškai sudėtingi.

    Plūduriuojanti technologija šį barjerą iš esmės panaikina, nes konstrukcijai nebereikia masyvių dugninių atramų. Vis dėlto ji sukuria kitą iššūkį: platforma turi išlikti stabili bangavimo, srovių ir audrų metu, kad turbina dirbtų saugiai ir efektyviai.

    Kodėl 16 MW čia svarbu

    16 megavatų galia jau pati savaime yra virš dabartinės komercinės „pagrindinės srovės“ daugelyje rinkų, o plūduriuojančiame formate tokio dydžio turbina kelia dar griežtesnius reikalavimus konstrukcijai. Didėjant galiai, auga ir apkrovos bokštui, platformai bei inkaravimo sistemoms, todėl sprendiniai turi būti projektuojami kitaip nei mažesniems prototipams.

    Tokio masto įrenginiui svarbūs ne tik mechaniniai sprendimai, bet ir elektros ūkis: kabeliai turi atlaikyti nuolatinį judėjimą, o tinklo prijungimas jūroje reikalauja patikimos apsaugos bei stebėsenos. Praktikoje tai reiškia, kad vien „didesnės turbinos“ nepakanka, reikia subalansuotos visos sistemos.

    Kas stovi už projekto ir kas toliau

    Projektas siejamas su „Goldwind“ ir „China Three Gorges“, o prototipo atitiktį vertina sertifikavimo institucijos Kinijoje. Tokie patvirtinimai paprastai yra būtina sąlyga, kad demonstracinė technologija pereitų į ilgesnį bandymų etapą ir vėliau būtų svarstoma komerciniams parkams.

    Artimiausias žingsnis yra ilgesnė eksploatacija realiomis sąlygomis, kai renkama informacija apie našumą, konstrukcijos elgseną ir patikimumą skirtingu oru. Būtent šie duomenys parodys, ar sprendinys gali būti kartojamas didesniu mastu ir kokių korekcijų reikės prieš serijinę plėtrą.

    Plūduriuojančio jūrinio vėjo ekonomika kol kas sudėtingesnė nei dugninės technologijos, nes brangesnė platforma, inkaravimas, kabeliai ir uostų infrastruktūra. Vis dėlto konkurencija dėl gilaus vandens vėjo resursų auga, o sėkmingas 16 megavatų demonstracinis projektas gali paspartinti tiekimą, standartizaciją ir kaštų mažėjimą.

    Globaliame kontekste Europa iki šiol sukaupė reikšmingą plūduriuojančių parkų patirtį, o Azijos šalys, turinčios greitai gilėjančias pakrantes, šią kryptį mato kaip strateginę. Kinijos žingsnis su 16 megavatų įrenginiu rodo siekį ne tik diegti, bet ir formuoti technologinį tempą jūrinės energetikos lenktynėse.

  • Graikija griežtina atsinaujinančios energetikos planavimą: kur nebegalės atsirasti parkai

    Graikija griežtina atsinaujinančios energetikos planavimą: kur nebegalės atsirasti parkai

    Graikija pristatė naują specialųjį teritorijų planavimo pagrindą atsinaujinančiai energetikai, kuriuo siekiama aiškiau sureguliuoti, kur ir kokiomis sąlygomis gali būti vystomi saulės, vėjo bei energijos kaupimo projektai. Energetikos ministerija pabrėžia, kad spartus pajėgumų augimas turi būti derinamas su gamtos, kultūros paveldo ir gyvenamosios aplinkos apsauga.

    Per pastaruosius septynerius metus šalis smarkiai didino atsinaujinančių išteklių dalį elektros balanse: daugiau nei pusė elektros suvartojimo jau dengiama iš atsinaujinančių šaltinių. Įrengtoji atsinaujinančių išteklių galia pasiekė apie 18 gigavatų, kai 2019 metais siekė 6,3 gigavato, o nuo 2024 metų Graikija tapo grynąja elektros eksportuotoja.

    Naujasis teritorijų planavimo dokumentas pateiktas viešoms konsultacijoms ir nustato bendrąsias taisykles naujiems projektams, ypač ten, kur konfliktai su saugomomis teritorijomis ar kraštovaizdžiu yra didžiausi. Taip pat numatyta, kad jau veikiantys ar pažengusio leidimų išdavimo etapo projektai ir toliau būtų vertinami pagal iki šiol galiojusią tvarką.

    Kur ribojami saulės parkai

    Pagal siūlomą sistemą saulės elektrinių plėtra būtų draudžiama arba itin ribojama jautriausiose teritorijose. Tarp jų įvardijamos „Natura 2000“ tinklo saugomos teritorijos, miškai ir miškingos vietovės, „Ramsar“ šlapynės, nacionaliniai parkai, paskelbti gamtos paminklai bei kitos išskirtinio kraštovaizdžio zonos.

    Numatyti ribojimai apimtų ir Pasaulio paveldo vietoves, atskiras archeologines apsaugos zonas, taip pat kai kurias tradicinių terasų ar saugomų kraštovaizdžio elementų teritorijas. Papildomai akcentuojamas ir praktinis kriterijus: draudimai ar ribojimai gali būti taikomi vietovėms, kurios neturi kelių privažiavimo, bei maudymosi paplūdimiams.

    Siūlomos ir naujos kiekybinės taisyklės: naujų, dar aplinkosauginių leidimų negavusių fotovoltinių parkų užimamas žemės plotas viename regioniniame vienete negalėtų viršyti 1,5 proc. Kartu būtų nustatomi minimalūs atstumai iki gyvenviečių ir reikalavimai dėl vizualinio poveikio.

    Jei saulės elektrinės būtų planuojamos netoli svarbių kultūros paveldo objektų, atsirastų papildomas vertinimas. Projektams, numatytiems iki 1 500 metrų nuo UNESCO Pasaulio paveldo vietovių ir kitų reikšmingų paminklų ar istorinių teritorijų, būtų reikalingas vizualinio poveikio vertinimas, o iki 1 000 metrų nuo griežtos apsaugos zonų taikomi dar griežtesni kriterijai.

    Vėjo elektrinėms – daugiau „ne“ zonų

    Vėjo jėgainių parkams siūlomos naujos draudžiamos teritorijos, įskaitant Atiką ir Salonikų metropolinę zoną, taip pat aukštikalnes virš 1 200 metrų. Ribojimai apimtų „Ramsar“ šlapynes, išskirtinio gamtos grožio kraštovaizdžius ir nacionalinių parkų branduolines zonas.

    Taip pat numatyta riboti plėtrą absoliučios gamtos apsaugos zonose, aktyvios gavybos teritorijose ir vietovėse be kelių privažiavimo. Atskirai išskiriamos salos, mažesnės nei 300 kvadratinių kilometrų, kur vėjo parkai iš esmės nebūtų leidžiami, išskyrus atvejus, kai projektas pagrindžiamas viešuoju interesu, pavyzdžiui, būtinybe užtikrinti vandens gėlinimo infrastruktūrą.

    „Natura 2000“ specialiosiose paukščių apsaugos teritorijose vėjo parkai būtų galimi tik išimtiniais atvejais: kai tokia plėtra aiškiai numatyta patvirtintose specialiosiose aplinkosauginėse studijose ir kai vietovėje vėjo potencialas viršija 7,5 metro per sekundę. Salų savivaldybių vienetuose siūloma nustatyti ir „talpos“ ribą, kad vėjo parkai neužimtų daugiau kaip 4 proc. teritorijos.

    Jūriniai projektai ir energijos kaupimas

    Naujajame planavimo pagrinde numatytos ir atskiros taisyklės jūriniams vėjo bei saulės projektams. Pirmą kartą aiškiai apibrėžiamos apsaugos ir išbraukimo zonos, įtvirtinami konkretūs vietos parinkimo kriterijai ir privalomos specializuotos studijos, skirtos jūros aplinkai ir ekosistemoms apsaugoti.

    Graikijos sprendimas atspindi platesnę Europos tendenciją: atsinaujinančių išteklių plėtra spartėja, tačiau kartu griežtėja reikalavimai dėl biologinės įvairovės, kraštovaizdžio, kultūros paveldo ir socialinio priimtinumo. Praktikoje tai reiškia, kad vien įrengtos galios nebeužtenka, vis dažniau lemiamu faktoriumi tampa aiškios teritorijų planavimo taisyklės ir iš anksto identifikuotos zonos, kur projektai apskritai gali būti svarstomi.

  • Sprogimas „MOL“ Tiszaújváros gamykloje: vienas žuvęs, devyni sužeisti, aiškinamos priežastys

    Vengrijoje, Tiszaújváros mieste esančioje „MOL“ grupės gamykloje įvyko sprogimas, apie kurį bendrovė pranešė kaip apie pramoninę avariją. Pasak „MOL“, incidentas nutiko paleidžiant iš naujo „Olefin 1“ įrenginį „MOL Petrolkémia“ teritorijoje.

    Įmonės teigimu, sprogimo metu įrenginys nebuvo įprastai eksploatuojamas, nes vyko techninės priežiūros ir darbai, skirti prailginti jo naudojimo laiką. Pirminiais duomenimis, sprogo angliavandenilis vamzdyne, o įrenginys iškart buvo sustabdytas.

    „Tai pramoninė avarija, šiuo metu nėra požymių, kad būtų buvęs išorinis įsikišimas“, – sakė „MOL“ valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius Žsoltas Hernádi.

    Bendrovė nurodė, kad po incidento buvo pradėtas dujų deginimas fakeluose, siekiant saugiai sumažinti slėgį ir suvaldyti rizikas. Avarijos aplinkybes tirs atsakingos institucijos, taip pat „MOL“ kartu su valstybės ekspertais.

    Vietos tarnybos pranešimą apie sprogimą gavo 8.45 valandą. Į įvykio vietą buvo iškviestos gamyklos ugniagesių pajėgos, taip pat Tiszaújváros ir Miškolco ugniagesiai, regiono katastrofų valdymo operatyvinis padalinys ir mobili laboratorija.

    Skelbta, kad maždaug po dviejų valandų gaisras buvo užgesintas. Vietos informavimo kanaluose pasirodė nuotraukos su tirštais juodais dūmais, tačiau katastrofų valdymo institucija nurodė, jog gyventojams grėsmės nėra.

    Per sprogimą žuvo vienas žmogus, dar devyni asmenys buvo sužeisti. Pranešta, kad vieno sužeistojo būklė yra kritinė, keli patyrė sunkesnius sužalojimus, kiti nudegė lengviau.

    Tiszaújváros kompleksas laikomas vienu svarbiausių „MOL“ naftos chemijos centrų: čia veikia integruota olefinų gamyba, o žaliavos naudojamos tolesnei plastiko ir kitų chemijos produktų gamybai. Pastaraisiais metais „MOL“ šiame regione plėtė aukštesnės pridėtinės vertės produktų gamybą, todėl incidento priežastys ir poveikis veiklai bus atidžiai vertinami tiek įmonės, tiek institucijų.

  • Rusiškų dujų atsisakymas iki 2027 metų: CSEE šalims įspėjama apie ilgalaikį kainų priedą

    Rusiškų dujų atsisakymas iki 2027 metų: CSEE šalims įspėjama apie ilgalaikį kainų priedą

    Europos Sąjungai rengiantis iki 2027 metų pabaigos atsisakyti rusiškų dujų, sausumos koridoriais nuo jūros atskirtas Vidurio ir Pietryčių Europos (CSEE) regionas gali susidurti su ilgalaikiu gamtinių dujų kainų priedu. Apie tai viešai kalbėjo Vengrijos dujų perdavimo sistemos operatoriaus FGSZ Földgázszállító vadovas Szabolcs I. Ferencz, aptardamas rinkos pokyčius ir reguliavimo iššūkius.

    Jo teigimu, vien tiekimo saugumo prasme po visiško rusiškų dujų atsisakymo situacija išlieka valdoma, tačiau didžiausia rizika slypi ekonomikoje. Mažesnis rinkos likvidumas ir labiau įtempta pasiūla gali lemti struktūrinį kainų priedą visam regionui, o tai reikštų nuolatinį konkurencinį trūkumą pramonei ir vartotojams.

    Kodėl kainos gali skirtis

    Sausumos CSEE šalys turi ribotesnę prieigą prie suskystintų gamtinių dujų, nes SGD terminalai dažniausiai yra pakrantėse, o dujų srautai iki regiono priklauso nuo tarpvalstybinių jungčių ir jų pralaidumo. Kai alternatyvūs tiekimo keliai perpildomi, kainų skirtumai tarp regionų gali tapti ne laikini, o nuolat pasikartojantys.

    Papildomą spaudimą gali sukelti ir prekybos apimtys: jei regione mažėja dujų kiekiai, kuriais aktyviai prekiaujama tarpvalstybiniu mastu, krenta likvidumas ir didėja kainų svyravimo rizika. Tai taip pat gali mažinti srautus per perdavimo tinklus ir keisti tarifų paskirstymą, dėl ko perdavimo kaštai vienam vienetui gali augti.

    Vien infrastruktūros gali nepakakti

    Pasak S. I. Ferencz, konkurencingų koridorių kūrimas vien investicijomis į infrastruktūrą problemos iki galo neišspręs. Nors naujos jungtys, reversiniai pajėgumai ir papildomos kryptys padeda diversifikuoti tiekimą, jos ne visuomet užtikrina, kad regionas gaus dujas tokiomis pačiomis sąlygomis kaip didžiausi ir likvidžiausi Europos centrai.

    Jis pabrėžė, kad Europos dujų rinkoje įsitvirtinant SGD dominuojamai realybei, būtina derinti infrastruktūrą, tarifų sistemas ir reguliavimo modelį. Kitaip tariant, be geriau suderintų taisyklių ir lankstesnio reguliavimo regionui gali būti sunkiau užpildyti pasiūlos spragas ir pasinaudoti naujomis tiekimo galimybėmis.

    Diskusijos apie šiuos pokyčius CSEE dujų rinkose vyko tarptautinėje „Flame“ konferencijoje, kur daug dėmesio skirta tiekimo diversifikacijai, tarpvalstybinių jungčių plėtrai ir taisyklių pritaikymui prie pasikeitusios rinkos struktūros. Regiono dalyviai sutaria, kad vienas svarbiausių uždavinių artimiausiais metais bus sumažinti kainų skirtumus, kurie gali tapti ilgalaikiai.

  • Lenkijos pirmajai atominei elektrinei – svarbus žingsnis: pastotei Choczewo gautas aplinkos leidimas

    Lenkijos pirmajai atominei elektrinei – svarbus žingsnis: pastotei Choczewo gautas aplinkos leidimas

    Lenkijoje žengtas svarbus žingsnis rengiantis pirmajai šalies atominei elektrinei: Gdansko regiono aplinkos apsaugos direktorius priėmė aplinkosauginį sprendimą planuojamai elektros pastotei, kuri turės išvesti būsimos jėgainės generuojamą galią į tinklą.

    Apie sprendimą pranešė Energetikos ministerija. Pastotė bus statoma Choczewo savivaldybėje, netoli Biebrowo, ir bus pirmasis tokio tipo objektas Lenkijoje, pritaikytas priimti elektros srautą iš atominės elektrinės.

    Projektas apima beveik 21 hektaro ploto pastotės įrengimą, 400 kV perdavimo infrastruktūros plėtrą ir techninį atominės elektrinės prijungimą prie nacionalinio elektros perdavimo tinklo. Kartu numatyti sprendimai, reikalingi patikimam energijos tiekimui ir sistemos stabilumui užtikrinti.

    Pagal planą elektros energija iš atominės elektrinės į pastotę bus perduodama blokinėmis linijomis, kurias statys Polskie Elektrownie Jądrowe. Toliau energija į šalies tinklą bus skirstoma trimis 400 kV oro linijomis, kurias eksploatuos perdavimo sistemos operatorius Polskie Sieci Elektroenergetyczne.

    Aplinkosauginis leidimas paprastai yra vienas svarbiausių etapų tokio masto infrastruktūros projektuose, nes jis apibrėžia poveikio aplinkai valdymo sąlygas ir atveria kelią tolesnėms projektavimo bei leidimų procedūroms. Lenkijos atominės energetikos planai glaudžiai siejami su siekiu mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro ir stiprinti energetinį saugumą, todėl perdavimo tinklo parengtis čia tampa kritiniu veiksniu.

  • Budapešte rudenį grįžta geoterminės energijos viršūnių susitikimas: kas šiemet bus svarbiausia?

    Budapešte rudenį grįžta geoterminės energijos viršūnių susitikimas: kas šiemet bus svarbiausia?

    Budapešte rugsėjo 14 dieną vyks ketvirtasis Budapest Geothermal Energy Summit, laikomas vienu svarbiausių geoterminės energijos renginių Centrinėje ir Rytų Europoje. Organizatoriai skelbia, kad konferencija suburs politikos formuotojus, energetikos įmones, investuotojus, technologijų tiekėjus ir mokslininkus aptarti geotermijos vaidmens energetikos transformacijoje.

    Renginys organizuojamas tuo metu, kai Europa siekia mažinti priklausomybę nuo importuojamo kuro, didinti energijos sistemos atsparumą ir greitinti išmetamųjų teršalų mažinimą. Geoterminė energija šiuose planuose dažnai įvardijama kaip patikimas atsinaujinantis šaltinis, galintis tiekti šilumą ir, tam tikrais atvejais, elektrą stabiliai, nepriklausomai nuo oro sąlygų.

    Geotermija: kuo ji svarbi regionui?

    Centrinės ir Pietryčių Europos šalims geotermija ypač aktuali dėl šilumos ūkio struktūros: daug miestų vis dar remiasi centralizuotu šildymu, kuriam būtina stabili ir prognozuojama energija. Geoterminė šiluma gali tapti alternatyva dujoms ir biokurui, o modernizuojant tinklus atsiveria galimybės didinti efektyvumą ir mažinti kainų svyravimų riziką.

    Vengrija išsiskiria ilga terminių vandenų naudojimo tradicija ir palankiomis geologinėmis sąlygomis, todėl dažnai minima kaip potenciali regiono lyderė. Vis dėlto spartesnę plėtrą daugelyje šalių riboja gręžinių rizika, ilgi leidimų procesai ir didelės pradinės investicijos, todėl rinkai itin svarbūs aiškūs reguliaciniai sprendimai ir finansavimo instrumentai.

    Kokios temos bus aptariamos konferencijoje?

    Organizatoriai nurodo, kad šiemet daug dėmesio bus skiriama rinkos tendencijoms, reguliavimo pokyčiams, finansavimo galimybėms ir technologijų pažangai. Programoje taip pat numatytos diskusijos apie gręžinių technologijas, centralizuoto šildymo sprendimus bei tarpvalstybinį bendradarbiavimą, kuris gali padėti greičiau perkelti gerąją praktiką tarp regiono šalių.

    Geoterminės energetikos plėtra vis dažniau siejama ir su šilumos siurblių, šilumos kaupimo bei tinklų modernizavimo projektais, kurie leidžia geriau išnaudoti žemesnės temperatūros išteklius. Ši kryptis laikoma viena perspektyviausių miestams, kurie ieško būdų dekarbonizuoti šildymą neapsiribojant vienu energijos šaltiniu.

    Kas kalbės ir ko tikisi rinka?

    Skelbiama, kad tarp patvirtintų pranešėjų yra Miklós Antics, Europos geoterminės energijos tarybos prezidentas, taip pat geotermijos ir šilumos ūkio sektoriuose dirbantys vadovai bei ekspertai iš regiono organizacijų. Tokia sudėtis rodo, kad renginys orientuotas ne tik į technologijas, bet ir į praktinius sprendimus, kurie leistų projektus greičiau perkelti iš planavimo į įgyvendinimo etapą.

    Rinkos dalyviai paprastai tikisi aiškesnių atsakymų dėl leidimų išdavimo terminų, rizikos pasidalijimo modelių ir paramos schemų, kurios mažintų neapibrėžtumą ankstyvoje projektų stadijoje. Būtent šios temos dažnai nulemia, ar geoterminiai projektai tampa bankams ir investuotojams pakankamai patrauklūs.

    Budapest Geothermal Energy Summit organizatoriai kviečia prisijungti energetikos sprendimų priėmėjus, infrastruktūros valdytojus, investuotojus ir inovatorius, kurie ieško patikimų šilumos ir energijos tiekimo alternatyvų. Konferencija Budapešte turėtų tapti vieta, kurioje bus derinami konkrečių projektų poreikiai, reguliaciniai prioritetai ir technologiniai sprendimai visam regionui.

  • Slovėnijos „NGEN“ pritraukė iki 70 mln. eurų baterijų parkams CEE: kur ir kada atsiras 302 MW

    Kas finansuoja projektą

    Slovėnijos bendrovė „NGEN“ užsitikrino iki 70 mln. eurų finansavimą iš Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko. Sandorį papildomai sustiprina InvestEU rizikos mažinimo priemonės, kurios paprastai leidžia greičiau pritraukti kapitalą dideliems energetikos projektams.

    Lėšos bus skirtos penkioms didelio masto baterijų energijos kaupimo sistemoms, kurių bendra galia sieks 302 MW. Projektas orientuotas į greitai augančią rinką, kurioje baterijos tampa vienu svarbiausių tinklo lankstumo šaltinių.

    Kur bus įrengtos baterijos

    Numatyta įgyvendinti vieną projektą Latvijoje, du Lenkijoje, po vieną Rumunijoje ir Slovėnijoje. Skelbiama, kad Latvijos ir Slovėnijos įrenginiai būtų vieni didžiausių atskirai nuo elektrinių veikiančių, komunalinio masto baterijų projektų savo rinkose.

    Toks išskaidymas per kelias šalis leidžia išnaudoti skirtingus elektros kainų svyravimus ir balansavimo poreikius, kurie ypač išryškėja didėjant vėjo ir saulės elektrinių gamybai. Regionui tai svarbu ir dėl spartėjančios tinklų modernizacijos bei sinchronizacijos sprendimų.

    Kaip veiks verslo modelis

    „NGEN“ nurodo, kad baterijos veiks pagal vadinamąjį prekybinį modelį, kai pajamos generuojamos parduodant elektrą ir paslaugas rinkoje, o ne pagal ilgalaikes fiksuotas sutartis. Praktikoje tai reiškia, kad projektų sėkmė labiau priklausys nuo kainų skirtumų dienos eigoje, balansavimo paslaugų paklausos ir reguliavimo aplinkos.

    Baterijų parkai dažniausiai uždirba iš kelių šaltinių: energijos arbitražo, dažnio palaikymo ir kitų sisteminių paslaugų, taip pat tinklo perkrovų mažinimo. Dėl šios priežasties investuotojai vis dažniau vertina ne vien megavatų skaičių, bet ir prisijungimo tašką, rinkos taisykles bei galimybes teikti pagalbines paslaugas.

    Baterijų energijos kaupimo sistemas tieks JAV gamintojas „Tesla“.

  • Pirmą kartą pasaulyje vėjas ir saulė aplenkė dujas: ką rodo balandžio elektros gamybos duomenys

    Pirmą kartą pasaulyje vėjas ir saulė aplenkė dujas: ką rodo balandžio elektros gamybos duomenys

    Kas įvyko ir kodėl tai svarbu

    2026 metų balandį vėjo ir saulės elektrinės pagamino apie 22 proc. pasaulio elektros, o dujos sudarė apie 20 proc. Tokį lūžį fiksuoja energetikos analitikos centras „Ember“, vertinantis šalių ir regionų elektros gamybos duomenis.

    Tai pirmas kartas, kai vėjo ir saulės generacija per mėnesį viršijo dujų elektrinių gamybą pasauliniu mastu. Nors metiniu pjūviu dujos dar nėra aplenktos, pats faktas rodo sparčią energetikos miksų kaitą.

    Skaičiai: kiek pagamino vėjas, saulė ir dujos

    „Ember“ skaičiavimu, 2026 metų balandį vėjas ir saulė pagamino rekordinį apie 531 teravatvalandės elektros kiekį. Dujomis kūrenamos elektrinės tuo pačiu laikotarpiu pagamino apie 477 teravatvalandes.

    Palyginimui, 2021 metų balandį dujų generacija buvo panaši, apie 476 teravatvalandes, tačiau vėjo ir saulės bendra gamyba tuomet siekė tik apie 245 teravatvalandes. Per penkerius metus šių dviejų šaltinių gamyba iš esmės daugiau nei padvigubėjo.

    Kodėl lūžis fiksuotas būtent balandį

    Analitikai pabrėžia, kad balandis yra palankiausias mėnuo tokiam rekordui dėl sezoninių veiksnių. Šiaurės pusrutulyje, kur sutelkta didelė pasaulio saulės elektrinių dalis, pavasarį dažnai sutampa didesnė vėjo gamyba ir sparčiai auganti saulės generacija.

    Tuo pat metu elektros paklausa dažnai būna mažesnė tarp šildymo ir vėsinimo sezonų, todėl mažėja poreikis lanksčioms dujų elektrinėms. Dėl to dujų dalis miksuose pavasarį linkusi trauktis, palikdama daugiau erdvės atsinaujinantiems šaltiniams.

    Ryšys su energijos krize ir ilgalaike tendencija

    „Ember“ šį pasiekimą vertina kaip ilgalaikės krypties tąsą, o ne vienkartinę reakciją į išaugusį neapibrėžtumą iškastinio kuro rinkose. Organizacijos apžvalgoje pažymima, kad 2025 metais vėjo ir saulės plėtra padengė visą pasaulinį elektros paklausos augimą.

    Vis dėlto momentas simboliškas: geopolitinė įtampa ir svyruojančios dujų kainos daugeliui šalių išryškina importo priklausomybės rizikas. Auganti vėjo ir saulės gamyba, kartu su tinklų plėtra ir energijos kaupimo sprendimais, tampa vienu iš būdų tą riziką mažinti.

    Ką tai gali reikšti artimiausiais metais

    Vieno mėnesio rezultatas dar nereiškia, kad dujos jau prarado savo vaidmenį energetikos sistemoje. Dujos daugelyje rinkų išlieka svarbios balansavimui, ypač kai atsinaujinančių išteklių gamyba smarkiai kinta dėl oro sąlygų.

    Tačiau rekordas rodo, kad vėjo ir saulės plėtra pasiekė mastą, kai net trumpalaikiai sezoniniai pokyčiai gali perstumti tradicinių kuro rūšių pozicijas. Jei išliks investicijų tempas į generaciją, tinklus ir kaupimą, panašūs mėnesiai gali kartotis vis dažniau, o vėliau persikelti ir į metinius skaičiavimus.

  • Kroatija ir Slovėnija didina dujų pralaidumą Rogatec jungtyje: kada atsiras nauji pajėgumai

    Kroatija ir Slovėnija didina dujų pralaidumą Rogatec jungtyje: kada atsiras nauji pajėgumai

    Pasirašyta deklaracija dėl Rogatec jungties

    Slovėnijos ir Kroatijos dujų perdavimo sistemos operatoriai Plinovodi ir Plinacro pasirašė deklaraciją, kuria siekiama didinti Rogatec tarpvalstybinės jungties pralaidumą dujų srautams iš Kroatijos į Slovėniją.

    Įmonės sutaria koordinuotai įgyvendinti techninius, teisinius ir eksploatacinius sprendimus, kad papildomi pajėgumai būtų prieinami laiku ir būtų galima patikimiau planuoti regiono dujų srautus.

    Koks pralaidumas planuojamas

    Pagal paskelbtus planus, užbaigus Kroatijoje numatytus dujotiekių projektus, Rogatec jungties pralaidumas galėtų išaugti iki 170 000 kubinių metrų per valandą.

    Nurodoma, kad toks pralaidumas galėtų būti pasiektas nuo 2026 metų gruodžio 31 dienos, kai bus baigti atitinkami vamzdynų ruožai, finansuojami pagal Kroatijos Nacionalinį ekonomikos gaivinimo ir atsparumo planą.

    Kokie projektai susiję su plėtra

    Rogatec jungties didinimas siejamas su Kroatijos magistralinių dujotiekių tinklo stiprinimu, įskaitant Bosiljevo–Sisak ir Kozarac–Sisak ruožus.

    Atnaujintas tinklas turėtų sudaryti sąlygas transportuoti didesnius dujų kiekius tarp šalių ir lanksčiau nukreipti srautus, kai rinkoje keičiasi paklausa ar tiekimo maršrutai.

    Kodėl tai svarbu regiono rinkai

    Didesni tarpvalstybiniai pajėgumai paprastai didina tiekimo saugumą ir konkurenciją, nes leidžia greičiau perskirstyti dujas tarp rinkų ir geriau išnaudoti skirtingus įvežimo kelius.

    Tokie projektai Baltijos ir Vidurio Europos regione vertinami kaip ilgalaikė priemonė mažinti trikdžių riziką ir užtikrinti, kad dujų infrastruktūra atitiktų kintančius vartojimo ir tiekimo scenarijus.