CP v2

Category: Energetika

  • Serbija taikosi į regioninį energetikos centrą: nauji elektros ir dujų koridoriai į šiaurę

    Serbija taikosi į regioninį energetikos centrą: nauji elektros ir dujų koridoriai į šiaurę

    Planas tapti srautų kryžkele

    Serbija siekia įsitvirtinti kaip regioninis energetikos centras, per kurį pietų–šiaurės kryptimi judėtų elektros energijos ir gamtinių dujų srautai. Apie tai Energetikos perėjimo viršūnių susitikime kalbėjo Serbijos energetikos ministrė Dubravka Đedović Handanović.

    Pasak jos, Balkanų pusiasaliui kuo greičiau reikia gilesnės integracijos su Europa tiek dujų, tiek elektros sektoriuose, nes tai didina energijos saugumą. Pagrindinė sąlyga tam, ministrės teigimu, yra infrastruktūra ir nuoseklios investicijos.

    Jau padaryti žingsniai ir nauji projektai

    Ministrė išskyrė, kad Serbija jau įgyvendino du svarbius darbus: pastatė dujų jungtį su Bulgarija ir padidino perdavimo tinklo pralaidumą kryptimi į Rumuniją. Šie projektai laikomi kertiniais, kai siekiama daugiau alternatyvių tiekimo kelių regione.

    Pagal Serbijos 2030–2035 metų planą elektros perdavimo pajėgumus numatoma didinti nuo 4 000 iki 6 000 megavatų. Tuo pat metu šalis stato dujų jungtis su Šiaurės Makedonija ir Graikija, o į dujų infrastruktūrą planuoja investuoti apie 1,2 mlrd. eurų.

    Ministrės teigimu, ilgalaikis tikslas yra padidinti gamtinių dujų transportavimo per Serbiją pajėgumą iki 20–25 mlrd. kubinių metrų per metus. Tokie skaičiai reikštų ambiciją tapti svarbia tranzito grandimi tarp pietinių tiekimo krypčių ir Vidurio Europos.

    ES taisyklės, rinkų sujungimas ir saugumo dilema

    Serbija skelbia perkėlusi į nacionalinę teisę ES Trečiąjį energetikos paketą ir šiuo metu esanti patikros procese prieš Europos Komisiją. Vis dėlto rinkų sujungimui, kuris leistų efektyviau prekiauti elektra tarp šalių, dar gali prireikti dalinių reguliavimo pakeitimų.

    Ministrė taip pat akcentavo, kad dekarbonizacija ir žalioji darbotvarkė yra svarbios, tačiau, jos vertinimu, jos neturėtų mažinti energijos saugumo. Ji atkreipė dėmesį, kad įvedamas anglies dioksido korekcinis mechanizmas pasienyje gali slopinti energijos mainus, jei rinkos dar nėra pilnai sujungtos.

    „Tie, kurie geriau sujungti infrastruktūra, krizėms atsparūs labiau“, – sakė Dubravka Đedović Handanović.

    Kalbėdama apie branduolinę energetiką, ministrė ją siejo su poreikiu turėti patikimus bazinės generacijos šaltinius. Ji pabrėžė, kad daugiau nei 60 proc. elektros gamybos šalyje vis dar remiasi iškastiniu kuru, įskaitant dujas ir anglį, o anglies kokybė prastėja, todėl ilgainiui didėja spaudimas ieškoti naujų sprendimų.

  • Vengrija atidaro degalų atsargas: į rinką leis 575 mln. litrų benzino ir dyzelino už ribotas kainas

    Vengrija atidaro degalų atsargas: į rinką leis 575 mln. litrų benzino ir dyzelino už ribotas kainas

    Kas nuspręsta ir kodėl

    Vengrijos ekonomikos ir energetikos ministras István Kapitány nurodė atlaisvinti dalį šalies strateginių degalų atsargų. Sprendimas paskelbtas Vengrijos oficialiajame leidinyje ir siejamas su tarptautinės rinkos situacija, kuri, institucijų vertinimu, gali sutrikdyti tiekimą šalies viduje.

    Pagal įsakymą į vidaus rinką bus išleidžiama 150 mln. litrų 95 oktaninio benzino ir 425 mln. litrų dyzelino. Iš viso tai sudaro 575 mln. litrų degalų, kurie turi padėti stabilizuoti tiekimą ir sumažinti riziką, kad degalinėse pradės trūkti produktų.

    Kainų lubos ir pardavimo tvarka

    Įsakyme numatyta, kad atlaisvintos atsargos gali būti parduodamos tik taikant oficialiai nustatytas kainų lubas. Tokia sąlyga pasirinkta tam, kad degalai realiai pasiektų vietos vartotojus, o ne būtų panaudoti spekuliatyviai ar iškraipant rinką, kai didėja regioniniai kainų svyravimai.

    Nustatytos grynosios kainos prieš mokesčius siekia apie 0,75 euro už litrą benzino ir apie 0,83 euro už litrą dyzelino. Šie dydžiai taikomi kaip orientyras pardavimui iš strateginių rezervų, o galutinę kainą vartotojams įprastai lemia mokesčių dalis ir mažmeninės prekybos kaštai.

    Kas galės įsigyti ir kokie terminai

    Degalų įsigijimas numatytas per Vengrijos angliavandenilių atsargų kaupimo asociacijos narius, kurie turi teisę pasinaudoti atlaisvinamomis apimtimis iki 2026 metų birželio 30 dienos. Degalai bus skiriami Vengrijos mažmeninės prekybos tinklui ir galutiniams vartotojams šalies viduje.

    Kartu įpareigota nedelsiant pradėti strateginių atsargų atkūrimą, kad laikinas sumažinimas netaptų ilgalaikiu pažeidžiamumu. Galutinis terminas sugrąžinti atsargas iki pilnos apimties numatytas 2027 metų birželio 30 dieną, o pajamos iš dabartinio pardavimo turi būti naudojamos būsimam atsargų atpirkimui.

    Ką signalizuoja toks žingsnis

    Strateginių atsargų atlaisvinimas paprastai yra ne kasdienė priemonė, kurią valstybės taiko tada, kai tiekimo grandinėje atsiranda papildomų rizikų arba kai norima greitai sumažinti vidinį spaudimą rinkai. Tokie sprendimai dažnai siunčia žinutę tiekėjams ir prekybininkams, kad valstybė pasirengusi įsikišti, jei sutriktų tiekimas.

    Vis dėlto ilgesnėje perspektyvoje svarbiausia lieka atsargų atkūrimo disciplina ir aiški tvarka, kaip bus užtikrinamas strateginis saugumas, jei tarptautinės naftos produktų rinkos įtampa užsitęstų. Vengrijos sprendimas rodo, kad energetinio saugumo klausimas regione išlieka prioritetas, o kainų lubos tampa vienu iš įrankių vidaus rinkai apsaugoti.

  • „Ukrhydroenergo“ turi naują vadovą: Bogdanas Sukhetskyi imasi pajėgumų atkūrimo ir modernizacijos

    Ukrainos hidroenergetikos bendrovė „Ukrhydroenergo“ paskyrė Bogdaną Sukhetskyi generaliniu direktoriumi. Įmonė nurodė, kad vadovas atrinktas atviro konkurso būdu, o iki paskyrimo jis beveik metus ėjo laikinojo vadovo pareigas.

    B. Sukhetskyi „Ukrhydroenergo“ dirba nuo 2010 metų ir pastaraisiais metais daugiausia dėmesio skyrė komercinei veiklai. Prieš tapdamas vadovu jis ėjo generalinio direktoriaus pavaduotojo komercijai pareigas, o nuo 2025 metų gegužės iki 2026 metų gegužės vadovavo įmonei laikinai.

    Naujasis vadovas įvardijo prioritetus

    Pasak bendrovės, svarbiausi darbai bus užtikrinti stabilų kasdienį veiklos tęstinumą ir atkurti per karą pažeistus gamybos pajėgumus. Kartu numatoma spartinti hidroelektrinių modernizavimą, pritaikant jį dabartiniams energetinio saugumo ir sistemos atsparumo reikalavimams.

    Į prioritetų sąrašą taip pat įtrauktas objektų fizinės ir inžinerinės apsaugos stiprinimas. Tokie sprendimai aktualūs visam Ukrainos energetikos sektoriui, kuris nuo plataus masto karo pradžios periodiškai patiria atakas, keliančias riziką gamybai, tinklų stabilumui ir vartotojų aprūpinimui.

    Akcentas – darbas karo sąlygomis

    „Mums buvo svarbu pasirinkti lyderį, galintį dirbti karo sąlygomis ir kartu įgyvendinti modernizacijos programą“, – sakė „Ukrhydroenergo“ stebėtojų tarybos pirmininkas Valentynas Gvozdyi.

    „Tikimės, kad naujasis generalinis direktorius didins veiklos efektyvumą ir diegs technologinius sprendimus, reikalingus atkurti daugiau nei per 260 atakų apgadintus objektus“, – pridūrė jis.

    Ką tai reiškia energetikai?

    „Ukrhydroenergo“ vaidmuo Ukrainos energetikos sistemoje ypač svarbus balansavimui, nes hidroelektrinės gali lanksčiau reaguoti į vartojimo ir gamybos svyravimus. Todėl gamybos pajėgumų atkūrimas ir modernizacija turi tiesioginę įtaką sistemos patikimumui bei galimybėms greičiau stabilizuoti tiekimą po sutrikimų.

    Ekspertiniu požiūriu, tokiose bendrovėse vadovo darbotvarkė paprastai apima ir praktinius sprendimus, susijusius su tiekimo grandinėmis, įrangos remontu, darbuotojų sauga bei projektų finansavimo planavimu. Naujajam vadovui teks derinti skubius remonto darbus su ilgesnio laikotarpio investicijomis, kurios didina atsparumą ir mažina pažeidžiamumą ateityje.

  • Moldovoje CET-Nord ieško partnerio 70 MW energijos kaupikliams: ką tai keičia elektros sistemai

    Moldovoje CET-Nord ieško partnerio 70 MW energijos kaupikliams: ką tai keičia elektros sistemai

    70 MW baterijų projektas Baltyje

    Moldovos valstybinė energetikos bendrovė CET-Nord paskelbė konkursą 70 MW galios baterijų energijos kaupimo sistemai Balčio šiluminėje elektrinėje įrengti. Projektas numato, kad privatus partneris finansuos, suprojektuos, pastatys, sumontuos ir paleis kaupiklius.

    CET-Nord jau turi tinklo prijungimo leidimą, išduotą valstybės valdomo perdavimo sistemos operatoriaus Moldelectrica. Tai reiškia, kad planuojama sistema galės būti prijungta prie nacionalinio elektros tinklo pagal iš anksto suderintas technines sąlygas.

    Kodėl Moldovai reikalingi kaupikliai

    Baterijų energijos kaupimo sistemos tampa vienu svarbiausių įrankių stabilizuojant tinklą, kai sparčiai daugėja saulės ir vėjo elektrinių. Kaupikliai leidžia sugerti perteklių, kai gamyba didelė, ir atiduoti energiją, kai paklausa auga arba atsinaujinančių šaltinių gamyba krenta.

    Tokie sprendimai dažnai naudojami ir dažnio reguliavimui bei avariniams rezervams, todėl sumažėja poreikis brangiems momentiniams balansavimo pajėgumams. Praktikoje tai gali reikšti mažesnius sistemos kaštus ir didesnį tiekimo patikimumą, ypač piko valandomis.

    Kaip vyks konkursas ir kas svarbu rinkai

    Moldovos Energetikos ministerija pabrėžia, kad valstybė išlaikys strateginių investicijų skatinimo vaidmenį, o atranka vyks konkurso būdu. Vertinimas numatomas pagal aiškius techninius ir finansinius kriterijus, siekiant pritraukti patirtį turintį investuotoją ir rangovą.

    Rinkai svarbu tai, kad tokio masto kaupikliai paprastai projektuojami kaip infrastruktūra, kuri gali teikti kelias paslaugas vienu metu, nuo tinklo stabilumo iki prekybos elektros energija. Dėl to konkursuose dažnai varžomasi ne tik kaina, bet ir siūlomu techniniu sprendimu, eksploatacijos garantijomis bei integracijos su tinklu patirtimi.

    Šis konkursas papildo pastarojo meto Moldovos kryptį spartinti energijos kaupimo plėtrą. Balandžio pabaigoje šalyje pradėjo veikti iki šiol didžiausia baterijų energijos kaupimo sistema Rădeni, o naujas 70 MW projektas Baltyje signalizuoja, kad kaupikliai tampa nuolatine energetikos modernizavimo darbotvarkės dalimi.

  • Vertikalus dujų koridorius: nuo liepos 1 dienos didinamas pralaidumas iš Graikijos į Bulgariją

    Vertikalus dujų koridorius: nuo liepos 1 dienos didinamas pralaidumas iš Graikijos į Bulgariją

    Kas keičiasi nuo liepos 1 dienos

    Nuo liepos 1 dienos turėtų pradėti veikti Vertikalaus koridoriaus infrastruktūra, kuri padidins gamtinių dujų perdavimo pajėgumus iš Graikijos į Bulgariją. Apie tai Atėnuose vykusiame energetikos transformacijos renginyje pranešė Bulgarijos dujų perdavimo sistemos operatoriaus Bulgartransgaz vadovas Vladimiras Malinovas.

    Pasak jo, antrasis etapas, susijęs su pajėgumų didinimu iš Bulgarijos į Rumuniją, planuojamas iki metų pabaigos. Šie pokyčiai laikomi svarbiais regiono tiekimo saugumui ir alternatyvių maršrutų stiprinimui Pietryčių Europoje.

    „Liepos 1 dieną pradėsime eksploatuoti Vertikalaus koridoriaus infrastruktūrą, kuri padidins gamtinių dujų perdavimo pajėgumus iš Graikijos į Bulgariją. O iki metų pabaigos ir tą, kuri didina perdavimą iš Bulgarijos į Rumuniją“, – sakė Vladimiras Malinovas.

    Kodėl tai svarbu rinkai ir kainoms

    Vertikalus koridorius siejamas su galimybe efektyviau paskirstyti dujų srautus nuo Pietų krypties šaltinių, įskaitant suskystintų gamtinių dujų tiekimą per Graikijos infrastruktūrą. Didesnė pralaida paprastai reiškia daugiau konkurencijos tarp tiekėjų ir daugiau lankstumo, kai rinkoje keičiasi kainos ar atsiranda tiekimo trikdžių.

    V. Malinovas pabrėžė, kad operatorių, energetikos reguliuotojų ir Europos Komisijos bendras darbas leido sutarti dėl ilgalaikio sprendimo, skirto perdavimo tarifų optimizavimui. Jo teigimu, tai didina regiono patrauklumą tiekėjams ir gali sudaryti prielaidas palankesnėms tiekimo sąlygoms.

    „Dėl bendrų operatorių, energetikos reguliuotojų ir Europos Komisijos pastangų sutarėme dėl ilgalaikio, tvaraus perdavimo tarifų optimizavimo sprendimo. Tai didina susidomėjimą mūsų rinkomis, skatina konkurenciją ir atveria galimybes užsitikrinti geriausias įmanomas dujų tiekimo sąlygas, įskaitant SGD“, – sakė Vladimiras Malinovas.

    JAV parama ir masto ekonomika

    Diskusijoje Atėnuose JAV atstovai akcentavo, kad Vašingtonas ir toliau rems Vertikalaus koridoriaus įgyvendinimą pagal numatytus terminus. Regionui tai svarbu ne tik dėl infrastruktūros, bet ir dėl pasitikėjimo, kuris reikalingas ilgalaikėms sutartims bei investicijoms.

    V. Malinovas taip pat akcentavo masto ekonomikos siekį, kai koridoriaus šalys koordinuotai telkia paklausą ir derasi su SGD gamintojais. Jo vertinimu, ilgalaikės sutartys gali padėti užfiksuoti stabilesnes kainas ir kartu dar labiau sumažinti perdavimo tarifų naštą galutiniams vartotojams.

    „Turime pasiekti masto ekonomiką bendradarbiaudami Vertikalaus koridoriaus šalyse ir konsoliduodami jų paklausą SGD gamintojų atžvilgiu. Ilgalaikiai susitarimai padėtų derėtis dėl mažesnių kainų ilgesniam laikui ir toliau optimizuoti perdavimo tarifus“, – sakė Vladimiras Malinovas.

  • ES vėl patvirtino Čekijos vandenilio koridorius kaip PCI: ką tai keičia regiono energetikai?

    ES vėl patvirtino Čekijos vandenilio koridorius kaip PCI: ką tai keičia regiono energetikai?

    Europos Sąjunga į bendro intereso projektų (PCI) sąrašą iš naujo įtraukė du su Čekija susijusius vandenilio infrastruktūros koridorius. Apie tai pranešė Čekijos dujų perdavimo sistemos operatorius „NET4GAS“, pabrėždamas, kad statusas spartina leidimų išdavimą ir atveria kelią europiniam finansavimui.

    PCI statusas reiškia, kad projektams gali būti taikomos supaprastintos tarpvalstybinės derinimo procedūros, o daliai darbų gali atsirasti galimybės pretenduoti į ES paramą per Connecting Europe Facility mechanizmą. Praktikoje tai dažnai sutrumpina administracinius terminus ir didina investuotojų pasitikėjimą.

    Du koridoriai ir jų planai

    Pirmasis projektas yra Čekijos ir Vokietijos vandenilio jungtis, vadinama Czech-German Hydrogen Interconnector. Planuojama, kad infrastruktūra sujungs vandenilio pasiūlos zonas Šiaurės Vokietijoje ir Baltijos regione su didesnės paklausos pramonės centrais Pietų Vokietijoje ir Šiaurės Bohemijoje.

    Skelbiama, kad šio koridoriaus ilgis siektų 1 068 kilometrus, o tikslinis pralaidumas būtų 144 gigavatvalandės per parą. Projekte numatoma galimybė prijungti ir vietinius gamintojus bei vartotojus maršruto teritorijoje, kad tinklas veiktų ne tik kaip tranzitas.

    Antrasis projektas, Central European Hydrogen Corridor, vertina galimybes sukurti vandenilio vamzdynų koridorių, kuriuo vandenilis iš Ukrainos per Slovakiją ir Čekiją pasiektų paklausos centrus Vokietijoje. Šio koridoriaus bendras ilgis būtų apie 1 225 kilometrus.

    Be tranzito į Vokietiją, numatoma, kad koridorius padėtų jungti gamybos pajėgumus ir vartotojus Čekijoje bei Slovakijoje. Tokia architektūra ypač svarbi pramonės klasteriams, kuriems reikia stabilaus tiekimo planuojant perėjimą prie mažesnės taršos energijos.

    Kodėl PCI statusas svarbus?

    ES vandenilio infrastruktūros plėtra siejama su platesniu energetinio saugumo ir dekarbonizacijos tikslu, ypač regionuose, kurie istoriškai rėmėsi iškastiniu kuru. PCI statusas paprastai suteikia aiškesnį politinį mandatą, kai reikia derinti sprendimus tarp kelių valstybių ir operatorių.

    Projekto rėmėjai akcentuoja ir tai, kad dujų infrastruktūros pritaikymas mažos taršos dujoms gali tapti vienu iš būdų mažinti priklausomybę nuo anglies dioksidą intensyviai generuojančių energijos šaltinių. Vis dėlto praktinis poveikis priklausys nuo to, kaip greitai bus užtikrinti leidimai, finansavimas ir realūs vandenilio gamybos bei paklausos mastai.

    „Abiejų projektų įtraukimas į PCI sąrašą mums yra svarbus jų strateginės reikšmės patvirtinimas“, – sakė Lenka Krausová.

    „Tai taip pat aiškus signalas, kad dujų infrastruktūros transformacija į mažos taršos dujas, įskaitant vandenilį, gali reikšmingai prisidėti stiprinant energetinį saugumą ir įgyvendinant klimato tikslus“, – pridūrė ji.

  • Kruonio elektrinę pasiekė pirmieji baterijų kaupikliai: „Ignitis“ iki 2027 metų žada 99 MW galią

    Kruonio elektrinę pasiekė pirmieji baterijų kaupikliai: „Ignitis“ iki 2027 metų žada 99 MW galią

    Kruonio hidroakumuliacinę elektrinę pasiekė pirmoji baterijų energijos kaupimo įrangos siunta. Apie tai pranešė energetikos grupė „Ignitis“, pabrėždama, kad projektas turėtų sustiprinti elektros sistemos balansavimą ir lankstumą.

    Planuojama, kad iki 2027 metų Kruonyje veiksiantis baterijų parkas pasieks 99 megavatų galią, o energijos talpa bus beveik 200 megavatvalandžių. Numatyta įrengti 33 baterijų konteinerius ir 11 galios keitiklių sistemų, kurios leidžia kaupti energiją, kai jos gamyba didelė, ir atiduoti į tinklą, kai pasiūla sumažėja.

    „Ignitis“ skelbia, kad į Kruonio baterijų projektą jau investuota apie 10 mln. eurų, o bendras biudžetas viršija 46 mln. eurų. Bendrovės vertinimu, darbai šiuo metu yra maždaug 70 proc. užbaigti.

    Kaip tai keičia tinklo stabilumą

    Baterijų kaupikliai tampa svarbia infrastruktūros dalimi, augant vėjo ir saulės gamybai: jie padeda greitai reaguoti į generacijos šuolius ir kritimus. Toks lankstumas ypač aktualus Baltijos šalims po sinchronizacijos su kontinentinės Europos elektros sistema, kai vis daugiau balansavimo uždavinių sprendžiama regiono viduje.

    „Ignitis“ projektą Kruonyje sieja su platesne kaupimo plėtra: bendrovė vysto dar tris energijos kaupimo parkus Kelmėje, Mažeikiuose ir Kruonyje. Skelbiama, kad šie objektai planuojami greta jau veikiančių energetikos aktyvų, kad būtų paprasčiau prijungti prie tinklo ir efektyviau išnaudoti infrastruktūrą.

    Plėtra Kruonyje: penktasis agregatas

    Lygiagrečiai baterijų projektui tęsiama ir pačios Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės plėtra. Pastaruoju metu pasiektas reikšmingas etapas, kai į Lietuvą pristatytas iš Austrijos pagamintas naujojo agregato darbinis ratas, pritaikytas konkrečiai elektrinės hidraulikai, siekiant didesnio efektyvumo.

    Atvežus transformatorių ir sukomplektavus pagrindinius komponentus, vyksta jų integracija į sistemą. „Ignitis“ anksčiau yra nurodžiusi, kad užbaigus plėtrą bendras Kruonio elektrinės lankstumo potencialas didės, o tai turėtų prisidėti prie didesnio patikimumo visame Baltijos energijos tinkle.

    „Mūsų portfelyje jau turime Kruonio hidroakumuliacinę elektrinę su 900 MW įrengta žaliojo lankstumo galia, tai vienas didžiausių energijos kaupimo objektų Europoje“, – sakė „Ignitis“ vadovas Jonas Rimavičius.

    „Šiuo metu ją plečiame, statydami papildomą penktąjį 110 MW agregatą, kurį tikimasi paleisti 2026 metais. Po plėtros 1 GW elektrinė galės dirbti pilna apkrova apie 10 valandų ir suteikti maždaug 10 gigavatvalandžių kaupimo talpą“, – pridūrė jis.

    Pasak bendrovės, be Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės plėtros vyksta ir trijų baterijų energijos kaupimo sistemų projektai Kruonyje, Kelmėje ir Mažeikiuose. Skelbiama, kad bendra šių baterijų projektų galia turėtų siekti 0,3 gigavato, o talpa – 0,6 gigavatvalandės.

  • Vengrijos MEKH apžvalga: kas Q1 2026 keitė energetikos rinką ir kokių naujų taisyklių tikėtis

    Vengrijos MEKH apžvalga: kas Q1 2026 keitė energetikos rinką ir kokių naujų taisyklių tikėtis

    Vengrijos Energetikos ir komunalinių paslaugų reguliuotojas MEKH pirmąjį 2026 metų ketvirtį išskyrė kelias kryptis, kurios artimiausiais metais formuos elektros ir dujų rinkas. Daugiausia dėmesio skirta inovacijų testavimui, rinkos priežiūros stiprinimui ir pasirengimui tiekimo krizėms.

    Institucija pabrėžia, kad energetikos pertvarka vyksta vienu metu su technologiniais pokyčiais, geopolitiniais sukrėtimais ir augančiais vartotojų lūkesčiais. Todėl reguliuotojai ieško sprendimų, kaip greičiau reaguoti į rizikas, bet kartu išlaikyti rinkos patikimumą ir konkurencingumą.

    Reguliacinė smėlio dėžė inovacijoms

    MEKH pradėjo konsultacijas su rinka dėl pirmųjų energetikos inovacijų, kurios būtų bandomos vadinamojoje reguliacinėje smėlio dėžėje. Tai mechanizmas, leidžiantis riboto masto bandymus vykdyti prižiūrimoje aplinkoje, kai dalis reikalavimų pritaikomi eksperimentui, tačiau išlaikoma vartotojų apsauga.

    Tokie modeliai Europoje siejami su sparčiai augančiu atsinaujinančios energetikos vaidmeniu, lankstesnio vartojimo priemonėmis ir skaitmeninėmis paslaugomis. Praktikoje tai gali reikšti greitesnį naujų balansavimo, kaupimo ar vartotojų įtraukimo sprendimų kelią į rinką, jei jie įrodo naudą ir saugumą.

    Priežiūra, REMIT ir pasitikėjimas rinka

    MEKH vadovė Edit Juhász viešai akcentavo, kad energetikos sektoriuje besikeičiantis verslo modelis ir technologijos reikalauja tvirtesnės priežiūros. Jos teigimu, konkurencingumą ir vartotojų pasitikėjimą palaiko ne vien kainodara ar investicijos, bet ir gebėjimas laiku pritaikyti tinkamus reguliavimo įrankius.

    Reguliuotojas nurodo, kad priežiūra turi būti planuojama sistemiškai: per stebėsenos planus, tikslinius tyrimus ir metodinį pasirengimą. Atskirai išskiriamas REMIT reguliacinės aplinkos tobulinimas, nes didesnis skaidrumas ir rinkos vientisumas tampa kritiškai svarbūs, kai energijos srautai ir prekyba vis labiau priklauso nuo tarpvalstybinės integracijos.

    Rizikų scenarijai: nuo audrų iki kibernetinių atakų

    MEKH atnaujino elektros tiekimo rizikų parengties planą, parengtą pagal Europos Sąjungos reikalavimus. Dokumente numatyta 15 krizių scenarijų, apimančių ekstremalius orus, kuro trūkumą, fizines atakas ir kibernetines grėsmes.

    Tokių planų logika paprasta: kuo daugiau atsinaujinančios gamybos, elektrifikacijos ir skaitmenizacijos, tuo svarbesnis tampa sisteminis atsparumas. Reguliuotojų tikslas – užtikrinti, kad operatoriai, rinkos dalyviai ir institucijos turėtų aiškius veiksmų algoritmus, kai sutrinka tiekimas ar kyla koordinuotos grėsmės.

    Q1 2026 apžvalgoje taip pat minimos platesnės Europos tendencijos: gilesnė rinkų integracija, reguliacinio stabilumo siekis, efektyvesnė dekarbonizacija ir nauji vandenilio rinkos dizaino modeliai. Šios kryptys rodo, kad energetikos taisyklės vis dažniau kuriamos kartu su technologija, o ne atsilikdamos nuo jos.

  • „ORLEN“ ir „Amazon Web Services“ susitarė dėl debesijos ir DI: ką tai keis energetikos milžinei

    „ORLEN“ ir „Amazon Web Services“ susitarė dėl debesijos ir DI: ką tai keis energetikos milžinei

    Didžiausia Lenkijos energetikos grupė „ORLEN“ paskelbė pradedanti strateginę partnerystę su „Amazon Web Services“ (AWS), kurios tikslas – paspartinti bendrovės skaitmeninę ir energetikos transformaciją. Bendradarbiavimas apima debesijos sprendimų diegimą, DI ir mašininio mokymosi taikymą, siekiant efektyvinti procesus ir greičiau kurti naujas paslaugas.

    Pagal susitarimą „ORLEN“ planuoja perkelti dalį informacinių technologijų sistemų į debesijai pritaikytą architektūrą. Bendrovė teigia, kad toks žingsnis turėtų padidinti sistemų mastelio keitimo galimybes, pagreitinti sprendimų diegimą ir stiprinti skaitmeninį saugumą tarptautiniuose padaliniuose.

    Kur bus taikoma debesija?

    „ORLEN“ nurodo, kad pokyčiai apims skirtingas grupės veiklas – nuo energijos išteklių gavybos ir perdirbimo iki mažmeninės prekybos klientams. Praktikoje tai reiškia didesnį duomenų panaudojimą planuojant gamybą, prognozuojant paklausą, optimizuojant logistiką ir gerinant klientų aptarnavimo skaitmeninius kanalus.

    AWS šiuo atveju suteikia prieigą prie globalios infrastruktūros ir debesijos paslaugų ekosistemos, kurią papildo sprendimų rinka ir integracijų galimybės. „ORLEN“ akcentuoja, kad numatomas ir kelių debesijų modelis, kuris paprastai pasirenkamas siekiant lankstumo, atsparumo sutrikimams ir mažesnės priklausomybės nuo vieno tiekėjo.

    DI – nuo analizės iki automatizavimo

    Įmonės teigimu, DI ir mašininis mokymasis bus naudojami tam, kad sprendimai būtų priimami greičiau ir tiksliau, o dalis procesų būtų automatizuota. Energetikos ir pramonės grupėms tai dažniausiai reiškia pažangesnę įrangos būklės diagnostiką, gedimų prevenciją, efektyvesnį energijos vartojimą ir geresnį rizikų valdymą.

    Toks kursas dera su platesnėmis Europos tendencijomis, kai energetikos įmonės vis aktyviau investuoja į skaitmeninimą dėl tiekimo grandinių sudėtingumo, kibernetinių grėsmių augimo ir poreikio greičiau prisitaikyti prie rinkos svyravimų. Debesija šiuose projektuose dažnai tampa pagrindu, ant kurio kuriami duomenų analitikos ir DI sprendimai.

    Investicijos į darbuotojų kompetencijas

    Partnerystė numato ir darbuotojų skaitmeninių įgūdžių stiprinimą: sertifikavimą bei praktinius mokymus. Tokios programos svarbios todėl, kad debesijos ir DI projektų sėkmė priklauso ne tik nuo technologijų, bet ir nuo vidinių komandų gebėjimo prižiūrėti sistemas, valdyti duomenis, užtikrinti saugą ir kurti naujus naudojimo scenarijus.

    „Šis bendradarbiavimas yra dar vienas žingsnis kuriant „ORLEN“ kaip modernią, skaitmeninę organizaciją“, – sakė „ORLEN“ valdybos narys, atsakingas už operacijas, Robertas Soszyńskis.

    Pasak bendrovės, skaitmeninė transformacija laikoma vienu iš konkurencingumo ir augimo pagrindų, ypač didelėse grupėse, veikiančiose skirtingose rinkose. Įgyvendinant debesijos migraciją didžiausias iššūkis paprastai būna duomenų valdymas, saugumo standartai ir etapinis perėjimas, kad kritinės veiklos sistemos veiktų be trikdžių.

  • Serbija derasi su „MOL“ dėl NIS: ministrė sako, kad pasiūlymas neatitinka lūkesčių, bet pokalbiai tęsiasi

    Serbija derasi su „MOL“ dėl NIS: ministrė sako, kad pasiūlymas neatitinka lūkesčių, bet pokalbiai tęsiasi

    Naujas „MOL“ pasiūlymas, bet abejonių liko

    Serbijos kasybos ir energetikos ministrė Dubravka Đedović Handanović pranešė, kad vėlai vakare gautas patikslintas Vengrijos bendrovės „MOL“ pasiūlymas dėl Serbijos naftos bendrovės NIS, tačiau Belgrado siūlomi sprendimai vis dar netenkina.

    Ministrės teigimu, derybos dėl galutinio susitarimo tęsiamos ir artimiausiomis dienomis. Pasak jos, Serbija siekia kompromiso, tačiau ne tokiomis sąlygomis, kurios keltų papildomų rizikų šalies energetikos stabilumui.

    Kas labiausiai stringa derybose?

    Pagrindiniu nesutarimų tašku įvardijama naftos perdirbimo gamyklos ateitis ir su ja susijęs rinkos aprėpties klausimas. Konkrečiai kalbama apie Pančevo perdirbimo gamyklos veiklos tęstinumą ir jos produkcijos realizavimą rinkoje.

    Šis aspektas Serbijai yra jautrus, nes naftos perdirbimas tiesiogiai siejamas su degalų tiekimo patikimumu ir kainodaros stabilumu. Be to, Pančevo gamykla yra reikšminga pramonės ir logistikos grandinės dalis, nuo kurios priklauso ir verslų veiklos sąnaudos.

    „Nerizikuosime tiekimo saugumu ir poveikiu, kurį gamyklos darbas daro ekonomikai bei verslams. Norime kompromiso, bet ne bet kokia kaina“, – sakė Dubravka Đedović Handanović.

    Lygiagrečiai vyksta pokalbiai su „Gazprom Neft“

    Ministrė taip pat pabrėžė, kad lygiagrečiai tęsiasi derybos tarp „MOL“ ir „Gazprom Neft“. NIS akcininkų struktūra ir su ja susiję geopolitiniai veiksniai išlieka esminiai, nes naftos sektorius regione jautriai reaguoja į sankcijų režimus ir finansinius ribojimus.

    Pasak ministrės, svarbu, kad šios derybos būtų užbaigtos, nes tada savo poziciją galėtų pateikti JAV Iždo departamento Užsienio turto kontrolės biuras (OFAC). Būtent OFAC vertinimas gali turėti lemiamos įtakos galutiniam sprendimui, kokiomis sąlygomis įmanomi susitarimai ir veiklos tęstinumas.

    NIS situacija atidžiai stebima visame regione, nes bet kokie pokyčiai dėl perdirbimo apimčių ar tiekimo grandinių gali paveikti ne tik Serbiją, bet ir kaimynines rinkas, kurios dalį produktų importuoja arba konkuruoja dėl alternatyvių tiekimo maršrutų.