CP v2

Category: Finansai

  • Ispanijoje mokesčiams atiduoda 231 darbo dieną: kas „suvalgo“ algą ir kodėl našta auga

    Ispanijoje mokesčiams atiduoda 231 darbo dieną: kas „suvalgo“ algą ir kodėl našta auga

    Ispanijoje vadinamoji Mokesčių laisvės diena 2026 metais, remiantis tyrimo skaičiavimais, nusikėlė į rugpjūčio 20 dieną. Tai reiškia, kad vidutiniam darbuotojui esą prireikia 231 dienos, kol jis uždirba sumą mokesčiams ir socialinio draudimo įmokoms padengti.

    Šį rodiklį paskelbė liberalios krypties analitinis centras „Fundación Civismo“, lyginantis visą darbo vietos kainą su darbuotojo gaunamomis pajamomis po mokesčių. Skaičiuojant įtraukiamos ne tik darbuotojo, bet ir darbdavio mokamos socialinio draudimo įmokos, todėl bendra našta atrodo didesnė.

    Kaip skaičiuojama našta

    Tyrime pateikiamas pavyzdys: darbuotojo, kurio metinis bruto atlyginimas siekia 32 446 eurus, darbo vieta darbdaviui kainuoja 42 390,70 euro. Skirtumą sudaro darbdavio socialinio draudimo įmokos ir kiti privalomi mokėjimai, pridedami prie bruto algos.

    Vertinama, kad darbuotojui į rankas lieka 24 724,91 euro, o 17 665,79 euro nukreipiama gyventojų pajamų mokesčiui ir abiejų pusių socialinio draudimo įmokoms. Kitaip tariant, iš kiekvienų 100 eurų darbo vietos kaštų darbuotojas gauna apie 58,30 euro grynųjų pajamų.

    Kodėl rodiklis blogėja

    „Fundación Civismo“ teigia, kad nuo 2018 metų, kai Mokesčių laisvės diena jų skaičiavimu buvo birželio 27 dieną, ji nusikėlė 54 dienomis. Pasak autorių, tai ne vien tiesioginių tarifų didinimo pasekmė, o kelių veiksnių kombinacija.

    Vienas svarbiausių argumentų yra vadinamasis fiskalinis slinkimas, kai gyventojų pajamų mokesčio ribos nepakankamai greitai prisitaiko prie infliacijos. Dėl to net ir menkai didėjant atlyginimams dalis darbuotojų gali patekti į aukštesnius tarifų laiptelius, nors perkamoji galia realiai beveik negerėja.

    Be to, tyrime minimas didėjantis socialinio draudimo įmokų svoris, kai kurios grąžintos didesnės pridėtinės vertės mokesčio normos ir vietos lygmens rinkliavos. Analitikai tai įvardija kaip didėjančią bendrą privalomų mokėjimų naštą, kuri mažina realiai disponuojamas pajamas.

    Dar prisideda PVM ir vietos mokesčiai

    Tyrime taip pat skaičiuojama, kad vidutinis darbuotojas per metus sumoka apie 2 213 eurų pridėtinės vertės mokesčio, o tai prilyginama beveik 33 dienoms jo grynųjų pajamų. Ši dalis priklauso nuo vartojimo struktūros, todėl reali suma gali smarkiai skirtis tarp namų ūkių.

    Įvertinamos ir regioninės bei savivaldybių rinkliavos, tokios kaip nekilnojamojo turto mokestis, transporto priemonių mokestis, taip pat paveldėjimo ir dovanojimo mokesčiai. „Fundación Civismo“ skaičiavimu, tokie mokėjimai gali sudaryti apie 4 110 eurų per metus, arba daugiau nei du mėnesius tipinio darbuotojo pajamų į rankas.

    Skirtinguose Ispanijos autonominiuose regionuose data nevienoda, nes skiriasi gyventojų pajamų mokesčio tarifai, lengvatos ir vietos nustatomi mokesčiai. Tyrime nurodoma, kad anksčiausiai Mokesčių laisvės diena fiksuojama Baskų krašte ir Madride, o vėliausiai ji nusikelia Katalonijoje ir Estremadūroje.

    Vis dėlto šis rodiklis nėra oficialus valstybės matas, o jo metodika ginčijama. Kritikai pabrėžia, kad mokesčiai čia traktuojami kaip vien tik kaštas, neįvertinant, jog jie finansuoja sveikatos apsaugą, švietimą, pensijas ir kitas viešąsias paslaugas.

    Alternatyvų vaizdą suteikia oficialūs tarptautiniai palyginimai, pavyzdžiui, mokesčių ir bendrojo vidaus produkto santykis. Eurostato duomenys rodo, kad 2025 metais Ispanijoje jis siekė apie 38 proc. ir buvo didesnis nei 2019 metais, tačiau išliko žemesnis nei kai kuriose kitose didžiosiose Europos ekonomikose.

  • Vokietijos ekonomika nustebino: BVP augo sparčiau, o eksportas vėl traukia šalį į priekį

    Vokietijos ekonomika nustebino: BVP augo sparčiau, o eksportas vėl traukia šalį į priekį

    Vokietijos ekonomika antrąjį 2026 metų ketvirtį augo sparčiau, nei iš pradžių buvo manyta. Patikslinti Federalinės statistikos tarnybos duomenys rodo, kad bendrasis vidaus produktas balandžio–birželio laikotarpiu, palyginti su pirmuoju ketvirčiu, padidėjo 0,3 proc., nors pirminis įvertis siekė 0,2 proc.

    Metinis augimas taip pat pakoreguotas į viršų: BVP per metus padidėjo 1,0 proc., kai anksčiau buvo skelbta 0,9 proc. Tai geresnis rezultatas nei pirmajame ketvirtyje, kai metinis augimas siekė 0,8 proc.

    Patikslinimas sustiprina signalą, kad didžiausia Europos ekonomika kol kas atsilaiko prieš energijos kainų šoką ir logistikos sutrikimus, siejamus su karu Irane bei Hormūzo sąsiaurio uždarymu. Vis dėlto ekonomistai pabrėžia, kad rizikos išlieka, nes vidaus paklausa dar nerodo tvaraus atsigavimo.

    „Vokietijos ekonomika išlaiko metų pradžioje įgytą augimo pagreitį“, – sakė Federalinės statistikos tarnybos prezidentė Ruth Brand.

    „Kaip ir pirmąjį ketvirtį, augimą pirmiausia lėmė teigiama eksporto raida“, – pridūrė ji.

    Eksportas, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, ūgtelėjo 2,0 proc., o importas padidėjo 1,5 proc. Tuo pat metu tiek namų ūkių vartojimas, tiek valdžios sektoriaus vartojimas augo vangiai ir padidėjo tik po 0,1 proc., o tai rodo, kad vidaus paklausa vis dar silpna.

    Pramonės gamyba padidėjo 0,9 proc., prie to labiausiai prisidėjo chemijos ir elektros įrangos sektoriai. Daugelyje paslaugų sričių taip pat fiksuotas augimas, o statybų sektoriaus aktyvumas iš esmės nepasikeitė.

    Išsiskyrė finansų ir draudimo paslaugos, kurių apimtys sumažėjo 0,7 proc. Investicijos kiek smuktelėjo: išlaidos mašinoms ir įrenginiams sumažėjo 1,4 proc., o tai leidžia manyti, kad dalis įmonių vis dar atsargiai vertina ateities paklausą ir sąnaudų spaudimą.

    Ekonominę nuotaiką papildomai pagerino Ifo verslo klimato indeksas, rugpjūtį pakilęs iki 88,8 punkto nuo 86,7 punkto liepą. Rodiklis pranoko rinkos lūkesčius, o tai signalizuoja platesnį optimizmo atsigavimą pagrindiniuose sektoriuose.

    Vis dėlto Vokietijos augimo paveikslas išlieka nevienalytis. Eksportas tampa pagrindiniu varikliu, tačiau vartojimas ir investicijos rodo, kad namų ūkių ir įmonių elgsena tebėra atsargi, ypač esant brangiai energijai ir didesniam geopolitiniam neapibrėžtumui.

    Pastaraisiais metais Vokietijos ekonomikai spaudimą darė išaugusios energijos sąnaudos, konkurencijos stiprėjimas iš Kinijos ir JAV taikomi tarifai. 2026 metais vilčių suteikė planai didinti išlaidas gynybai ir infrastruktūrai, tačiau energijos kainų šuoliai dėl karo Irane aptemdė prognozes.

    Dėl šių priežasčių Vyriausybė šiuo metu tikisi, kad 2026 metais Vokietijos ekonomika augs 0,5 proc., nors anksčiau buvo prognozuojamas 1,0 proc. augimas. Rinkoms tai reiškia, kad bet koks atsigavimas greičiausiai bus labiau priklausomas nuo išorės paklausos ir energijos kainų stabilizacijos.

  • JAV smogė Iranui antrinėmis sankcijomis: Europos verslui gresia dolerio spąstai

    JAV smogė Iranui antrinėmis sankcijomis: Europos verslui gresia dolerio spąstai

    Jungtinės Valstijos paskelbė apie reikšmingą antrinių sankcijų išplėtimą Iranui, kurio esmė paprasta: bet kuri pasaulio įmonė, tęsianti sandorius su Teheranu, gali rizikuoti prarasti prieigą prie JAV dolerio atsiskaitymų sistemos. Tokie ribojimai ypač jautrūs, nes tarptautinėje prekyboje doleris išlieka pagrindine atsiskaitymų ir finansavimo valiuta.

    JAV iždo departamentas pranešė išplėtęs sankcijų taikymo apimtį ir įvardijo naujas sritis, kurios, be naftos, tampa didesnio dėmesio taikiniu: laivyba, aviacija, auksas, technologijos bei skaitmeninis turtas. Kartu buvo įtraukti papildomi subjektai skirtingose jurisdikcijose ir pristabdytos licencijos, leidusios ribotą bendradarbiavimą.

    „Iš esmės prašoma pasirinkti: Iranas arba Amerikos finansų sistema“, – sakė JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas.

    Europos prekyba su Iranu menka

    Europos Sąjungos tiesioginė prekybinė priklausomybė nuo Irano šiuo metu yra nedidelė. Remiantis Eurostato duomenimis, 2025 metais ES prekių prekyba su Iranu siekė apie 3,72 mlrd. eurų, iš jų eksportas sudarė maždaug 2,97 mlrd. eurų, tai yra apie 0,1 proc. viso ES eksporto.

    Vis dėlto likusi prekyba nėra tolygiai pasiskirsčiusi: didesnė dalis koncentravosi keliose valstybėse, ypač Vokietijoje, Italijoje ir Nyderlanduose. Eksporto struktūroje svarbūs farmaciniai produktai, medicinos įranga ir mašinos, o šios kategorijos neretai patenka į humanitarinių išimčių lauką.

    Dėl tokio masto rinkos reakcija Europoje buvo santūri: investuotojai vertino, kad tiesioginė įmonių apyvarta su Iranu daugeliu atvejų jau seniai sumažėjusi iki minimumo. Tačiau ekspertai pabrėžia, kad ramybė gali būti apgaulinga, nes tikrieji padariniai dažnai pasimato per finansų grandines.

    Didžiausia rizika slypi finansų grandinėje

    Didžiausias iššūkis Europos bendrovėms kyla ne dėl pardavimų Irane, o dėl rizikos netyčia atsidurti sandorių grandinėje su sankcionuotu partneriu. Bankai, draudikai, laivybos įmonės ir žaliavų prekiautojai aptarnauja klientus daugelyje šalių, todėl net netiesioginė sąsaja gali tapti tyrimo ar sankcijų pagrindu.

    Tokių priemonių poveikis dažnai būna ne tik teisinis, bet ir operacinis: atsiranda didesnė atitikties procedūrų našta, lėtėja mokėjimai, brangsta draudimas, o kai kurie bankai apskritai atsisako aptarnauti didesnės rizikos kryptis. Praktikoje tai gali reikšti, kad net teisėti sandoriai tampa sunkiai įgyvendinami.

    Europos įmonės čia susiduria ir su reguliacine įtampa. ES Blokavimo statutas numato ribojimus, kaip bendrovės gali reaguoti į JAV sankcijas, o teismų praktika yra išaiškinusi, kad sutartinių santykių nutraukimas su Irano partneriais turi būti pagrįstas kitais motyvais nei vien JAV spaudimas.

    Vis dėlto realybėje dauguma tarptautinių įmonių prioritetą teikia prieigai prie dolerio atsiskaitymų, JAV bankų korespondentinių sąskaitų ir platesnių kapitalo rinkų. Būtent todėl antrinės sankcijos laikomos vienu stipriausių JAV įrankių, galinčių paveikti ir tuos, kurie su Iranu dirba tik labai ribotai.

  • Lenkijoje GPS „apakina“ telefonus ir dronus: ekspertai sieja su elektroniniu karu Baltijoje

    Lenkijoje GPS „apakina“ telefonus ir dronus: ekspertai sieja su elektroniniu karu Baltijoje

    Lenkijoje šią vasarą vis dažniau fiksuojami palydovinės navigacijos, įskaitant GPS, sutrikimai, dėl kurių išmanieji telefonai ir civiliniai imtuvai neretai rodo netikslią vietą arba laikinai praranda signalą. Lenkijos Nacionalinio telekomunikacijų instituto stebėsenos duomenys rodo, kad trikdžiai apima skirtingas pasaulinių navigacijos palydovų sistemų juostas.

    Instituto duomenimis, anomalijos registruojamos nuo 2024 metų sausio, tačiau 2026 metų pradžioje jų dažnis ir intensyvumas smarkiai išaugo. 2026 metų gegužę ir birželį reikšmingi, ilgai trunkantys sutrikimai visose GNSS juostose fiksuoti maždaug 70 proc. mėnesio dienų, o visiškai ramių dienų buvo tik apie dešimtadalį.

    Pirmosiomis 19 2026 metų rugpjūčio dienomis visiško masto sutrikimai užfiksuoti 63 proc. dienų, tai yra vidutiniškai maždaug kas dvi iš trijų dienų. Be to, daliniai trikdžiai, kai paveikiama tik viena signalo juosta, pasitaikydavo nuo keliolikos iki beveik 30 proc. vasaros dienų.

    Kas, kaip įtariama, vyksta?

    Lenkijos Nacionalinis telekomunikacijų institutas teigia, kad trikdžių šaltinis yra išorinis ir siejamas su elektroninės kovos sistemų veikla Baltijos jūros regione. Specialistai pabrėžia, kad tokie trukdžiai gali tęstis tol, kol teritorijoje bus vykdoma karinė veikla, kuriai reikalingas trukdymo signalų siuntimas.

    Nepriklausomi matavimai taip pat rodo panašias tendencijas: 2026 metų liepą Pomeranijos regione stotys fiksavo trikdžius beveik 90 valandų. Nurodoma, kad dažnai paveikiama L1 juosta, kuri itin svarbi civiliniams naudotojams, nes ją plačiai naudoja išmanieji telefonai, automobilinė navigacija ir daugelis vartotojams skirtų GPS imtuvų.

    „Trikdžiai yra pastovūs ir tęsis tiek, kiek regione bus naudojamos elektroninės kovos priemonės“, – teigiama Lenkijos Nacionalinio telekomunikacijų instituto vertinime.

    Pasekmės: ne vien nepatogus maršrutas

    Sutrikimai daro įtaką ne tik vairuotojams ar pėstiesiems, kurie telefone naudoja žemėlapius, nes gali pasitaikyti klaidingas pozicionavimas, maršruto skaičiavimo klaidos ar signalo praradimas. Miestuose tai gali iškraipyti dalijimosi transporto paslaugų veikimą, kai dviračių, paspirtukų ar automobilių buvimo vieta sistemoje rodoma netiksliai.

    Ekspertai atkreipia dėmesį ir į didesnės rizikos sritis: dronų skrydžiai gali tapti sudėtingesni, nes orlaiviai praranda patikimą padėties informaciją. Tai ypač aktualu ten, kur dronai naudojami filmavimui, infrastruktūros apžiūrai ar gelbėjimo darbams, nes klaidos gali lemti nukrypimą nuo maršruto ar priverstinį skrydžio nutraukimą.

    Trikdžiai fiksuojami ir jūroje bei aviacijoje, kur navigacinės klaidos gali reikšti klaidingą laivo padėties rodymą ar papildomą krūvį įguloms. Rugpjūčio 21 dieną Lenkijos minų paieškos laivas ORP Albatros Baltijos jūroje patyrė GPS trukdymą, apie tai viešai skelbė NATO Jungtinių pajėgų vadavietė Brunssum.

    Lenkijos akademinių institucijų ir telekomunikacijų ekspertų vertinimu, reikšminga dalis trukdymo ir signalo klastojimo atvejų gali būti susiję su Kaliningrado sritimi. Dėl geografijos Lenkija laikoma viena labiausiai pažeidžiamų valstybių, nes dalis jos teritorijos patenka į potencialų trukdymo sistemų veikimo nuotolį.

    Ką pataria institucijos ir kaip reaguojama?

    Lenkijos Nacionalinis telekomunikacijų institutas įspėja nesiremti vien tik telefono žemėlapiais ir, kur įmanoma, turėti alternatyvius orientavimosi būdus. Taip pat rekomenduojama iš anksto atsisiųsti žemėlapius naudojimui neprisijungus, kad nutrūkus ryšiui ar sutrikus navigacijai būtų galima tęsti kelionę.

    Ilgalaikėje perspektyvoje Lenkija stiprina stebėseną ir planuoja papildomus sprendimus, įskaitant duomenų portalą, paremtą ASG-EUPOS tinklu, ir naują jutiklių tinklą, kurį numato plėtoti Lenkijos kosmoso agentūra. NATO ir Europos valstybės taip pat vis dažniau akcentuoja poreikį didinti navigacijos atsparumą, diegiant patikimesnes atsargines sistemas ir gerinant trikdžių aptikimą.

    Po 2022 metų vasario, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, panašūs GNSS trikdžių atvejai dažniau fiksuojami Baltijos, Šiaurės Europos ir Juodosios jūros regionuose. Vakarų pareigūnai ir ekspertai ne kartą yra viešai sieję šiuos incidentus su Rusijos veikla, o kaimyninės šalys pabrėžia, kad poveikis dažnai peržengia vienos valstybės ribas ir tampa regioniniu saugumo iššūkiu.

  • ES siunčia derybininkus į Kiniją: artėja spalio terminas, o prekybos konfliktas kaista

    ES siunčia derybininkus į Kiniją: artėja spalio terminas, o prekybos konfliktas kaista

    Europos Sąjungos pareigūnų grupė artimiausiomis dienomis vyks į Kiniją tęsti techninių derybų dėl prekybos, kai Briuselis siekia sumažinti rekordiškai didelį prekybos disbalansą. Šaltinių teigimu, tikslas – iki spalio pasiekti apčiuopiamų rezultatų ir išvengti dar aštresnio konflikto.

    Derybų fonas įtemptas: Kinija neseniai apribojo savo įmonių bendradarbiavimą su Europos Komisija antimonopoliniuose tyrimuose ir bylose, susijusiose su užsienio subsidijų rizikomis. Briuselis tai vertina kaip bandymą apsunkinti informacijos rinkimą, reikalingą vykdant tyrimus pagal ES užsienio subsidijų reglamentą.

    „Jokia organizacija ar asmuo negali vykdyti ar padėti vykdyti netinkamų eksteritorialios jurisdikcijos priemonių“, – pareiškė Kinijos Teisingumo ministerija.

    Tuo pat metu Europos Komisija nesustabdo pradėtų tyrimų ir vasarą inicijavo daugiau prekybos gynybos bylų dėl įtariamo dempingo bei nesąžiningų subsidijų. ES institucijos ir dalis valstybių narių argumentuoja, kad Europos pramonę vis labiau spaudžia pigių importo srautų augimas, ypač sektoriuose, kur kainą stipriai veikia valstybės parama.

    Spalis – neatsitiktinis terminas

    Europos Komisija sieja derybų grafiką su politiniu terminu: spalį į Kiniją turėtų vykti ES prekybos komisaras Marošas Šefčovičius. Iki to laiko tikimasi suderinti konkrečius sprendimus dėl rinkos prieigos, skaidrumo ir ginčų suvaldymo mechanizmų.

    Abi pusės anksčiau susitarė kurti bendrą stebėsenos mechanizmą, kuris leistų keistis duomenimis ir sekti prekybos srautus. Briuselis tai pristato kaip įrankį didinti skaidrumą ir iš anksto identifikuoti trinties taškus, kol jie nevirsta tarifais ar plataus masto apribojimais.

    Kova dėl rinkos prieigos ir žaliavų

    Vienas jautriausių klausimų – abipusė rinkos prieiga. Kinija kritikuoja ES reguliavimą, kuris, Pekino vertinimu, riboja Kinijos įmonių galimybes dalyvauti Europos rinkoje, o ES šalys reikalauja daugiau realių galimybių europietiškam verslui Kinijoje.

    Spalio terminas svarbus ir dėl kritinių žaliavų, ypač retųjų žemių elementų, tiekimo stabilumo. Šios žaliavos reikšmingos Europos žaliajai transformacijai, automobilių sektoriui ir gynybos pramonei, todėl bet koks eksporto ribojimas ar tiekimo sutrikimai gali greitai tapti sistemine rizika.

    ES pozicija šiose derybose dviguba: viena vertus, išlaikyti dialogą ir sumažinti prekybos įtampą, kita vertus, tęsti tyrimus ir taikyti prekybos gynybos priemones, jei nustatomi nesąžiningos konkurencijos požymiai. Artimiausi mėnesiai parodys, ar pavyks susitarti dėl praktinių sprendimų, ar konfliktas tik gilės.

  • Prancūzija siūlo riboti Ukrainos pirkimus ne Europoje: kaip bus leidžiami 90 mlrd. eurų

    Prancūzija siūlo riboti Ukrainos pirkimus ne Europoje: kaip bus leidžiami 90 mlrd. eurų

    Prancūzija siekia nustatyti laiko ribas Ukrainos išimtims, leidžiančioms už Europos ribų pirkti gynybos įrangą už Europos Sąjungos finansuojamas lėšas. Tokia kryptis reikštų didesnį spaudimą, kad didesnė paramos dalis galiausiai atitektų Europos, taip pat ir Prancūzijos, pramonės gamintojams.

    Kalbama apie Ukrainos paramos paskolą, kurią ES valstybės patvirtino 2026 ir 2027 metų laikotarpiui. Šio instrumento vertė siekia 90 mlrd. eurų: 30 mlrd. eurų skiriama ekonomikai, o 60 mlrd. eurų – karinei paramai ir gynybos pirkimams.

    Paskolos taisyklės numato, kad gynybos produkto sudėtyje ne iš ES ir ne iš Europos ekonominės erdvės kilusios dalys iš principo negali viršyti 35 proc. visos vertės. Tačiau Ukraina gali prašyti išimčių, jei Europoje nėra tinkamo analogo, jei gamybos apimtys nepakankamos, tiekimas užtrunka per ilgai arba kaina per didelė.

    Iki šiol Ukraina kreipėsi dėl dviejų išimčių: dėl Kinijoje pagamintų dronų komponentų ir dėl Jungtinėse Valstijose pagamintų „Patriot“ perėmėjų raketų. Europos Komisija šias išimtis patvirtino, argumentuodama, kad Europoje kai kuriose modernios karybos srityse vis dar trūksta pajėgumų ir išlieka priklausomybė nuo išorinių gamintojų.

    Skirtingos ES šalių pozicijos

    Paryžius nori, kad tokios išimtys būtų laikinos ir reguliariai peržiūrimos, kad ilgainiui Ukraina būtų skatinama pirkti europietišką produkciją. Prancūzija turi vieną didžiausių Europos gynybos pramonės sektorių, o tarp alternatyvų JAV sistemoms dažniausiai minimas Prancūzijos ir Italijos kuriamas SAMP/T oro gynybos sprendimas.

    Tuo metu dalis kitų ES šalių akcentuoja prioritetą suteikti greičiui ir operaciniam poreikiui, o ne kilmės reikalavimams. Švedijos, Nyderlandų, Vokietijos, Danijos, Estijos, Lenkijos, Latvijos, Suomijos ir Lietuvos gynybos ministrai viešai ragino užtikrinti maksimalų lankstumą, kad Ukraina galėtų įsigyti tai, ko skubiai reikia fronte ir oro gynybai.

    „Pabrėžiame, kad greitas sprendimų priėmimas yra būtinas, įskaitant pragmatišką išimčių taikymą perkant trečiųjų šalių pagamintą įrangą“, – teigiama ministrų laiške ES užsienio politikos vadovei Kaja Kallas ir gynybos komisarui Andriui Kubiliui.

    Kaip veikia išimčių mechanizmas

    Praktiškai išimtys nėra automatinės ir turi būti atnaujinamos, kai Ukraina prašo naujų išmokų. Tai reiškia, kad jei per laiką atsiranda europinis tiekėjas, galintis pasiūlyti reikiamą kiekį, kainą ir gamybos terminus, Europos Komisija gali atsisakyti pratęsti išimtį ir prašyti rinktis europinį sprendimą.

    Vertinant sutartis, Komisija tikrina ne tik, kas perkama ir kokiomis sąlygomis, bet ir rizikas, susijusias su tiekimo patikimumu. Pirkimų iš Kinijos atveju papildomai vertinama, ar tiekėjai nėra susiję su sankcijomis, nukreiptomis prieš Rusijos karinį-pramoninį kompleksą.

    Ši diskusija turi platesnį kontekstą: ES vis dažniau pabrėžia strateginės autonomijos tikslą, norą didinti europinę gynybos gamybą ir trumpinti tiekimo grandines. Tačiau kartu išlieka dilema – kaip tuo pat metu užtikrinti, kad Ukraina realiu laiku gautų oro gynybos, artilerijos, dronų ir kitą įrangą, kurios reikia gintis nuo Rusijos.

    Precedentas kitoms ES programoms

    Sprendimai dėl Ukrainos išimčių gali tapti precedentu, kaip bus taikomos panašios taisyklės kituose ES finansiniuose instrumentuose, susijusiuose su gynybos pramonės stiprinimu. Kuo griežtesnės bus kilmės ir terminų sąlygos, tuo labiau tai gali keisti rinką ir paskatas gamintojams investuoti Europoje.

    Prancūzijos pareigūnai viešai nekomentavo, kokias konkrečias laiko ribas siūloma įtvirtinti ir ar būtų siekiama formalių taisyklių pakeitimų, ar griežtesnės praktikos vertinant sutartis. Tikėtina, kad derybose bus ieškoma kompromiso tarp skubos fronte ir ilgalaikio siekio kurti didesnius europinius pajėgumus.

  • Danijoje kalviai atkuria vikingų inkarą: dirba kaip prieš 1 000 metų ir atskleidžia netikėtas detales

    Danijoje kalviai atkuria vikingų inkarą: dirba kaip prieš 1 000 metų ir atskleidžia netikėtas detales

    Šiaurės Danijoje, prie Aggersborgo žiedinės tvirtovės, tarptautinė kalvių komanda ėmėsi neįprasto eksperimento: atkurti vikingų laikų inkarą taip, kaip jis galėjo būti gaminamas prieš daugiau nei 1 000 metų. Projekte dalyvauja Jungtinės Karalystės Nacionalinės kalvystės mokyklos studentai ir dėstytojai, dirbantys kartu su eksperimentinės archeologijos specialistais.

    Skirtingai nei šiuolaikinėje pramonėje, čia naudojama ne plienas, o vadinamasis kempininis geležis, išgaunama mažose krosnelėse iš geležies rūdos. Tai porėtesnė, nevienalytė žaliava, todėl kalviams tenka taikyti kitokius suvirinimo, formavimo ir sutankinimo būdus nei dirbant su moderniu metalu.

    Kaip atkuria senovinę technologiją

    Inkaro konstrukcija parinkta remiantis ankstyvųjų viduramžių inkarų tyrimais, įskaitant rentgeno analizę. Tokie tyrimai leidžia pamatyti suvirinimo siūlių vietas ir skirtingų geležies sluoksnių struktūrą, o tai padeda atkartoti senąsias metalų jungimo technikas.

    Dirbtuvėse naudojamos rankomis valdomos dumplės ir istoriniam laikotarpiui artimas kuras. Tai padeda suprasti, kokio pastovaus karščio ir ritmo reikėjo, kad metalas būtų tinkamai įkaitintas, o sujungimai išliktų tvirti net ir patiriant dideles apkrovas vandenyje.

    „Kai dirbi su tokia žaliava, supranti, kodėl vikingų meistrai pasirinko būtent tokius sprendimus ir kodėl kai kurie jų triukai buvo būtini, o ne išmonė“, – sakė technikas Ernestas Jakubauskas.

    Kodėl pasirinktas Aggersborgas

    Projektas vyksta Aggersborge, vienoje didžiausių Danijos vikingų žiedinių tvirtovių, siejamoje su karaliaus Haraldo Mėlynadančio laikais. Tvirtovė buvo pastatyta apie 980 metus ir laikoma strategiškai svarbia vieta, nes suteikė prieigą prie Limfjordo vandens kelio.

    Šis kelias jungė Baltijos ir Šiaurės jūras, todėl buvo reikšmingas tiek prekybai, tiek kariniams žygiams. Tyrėjų teigimu, būtent tokiose vietose geriausiai atsiskleidžia, kaip techniniai sprendimai, tokie kaip inkarai, prisidėjo prie vikingų jūrinės galios.

    Ką parodys eksperimentas

    Baigtą inkarą planuojama pritvirtinti prie rekonstruojamo ankstyvųjų viduramžių darbo laivo, kurio modelis paremtas Gislingės valtimi, aptikta Danijoje 1993 metais. Praktinis bandymas realiomis sąlygomis turėtų parodyti, kaip toks inkaras laikė laivą, kaip elgėsi skirtingose dugno dangose ir kokių kompromisų reikalavo ano meto medžiagos.

    Mokslininkai tikisi, kad eksperimentas suteiks daugiau aiškumo apie vikingų metalurgijos lygį ir kasdienę meistrų darbo realybę. Tokie projektai šiandien vis dažniau naudojami archeologijoje, nes leidžia patikrinti hipotezes ne tik laboratorijoje, bet ir praktikoje, atkuriant procesus nuo žaliavos iki galutinio daikto.

  • Trumpas vėl didina spaudimą Kanadai: nuo sausio žada 50 proc. muitus automobiliams ir dalims

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad nuo sausio 1 dienos planuoja padidinti muitus automobiliams, sunkvežimiams ir automobilių dalims, importuojamoms iš Kanados, iki 50 proc. Iki šiol šiai prekių grupei buvo taikomi 25 proc. tarifai, o sprendimas siejamas su įstrigusiomis derybomis dėl Šiaurės Amerikos prekybos taisyklių.

    Apie planus Trumpas pranešė socialiniame tinkle „Truth Social“, kritikuodamas Kanados prekybos politiką ir teigdamas, kad ji esą nesąžininga JAV atžvilgiu. Jo retorika žymi naują eskalacijos etapą JAV ir Kanados prekybos konflikte, kai abi pusės jau buvo ėmusios taikyti atsakomąsias priemones.

    Smūgis integruotai auto pramonei

    Automobilių gamybos grandinės JAV ir Kanadoje yra glaudžiai susietos: dalys ir komponentai neretai kelis kartus kerta sieną, kol automobilis galutinai surenkamas. Dėl to aukštesni muitai gali padidinti gamybos savikainą, o kainų spaudimą greitai pajustų tiek gamintojai, tiek pirkėjai.

    Rinkoje tai gali reikšti ir platesnį efektą: brangstant transporto priemonėms, gamintojai gali perskirstyti investicijas, keisti tiekėjų geografiją ar mažinti kai kurių modelių pasiūlą. Analitikai paprastai pabrėžia, kad didžiausia rizika kyla tada, kai muitai taikomi ne pavienėms prekėms, o visai tarpusavyje priklausomai tiekimo sistemai.

    Kanados atsakas: energija ir kritinės žaliavos

    Įtampa išprovokavo ir viešą atsaką Kanadoje. Ontarijo premjeras Dougas Fordas agentūrai AP teigė, kad Kanada svarsto priemones, kurios paliestų JAV aprūpinimą elektra bei kritinėmis žaliavomis, o deryboms nutrūkus, jo žodžiais, „ant stalo lieka visi variantai“.

    „Galėtume nutraukti elektros ir kritinių mineralų tiekimą JAV“, – sakė Dougas Fordas.

    Ontarijas yra viena provincijų, siejamų su kritinių mineralų ištekliais, kurie svarbūs tiek automobilių, tiek baterijų ir gynybos pramonei. Tuo pačiu provincija jau anksčiau buvo ėmusis priemonių elektros tiekimo kryptyje: buvo taikomi eksporto mokesčiai, kurie laikinai didino elektros kainas daliai JAV vartotojų, o vėliau sprendimai buvo sustabdyti po politinių konsultacijų.

    Ką tai reiškia artimiausiu metu

    Jei 50 proc. muitai būtų įvesti, tai taptų vienu ryškiausių tarifų šuolių JAV ir Kanados prekyboje per pastaruosius metus. Praktikoje tai gali reikšti naują derybų bangą, bet taip pat ir didesnį neapibrėžtumą Šiaurės Amerikos pramonės įmonėms, kurios planuoja gamybą, užsakymus ir kainodarą ilgesniam laikotarpiui.

    Kol kas neaišku, ar sprendimas bus įgyvendintas be išlygų, ar taps derybine priemone siekiant nuolaidų kitose srityse. Tačiau pats signalas rinkoms jau pasiųstas: tarifų politika vėl tampa vienu iš pagrindinių Vašingtono spaudimo instrumentų artimiausiu laikotarpiu.

  • „Shein“ ruošiasi IPO Honkonge: siekia apie 1,3 mlrd. eurų, įmonės vertė – apie 25 mlrd. eurų

    Kinijos greitosios mados ir e. prekybos milžinė „Shein“ pateikė emisijos prospektą ir planuoja debiutuoti Honkongo biržoje rugsėjo 1 dieną. Bendrovė per pirminį viešą akcijų siūlymą ketina pritraukti apie 1,3 mlrd. eurų, o dabartinė jos vertė vertinama maždaug 25 mlrd. eurų.

    Pagal skelbiamą planą galutinė akcijų kaina turėtų būti nustatyta rugpjūčio 31 dieną, atsižvelgiant į investuotojų paklausą. Prospekte numatyta, kad dalį emisijos parems ir stambūs instituciniai investuotojai, o įmonės įkūrėjai po sandorio išlaikys dominuojančią balsų kontrolę.

    Kam bus skirti IPO pinigai?

    „Shein“ nurodo, kad didžioji dalis pritrauktų lėšų būtų skiriama prekės ženklui stiprinti, plėtrai tarptautinėse rinkose ir veiklos modeliui tobulinti. Kitaip tariant, bendrovė siekia užsitikrinti tvaresnį augimą, kai konkurencija globalioje mados ir e. prekybos rinkoje stiprėja, o reguliuotojų dėmesys – didėja.

    Pastaraisiais metais „Shein“ verslo modelis sulaukė kritikos dėl itin greito kolekcijų atnaujinimo, tiekimo grandinių skaidrumo ir prekių saugos klausimų. Europos Sąjungoje vis dažniau akcentuojama atsakomybė už į rinką patenkančių produktų atitiktį, o tai reiškia papildomas rizikas platformoms, kurios remiasi dideliais pigios produkcijos srautais.

    Nuo 92 mlrd. iki 25 mlrd. eurų

    Prospekte ir rinkos vertinimuose atsispindi ir akivaizdus „Shein“ vertės pokytis per pastaruosius metus. Prieš maždaug ketverius metus bendrovė buvo vertinama apie 92 mlrd. eurų, tačiau vėliau vertinimai mažėjo, o dabar kalbama apie maždaug 25 mlrd. eurų.

    Šį smukimą galima sieti su pasikeitusiu investuotojų požiūriu į sparčiai augusias, bet didelės reguliacinės ir reputacinės rizikos turinčias platformas, taip pat su brangusiu kapitalu ir griežtesniais reikalavimais skaidrumui. „Shein“ atvejis rodo, kad net ir labai didelė vartotojų bazė ne visada garantuoja ankstesnius rekordinius vertinimus.

    Kodėl pasirinktas Honkongas?

    „Shein“ anksčiau buvo siejama su planais listinguotis JAV arba svarstyti Londono rinką, tačiau šios kryptys ilgą laiką susidurdavo su politiniais ir reguliaciniais barjerais. Honkongas šiuo atveju tampa kompromisu: tai didelė tarptautinė finansų rinka, tačiau kartu arčiau pagrindinių regioninių investuotojų.

    Honkongo biržai toks debiutas taip pat svarbus, nes pastaruoju metu ji konkuruoja dėl stambių IPO ir siekia pritraukti daugiau didelio masto tarptautinių emitentų. Jei „Shein“ planas bus įgyvendintas, tai gali tapti vienu ryškesnių šių metų technologijų ir e. prekybos sektoriaus debiutų regione.

  • „MyDr“ kibernetinis incidentas: vadovas atsiprašo pacientų, aiškinamasi, ar paliesti iki 19 mln. duomenų

    Lenkijoje veikiančią medicinos įstaigoms skirtos programinės įrangos bendrovę „MyDr“ sukrėtė kibernetinis incidentas, kuris, kaip teigiama, galėjo paliesti itin didelės apimties pacientų duomenis. Bendrovės vadovas Piotr Miluski po kelių savaičių viešai atsiprašė pacientų ir sistemos naudotojų, pabrėždamas, kad situacija kelia ne tik stresą, bet ir realias rizikas dėl jautrios informacijos.

    Incidento mastas vertinamas atsargiai: viešojoje erdvėje minimi skaičiai iki 19 mln. žmonių, o pati įmonė nurodo, kad pradiniame etape įspėjimai gali pasiekti apie 18 mln. asmenų. Tai nereiškia, kad visų jų duomenys tikrai buvo pavogti ar paviešinti, tačiau šiuo metu, kol vyksta analizė, tokios galimybės visiškai atmesti nepavyksta.

    Kas tiriama ir kas atsakingas

    Ikiteisminį tyrimą prižiūri Varšuvos apygardos prokuratūra, o tyrimo veiksmus atlieka Lenkijos kibernetinių nusikaltimų padalinys. Lygiagrečiai „MyDr“ teigia dirbanti su išoriniais ekspertais, kad tiksliai nustatytų, kokie duomenys galėjo patekti į užpuolikų rankas ir kokiu būdu buvo pasiektos sistemos.

    „MyDr“ vadovas akcentuoja, kad įmonė iš pat pradžių bendradarbiauja su institucijomis, atsakingomis už kibernetinį saugumą ir sveikatos sektoriaus IT. Pasak jo, tyrimas vis dar tęsiamas, o galutiniai atsakymai bus pateikti tik užbaigus techninę analizę ir patikrinus faktus.

    „Pirmiausia noriu atsiprašyti už nerimą, stresą ir neapibrėžtumą. Suprantu, kad baimė dėl medicininių duomenų nėra įprastas stresas“, – sakė „MyDr“ vadovas Piotr Miluski.

    Kaip bus informuojami pacientai

    Bendrovė skelbia artimiausiomis dienomis pradėsianti oficialų informavimą medicinos įstaigoms, kurios naudoja jos sistemą, kad šios galėtų tinkamai komunikuoti su pacientais. Toks kelias pasirinktas siekiant, kad žmogus apie galimą riziką sužinotų iš savo gydymo įstaigos, o ne iš atsitiktinių pranešimų ar socialinių tinklų.

    „MyDr“ pabrėžia, kad įspėjimų apimtis parenkama konservatyviai, nes incidento zonoje galėjo būti ir istorinių įrašų. Kaip nurodoma, kalbama apie duomenis, galėjusius būti susijusius su laikotarpiu iki 2024 metų balandžio mėnesio, tačiau tai dar nereiškia, kad informacija buvo nuskaityta, išvežta ar paskelbta.

    Kodėl medicininiai duomenys kelia ypatingą riziką

    Medicininiai duomenys laikomi vienais jautriausių: net ir be finansinės informacijos jie gali būti naudojami tapatybės vagystėms, šantažui ar taikiniam sukčiavimui, kai pranešimuose imituojamos gydymo įstaigos ar registracijos sistemos. Dėl to institucijos dažnai ragina incidentus vertinti rimtai net tuomet, kai nėra patvirtinto paviešinimo fakto.

    „MyDr“ teigia stiprinanti saugumo priemones ir ketinanti vykdyti nuolatinius testus, taip pat pasitelkti automatizuotus sprendimus, paremtus DI, grėsmių aptikimui. Bendrovė žada pateikti išvadas ir konkrečius veiksmus, kai tyrimas ir techninė analizė bus užbaigti.

    „Jūs nusipelnėte pilno atsakymo, o ne skubotos versijos. Kai analizė bus baigta, atvirai pasakysime, ką sužinojome ir kokių veiksmų imamės“, – sakė Piotr Miluski.

    Tuo pat metu viešojo sektoriaus atstovai signalizuoja, kad po šios istorijos gali būti svarstomi griežtesni reikalavimai subjektams, masiškai tvarkantiems duomenis. Tikslas būtų aiškiau apibrėžti atsakomybes ir standartus tais atvejais, kai vienos įmonės infrastruktūra tampa itin didelio masto rizikos tašku.