CP v2

Category: Finansai

  • CBS: CŽV vadovas Johnas Ratcliffe atvyko į Maskvą – kol kas neatskleidžiama, su kuo susitinka

    JAV Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) vadovas Johnas Ratcliffe antradienį atvyko į Maskvą, pranešė televizija CBS, remdamasi anoniminiais šaltiniais. Pasak jų, vizito metu vyksta susitikimai, tačiau jų tikslas ir dalyviai kol kas neįvardijami.

    Dėmesį vizitui sustiprino pranešimai apie JAV karinių oro pajėgų transporto lėktuvo nusileidimą Maskvos Vnukovo oro uoste. Agentūra „Reuters“, remdamasi skrydžių stebėjimo platformos „Flightradar24“ duomenimis, skelbė, kad antradienį ten leidosi transporto orlaivis.

    Kremlius viešai pareiškė neturintis informacijos apie tokio lėktuvo nusileidimą. Tuo pat metu CBS nurodė, kad būtent šiuo transporto lėktuvu į Maskvą galėjo atvykti CŽV vadovas.

    Kol nėra oficialių JAV institucijų komentarų, vizito aplinkybės vertinamos atsargiai. Tokie aukšto lygio kontaktai paprastai siejami su saugumo darbotvarke, galimais apsikeitimais informacija ar krizių valdymo kanalų palaikymu, tačiau be patvirtintų detalių aiškių išvadų daryti neįmanoma.

    Vizitas vyksta įtampos fone

    Pranešimai apie CŽV vadovo kelionę pasirodė tuo metu, kai Rusija toliau koreguoja vidaus saugumo ir infrastruktūros apsaugos režimą karo su Ukraina kontekste. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį pasirašė dekretą, kuriame apibrėžiami kritinės infrastruktūros apsaugos būdai, įskaitant galimybę valstybei perimti kontrolę, jei apsauga būtų laikoma nepakankama.

    Tuo pačiu Ukrainos Generalinis štabas pranešė apie naktinius smūgius Rusijos energetikos objektams. Pasak Ukrainos kariuomenės, buvo atakuotos Afipskos naftos perdirbimo gamyklos infrastruktūros dalys Krasnodaro krašte, taip pat smogta Astrachanės dujų perdirbimo įmonei.

    „Patvirtintas gaisras gamyklos teritorijoje. Padarytos žalos mastas tikslinamas“, – teigiama Ukrainos Generalinio štabo pranešime.

    Šie įvykiai rodo, kad saugumo situacija regione išlieka įtempta, o bet kokie aukšto lygio kontaktai su Maskva neišvengiamai sulaukia papildomo dėmesio. Dėl vizito detalių, įskaitant galimus susitikimų tikslus, aiškumo tikimasi tik pasirodžius oficialiems komentarams.

  • Katovicų oro uostas pradėjo terminalo C plėtrą: pralaidumas turėtų augti iki 37 000 keleivių per parą

    Katovicų oro uoste Lenkijoje pradėta svarbi investicija – plečiamas ir pertvarkomas atvykimo terminalas C. Oro uosto valdytojas skelbia, kad darbus planuojama užbaigti iki 2027 metų vasaros sezono, o pokyčiai turėtų reikšmingai padidinti aptarnavimo pajėgumus.

    Po rekonstrukcijos terminalo pralaidumas turėtų išaugti nuo 21 900 iki 37 000 keleivių per parą. Skaičiuojama, kad metinis pajėgumas didėtų nuo maždaug 2 370 000 iki 4 500 000 keleivių, o piko valandomis – iki 2 000 keleivių per valandą.

    Kas keisis terminale C?

    Projektas numato terminalo plėtrą į vakarus, perplanuojant erdves ir srautus. Vienas pagrindinių tikslų – atskirti ir efektyviau organizuoti atvykstančių keleivių judėjimą, kartu sumažinant spūstis prie bagažo atsiėmimo ir pasienio patikros.

    Atvykimo salėje bagažo juostų skaičius turėtų padidėti nuo trijų iki penkių. Nurodoma, kad viena juosta bus pritaikyta skrydžiams, kuriuos vykdo plačiafiuzeliažiai orlaiviai, todėl piko metu turėtų sutrumpėti bagažo atsiėmimo laukimo laikas.

    Nuo nulio bus įrengta nauja pasienio kontrolės zona. Patikros vietų skaičius turėtų augti nuo 8 iki 16, dalį jų numatant automatinei pasų kontrolei, o tai turėtų paspartinti non Schengen krypties keleivių aptarnavimą.

    Investicijos mastas ir rangovas

    Darbus pagal projektavimo ir statybos modelį vykdo didžiausia Lenkijos statybų bendrovė „Budimex“. Sutarties vertė siekia apie 8 100 000 eurų be pridėtinės vertės mokesčio, perskaičiuota iš zlotų pagal apvalintą kursą.

    Plėtra turėtų padidinti terminalo plotą nuo maždaug 6 900 iki daugiau nei 10 400 kvadratinių metrų, o pastato ilgis turėtų augti nuo 156 iki 235 metrų. Oro uostas pabrėžia, kad tai – ne vien kosmetinis atnaujinimas, o struktūrinė pertvarka, susieta su augančiais keleivių srautais.

    Oro uostas ruošiasi augimui

    Katovicų oro uostas pastaraisiais metais fiksuoja didėjančius srautus ir išlieka vienu svarbiausių regioninių oro uostų šalyje, ypač čarterinių skrydžių segmente. Skelbiama, kad 2025 metais oro uostas aptarnavo rekordinį apie 7 300 000 keleivių skaičių, o prognozėse minimas ir tolesnis augimas.

    Terminalo C plėtra įvardijama kaip platesnės 2024–2032 metų infrastruktūros programos dalis, kurios bendra vertė – apie 350 000 000 eurų. Programa apima ir planus dėl naujo pagrindinio keleivių terminalo, susisiekimo sprendimų bei patogesnio ryšio su geležinkelio stotimi.

  • Via Carpatia stringa: po sutarties nutraukimo skelbiamas naujas konkursas S19 Domaradz–Krosno atkarpai

    Lenkijoje artimiausiomis dienomis ketinama paskelbti konkursą užbaigti greitkelio S19 atkarpą tarp Domaradz ir Krosno Podkarpatės vaivadijoje. Šis ruožas yra tarptautinio koridoriaus Via Carpatia dalis, o jo statybos grafikas jau kurį laiką atsilieka nuo pirminių planų.

    Iki šios vasaros turėjęs būti gerokai pažengęs projektas faktiškai buvo vos pradėtas: darbų progresas pavasarį siekė mažiau nei 5 proc. Tai sustiprino abejones, ar įmanoma laikytis sutartyje numatytų terminų, ypač atsižvelgiant į žiemos sezono pertraukas, taikomas kelių statybose.

    Sutartis nutraukta, ginčas tęsiasi

    Projektą vykdžiusi bendrovė Mostostal Warszawa pavasarį pranešė pasitraukianti iš sutarties, teigdama, kad tam buvo priežasčių užsakovo pusėje. Bendrovė aiškino susidūrusi su nenumatytomis grunto sąlygomis ir vėliau atsiradusiais aplinkosauginiais reikalavimais, kurie, jos vertinimu, reikšmingai didino apimtis ir kainą.

    Tuo metu Lenkijos kelių direkcija GDDKiA su tokiu argumentavimu nesutiko ir pareiškė, kad rangovas nepateikė pagrindo vienašališkai atsitraukti nuo sutarties. Gegužės viduryje direkcija oficialiai nutraukė sutartį dėl rangovo kaltės ir pradėjo statybvietės apsaugos bei inventorizacijos darbus.

    „Naujo rangovo atranka planuojama rugpjūčio ir rugsėjo sandūroje, o darbai bus vykdomi remiantis jau išduotu ZRID leidimu, paliekant galimybę korekcijoms ir optimizavimui“, – sakė GDDKiA atstovas spaudai Szymonas Piechowiakas.

    Naujam rangovui paliekama erdvės korekcijoms

    GDDKiA skelbia, kad inventorizacija Domaradz–Krosno ruože jau baigta, o pasirengimas konkursui yra finišo tiesiojoje. Naujam rangovui teks užbaigti projektą pagal galiojantį leidimą kelių investicijai, tačiau kartu bus leidžiama siūlyti pagrįstus projektinių sprendinių patikslinimus.

    Direkcijos lūkestis yra, kad po naujos sutarties pasirašymo darbus pavyktų užbaigti maždaug per 26–28 mėnesius. Kartu akcentuojama ambicija nekelti šiam ruožui numatyto biudžeto, nors kelių projektų praktikoje tai priklauso nuo techninių sprendimų ir rizikų valdymo.

    Podkarpatėje statybas lėtina geologija

    Domaradz–Krosno nėra vienintelė probleminė S19 dalis regione. Kitose Podkarpatės atkarpose terminus koreguoti verčia sudėtingos geologinės sąlygos, klimato veiksniai ir būtinybė perprojektuoti inžinerinius objektus pagal aplinkosaugos institucijų reikalavimus.

    Pavyzdžiui, vienoje iš atkarpų fiksuotas darbų užbaigimo nukėlimas iki 2027 metų, o kitoje, kur kasamas ilgesnis nei 2 200 metrų tunelis, darbų pabaiga numatoma 2028 metais. Kai kur papildomų procedūrų prireikė ir dėl metano rizikos uolienose, todėl statybos organizuojamos su griežtesniais saugos reikalavimais.

    GDDKiA taip pat nurodo, kad dviejose kitose Podkarpatės S19 atkarpose vis dar laukiama ZRID sprendimų. Vienu atveju prašymas leidimui buvo pateiktas daugiau nei pusmečiu vėliau nei numatyta, todėl rangovui skirta 22 mln. zlotų bauda, tai yra apie 5 100 000 eurų.

  • Prancūzija grįžta prie branduolinės plėtros: EDF ruošia du EPR2 reaktorius, projektas – apie 17 mlrd. eurų

    Prancūzijos vyriausybė suteikė valstybės kontroliuojamai energetikos bendrovei EDF teisę pradėti parengiamuosius darbus dviem naujiems EPR2 tipo branduoliniams reaktoriams. Jie planuojami Gravelines atominėje elektrinėje prie Lamanšo, netoli Diunkerko, kur jau veikia šeši reaktoriai.

    Kaip skelbiama, kiekvieno EPR2 reaktoriaus galia turėtų siekti apie 1 600 megavatų, o preliminari kaina, vertinant dabartinėmis kainomis, siekia maždaug 8,5 mlrd. eurų. Tai reikštų, kad dviejų naujų blokų projektas bendrai galėtų kainuoti apie 17 mlrd. eurų.

    „Galutinis investicinis sprendimas turėtų būti priimtas iki 2026 metų pabaigos, o dabar siekiama kuo greičiau pradėti teritorijų paruošimo darbus būsimoms naujoms branduolinėms jėgainės dalims“, – teigiama pranešime.

    Branduolinė energetika ir sistemos rizikos

    Prancūzija yra didžiausia branduolinės energetikos šalis Europoje: šalyje veikia dešimtys reaktorių, o elektra iš atomo vidutiniškai patenkina apie 70 proc. vidaus poreikio. Toks modelis ilgą laiką leido užtikrinti santykinai mažesnes emisijas ir stabilesnę elektros gamybą, tačiau pastaraisiais metais išryškėjo ir pažeidžiamumai.

    Karščio bangos ir sausros periodai tapo realiu iššūkiu jėgainėms, kurioms reikia vandens aušinimui. Kai upių vandens lygis krinta, o temperatūra kyla, dalis elektrinių, įsikūrusių prie didžiųjų upių, būna priverstos laikinai riboti generaciją, kad būtų laikomasi aplinkosaugos ir techninių reikalavimų.

    Šiame kontekste Gravelines vieta laikoma strategiškai patrauklia, nes aušinimui gali būti naudojamas jūros vanduo. Tai padeda mažinti priklausomybę nuo hidrologinių sąlygų žemyninėje dalyje ir didina sistemos atsparumą ekstremaliems orams, kurie dėl klimato kaitos tampa dažnesni.

    Macrono planas ir kainos klausimas

    Parengiamųjų darbų startas siejamas su prezidento Emmanuelio Macrono paskelbta branduolinės energetikos atnaujinimo kryptimi. Joje numatoma reikšminga plėtra ir investicijos, kurios bendrai gali viršyti 72 mlrd. eurų, siekiant išlaikyti Prancūzijos branduolinį pajėgumą ir atnaujinti senstančią infrastruktūrą.

    Vis dėlto didelės apimties branduoliniai projektai Europoje dažnai susiduria su pabrangimo ir terminų nukėlimo rizika, todėl rinkos ir politikos dėmesys krypsta į tai, kaip EDF suvaldys biudžetą ir grafikus. Galutinis investicinis sprendimas, planuojamas iki 2026 metų pabaigos, turėtų parodyti, ar dabartinės sąmatos atlaikys realybės testą.

    Kartu Prancūzija ieško ir kitų sistemos stabilumo priemonių, nes laikini generacijos apribojimai ar netikėti sustojimai gali išauginti kainų svyravimus. Todėl šalia branduolinės plėtros diskutuojama ir apie papildomus lanksčius pajėgumus, kurie galėtų amortizuoti pikus ir užtikrinti patikimą tiekimą.

  • Lenkijos sienos apsauga stiprinama JAV parama: gauti dronai, termovizinės kameros ir IFAK rinkiniai

    Lenkijos pasienio apsaugos pajėgos pranešė gavusios naujos įrangos iš JAV pagal susitarimą, pasirašytą Varšuvoje su JAV Valstybės departamentu. Paramos paketo vertė siekia apie 1 940 000 eurų, o jis skirtas sustiprinti sienų stebėjimą ir pareigūnų pasirengimą.

    Susitarimas įformintas Lenkijos pasienio apsaugos vadovybėje, jį pasirašė pasienio tarnybos vadas generolas Robertas Bagan ir JAV ambasados Varšuvoje atstovė Stephanie Holmes. Lenkijos pareigūnai pabrėžė, kad tai dalis platesnės JAV materialinės paramos programos, orientuotos į Lenkiją ir Baltijos valstybes.

    Kas perduota Lenkijos pasieniečiams?

    Pasak tarnybos, iki šiol perduoto paketo pagrindą sudaro 45 mažieji bepiločiai orlaiviai ir 9 pažangios termovizinės kameros. Taip pat gauta 800 individualių pirmosios pagalbos rinkinių IFAK, skirtų darbui sudėtingomis lauko sąlygomis.

    Numatoma, kad tolesniais etapais parama bus tęsiama, o 2027 metais planuojamas papildomas pristatymas, įskaitant 15 sniego motociklų. Tokia įranga ypač aktuali šaltuoju sezonu pasienio ruožuose, kur judėjimas tampa sudėtingesnis.

    Mokymai ir kontekstas prie sienos

    Kartu su technika finansuojami ir taktiniai bei techniniai mokymai, kuriuos apmoka JAV pusė. Lenkijos pasieniečiai nurodo, kad JAV ekspertai dalijasi patirtimi Kentrzino pasienio apsaugos mokymo centre, kur dėmesys skiriamas tiek medicininei pagalbai, tiek sienos apsaugos taktikai.

    JAV ambasada Varšuvoje viešai komunikavo, kad parama apima dronus „Skydio X10“ ir termovizines kameras „Recon V“, o bendradarbiavimas bus tęsiamas ir ateityje. Lenkijos institucijos šią iniciatyvą sieja su išaugusiais iššūkiais pasienyje su Baltarusija, kur svarbiausiu prioritetu įvardijamas greitesnis pažeidimų nustatymas ir saugesnis pareigūnų darbas.

  • JAV ir Kanados prekybos karas įsibėgėja: Otava skelbia atsakomąsias muitų tarifų bangas

    JAV ir Kanados prekybos karas įgauna naują pagreitį: Kanada paskelbė apie atsakomąsias muitų priemones amerikietiškoms prekėms. Otava teigia siekianti atsakyti proporcingai po Vašingtono sprendimų griežtinti prekybos sąlygas ir didinti tarifus atskiroms prekių grupėms.

    Kanados vyriausybė nurodo, kad atsakomieji tarifai bus taikomi importui iš JAV, kurio vertė siekia apie 12,5 mlrd. eurų. Kartu skelbiama, jog numatytos priemonės bus diferencijuotos pagal sektorius ir tarifų dydžius, kad poveikis vidaus vartotojams būtų kuo mažesnis.

    Kaip atsako Kanada

    Otavos planas numato tris tarifų lygius, kurie apimtų įvairias prekių kategorijas – nuo metalų iki vartojimo prekių. Tarp minėtų sektorių – plienas, aliuminis, dalis buitinės technikos, elektronika, taip pat tam tikri maisto produktai.

    Kanados finansų ministerija taip pat pranešė apie ketinimą aktyvuoti finansinės pagalbos priemones įmonėms ir darbuotojams, kuriuos gali paliesti tarifų eskalacija. Tikslas – amortizuoti galimus užsakymų mažėjimo, tiekimo grandinių trikdžių ir kainų svyravimų padarinius.

    „Mūsų atsakomosios priemonės – euras už eurą, tarifas už tarifą – kartu su kelių milijardų paketu padės apsaugoti darbuotojus, ūkininkus, šeimas ir įmones“, – sakė Kanados finansų ministras François-Philippe Champagne.

    Kas stumia konfliktą

    Įtampa tarp šalių didėja po to, kai JAV administracija paskelbė apie griežtesnius muitų tarifus ir signalizavo, kad ateityje jie gali būti dar labiau keliami. Vašingtonas tokius sprendimus aiškina poreikiu ginti vietos gamintojus ir mažinti prekybos deficitą.

    Kanados pusė savo ruožtu pabrėžia, kad derybos dėl prekybos susitarimų strigo dėl skirtingo požiūrio į reguliacijas ir valstybių suverenitetą. Abiejų šalių pareiškimai rodo, kad konfliktas nėra tik apie atskiras prekių grupes – tai ir politinio spaudimo, ir derybinės galios demonstravimas.

    Energija – papildomas svertas?

    Viešojoje erdvėje vėl pasigirdo svarstymų, kad Kanada gali pasitelkti energetikos sritį kaip papildomą spaudimo priemonę. Ontarijas yra vienas svarbiausių elektros tiekimo mazgų, turintis jungtis su JAV regionais, todėl energetikos tema derybose periodiškai iškyla kaip jautrus klausimas.

    Provincijos lyderiai yra užsiminę, kad teoriškai galėtų būti peržiūrimi elektros ir žaliavų srautai, jei įtampa toliau augtų. Tokie pareiškimai nebūtinai reiškia greitus sprendimus, tačiau jie didina neapibrėžtumą verslui, ypač pasienio regionuose.

    Ekonomistai atkreipia dėmesį, kad JAV išlieka pagrindinis Kanados prekybos partneris, o tiekimo grandinės daugelyje sektorių yra glaudžiai persipynusios. Diversifikacija į kitus eksporto rinkų kelius įmanoma, tačiau paprastai reikalauja laiko, infrastruktūros plėtros ir didelių investicijų.

  • Makrono ir bin Salman anime pokalbis virto 6 mlrd. eurų planu: netoli Paryžiaus – 3 parkai

    Makrono ir bin Salman anime pokalbis virto 6 mlrd. eurų planu: netoli Paryžiaus – 3 parkai

    Prancūzija ir Saudo Arabija pasirašė susitarimą dėl maždaug 6 mlrd. eurų investicijos į tris pramogų parkus, kurie turėtų iškilti apie 30 kilometrų į šiaurės vakarus nuo Paryžiaus. Apie projektą pranešta Saudo Arabijos sosto įpėdinio Mohammedo bin Salman vizito Prancūzijoje metu.

    Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono aplinka teigia, kad projektas yra vienas ambicingiausių pastarųjų metų bandymų sukurti naują tarptautinį traukos tašką, galintį prilygti didžiausiems Europos pramogų centrams. Skaičiuojama, kad įgyvendinus planus būtų sukurta apie 22 000 darbo vietų, tačiau konkretūs terminai kol kas nenurodomi.

    Parkai šalia Paryžiaus

    Skelbiama, kad parkai būtų statomi ir atidaromi etapais, o statybos gali užtrukti kelerius metus. Kol kas neatskleidžiama, kur tiksliai bus pasirinkta teritorija ir kokie infrastruktūros sprendimai numatyti, tačiau pabrėžiama, kad objektai turėtų būti lengvai pasiekiami iš sostinės regiono.

    Vienas parkų, pasak Prancūzijos prezidento patarėjo, galėtų būti siejamas su japonų popkultūra ir anime, konkrečiau su Dragon Ball Z, tačiau oficialaus patvirtinimo dar nėra. Kitų dviejų parkų tematikos taip pat neįvardijamos, paliekant erdvės tiek licencijuotoms franšizėms, tiek originalioms koncepcijoms.

    Politika, ekonomika ir kritika

    Prancūzijos prezidentūra pabrėžia, kad investicija dera su programa, kuria siekiama pritraukti didelio masto užsienio kapitalą ir kurti darbo vietas. Pastaraisiais metais Europa aktyviai varžosi dėl turizmo, pramogų ir paslaugų sektoriaus investicijų, o pramogų parkai dažnai vertinami kaip ilgalaikį lankytojų srautą generuojantys projektai.

    „Tai nauja pasaulinė kryptis, kuri sukurs darbo vietas ir stiprins šalies patrauklumą“, – sakė Emmanuelis Macronas.

    Vis dėlto Mohammedo bin Salman vizitas Prancūzijoje sulaukė ir kritikos. Dalies žurnalistų organizacijų teigimu, Prancūzijos institucijos neturėtų ignoruoti žmogaus teisių klausimų, o viešojoje erdvėje vėl prisimenama 2018 metais Stambule Saudo Arabijos konsulate nužudyto žurnalisto Jamalo Khashoggi byla.

    Prancūzijos prezidento institucija, paklausta apie sprendimą bendradarbiauti su Rijadu nepaisant kritikos, laikosi pozicijos, kad investicijų pritraukimo procesas nėra skirtas kitų valstybių moraliniam vertinimui. Tuo pat metu Paryžius akcentuoja strateginius ryšius ir ekonominę naudą, ypač kai globalioje rinkoje didėja konkurencija dėl kapitalo.

    Papildomi kontraktai su prancūzais

    Vizito metu paskelbta ir apie kitus susitarimus su Prancūzijos įmonėmis. Vienas jų siejamas su laivybos grupe „CMA CGM“ ir Džidos uosto plėtra, o kitas – su geležinkelių gamintoja „Alstom“, kuri turėtų tiekti traukinius Rijado metro.

    Minėtų kontraktų vertės buvo nurodytos JAV doleriais, tačiau viešai skelbiamuose pranešimuose jų suma eurais gali kisti priklausomai nuo valiutų kursų pasirašymo dieną. Šie susitarimai rodo, kad Prancūzija siekia išplėsti ekonominį bendradarbiavimą ne tik turizmo ir pramogų, bet ir logistikos bei transporto infrastruktūros srityse.

  • Del Vecchio trenkė durimis „EssilorLuxottica“: vadovai per toli nuo žmonių, kas bus toliau?

    Del Vecchio trenkė durimis „EssilorLuxottica“: vadovai per toli nuo žmonių, kas bus toliau?

    Leonardo Maria Del Vecchio palieka visas vadovaujamas pareigas „EssilorLuxottica“ ir teigia, kad ketina susitelkti į naujus verslo projektus. 31 metų vadovas iki šiol ėjo „Ray-Ban“ prezidento ir „EssilorLuxottica“ strategijos vadovo pareigas.

    Atsistatydinimas pateiktas valdybai ir bendrovės pirmininkui bei generaliniam direktoriui Francesco Milleri, o įsigalios rugpjūčio 31 dieną. Tai dar vienas signalas apie įtampas akcininkų šeimos ir grupės valdymo lygmenyje, kuriose anksčiau viešai nuskambėjo ir kitų šeimos narių pasitraukimai.

    Kas parašyta atsistatydinimo laiške?

    Savo laiške Del Vecchio kritikuoja, jo žodžiais, pernelyg nutolusį ir nuasmenintą valdymą, kuris esą nebeatitinka to, kaip įmonė veikė prieš kelis dešimtmečius. Jis pabrėžia, kad žmonės įmonėje pirmieji pajunta atotrūkį dar iki to, kol tai pastebi rinkos.

    „Aš nuolat kalbuosi su žmonėmis įmonėje. Tačiau šiandien entuziazmas jau nebe toks, priklausymo jausmas nebe toks, atstumas jaučiamas“, – rašė Leonardo Maria Del Vecchio.

    Jis taip pat tvirtina pasitraukiantis ne po nesėkmės ir akcentuoja, kad „Ray-Ban“ trejų metų kadencija baigėsi viršijus tikslus. Del Vecchio aiškina paliekantis sustiprintą prekės ženklą ir komandą, kuri gali tęsti darbus be jo.

    Akcininko vaidmens neatsisako

    Nors operacinėje veikloje jis nebedalyvaus, Del Vecchio pabrėžia liekantis akcininku per šeimos kontroliuojamą holdingą „Delfin“. Jo teigimu, jis ir toliau gins grupės nepriklausomumą, stabilios nuosavybės svarbą ir ilgalaikę strateginę kryptį.

    „Aš ir toliau visapusiškai vykdysiu savo atsakomybę kaip akcininkas per „Delfin“ ir ginsiu įmonės nepriklausomumą bei ilgalaikę viziją“, – rašė jis.

    Konfliktų šešėlis ir rinkos kontekstas

    „EssilorLuxottica“ yra viena didžiausių pasaulio akinių ir optikos grupių, valdanti plačiai žinomus prekės ženklus, tarp jų ir „Ray-Ban“. Bendrovė generuoja daugiau kaip 28 milijardų eurų metines pajamas, o jos dydis ir tarptautinė struktūra reiškia, kad sprendimų priėmimas tampa vis labiau centralizuotas.

    Ši istorija išryškina platesnę tendenciją, su kuria susiduria didelės tarptautinės įmonės: darbuotojų įsitraukimas, vidinė kultūra ir vadovų matomumas tampa konkurencingumo dalimi ne mažiau nei finansiniai rodikliai. Pastaraisiais metais, ypač po nuotolinio darbo plėtros bangos, daugelis korporacijų ieško būdų, kaip mažinti atotrūkį tarp centrinių vadovų ir komandų vietose.

    „EssilorLuxottica“ atstovas spaudai patvirtino atsistatydinimą ir padėkojo Del Vecchio už indėlį į grupės augimą bei strateginės vizijos įgyvendinimą. Bendrovė taip pat palinkėjo jam sėkmės naujoje veikloje, tačiau apie konkrečius įpėdinystės sprendimus išsamiau nekomentavo.

    Del Vecchio šeimos valdomas finansinis tinklas apima ir reikšmingas investicijas kitose Italijos bei Europos bendrovėse, todėl bet kokie vidiniai nesutarimai ar pokyčiai gali būti svarbūs ne tik pačiai „EssilorLuxottica“, bet ir platesniam investuotojų vertinimui. Be to, praėjus daugiau nei ketveriems metams po įkūrėjo Leonardo Del Vecchio mirties, viešumoje ne kartą skambėjo informacija, kad šeimos paveldėtojai iki galo nesutaria dėl ilgalaikio turto ir valdymo įgyvendinimo.

  • „Volkswagen“ darbuotojai pratrūko: vadovų komunikacija dėl atleidimų vadinama katastrofiška

    „Volkswagen“ darbuotojai pratrūko: vadovų komunikacija dėl atleidimų vadinama katastrofiška

    Vokietijos automobilių gamintojo „Volkswagen“ darbuotojai viešai išliejo nepasitenkinimą įmonės vadovų komunikacija, kai grupėje vis garsiau kalbama apie galimus tolesnius atleidimus ir kelių gamyklų ateitį. Darbuotojų atstovų tarybos inicijuotoje nuotaikų apklausoje pagrindiniu priekaištu tapo tai, kaip vadovybė aiškina situaciją ir planus.

    Darbuotojai per įmonės intranetą galėjo pateikti klausimus bei lūkesčius generaliniam direktoriui Oliveriui Blumei ir valdybai. Pasak žiniasklaidoje cituojamų apklausos rezultatų, komunikacija buvo įvertinta kaip didžiausia problema, aplenkusi net nerimą dėl darbo vietų saugumo ar galimų gamyklų uždarymų.

    „Žmonės ir jų šeimos palikti nežinioje ir baimėje“, – sakė darbuotojų atstovai, komentuodami, kad aiškumo trūkumas kelia įtampą bendruomenėse, kur gamyklos yra vieni didžiausių darbdavių.

    Įtampą turėtų mažinti šią savaitę pradedamas vadovybės susitikimų turas po „Volkswagen“ padalinius. Pirmasis neeilinis susitikimas numatytas Wolfsburge rugpjūčio 25 dieną, vėliau planuojami susitikimai Emdene, Zwickau, Braunšveige, o turas turėtų baigtis Hanoveryje rugpjūčio 31 dieną.

    Kas spaudžia „Volkswagen“?

    „Volkswagen“ ieško gilesnio sąnaudų mažinimo, nes automobilių pramonę slegia keli veiksniai vienu metu. Europoje juntama silpnesnė paklausa, aštrėja konkurencija iš Kinijos gamintojų, o prekybos politika, įskaitant tarifus, didina neapibrėžtumą dėl eksporto ir tiekimo grandinių.

    Pats Oliveris Blume intranete įspėjo, kad padėtis yra daugiau nei kritinė, ir pabrėžė poreikį uždirbti pakankamai, kad ilgainiui būtų galima finansuoti naujas technologijas, produktus ir užtikrinti gamyklų ateitį. Bendrovė skelbė, kad pirmąjį pusmetį veiklos rezultatas smuko 11,6 proc. iki 5,9 mlrd. eurų, o veiklos marža mažėjo nuo 4,2 proc. iki 3,8 proc.

    Atleidimai ir gamyklų klausimas

    Žiniasklaidoje ir darbuotojų atstovų aplinkoje aptariama, kad grupėje jau sutarta dėl maždaug 50 000 darbo vietų mažinimo per skirtingus prekės ženklus. Tačiau viešai buvo svarstoma, jog papildomai gali tekti mažinti dar iki 50 000 pozicijų, o tokios kalbos ypač jautrios regionams, kuriuose gamyklos formuoja vietos ekonomiką.

    Neapibrėžtumas siejamas ir su keliomis Vokietijos gamyklomis, tarp jų Emdene ir Zwickau veikiančiais „Volkswagen“ padaliniais, „Volkswagen Commercial Vehicles“ gamykla Hanoveryje bei „Audi“ gamykla Neckarsulme. Įmonės priežiūros taryba toliau svarsto pertvarkos scenarijus, o profsąjungos reikalauja daugiau skaidrumo ir aiškių atsakymų, kas laukia darbuotojų.

    Platesnė Vokietijos pramonės dilema

    Situacija „Volkswagen“ grupėje atspindi platesnius iššūkius Vokietijos automobilių sektoriui: gamybos kaštai Europoje išlieka aukšti, o perėjimas prie elektromobilumo ir programinės įrangos sprendimų reikalauja milžiniškų investicijų. Konkurencija su Kinijos gamintojais spaudžia kainas, o tai verčia tradicinius gamintojus vienu metu ir investuoti, ir griežtinti kaštų kontrolę.

    Šiame kontekste darbuotojų keliami priekaištai dėl komunikacijos tampa ne tik vidine žmogiškųjų išteklių problema, bet ir svarbiu rizikos veiksniu pačiai pertvarkai. Jei vadovybė nesugebės aiškiai pagrįsti sprendimų, įmonė gali susidurti su didesne socialine įtampa, lėtesniu pokyčių įgyvendinimu ir papildomais reputaciniais nuostoliais.

  • Išpirkta svajonė gyventi mieste: Ispanijos jaunimas masiškai traukiasi į kaimus

    Išpirkta svajonė gyventi mieste: Ispanijos jaunimas masiškai traukiasi į kaimus

    Ispanijoje būsto įperkamumo krizė keičia jaunų žmonių planus: vis daugiau jų atsisako idėjos įsikurti didmiesčiuose ir ieško namų mažesnėse savivaldybėse. Tyrimai rodo, kad daliai gyventojų tai tampa ne romantizuotu grįžimu į provinciją, o priverstine išeitimi dėl sparčiai brangstančio nuomos ir pirkimo.

    Didžiausią spaudimą patiria tokie miestai kaip Madridas, Barselona ar Malaga, kur būsto paklausa išlieka itin didelė, o pasiūla nespėja vytis. Šį disbalansą dar labiau paaštrina turizmo būstų rinka ir investicinis pirkimas, kai dalis butų išimami iš ilgalaikės nuomos segmento.

    To pasekmė – vis vėlesnis savarankiško gyvenimo startas. Nacionalinės statistikos instituto INE duomenimis, 2025 metais 44,3 proc. 26–34 metų žmonių vis dar gyveno tėvų namuose, o išsikraustymo amžiaus vidurkis šalyje pasiekė 30 metų, kai Europos Sąjungos vidurkis siekė 26 metus.

    Kodėl jauni ieško kaimų?

    Nekilnojamojo turto platformos Fotocasa tyrimas rodo, kad 2026 metų pirmąjį pusmetį 13 proc. būsto ieškančių žmonių planavo persikelti į vietoves, kuriose gyvena mažiau nei 10 000 gyventojų. Dažnas tokio sprendimo profilis – apie 35 metų amžiaus vieniši pirkėjai ar poros, gaunančios vidutines pajamas ir vis dar negalinčios sukaupti pradiniam įnašui didmiestyje.

    Tyrimas išskiria, kad ryškiausias judėjimas fiksuojamas regionuose, kuriuose būsto kainos ir nuomos įkainiai auga sparčiausiai, pavyzdžiui, Katalonijoje, Andalūzijoje ir Madrido regione. Reikšminga ir tai, kad nemaža dalis persikelti svarstančių žmonių gyvena ne sostinėse, o vidutinio dydžio miestuose, tad sprendimas dažnai būna jau antras žingsnis nuo didmiesčio.

    Tendencija, kurią gali sustabdyti paslaugų trūkumas

    Ekspertai pabrėžia, kad kaimai gali tapti realia alternatyva tik tada, jei kartu vystysis darbo rinka, ryšys ir viešosios paslaugos. Be stabilaus užimtumo, sveikatos priežiūros, mokyklų, patikimo viešojo transporto ir greito interneto naujieji gyventojai dažnai neišsilaiko ilgam, o persikėlimas tampa laikinu kompromisu.

    „Tradicinis kaimo atgaivinimo vaizdas keičiasi: šiandien į kaimą dažniausiai nori keltis darbingo amžiaus jauni žmonės, kurie dar tik kuria savo gyvenimo projektą“, – sakė Fotocasa atstovė María Matos.

    Ispanijai tai kuria paradoksą: vadinamoji tuščioji Ispanija, dešimtmečius praradusi jaunus žmones dėl migracijos į miestus, dabar gali tapti saugikliu būsto rinkai. Tačiau be investicijų į infrastruktūrą ir darbo vietas ši nauja banga gali likti tik statistine tendencija, o ne ilgalaikiu sprendimu jaunų žmonių būsto problemoms.