CP v2

Category: Finansai

  • Ledų kaušelis Europoje pabrango: kur už jį dirbti tenka ilgiausiai ir ką rodo Lietuva

    Ledų kaušelis Europoje pabrango: kur už jį dirbti tenka ilgiausiai ir ką rodo Lietuva

    Ledų kainos Europoje išlieka jautrus pragyvenimo kainų barometras: nors bendras maisto infliacijos spaudimas pastaruoju metu silpnėja, atostogų sezonu populiariausių desertų kainos turistinėse vietose vis dar šauna į viršų. „Euronews“ palyginimas, apėmęs 10 šalių, parodė, kad vieno kaušelio kaina svyravo maždaug nuo 1,15 iki 4,10 euro.

    Tyrimas rėmėsi žurnalistų surinktomis kainomis ir naujausiomis rinkos apklausomis, todėl tai nėra oficiali nacionalinė statistika. Vis dėlto skaičiai leidžia palyginti tendencijas ir suprasti, kodėl tas pats produktas skirtingose šalyse kainuoja labai nevienodai.

    Kodėl kainos taip skiriasi?

    Kainų skirtumus lemia ne tik valstybės, bet ir labai konkrečios aplinkybės: vieta, nuomos kaštai, porcijos dydis, skoniai ir net valiutų svyravimai, kai kainos perskaičiuojamos į eurus. Pavyzdžiui, įprastose vietose Graikijoje kaušelis kainuoja apie 2,60 euro, tačiau turistinėse salose kaina gali pakilti iki 4–6 eurų.

    Turistiniuose Turkijos kurortuose kainos taip pat padidėjo: palyginime minėta, kad kaušelis gali kainuoti apie 1,85–2,20 euro, nors įprastesnėse Stambulo vietose vidutinė kaina buvo mažesnė. Jungtinėje Karalystėje tiesioginis palyginimas sudėtingesnis, nes dažnesnis pasirinkimas yra minkšti ledai ragelyje arba fasuoti gaminiai, o ne atskiri kaušeliai ledainėse.

    Kiek darbo minučių kainuoja kaušelis?

    Vien tik eurais išreikšta kaina neparodo, kiek ledai iš tiesų „kainuoja“ vietos gyventojui. Todėl „Euronews“ skaičiavo, kiek gryno darbo laiko reikia vienam kaušeliui įpirkti, palyginimo kainas sugretinę su atlygio po mokesčių ir darbo valandų duomenimis.

    Rezultatas išryškino didžiausią kontrastą tarp Graikijos ir Vokietijos. Vokietijoje vienam kaušeliui, pagal taikytas prielaidas, pakanka apie 7,4 minutės gryno darbo laiko, o Graikijoje – apie 20,9 minutės, tai yra beveik tris kartus daugiau.

    Kitose šalyse rodikliai išsidėstė tarp šių kraštutinumų: Jungtinėje Karalystėje apie 9,3 minutės, Belgijoje 11,4 minutės, Italijoje 13,2 minutės, Prancūzijoje 14,5 minutės. Turkija, Lenkija ir Ispanija buvo arti 15 minučių, Portugalija – apie 16,6 minutės.

    Infliacija lėtėja, bet kainos nebegrįžta

    Ledų kainas ypač stipriai veikė pastarųjų metų energijos ir gamybos sąnaudų šuoliai. Graikijoje vietos rinkos atstovai žiniasklaidai yra minėję, kad nuo 2020 metų kainos galėjo būti pakilusios apie 20 proc., daugiausia dėl energijos kaštų sukaupto poveikio, o didesnė dalis naujausių brangimų teko 2025 metams.

    Eurostat harmonizuotas ledų, valgomųjų ledų ir šerbetų kainų indeksas rodo, kad spaudimas ėmė slūgti: per metus iki 2026 metų birželio Europos Sąjungoje indeksas sumenko 0,4 proc., euro zonoje – 0,2 proc. Vis dėlto tai nereiškia, kad kainos grįžo į ikipandeminį lygį, o tik tai, kad jos buvo mažesnės nei prieš metus.

    Skirtumai tarp valstybių išlieka ryškūs: kai kur fiksuotas kainų kritimas, o kitur – augimas. Tarp labiausiai išsiskiriančių augimo atvejų „Euronews“ pateiktuose duomenyse minima Lietuva, kur šioje kategorijoje per metus užfiksuotas 7,9 proc. padidėjimas, nusileidęs tik kelioms kitoms šalims.

    Praktikoje tai reiškia, kad vartotojai, net ir girdėdami apie lėtėjančią infliaciją, vis tiek gali jausti, jog vasaros išlaidos nesumažėjo. Ypač ten, kur kainas dar labiau kelia sezoniškumas, didelis turistų srautas ir brangios komercinių patalpų nuomos.

  • Ceutoje apsisuko 60 000 migrantų banga: žuvo 67, Ispanija skubiai stato barjerą jūroje

    Ceutoje apsisuko 60 000 migrantų banga: žuvo 67, Ispanija skubiai stato barjerą jūroje

    Ispanijos pareigūnai pranešė, kad beveik visi iš maždaug 60 000 žmonių, pastarosiomis dienomis patekę į Ispanijai priklausantį Ceutos anklavą, jau grįžo į Maroką. Anot Madrido, padėtis per trumpą laiką iš esmės stabilizuota, tačiau krizė pareikalavo dešimčių gyvybių.

    Vidaus reikalų ministras Fernando Grande-Marlaska teigė, kad bandant kirsti sieną žuvo mažiausiai 67 žmonės. Dalis jų nuskendo, kiti, pasak ministro, žuvo per spūstį ties bangolaužiu ir pasienio barjerais.

    „Situacija buvo beveik visiškai atkurta“, – sakė Fernando Grande-Marlaska.

    Šeštadienio rytą paskutiniai išsekę žmonės, pasiekę Ceutos Tarajal paplūdimį, buvo pasitikti kariškių ir policijos, o vėliau palydėti atgal į sieną. Dalis migrantų į anklavą pateko apiplaukdami nedidelę užtvarą, įsikišančią į Viduržemio jūrą.

    Barjeras jūroje ir saugumo klausimai

    Ispanija paskelbė įrengsianti maždaug 500 metrų ilgio sulaikymo barjerą jūros ruože tarp Ceutos ir Maroko. Tokia priemonė pasirinkta reaguojant į tai, kad dalis žmonių sieną kirto ne per oficialius punktus, o plaukdami palei pakrantę.

    Ceuta yra 18,5 kvadratinio kilometro teritorija Šiaurės Afrikoje, kartu su Melilija sudaranti vieninteles Europos Sąjungos sausumos sienas su Afrika. Nuo Ispanijos žemyninės dalies ją skiria maždaug 25 kilometrai jūros, todėl šis pasienis nuolat atsiduria tiek migracijos, tiek dvišalių santykių su Maroku darbotvarkėje.

    Kodėl kilo antplūdis?

    Tikslios antplūdžio priežastys oficialiai neįvardytos, tačiau tyrėjai atkreipė dėmesį į socialiniuose tinkluose plitusius raginimus vykti į Ceutą dar prieš prasidedant masinei migracijai. Skelbimuose, kaip nurodoma, dalintasi praktiniais patarimais, kaip pasiekti anklavą ir ką sakyti siekiant padidinti galimybes likti Ispanijoje.

    Pasak migracijos politikos tyrėjų, dalis žmonių mėgina kirsti šį pasienį ne pirmą kartą, o bandymus kartoja metų metus, tikėdamiesi darbo, didesnių pajamų ar galimybės susijungti su artimaisiais. Vienas iš Maroko atvykęs 42 metų vyras aiškino, kad pagrindinis motyvas jam buvo noras aplankyti Madride gyvenančią sergančią mamą, net jei tam tektų rizikuoti gyvybe.

    Ispanijos ir Maroko santykiai

    Ispanijos vidaus reikalų ministras akcentavo, kad krizės suvaldymui itin svarbus bendradarbiavimas su Maroku, kuris, pasak jo, padėjo per 24 valandas grąžinti padėtį į labiau kontroliuojamas vėžes. Tuo pačiu jis pripažino, kad įvykiai reikalauja bendro Ispanijos ir Maroko vertinimo, ypač kalbant apie žmonių saugumą pasienyje.

    Ceuta jau anksčiau buvo tapusi staigių migracijos bangų epicentru, ypač kai tarp Madrido ir Rabato kilo politinė įtampa. Ankstesni panašūs antplūdžiai parodė, kad pasienio kontrolė čia priklauso ne tik nuo fizinių užtvarų, bet ir nuo platesnių regiono politinių bei socialinių veiksnių.

    Humanitarinės organizacijos primena, kad tokiose situacijose didžiausia rizika tenka pažeidžiamiausiems, įskaitant nepilnamečius, o bandymai kirsti jūrą dažnai baigiasi nelaimėmis. Todėl sprendimai, kuriuos priima Ispanija ir Marokas, turės įtakos ne tik sienos kontrolei, bet ir tam, kiek saugiai bus valdoma migracija šiame itin jautriame Europos Sąjungos pasienyje.

  • Ceuta krizė įkaitino ES: 22 lyderiai prašo skubių derybų, kalbama ir apie sienų kontrolę

    Ceuta krizė įkaitino ES: 22 lyderiai prašo skubių derybų, kalbama ir apie sienų kontrolę

    22 Europos Sąjungos valstybių lyderiai paragino surengti skubų posėdį dėl bendrijos atsako į staigiai išaugusius migrantų srautus į Ispanijai priklausantį Šiaurės Afrikos anklavą Seutą. Iniciatyva siejama su Italijos ir Danijos pastangomis kuo greičiau suderinti veiksmus, kai į teritoriją atvyko dešimtys tūkstančių žmonių.

    Laiške siūloma organizuoti neeilinę vidaus reikalų ministrų vaizdo konferenciją ir parengti bendrą situacijos vertinimą. Signatarai pabrėžė, kad reikalingas koordinuotas europinis atsakas, nes tokie epizodai turi poveikį ne tik pasienio valstybėms, bet ir visai Šengeno erdvei.

    Madridei teigiant, kad didžioji dalis maždaug 50 000 į Seutą patekusių migrantų jau grąžinti, dalis ES šalių išreiškė rimtą susirūpinimą dėl kontrolės praradimo rizikų. Laiške akcentuota, kad masiniai nekontroliuojami kirtimai ir migracijos naudojimas politiniam spaudimui gali tapti hibridinių grėsmių forma.

    „Negalime leisti, kad nekontroliuojami masiniai kirtimai ar migracijos instrumentalizavimas kurtų įspūdį, jog neteisėtas patekimas į ES yra įmanomas“, – teigiama lyderių kreipimesi.

    Dokumente taip pat užsimenama, kad kai kurios nacionalinės priemonės, pavyzdžiui, dalies neteisėtai atvykusių asmenų statuso sureguliavimas, gali būti vertinamos kaip traukos veiksnys. Ispanijos valdžia tokį aiškinimą ginčija ir pabrėžia, kad sprendimai dėl statuso taikomi pagal aiškias teisines procedūras, o ne kaip reakcija į konkrečią krizę.

    Ne visi ES lyderiai prisidėjo prie laiško: tarp nepasirašiusiųjų minimi Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, Portugalijos ministras pirmininkas Luísas Montenegro ir Liuksemburgo vadovas Lucas Friedenas. Kreipimasis adresuotas Europos Komisijos pirmininkei Ursulai von der Leyen, Europos Vadovų Tarybos pirmininkui António Costa ir Airijos ministrui pirmininkui Micheálui Martinui, nes Airija nuo liepos perėmė ES Tarybos pirmininkavimą.

    Sánchez priekaištai dėl solidarumo

    Krizės fone Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sánchez savo ruožtu sukritikavo dalį ES narių dėl, jo vertinimu, nevienodo solidarumo. Jis teigė, kad dauguma valstybių pasiūlė paramą ir pagalbą, tačiau kai kurios pasirinko politinę kritiką ir spaudimą.

    „Dauguma parodė paramą ir solidarumą, pasiūlė pagalbą. Tačiau kiti pasirinko pulti Ispaniją ir raginti laikinai ją pašalinti iš Šengeno erdvės“, – rašė Pedro Sánchez.

    Šengeno taisyklės leidžia laikinai atkurti vidaus sienų kontrolę išimtinėmis aplinkybėmis, tačiau tai laikoma kraštutine priemone, kuri gali turėti ekonominių ir socialinių pasekmių. Pastaraisiais metais dalis ES valstybių periodiškai taikė tokią kontrolę dėl saugumo ar migracijos spaudimo, todėl Seutos atvejis atgaivino seną diskusiją, kur baigiasi nacionalinė atsakomybė ir prasideda bendras europinis įsipareigojimas.

    Kodėl Seuta tokia jautri?

    Seuta ir Melilja yra dvi Ispanijai priklausančios teritorijos Šiaurės Afrikoje, kurios kartu yra ir ES išorinės sienos. Dėl geografinės padėties jos nuolat atsiduria migracijos maršrutų sankirtoje, o staigūs srautų šuoliai dažnai tampa ir diplomatinių įtampų su Maroku lakmuso popierėliu.

    Šįkart įtampa sustiprėjo dėl masto: dešimtys tūkstančių atvykusių per trumpą laiką išbandė vietos infrastruktūrą, apgyvendinimo ir registracijos pajėgumus. ES lygmeniu tai vėl kelia klausimą, kaip realiai veikia bendras prieglobsčio ir migracijos valdymas, kai vienai valstybei tenka neproporcinga našta.

    Kokie scenarijai svarstomi?

    Laiške signatarai užsimena apie galimybę stiprinti arba laikinai atkurti vidaus sienų kontrolę, jei situacija blogėtų. Praktikoje tai galėtų reikšti griežtesnius patikrinimus Šengeno erdvėje, tačiau toks žingsnis paprastai sutinkamas prieštaringai, nes kerta per laisvą judėjimą ir verslą.

    Kartu ES institucijoms tai signalas, kad vien pasienio priemonių gali nepakakti: ilgalaikiam stabilumui reikalingas ir veiksmingas bendradarbiavimas su kilmės bei tranzito šalimis, greitesnės prieglobsčio procedūros, aiškios grąžinimo taisyklės ir krizinių situacijų valdymo mechanizmai. Sprendimų paieškos tikėtina persikels į politinį lygmenį artimiausiomis dienomis, jei bus pritarta skubiam ministrų susitikimui.

  • Von der Leyen apie 60 000 migrantų antplūdį Seutoje: nė vienas nepasiekė žemyninės Ispanijos

    Von der Leyen apie 60 000 migrantų antplūdį Seutoje: nė vienas nepasiekė žemyninės Ispanijos

    Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen, reaguodama į staigų migrantų antplūdį Ispanijai priklausančiame Seutos anklave Šiaurės Afrikoje, pareiškė, kad dauguma neteisėtai atvykusiųjų jau grąžinti į Maroką. Pasak jos, dėl Ispanijos ir Maroko teisėsaugos veiksmų „nė vienas žmogus nepasiekė žemyninės Ispanijos ar likusios Europos Sąjungos“.

    Ši reakcija nuskambėjo po to, kai, Ispanijos institucijų vertinimu, į Seutą per kelias dienas pateko apie 60 000 žmonių. Migruojantys asmenys į anklavą bandė patekti sausuma ir jūra, o situacija sukėlė spaudimą vietos pajėgumams ir privertė Madridą stiprinti sienų kontrolę.

    „Dėl efektyvaus Ispanijos ir Maroko teisėsaugos darbo nė vienas žmogus nepasiekė žemyninės Ispanijos ar likusios Europos Sąjungos“, – sakė Ursula von der Leyen.

    Europos Komisijos vadovė nurodė, kad su už migraciją ir vidaus reikalus atsakingais eurokomisarais aptarė veiksmus, kuriais siekiama stabilizuoti padėtį. Pasak jos, dabar būtina ne tik suvaldyti momentinę krizę, bet ir įvertinti, kokių pamokų reikia ateičiai, kad Europos Sąjunga greičiau reaguotų į staigius migracijos srautų šuolius.

    Tuo metu dalis Europos Sąjungos valstybių lyderių paragino skubiai šaukti vidaus reikalų ministrų vaizdo posėdį, kad būtų sutarta dėl koordinuotų priemonių ir išvengta nekontroliuojamų kirtimų. Toks formatas paprastai pasirenkamas tada, kai situacija vienoje iš išorės sienų atkarpų rizikuoja išplisti į platesnį regioną.

    Ispanijos vidaus reikalų ministerija pranešė, kad beveik visi per pastarąsias dienas į Seutą patekę migrantai jau paliko anklavą, o padėtis vietoje beveik sugrįžo į įprastas vėžes. Kartu pabrėžiama, kad tokie epizodai išlieka jautrūs dėl Seutos geografinės padėties ir to, kad anklavas yra viena iš Europos Sąjungos išorės sienos atkarpų Afrikos žemyne.

    Seuta ir Melilija yra vienintelės sausumos Europos Sąjungos sienos su Afrika, todėl jos nuolat atsiduria migracijos politikos ir sienų apsaugos diskusijų centre. Ekspertai pabrėžia, kad staigūs srautų šuoliai dažnai susiję ne tik su žmonių judėjimu, bet ir su platesniais regioniniais veiksniais, įskaitant dvišalius politinius santykius, saugumo situaciją ir kontrabandininkų maršrutų pokyčius.

  • Tragedija Pakistane: per laviną žuvo alpinistas Nirmal Purja ir visa 10 žmonių ekspedicija

    Tragedija Pakistane: per laviną žuvo alpinistas Nirmal Purja ir visa 10 žmonių ekspedicija

    <p]Pakistano šiaurėje, Karakorumo kalnuose, per galingą laviną žuvo garsus britų ir Nepalo alpinistas Nirmal Purja. Jo žūtį socialiniuose tinkluose patvirtino ekspedicijas organizuojanti bendrovė „Elite Expeditions“, pranešusi, kad neišgyveno ir kiti komandos nariai.

    <p]Nelaimė įvyko Broad Peak kalne, kurio aukštis siekia 8 047 metrus, kai tarptautinė grupė kopė į viršūnę. Ryšys su ekspedicija nutrūko ketvirtadienį, o paiešką komplikavo aukštikalnių oras, sudėtingas reljefas ir ribotas sraigtasparnių darbas dideliame aukštyje.

    <p]Regiono valdžia nurodė, kad iki šiol rasti trijų alpinistų palaikai, kurie sraigtasparniu pergabenti į ligoninę formaliam tapatybės nustatymui. Tarp jų, kaip skelbta, yra Jungtinių Valstijų pilietė, Omano pilietė ir Nepalo pilietis, o paieškos darbai tęsiami antrą dieną.

    <h2]Kas žinoma apie nelaimę?

    <p]Vietos institucijų teigimu, lavina nusirito ekspedicijai kylant maždaug 6 600 metrų aukštyje. Operacijoje dalyvauja Pakistano kariuomenė, vietos gelbėtojai ir aukštikalnių nešikai, o komandai teko stabdyti darbus dėl oro sąlygų.

    <p]Pakistano Alpių klubo atstovai anksčiau skelbė, kad Broad Peak maršrutuose riziką didina staigūs orų pokyčiai, sniego sankaupos ir didelės nuolydžių atkarpos. Tokiose sąlygose lavinų pavojus gali kisti per kelias valandas, ypač po snygio ar smarkaus vėjo.

    <h2]Kodėl Broad Peak laikomas itin pavojingu?

    <p]Broad Peak yra dvyliktas pagal aukštį pasaulio kalnas ir vienas techniškai sudėtingiausių daugiau nei 8 000 metrų viršukalnių. Dėl didelio aukščio, šalčio, vėjo ir ilgų atkarpų virš vadinamosios mirties zonos net ir patyrusioms komandoms čia kyla itin didelė išsekimo bei nelaimių rizika.

    <p]Tokiose ekspedicijose sprendimus apsunkina ir tai, kad gelbėjimo galimybės ribotos: dideliame aukštyje sraigtasparniai ne visada gali saugiai pasiekti incidento vietą, o paieška ant sniego ir ledo dažnai priklauso nuo vietos komandų, kurios dirba ekstremaliomis sąlygomis.

    <h2]Nirmal Purja pasiekimai

    <p]Nirmal Purja plačiai išgarsėjo po rekordinio projekto, kai 2019 metais per 6 mėnesius ir 6 dienas įkopė į visas 14 daugiau nei 8 000 metrų viršūnių. Pastarosiomis dienomis jis viešai rašė siekiantis tapti pirmuoju žmogumi, dukart įkopusiu į visas vadinamąsias superviršūnes be papildomo deguonies.

    <p]Nepalo ministras pirmininkas Balendra Shah pareiškė užuojautą dėl tragiškos alpinisto ir kitų ekspedicijos narių žūties. Jo teigimu, nors jų kelionė nutrūko, drąsa ir indėlis į alpinizmą liks įkvepiantis pavyzdys.

  • JAV naftos milžinai fiksuoja rekordinius pelnus: sutrikusi laivyba per Ormūzą kelia kainas

    JAV naftos ir dujų bendrovės antrąjį 2026 metų ketvirtį skelbia išskirtinai didelius pelnus, kuriuos didžiąja dalimi lėmė išaugusios naftos kainos ir tiekimo sutrikimai pasaulinėje rinkoje. Pagrindinis veiksnys – užsitęsęs geopolitinis konfliktas, po kurio smarkiai suprastėjo laivybos sąlygos per Ormūzo sąsiaurį.

    Rinkos dalyviai vertina, kad dėl ribotos laivybos ir padidėjusių rizikų regiono maršrutuose į pasaulio rinkas kasdien patenka gerokai mažiau naftos. Toks pasiūlos sumažėjimas automatiškai kelia kainas, o tai tiesiogiai gerina didžiųjų išgavėjų ir perdirbėjų finansinius rezultatus.

    Chevron: šuolis išgavoje ir perdirbime

    „Chevron“ pranešė, kad antrąjį ketvirtį uždirbo apie 12 mlrd. JAV dolerių grynojo pelno. Perskaičiavus apytiksliu 0,93 euro už JAV dolerį kursu, tai sudaro apie 11,2 mlrd. eurų.

    Bendrovės išgaunamos naftos ir dujų veikla sugeneravo apie 8,2 mlrd. JAV dolerių pelno, arba maždaug 7,6 mlrd. eurų, o tai reikštų maždaug 200 proc. augimą per metus. Įmonė taip pat nurodė, kad gamyba didėjo JAV Permės baseine ir Meksikos įlankoje, o perdirbimo ir chemijos segmentą sustiprino su regioniniais tiekimais susiję trūkumai.

    Be veiklos rezultatų, „Chevron“ akcentavo kapitalo grąžą akcininkams: antrąjį ketvirtį įmonė supirko savų akcijų už apie 3 mlrd. JAV dolerių, tai yra apie 2,8 mlrd. eurų, ir išmokėjo tarpinius dividendus už maždaug 3,5 mlrd. JAV dolerių, arba apie 3,3 mlrd. eurų.

    ExxonMobil: pelnas auga, bet dalis gavybos ribojama

    „ExxonMobil“ tuo pat metu paskelbė dar didesnį rezultatą – 14,7 mlrd. JAV dolerių grynojo pelno, arba apie 13,7 mlrd. eurų. Bendrovė taip pat fiksavo maždaug 200 proc. metinį pelno šuolį, iš esmės sietiną su brangesne nafta ir įtempta pasiūlos situacija.

    Įmonė nurodė, kad dalį veiklos regione riboja logistinės ir saugumo aplinkybės, susijusios su Ormūzo sąsiaurio pralaidumu. Kartu „ExxonMobil“ akcentavo plėtros planus kituose regionuose, įskaitant naujų gavybos pajėgumų paleidimą prie Gajanos, kuris turėtų prisidėti prie pasiūlos didinimo vėlesniais ketvirčiais.

    Akcininkams „ExxonMobil“ taip pat skyrė reikšmingas sumas: per ketvirtį supirko akcijų už 5,1 mlrd. JAV dolerių, arba apie 4,7 mlrd. eurų, ir išmokėjo dividendų už 4,3 mlrd. JAV dolerių, tai yra apie 4,0 mlrd. eurų. Bendrovė signalizavo, kad akcijų supirkimo programa turėtų būti tęsiama.

    Energetikos rinkoje tokie rezultatai paprastai sustiprina diskusiją apie tai, kaip geopolitiniai sukrėtimai perskirsto pajamas tarp vartotojų ir didžiųjų žaliavų gamintojų. Jei tiekimo grandinių sutrikimai užsitęstų, analitikai tikisi išliksiančio kainų jautrumo ir didesnio spaudimo tiek pramonei, tiek galutiniams vartotojams.

  • „Budimex“ taikosi į rekordinį D35 PPP kontraktą Čekijoje: kodėl šis projektas svarbus ir Ukrainai

    Lenkijos statybų grupė „Budimex“ ruošiasi rudenį pristatyti naują penkerių metų strategiją, tačiau jau dabar jos dėmesio centre – galimai didžiausias kelių infrastruktūros sandoris Čekijos istorijoje. Kalbama apie beveik 35 kilometrų greitkelio D35 atkarpos tarp Opatovec ir Mohelnice statybą, projekto finansavimą ir vėlesnį valdymą.

    Projektas vykdomas viešojo ir privataus sektorių partnerystės (PPP) principu, todėl čia svarbi ne tik rangos kaina, bet ir finansavimo bei eksploatavimo modelis. „Budimex“ dalyvauja konsorciume su tarptautiniais partneriais, o pateikta paraiška, remiantis viešai skelbta informacija, buvo tarp pigiausių.

    Kas yra D35 projektas?

    Čekijos transporto institucijos vertina kelis pasiūlymus, o sprendimas gali paaiškėti artimiausiais mėnesiais. Net ir laimėjimo atveju rinkoje tikimasi skundų bei procedūrinių ginčų, todėl galutiniai terminai gali slinkti, tačiau tikslas – sutartį pasirašyti iki metų pabaigos.

    Šis sandoris išsiskiria tuo, kad apima ne vien statybos darbus: privataus partnerio pareiga yra ne tik pastatyti kelią, bet ir prisidėti prie finansavimo bei užtikrinti vėlesnį projekto valdymą. Tokia schema reikalauja kitokių kompetencijų nei tradiciniai viešieji pirkimai, kuriuose rangovas paprastai atsako tik už statybą.

    Kodėl „Budimex“ to siekia?

    „Budimex“ vadovas Arturas Popko pabrėžia, kad tai nėra eilinis užsakymas, o šuolis į kitą infrastruktūros rangovų lygį. Jo teigimu, tokio masto PPP projektas būtų pirmas grupės istorijoje, kai įsipareigojama reikšmingai dalyvauti ir finansinėje projekto dalyje.

    „Tai nėra įprastas kontraktas. Tai projektas, kuris mus perkelia į kitą infrastruktūros rangovų lygą – į įmonių grupę, kuri ne tik stato, bet ir bendrai finansuoja strategines investicijas“, – sakė „Budimex“ vadovas Arturas Popko.

    Įmonei svarbus ne tik pats kontraktas, bet ir įgyjama patirtis, kuri gali atverti duris panašiems projektams kituose regionuose. Infrastruktūros sektoriuje PPP modeliai dažnai pasirenkami tada, kai valstybės siekia greitesnio projekto įgyvendinimo arba nori dalį rizikų ir priežiūros perkelti privačiam partneriui.

    Kontekstas: Baltijos projektai ir Ukraina

    „Budimex“ pastaraisiais metais aktyviai plečia veiklą už Lenkijos ribų, dalyvaudama ir Baltijos šalių geležinkelio infrastruktūros projektuose. Tai leidžia grupei diversifikuoti portfelį ir įgyti patirties skirtinguose reguliavimo bei finansavimo modeliuose, ypač kai dalis projektų yra tarptautiniai ir vykdomi konsorciumų formatu.

    Bendrovė viešai nurodo, kad kol vyksta karo veiksmai, apie veiklą Ukrainoje nekalbama, tačiau kompetencijų kaupimas vertinamas kaip pasirengimas ateičiai. Įmonės logika paprasta: atstatymo ir didelės apimties infrastruktūros programose dažnai prireikia ne tik statybos pajėgumų, bet ir gebėjimo dirbti „finansuok ir statyk“ ar PPP formatu.

    Ši kryptis dera ir su platesne tendencija regione: kai infrastruktūros poreikiai auga, o viešųjų finansų spaudimas didėja, valstybės dažniau svarsto mišrius finansavimo modelius. Todėl „Budimex“ bandymas įsitvirtinti PPP segmente Čekijoje gali tapti svarbia repeticija būsimiems, dar didesniems projektams.

  • „PKP Cargo“ veš anglį PGE elektrinėms: 1,715 mln. tonų kontraktas ir planas greičiau mažinti skolą

    Restruktūrizuojama Lenkijos krovinių vežimo geležinkeliais bendrovė „PKP Cargo“ pasirašė sutartį su PGE Górnictwo i Energetyka Konwencjonalna dėl akmens anglies, kalkakmenio miltų ir kalkakmenio gabenimo į PGE valdomas elektrines.

    Numatoma, kad per maždaug 8 mėnesius geležinkeliais bus pervežta 1,715 mln. tonų krovinių. Sutartis apima tiekimą į tris PGE GiEK lokacijas: Opolės, Turovo ir Dolnos Odros elektrines.

    „Šios sutarties pasirašymas yra svarbus žingsnis mūsų bendrovės plėtrai ir partnerių pasitikėjimo patvirtinimas“, – sakė „PKP Cargo“ valdybos pirmininkas Zbigniew Prus.

    Sandoris svarbus „PKP Cargo“ ne tik dėl apimčių, bet ir dėl pastaraisiais mėnesiais vykdomo finansinio stabilizavimo. Bendrovė viešai yra nurodžiusi, kad akcijų emisiją vertina kaip greičiausią kelią mažinti įsipareigojimus ir stiprinti mokumą, siekiant naudos ir kreditoriams, ir akcininkams.

    Pagal įmonės skelbtą planą skola turėtų būti grąžinta iki 2027 metų pabaigos, nors ankstesniuose svarstymuose minėtas ir gerokai vėlesnis terminas. Restruktūrizavimo dokumentų paketas ir galutiniai siūlymai kreditoriams, kaip skelbta, turėtų būti parengti iki rugpjūčio pabaigos.

    Lygiagrečiai „PKP Cargo“ siekia įsitvirtinti ir platesniuose logistikos projektuose. Prieš kelias savaites bendrovė pasirašė ketinimų protokolą su Centriniu transporto uostu dėl bendradarbiavimo plėtojant krovinių vežimą geležinkeliais programoje Port Polska.

    Šios iniciatyvos esmė – krovinių vežėjų poreikius įtraukti dar infrastruktūros projektavimo etape, kad nauji geležinkelio ruožai, terminalai ir logistikos bazės nuo pradžių būtų pritaikyti didesniems srautams ir konkurencingesniam intermodaliniam transportui.

  • Prie „Agata“ baldų salonų Lenkijoje planuojami 200–400 kW greito įkrovimo hubai elektromobiliams

    „E.ON Drive Infrastructure“ (EDRI) Lenkijoje pradėjo partnerystę su baldų salonų tinklu „Agata“, pagal kurią prie prekybos vietų bus įrengiamos greito įkrovimo stotelės elektromobiliams. Įmonės skelbia, kad pirmosios lokacijos klientams turėtų būti atvertos 2026 metais.

    Planuojama diegti didelės galios įkrovimo sprendimus, kurie iki šiol dažniausiai sutinkami prie magistralių ir greitkelių. Projektas apims skirtingus miestus, o galutiniai parametrai priklausys nuo konkrečios vietos ir elektros tinklo galios prieinamumo.

    Kas bus įrengta prie salonų

    Prie „Agata“ salonų numatomi vadinamieji HPC (High Power Charging) hubai, kurių galia sieks maždaug nuo 200 iki 400 kW. Vienoje vietoje planuojama įrengti nuo 2 iki 5 įkrovimo stotelių, kad vienu metu būtų galima aptarnauti apie 4–10 elektromobilių, priklausomai nuo konkretaus sprendimo.

    Tokia infrastruktūra skirta trumpiems sustojimams: gamintojų ir operatorių praktikoje didelės galios įkrovimas leidžia per kelias ar keliolika minučių reikšmingai papildyti bateriją, tačiau realus greitis priklauso nuo automobilio galios priėmimo, baterijos temperatūros, įkrovos lygio ir stotelės apkrovos.

    Kodėl tai svarbu rinkai

    EDRI atstovai pabrėžia, kad pradinė iniciatyvos apimtis viršijo 30 lokacijų ir toliau plečiama, todėl projektas apibūdinamas kaip atviras ir ilgalaikis. Tai atspindi bendrą tendenciją, kai įkrovimo infrastruktūra vis dažniau planuojama šalia prekybos, paslaugų ir laisvalaikio vietų, kad vairuotojai galėtų suderinti įkrovimą su kasdieniais reikalais.

    „Nuo pat bendradarbiavimo pradžios pradinė apimtis, apėmusi daugiau nei 30 vietų, jau spėjo išsiplėsti papildomais taškais mūsų bendrame žemėlapyje. Projektas yra atviras ir ilgalaikis“, – sakė EDRI Lenkijos vadovas Jacekas Błaszczyńskis.

    „Matome, kaip keičiasi rinka ir klientų lūkesčiai: daugėja elektromobilių naudotojų. Greitas ir lengvai pasiekiamas įkrovimas jiems yra svarbus, todėl norime suteikti tokią galimybę bendradarbiaudami su EDRI“, – sakė „Agata“ nekilnojamojo turto valdymo vadovas Wojciechas Fryszas.

    Ši plėtra vyksta tuo metu, kai Lenkijos viešajame tinkle daugėja įkrovimo taškų, tačiau didelės galios segmentas išlieka santykinai mažas. Pagal EIPA pateiktus duomenis, 2026 metų birželio pradžioje Lenkijoje buvo 13 392 vieši įkrovimo taškai, iš kurių 3 132 siūlė 100 kW ar didesnę galią, o 813 viršijo 200 kW.

    Rinkos dalyviai tikisi, kad tokie projektai, perkeliantys HPC infrastruktūrą nuo kelių koridorių į kasdienes klientų traukos vietas, gali pagerinti įkrovimo prieinamumą ir sumažinti piko metu susidarančias eiles. Kartu tai kelia papildomus reikalavimus elektros tinklui ir vietos parinkimui, todėl skirtingose lokacijose sprendimai gali skirtis.

  • „Holcim“ augina pardavimus, o pozicijos Lenkijoje išlieka itin tvirtos: ką rodo ketvirčio skaičiai

    Šveicarijos statybinių medžiagų grupė „Holcim“ antrąjį ketvirtį padidino pardavimo pajamas iki maždaug 8,4 mlrd. eurų, o grynasis pelnas siekė apie 1,0 mlrd. eurų. Bendrovė teigia, kad antrojo pusmečio perspektyvos išlieka palankios, todėl panašūs rezultatai per likusią metų dalį – realus scenarijus.

    Pajamos per metus augo nežymiai, tačiau įvertinus valiutų kursų įtaką ir vienkartinius veiksnius, organinis augimas buvo ryškesnis. Toks skirtumas įprastas tarptautinėms grupėms, kai stipresnė bazinė valiuta „suvalgo“ dalį nominalaus augimo, nors reali paklausa ir kainodara išlieka palanki.

    Grynasis pelnas kiek smuko dėl vienkartinių išlaidų, susijusių su dalies turto pardavimais, ir dėl brangusių energijos išteklių bei kuro. Cemento ir betono sektoriuje energijos kaina turi didelę reikšmę savikainai, todėl net ir stabilios apimtys ne visada reiškia tokį patį pelningumą kaip anksčiau.

    Didžiausi pardavimų augimai fiksuojami Lotynų Amerikoje, kur „Holcim“ stiprino pozicijas po didesnio sandorio Peru. Tuo pačiu Australijoje matomas palaipsnis paklausos didėjimas, siejamas su infrastruktūros pasirengimu 2032 metais Brisbene vyksiančioms vasaros olimpinėms žaidynėms.

    Lenkijoje „Holcim“ laikoma viena stipriausių rinkos dalyvių: šalyje veikia dvi cementinės – Małogoszcz ir Kujawy Bielove, taip pat platus betono gamyklų tinklas, viršijantis 30 padalinių. Grupė Lenkijoje taip pat turi karjerų ir laboratorijų bazę, kuri padeda užtikrinti žaliavų tiekimą bei produkcijos kokybės kontrolę.

    Tokios struktūros pranašumas – galimybė lanksčiau aptarnauti vietos statybų rinką ir greičiau reaguoti į paklausos svyravimus. Artimiausią kryptį cementui Europoje ir regione vis labiau formuoja energetikos kaštai, infrastruktūros projektų tempas ir griežtėjantys tvarumo reikalavimai, skatinantys investicijas į mažesnių emisijų technologijas.