CP v2

Category: Finansai

  • Vengrija perspėja apie kritines 5 dienas energetikoje: dėl karščių stabdoma Pakšo AE

    Vengrijos premjeras Peteris Magyaras perspėjo, kad artimiausios penkios dienos šalies energetikos sistemai gali tapti kritinės. Prognozuojama karščio banga sutaps su visišku vienintelės šalies branduolinės elektrinės Pakše sustabdymu, todėl tinklas ir viešosios paslaugos patirs itin didelę apkrovą.

    Pasak premjero, dėl žemo Dunojaus vandens lygio elektrinė turi riboti darbą, nes upės vanduo naudojamas reaktorių aušinimui. Vyriausybė paragino įmones, savivaldybes ir gyventojus ženkliai mažinti elektros vartojimą vakarinio piko valandomis, kai paklausa tradiciškai yra didžiausia.

    Pakšo AE galia smarkiai sumažinta

    Pakšo elektrinę sudaro keturi blokai, kurių bendra instaliuota galia siekia apie 2 000 megavatų. Pastarosiomis dienomis atskirų blokų galia buvo mažinama etapais, o dalis jų laikinai išjungta, kol galiausiai planuojamas visiškas sustabdymas.

    Šiuo metu, remiantis oficialiai skelbtais skaičiais, veikia tik vienas blokas, o jo generuojama galia tesiekia kiek daugiau nei 200 megavatų. Tai yra labai mažai, palyginti su įprastomis elektrinės galimybėmis, todėl šalies elektros balansas tampa gerokai jautresnis bet kokiems papildomiems sutrikimams.

    „Elektros tinklas ir viešosios paslaugos artimiausiomis dienomis bus patiriamos milžiniškos apkrovos“, – sakė Peteris Magyaras.

    Premjeras taip pat yra užsiminęs, kad, priklausomai nuo hidrologinės situacijos, Pakšo elektrinė gali likti uždaryta ne kelias dienas, o kelias savaites. Tokiu atveju Vengrijai tektų dar labiau remtis importu, iškastiniu kuru kūrenamomis elektrinėmis ir vartojimo ribojimu piko metu.

    Ruošiamasi ribojimams pramonėje

    Vyriausybė įvedė reguliavimą, leidžiantį operatoriui atjungti didžiuosius pramonės vartotojus nuo tinklo, jei jie nesilaikys nustatytų vartojimo mažinimo reikalavimų. Tokia priemonė paprastai taikoma tada, kai būtina skubiai sumažinti apkrovą ir išvengti sistemos avarijų.

    Vengrijos vadovas teigė, kad namų ūkiai yra „ribojimų grandinės pabaigoje“ ir prioritetas pirmiausia bus teikiamas tam, kad taupymo našta tektų valstybei, didelėms įmonėms, pramonei ir institucijoms, galinčioms perkelti dalį vartojimo į ne piko laiką.

    „Elektros tiekimas Vengrijos namams būtų ribojamas tik tuomet, kai būtų išnaudotos visos kitos galimybės“, – sakė Peteris Magyaras.

    Kontekstas Europoje: karščiai ir vandens trūkumas

    Situacija Vengrijoje atkreipia dėmesį į platesnę Europos problemą: ilgėjant karščių periodams ir dažnėjant sausrų epizodams, energijos sistema patiria dvigubą spaudimą. Karštis didina elektros paklausą dėl vėsinimo, o vandens trūkumas apsunkina elektrinių aušinimą ir mažina hidroenergetikos gamybą.

    Energetikos ekspertai ne kartą yra pabrėžę, kad ekstremalūs orai tampa vis svarbesniu veiksniu, planuojant elektros gamybos pajėgumų rezervus, tinklo stabilumą ir paklausos valdymo priemones. Vengrijos atvejis rodo, kaip greitai vienas infrastruktūros elementas, priklausomas nuo gamtinių sąlygų, gali tapti visos sistemos silpnąja vieta.

  • „Qemetica“ plečiasi į Australiją: augalų apsaugos produktų tiekimą žada nuo 2027 metų

    Plėtra į naują žemyną

    Lenkijos chemijos grupės „Qemetica“ agroverslo padalinys „Qemetica Agricultural Solutions“ steigia dukterinę įmonę Australijoje. Bendrovė siekia įsitvirtinti šiame žemyne ir per Australiją plėsti pardavimus Azijos bei Ramiojo vandenyno regiono rinkose.

    Pirmąsias augalų apsaugos produktų siuntas į Australiją bendrovė planuoja pradėti tiekti 2027 metais. Skelbiama, kad pradinis etapas turėtų apimti daugiau nei 1 000 tonų produkcijos, kuri bus paskirstoma per vietinius platintojus.

    Kodėl taikosi į Australiją?

    Australija laikoma viena didžiausių žemės ūkio valstybių regione, o reikšminga užaugintos produkcijos dalis orientuota į eksportą. Tai reiškia stabilų poreikį sprendimams, padedantiems valdyti piktžoles, ligas ir kenkėjus, ypač dideliuose ūkiuose.

    „Qemetica“ vadovai pabrėžia, kad nauja įmonė Australijoje turėtų tapti patogiu logistikos ir komerciniu centru, padedančiu auginti pardavimus ne tik vietoje, bet ir kaimyninėse rinkose. Tokia strategija įprasta agrochemijos sektoriuje, kai vienas stiprus taškas regione naudojamas platinimo tinklui plėsti.

    Ką siūlo „Qemetica Agricultural Solutions“?

    „Qemetica“ augalų apsaugos produktų portfelyje yra daugiau nei 150 prekių ženklų, apimančių herbicidus, fungicidus, insekticidus, augimo reguliatorius ir sėklų beicus. Šie produktai skirti įvairioms kultūroms ir skirtingoms agronominėms sąlygoms, kurios Australijoje gali būti itin kontrastingos.

    Bendrovė kaip vieną svarbiausių pastarųjų metų naujovių išskiria produktą „Halvetic“, paremtą patentuota technologija, kuria siekiama efektyvumo naudojant mažesnes veikliosios medžiagos dozes ir specialius pagalbinius komponentus. Tokie sprendimai rinkoje dažnai pristatomi kaip būdas tiksliau pritaikyti produktą prie ūkininkavimo praktikos ir mažinti perteklinį naudojimą.

    „Mūsų agroverslas įgauna pagreitį ir yra vienas tarptautinės plėtros ramsčių. Esame apie 40 šalių, o žengdami į naują žemyną atverčiame naują skyrių“, – sakė „Qemetica“ vadovas Kamil Majczyk.

    „Australija yra patraukli kryptis tiekimui ir natūralus centras Azijos ir Ramiojo vandenyno rinkoms. Čia norime kurti ilgalaikius ryšius su vietiniais platintojais“, – sakė „Qemetica Agricultural Solutions“ vadovas Edgardo Iglesias.

    Plėtra į Australiją vyksta tuo metu, kai agrochemijos rinka vis daugiau dėmesio skiria veikliųjų medžiagų reguliavimui, atsparumo valdymui ir produktų naudojimo efektyvumui. Dėl to gamintojams vis svarbiau ne tik pasiūlyti platų portfelį, bet ir užtikrinti agronominį konsultavimą bei stabilų tiekimą sezono metu.

  • „Żabka“ pripažino techninį gedimą: dalyje parduotuvių neteisingai skaičiuotos nuolaidos

    Lenkijos patogaus apsipirkimo tinklas „Żabka“ sekmadienį pranešė fiksavęs techninį gedimą, dėl kurio dalyje parduotuvių transakcijų nuolaidos produktams buvo apskaičiuotos neteisingai. Bendrovės teigimu, sutrikimas paveikė ne visas operacijas, o tik dalį pirkimų.

    Įmonė nurodė, kad nustatę problemą technikai nedelsdami ėmėsi veiksmų, kad būtų atkurta įprasta sistemos veikla. Pasak „Żabka“, gedimas jau pašalintas beveik 90 proc. parduotuvių, o likusiose vietose darbai tęsiami.

    „Nedelsdami pradėjome problemos šalinimą, o techninės komandos dirba, kad sistema vėl veiktų pilnai ir teisingai“, – sakė „Żabka“.

    Bendrovė pažymėjo, kad palaiko nuolatinį ryšį su franšizės partneriais ir jiems teikia aktualią informaciją apie situaciją. Kartu vertinama, kokią įtaką incidentas galėjo turėti parduotuvių veiklai ir klientų atsiskaitymams.

    „Nuolat bendraujame su franšizės gavėjais, teikiame atnaujinimus ir analizuojame, kokio masto poveikį incidentas galėjo turėti“, – teigė „Żabka“.

    Pasibaigus techniniams darbams bendrovė žada atlikti priežasčių analizę ir įdiegti papildomas prevencines priemones, kad panašūs sutrikimai ateityje pasikartotų rečiau. Toks procesas įprastai apima sistemų žurnalų patikrą, pakeitimų diegimo peržiūrą ir papildomus testavimo scenarijus akcijų bei lojalumo mechanizmams.

    „Żabka“ yra vienas didžiausių Lenkijos „convenience“ formato mažmeninės prekybos tinklų, veikiantis franšizės principu. Jį papildo autonominių, be darbuotojų veikiančių parduotuvių formatas „Żabka Nano“, kuriame apsipirkimas ir atsiskaitymas remiasi skaitmeniniais sprendimais, todėl sistemų patikimumas akcijų skaičiavimui ir kainodarai tampa ypač svarbus.

    Pastaraisiais metais mažmeninėje prekyboje daugėja sudėtingų dinaminės kainodaros, lojalumo programų ir personalizuotų akcijų mechanizmų, o tai didina priklausomybę nuo IT infrastruktūros. Net ir trumpalaikiai sutrikimai gali turėti tiesioginių pasekmių klientų pasitikėjimui, todėl rinkoje vis daugiau dėmesio skiriama atsparumui, stebėsenai realiu laiku ir greitam incidentų valdymui.

  • Lenkija renkasi technologijų kelią: PIE įspėja, kad sprendimas dabar lems gerovę po 10 metų

    Lenkijos ekonomikos ateitis gali priklausyti nuo to, ar šalis liks pigesnių paslaugų ir gamybos vykdytoja, ar taps aukštesnės pridėtinės vertės technologijų kūrėja. Tokią žinią siunčia Lenkijos ekonomikos instituto PIE parengta analizė apie technologinių priklausomybių valdymą ir ilgalaikes pasekmes augimui.

    Institutas siūlo realistiškesnę kryptį nei dažnai politikoje vartojama technologinio suvereniteto idėja. Vietoje jos akcentuojama technologinė autonomija, tai yra valstybės gebėjimas savarankiškai priimti ir įgyvendinti technologinius sprendimus pagal savo tikslus, net jei dalis grandžių išlieka priklausomos nuo užsienio tiekėjų, licencijų ar kompetencijų.

    Kodėl autonomija, o ne suverenitetas

    PIE argumentuoja, kad pilnas technologinis savarankiškumas pažangiausiose srityse daugeliui valstybių yra sunkiai pasiekiamas dėl kapitalo masto, tiekimo grandinių sudėtingumo ir intelektinės nuosavybės koncentracijos. Todėl praktiškesnis tikslas yra išmokti sąmoningai valdyti priklausomybes ir stiprinti gebėjimus ten, kur tai strategiškai svarbu ir įmanoma.

    Šiame požiūryje technologijos nėra tikslas savaime. Jos laikomos priemone užtikrinti saugumą, didinti konkurencingumą, palaikyti socialinę sanglaudą ir įgyvendinti klimato politikos kryptis, o kartu kurti geriau apmokamas darbo vietas ir didesnę ekonomikos grąžą.

    ES technologinė kryptis atveria duris

    Ataskaitoje pabrėžiama, kad Europos Sąjunga vis aktyviau stiprina savo technologinį atsparumą, o tai atveria rinkas ir projektus valstybėms, kurios geba įsitraukti į konsorciumus. Lenkijos įmonėms tai gali reikšti daugiau galimybių gynybos, skaitmeninimo, kibernetinio saugumo, debesijos sprendimų bei pramonės modernizavimo srityse.

    Kita kryptis yra ES siekis mažinti priklausomybę nuo trečiųjų šalių tiekėjų. Turėdama gana didelę pramoninę bazę, Lenkija gali tapti svarbia europinių tiekimo grandinių dalimi, bet tik tuo atveju, jei įsitvirtins ne vien surinkime, o ir inžinerijoje, sistemų integracijoje, komponentų kūrime bei projektuojant.

    PIE taip pat atkreipia dėmesį į augančią viešųjų pirkimų reikšmę kaip pramonės politikos įrankį. Griežtėjant kriterijams dėl tiekimo patikimumo, saugumo ar anglies pėdsako, atsiranda naujų galimybių, tačiau kartu didėja barjerai įmonėms, kurios nėra pasirengusios atitikti naujų reikalavimų.

    Didžiausia rizika: įstrigti surinkimo vaidmenyje

    PIE perspėja, kad Europos technologinė „ofensyva“ turi ir kitą pusę. Dalis finansavimo, užsakymų ir pelningiausių projektų gali koncentruotis didžiosiose ES valstybėse, o periferijoje liktų mažesnės maržos darbai, kurie nepastumia ekonomikos į aukštesnį produktyvumo lygį.

    Instituto vertinimu, rimčiausias pavojus yra užsitvirtinti kaip vykdomasis „užnugaris“, kai šalis atlieka mažiau pažangius gamybos etapus, bet nekontroliuoja projektavimo, technologijos, intelektinės nuosavybės ir didžiausią pelną generuojančių grandžių. Tokiu atveju augimas tampa trapus, o atlyginimų konvergencija su turtingesnėmis šalimis lėtėja.

    Dar viena rizika siejama su klimato kriterijų svarba. Jei subsidijos ir konkursai vis labiau bus susiejami su mažu anglies pėdsaku, didesnio emisijų intensyvumo ekonomikos gali atsidurti prastesnėse pozicijose, nebent lygiagrečiai sparčiai modernizuos energetiką ir pramonę.

    Ko reikia, kad Lenkija pakiltų grandinėse

    PIE siūlo technologinės autonomijos siekį grįsti valstybės ir verslo sprendimais, kurie didina vietinę pridėtinę vertę. Viena esminių krypčių yra viešųjų pirkimų panaudojimas tam, kad būtų kuriama paklausa vietoje kuriamiems sprendimams, ypač tokiose srityse kaip kibernetinis saugumas, energetika ar sveikatos sistema.

    Taip pat akcentuojamas poreikis aiškiau apibrėžti, ką reiškia „vietinė“ technologija ir „vietinė“ įmonė, remiantis pamatuojamais kriterijais, pavyzdžiui, intelektinės nuosavybės kontrole, projektavimo kompetencijomis ir realia gamyba šalyje. Tai padėtų išvengti situacijų, kai skatinama tik platinimo ar surinkimo veikla, bet ne kūrimas.

    Institutas rekomenduoja keisti kapitalo ir technologijų pritraukimo modelį, pirmenybę teikiant investicijoms, kurios kuria mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros centrus, perkelia kompetencijas ir įtraukia vietinius tiekėjus. Kartu pabrėžiama, kad strateginiams šuoliams gali prireikti instrumentų, kurie padėtų vietos įmonėms įsigyti užsienyje veikiančius technologijų turėtojus ir taip greičiau perimti žinias bei intelektinę nuosavybę.

    PIE taip pat ragina orientuotis į specializaciją ir realistiškas nišas, kuriose šalis jau turi pagrindą arba gali jį greitai sukurti. Minimos tokios kryptys kaip baterijų technologijos, gynybos pramonė, maisto pramonės sprendimai, o taip pat vidutinio technologinio sudėtingumo sritys, pavyzdžiui, automatizavimas, robotika ar generinių vaistų gamyba.

    Ataskaitoje pabrėžiama, kad technologinė autonomija neįmanoma be ilgalaikio politinio susitarimo, nes priemonės dažnai viršija vieną kadenciją ir reikalauja stabilumo. Taip pat siūloma į procesą labiau įtraukti švietimo ir profesinio rengimo institucijas bei darbuotojų atstovus, kad technologinė pažanga reikštų ne tik našumą, bet ir kokybiškas darbo vietas.

    PIE signalas aiškus: jei dabar nebus investuojama į projektavimo, mokslinių tyrimų ir intelektinės nuosavybės kompetencijas, po dešimtmečio Lenkijai gali būti sunku išbristi iš žemesnės pridėtinės vertės modelio. Tačiau kryptingai pasirinkus technologinę autonomiją, ES programos ir rinkos pokyčiai gali tapti tramplinu į didesnę gerovę.

  • Kinija greitina kosminių raketų tempą: pirmas pakartotinis etapas ir siaurėjantis kelias į orbitą

    Kinijos planas: daugiau palydovų, daugiau startų

    Kinija pastaraisiais metais sparčiai didina palydovų gamybos apimtis ir pereina prie beveik serijinės gamybos modelio. Pramonė investuoja į automatizuotas surinkimo ir bandymų linijas, todėl išauga potencialas greitai plėsti didžiąsias palydovų grupuotes, skirtas ryšiui ir duomenų perdavimui.

    Tačiau gamybos pajėgumai vis dažniau lenkia galimybes palydovus reguliariai iškelti į žemąją orbitą. Būtent startų dažnis ir prieinamumas tampa kertiniu ribojimu, ypač kai kalbama apie megakonsteliacijas, kurioms reikia nuolatinių papildymų ir greito atstatymo po gedimų.

    Pakartotinis naudojimas: pirmas realus lūžis

    Kad išspręstų „butelio kaklelį“, Kinija intensyviai vysto daugkartinio naudojimo raketų technologijas. Ankstesni bandymai daugiausia rėmėsi vertikalaus kilimo ir nusileidimo demonstratoriais, kurie padėjo patikrinti variklių traukos valdymą, navigaciją ir nusileidimo tikslumą, bet neatkūrė viso sugrįžimo po orbitinio skrydžio sudėtingumo.

    Ryškus lūžis įvyko 2026 metų liepos 10 dieną, kai „Chang Zheng-10B“ po orbitinio paleidimo kontroliuojamai sugrąžino pirmąją pakopą. Pakopa buvo vertikaliai nusodinta ir perimta jūrinėje platformoje, panaudojant tinklinį gaudymo sprendimą, o tai tapo pirmuoju Kinijos sėkmingu tokio tipo sugrąžinimu po realios orbitinės misijos.

    Kodėl vieno sėkmingo sugrįžimo dar neužtenka

    Vienkartinis sėkmingas pakopos atgavimas dar nereiškia, kad sistema tapo ekonomiškai konkurencinga. Tikrasis išbandymas prasideda tada, kai pakopa gali būti reguliariai panaudojama pakartotinai, o jos patikra, remontas ir paruošimas kitam startui vyksta greitai, prognozuojamai ir už aiškią kainą.

    Be to, megakonsteliacijoms svarbu ne tik raketos technologija, bet ir visas startų „gamybos“ ciklas: kosmodromų pralaidumas, integravimo infrastruktūra, kuro logistika, patikimos tiekimo grandinės ir pakankamas paruoštų viršutinių pakopų kiekis. Jei šios grandys stringa, net ir pažangi pirmosios pakopos technologija neišsprendžia tempo problemos.

    JAV operacinė persvara ir „SpaceX“ masto efektas

    Nors Kinija mažina technologinį atotrūkį, operaciniu lygmeniu JAV išlaiko aiškią persvarą. 2025 metais Kinija, remiantis viešai skelbiamais nacionalinių institucijų duomenimis, atliko 92 startus, o „SpaceX“ vien „Falcon 9“ programa įvykdė 165 skrydžius, iš kurių didelė dalis buvo skirta „Starlink“ palydovams.

    Skirtumas matomas ne tik startų skaičiuje, bet ir realioje iškeltų krovinių masėje. Nepriklausomi rinkos vertinimai rodo, kad „SpaceX“ į kosmosą per metus iškelia daug kartų daugiau naudingosios apkrovos nei visi Kinijos operatoriai kartu, o tai didina patirtį, patikimumą ir leidžia dar labiau spartinti ciklą.

    Ko tikėtis toliau: konkurencija didės, kainos turėtų mažėti

    Kinijos pasirinktas modelis yra platus: vienu metu vystoma daugiau nei viena raketų šeima ir kelios įmonių grupės, todėl auga tikimybė, kad atsiras efektyvus, pakartotinai naudojamas sprendimas. Kita vertus, paralelinis vystymas gali reikšti resursų dubliavimą ir konkurenciją dėl variklių, specialistų bei startų infrastruktūros.

    Vidutiniu laikotarpiu Kinijos pažanga gali sustiprinti pasaulinę konkurenciją komercinių paleidimų rinkoje, ypač jei pavyks pereiti nuo „pirmo sėkmingo sugrįžimo“ prie rutininio pakopų naudojimo. Didesnė konkurencija paprastai reiškia ir didesnį spaudimą kainoms, tačiau lemiamas veiksnys išliks tas pats: pralaidumas, patikimumas ir startų dažnis.

    Megakonsteliacijų eroje greitis tampa atsparumo dalimi. Palydovų tinklai yra tvirtesni, kai praradimus galima greitai kompensuoti, o technologijas atnaujinti dažnai, todėl raketų pakartotinis naudojimas ir kosmodromų pajėgumai tampa nebe prestižo, o strateginiu klausimu.

  • Prieš šildymo sezoną granulių kainos Lenkijoje šoktelėjo iki 500 eurų už toną: ką siūlo keisti rinka

    Lenkijoje, artėjant naujam šildymo sezonui, medžio granulių kainos sandėliuose per trumpą laiką ryškiai išaugo ir, remiantis rinkos duomenimis, liepos pabaigoje siekė apie 350–500 eurų už toną. Iki sezono pradžios likus kelioms dešimtims savaičių, vartotojai susiduria su brangstančio kuro rizika ir ribota pasiūla.

    Lenkijos granulių taryba skaičiuoja, kad granulėmis šildosi apie 400 000 namų ūkių, naudojančių specializuotus katilus. Tai reiškia, kad kainų šuolis paveikia ne pavienes šeimas, o didelę šalies šildymo rinkos dalį, ypač regionuose, kur granulės buvo laikomos pigesne alternatyva angliai ar dujoms.

    Kodėl granulės brangsta?

    Rinkos dalyviai kainų kilimą pirmiausia sieja su išaugusia vartotojų paklausa ir tuo pat metu sumažėjusia žaliavos pasiūla granulių gamybai. Kai pirkėjai pradeda ruoštis šaltajam sezonui anksčiau, sandėliai ištuštėja greičiau, o gamintojams tampa sudėtingiau stabilizuoti kainas.

    Lenkijos granulių taryba taip pat pabrėžia, kad šioje rinkoje veikia šimtai mažų ir vidutinių įmonių, todėl vieno dominuojančio žaidėjo, galinčio diktuoti kainas konkrečiame regione, paprastai nėra. Dėl to kainos labiau primena paklausos ir pasiūlos disbalanso pasekmę, o ne koordinuotus gamintojų veiksmus.

    Siūloma išeitis: mokestinė lengvata

    Viena iš viešai aptariamų priemonių, kuri galėtų sumažinti gyventojų išlaidas, yra mokestinė lengvata tiems, kurie šildymui perka A1 klasės granules ir naudoja sertifikuotus katilus. Idėja paprasta: dalį patirtų išlaidų būtų galima susigrąžinti per metinę pajamų deklaraciją, jei gyventojas turi pirkimą patvirtinančius dokumentus.

    „Namų ūkiams galėtų padėti mokestinė lengvata asmenims, kurie šildymui naudoja A1 klasės granules, perka sertifikuotą kurą ir turi sąskaitą faktūrą, o dalį išlaidų galėtų atskaityti metinėje deklaracijoje“, – sakė Lenkijos granulių tarybos atstovai.

    Kol kas aiškaus finansų institucijų sprendimo dėl tokio modelio nėra, o diskusijose dažnai akcentuojama biudžeto galimybių riba. Vis dėlto rinka tikisi, kad prie šios temos bus grįžta rengiant artėjančių metų fiskalines gaires, nes būtent jose dažniausiai atsiranda erdvės naujoms lengvatoms ar tikslinėms kompensacijoms.

    Kitas akcentuojamas kelias yra agrogranulių plėtra, kai kuras gaminamas iš augalinės biomasės ir žemės ūkio bei maisto pramonės liekanų. Tokia kryptis galėtų padidinti vietinės žaliavos pasiūlą ir sumažinti priklausomybę nuo ribotų medienos srautų.

    Papildomu spaudimo veiksniu laikomas ir importo sumažėjimas iš kaimyninių rinkų, kurios ankstesniais metais prisidėdavo prie žemesnių kainų. Kai tiekimas iš išorės susitraukia, vidaus rinka tampa jautresnė sezoniškumui, o kainų pikai atsiranda greičiau ir būna aštresni.

  • Europa liepsnose: Graikija kovoja su vėjų kurstomais gaisrais, Ispanijoje – nauji židiniai

    Europa liepsnose: Graikija kovoja su vėjų kurstomais gaisrais, Ispanijoje – nauji židiniai

    Europos pietuose tęsiasi intensyvi kova su miškų gaisrais: Prancūzija skelbia suvaldžiusi pagrindinius židinius, o Graikijoje ir dalyje Ispanijos situacija išlieka įtempta. Gelbėtojai pabrėžia, kad didžiausią grėsmę šiuo metu kelia stiprus vėjas ir išsausėjusi augmenija.

    Graikijoje keli gaisrai siautėja didesnės Atėnų aglomeracijos teritorijoje ir salose, o ugniagesių darbą apsunkina gūsiai, kai kur siekiantys apie 100 kilometrų per valandą. Dėl turbulencijos ir riboto matomumo dalis aviacijos pajėgų ne visada gali saugiai semti vandens ar vykdyti numetimus.

    Graikijoje – evakuacijos ir dideli nuostoliai

    Didžiausias dėmesys sutelktas į regionus netoli Atėnų, kur ugnis persimetė per kalnuotas vietoves ir priartėjo prie gyvenviečių. Kai kur, vietos valdžios teigimu, apgadinta ar sunaikinta nemažai namų, o gyventojai buvo evakuojami prevenciškai, siekiant išvengti aukų.

    Specialistai vertina, kad dalis gaisrų jau paveikė daugiau nei 10 000 hektarų, o bendras šios bangos nuostolis Graikijoje perkopė 12 000 hektarų miškų ir žemės ūkio plotų. Skelbiama ir apie žuvusius ugniagesius, o tai dar kartą išryškina, kokia pavojinga tapo vasaros gaisrų sezono realybė regione.

    „Ugniagesių pajėgos stumiamos iki galimybių ribos, o vėjas kartais paverčia aviacijos darbą praktiškai neįmanomu“, – sakė Graikijos civilinės saugos ministras Evangelos Tournas.

    Prancūzijoje plitimas sustabdytas

    Prancūzija praneša suvaldžiusi didžiausius gaisrus netoli Bordo ir pietryčiuose, nors dalis teritorijų tebėra atidžiai stebimos dėl galimų atsinaujinimų. Nuo liepos pradžios, pagal oficialiai skelbtus duomenis, šalyje išdegė apie 63 000 hektarų miškų ir žemės ūkio plotų.

    Didžiausias gaisras Žirondos regione nuniokojo apie 42 000 hektarų ir sunaikino šimtus namų. Evakuotų žmonių skaičius buvo išaugęs iki 220 000, tačiau didžioji dalis jau grįžo į namus, o pareigūnai akcentuoja, kad rizika išlieka, jei grįš vėjas ir karštis.

    Ispanijoje – gerėja, bet gaisrai atsinaujina

    Ispanijoje bendra padėtis vertinama kaip gerėjanti, tačiau kai kur židiniai vėl įsižiebia, ypač Zamoros ir Kasteljono regionuose, taip pat kai kuriose Kastilijos ir Leono vietovėse. Vienose teritorijose gyventojai jau sugrįžo, kitur evakuacijos taikomos prevenciškai, jei ugnis priartėja prie kaimų ar kelių.

    Pagal Ispanijos ekologinės pertvarkos ir demografinio iššūkio ministerijos pateiktus preliminarius skaičius, nuo metų pradžios iki rugpjūčio 2 dienos šalyje išdegė 186 544 hektarai miškų. ES mastu nuo metų pradžios gaisrai jau buvo nuniokoję apie 485 000 hektarų, o tai rodo, kad sezonas išlieka vienas aktyviausių per pastaruosius metus.

    Ekspertai pabrėžia, kad Viduržemio jūros regiono gaisrų riziką didina karščio bangos, užsitęsusios sausros ir itin žema augmenijos drėgmė. Ši kombinacija leidžia ugniai plisti greitai, o staigūs vėjo sustiprėjimai per kelias minutes gali pakeisti gaisro kryptį ir pavojų gyvenvietėms.

  • Liepsnos jūroje: Indonezijos kelte žuvo 5 žmonės, 41 dingo – kas nutiko ir kodėl vėl?

    Liepsnos jūroje: Indonezijos kelte žuvo 5 žmonės, 41 dingo – kas nutiko ir kodėl vėl?

    Gaisras kelte ir dingusieji

    Prie Indonezijos krantų jūroje užsidegus keleiviniam keltui, žuvo mažiausiai penki žmonės, dar 41 asmuo laikomas dingusiu. Indonezijos nacionalinė paieškos ir gelbėjimo agentūra Basarnas skelbia, kad dalis keleivių, mėgindami išsigelbėti, šoko į vandenį.

    Iš viso, pareigūnų duomenimis, iš kelto išgelbėti 225 žmonės. Nukentėjusieji buvo paimti į netoliese buvusį laivą, kuris pirmasis sureagavo į nelaimę ir pradėjo gelbėjimo darbus.

    Regioninė Surabajos paieškos ir gelbėjimo tarnyba nurodė, kad netoli įvykio vietos budėjo dar keturi laivai, tačiau jie negalėjo priartėti. Tam trukdė kelte buvę degūs kroviniai ir rizika, kad ugnis ar sprogimas gali išplisti.

    Kaip prasidėjo nelaimė

    Pasak pareigūnų, keltą valdanti bendrovė gavo kapitono pranešimą apie kilusį gaisrą, kai laivas plaukė maršrutu iš Rytų Javos Surabajos į Pietų Sulavesio Makasarą. Po pirmojo skambučio ryšys su kapitonu, kaip teigiama, nutrūko.

    Basarnas informavo, kad iš Surabajos į įvykio rajoną buvo siunčiamos didesnės pajėgos, tačiau kelionė iki nelaimės vietos gali užtrukti apie šešias valandas. Tokiais atvejais laikas ypač svarbus, nes žmonių išgyvenamumą mažina karštis, dūmai ir išsekimas vandenyje.

    Indonezijos transporto ministerijos atstovas Muhammadas Masyhudas pareiškė, kad pagal pirminę informaciją keleiviai laukė evakuacijos netoliese esančiuose laivuose. Jis pabrėžė, kad prioritetas yra keleivių ir įgulos saugumas, o institucijos koordinuoja veiksmus, kad evakuacija vyktų kuo greičiau ir saugiau.

    Kodėl Indonezijoje nelaimių daugėja

    Indonezija yra archipelagas, turintis daugiau nei 17 000 salų, todėl keltai čia yra vienas svarbiausių susisiekimo būdų. Tačiau jūrų nelaimės šalyje kartojasi dėl kelių veiksnių: intensyvaus judėjimo, permainingų oro sąlygų, saugos reikalavimų nesilaikymo ir laivų techninės būklės skirtumų.

    Pastaraisiais mėnesiais šalyje fiksuota ir daugiau incidentų: pranešta apie nuskendusį keltą netoli Selajaro salos, kai paieškos ir gelbėjimo operacijoms pasibaigus dalis žmonių buvo rasti žuvę, o dalis liko dingę. Tokie atvejai atkreipia dėmesį į būtinybę griežčiau kontroliuoti perkrovimą, gelbėjimo priemonių būklę ir evakuacijos planus.

    Gelbėtojai tęsia paiešką, o dingusiųjų skaičius gali keistis, tikslinant keleivių sąrašus ir renkant informaciją iš išgelbėtų žmonių. Pareigūnai taip pat aiškinasi gaisro priežastį ir tai, kokie degūs kroviniai buvo gabenti kelte.

  • Išankstiniai perspėjimai buvo, bet reakcija vėlavo: kas iš tiesų nutiko Seutoje?

    Išankstiniai perspėjimai buvo, bet reakcija vėlavo: kas iš tiesų nutiko Seutoje?

    Krizė Seutoje: perspėjimai prieš kelias dienas

    Ispanijos Vyriausybė dar prieš masinį migrantų antplūdį Seutoje gavo karinių ir civilinių žvalgybos tarnybų perspėjimų apie galimą staigų sienos su Maroku suaktyvėjimą. Apie tai skelbia keli šaltiniai, susipažinę su operatyvine informacija ir įvykių eiga pasienyje.

    Teigiama, kad signalai buvo siunčiami kelias dienas iš eilės, o kai kurie jų pasiekė institucijas ir valandomis iki didžiausio judėjimo pradžios. Žvalgyba esą fiksavo didėjančius bandymus pasiekti Seutą plaukiant, taip pat organizuotą žmonių judėjimą Maroko šiaurėje.

    Kaip augo srautas ir kodėl jis tapo rekordiniu

    Pasak minimų šaltinių, žvalgybos vertinimu, iš pradžių į jūrą leisti plaukti migrantai galėjo būti savotiškas bandymas, tikrinant Ispanijos pajėgų pasirengimą. Per maždaug dešimt dienų, kaip teigiama, į Seutą įplaukė beveik 1 000 žmonių, o situacija akivaizdžiai prastėjo.

    Galiausiai į Seutą galėjo patekti nuo 60 000 iki 75 000 žmonių, o tai būtų didžiausia tokio pobūdžio migracijos krizė šioje autonominėje teritorijoje. Ispanijos vidaus reikalų ministerija nurodė, kad artimiausiomis dienomis į Maroką buvo sugrąžinta apie 53 000 asmenų.

    Pasienio pajėgos nespėjo suvaldyti situacijos

    Pranešama, kad pasienyje dislokuotos Civilinė gvardija ir Nacionalinė policija ties Tarajalio perėjimo punktu nesugebėjo sustabdyti masinio srauto ir buvo priverstos pirmiausia rūpintis sužeistaisiais. Tai atskleidžia problemą, su kuria Europos Sąjungos pietiniai pasieniai susiduria nuolat: staigūs šuoliai per trumpą laiką gali išsekinti net sustiprintas pajėgas.

    Kritikai tvirtina, kad kariuomenę buvo galima mobilizuoti greičiau, nes Seutoje ir Melilijoje esą buvo parengties režimu laikomų karinių vienetų. Anot jų, sprendimui labiausiai trūko politinės valios ir aiškios komandinės grandinės, o ne techninių galimybių.

    „Jie galėjo būti mobilizuoti be išankstinių posėdžių, tereikėjo politinio sprendimo ir operatyvinio įsakymo“, – teigė su situacija susipažinę pareigūnai.

    Kiti pareigūnų pasakojimai rodo, kad Maroko žandarmerija dalyje ruožų esą beveik nesikišo, kai žmonės bandė patekti į Ispanijos teritoriją tiek plaukdami, tiek kopdami per tvoras ar judėdami pakrantės ruožais. Toks fonas neišvengiamai kelia politinių klausimų dėl Maroko vaidmens valdant migracijos srautus.

    Vyriausybės versija ir diplomatinis kontekstas

    Vidaus reikalų ministerija viešai tvirtino, kad bendradarbiavimas su Maroku yra pavyzdinis, lojalus ir nuolatinis. Tuo metu ministras pirmininkas Pedro Sanchezas masinį sienos kirtimą pavadino Ispanijos teritorinio vientisumo pažeidimu ir kaltę siejo su žmonių kontrabandos tinklais.

    Ministro pirmininko teigimu, nusikalstamos grupuotės galėjo pasinaudoti teisinėmis interpretacijomis ir paskatinti žmones rizikuoti plaukiant į Ispanijos teritoriją. Kritikai akcentuoja, kad net ir esant tokiems paaiškinimams, įspėjimų gausa turėjo lemti greitesnį papildomų pajėgų dislokavimą.

    Ši krizė primena ankstesnius migracijos protrūkius ties Ispanijos eksklavais Šiaurės Afrikoje ir rodo platesnę tendenciją: migracija regione dažnai tampa ne tik humanitariniu, bet ir diplomatinio spaudimo įrankiu. Europos Sąjungoje tuo pat metu stiprėja diskusijos dėl išorės sienų apsaugos, grąžinimų efektyvumo ir atsakomybės pasidalijimo tarp valstybių narių.

  • Išaiškintas „764“ tinklo lyderis: 17-metis Ispanijoje gąsdino šaudynėmis ir manipuliavo nepilnamečiais

    Išaiškintas „764“ tinklo lyderis: 17-metis Ispanijoje gąsdino šaudynėmis ir manipuliavo nepilnamečiais

    Suimtas įtariamas tinklo koordinatorius

    Ispanijos teisėsauga Gipuskoje, netoli sienos su Prancūzija, sulaikė 17-metį, kuris, pareigūnų vertinimu, buvo viena pagrindinių figūrų šalyje su vadinamuoju „764“ tinklu siejamoje veikloje. Operaciją kartu vykdė Guardia Civil, Baskų krašto policija Ertzaintza ir Katalonijos policija Mossos d’Esquadra.

    Pareigūnai nurodo, kad įtariamasis pastaraisiais mėnesiais siejamas su grasinimais įvairioms institucijoms, tarp jų ir švietimo įstaigoms, savivaldybėms, bibliotekoms bei kitoms viešosioms ir privačioms organizacijoms. Tokie pranešimai kėlė visuomenės nerimą ir vertė įstaigas taikyti sustiprintas saugumo priemones.

    Grasinimai ir bandymai sukelti paniką

    Teisėsaugos duomenimis, nuo sausio iki balandžio mėnesių nepilnametis esą siuntė ne vieną žinutę, kuriose buvo kalbama apie planuojamas šaudynes ir ginkluotus išpuolius. Nors realių atakų neįvyko, vien grasinimų pakako, kad dalis įstaigų aktyvuotų išskirtinius reagavimo protokolus.

    Kai kuriuose pranešimuose, pasak tyrėjų, buvo užsimenama ir apie ketinimus transliuoti išpuolius tiesiogiai, kad tai stebėtų kiti bendruomenės nariai. Taip pat tiriami grasinimai populiariai laisvalaikio vietai ir keliems konkretiems asmenims.

    Liepos 16 dieną, gavus teismo leidimus, atliktos kratos dviejuose su įtariamuoju siejamuose būstuose Gipuskoje. Per jas paimti elektroniniai įrenginiai, duomenų laikmenos ir dokumentai, kurie šiuo metu analizuojami, o pats sulaikytasis pristatytas teisėjui ir perduotas specializuotam centrui Donostijoje–San Sebastiane.

    Kas yra „764“ ir kuo jis pavojingas

    „764“ pavadinimas siejamas su Jungtinėse Valstijose atsiradusia internetine bendruomene, kurios pavadinimas kildinamas iš Teksaso valstijos pašto kodo pradžios skaitmenų. Laikui bėgant ji, tyrėjų vertinimu, transformavosi iš marginalių forumų grupių į tarptautiniu mastu veikiančius uždarus kanalus, kuriuose fiksuojami sunkūs nusikaltimai.

    Tokioms struktūroms dažniausiai priskiriama seksualinio turinio šantažo praktika, nepilnamečių išnaudojimas, smurto ir žiauraus turinio platinimas, taip pat skatinimas žalotis ar paklusti vadinamiesiems iššūkiams. Kanadoje „764“ yra įvardytas kaip teroristinis vienetas, o kitose valstybėse vykdomi tyrimai dėl jo veiklos.

    Swatting, doxing ir tapatybės vagystės

    Ispanijoje tiriant šią bylą taip pat akcentuojami metodai, būdingi ekstremalioms interneto bendruomenėms. Tarp jų minimas swatting, kai melagingais pranešimais siekiama iškviesti ginkluotas pajėgas į nekaltų žmonių namus, ir doxing, kai viešinami asmens duomenys siekiant jį įbauginti ar sukelti puolimą internete.

    Teisėsauga taip pat mini tapatybės vagystes ir bandymus nukreipti įtarimus į su įvykiais nesusijusius asmenis, kad būtų klaidinami tyrėjai ir sukeliamos pavojingos situacijos. Skelbiama, kad mažiausiai du žmonės, vienas Baskų krašte ir vienas Katalonijoje, patyrė priekabiavimo kampanijas, susijusias su tokiomis praktikomis.

    Kaip įtraukiami nepilnamečiai

    Tyrėjai pabrėžia, kad tokie tinklai aktyviai taikosi į nepilnamečius socialiniuose tinkluose, susirašinėjimo programėlėse ir žaidimų platformose. Kontaktas dažnai pradedamas draugiškai, tačiau vėliau pereinama prie manipuliacijos, izoliavimo nuo artimųjų ir šantažo.

    Pasak pareigūnų, bendruomenėse gali būti taikoma psichologinė prievarta, žeminimas, spaudimas žalotis ir paklusti vadinamiesiems reikalavimams, o vėliau gautos nuotraukos ar vaizdo įrašai naudojami aukai kontroliuoti. Specialistai ragina pastebėjus pasikartojančius prašymus siųsti intymias nuotraukas ar slėpiamus pokalbius kuo anksčiau kreiptis pagalbos.

    „Ankstyvas šeimos, mokyklos ir teisėsaugos įsitraukimas yra veiksmingiausias būdas užkirsti kelią įtraukimui į tokias grupes“, – pabrėžė tyrimui artimi šaltiniai.