CP v2

Category: Finansai

  • Trumpas skelbia naują muitų puolimą: JAV tarifai paliečia 60 šalių, įskaitant Europos Sąjungą

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė naują muitų politikos etapą, apimantį dešimtis prekybos partnerių. Administracija pranešė apie naujus tarifus maždaug 60 šalių importui, o tarp taikinių pateko ir Europos Sąjunga.

    Pagal viešai aptartą schemą daliai valstybių numatytas 10 proc. tarifas, kitoms – 12,5 proc., o Europos Sąjungos importui taip pat įvardytas 10 proc. tarifas. JAV argumentuoja, kad dalis šių priemonių susijusios su nepakankamu priverstinio darbo draudimų vykdymu tiekimo grandinėse.

    Kas nepatenka į tarifų taikymą

    Administracija kartu nurodė išimtis tam tikroms importo grupėms. Tarp jų minimi energijos ištekliai, tokie kaip nafta ir dujos, taip pat prekės, kurių JAV rinkoje esą neįmanoma užtikrinti pakankamais kiekiais.

    Tokios išimtys paprastai naudojamos siekiant sumažinti vidaus kainų šuolio riziką ir išvengti staigių sutrikimų pramonėje bei vartojime. Vis dėlto platesnis tarifų taikymas reiškia papildomą neapibrėžtumą įmonėms, kurios planuoja tiekimą ir kainodarą ilgesniam laikotarpiui.

    Europos reakcija ir galimas ginčas

    Europos pusėje skamba kritika, kad dalis argumentų prieš ES yra nepagrįsti, o Bendrijos darbo teisės standartai yra aukšti. ES signalizuoja, kad sieks skubių paaiškinimų iš Vašingtono ir svarsto, ar priemonės gali prieštarauti tarptautinės prekybos taisyklėms.

    „Jei palygintume ES ir JAV darbo teisę, Europoje darbuotojų garantijos dažnai yra platesnės, todėl tokie kaltinimai atrodo menkai pagrįsti“, – sakė ES diplomatijos vadovė Kaja Kallas.

    Teisinis fonas JAV ir politinė motyvacija

    Naujas sprendimų paketas pateikiamas po to, kai ankstesni plataus masto tarifai JAV susidūrė su teisiniais iššūkiais. JAV Aukščiausiojo Teismo sprendimai anksčiau sukėlė situaciją, kai dalį surinktų muitų reikėjo grąžinti, o tai didino spaudimą federaliniam biudžetui.

    Žiniasklaidoje ir ekspertų komentaruose akcentuojama, kad administracija ieško teisiškai tvirtesnių instrumentų, galinčių išlikti ilgiau. Viena iš minimų krypčių – tarifų taikymas remiantis 1974 metų JAV Prekybos įstatymo 301 skirsniu, kuris praeityje buvo naudojamas sprendžiant prekybos ginčus ir laikomas stabilesniu teisiniu pagrindu.

    Ne mažiau svarbus ir politinis kontekstas: artėjant JAV vidurio kadencijos rinkimams, prekybos politika tradiciškai tampa vienu iš būdų demonstruoti ryžtą rinkėjams. Trumpas dar kampanijose pabrėžė siekį mažinti prekybos deficitą ir per tarifus skatinti gamybą bei investicijas persikelti į JAV.

    Ekonomistai Europoje vis dažniau ragina nepasiduoti trumpalaikių pareiškimų sukeliamam šokui ir planuoti atsaką strategiškai. Toks požiūris reiškia ne tik derybas, bet ir didesnį dėmesį tiekimo grandinių atsparumui bei alternatyvioms rinkoms, kad staigūs JAV politikos posūkiai kuo mažiau paveiktų Europos įmones.

  • Rusija vėl mažina palūkanas, bet problemos tik gilėja: infliacija kyla, augimas beveik sustojęs

    Rusijos centrinis bankas dar kartą sumažino bazinę palūkanų normą 0,25 procentinio punkto iki 14,00 proc. Tai jau dešimtas nuoseklus mažinimas, kuriuo siekiama paskatinti ekonomikos augimą, tačiau signalai iš ekonomikos rodo priešingą kryptį.

    Palyginimui, prieš metus bazinė palūkanų norma siekė 18,00 proc., o oficiali infliacija tuo metu buvo skelbiama apie 3,5–4 proc. Dabar bankas pripažįsta, kad kainų spaudimas stiprėja, o augimo perspektyvos silpsta.

    Infliacija grįžta į pirmą planą

    Atnaujintose prognozėse Rusijos centrinis bankas nurodo, kad infliacija gali pakilti iki 6–7 proc. Tai reikšmingas pablogėjimas, palyginti su anksčiau viešai aptarinėtais lūkesčiais, kad kainų augimas liks artimesnis 4,5–5,5 proc. intervalui.

    Prie kainų kilimo prisideda brangstantys degalai ir per tai didėjanti maisto produktų savikaina. Oficialiai skelbta, kad per pirmąjį metų pusmetį degalų kainos išaugo 16 proc., o tai greitai persiduoda į logistiką ir kasdienio vartojimo prekes.

    „Atsižvelgdami į jau fiksuojamą degalų kainų augimą ir su tuo susijusį žemės ūkio bei maisto produktų brangimą, šių metų infliacijos prognozę pakėlėme iki 6–7 proc.“, – sakė Rusijos centrinio banko vadovė Elvira Nabiullina.

    Augimas lėtėja iki minimumo

    Kartu su sprendimu dėl palūkanų bankas pablogino ir ekonomikos augimo prognozes. Naujausiose gairėse nurodoma, kad bendrasis vidaus produktas gali augti tik apie 0,0–1,5 proc., t. y. praktiškai ties stagnacijos riba.

    Tai reiškia, kad palūkanų mažinimas pats savaime nebepajėgia atkurti paklausos ir pasitikėjimo, kai ekonomika vis labiau priklauso nuo ribotų eksporto srautų, valstybės išlaidų struktūros ir vidaus kainų šuolių. Ilgiau trunkantis karo finansavimas ir sankcijų poveikis, nors ir nevienodas skirtingiems sektoriams, didina įtampą biudžete ir tiekimo grandinėse.

    Kokie signalai svarbiausi verslui ir gyventojams

    Palūkanų normos mažinimas teoriškai turėtų piginti paskolas, tačiau augant infliacijai reali perkamoji galia silpnėja. Be to, kai dalyje rinkų atsiranda prekių trūkumo požymių, kainas labiau lemia pasiūlos apribojimai, o ne finansavimo kaina.

    Analitikų vertinimu, artimiausiu laikotarpiu Rusijos ekonomikai didžiausią riziką kelia būtent infliacijos ir augimo kombinacija: kainos kyla, o plėtros tempas lėtėja. Tokia situacija apsunkina ir centrinio banko pasirinkimus, nes per didelis palūkanų mažinimas gali dar labiau pakurstyti kainų kilimą.

  • Lenkijos prezidentas sustabdė „windfall“ mokestį: į biudžetą neateis apie 900 mln. eurų

    Lenkijos prezidentas Karolas Nawrockis nusprendė neskubėti pasirašyti įstatymo dėl papildomo mokesčio didžiausią pelną uždirbusioms degalų bendrovėms. Dokumentas perduotas Konstituciniam Tribunolui išankstinei patikrai, todėl planuotos lėšos laikinai įšaldytos.

    Finansų ir ekonomikos ministras Andrzejus Domańskis teigė, kad dėl šio žingsnio valstybės biudžetas negaus apie 4 mlrd. zlotų, tai yra maždaug 900 mln. eurų. Pasak ministro, pinigai turėjo finansuoti priemonių paketą, skirtą gyventojams ir verslui amortizuoti aukštų degalų kainų poveikį.

    Ginčas dėl teisės atgal

    Prezidento argumentas siejamas su konstituciniu principu, kad teisės aktai neturėtų galioti atgaline data. Būtent dėl šio aspekto, viešai nurodoma, kilo abejonių, ar mokestis už vadinamuosius viršpelnius būtų taikomas taip, kad nepažeistų teisinio tikrumo.

    „Prezidentas blokuoja lėšas, kurios turėjo apsaugoti žmones nuo aukštų degalų kainų“, – sakė Andrzejus Domańskis.

    Ministras taip pat kritikavo politinę sprendimo logiką, teigdamas, kad prezidentas esą pasirinko didžiųjų degalų koncernų interesus. Jo vertinimu, mokestis buvo numatytas kaip laikina priemonė, kai rinkos sąlygos sudaro galimybę daliai įmonių uždirbti neįprastai didelį pelną.

    Ką tai reiškia vairuotojams?

    Kol Konstitucinis Tribunolas vertins įstatymą, pajamos, kurias tikėtasi surinkti, į biudžetą neįplauks, o planuotas kainų amortizavimo paketas negalės startuoti pagal pirminį grafiką. Praktikoje tai didina neapibrėžtumą, nes degalų kainos Lenkijoje, kaip ir visoje Europoje, jautriai reaguoja į naftos kainų svyravimus, geopolitiką ir mokesčių politiką.

    Šis ginčas atgaivina platesnę diskusiją apie viršpelnių mokesčius Europoje. Pastaraisiais metais tokios priemonės įvairiose šalyse buvo taikomos energetikos ir kitoms sektorių grupėms, tačiau jos nuolat balansuoja tarp politinio tikslo finansuoti paramą ir teisinės rizikos, kai keičiamas apmokestinimas jau įvykusio pelno atžvilgiu.

  • Nobelio laureatas įspėja: reali naftos kaina gali siekti 130–140 dolerių už barelį

    Kas slypi už naftos kainos?

    Nobelio ekonomikos premijos laureatas Paulas Krugmanas perspėja, kad dabartinės naftos kotiruotės gali neatskleisti tikrųjų sąnaudų, su kuriomis susiduria rinka. Jo vertinimu, dėl geopolitinės įtampos ir ribotų pajėgumų naftos produktams perdirbti „efektyvi“ kaina vartotojams gali prilygti maždaug 130–140 JAV dolerių už barelį.

    Ekonomistas akcentuoja, kad riziką didina eskaluojamas konfliktas Artimuosiuose Rytuose ir galimi sutrikimai viename svarbiausių pasaulio energijos koridorių – Hormūzo sąsiauryje. Būtent per šį maršrutą keliauja reikšminga dalis pasaulinės naftos ir jos produktų srautų.

    Hormūzo sąsiaurio rizika

    Krugmanas atkreipia dėmesį, kad ankstesni suvaržymai regione ne visada sukeldavo tokį staigų kainų šuolį, kokio baimintasi. Tai esą lėmė alternatyvūs maršrutai, sumažėję kai kurių šalių pirkimai ir tai, kad valstybės kurį laiką galėjo remtis strateginėmis atsargomis.

    Tačiau, jo teigimu, pakartotinis rimtas sutrikimas galėtų būti gerokai skausmingesnis, nes atsargų lygis daug kur jau yra mažesnis, o ilgiau trunkančio tiekimo šoko jos nebesugebėtų amortizuoti. Papildomu neapibrėžtumu išlieka išpuoliai prieš laivybą regione, kurie gali branginti transportavimą ir draudimą.

    Ne tik nafta, bet ir perdirbimas

    Ekonomistas pabrėžia, kad vartotojai perka ne žalią naftą, o benziną, dyzeliną, reaktyvinius degalus ir kitus produktus, kuriems būtinas rafinavimas. Todėl itin svarbus tampa ne vien žaliavos kiekis, bet ir pasauliniai perdirbimo pajėgumai, kurie, pasak jo, šiuo metu yra įtempti.

    Krugmanas aiškina, kad rafinavimo grandinėje išaugęs kainų skirtumas tarp žaliavos ir galutinių produktų reiškia didesnę galutinę kainą vairuotojams ir verslui. Jo logika paprasta: jei perdirbimo „priemoka“ išauga, vartotojui degalai kainuoja taip, tarsi pati nafta būtų žymiai brangesnė, net jei biržos grafike tai atrodo ne taip dramatiškai.

    „Svarbiausia tai, kad reali naftos kaina yra didesnė, nei gali atrodyti pagal kotiruotes“, – sakė Paulas Krugmanas.

    Ekonomistas priduria, kad brangesnė energija paprastai greitai persiduoda į platesnę infliaciją: kyla logistikos, gamybos ir paslaugų kaštai. Jei kartu didėja ir prekybos apribojimai ar muitai, poveikis vartojimui ir įmonių sąnaudoms gali sustiprėti, o ekonomikos augimo perspektyvos – suprastėti.

    Anot Krugmano, tai dar nereiškia neišvengiamos krizės, tačiau rizikų balansas artimiausiu metu gali pablogėti, jei geopolitinė eskalacija tęsis. Tokiu atveju rinkos dėmesys grįžtų prie trijų dalykų: tiekimo saugumo, atsargų pakankamumo ir rafinavimo pajėgumų.

  • „Airbus“ bando A350-1000 ULR: 19 valandų be nusileidimo iki Australijos ir planas maršrutui Sidnėjus–Londonas

    Bandymas prieš rekordinį reisą

    Europos lėktuvų gamintojas „Airbus“ atliko dar vieną itin ilgo nuotolio skrydžio bandymą, ruošiantis komerciniams reisams, kurie pretenduos į ilgiausių reguliarių skrydžių pasaulyje sąrašą. Bandomasis A350-1000 ULR (Ultra Long Range) be nusileidimo nuskrido iš Tulūzos Prancūzijoje į Melburną Australijoje.

    Skrydis truko 19 valandų ir 12 minučių, o įveiktas atstumas siekė apie 16 900 kilometrų. Tai buvo vienas iš testų, kuriuose tikrinami orlaivio parametrai ir skrydžių organizavimas itin ilguose maršrutuose.

    Kada startuos komerciniai skrydžiai?

    Šie bandymai siejami su Australijos oro linijų „Qantas“ planuojamais itin ilgais reisais į Europą ir JAV rytinę pakrantę. Skelbiama, kad pirmasis A350-1000 ULR orlaivis turėtų būti pristatytas 2027 metų balandį.

    Komercinių skrydžių atidarymas maršrutu Sidnėjus–Londonas planuojamas 2027 metų spalį, o skrydžio trukmė turėtų siekti apie 19 valandų. Toks reisas būtų orientuotas į keleivius, kuriems svarbus tiesioginis susisiekimas be persėdimų.

    Kuo išskirtinis itin ilgas maršrutas?

    Atliekant bandymus vertinama ne tik technika, bet ir įgulos pasirengimas: itin ilguose skrydžiuose svarbi pilotų ir salono personalo savijauta, poilsio režimas bei darbo krūvio paskirstymas. Tikėtina, kad tokio tipo reisus aptarnautų dvi įgulos pamainos.

    Numatoma, kad skrydžio trajektorija gali kisti pagal sezoną, nes lemiamą įtaką daro aukštuminiai vėjai ir oro srautai. Dalis metų maršrutas būtų planuojamas per Indijos vandenyną Afrikos kryptimi, o žiemos mėnesiais gali būti pasirenkamas šiauresnis kelias per Ramųjį vandenyną.

    Skaičiuojama, kad maždaug 17 000 kilometrų skrydžiui gali reikėti apie 168 000 litrų reaktyvinių degalų, o sąnaudos per valandą gali siekti maždaug 6–7,5 tonos. Tokie skaičiai ypač reikšmingi vertinant skrydžio ekonomiją, bilietų kainodarą ir planuojamą apkrovą.

    „Kasmet milijonai žmonių keliauja tarp Australijos ir Jungtinės Karalystės aplankyti šeimos, atostogauti ar tvarkyti verslo reikalų“, – sakė Australijos turizmo ministras Donas Farrellas.

    A350-1000 ULR koncepcija siekia suderinti itin ilgą nuotolį ir komercinį patrauklumą, todėl didelė reikšmė teikiama salono sprendimams. Priklausomai nuo konfigūracijos, lėktuvas galėtų skraidinti maždaug 300–350 keleivių, siūlant kelias aptarnavimo klases.

  • Šilumos kainos gali kilti: Europos Komisija griežtina CO2 ETS benchmarkus 2026–2030

    Europos Komisija patvirtino naujus emisijų rodiklius (benchmarkus), pagal kuriuos 2026–2030 metais bus skiriami nemokami apyvartiniai taršos leidimai (ATL) ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje (ETS). Šilumos tiekimo sektorius perspėja, kad dėl to gali augti šilumos gamybos sąnaudos, o dalis investicijų į pertvarką gali tapti sunkiau įgyvendinamos.

    Naujieji benchmarkai yra svarbūs todėl, kad kuo žemesnis rodiklis, tuo mažesnė nemokamai skiriamų ATL dalis, o likusią taršą įmonės turi dengti pirkdamos leidimus rinkoje. Praktikoje tai reiškia didesnį kaštų spaudimą šilumos gamintojams, ypač ten, kur dar naudojamas iškastinis kuras.

    Kas keičiasi ETS sistemoje?

    Šilumos sektoriui aktuali Europos Komisijos nustatyta 2026–2030 metų šilumos gamybos benchmarko kartelė. Lyginant su 2021–2025 metų laikotarpiu, ji sumažinta daugiau nei 30 proc., o tai automatiškai mažina nemokamų leidimų kiekį, kurį gali gauti į ETS patenkančios šilumos gamybos įrenginius turinčios įmonės.

    Šilumos tiekėjų atstovai pabrėžia, kad šis pokytis įvyksta tuo metu, kai sektorius ir taip yra perėjimo stadijoje: reikia modernizuoti katilines, diegti mažiau taršias technologijas, elektrifikuoti dalį šilumos gamybos ir plėsti atsinaujinančių išteklių panaudojimą. Mažesnis nemokamų ATL krepšelis gali reikšti, kad didesnė apyvartinių lėšų dalis bus nukreipta į taršos leidimų įsigijimą, o ne į investicijas.

    Kodėl tai gali atsiliepti šilumos kainoms?

    ETS veikia paprastu principu: tarša turi kainą, o ši kaina įskaičiuojama į gamybos savikainą. Jei nemokamų ATL dalis sumažėja, šilumos gamintojams tenka daugiau leidimų pirkti, todėl didėja šilumos gamybos sąnaudos ir spaudimas tarifams.

    Sektoriaus atstovai taip pat kelia metodologinį klausimą: benchmarkai grindžiami efektyviausių įrenginių grupe, tačiau centralizuoto šilumos tiekimo sistemos dažnai yra sezoninės, su piko apkrovomis ir skirtingomis technologinėmis galimybėmis nei, pavyzdžiui, atskiros pramoninės ar beveik nulinės emisijos šilumos gamybos alternatyvos. Dėl to, jų vertinimu, palyginimai ne visada atspindi realias sistemos šilumos gamybos sąlygas.

    „Kuo žemesnis benchmarkas, tuo mažesnis nemokamų taršos leidimų kiekis, o staigus pokytis gali apriboti investicijoms skirtas lėšas“, – teigė sektoriaus atstovas Bogusław Regulski.

    Pasak šilumos sektoriaus organizacijų, Europos Komisija jau yra signalizavusi, kad mato problemą ir svarsto galimus laikinus sušvelninimus šilumos ir kuro benchmarkams 2026–2030 metų laikotarpiu. Kadangi panašūs metodologijos klausimai keliami ir kitose ETS apimtose šakose, neatmetama, kad dėl benchmarkų dar gali būti diskutuojama ir ieškoma korekcijų.

    Šilumos tiekėjai siekia, kad bent artimiausiam laikotarpiui būtų išlaikytas 2021–2025 metų benchmarko lygis, o po 2030 metų būtų įtvirtintas atskiras centralizuotam šilumos tiekimui pritaikytas rodiklis, atsižvelgiantis į mastelio ribojimus, sezoniškumą, piko galių poreikį ir tiekimo saugumą.

  • Pasaulinė plieno gamyba 2026 metais: birželis pirmąkart „žalias“, ES šuolis, Turkija lenkia Vokietiją

    Pasaulinė plieno gamyba 2026 metų pirmąjį pusmetį išliko beveik nepakitusi, tačiau vis dar fiksuotas nedidelis metinis smukimas. Pasaulio plieno asociacijos duomenimis, per šešis mėnesius gamyba sumažėjo 0,7 proc., o bendras pagamintas kiekis siekė 931,5 mln. tonų.

    Ryškiausias signalas rinkai atėjo iš birželio statistikos: tai buvo pirmas mėnuo šiais metais, kai pasaulinė gamyba augo. Birželį pasaulyje pagaminta 155,7 mln. tonų plieno, arba 1,7 proc. daugiau nei prieš metus.

    Azija išlieka pagrindinis variklis

    Didžiausią įtaką pasauliniam rezultatui ir toliau daro Azija bei Okeanija, kur sutelkta didžioji dalis gamybos pajėgumų. Birželį šiame regione pagaminta 115,2 mln. tonų plieno, tai yra 1,5 proc. daugiau nei prieš metus.

    Vis dėlto vertinant visą pusmetį, regiono rezultatas buvo kiek silpnesnis: per šešis mėnesius pagaminta 690,1 mln. tonų, o metinis pokytis išliko neigiamas ir siekė mažiau nei 1 proc. Tai rodo, kad dalis šalių dar nekompensavo metų pradžios lėtėjimo.

    Kinija, Indija ir JAV: skirtingos trajektorijos

    Kinija, pagaminanti daugiau nei pusę pasaulio plieno, birželį padidino gamybą 0,4 proc. ir pasiekė 83,7 mln. tonų. Nors per pirmąjį pusmetį Kinijos rezultatas dar buvo 3 proc. mažesnis nei prieš metus, dinamika rodo stabilizaciją po itin silpnos metų pradžios.

    Indija ir Jungtinės Valstijos išlaikė augimo tempą. Indija birželį gamybą padidino 4,5 proc. iki 14,1 mln. tonų, o per pusmetį augo 7,1 proc. iki 87 mln. tonų; JAV atitinkamai augo 3,5 proc. iki 7,2 mln. tonų ir 6,3 proc. iki 42,8 mln. tonų.

    Europa atsigauna, bet įtampa išlieka

    Europos Sąjungoje birželio statistika taip pat buvo palanki: pagaminta 10,8 mln. tonų, arba 4,6 proc. daugiau nei prieš metus. Tačiau per visą 2026 metų pirmąjį pusmetį ES vis dar buvo nežymiai minuse: pagaminta 65,4 mln. tonų, tai yra 0,3 proc. mažiau.

    Europos kontekste išsiskiria Turkija, kuri yra viena iš didžiausių plieno eksportuotojų į ES ir lieka pasaulio dešimtuke. Birželį Turkija gamybą padidino 14,7 proc. iki 3,3 mln. tonų, o per pusmetį augo 8,1 proc. iki 19,8 mln. tonų.

    Tuo metu Vokietija birželį augo daugiau kaip 9 proc. ir pagamino 2,9 mln. tonų, o per pusmetį pasiekė 18,6 mln. tonų. Vis dėlto, nepaisant augimo, ji išliko už Turkijos, o abi šalys pastaraisiais metais nuolat keičiasi 7–8 vietomis pasauliniame reitinge.

    Apačioje dešimtuko vis labiau matomas Vietnamo šuolis: per pusmetį jis pagamino 15,2 mln. tonų, tai yra 26,9 proc. daugiau nei prieš metus. Tuo pat metu Brazilija, išlaikiusi 9 vietą su 16,3 mln. tonų, per pusmetį fiksavo 1,5 proc. kritimą, tad atotrūkis tarp šių šalių sparčiai mažėja.

    Rinkos dalyviams birželio augimas svarbus kaip nuotaikų indikatorius, tačiau pusmečio duomenys rodo, kad atsigavimas dar nėra tolygus. Tolimesnę plieno rinkos kryptį artimiausiais mėnesiais lems didžiausių gamintojų paklausa, eksportas į ES ir investicijų ciklas pramonėje.

  • Baterijų energijos kaupikliai Europoje perkopė 100 GWh: kas stumia BESS rinką į priekį

    Europoje baterijų energijos kaupikliai (BESS) fiksuoja rekordinius metus: 2025 metais rinką papildė apie 36 GWh naujų pajėgumų, o bendra veikianti talpa pirmą kartą viršijo 100 GWh. Tokį šuolį sieja su sparčiai augančiu poreikiu balansavimui ir tinklo lankstumui, kai didėja nepastovių atsinaujinančių išteklių dalis.

    Šiuos skaičius pateikia saulės energetikos plėtrą Europoje palaikanti organizacija „SolarPower Europe“, paskelbusi apžvalgą apie baterijų rinkos perspektyvas 2026–2030 metų laikotarpiu. Vertinime akcentuojama, kad po lėtesnių 2024 metų 2025-aisiais augimas vėl pagreitėjo, o BESS sprendimai vis dažniau tampa ne nišiniu priedu, o atskira energetikos infrastruktūros klase.

    Kas keičia rinką 2025 metais?

    Ryškiausias pokytis – didelės apimties, prie perdavimo ar skirstymo tinklų jungiami kaupikliai. 2025 metais būtent šis segmentas pirmą kartą sudarė daugiau nei pusę naujų instaliacijų, nes jis greičiausiai sprendžia sistemines problemas: dažnio reguliavimą, galios rezervus, piko mažinimą ir gamybos išlyginimą.

    Prie augimo prisideda ir verslo modelių branda: rinkose plečiasi lankstumo paslaugų poreikis, o kaupikliai vis dažniau derinami su atsinaujinančios energetikos projektais. Hibridiniai sprendimai, kai saulės ar vėjo elektrinės komplektuojamos su BESS, leidžia geriau valdyti gamybos svyravimus ir patikimiau pateikti energiją į tinklą.

    Kuriose šalyse augimas didžiausias?

    2025 metais didžiausias BESS rinkos prieaugis fiksuotas Vokietijoje – apie 6,6 GWh. Antroje vietoje atsidūrė Jungtinė Karalystė, kurios metinis augimas siejamas su sparčiu projektų įgyvendinimu ir lankstumo paslaugų rinka, o trečioje – Italija, nors jos metinis tempas sumažėjo po itin didelių 2024 metų apimčių.

    Ataskaitoje išskiriamas ir naujas regioninis poslinkis: į penketuką pagal metinį prieaugį pateko Ukraina ir Bulgarija, kiekviena pridėjusi po beveik 3 GWh. Tai laikoma ženklu, kad Europos BESS rinka tampa mažiau koncentruota, o nauji projektai atsiranda ne tik tradiciškai didžiausiose ekonomikos ir energetikos rinkose.

    Kokia prognozė iki 2030 metų?

    Vidutinio scenarijaus prognozė rodo, kad 2030 metais Europa galėtų pasiekti apie 582 GWh įdiegtos BESS talpos. Toks tempas reikštų maždaug šešiskart didesnę rinką per penkerius metus, o didžiausią dalį sudarytų būtent didelės apimties kaupikliai.

    Vertinime pabrėžiama, kad vien Europos Sąjungoje iki 2030 metų BESS talpa galėtų išaugti iki maždaug 470 GWh, tačiau ilgalaikiams lankstumo poreikiams gali reikėti dar daugiau. Dėl to baterijų energijos kaupiklių plėtra vis dažniau vertinama kaip būtina sąlyga toliau didinti atsinaujinančių išteklių dalį, kartu išlaikant sistemos stabilumą ir mažinant priverstinio gamybos ribojimo riziką.

  • Sirija grįžta į žaidimą: po sankcijų atšaukimo Alepe bręsta tekstilės pramonės sugrįžimas

    Sirija grįžta į žaidimą: po sankcijų atšaukimo Alepe bręsta tekstilės pramonės sugrįžimas

    Tekstilės sostinė vėl bunda

    Alepo pramonės parodų erdvės 2026 metais vėl prisipildė gyvybės: į keturias dienas trukusią „Nas Tex 2026“ parodą susirinko daugiau kaip 300 įmonių iš maždaug 20 valstybių. Sirijos pareigūnai šį renginį vadina simboliniu startu bandant atkurti kadaise vieną stipriausių šalies sektorių.

    Dar prieš karą Alepas ir Damaskas buvo siejami su aukštos kokybės audiniais, siūlais ir siuvimu, o produkcija pasiekdavo tiek arabų, tiek Europos rinkas. Tekstilės sėkmę ilgą laiką rėmė medvilnė, kvalifikuota darbo jėga ir konkurencinga savikaina.

    Karas išardė grandines ir išvaikė žmones

    2011 metais prasidėjęs pilietinis karas per kelerius metus išardė gamybos grandines: dalis fabrikų buvo sugriauti, kiti sustojo dėl energijos, žaliavų ir logistikos problemų. Kartu iš šalies pasitraukė investuotojai, o nemaža dalis kvalifikuotų darbuotojų persikėlė dirbti į Turkiją ir Egiptą.

    Sirijos pramonininkai ne kartą viešai teigė, kad iš šiaurės Sirijos per konfliktą buvo išgabenta įranga, nors Turkija tokius kaltinimus neigia. Tačiau faktas išlieka, kad žinių, technologijų ir kapitalo migracija smarkiai sustiprino konkurentus regione.

    Ar pigesnė darbo jėga taps pranašumu?

    Vietos verslas tikisi, kad šalies pranašumais gali tapti palyginti mažesnės darbo sąnaudos ir vis dar išlikę įgūdžiai. Tekstilės įrangos bendrovės „Sardaro Muhaysin“ atstovas Wissamas Muhaysinas tvirtino, kad Sirijos darbuotojai yra kvalifikuoti, o produktyvumas leidžia konkuruoti su didžiaisiais gamintojais.

    „Egipto tekstilės pramonė prieš 2010 metus buvo beveik neegzistuojanti. Šiandien ji kyla dėl Sirijos jaunimo ir patirties, kurie ten persikėlė, panašiai nutiko ir Turkijoje“, – sakė Wissamas Muhaysinas.

    Pasak pašnekovų, geografija taip pat gali suvaidinti svarbų vaidmenį, nes atstumas iki Persijos įlankos valstybių ir Europos trumpina pristatymo laiką bei mažina transporto kaštus. Tai ypač aktualu, kai pirkėjai vis dažniau renkasi tiekimą iš arčiau, kad sumažintų rizikas ir greičiau papildytų atsargas.

    Investicijos, žaliavos ir energija išlieka silpnos vietos

    Vis dėlto tekstilės atsigavimą riboja kasdieniai praktiniai barjerai. Vienos iš senas tradicijas turinčių šeimos įmonių atstovas Hussamas Othmanas pabrėžė, kad vietinės verpalų kokybės ne visada pakanka, todėl dalį žaliavų tenka importuoti, o tai didina savikainą.

    Pramonė susiduria ir su energijos kaina bei tiekimo stabilumu, o vidaus rinka, pasak gamintojų, yra per maža, kad pati viena užtikrintų ilgalaikį sektoriaus augimą. Todėl eksporto atstatymas tampa pagrindiniu tikslu, tačiau tam reikalingas ir finansavimas, ir patikimos atsiskaitymų bei logistikos grandinės.

    „Vien Sirijos rinkos nepakanka. Mums iš tiesų reikia daugiau eksporto“, – sakė Hussamas Othmanas.

    Atšauktos sankcijos keičia investuotojų skaičiavimus

    Vienas ryškiausių pokyčių, apie kurį kalba pramonės atstovai, yra Vakarų sankcijų Sirijai atšaukimas 2026 metais. Verslas tikisi, kad tai sumažins teisinę ir finansinę riziką projektams, kuriems reikalingos didelės investicijos, moderni įranga ir importuojamos technologijos.

    Sirijos ir Kinijos verslo tarybos viceprezidentas Makramas Shattahi teigė, kad pasirašytas bendradarbiavimo susitarimas su „Suzhou Land Group“ dėl Alepo Sheikh Najjar pramonės miesto vystymo, taip pat planuojama kurti mokymų centrą ir atskirą zoną baldų pramonei. Tikimasi, kad profesinis rengimas padės greičiau grąžinti gamybą į cechus, kai atsiras užsakymų.

    Tuo pat metu valdžia skelbia pramonės koncentravimo kryptį trijose pramoninėse zonose, įskaitant Alepo, Damasko apylinkių ir Homso regionus. Ekonomikos ir pramonės ministras Nidal al-Shaar yra nurodęs, kad investicijoms įsibėgėjus medvilnės gamyba galėtų priartėti prie 300 000–400 000 tonų per metus, o tai būtų svarbi bazė vidaus fabrikams ir eksportui.

    Tačiau realus proveržis priklausys nuo to, kaip greitai pavyks atkurti tiekimą, finansinius atsiskaitymus, energetikos stabilumą ir tarptautinių partnerių pasitikėjimą. Paroda Alepe tapo pirmu testu, ar į šalį iš tiesų grįžta kapitalas ir ar pramonė pajėgi vėl tapti regiono žaidėja.

  • „Google“ 890 mln. eurų bauda įkaitino Vašingtoną: ES jau perspėja dėl JAV atsako

    „Google“ 890 mln. eurų bauda įkaitino Vašingtoną: ES jau perspėja dėl JAV atsako

    Po to, kai Europos Komisija „Google“ skyrė 890 mln. eurų baudą pagal Skaitmeninių rinkų aktą, Briuselis ragina ruoštis aštresnei Vašingtono reakcijai. Europos Parlamento Tarptautinės prekybos komiteto vadovas Berndas Lange teigia, kad įtampa gali persikelti į platesnius ES ir JAV prekybos santykius.

    JAV prekybos atstovas Jamiesonas Greeris baudą pavadino nepagrįsta ir pareiškė, jog tokie sprendimai kuria neapibrėžtumą deryboms bei prekybai. ES pareigūnai akcentuoja, kad taisyklės taikomos visiems rinkos dalyviams, o ne tik JAV bendrovėms.

    Kas yra Skaitmeninių rinkų aktas?

    Skaitmeninių rinkų aktas yra ES taisyklių paketas, skirtas riboti didžiųjų skaitmeninių platformų įtaką ir užtikrinti sąžiningesnę konkurenciją. Jis nustato pareigas vadinamiesiems vartų sargams, pavyzdžiui, reikalavimus dėl duomenų naudojimo, paslaugų susiejimo ar prieigos prie platformos funkcijų.

    Europos Komisija šiuo aktu siekia mažinti situacijas, kai viena platforma savo dydžiu ir ekosistemomis užkerta kelią konkurentams pasiekti vartotojus. Būtent tokio reguliavimo kryptis JAV politinėje erdvėje dažnai vertinama kaip išskirtinai griežta, ypač kai ji paliečia JAV kilmės technologijų gigantus.

    JAV tarifai ir priverstinio darbo argumentas

    Berndas Lange taip pat kritikavo JAV sprendimą naujoje tarifų schemoje taikyti priemones prekybos partneriams, įskaitant ES, remiantis priverstinio darbo argumentu. Pasak jo, ES šioje srityje turi griežtą teisinį reguliavimą, todėl toks taikymasis į Europą atrodo nelogiškas.

    „Turime puikų teisinį reguliavimą, net griežtesnį nei Jungtinės Valstijos“, – sakė Berndas Lange.

    Jis taip pat tikisi, kad dalis JAV sprendimų gali būti ginčijami teismuose, o prekybos politika labiau sugrįš į Kongreso rankas. Tai, jo teigimu, suteiktų daugiau stabilumo verslui ir sumažintų staigių politinių posūkių riziką.

    Ką tai reiškia Europai ir verslui?

    ES ir JAV santykiai pastaraisiais metais balansuoja tarp strateginės partnerystės ir augančios konkurencijos dėl technologijų bei pramonės politikos. Skaitmeninių paslaugų aktas ir Skaitmeninių rinkų aktas Vašingtone dažnai matomi kaip priemonės, kurios gali daryti tiesioginę įtaką JAV kompanijų pajamoms Europoje.

    Europos verslui svarbiausia žinutė yra rizikos valdymas: reguliavimo ginčai gali virsti platesniais prekybiniais konfliktais, kurie paveiktų tiekimo grandines ir eksportą. Briuselis tuo pat metu siekia išlaikyti principą, kad vidaus rinkos taisyklės nėra derybų objektas, net jei didėja politinis spaudimas.

    „Tiesą sakant, tikiuosi, kad bus imtasi tam tikrų veiksmų“, – sakė Berndas Lange.