CP v2

Category: Finansai

  • Praėjo 10 metų: Prancūzija pagerbė kunigą Jacques’ą Hamelį, nužudytą per mišias bažnyčioje

    Praėjo 10 metų: Prancūzija pagerbė kunigą Jacques’ą Hamelį, nužudytą per mišias bažnyčioje

    Atminimas po išpuolio

    Prancūzija liepos 26 dieną mini dešimtąsias kunigo Jacques’o Hamelio nužudymo metines. 86 metų dvasininkas buvo mirtinai subadytas per rytines mišias savo parapijos bažnyčioje Saint-Étienne-du-Rouvray miestelyje, netoli Ruano.

    Išpuolį įvykdė du 19 metų užpuolikai, prisiekę ištikimybę teroristinei grupuotei Islamo valstybė. Šis nusikaltimas sukrėtė Prancūziją ir plačiai nuskambėjo už šalies ribų, ypač katalikų bendruomenėje.

    Šių metų minėjimuose Saint-Étienne-du-Rouvray dalyvavo Vyriausybės atstovai, taip pat buvęs Prancūzijos prezidentas François Hollande’as, valstybę vadovavęs 2016 metais. Renginiuose dalyvavo ir apie šimtą išrinktų pareigūnų bei vietos bendruomenės narių.

    Bažnyčioje, kurioje kunigas buvo nužudytas, aukotos mišios, kurias laikė kardinolas Jean-Marc Aveline, Prancūzijos vyskupų konferencijos vadovas. Minėjime taip pat buvo dėkojama pareigūnams ir gelbėtojams, tą dieną dirbusiems įvykio vietoje.

    Policijos ir pareigūnų vaidmuo

    Pagal tuometinę informaciją abu užpuolikai buvo nukauti policijos. Vėlesni tyrimai išryškino ne tik radikalizacijos kelią, bet ir asmenų aplinką, galėjusią prisidėti prie teroristinio plano rengimo.

    Vietos policija viešai pabrėžė savo pareigūnų ryžtą ir tarnybų darbą krizės akivaizdoje, akcentuodama, kad atminimas svarbus ne tik aukai, bet ir tiems, kurie pirmieji susidūrė su smurto realybe.

    „Šiandien galvojame apie jį, jo artimuosius ir visus, kurie tą dieną elgėsi žmogiškai“, – sakė vietos policijos atstovai viešame pranešime.

    Tuometinis vidaus reikalų ministras Bernard’as Cazeneuve’as prisiminė kunigą kaip taikos žmogų ir akcentavo, kad visuomenės vienybė po tragedijos peržengė tikėjimų bei politinių pažiūrų ribas. Jo teigimu, būtent bendros žmogiškos ir respublikos vertybės tapo atsaku į terorą.

    „Tai yra pamatai, ant kurių laikosi Prancūzija“, – sakė Bernard’as Cazeneuve’as.

    Teismo sprendimai ir palikimas

    Byla dėl išpuolio ryšių tęsėsi ir po 2016 metų. 2022 metų kovo 9 dieną teismas nuteisė tris asmenis, pripažintus kaltais dėl dalyvavimo teroristiniame nusikalstamame susivienijime, jiems skirdamas aštuonerių, dešimties ir trylikos metų laisvės atėmimo bausmes.

    Dar vienas kaltinamasis, į teismą neatvykęs ir, kaip manyta, 2017 metais Irake žuvęs Rachid Kassimas, buvo nuteistas už akių ir jam skirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė.

    Kunigo Jacques’o Hamelio vardas Prancūzijoje siejamas ne tik su tragedija, bet ir su dialogo idėja. 2017 metais Katalikų žiniasklaidos federacija įsteigė kunigo Jacques’o Hamelio premiją, kuria kasmet apdovanojami žurnalistiniai darbai, išryškinantys taiką, brolystę ir tarpreliginį dialogą.

    Minėjimai po dešimtmečio rodo, kad Prancūzija ir toliau ieško būdų stiprinti visuomenės atsparumą radikalizacijai, kartu išsaugodama atminimą apie aukas ir bendruomenes, kurias palietė teroristiniai išpuoliai.

  • Tour de France finalas trumpinamas dėl gaisrų: Paryžiuje laukia Montmartro kilpos ir drama

    Tour de France finalas trumpinamas dėl gaisrų: Paryžiuje laukia Montmartro kilpos ir drama

    Tour de France organizatoriai šių metų finalinį, 21-ąjį, etapą pakoregavo dėl „išskirtinės situacijos, susijusios su gaisrais“ Prancūzijos pietvakariuose. Maršrutas sutrumpintas iki 89 kilometrų vietoje anksčiau planuotų 133 kilometrų, kad saugumo pajėgos galėtų būti permestos į gaisrų paveiktas teritorijas.

    Pasak organizatorių, ilgesnę trasą užtikrinti būtų buvę sudėtingiau, nes dalis policijos ir žandarmerijos, paprastai dirbančios varžybų apsaugoje, įtraukta į pagalbą kovojant su liepsnomis. Dėl to dviratininkai nevyko per Yvelines departamentą, o į sostinę buvo atgabenti autobusu.

    Paryžiaus finalas keičia ritmą

    Pagal atnaujintą planą startas numatytas 17.50 valandą, o finišas Paryžiaus Eliziejaus laukų prospekte planuojamas apie 19.45 valandą. Prieš įprastą finišo atkarpą peletonas atliks papildomus ratus Eliziejaus laukuose ir tik tuomet persikels į Montmartro kalvos ratą.

    Šių metų finalas bus itin paryžietiškas ne tik dėl sutrumpinto atstumo, bet ir dėl maršruto akcentų. Dviratininkai tris kartus įveiks įspūdingą Rue Lepic įkalnę, kur tradiciškai susirenka ypač daug žiūrovų, o etapo atomazga turėtų spręstis sprintu sostinės centre.

    Pogačaro penktasis titulas ranka pasiekiamas

    Bendrai įskaitai vadovaujantis 27 metų slovėnas Tadej Pogačar prieš paskutinį etapą turi solidžią 6 minučių 26 sekundžių persvarą prieš belgą Remco Evenepoelį. Trečioje vietoje rikiuojasi 22 metų meksikietis Isaac Del Toro iš komandos UAE Team Emirates XRG, nuo lyderio atsilikdamas beveik 10 minučių.

    Jei neįvyks kritimas ar rimtas incidentas, T. Pogačaras yra labai arti penktojo Tour de France titulo. Tokiu atveju jis prisijungtų prie istorinių vardų, laimėjusių po penkias šių lenktynių karūnas, o jo dominavimą šį sezoną jau buvo pažymėję ir ryškūs rezultatai kituose svarbiuose daugiadieniuose bei klasikose.

    Gaisrai verčia perbraižyti planus

    Prancūzijoje vasarą vis dažniau fiksuojami didelio masto miškų ir laukų gaisrai, o valdžios institucijoms tenka greitai perskirstyti resursus. Tokios situacijos paveikia ne tik vietos bendruomenes, bet ir masinius renginius, kuriems būtinos didelės viešojo saugumo pajėgos.

    Paryžiaus miestas pastaraisiais metais Tour finalui sutraukia milžiniškas minias: pernai savivaldybė buvo skelbusi, kad gatvėse susirinko apie 500 000 žmonių, iš jų maždaug 180 000 Montmartre. Tikimasi, kad ir šiemet žiūrovų skaičius išliks labai didelis, nepaisant pasikeitusio etapo scenarijaus.

    „Turime prisitaikyti prie realybės: saugumas ir pagalba gaisrų zonose šiuo metu yra prioritetas“, – sakė varžybų organizatorių atstovas.

  • Lenkijos verslas nerimauja dėl ateities: auga kaštai, stiprėja kibernetinės grėsmės, gelbsti DI

    Didžioji dalis Lenkijos verslo atstovų šiandien į ateitį žiūri su nerimu: 86 proc. apklaustų įmonių vadovų baiminasi dėl savo verslo perspektyvų, o 36 proc. abejoja, ar jų įmonė išgyvens kitą dešimtmetį. Tokias nuotaikas atskleidė „CRIF“ užsakymu atliktas tyrimas „Banking on Banks 2026. Usługi finansowe w czasach niepewności“.

    Didžiausią spaudimą įmonėms, pasak tyrimo, kelia augančios sąnaudos. 39 proc. respondentų išskyrė didėjančius veiklos kaštus, o 23 proc. nerimauja dėl brangstančio verslo draudimo.

    Dar 20 proc. apklaustųjų bijo mažėjančio pelno, o 19 proc. kaip riziką įvardija likvidumo praradimą. Tai signalas, kad verslas vis dažniau susiduria ne tik su maržų spaudimu, bet ir su kasdienio finansinio stabilumo iššūkiais.

    Kibernetinės rizikos kyla į viršų

    Tyrimas rodo, kad kibernetinės grėsmės Lenkijos įmonėms tampa beveik tokios pat svarbios kaip ir ekonominiai veiksniai. 64 proc. verslo atstovų kibernetinį nusikalstamumą įvardija kaip vieną pagrindinių grėsmių jų veiklai.

    Su apgavystėmis susiduria 53 proc. apklaustųjų, o 60 proc. teigia, kad sukčiavimo bandymai kartojasi reguliariai. Be to, 53 proc. respondentų pastebi, kad per pastaruosius metus tokių atvejų dažnis augo.

    Geopolitika ir ekonomika stabdo investicijas

    Verslo nuotaikas, anot tyrimo autorių, veikia ir platesnis fonas: 58 proc. Lenkijos verslininkų sako, kad tai sudėtingiausias laikotarpis verslui, kokį jie prisimena, vertinant ekonominių ir geopolitinių reiškinių visumą.

    62 proc. nurodo, kad pasaulinis lėtėjimas tiesiogiai atsiliepia jų įmonėms, o 76 proc. pripažįsta, jog tarptautinė situacija apsunkina ilgalaikį planavimą. 65 proc. dėl globalių įtampų svarsto, ar verta investuoti į plėtrą.

    „Mikroekonomines baimes papildo ir makrolygmens įvykiai. 58 proc. Lenkijos verslininkų teigia, kad tai sunkiausias laikotarpis verslui, kokį jie prisimena ekonominiame ir geopolitiniame kontekste“, – sakė CRIF Polska ekspertas Kamilas Gosławskis.

    DI tampa praktiniu atsaku

    Reaguodamos į nepastovią aplinką, įmonės dažniausiai peržiūri plėtros planus ir stabdo dalį investicijų, daugiau dėmesio skiria kaštų efektyvumui ir procesų optimizavimui. Tyrime pabrėžiama, kad 36 proc. respondentų pirmiausia koreguoja plėtros planus, 32 proc. prioritetu laiko sąnaudų mažinimą.

    Ketvirtadalis apklaustųjų nurodo, kad į veiklą įtraukia DI ir kitas technologijas būtent tam, kad mažintų kaštus. Iš viso 75 proc. Lenkijos verslo atstovų jau naudoja arba artimiausiu metu planuoja naudoti DI sprendimus.

    Kartu akcentuojamas atsargumas: 82 proc. respondentų mano, kad DI sugeneruoti rezultatai ir DI pagrindu priimami sprendimai turi būti nuolat prižiūrimi žmogaus. Tai rodo, kad technologijos vis dažniau vertinamos kaip našumo įrankis, bet ne kaip autonominis sprendimų priėmėjas.

    Praktiniai DI panaudojimo scenarijai taip pat aiškūs: 47 proc. įmonių DI patiki administracines užduotis, 42 proc. automatizuoja kasdienes operacijas, 41 proc. DI pasitelkia produktų ir paslaugų personalizavimui. 45 proc. apklaustųjų DI mato kaip priemonę išlaikyti konkurencingumą.

    Tyrimą „CRIF“ užsakymu atliko „Opinium Research“, apklaususi 5 000 vartotojų penkiose Europos šalyse, o Lenkijoje papildomai apklausti 100 verslo sprendimų priėmėjų. Tyrimo rezultatai atspindi bendrą tendenciją Europoje: įmonės vienu metu spaudžiamos kaštų, susiduria su kibernetinėmis rizikomis ir ieško efektyvumo technologijose.

  • Porto Polska projektas: savininkai turi 30 dienų perduoti sklypus, CPK žada 5 proc. priedą

    Pirmieji savanoriški perdavimai

    Į bendrovę „Centralny Port Komunikacyjny“ (CPK), įgyvendinančią Porto Polska projektą, jau pateko pirmieji pareiškimai dėl savanoriško nekilnojamojo turto perdavimo teritorijoje, kuriai pritaikytas lokalizacinis sprendimas. Pasak CPK, gauta 62 pareiškimai, apimantys 101 sklypą.

    Bendras šių sklypų plotas siekia 28,5 hektaro. CPK nurodo, kad savanoriškai perdavę turtą savininkai gali gauti papildomą 5 proc. kompensacijos priedą prie nustatytos išmokos.

    30 dienų terminas ir ką jis reiškia

    CPK akcentuoja, kad tokį pareiškimą savininkas gali pateikti per 30 dienų nuo pranešimo apie lokalizacinį sprendimą įteikimo. Sprendimui suteiktas skubaus vykdymo statusas, todėl procedūros dėl leidimų ir pasirengimo darbams gali vykti greičiau.

    Vis dėlto pats lokalizacinis sprendimas, kaip pabrėžia projekto vykdytojai, automatiškai nereiškia, kad iš karto pradedamas priverstinis turto paėmimas. Perėmimas šiuo keliu galimas tik tada, kai sprendimas įgyja galutinę teisinę galią.

    Kiek žemės jau įsigyta

    Teritorija, kurią apima lokalizacinis sprendimas vadinamajam rytiniam mazgui, sudaro 212 hektarų. CPK teigia, kad per savanoriškų įsigijimų programą jau įsigyta 85,2 hektaro, tai yra beveik 40 proc. šiai daliai reikalingo ploto.

    Pasak bendrovės, tolesni pareiškimai bus vertinami nuosekliai, pagal pateikimo laiką ir dokumentų pilnumą. Projekto tikslas yra kuo daugiau sandorių užbaigti susitarimo keliu, mažinant teisinių ginčų riziką.

    Kur planuojamas rytinis mazgas

    Rytinėje būsimo oro uosto pusėje planuojamas transporto mazgas apimtų geležinkelio ir kelių infrastruktūrą. Numatyta, kad jis būtų vystomas Mazovijos vaivadijoje, Grodzisko apskrityje, Baranuvo ir Grodzisko Mazovieckio savivaldybėse.

    Porto Polska programa apima ne tik naujo nacionalinio oro uosto statybas, bet ir didelio greičio geležinkelių tinklą, kelių infrastruktūrą aplink oro uostą, logistikos centrą bei vadinamąjį Airport City. Projektas siejamas ir su regiono plėtros priemonėmis, kurios turėtų paskatinti naujas investicijas ir darbo vietas.

  • ZUS vadovas nepritaria stažo pensijoms: keliami kaštų klausimai ir siūloma alternatyva

    Lenkijoje vėl įsibėgėja diskusija dėl vadinamųjų stažo pensijų, kurios leistų išeiti į pensiją anksčiau vien pagal sukauptus darbo metus. Socialinio draudimo įstaigos ZUS vadovas Liwiuszas Laska teigia, kad pati idėja skamba patraukliai, tačiau prieš priimant sprendimus būtina atsakyti į konkrečius klausimus dėl amžiaus, taisyklių ir finansavimo.

    Pagrindinis ginčas, anot jo, prasideda nuo realios išėjimo į pensiją datos. Jei žmogus darbo rinkoje pradeda dalyvauti labai anksti, stažo kriterijus gali reikšti galimybę baigti karjerą gerokai anksčiau nei įprastas pensinis amžius, todėl kyla klausimas, ar tokia kryptis neprieštarautų sistemos tvarumui ir demografinėms tendencijoms.

    Kas turėtų apmokėti ankstesnę pensiją?

    Antra jautri tema – pinigai. ZUS vadovas pabrėžia, kad ankstesnis išėjimas į pensiją visada reiškia papildomą naštą sistemai, nes išmokos išmokamos ilgiau, o jų dydį veikia indeksavimo mechanizmai, kuriems gali prireikti ir viešųjų lėšų.

    Diskusijoje keliami ir praktiniai klausimai: ar iki įprasto pensinio amžiaus sukauptas pensijų kapitalas būtų toliau indeksuojamas, ar stažo pensija priklausytų visiems, ar tik tiems, kurių sukaupta suma užtikrina bent minimalią išmoką. Ne mažiau svarbu, ar būtų leidžiama vienu metu gauti pensiją ir neribotai dirbti, nes tai keistų sistemos logiką ir paskatas darbo rinkoje.

    Siūloma labiau taikli alternatyva

    Liwiuszas Laska pabrėžia, kad ZUS vaidmuo – pateikti skaičiavimus ir įvertinti pasekmes, o galutinius sprendimus priima įstatymų leidėjas. Vis dėlto jis akcentuoja, kad bendras stažo pensijų šūkis be aiškaus modelio gali sukurti daugiau problemų nei sprendimų.

    Vietoje universalaus ankstesnio pasitraukimo iš darbo rinkos jis didesnį potencialą mato vadinamosiose tiltinėse pensijose, kurios paprastai taikomos žmonėms, dirbantiems ypač sunkų ar sveikatai kenksmingą darbą. Tokiu atveju ankstesnės išmokos tiksliau nukreipiamos į grupes, kurioms jos labiausiai pagrįstos, o ne išplečiamos visai sistemai.

    Kartu keliama mintis, kad jei tam tikros profesijos objektyviai reiškia trumpesnį darbingą amžių, jų finansavimas galėtų būti sprendžiamas per kitokį įmokų lygį. Tai leistų aiškiau susieti ankstesnių išmokų kaštus su konkrečia rizika ir darbo sąlygomis, o ne išsklaidyti naštą visiems mokėtojams.

  • Vyriausybė apie prezidento veto: sustabdytas mokestis naftos bendrovių pelnams ir parama pigesniems degalams

    Lenkijoje kilo politinė įtampa po to, kai prezidentas Karolis Nawrockis sustabdė įstatymą dėl mokesčio nuo neįprastai didelių degalų sektoriaus bendrovių pelnų. Vyriausybė teigia, kad šis sprendimas užkirto kelią planuotoms lėšoms, kurios turėjo padėti amortizuoti degalų kainų šuolius vartotojams.

    Premjeras Donaldas Tuskas socialiniuose tinkluose pareiškė, kad prezidentas, jo vertinimu, užblokavo teisės aktą, kuris būtų leidęs apmokestinti „milžiniškus“ naftos koncernų uždarbius. Pasak premjero, iš papildomų pajamų buvo numatyta finansuoti priemones, kurios prisidėtų prie pigesnių degalų degalinėse.

    Kiek pinigų, pasak vyriausybės, prarandama?

    Finansų ir ekonomikos ministras Andrzejus Domańskis nurodė, kad nukreipus įstatymą į Konstitucinį Teismą, biudžetas netenka maždaug 4 mlrd. zlotų, tai yra apie 930 mln. eurų. Ministro teigimu, būtent tokia suma esą turėjo tapti finansiniu pagrindu paketui, skirtam gyventojų apsaugai nuo aukštų degalų kainų.

    Vyriausybė šį planą sieja su vadinamuoju CPN paketu, kurį pristato kaip priemonių rinkinį kainų spaudimui mažinti. Nors konkrečios detalės viešojoje erdvėje aprašomos skirtingai, esmė, anot valdžios, buvo paprasta: papildomos įplaukos iš sektoriaus, kuris uždirba daugiau, būtų panaudotos vartotojų išlaidoms sušvelninti.

    Kodėl prezidentas įstatymą sustabdė?

    Prezidentas įstatymą nukreipė į Konstitucinį Teismą prevencinės kontrolės tvarka, t. y. prieš jam įsigaliojant. Jo pozicija siejama su argumentu, kad dalis nuostatų galėtų pažeisti principą, jog teisė negali galioti atgaline data, todėl toks apmokestinimas galėtų kelti konstitucingumo riziką.

    Šis aspektas yra vienas jautriausių diskusijoje apie vadinamuosius netikėto pelno mokesčius: valstybės siekia papildomų pajamų, tačiau privalo užtikrinti, kad mokestiniai pakeitimai būtų prognozuojami ir teisiškai stabilūs. Dėl to Lenkijoje sprendimą perims teisinė institucija, o politinė diskusija persikelia į laukimą, kiek laiko užtruks vertinimas.

    Ginčas dėl degalų kainų ir rinkos signalų

    Vyriausybės retorikoje akcentuojama, kad sprendimas palankus didelį pelningumą demonstruojančioms degalų rinkos bendrovėms, o vartotojams gali reikšti mažiau pagalbos kainų šuolių metu. Tuo metu kritikai paprastai pabrėžia, kad tokie mokesčiai gali turėti ir šalutinį poveikį: didesnę reguliacinę riziką, galimą investicijų lėtėjimą ar bandymus kaštus perkelti galutiniam pirkėjui.

    Energetikos rinkose kainos priklauso ne tik nuo nacionalinių sprendimų, bet ir nuo pasaulinių naftos kainų, perdirbimo maržų, logistikos bei mokesčių struktūros. Todėl net ir surinkus papildomas biudžeto įplaukas, poveikis kainai degalinėje dažniausiai priklauso nuo to, kaip tiksliai sukonstruotos kompensavimo ar mokesčių mažinimo priemonės ir kiek jos yra laikinos.

    „Prezidentas sustabdė įstatymą, kuris būtų leidęs apmokestinti didžiulius degalų koncernų pelnus ir finansuoti pigesnius degalus degalinėse“, – sakė Donaldas Tuskas.

    „Nukreipus įstatymą į Konstitucinį Teismą, blokuojamos lėšos, kurios turėjo finansuoti paketą, saugantį nuo aukštų degalų kainų“, – sakė Andrzejus Domańskis.

  • Jungtinės Karalystės karinis laivynas silpniausias per dešimtmečius: senstantys laivai ir spragos NATO užduotyse

    Karališkasis laivynas – mažiau laivų, daugiau rizikų

    Jungtinės Karalystės Karališkasis laivynas pastaraisiais metais susiduria su įtampa, kurią lemia ribotas kovinių laivų skaičius ir senstanti technika. Tai reiškia, kad mažesnėmis pajėgomis tenka atlikti daugiau užduočių: nuo šalies vandenų apsaugos iki įsipareigojimų NATO operacijose.

    Gynybos ekspertai dažnai pabrėžia, kad problema nėra vien laivų „kiekis“, bet ir jų parengtis. Kai dalis vienetų ilgai remontuojami ar laukia modernizacijos, realiai jūroje esantis pajėgumas dar labiau sumažėja.

    Rusijos demonstracijos Baltijos ir Atlanto kontekste

    Viešojoje erdvėje aptariami epizodai, kai Rusijos karo laivai tarptautiniuose vandenyse vykdo pratybas ar šaudymo treniruotes netoli Jungtinės Karalystės pakrantės. Formaliu požiūriu tokie veiksmai gali būti teisėti, tačiau jų pasirinktas laikas ir vieta dažnai vertinami kaip signalas ir spaudimo demonstravimas.

    Net jei konkretus laivas laikomas pasenusiu ar riboto pajėgumo, pati situacija išryškina platesnę problemą: jūrinių pajėgų parengtis tampa svarbi ne tik realiam kariniam atsakui, bet ir atgrasymui. Kai sąjungininkų laivynas turi mažiau „laisvų“ vienetų, bet kokia provokacija tampa brangesnė valdymo prasme.

    Modernizacija ir atotrūkis tarp planų bei realybės

    Londonas yra paskelbęs apie laivyno atnaujinimą, įskaitant branduolinių povandeninių laivų bei kitų pajėgumų plėtrą. Tikslas aiškus: atkurti kovinę masę ir užtikrinti, kad Jungtinė Karalystė galėtų patikimai vykdyti užduotis tiek savo regione, tiek NATO formatu.

    Vis dėlto laivų statyba ir modernizacija užtrunka, o pereinamasis laikotarpis išlieka jautriausias. Kol nauji projektai nepasiekia pilnos parengties, spragos užpildomos intensyvesniu senesnių platformų naudojimu, o tai didina nusidėvėjimą ir remonto apimtis.

    Ši dinamika paaiškina, kodėl Jungtinė Karalystė atsargiau vertina papildomų jūrinių misijų plėtrą tolimuose regionuose. Praktikoje tai tampa balansavimo klausimu: kaip išlaikyti globalius įsipareigojimus, kai dalis pajėgumų būtini nuolatinei namų vandenų ir Šiaurės Atlanto stebėsenai.

  • „Energa Obrót“ vadovas apie net-meteringą: papildomos sąnaudos auga, bet tarifai jų nepadengia

    Lenkijos elektros tiekimo bendrovės „Energa Obrót“ vadovas Leszekas Mrazekas teigia, kad net-meteringo sistema tiekėjams kelia vis daugiau praktinių ir finansinių problemų. Pasak jo, papildomos sąnaudos, kurias sukuria prosumerių atsiskaitymai, ne visada atsispindi reguliuojamuose tarifuose, todėl tiekėjai tokią schemą vertina kritiškai.

    Net-meteringas – tai atsiskaitymo modelis, kai dalis į tinklą patiektos prosumerio pagamintos elektros vėliau „susigrąžinama“ iš tinklo pagal nustatytas taisykles. Tiekėjams tai reiškia pareigą administruoti srautus ir balansavimą, o kai kuriais atvejais prisiimti dalį kaštų, kurių galutinis vartotojas tiesiogiai nemato sąskaitoje.

    Kas tiekėjams kelia didžiausią įtampą?

    L. Mrazeko vertinimu, didžiausia problema – neatitikimas tarp realių sąnaudų ir to, kas laikoma pagrįstomis sąnaudomis tarifuose. Tiekėjai pabrėžia, kad prosumerių aptarnavimas, atsiskaitymų administravimas ir sisteminis balansavimas kainuoja, tačiau šie kaštai ne visada kompensuojami taip, kad veikla būtų neutrali finansiniu požiūriu.

    „Net-meteringas tiekėjams nėra gerai atpažįstamas sprendimas, nes jis generuoja papildomas sąnaudas, kurios neatsispindi tarifuose“, – sakė Leszekas Mrazekas.

    Jo teigimu, net-meteringe naudojamas „opusto“ principas teoriškai turėtų subalansuoti tinklo naudojimo ir energijos perdavimo kaštus, tačiau praktikoje to nepakanka. Dėl to tiekėjai, ypač turintys vadinamąją įpareigoto tiekėjo funkciją, dažniau kalba apie sisteminį disbalansą ir būtinybę tikslinti reguliavimo nuostatas.

    Keičiasi energijos tiekėjo vaidmuo

    „Energa Obrót“ vadovas pabrėžia, kad klasikinis modelis, kai įmonė tik superka elektrą ir perparduoda ją galutiniams vartotojams, traukiasi. Vis daugiau tiekėjų siekia veikti kaip konsultantai ir paslaugų teikėjai, padedantys klientams valdyti energijos portfelį, derinti elektros ir dujų produktus bei mažinti kainų svyravimo riziką.

    Bendrovė nurodo didinanti pardavimų apimtį: 2023 metais „Energa Obrót“ pardavė 16 TWh elektros, o 2026 metais tikisi pasiekti apie 21 TWh. Įmonė taip pat skelbia aptarnaujanti daugiau nei 3 mln. buitinių ir per 300 000 verslo klientų, o augimą labiausiai sieja su verslo segmentu.

    L. Mrazekas atkreipia dėmesį ir į ilgalaikę sąskaitų struktūros kaitą: jo teigimu, per kelis dešimtmečius didėjo tinklo ir skirstymo dedamosios reikšmė. Tai ypač aktualu augant atsinaujinančios energetikos daliai ir didėjant sistemos lankstumo, patikimumo bei saugumo užtikrinimo kaštams.

    Ką tai reiškia energetinėms bendrijoms?

    Interviu metu akcentuota, kad net-meteringas taikomas ne tik individualiems prosumeriams, bet ir energetinėms bendrijoms. Tiekėjų požiūriu, jei bendrijų atsiskaitymo modelis liks toks pat, o tiekėjas bus tik „atsiskaitymų administratorius“, gali kartotis panašios problemos, kurios jau išryškėjo sparčiai išaugus mikroįrenginių skaičiui.

    Pasak „Energa Obrót“ vadovo, išeitis gali būti platesnė partnerystė su energetinėmis bendrijomis, kai tiekėjas teikia daugiau paslaugų nei vien atsiskaitymų vykdymas. Taip, jo vertinimu, būtų lengviau sukurti abiem pusėms apčiuopiamą naudą ir sumažinti riziką, kad modelis taps finansiškai sunkiai tvarus.

  • LOT pasiekė beveik finišą: į Lenkiją atskrido 11-asis iš 13 užsakytų Boeing 737 MAX 8

    Į Lenkiją atskrido dar vienas „Polskie Linie Lotnicze LOT“ užsakytas Boeing 737 MAX 8 lėktuvas. Tai jau 11-asis iš 13 šio tipo orlaivių, kuriuos bendrovė yra užsakiusi savo trumpų ir vidutinių nuotolių maršrutams, pranešė vežėjo atstovas spaudai.

    Pasak LOT, likę du Boeing 737 MAX 8 turėtų būti pristatyti iki vasaros sezono pabaigos. Pirmąjį iš šių 13 naujų lėktuvų bendrovė gavo 2025 metų gruodį, o pristatymų tempas rodo, kad vežėjas nuosekliai atnaujina parką ir didina pajėgumus.

    737 MAX 8 yra vienas populiariausių vieno korpuso keleivinių lėktuvų pasaulyje, dažniausiai naudojamas regioniniams ir Europos masto skrydžiams. Tokios klasės orlaiviai vežėjams svarbūs dėl lankstaus maršrutų planavimo ir efektyvesnių skrydžio sąnaudų, ypač kai svyruoja paklausa.

    Lygiagrečiai LOT laukia ir kito didelio parko atnaujinimo etapo, susijusio su „Airbus“ A220 lėktuvais. 2025 metais vežėjas pasirašė sutartis dėl 40 A220 pristatymo, o kartu numatė galimybę papildomai įsigyti dar 44 orlaivius, tad iš viso parkas galėtų pasipildyti iki 84 A220.

    Šiuo metu LOT flotę sudaro daugiau nei 90 orlaivių. Bendrovė pabrėžia, kad naujų lėktuvų įvedimas leidžia stiprinti maršrutų tinklą, gerinti punktualumą ir mažinti techninių prastovų riziką, kuri ypač jautri piko sezonu.

    LOT yra viena seniausių pasaulyje veikiančių oro linijų, įkurta 1929 metais. 2025 metais vežėjas pervežė 11,7 mln. keleivių, tai yra 9,4 proc. daugiau nei 2024 metais, kai keleivių skaičius siekė 10,7 mln.

    Pagrindinis LOT akcininkas yra Lenkijos valstybė, valdanti 69,3 proc. akcijų. Likę 30,7 proc. priklauso „Polska Grupa Lotnicza“, kuri taip pat yra visiškai valdoma valstybės.

  • Lenkijos DI paradoksas: talentų netrūksta, bet šalis stringa Europos „mirties slėnyje“ dėl investicijų

    Talentai yra, proveržio trūksta

    Lenkija šiandien atsidūrė kryžkelėje: arba aktyviai investuoja į dirbtinis intelektas ir kitas strategines technologijas, arba rizikuoja likti kitų sukurtų sprendimų vartotoja. Tokį pasirinkimą akcentuoja ryšių ir technologijų ekspertai, pabrėždami, kad kalbama ne vien apie inovacijas, o apie vietą būsimoje ekonomikoje.

    Šalyje yra stiprus akademinis pagrindas ir kvalifikuoti specialistai, tačiau komercializavimo grandis dažnai stringa. Tai primena Europoje plačiai aptariamą vadinamąją mirties slėnio problemą, kai nuo tyrimų ir prototipų pereiti prie masinės gamybos bei mastelio plėtros pritrūksta kapitalo ir institucinių mechanizmų.

    Skaitmeninis suverenumas ir priklausomybės

    Skaitmeninis suverenumas vis dažniau apibrėžiamas kaip valstybės gebėjimas užtikrinti veiklos tęstinumą, valdyti duomenis, atlikti auditą ir prireikus migruoti sistemas visame technologijų sluoksnyne. Tai apima ne tik programinę įrangą ar debesiją, bet ir aparatinę įrangą, ryšio infrastruktūrą bei taisykles, pagal kurias veikia rinka.

    Ekspertai pabrėžia, kad suverenumas nėra būsena „turiu arba neturiu“: tai procesas, kuriame kiekvienas sprendimas gali didinti arba mažinti priklausomybę. Praktikoje didžiausios rizikos kyla ten, kur priklausomybė yra sunkiausiai pakeičiama, pavyzdžiui, procesorių, mikrokodo ar bazinių sistemų lygyje.

    „Tai nėra nulinė ar vienetinė būsena. Tai procesas: sprendimai, kuriuos priimame, stumia mus suverenumo link arba nuo jo“, – sakė ryšių technologijų ekspertė Joanna Kołodziejczyk.

    JAV ir Kinijos tempas kelia spaudimą Europai

    Pasaulinėje naujųjų technologijų konkurencijoje toną diktuoja Jungtinės Valstijos, o realiausiu varžovu laikoma Kinija. Tai ypač matyti DI, kvantinių technologijų ir puslaidininkių tiekimo grandinių srityse, kur masto ekonomija ir investicijų apimtys lemia ne tik inovacijų greitį, bet ir standartus.

    Rinkos vertinimai rodo, kad DI sektorius auga sparčiai, o didžiausios investicijos koncentruojasi už Europos ribų. Tokia disproporcija reiškia, kad Europos šalims, įskaitant Lenkiją, sudėtingiau pritraukti rizikos kapitalą, išlaikyti talentus ir greitai paversti mokslinius pasiekimus globaliais produktais.

    Kvantinės technologijos ir siauras sprendimų langas

    Vienu iš svarbiausių lūžio taškų įvardijamos kvantinės technologijos, kurios vis dažniau siejamos su kritinės infrastruktūros saugumu, ryšių apsauga ir geopolitine konkurencija. Kinija šioje srityje išsiskiria didelėmis valstybės investicijomis, o Europa bando atsakyti reguliacinėmis ir koordinavimo priemonėmis.

    Lenkijos atveju problema dažnai įvardijama kaip strategijos ir finansavimo tęstinumo stoka: mokslinis potencialas egzistuoja, tačiau sprendimų priėmimo tempas gali lemti, ar šalis taps regiono inovacijų kūrėja, ar liks importuojamų technologijų rinka. Ekspertai taip pat atkreipia dėmesį, kad visiškas technologinis savarankiškumas yra mažai realistiškas, bet nuosekli priklausomybių mažinimo politika yra įmanoma ir būtina.

    Diskusijų centre atsiduria klausimas, kaip valstybė ir verslas gali sutarti dėl prioritetų: nuo kritinių priklausomybių audito iki duomenų perkeliamumo, atvirų standartų ir sprendimų, kurie leistų greičiau pereiti iš prototipo fazės į mastelio plėtrą. Būtent ši grandis ir sprendžia, ar mirties slėnis taps nuolatine būsena, ar tik laikinu etapu.