CP v2

Category: Finansai

  • 6 000 uniformuotų pareigūnų maršas Romoje: kodėl jie atmetė valdžios siūlytą susitarimą?

    6 000 uniformuotų pareigūnų maršas Romoje: kodėl jie atmetė valdžios siūlytą susitarimą?

    Šeštadienį Romoje į gatves išėjo apie 6 000 Italijos kariuomenės ir vidaus saugumo tarnybų atstovų. Protestuotojai reikalavo didesnių atlyginimų, palankesnių pensijų ir aiškesnių garantijų dirbant pavojingomis sąlygomis.

    Žygyje dalyvavo sausumos pajėgų, karinių jūrų pajėgų ir karinių oro pajėgų kariai, taip pat karabinieriai bei finansinė policija Guardia di Finanza. Tai buvo pirmas toks bendras pagrindinių gynybos ir saugumo profesinių sąjungų protestas.

    Protestas surengtas praėjus kelioms dienoms po to, kai vyriausybė atnaujino kolektyvinę sutartį, apimančią apie 430 000 kariškių ir saugumo pareigūnų. Pagal ją numatytas 188 eurų bruto mėnesinis atlyginimo didinimas ir 2 448 eurų vienkartinė išmoka už ankstesnį laikotarpį, taip pat pažadas pradėti derybas dėl pensijų sistemos pokyčių.

    Vis dėlto dalis profesinių sąjungų sutarties nepasirašė, teigdamos, kad siūlomi sprendimai neatitinka realių pragyvenimo išlaidų ir neatliepia senstančios darbo jėgos problemų. Tarp pasirašyti atsisakiusių organizacijų minimos Sinafi, New Carabinieri Union (NSC), Usami Aeronautica, Itamil ir Silmm.

    Protestuotojai žygiavo su šūkiu, kad kasdien tarnauja Italijai, bet dabar reikalauja pagarbos. Profesinių sąjungų pareiškimuose akcentuota, jog būtina stiprinti papildomo pensijų kaupimo modelį, atsisakyti planų kelti pensinį amžių iki 65 metų ir užtikrinti tvirtesnę teisinę apsaugą pareigūnams, susiduriantiems su smurtu ar grasinimais.

    Taip pat raginta suderinti algų augimą su infliacija ir sparčiai brangstančiu pragyvenimu, o valstybę skatinta daugiau investuoti į naujų pareigūnų pritraukimą, mokymus bei profesijos modernizavimą. Profesinės sąjungos pabrėžia, kad personalo trūkumas ir didėjantys darbo krūviai tampa ilgalaike rizika tiek viešajai tvarkai, tiek darbuotojų saugai.

    Po eitynių surengta konferencija apie Italijos saugumo, gynybos ir skubiosios pagalbos tarnybų ateitį. Joje dalyvavo ir NSC atstovai, kritikuojantys atnaujintą susitarimą.

    „Priežastys, kodėl nepasirašėme ir atmetėme šį susitarimą, paprastos: tai, kas buvo žadėta ekonomiškai, nebuvo įgyvendinta“, – sakė NSC generalinis sekretorius Massimiliano Zetti.

    „Po tomis uniformomis dirbantys valstybei nėra siluetai. Tai šeimos, žmonės, moterys ir vyrai, kurie dirba. Teisinga, kad jiems būtų mokama sąžiningai. Saugumas kainuoja“, – teigė jis.

    Retas reiškinys, bet ne išimtis Europoje

    Nors uniformuotų tarnybų protestai Europoje nėra dažni, pastaraisiais metais jų pasitaikė keliose ES šalyse. Pagrindinės priežastys dažniausiai sutampa: atlyginimų atsilikimas nuo infliacijos, pareigūnų trūkumas, darbo sąlygų įtampa ir papildomų socialinių garantijų poreikis.

    Italijoje policijos profesinės sąjungos jau 2023 metais protestavo dėl finansavimo algoms ir papildomo įdarbinimo. Prancūzijoje 2024 metų pradžioje pareigūnai reikalavo priedų ir aiškesnių darbo grafikų, o Ispanijoje 2024 metais tęsiami ginčai dėl atlyginimų pariteto su regioninėmis policijos pajėgomis.

  • Nuolatinė JAV karinė bazė Lenkijoje: Vašingtonas atviras deryboms, Varšuva skuba tartis dėl detalių

    Lenkijoje vėl įsibėgėja diskusija dėl nuolatinės JAV karinės bazės: šalies Nacionalinio saugumo biuro vadovas Bartoszas Grodeckis teigia, kad amerikiečiai yra atviri pokalbiams, todėl šią galimybę būtina greitai paversti konkrečiais sprendimais. Pasak jo, vien politinės deklaracijos neužtenka, nes realus projektas priklausys nuo derybų turinio ir abiejų pusių įsipareigojimų.

    Grodeckis pabrėžė, kad Lenkijos gynybos ministerija turi suformuoti derybų komandą, kuri pradėtų planavimo darbus. Esminiai klausimai būtų bazės vieta, planuojamas pajėgumas, finansavimas ir darbų grafikas, o taip pat teisinės prielaidos, kurios leistų investiciją įgyvendinti per kuo trumpesnį laiką.

    Kas turės būti sutarta?

    Lenkijos pusė signalizuoja, kad projektui gali prireikti specialaus įstatymo, kad būtų aiškiai apibrėžtos žemės, infrastruktūros, statybų ir ilgalaikio bazės išlaikymo taisyklės. Tokie sprendimai svarbūs ne tik praktikai, bet ir investuotojų bei rangovų prognozuojamumui, ypač kai kalbama apie didelės apimties karinės infrastruktūros plėtrą.

    Anot Grodeckio, derybose turėtų dalyvauti ne tik Vyriausybės atstovai, bet ir prezidento deleguotas atstovas, kad sprendimai būtų priimami koordinuotai. Jis akcentavo, kad šiuo klausimu tarp valdžios institucijų neturėtų būti viešų nesutarimų, nes tai silpnintų derybinę poziciją.

    JAV karių skaičius gali augti

    Šiuo metu JAV karių skaičius Lenkijoje, pasak Grodeckio, siekia apie 7 000, o po papildomų pajėgų siuntimo planų galėtų priartėti prie maždaug 12 000. Vis dėlto, kol kas nėra aišku, kada tiksliai šie pokyčiai įvyktų ir kokio tipo pajėgos būtų dislokuojamos ilgesniam laikui.

    Lenkijos pareigūnai pažymi, kad galutiniai sprendimai priklausys nuo JAV gynybos planavimo Europoje ir Pentagono peržiūrų dėl pajėgų struktūros žemyne. Praktikoje tai reiškia, kad net ir esant politinei valiai, svarbiausios detalės bus nuspręstos tik po techninių ir finansinių susitarimų.

    Nuolatinė ar rotacinė buvimo forma?

    Lenkija jau kurį laiką siekia, kad kuo didesnė JAV karinė presence šalyje būtų nuolatinė, o ne rotacinė. Nuolatinio buvimo modelis paprastai reiškia konkrečių dalinių priskyrimą bazei, ilgesnį karių dislokavimą ir dažnesnį šeimų atvykimą, o rotacinis formatas apsiriboja kelių mėnesių pamainomis.

    Gynybos ministerija artimiausiu metu turėtų formalizuoti derybų procesą su JAV, kad politiniai signalai virstų įpareigojančiu susitarimu. Varšuvos tikslas aiškus: kuo greičiau pereiti nuo bendrų pareiškimų prie konkrečių dokumentų, kurie nustatytų atsakomybes, terminus ir finansavimo modelį.

    „Amerikiečiai yra atviri pokalbiams, todėl tai reikia paversti aktyviais veiksmais ir užbaigti derybas kiek įmanoma greičiau“, – sakė Bartoszas Grodeckis.

  • Degalų kainos Lenkijoje artėja prie 2 eurų už litrą: analitikai prognozuoja naują šuolį

    Lenkijoje kitą savaitę degalų kainos gali dar kilti, prognozuoja rinkos analitikai. Jų vertinimu, benzino ir dyzelino kainos šalyje artėja prie psichologiškai svarbios ribos, o daliai vairuotojų tai reiškia brangesnes kasdienes keliones.

    Analitikai situaciją sieja su įtampa Artimuosiuose Rytuose ir rizikomis vienam svarbiausių pasaulio naftos transporto maršrutų. Kai rinkoje daugėja neapibrėžtumo dėl tiekimo, naftos kainos šokteli, o tai greitai persiduoda didmeninėms ir mažmeninėms degalų kainoms.

    Kas stumia kainas aukštyn

    Pagrindinis veiksnys – pabrangusi nafta ir išaugusios degalų didmeninės kainos, kurias degalinės įprastai perkelia vartotojams per kelias dienas ar savaitę. Kainų svyravimus taip pat sustiprina sezoniškai didesnė paklausa vasarą, kai daugėja kelionių.

    Be to, į kainą degalinėje įeina ne tik žaliava, bet ir perdirbimo bei logistikos kaštai, mokesčiai, taip pat maržos. Dėl to net ir santykinai nedidelis pokytis didmeninėje rinkoje gali virsti labiau juntamu pabrangimu galutiniam pirkėjui.

    Kokios kainos prognozuojamos

    Pagal analitikų skaičiavimus, 95 markės benzinas gali kainuoti apie 1,76 euro už litrą, o dyzelinas – apie 1,90 euro už litrą. Tai reikštų, kad dyzelinas brangtų sparčiausiai, o kai kuriuose regionuose ar degalinėse kaina gali priartėti ir prie 2 eurų už litrą.

    98 markės benzino kaina prognozuojama apie 1,98 euro už litrą. Tuo metu suskystintos naftos dujos gali išlikti stabilesnės ir siekti maždaug 0,76 euro už litrą, nors analitikai neatmeta, kad pastaruoju metu fiksuotas pigimas gali baigtis.

    „Pasaulinės įtampos ir tiekimo rizikos greitai atsispindi degalų kainose, o efektą vairuotojai gali pajausti jau artimiausiomis dienomis“, – sakė rinkos analitikai.

    Ką verta žinoti vairuotojams

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad kainos degalinėse dažnai reaguoja nevienodai: dalis tinklų pokyčius įkainoja greičiau, kiti kainas kelia lėčiau, tačiau ilgesniu laikotarpiu kainų lygis paprastai suvienodėja. Jei naftos kaina išliks aukšta, brangimas gali užsitęsti ir dar kelioms savaitėms.

    Vairuotojams rekomenduojama stebėti kainų skirtumus tarp degalinių ir planuoti pirkimus, ypač jei laukia ilgesnė kelionė. Jei įtampa rinkose mažės ir tiekimo rizikos slūgs, kainos gali stabilizuotis, tačiau trumpuoju laikotarpiu vyrauja brangimo scenarijus.

  • Lenkija ruošia taisykles slidininkų keltuvams: 30 metų apribojimai privačiai žemei kelia protestus

    Lenkijos Senate svarstomas įstatymo projektas, kuris, jo autorių teigimu, turėtų palengvinti slidinėjimo keltuvų ir trasų plėtrą, tačiau daliai žemės savininkų kelia nerimą dėl galimo nuosavybės teisių suvaržymo. Pakeitimai numatytų aiškesnę tvarką, kai infrastruktūra planuojama privačiuose sklypuose, o susitarimų su visais savininkais pasiekti nepavyksta.

    Projektas siūlo sporto ir rekreacijos investicijoms suteikti platesnį teisinį pagrindą, kad savivaldybė galėtų administraciniu sprendimu laikinai apriboti naudojimąsi sklypu. Tokia priemonė būtų taikoma už kompensaciją, tačiau kritikai perspėja, kad realybėje tai gali reikšti ilgalaikį spaudimą savininkams.

    Kas keistųsi savininkams?

    Pagal siūlomą modelį, sprendimą dėl naudojimosi sklypu apribojimo galėtų priimti vietos valdžia, kai investicija atitinka teritorijų planavimo dokumentus ir prieš tai buvo derėtasi su savininkais. Taip pat būtų reikalingas savivaldybės tarybos pritarimas ir daugumos savininkų parama, kuri apimtų ne mažiau kaip 75 proc. investicijai reikalingo ploto.

    Apribojimas būtų nustatomas ribotam laikui, bet maksimaliai galėtų galioti iki 30 metų. Jis apimtų ne tik pačius keltuvus ar lynų kelius, bet ir trasas, privažiavimo sprendinius bei reikalingus inžinerinius tinklus, kad objektas galėtų veikti.

    Kompensacija ir galimybė reikalauti išpirkimo

    Projekte numatyta, kad žemės savininkui turėtų būti išmokama kompensacija ir kasmetinis atlygis už naudojimąsi nekilnojamuoju turtu. Tam tikrais atvejais savininkas galėtų reikalauti, kad investuotojas žemę išpirktų, jei apribojimas iš esmės neleistų normaliai naudotis sklypu.

    Administracinis sprendimas galėtų būti įrašomas į nekilnojamojo turto registrą, o kai kurie su sklypu susiję susitarimai, pavyzdžiui, nuomos ar panaudos, galėtų netekti galios, jei trukdytų įgyvendinti investiciją. Taip pat numatyta, kad neatsiskaičius su savininku, sprendimas galėtų būti panaikintas.

    Kodėl kyla pasipriešinimas?

    Projekto šalininkai tvirtina, kad dabar vieno savininko nesutikimas kartais sustabdo viso slidinėjimo centro veiklą ar plėtrą, o tai atsiliepia turizmui ir darbo vietoms kalnų regionuose. Jie pabrėžia, kad panaši praktika egzistuoja kai kuriose Alpių valstybėse ir esą padeda suderinti viešąjį interesą su privačiomis teisėmis.

    Vis dėlto dalis savininkų ir visuomeninių organizacijų įžvelgia riziką, kad privati komercinė veikla būtų prilyginta viešajam interesui, o tai atvertų kelią platesniam nuosavybės teisių ribojimui ateityje. Kritikai taip pat kelia klausimą, ar 30 metų terminas praktiškai neprilygsta ilgametės kontrolės praradimui, net jei formaliai tai nėra nusavinimas.

    „Tai pakeitimas, kuris atveria vartus žmonių nuosavybės išstūmimui administraciniu keliu“, – sakė Podhalės savininkų interesus ginančios organizacijos atstovė Božena Gąsienica-Byrcyn.

    Jos teigimu, konfliktai tarp investuotojų ir savininkų turėtų būti sprendžiami savanoriškomis sutartimis, o ne savivaldybės sprendimu, nes tai gali tapti pavojingu precedentu. Projektas Senate perduotas tolesnėms procedūroms, o panašios idėjos Lenkijos viešojoje erdvėje periodiškai sugrįžta jau ne vieną dešimtmetį.

  • Didžiausiems elektros vartotojams siūloma mažinti tinklų tarifus: kas patektų į naują grupę

    Lenkijos Energetikos ministerija pateikė konsultacijoms nutarimo projektą, kuriuo didžiausiems elektros energijos vartotojams būtų taikomi mažesni skirstymo ir perdavimo tarifų komponentai. Pasiūlymas skirtas įmonėms, kurios per metus sunaudoja ypač daug elektros ir energiją ima iš aukštos įtampos tinklų.

    Pagal projektą, atskira vartotojų kategorija būtų apibrėžiama dviem kriterijais: elektros paėmimas iš 110 kV ar aukštesnės įtampos tinklo ir suvartojimas pramonės objekte savoms reikmėms nuo 100 GWh per metus. Tokiems vartotojams būtų mažinami tiek pastovusis, tiek kintamasis tinklo tarifo dėmenys.

    Kas keistųsi sąskaitose?

    Numatoma, kad pastovusis tinklo tarifo komponentas galėtų mažėti 10 proc., o kintamasis – 50 proc. Tai reikštų, kad didžiausi pramonės vartotojai už tinklo paslaugas mokėtų mažiau, o sumažėjimas labiausiai atsispindėtų tose įmonėse, kurių suvartojimas yra stabiliai didelis.

    Reguliavimo poveikio vertinime nurodoma, kad bendra nauda šiai vartotojų grupei dėl mažesnių tinklo mokesčių galėtų siekti apie 73 milijonus eurų. Skaičiavimai paremti prielaida, kad naujai apibrėžtų vartotojų skaičius ir jų vartojimo apimtys atitiks kriterijus, o tarifų mažinimas būtų įgyvendintas pilna apimtimi.

    „Tikimasi, kad mažesni tinklų tarifai geriau atspindės šių vartotojų generuojamas sąnaudas ir leis tiksliau pritaikyti tarifus skirtingoms vartotojų grupėms“, – teigiama projekto argumentacijoje.

    Daugiau lankstumo dėl kainų svyravimų

    Projekte taip pat numatyta įvesti laiko zonas vadinamajam kokybės mokesčiui, kad vartotojai būtų skatinami perkelti dalį suvartojimo į laikotarpius, kai elektros kainos mažesnės. Tai ypač aktualu didėjant atsinaujinančių energijos išteklių gamybai, kai tam tikromis valandomis rinkoje atsiranda perteklinės generacijos ir kainos krenta.

    Dar viena kryptis – aiškesnė tvarka tiesioginėms linijoms, kai elektros tiekimas organizuojamas jungtimi tarp gamintojo ir pramonės vartotojo, apeinant bendrą tinklą. Tokie sprendimai Europoje vertinami kaip būdas greičiau susieti pramonę su vietine generacija ir mažinti tinklo apkrovas, tačiau reikalauja tikslaus apmokestinimo ir atsakomybių paskirstymo.

    Ministerija aiškina, kad naujas reguliavimas reikalingas ir dėl to, jog baigia galioti ankstesnės, 2022 metais priimtos taisyklės, todėl tarifų skaičiavimo bei atsiskaitymo principai turi būti atnaujinti. Taip pat pabrėžiama, kad pokyčiai atliepia struktūrinius elektros sistemos pasikeitimus, įskaitant sparčiai augančią atsinaujinančių energijos išteklių dalį.

    Viešojoje erdvėje anksčiau skelbta, kad pramonės elektros kainų ir tarifų sprendimai turėtų būti įforminti rudenį, o prie ministerijos buvo sudaryta darbo grupė rekomendacijoms dėl tarifų struktūros, įskaitant energijai imlios pramonės poreikius. Tolimesnė projekto eiga priklausys nuo konsultacijų rezultatų ir galutinės reguliavimo versijos.

  • Lenkija teisme su „Pfizer“ dėl vakcinų: ginčas persimetė į valstybei priklausančių lėšų areštą

    Ginčas, peržengęs vakcinų ribas

    Lenkijos oro navigacijos agentūra (PAŻP) Briuselio teismui pateikė formalų prieštaravimą dėl lėšų, kurios, vykdant išieškojimą „Pfizer“ naudai, buvo areštuotos kaip Lenkijai priklausančios sumos. Agentūra pabrėžia, kad pati nebuvo COVID-19 vakcinų pirkimo sutarties šalis, tačiau būtent jos pinigų srautai tapo taikiniu.

    Iš pradžių tai atrodė kaip komercinis ginčas dėl nepanaudotų vakcinų, tačiau dabar konfliktas kelia platesnį klausimą: kur baigiasi privataus kreditoriaus teisės, kai išieškojimas paliečia viešąsias funkcijas vykdančių institucijų finansus. PAŻP lėšos siejamos su Europos oro eismo sauga, todėl situacija įgavo ir infrastruktūros apsaugos aspektą.

    Kas areštuota ir kodėl tai kelia klausimų

    Bylos centre yra skolos, kylančios iš pandemijos laikotarpiu sudarytų įsipareigojimų dėl vakcinų tiekimo. Viešai skelbta, kad „Pfizer“ reikalavimai Lenkijai siekia apie 1,3 mlrd. eurų, o panašūs ginčai palietė ir kitas ES valstybes, įskaitant Rumuniją bei Vengriją.

    Lenkijos atvejis išsiskiria tuo, kad išieškojimo veiksmai palietė PAŻP gautinas sumas, kurios, kaip nurodoma, keliauja per Eurocontrol sistemą, susijusią su maršrutiniais mokesčiais ir oro navigacijos paslaugų finansavimu. Agentūra teigia, kad nors į ją tiesiogiai nesikreipta kaip į sutarties šalį, jos lėšos atsidūrė vykdymo procese.

    Ar Belgijoje galima vykdyti neįsiteisėjusį sprendimą?

    Vienas kertinių klausimų yra procedūrinis: ar Belgijoje galima pradėti priverstinį išieškojimą, kai teismo sprendimas dar neįsiteisėjęs. Belgijos teisėje egzistuoja laikino vykdytinumo mechanizmai, todėl vien apeliacija nebūtinai automatiškai sustabdo sprendimo vykdymą.

    Dėl to ginče itin svarbu, ar konkrečiam Briuselio pirmosios instancijos sprendimui buvo suteikta teisė būti vykdomam nedelsiant ir koks tokio vykdymo mastas. Lenkijos institucijos viešai kartoja, kad sprendimas yra neįsiteisėjęs, o artimiausiu metu turi būti pasitelkti teisiniai instrumentai tiek ginčyti, tiek siekti vykdymo sustabdymo.

    Lenkijos institucijų pozicija ir veiksmai

    Lenkijos sveikatos apsaugos institucijos viešai nurodė, kad apeliacijos terminas dar nepasibaigęs, tačiau detalių apie procesinius terminus ir strategiją neatskleidžia, motyvuodamos valstybės interesų apsauga. Prokuratūros ir valstybės teisinio atstovavimo institucijos taip pat akcentuoja koordinavimą su PAŻP bei atstovais Briuselyje.

    Pačios PAŻP tikslas šioje fazėje yra įrodyti, kad nėra teisinio pagrindo areštuoti agentūros lėšas tokiu būdu, jei ji nebuvo pirminės sutarties šalis. Tai tampa testu, kaip teismai vertina ribą tarp valstybės kaip skolininko ir atskirų viešųjų įstaigų finansinių srautų.

    Kodėl tai svarbu visai Europai

    „Pfizer“ pozicija paprastai grindžiama sutartinių įsipareigojimų logika: jei valstybės prisiėmė pareigą pirkti konkrečius kiekius, vėliau pasikeitusi pandeminė situacija pati savaime tų įsipareigojimų nepanaikina. Tokia argumentacija, paremta kontraktų stabilumo principu, daugelyje jurisdikcijų laikoma fundamentalia verslo teisės dalimi.

    Kita vertus, ši byla iškelia precedento riziką: jei privataus kreditoriaus išieškojimas gali pasiekti ir tokias institucijas kaip oro navigacijos paslaugų teikėjai, ateityje panašios schemos galėtų būti taikomos ir kituose strateginiuose valstybių projektuose. Diskusija apie skaidrumą ir atsakomybę už pandemijos pirkimus ES mastu taip pat išlieka aktuali, ypač kai kalbama apie didžiausius bendrus užsakymus ir jų derybų procesą.

    „Skarb Państwa ir Lenkijos oro navigacijos agentūra pasinaudos visomis teisinėmis priemonėmis, kad įrodytų, jog nėra pagrindo areštuoti PAŻP lėšų šiuo būdu“, – teigiama Lenkijos valstybės teisinio atstovavimo institucijų pozicijoje.

    Artimiausiu metu esminiai atsakymai priklausys nuo Belgijos teismų: ar bus sustabdytas sprendimo vykdymas ir kaip bus įvertinta galimybė nukreipti išieškojimą į subjektą, kuris nevykdė vakcinų sutarties. Nuo šio išaiškinimo gali priklausyti ne tik šio ginčo baigtis, bet ir tai, kaip ateityje bus apsaugomi strateginių viešųjų paslaugų finansai tarpvalstybiniuose ginčuose.

  • Irakas su Vakarais taria­si dėl naujo naftos kelio: vamzdynas į Siriją mažintų Ormuzo svarbą

    Irako valdžia pranešė pasirašiusi virtinę susitarimų su Vakarų energetikos bendrovėmis, kurie turėtų atverti papildomus naftos eksporto maršrutus. Pasak agentūros „Reuters“, vienas svarbiausių projektų numato naftos tiekimą į Viduržemio jūros rinkas, apeinant Hormūzo sąsiaurį.

    Projektas siejamas su planu atkurti seniai neveikiantį naftotiekį iš Kirkuko regiono šiaurės Irake į Sirijos uostą Banijasą. Irako valstybinė žiniasklaida skelbė, kad įgyvendinime dalyvaus JAV energetikos bendrovė „Chevron“.

    Alternatyva Hormūzo sąsiauriui

    JAV Valstybės departamentas nurodė, kad pradinė planuojama naftotiekio galia galėtų siekti iki 2 mln. barelių per dieną. Vašingtonas projektą įvardijo kaip svarbų energetikos koridorių, sujungsiantį Irako gavybą su Viduržemio jūros eksporto rinkomis.

    „Tai projektas, dėl kurio Hormūzo sąsiauris taps antraeiliu klausimu“, – sakė JAV ambasadorius Turkijoje Tomas Barrackas.

    Hormūzo sąsiauris laikomas vienu svarbiausių pasaulio naftos tranzito taškų, todėl bet kokia įtampa regione tiesiogiai veikia tiekimo grandines ir kainas. Alternatyvūs maršrutai, ypač į Viduržemio jūros uostus, teoriškai sumažintų dalį rizikų, susijusių su galimais blokavimais ar karinių incidentų grėsme.

    Irakas plečia partnerystes

    Be naftotiekio projekto, „Chevron“ su Iraku pasirašė dar du susitarimus, kurių tikslas – didinti naftos gavybą. Bagdadas pastaraisiais metais siekia pritraukti daugiau Vakarų kapitalo ir technologijų, kad stabilizuotų sektorių ir padidintų eksporto pajamas.

    Irako valdžia taip pat paskelbė apie oficialų susitarimą, leidžiantį šalyje veikti „Starlink“, priklausančiai „SpaceX“. Valstybinė žiniasklaida šį žingsnį pristatė kaip dalį pastangų plėsti ryšio infrastruktūrą ir užtikrinti platesnį interneto paslaugų prieinamumą.

    Šie sprendimai priimami platesniame geopolitiniame kontekste, kai Persijos įlankos regione išlieka aukšta įtampa, o energijos išteklių logistikos saugumas tampa vienu pagrindinių Vakarų ir regiono valstybių prioritetų. Rinkoms svarbiausia, ar planai virs realiomis investicijomis ir ar saugumo situacija leis atnaujinti tiekimo maršrutus per Siriją.

  • Traukinio avarija Vierchomloje: dalis vagonų atsidūrė upėje, mašinistas buvo blaivus

    Pietų Lenkijoje, netoli Vierchomlos, nuo bėgių nulėkė krovininis traukinys, o dalis tuščių vagonų nuvažiavo į Poprado upę. Geležinkelio bendrovės atstovai nurodo, kad po įvykio mašinistui atlikti patikrinimai neparodė nei alkoholio, nei svaigiųjų medžiagų.

    Incidentas įvyko maršrute tarp Muszynos ir Kędzierzyno-Koźlės, o į įvykį pateko 17 sąstatų vagonų. Naktį du nuo bėgių nulėkę vagonai buvo sugrąžinti ant bėgių, o likę vagonai nuvaryti į atšaką Naujajame Sonče, kur bus apžiūrimi.

    Tyrimas ir darbai vietoje

    Įvykio priežastis tiria Valstybinė geležinkelių avarijų tyrimo komisija, kuri atlieka apžiūras įvykio vietoje. Kol kas oficialių išvadų nepateikiama, tačiau pabrėžiama, kad tyrimas apims ir techninę riedmenų bei kelio būklę.

    „Šiuo metu vietoje dirba speciali komisija, tirianti šio įvykio priežastis. Mašinisto patikrinimai patvirtino, kad jis buvo blaivus, o jo organizme nerasta svaigiųjų medžiagų“, – sakė PKP Cargo atstovė Julita Sołtysiak.

    Šeštadienį į avarijos vietą turėtų atvykti specializuota technika, kuri padės pašalinti likusius vagonus iš ruožo. Tik juos patraukus geležinkelininkai galės pradėti bėgių ir sankasos remontą, nes kelias apgadintas mažiausiai dviejose vietose.

    Eismo ribojimai ir pasekmės

    Dėl avarijos išlieka trikdžiai ruože tarp Naujojo Sončo ir Krynica-Zdrój. Vežėjai praneša organizuojantys pakaitinį susisiekimą autobusais, kol bus atkurta saugi traukinių eismo infrastruktūra.

    Pirminiais vertinimais, bėgių atstatymas ir į upę patekusių vagonų iškėlimas gali užtrukti mažiausiai dar vieną parą, tačiau terminai priklausys nuo techninių darbų sudėtingumo ir saugos reikalavimų. Pareigūnai ragina keleivius prieš kelionę pasitikrinti atnaujintus tvarkaraščius.

  • ES keičia plieno importo taisykles: mažesnės kvotos, griežtesnė kilmė ir pasekmės Lenkijai bei Ukrainai

    Nuo liepos 1 dienos Europos Sąjungoje įsigaliojo naujas prekybos instrumentas, skirtas plieno rinkai. Jo tikslas – sustiprinti ES gamintojų apsaugą nuo importo spaudimo, sumažinant tarifines kvotas ir kartu suteikiant daugiau prognozuojamumo pramonei.

    Plieno sektorius ES laikomas strategiškai svarbiu dėl statybų, infrastruktūros, energetikos ir gynybos užsakymų, tačiau pastaraisiais metais jį spaudė pasauliniai pertekliniai pajėgumai ir pigi importuota produkcija. Būtent todėl Briuselis siekia griežtinti taisykles, kad rinkoje būtų daugiau pusiausvyros.

    Ką keičia naujas instrumentas?

    Plieno gamintojams svarbiausia žinia – mažesnės tarifinės kvotos ir aiškesnės importo kontrolės taisyklės. Pasak Lenkijos Plieno pramonės ir prekybos rūmų vadovo Miroslawo Motykos, tai gali sustiprinti apsaugą nuo perteklinio importo, tačiau tikrasis poveikis paaiškės vėliau.

    Naujasis reglamentas numato peržiūras, nuo kurių priklausys, ar apsauga bus išplėsta ir į papildomas produktų grupes. Iki 2026 metų pabaigos Europos Komisija turi įvertinti, ar įtraukti, pavyzdžiui, ketaus vamzdžius, legiruoto ir nerūdijančio plieno vielą bei kaltinius strypus.

    „Praktiškai tik po peržiūrų paaiškės, ar priemonė iš tiesų apsaugos platesnę Europos plieno vertės grandinę“, – sakė Miroslawas Motyka.

    Melt and pour taisyklė

    Vienu svarbiausių elementų laikoma melt and pour nuostata, kuri turėtų padėti nustatyti tikrąją plieno kilmę pagal tai, kur jis buvo išlydytas ir išlietas. Tai aktualu, nes galutinė gaminio apdirbimo vieta ne visada atskleidžia, kur faktiškai pagaminta bazinė žaliava.

    Šis principas svarbus ir klimato politikai, nes didžiausia emisijų dalis susidaro būtent pirminio lydymo ir liejimo etape. Griežtesnė kilmės atsekamumo tvarka taip pat gali sumažinti galimybes apeiti ES apsaugos priemones formaliai „pakeičiant“ produkto kilmę per tarpinius perdirbimo etapus.

    Ukraina sistemoje ir poveikis rinkai

    Daug diskusijų sukėlė Ukrainos įtraukimas į naują sistemą. Plieno sektoriaus atstovai Lenkijoje pabrėžia, kad ankstesni išskirtiniai sprendimai lėmė iškraipytus srautus, kurie ypač stipriai paveikė Lenkijos rinką.

    Skelbiama, kad 2025 metais apie 70 proc. į ES raportuotų armatūros plieno tiekimų nukeliavo būtent į Lenkiją, o tai tiesiogiai smogė vietos gamintojams. Nauja kvotų alokacija, pasak pramonės, turėtų labiau subalansuoti paramą Ukrainai ir bendros ES rinkos stabilumą.

    Vertinant 2026 metų pirmųjų keturių mėnesių duomenis, Ukraina išlieka aktyvi plieno eksportuotoja į ES, o Lenkija – viena pagrindinių krypčių. Tai reiškia, kad naujos taisyklės bus tikrinamos realiomis rinkos sąlygomis, o jų poveikis kainoms ir konkurencijai paaiškės per artimiausius ketvirčius.

    Ryšys su CBAM ir apdirbtais gaminiais

    Diskusijos dėl išimčių atskiroms šalims persikelia ir į CBAM mechanizmą, kuris turėtų mažinti importo pranašumą dėl pigesnių emisijų kaštų už ES ribų. Plieno pramonė akcentuoja, kad ilgalaikės išimtys kai kurioms valstybėms kirstųsi su CBAM logika ir išlaikytų nelygias konkurencijos sąlygas.

    Kita esminė tema – ar CBAM apims ne tik bazinius metalurgijos produktus, bet ir daugiau apdirbtus plieno gaminius. Jei labiau perdirbti produktai liktų už ribų, dalis ES vidaus paklausos statybose ir infrastruktūroje galėtų būti patenkinta importu, o ne vietos gamyba.

    Pramonei tai svarbu ir dėl investicijų planavimo: plieno gamyba yra itin kapitalo imli, todėl stabilios ir prognozuojamos taisyklės lemia, ar įmonės ryšis modernizacijai, energijos vartojimo mažinimui ir gamybos transformacijai.

  • Skaitmeninė infrastruktūra ir duomenų centrai: DL Invest Group įspėja, kad Lenkija atsilieka

    Skaitmeninė infrastruktūra, ypač duomenų centrai, vis dažniau įvardijama kaip vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių pramonės konkurencingumą ir valstybės saugumą. DL Invest Group įkūrėjas ir vadovas Dominikas Lesčinskis teigia, kad be nuoseklių investicijų ekonomikos efektyvumo proveržio tikėtis sunku.

    Pasak jo, šis sektorius per kelerius metus pasikeitė taip sparčiai, kad sprendimai, kuriuos verslas planuoja šiandien, po dvejų metų gali nebeatitikti realių poreikių. Dėl to duomenų centrų plėtra reikalauja didelio greičio ir lankstumo, o delsimas reiškia prarastas investicijas.

    Duomenų centrai tampa kritiški

    Dominikas Lesčinskis pabrėžia, kad pramonė jau nebegali remtis vien pigesne darbo jėga, todėl didžiausias potencialas slypi automatizacijoje ir robotizacijoje. Tam būtina patikima skaitmeninė bazė: duomenų saugyklos, skaičiavimo pajėgumai, ryšio infrastruktūra ir kibernetinio saugumo sprendimai.

    Didėjant DI sprendimų apimtims, auga ir duomenų centrų reikšmė, nes DI modelių mokymas bei veikimas reikalauja daug skaičiavimo išteklių. Kartu auga ir energijos poreikis, todėl duomenų centrų plėtra vis glaudžiau siejama su elektros tinklų pajėgumais, generacijos šaltiniais ir aiškesnėmis prijungimo procedūromis.

    Kodėl svarbus valstybės vaidmuo?

    Verslo atstovo teigimu, norint pritraukti didesnius projektus, vien privačių iniciatyvų nepakanka: reikia koordinuotos politikos ir prognozuojamo reguliavimo. Kaip pavyzdį jis mini Prancūziją, kur sprendimų priėmimas dėl strateginių investicijų yra spartinamas, o valstybės lygmeniu aktyviai siekiama pritraukti tarptautinius investuotojus.

    Ši logika paprasta: jeigu šalis sukuria aiškias taisykles, greitą leidimų kelią ir numato energetikos bei ryšių infrastruktūros plėtrą, ji tampa patrauklesnė duomenų centrams. Priešingu atveju projektai keliauja ten, kur rizika mažesnė ir procesai trumpesni.

    Rinka juda greičiau nei planai

    Dominikas Lesčinskis akcentuoja, kad skaitmeninės infrastruktūros rinkoje laikas turi išskirtinę vertę: technologijos, kainos ir tiekimo grandinės keičiasi taip greitai, jog metų trukmės delsimas gali prilygti prarastam etapui konkurencinėje kovoje. Jo vertinimu, tokios šalys kaip Vokietija ir Prancūzija jau didina tempą, todėl atotrūkis gali augti.

    DL Invest Group nurodo, kad duomenų centrai artimiausiais metais bus vienas prioritetinių veiklos krypčių. Tačiau galutinis rezultatas priklausys ne tik nuo rinkos paklausos, bet ir nuo to, ar pavyks suderinti infrastruktūros plėtrą, energetikos pajėgumus, kibernetinį saugumą ir valstybės institucijų sprendimų greitį.

    „Be tinkamos skaitmeninės infrastruktūros nepadidinsime efektyvumo, o ekonomikai augti reikia automatizacijos ir robotizacijos“, – sakė Dominikas Lesčinskis.

    „Jei delsime, rinka paprasčiausiai nueis ten, kur sąlygos investicijoms sukurtos greičiau ir aiškiau“, – pridūrė jis.