CP v2

Category: Finansai

  • Atliekų mokestis senjorams: kada už šiukšlių išvežimą galima nemokėti ir ką būtina pateikti savivaldybei

    Didėjant atliekų tvarkymo įmokoms, daliai vyresnio amžiaus žmonių jos tampa reikšminga mėnesio išlaidų dalimi. Vis dėlto tam tikromis aplinkybėmis gyventojas gali laikinai nemokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, jei būstas faktiškai nėra naudojamas.

    Praktikoje tai dažniausiai susiję su ilgesne išvyka ar išvykimu gyventi kitur, pavyzdžiui, gydantis ligoninėje, reabilitacijoje, sanatorijoje, apsistojus pas artimuosius ar persikėlus į globos įstaigą. Svarbiausia sąlyga yra ta, kad konkrečiu laikotarpiu patalpose realiai negyvenama, todėl atliekos nesusidaro arba jų kiekis yra minimalus.

    Kada mokestis gali būti neskaičiuojamas?

    Atliekų mokesčio neskaičiavimas paprastai siejamas ne su amžiumi, o su faktine situacija: būstas ilgesnį laiką tuščias. Savivaldybės dažniausiai numato tvarką, kaip deklaruoti laikiną negyvenimą, kokiems terminams tai taikoma ir kokių dokumentų gali būti prašoma.

    Dažnas gyventojų nesusipratimas yra manyti, kad pakanka tiesiog išvykti. Vien išsikėlimas ar laikinas nebuvimas automatiškai mokesčio nesustabdo, nes įmoka dažnai skaičiuojama pagal deklaruotus gyventojus arba pagal būsto statusą, o ne pagal tai, ar žmogus konkrečią savaitę buvo namuose.

    Ką reikia padaryti savivaldybėje?

    Kad mokestis būtų sustabdytas, paprastai reikia kreiptis į savivaldybę ar vietinį atliekų administratorių ir pateikti prašymą dėl mokesčio perskaičiavimo ar laikino neskaičiavimo. Kai kur prašoma pagrįsti aplinkybes, pavyzdžiui, kad asmuo iš tiesų nebegyvena būste nurodytu laikotarpiu.

    Dokumentų apimtis skiriasi, tačiau savivaldybės dažniausiai tikrina, ar prašymas neprieštarauja kitiems duomenims, pavyzdžiui, ar būste nėra deklaruotų gyventojų, ar jis neperduotas nuomai. Dėl to prieš teikiant prašymą verta pasitikslinti konkrečias taisykles savo savivaldybėje.

    Ar yra papildomų lengvatų vienišiems senjorams?

    Be laikino mokesčio neskaičiavimo tuščiam būstui, kai kurios savivaldybės taiko socialines lengvatas mažas pajamas gaunantiems gyventojams, įskaitant vienišus senjorus. Tokiais atvejais vertinamos pajamos, šeimos sudėtis ir kiti kriterijai, o sprendimai priimami pagal savivaldybės patvirtintą tvarką.

    Kadangi atliekų rinkliavos modeliai ir lengvatos Lietuvoje nustatomos savivaldybių lygmeniu, vieno universalaus atsakymo nėra. Patikimiausias kelias yra kreiptis į savo savivaldybę ir išsiaiškinti, ar galima laikinai sustabdyti įmoką, kokiam laikui tai leidžiama ir kokių įrodymų prireiks.

  • Austrijos akcijos šovė į viršų: mažai žinoma „AT&S“ DI bumo fone aplenkė Europos milžinus

    Austrijos akcijos šovė į viršų: mažai žinoma „AT&S“ DI bumo fone aplenkė Europos milžinus

    Austrijos vertybinių popierių birža 2026 metais netikėtai tapo viena geriausiai pasirodžiusių Europoje, nors šalies rinką tradiciškai valdė bankai ir keli cikliniai verslai. Viena bendrovė, veikianti puslaidininkių tiekimo grandinėje, per kelis mėnesius iš esmės pakeitė viso indekso dinamiką.

    Vienos biržos pagrindinis indeksas ATX nuo sausio pradžios pakilo 21,3 proc., rodo viešai skelbiami rinkų duomenys. Tuo metu Italijos FTSE MIB augo 16,1 proc., Nyderlandų AEX – 15,5 proc., Ispanijos IBEX 35 – 11,5 proc., o Euro Stoxx 50 pridėjo 8,2 proc.

    Didžiausias šio šuolio variklis – Austrijos puslaidininkių pramonės tiekėja „AT&S“ (Austria Technologie & Systemtechnik AG), kurios akcijos šiemet pabrango 459 proc. Bendrovės vertė rinkoje išaugo nuo maždaug 1 250 000 000 eurų iki apie 7 000 000 000 eurų.

    Kas iš tiesų gaminama?

    „AT&S“ specializuojasi integruotų grandynų substratuose – tai itin sudėtinga ir kritiškai svarbi modernių lustų pakuočių dalis. DI spartinimo procesoriai dažniausiai nėra montuojami tiesiai ant plokštės – jiems reikia pažangių substratų, kurie užtikrina mechaninį stabilumą ir tūkstančius mikroskopinių elektros jungčių.

    Nors galutinis vartotojas šios detalės niekada nemato, ji lemia greitaveiką, patikimumą ir energijos tiekimą pačiame pažangiausių lustų „branduolyje“. Substratų gamyba reikalauja daugybės itin plonų sluoksnių ir mikroschemų takelių, todėl aukščiausio lygio technologijas turi tik nedaugelis pasaulio įmonių.

    „AT&S“ išsiskiria tuo, kad yra viena svarbiausių tokio tipo gamintojų Europoje, kai didelė dalis konkurentų yra įsikūrę Japonijoje ar Taivane. Dėl to bendrovė atsidūrė dėmesio centre, kai DI infrastruktūrai reikalingų lustų paklausa ir toliau augina visą tiekimo grandinę nuo litografijos įrangos iki pakuočių komponentų.

    Skaičiai, kurie uždegė investuotojus

    2025–2026 finansiniais metais „AT&S“ gavo 1 800 000 000 eurų pajamų, o augimas, skaičiuojant pastoviais valiutų kursais, siekė 21 proc. Bendrovė taip pat pranešė, kad EBITDA, neįtraukiant tam tikrų vienkartinių veiksnių, šoktelėjo apie 50 proc. iki 418 000 000 eurų.

    Laisvieji pinigų srautai tapo teigiami ir siekė 236 000 000 eurų, kai ankstesniais metais buvo smarkiai neigiami. Tokia dinamika investuotojams signalizavo, kad DI paklausos banga atsispindi ne vien pažaduose, bet ir realiuose finansiniuose rezultatuose.

    „2025–2026 finansiniai metai „AT&S“ buvo stiprūs ir lūžio tašką žymintys metai“, – sakė bendrovės vadovas Michaelis Mertinas.

    Papildomą impulsą suteikė paskelbti susitarimai su AMD ir kitu didžiuoju technologijų klientu dėl gamybos plėtros. Bendrovė planuoja investuoti nuo 1 500 000 000 iki 2 000 000 000 eurų į pajėgumų didinimą savo gamyklose Malaizijoje ir Kinijoje, o tai pagal metų pradžios vertinimus buvo panašu į investiciją, prilygstančią pačiai bendrovės rinkos vertei.

    Vienos biržai DI tapo lūžiu

    Nors Austrija nėra virtusi klasikinės technologijų rinkos pavyzdžiu, „AT&S“ šuolis parodė, kaip viena įmonė gali pastebimai paveikti visos šalies indekso rezultatą. ATX sudaro tik 20 didžiausių bendrovių, todėl ryškus vieno emitento brangimas statistiškai turi didesnį svorį nei didesnėse rinkose.

    Finansų sektorius ir toliau dominuoja pagrindiniuose investiciniuose krepšeliuose, tačiau „AT&S“ jau tapo vienu didesnių komponentų, o jos svoris reikšmingai išaugo per metus. Ši istorija pabrėžia, kad DI bumas kelia ne tik didžiųjų lustų gamintojų, bet ir mažiau matomų, tačiau kritinių tiekėjų vertę.

    Analitikų vertinimu, ateinančiais ketvirčiais rinkos jautriai reaguos į užsakymų portfelį, gamybos plėtros grafiką ir tai, kaip greitai DI duomenų centrai bei įrenginių gamintojai pereina prie naujesnių, sudėtingesnių lustų pakuočių. Tokiose nišinėse srityse kaip substratai paklausos šuoliai dažnai reiškia ir didesnę kainodaros galią, tačiau kartu didėja rizika, susijusi su investicijų apimtimi ir cikliškumu.

  • „Apple“ aplenkė „Nvidia“ ir vėl tapo brangiausia pasaulyje: kas iš tiesų vyksta rinkoje

    „Apple“ aplenkė „Nvidia“ ir vėl tapo brangiausia pasaulyje: kas iš tiesų vyksta rinkoje

    „Apple“ trumpam susigrąžino brangiausios pasaulio bendrovės titulą, aplenkdama „Nvidia“. Investuotojai teigiamiau įvertino „Apple“ DI kryptį ir tvirtus „iPhone“ pardavimus, o dalis rinkos tuo pat metu suabejojo DI bendrovių įkainojimais.

    Prekybos metu „Nvidia“ akcijos buvo smukusios iki maždaug 4 proc., todėl jos rinkos vertė laikinai nusileido žemiau „Apple“. Vėliau kritimas sumažėjo, o abi bendrovės dar kartą atsidūrė beveik vienoje linijoje, rinkai svyruojant dėl lūkesčių ir rizikų.

    Skaičiuojant pagal straipsnyje minimus vertinimus, „Nvidia“ kapitalizacija siekė apie 4,2 trilijono eurų, o „Apple“ buvo vertinama apie 4,3 trilijono eurų. Tokie skirtumai rinkoje gali greitai išnykti, nes juos lemia ne tik rezultatai, bet ir nuotaikos dėl artimiausių ketvirčių.

    DI bumo variklis ir abejonės

    „Nvidia“ šuolis tapo viena ryškiausių DI eros istorijų: nuo 2023 metų pradžios jos akcijos pabrango daugiau nei 1 200 proc. Bendrovės grafikos procesoriai, kadaise siejami daugiausia su vaizdo žaidimais, tapo pagrindine infrastruktūra DI duomenų centruose.

    Didžiausią paklausą kuria didelių kalbos modelių mokymas ir jų diegimas komerciniuose produktuose, todėl įrangos ir programinės ekosistemos svarba tik išaugo. Tačiau pastaruoju metu analitikai vis dažniau klausia, ar milžiniškos investicijos į lustus ir DI platformas atsipirks taip greitai, kaip tikimasi.

    Rinkos diskusijas kaitina ir tai, kad DI sektoriaus lyderiai siekia pritraukti dar daugiau kapitalo. Pavyzdžiui, „ChatGPT“ kūrėja „OpenAI“ ir konkurentė „Anthropic“ paskelbė apie planus žengti į biržą, o tai dažnai padidina jautrumą vertinimų temai visame sektoriuje.

    „Apple“ strategija: mažiau triukšmo, daugiau stabilumo

    „Apple“ atvejis kitoks: ji nėra žinoma kaip pati kurianti didelius kalbos modelius, tačiau investuotojai vis dažniau palankiai vertina atsargesnį ir labiau į produktus orientuotą kelią. Šis požiūris rinkoje interpretuojamas kaip bandymas DI integruoti taip, kad tai duotų apčiuopiamą naudą vartotojams ir nepakenktų įrenginių ekosistemos stabilumui.

    Pastarosiomis savaitėmis „Apple“ akcijos, kaip nurodoma tekste, pakilo apie 20 proc., o papildomo dėmesio sulaukė atnaujinta „Siri“ versija. Ankstyvosios apžvalgos buvo gana palankios, o tai sustiprino lūkesčius, kad DI funkcijos gali tapti nauju „iPhone“ atnaujinimo ciklo katalizatoriumi.

    Investuotojų akyse ši dvikova tampa platesne istorija apie tai, kas artimiausiais metais kurs didžiausią vertę: DI infrastruktūros tiekėjai ar vartotojų technologijų milžinai, gebantys greitai paversti DI funkcijas masiniu produktu. Kol kas rinka rodo, kad lyderystė gali keistis net per vieną prekybos sesiją.

  • „BlackRock“ peržengė 13 trln. eurų ribą: kur dingsta šie pinigai ir kas iš to uždirba?

    „BlackRock“ peržengė 13 trln. eurų ribą: kur dingsta šie pinigai ir kas iš to uždirba?

    Didžiausia pasaulyje turto valdymo bendrovė „BlackRock“ paskelbė peržengusi simbolinę ribą – jos valdomas turtas viršijo 13 trilijonų eurų. Toks mastas prilygsta milžiniškam pasaulio santaupų telkiniui, kurį bendrovė investuoja klientų vardu už valdymo mokestį.

    Rezultatų ataskaitoje nurodyta, kad augimą lėmė tiek rinkų kilimas, tiek nauji klientų pinigai. 2026 metų antrąjį ketvirtį grynosios įplaukos siekė apie 167 milijardus eurų, o per pirmąjį pusmetį – maždaug 280 milijardų eurų, daugiau nei dukart daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu metais anksčiau.

    „BlackRock“ pabrėžia, kad valdomas turtas nėra bendrovės pinigai. Tai pensijų fondų, draudikų, valstybinių institucijų ir privačių investuotojų lėšos, investuojamos pagal skirtingas strategijas – nuo pasyvių indeksinių fondų iki sudėtingų alternatyvių sprendimų.

    Didžiausia dalis portfelio tradiciškai tenka akcijoms: apie 7,7 trilijono eurų, arba 58 proc. viso valdomo turto. Fiksuotos grąžos priemonės, tokios kaip obligacijos, sudaro apie 2,9 trilijono eurų, arba 22 proc., o kelių turto klasių strategijos – apie 1,1 trilijono eurų, arba 9 proc.

    Likusi reikšminga dalis tenka grynųjų ir trumpalaikių priemonių valdymui: maždaug 960 milijardų eurų, arba 7 proc. Nors ši kategorija dažnai laikoma konservatyvia, ji gali sparčiai augti, kai investuotojai ieško saugesnių vietų pinigams, ypač svyruojant palūkanų normoms ir rinkoms.

    Daug dėmesio sulaukiančios alternatyvios investicijos, įskaitant infrastruktūrą, privatų kreditą, privatų kapitalą ir nekilnojamąjį turtą, vis dar sudaro palyginti mažą dalį – apie 389 milijardus eurų, arba maždaug 3 proc. Tačiau būtent jos, kaip nurodo pati bendrovė, generuoja neproporcingai didelę dalį bazinių mokesčių, nes tokie produktai paprastai yra brangesni už indeksinius fondus.

    Šalia to portfelyje yra žaliavų ir valiutų produktų už maždaug 132 milijardus eurų. Su kriptoturtu susieti fondai, kuriuos „BlackRock“ pradėjo siūlyti 2024 metais, valdo apie 42 milijardus eurų – kol kas tai nedidelė dalis, bet signalas apie ilgalaikį sektoriaus institucionalizavimą.

    Ne mažiau svarbu ir tai, kaip lėšos supakuotos į produktus. Apie 41 proc. viso „BlackRock“ valdomo turto yra biržoje prekiaujamuose fonduose, o „iShares“ ETF platforma per ketvirtį peržengė 5,2 trilijono eurų ribą – maždaug dukart daugiau nei prieš trejus metus.

    Finansiniai rodikliai taip pat sustiprino rinkų optimizmą. 2026 metų antrąjį ketvirtį pajamos išaugo 31 proc. iki maždaug 6,2 milijardo eurų, o pakoreguotas pelnas akcijai viršijo lūkesčius, dėl ko bendrovės akcijos rezultatų paskelbimo dieną šoktelėjo apie 7 proc.

    „Rinkų fundamentai yra stiprūs, o naujos technologijos spartina pelningumo ir augimo impulsą“, – sakė „BlackRock“ vadovas Larry Finkas.

    Didžiulis mastas reiškia ne tik investavimo galią, bet ir politinį svorį. Pastaraisiais metais „BlackRock“ vis dažniau dalyvauja sandoriuose, kuriuose susikerta infrastruktūra, geopolitika ir nacionalinio saugumo argumentai, o tai didina reguliuotojų ir politikų dėmesį.

    Vienas ryškiausių pavyzdžių – sandoris dėl 43 uostų, įskaitant terminalus abiejuose Panamos kanalo galuose, kuriuos planuota įsigyti „BlackRock“ vadovaujamam konsorciumui. Sandorio vertė siekė apie 19,9 milijardo eurų, tačiau procesą komplikavo Kinijos prieštaravimai ir derybos dėl galimos valstybinių įmonių įtraukties.

    Tuo pat metu „BlackRock“ interesai siejasi ir su JAV pensijų sistemos pokyčiais, kai didinamas privataus kapitalo ir kitų privačių rinkų produktų prieinamumas pensijų planuose. Kritikai įžvelgia riziką dėl sudėtingumo ir mokesčių, o šalininkai argumentuoja, kad tai gali praplėsti diversifikaciją ir grąžos šaltinius ilguoju laikotarpiu.

    Investuotojams šie skaičiai primena paprastą faktą: didžiausias turto valdytojas pasaulyje nėra atskira rinka, bet jos atspindys. Kuo labiau auga indeksavimas, ETF ir alternatyvūs produktai, tuo didesnė tampa kelių institucijų įtaka kapitalo srautams, kainodarai ir net strateginiams infrastruktūros sprendimams.

  • Vokietija vėl kaista: meteorologas paaiškino, kodėl karščio bangos taip greitai sugrįžta

    Vokietija vėl kaista: meteorologas paaiškino, kodėl karščio bangos taip greitai sugrįžta

    Po trumpo atokvėpio Vokietija gali vėl artėti prie naujos karščio bangos. Sinoptikai stebi užsispyrusį atmosferos cirkuliacijos modelį: vos tik temperatūra nukrenta, virš regiono vėl sparčiai stiprėja aukšto slėgio sritis.

    Šiuo metu didžiausia kaitra telkiasi virš Ispanijos ir Prancūzijos, o Vokietija išlieka vėsesnėje aukšto slėgio sistemos pusėje. Vis dėlto pagal prognozių modelius Azorų anticiklonas gali vėl plėstis į Vidurio Europą, o šiltesnio oro pakraščiai pirmiausia pasiektų Vokietijos vakarus ir pietvakarius.

    „Šiuo metu Vokietija yra vėsesnėje anticiklono pusėje“, – sakė meteorologas Dominikas Jungas.

    Jo teigimu, šilumos sugrįžimo laikas ir stiprumas dar nėra aiškūs, nes virš šalies gali susiformuoti oro masių riba. Tokia riba dažnai reiškia, kad vienose vietovėse laikosi vėsa ir lietūs, o kitur staiga grįžta tvankuma, todėl prognozės kelioms dienoms į priekį tampa mažiau stabilios.

    Vėsa atrodo didesnė, nei yra

    Po rekordinių karščių dabartinė temperatūra daugeliui atrodo neįprastai žema, tačiau liepos antrajai pusei tai dažnai būna artima daugiametei normai. Vėsą į šalį atneša šiaurės vakarų srautas ir aukštesniuose atmosferos sluoksniuose įsitvirtinusi įduba, todėl daug kur termometrai nebepasiekia 30 laipsnių.

    Perkūnijų židiniuose temperatūra kai kur gali trumpam kristi ir žemiau 20 laipsnių. Tačiau, kaip pabrėžia meteorologai, didžiausią šalčio pojūtį sukuria kontrastas po itin intensyvios kaitros, o ne išskirtinai žema faktinė temperatūra.

    „Šalčio įspūdį daugiausia sukuria kontrastas su ankstesniu ekstremaliu karščiu“, – sakė D. Jungas.

    Išskirtinis buvo būtent ankstesnis karščio epizodas: birželio pabaigoje Vokietijoje fiksuota 41,7 laipsnio temperatūra, kai kuriose vietovėse tai tapo nauju rekordu. Vokietijos meteorologijos tarnybos karščio perspėjimų fazė, trukusi apie dvylika dienų, buvo viena ilgiausių nuo perspėjimų sistemos įvedimo 2005 metais.

    Daugiausia grėsmių kelia audros

    Oro pokyčiai didina ir smarkių perkūnijų riziką, ypač šalies pietuose ir pietryčiuose. Labiausiai išskiriami kalvoti regionai, tarp jų Bavarija, Badenas-Viurtembergas ir dalis Saksonijos, taip pat zona, kurioje gali nusistovėti oro masių riba per šalies vidurį.

    Prognozuojama, kad kai kur galimi labai intensyvūs reiškiniai: staigios liūtys, kruša ir gūsingas vėjas. Šiaurėje ir centrinėje Vokietijoje perkūnijų taip pat gali pasitaikyti, tačiau jų stiprumas dažniau būtų mažesnis.

    Kodėl vasara vis sugrįžta

    Meteorologai šią vasarą išskiria ne tik karščio epizodus, bet ir paties modelio atkaklumą. Pasak D. Jungo, po kiekvieno vėsesnio tarpsnio aukšto slėgio sritis vėl susiformuoja stebėtinai greitai, todėl vasara tarsi persijungia atgal į karščio režimą.

    „Kaip meteorologą mane labiausiai stebina, koks užsispyręs šis modelis“, – sakė D. Jungas.

    Papildomą neapibrėžtumą kelia dideli skirtumai tarp atskirų skaitmeninių orų modelių skaičiavimų. Kartais pasirodo ir itin ekstremalūs „išsišokantys“ scenarijai, kurie gali gerokai viršyti kitų prognozių vidurkį, todėl sinoptikai pabrėžia, kad tokie skaičiai nebūtinai reiškia realiai artėjančią kaitrą.

    Ilgesnės trukmės tendencijos vis tiek išlieka panašios: daugelyje skaičiavimų matomas signalas, kad po audringesnio laikotarpio aukštas slėgis vėl gali stiprėti, o tai reikštų šiltesnį ir sausesnį foną. Nuo liepos 21 dienos kai kuriuose regionuose vėl gali pasitaikyti 28–34 laipsniai, o lokaliai ir aukštesnės reikšmės, tačiau tokios prognozės iš anksto turi didesnę paklaidą.

    „Tendencija nėra tiksli prognozė“, – sakė D. Jungas.

    Sinoptikai pabrėžia, kad kuo toliau į priekį žiūrima, tuo platesnis galimų scenarijų diapazonas, ypač kai atmosferoje daug mažų trikdžių. Vis dėlto bendra kryptis šią vasarą aiški: karščio bangos gali kartotis, o kartu didėja ir sausros bei staigių audrų rizika.

  • Farage’o triukas atsisuko prieš jį: Klaktone – rekordinė kandidatų minia ir dovanos šešėlis

    Farage’o triukas atsisuko prieš jį: Klaktone – rekordinė kandidatų minia ir dovanos šešėlis

    Jungtinės Karalystės Klaktono apygardoje rugpjūtį vyks papildomi parlamento rinkimai, kuriuos išprovokavo dešiniųjų partijos Reform UK lyderio Nigelo Farage’o sprendimas atsistatydinti ir siekti perrinkimo. Vietos valdžia skelbia, kad dėl mandato varžysis net 34 kandidatai – tai gali būti didžiausias skaičius per visą papildomų rinkimų istoriją.

    Ankstesnis panašaus balsavimo rekordas, kaip teigiama, buvo užfiksuotas 2008 metais, kai dėl Haltemprice and Howden mandato varžėsi 26 kandidatai. Tuomet konservatorių parlamentaras Davidas Davisas taip pat buvo atsistatydinęs, kad pakartotinai siektų rinkėjų mandato.

    Papildomi rinkimai Klaktone rengiami didėjant žiniasklaidos ir institucijų dėmesiui dėl nepraneštos dovanos, kurios vertė siekia apie 5 880 000 eurų. Dėl šios situacijos vyksta parlamentinis tyrimas, o pats N. Farage’as viešai neigia padaręs pažeidimų.

    „Nusprendžiau, kad Klaktono žmonės turi įvertinti mano veiksmus“, – sakė N. Farage’as, aiškindamas atsistatydinimą ir sprendimą vėl dalyvauti rinkimuose.

    Didžiosios šalies partijos – Leiboristų partija, Konservatorių partija, Liberalų demokratai ir Žaliųjų partija – šiuose papildomuose rinkimuose kandidatų nekels. Oponentai tokį žingsnį vadina politiniu triuku ir teigia, kad tai bandymas nukreipti dėmesį nuo nepatogių klausimų.

    Vietos valdžios vertinimu, balsavimo organizavimas mokesčių mokėtojams gali kainuoti daugiau kaip 323 000 eurų. Reform UK siūlė padengti šias išlaidas, tačiau atsakinga ministerija pabrėžė, kad rinkimų kaštai turi būti apmokami iš viešųjų lėšų, siekiant išlaikyti proceso nepriklausomumą ir nešališkumą.

    Dalyvių sąraše – apie 20 nepriklausomų kandidatų, taip pat ir vadinamieji „novelty“ politikai, tarp jų – keli Official Monster Raving Loony Party atstovai. Tarp labiausiai atpažįstamų vardų minimas ir Count Binface, rinkimuose pasirodantis su šiukšliadėžę primenančiu šalmu ir apsiaustu, taip pat aktorius ir dešiniųjų pažiūrų aktyvistas Laurence’as Foxas, kandidatuojantis su The Reclaim Party.

    N. Farage’as Klaktone laimėjo 2024 metais vykusius visuotinius rinkimus, surinkęs 46,2 proc. balsų. Dabar, kai varžovų skaičius pasiekė neregėtas aukštumas, šis papildomas balsavimas taps ne tik politinės paramos testu, bet ir signalu, kaip rinkėjai vertina skaidrumo standartus bei politiko pasirinktą konfrontacinę strategiją.

  • Vokietiją supurtė skandalas: CDU lyderis Jensas Spahnas traukiasi dėl surogatinės motinystės

    Vokietiją supurtė skandalas: CDU lyderis Jensas Spahnas traukiasi dėl surogatinės motinystės

    Vokietijos Bundestage CDU/CSU frakcijai vadovavęs Jensas Spahnas pranešė atsistatydinantis, kilus vis didesniam spaudimui dėl sprendimo tapti tėvu pasitelkus surogatinę motinystę Jungtinėse Valstijose. Politikas apie tai informavo kanclerį ir CDU lyderį Friedrichą Merzą bei CSU vadovą Markusą Söderį.

    Savo laiške frakcijos nariams Spahnas pabrėžė, kad šeimos kūrimas su vyru Danieliu Funke ir tėvystė tapo nesuderinami su jo pareigomis. Jo teigimu, įtampa tarp privataus sprendimo ir viešų lūkesčių peraugo tai, ką jis buvo numatęs.

    Atsistatydinimo priežastis

    Diskusijas Vokietijoje įplieskė tai, kad surogatinė motinystė šalyje yra draudžiama, o CDU ilgą laiką laikėsi griežtos pozicijos prieš jos įteisinimą. Kritikai politikui priekaištavo dėl dvigubų standartų: privačiai pasinaudota galimybe užsienyje, o politiškai remtos nuostatos, ribojančios tokį kelią pačioje Vokietijoje.

    Pasak Vokietijos žiniasklaidos, Merzas prieš oficialų pranešimą esą ragino Spahną trauktis, konsultavosi su dalimi CDU regioninių lyderių. Taip pat skelbta, kad partijos nuotaikos jo atžvilgiu per kelias dienas akivaizdžiai suprastėjo.

    Prie spaudimo prisidėjo ir vietos partijos skyrius Brilone, su kuriuo siejamas kancleris Merzas: atvirame laiške buvo raginama atsistatydinti, argumentuojant, kad toks sprendimas kenkia partijos patikimumui ir apsunkina darbą savivaldos politikams. Viešojoje erdvėje pasisakė ir CDU veteranas Wolfgangas Bosbachas, perspėjęs dėl grėsmės užsitęsti mėnesiams trunkančiai vidinei krizei.

    Merzo reakcija ir koalicijos fonas

    Po atsistatydinimo kancleris Merzas pareiškė, kad toks žingsnis buvo „teisingas“ ir „neišvengiamas“, pabrėždamas, jog politikoje aukščiausia vertybė yra patikimumas. Spahnas, dėkodamas frakcijos vadovybei, atskirai paminėjo ir SPD frakcijos lyderį Matthiasą Mierschą, su kuriuo, anot jo, darbas koalicijoje buvo svarbus stabilumo veiksnys.

    Ši istorija tapo platesnės politinės diskusijos dalimi apie tai, kaip politikų privatūs sprendimai dera su jų viešai ginamomis vertybėmis ir partijų programomis. Vokietijoje surogatinės motinystės tema išlieka itin jautri: ją lydį etiniai klausimai dėl vaiko teisių, moters išnaudojimo rizikų ir tarptautinių praktikų skirtumų.

    Kritika iš bažnyčios

    Ginčas sulaukė ir religinės bendruomenės dėmesio. Viurtembergo evangelikų bažnyčios vyskupas Ernestas-Wilhelmas Gohlas viešai atkreipė dėmesį į tai, kad kai politikas atvirai praneša pasinaudojęs užsienyje taikoma praktika, kurios Vokietijos teisė nepripažįsta, neišvengiamai kyla dvigubų standartų ir pasitikėjimo klausimas.

    Pasaulio katalikų bažnyčios hierarchijoje taip pat nuskambėjo griežtų vertinimų: Pasau vyskupas Stefanas Osteris teigė, kad, jo manymu, tai yra rimtas skandalas, jei žinomas politikas sąmoningai renkasi kelią, prieštaraujantį šalies įstatymams ir paties politinio judėjimo laikysenai.

    Spahno teigimu, jis ketino su frakcija apie politinę ateitį kalbėtis rudenį, tačiau viešas spaudimas sprendimą paspartino. Pirmasis reguliarus CDU/CSU frakcijos posėdis po vasaros pertraukos buvo planuotas rugsėjo pradžioje, o skandalas rizikavo tapti viena pagrindinių temų prieš svarbius regioninius politinius išbandymus.

  • Lenkijos būsto rinka keičia pavarą: pardavimai per metus augo, bet pasiūla artėja prie rekordų

    Lenkijos būsto rinkoje po ankstesnio spartaus augimo matyti perėjimas į labiau subalansuotą etapą. Tarptautinės NT konsultacijų bendrovės „JLL“ duomenimis, 2026 metų antrąjį ketvirtį septyniose didžiausiose šalies aglomeracijose plėtotojai pardavė kiek daugiau nei 11 800 būstų.

    Palyginti su 2026 metų pirmuoju ketvirčiu, pardavimai sumažėjo 8,4 proc., tačiau per metus buvo 12,7 proc. didesni. Tai rodo, kad paklausa išlieka aktyvi, nors pirkėjų elgesys tampa atsargesnis, o rinka vis dažniau vertina ne tik kainą, bet ir darbo bei pajamų stabilumą.

    Kas stabdo pirkėjų apsisprendimą?

    „JLL“ analitikai pabrėžia, kad ketvirtinis sulėtėjimas labiau siejamas su itin stipriu 2026 metų pradžios rezultatu ir pasikeitusiomis nuotaikomis, o ne su staigiais kredito kainos ar būsto kainų šuoliais. Kitaip tariant, dalis paklausos buvo „pasislinkusi“ į pirmąjį ketvirtį, todėl vėliau natūraliai atsirado atokvėpis.

    Didžiausi pardavimų kritimai per ketvirtį fiksuoti Lodzėje, kur parduota 26,2 proc. mažiau, ir Varšuvoje, kur sumažėjimas siekė 16,5 proc. Silpnesni rezultatai matyti ir Vroclave, Poznanėje bei Katovicuose, o Trimiestyje pokytis buvo nedidelis.

    Vienas ryškesnių išimčių pavyzdžių – Krokuva, kur pardavimai per ketvirtį išaugo 13,6 proc. Tokie skirtumai rodo, kad situacija Lenkijoje nėra vienalytė: atskirų miestų rinkas lemia ir vietinė pasiūla, ir konkretūs nauji projektai.

    „Pirkėjų nuotaikos prastėja dėl geopolitinių įvykių, lėčiausio per penkerius metus atlyginimų augimo tempo ir kai kuriuose sektoriuose atsirandančio neapibrėžtumo dėl darbo vietų stabilumo“, – sakė Aleksandra Gawrońska iš „JLL Living“.

    Pasiūla auga, o sandėlis pilnėja

    2026 metų antrąjį ketvirtį į rinką buvo įvesta daugiau nei 13 000 naujų būstų, tai yra 26,7 proc. daugiau nei ketvirtį prieš tai. Toks pasiūlos šuolis didina konkurenciją tarp projektų ir suteikia pirkėjams daugiau pasirinkimo, ypač didžiuosiuose miestuose.

    „JLL“ skaičiuoja, kad birželio pabaigoje pasiūloje buvo daugiau nei 70 000 būstų, įskaitant rezervuotus. Tai reiškia, kad pasiūla vėl priartėjo prie rekordinių lygių, o rinkoje daugėja objektų, kuriuos plėtotojai turi parduoti per ilgesnį laiką.

    Augo ir baigtų, bet neparduotų būstų skaičius: jis didėjo 19,1 proc. ir viršijo 16 600. Poznanėje situacija ypač išsiskiria tuo, kad beveik kas trečias siūlomas būstas jau paruoštas įsikėlimui, o Katovicuose naujų įvedimų apimtys buvo minimalios.

    Kainos dažniau stabilios, bet yra išimčių

    Ataskaita rodo, kad vidutinės siūlomos kainos daugelyje miestų iš esmės nesikeitė. Varšuva išliko brangiausia rinka, kur vidutinė kaina artėjo prie 20 000 Lenkijos zlotų už kvadratinį metrą, o Lodzė – pigiausia, kur vidurkis siekė apie 11 300 zlotų.

    Perskaičiavus į eurus, tai sudaro maždaug 4 600 eurų už kvadratinį metrą Varšuvoje ir apie 2 600 eurų už kvadratinį metrą Lodzėje. Metinis kainų augimas, viršijantis infliaciją, ataskaitoje išskirtas tik Varšuvoje ir Poznanėje.

    Ryškesni svyravimai matyti naujai į rinką įvedamuose projektuose: Vroclave vidutinė naujos pasiūlos kaina per ketvirtį šoktelėjo 25,7 proc., nes pristatytas didelis ir brangus projektas miesto centre. Tuo metu Poznanėje nauji projektai buvo vidutiniškai 12,2 proc. pigesni nei ketvirtį prieš tai.

    „JLL“ taip pat atkreipia dėmesį, kad pirkėjams vis dar aktuali derybų erdvė, nes kai kuriais atvejais realios sandorių kainos gali būti mažesnės nei pradinės siūlomos. Analitikai prognozuoja, kad ši situacija, jei neatsiras naujų rinką destabilizuojančių veiksnių, gali išlikti iki 2026 metų pabaigos.

    Vertinant pasiūlos ir paklausos balansą, nedidelis būstų trūkumas fiksuojamas Varšuvoje ir Trimiestyje, o Vroclave, Krokuvoje ir Poznanėje pasiūla vis dar viršija dabartinę paklausą. Lodzėje ir Katovicuose teoriškai visos esamos pasiūlos išpardavimas, išlaikant dabartinį pardavimų tempą ir neįvedant naujų projektų, galėtų užtrukti atitinkamai apie 2,5 ir 3 metus.

  • Lenkijos Seimas keičia Vandens įstatymą: išvalytos nuotekos galės vėsinti elektrines, mažinant vandens paėmimą

    Lenkijos Seimas pritarė Vandens įstatymo pataisoms, kurios atveria kelią elektrinėms ir termofikacinėms elektrinėms aušinimui naudoti vandenį, atgautą po komunalinių nuotekų valymo. Tai reikšmingas poslinkis žiedinės ekonomikos kryptimi, nes išvalytas vanduo būtų panaudojamas dar kartą prieš jį išleidžiant į upes.

    Pagal naują reguliavimą, aušinimo reikmėms panaudotas atgautas vanduo gali sumažinti priklausomybę nuo paviršinių vandens telkinių. Skelbiama, kad Varšuvos kogeneracijos objektuose šis sprendimas potencialiai leistų reikšmingai sumažinti vandens paėmimą: EC Żerań atveju iki 80 proc., o EC Siekierki atveju apie 20 proc.

    Įstatymo pakeitimus aktyviai rėmė bendrovė „ORLEN Termika“, valdanti kelis šilumos ir elektros gamybos objektus Varšuvos aglomeracijoje. Įmonė argumentuoja, kad išvalytų nuotekų panaudojimas aušinimui yra praktiška alternatyva tradiciniams vandens šaltiniams, ypač kai didėja spaudimas vandens ištekliams ir griežtėja aplinkosauginiai reikalavimai.

    „Tai civilizacinis pokytis, kurio laukė visa energetikos šaka“, – sakė „ORLEN Termika“ valdybos pirmininkas Andrzejus Gajewskis.

    Energetikos sektoriui vanduo yra kritinis resursas: jis reikalingas tiek garo ciklams, tiek įrenginių aušinimui, o karščio bangos ir žemi upių debitai pastaraisiais metais Europoje ne kartą ribojo elektrinių darbą. Dėl to daugėja projektų, kuriais siekiama diversifikuoti aušinimo sprendimus, mažinti paėmimą iš natūralių telkinių ir didinti sistemų atsparumą sausroms.

    Vis dėlto teisėkūros procesas dar nėra baigtas: po Seimo sprendimo pataisas turi apsvarstyti Senatas, o galutiniam įsigaliojimui reikalingas ir prezidento parašas. Jei pakeitimai įsigalios greitai, energetikos įmonės galės sparčiau planuoti investicijas į infrastruktūrą, kuri leistų atgautą vandenį tiekti į aušinimo sistemas.

    „ORLEN Termika“ nurodo, kad bendrovė šilumą ir elektrą gamina kogeneracijos būdu, kai vieno technologinio proceso metu pagaminamos abi energijos rūšys. Įmonės valdomi objektai Varšuvos regione sudaro reikšmingą Lenkijos šilumos gamybos dalį, o EC Siekierki yra vienas didžiausių tokio tipo įrenginių Europoje.

  • Lenkijos klimato ministrė apie ES ETS reformą: siūlomas švelninimas ir kova dėl lėtesnio CO2 leidimų mažinimo

    Lenkijos klimato ir aplinkos ministrė Paulina Hennig-Kloska teigiamai įvertino Europos Komisijos paskelbtus pasiūlymus dėl ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos (ETS) pertvarkos. Pasak jos, kryptis rodo atsargų politikos švelninimą ir suteikia daugiau erdvės valstybėms narėms planuoti perėjimą prie mažiau taršios ekonomikos.

    Ministrė pabrėžė, kad Lenkija nesiekia pasitraukti iš ETS, tačiau nori keisti taisykles taip, kad jos mažiau spaustų ekonomiką ir pramonę. Ji argumentavo, kad pernelyg staigus griežtinimas gali silpninti Europos konkurencingumą ir skatinti investicijų bei gamybos perkėlimą už ES ribų.

    Ginčas dėl tempo po 2030 metų

    Vienas jautriausių punktų – numatomas taršos leidimų kiekio mažinimo tempas, nes nuo jo priklauso rinkoje esančių leidimų pasiūla ir jų kaina. Pagal dabartinę logiką leidimų skaičius kasmet mažėja, taip didinant spaudimą įmonėms investuoti į dekarbonizaciją.

    Europos Komisija siūlo po 2030 metų lėtinti bendro leidimų kiekio mažėjimą: 2031–2035 metais iki 3,7 proc. per metus, o 2036–2040 metais – iki 1,7 proc. Taip būtų išvengta scenarijaus, kai leidimų rinka pernelyg greitai priartėja prie nulio, o kainų šuoliai tampa sunkiau prognozuojami.

    „Tai pirmas, bet labai svarbus žingsnis ETS švelninimo kryptimi, kai kalbame ne apie naują griežtinimą, o apie realų atlaisvinimą“, – sakė Paulina Hennig-Kloska.

    ETS2 ir namų ūkių rizikos

    Lenkija taip pat akcentuoja vadinamąjį ETS2 – atskirą sistemą, kuri apimtų, be kita ko, pastatų šildymą ir kelių transportą. Ši tema politiškai ypač jautri, nes gali tiesiogiai paveikti namų ūkių išlaidas, ypač regionuose, kur mažiau alternatyvų iškastiniam kurui.

    Lenkijos pozicija – siekti, kad ETS2 būtų savanoriškas arba įsigaliotų gerokai vėliau nei planuojama, motyvuojant socialiniu poveikiu. Apie tai kalbėjo ir Lenkijos viceministras Krzysztofas Bolesta, pabrėžęs, kad šalis sieks mažinti galimą naštą gyventojams.

    Pinigų panaudojimas ir Modernizavimo fondas

    Europos Komisijos pasiūlymuose numatyta, kad valstybės narės bent 50 proc. pajamų iš ETS aukcionų turėtų skirti dekarbonizacijos investicijoms. Tai reikštų aiškesnį lėšų nukreipimą į energetikos pertvarką, pramonės modernizavimą ir efektyvumo didinimą.

    Lenkijos pusė taip pat pabrėžia Modernizavimo fondo svarbą, iš kurio finansuojami energetikos transformacijos ir energinio efektyvumo projektai, įskaitant pastatų renovaciją ir šilumos ūkio atnaujinimą. Nors Europos Komisija siūlo fondo tęstinumą, diskutuoja dėl mažesnės jo apimties naujame laikotarpyje.

    Pagal Europos Komisijos skaičiavimus, jei taršos leidimo kaina siektų 75 eurus, būsimo laikotarpio Modernizavimo fondo vertė galėtų sudaryti apie 21 000 000 000 eurų. Lenkija, kaip viena didžiausių šio fondo naudotojų, siekia išlaikyti didesnį solidarumo instrumentų mastą.

    „Anksčiau mūsų veiksmai dažnai apsiribodavo balsavimu prieš, o dabar dirbame tam, kad pasiūlymas būtų mums palankus ir dar labiau jį pagerintume“, – sakė Krzysztofas Bolesta.

    Europos Komisijos siūloma ETS reforma dabar bus svarstoma ES Taryboje ir Europos Parlamente. Derybose tikimasi intensyvių diskusijų dėl leidimų mažinimo tempo, nemokamų leidimų pramonės sektoriams ir solidarumo priemonių, kurios svarbios mažesnių pajamų valstybėms.