CP v2

Category: Finansai

  • BMW grupės pardavimai Europoje ir JAV auga, Kinijoje smunka: Lenkijoje ryškus šuolis elektromobiliuose

    BMW Group per 2026 metų pirmąjį pusmetį pasaulyje klientams pristatė apie 1 150 000 automobilių. Bendras rezultatas, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, sumažėjo 4,2 proc., tačiau regioniniai skirtumai išryškėjo itin aiškiai.

    Gamintojas fiksavo augimą Europoje ir Jungtinėse Valstijose, o didžiausias spaudimas rezultatams atėjo iš Kinijos bei platesnio Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono. Ši tendencija atspindi pastaraisiais metais ryškėjantį rinkų išsiskaidymą: Vakarų paklausą palaiko verslo ir privačių pirkėjų aktyvumas, o Kinijoje konkurencija ir kainų spaudimas tampa vis aštresni.

    Kur BMW auga, o kur praranda tempą

    Europoje BMW Group pirmąjį pusmetį augo apie 5,4 proc., o Jungtinėse Valstijose – apie 3,9 proc. Tuo pat metu Kinijoje ir Azijos bei Ramiojo vandenyno regione užfiksuotas kritimas lėmė bendrą pasaulinį minusą, nors Vakarų rinkos dalį rezultatų „atsvėrė“.

    Vien BMW prekės ženklas per pusmetį pristatė apie 1 000 000 automobilių, tačiau šis skaičius buvo maždaug 6,2 proc. mažesnis nei prieš metus. Įmonė išlaikė augimą Europoje ir JAV, bet regioninis balansas išliko nepalankus dėl smukimo Azijoje.

    Elektromobilių dinamika ir Mini augimas

    Mini pardavimai per metus paaugo 11,7 proc. ir pasiekė 149 538 automobilius. Tai jau šeštas iš eilės ketvirtis, kai Mini demonstruoja augimą, o tai svarbu grupei, siekiančiai diversifikuoti rezultatus skirtinguose segmentuose.

    Elektromobilių (BEV) pardavimai antrąjį ketvirtį kilo, ypač Europoje, kur prie paklausos prisidėjo ir modelių pasiūlos pokyčiai. Vis dėlto per visą 2026 metų pirmąjį pusmetį BMW Group grynųjų elektromobilių pristatymai bendrai buvo 7,4 proc. mažesni nei prieš metus, nors antrąjį ketvirtį matėsi atsigavimo ženklų.

    Lenkija: daugiau nei 20 tūkst. registracijų ir spartėjantys elektromobiliai

    Lenkijoje BMW Group per 2026 metų pirmąjį pusmetį pasiekė 20 417 registracijų. Vien BMW prekės ženklas sudarė 16 715 registracijų ir augo daugiau nei 12 proc., o tai rodo stiprią poziciją aukštesnės klasės segmente.

    Populiariausi BMW modeliai Lenkijoje buvo BMW X3, registruotas 3 659 kartus ir augęs 108 proc., bei BMW X1 su 2 693 registracijomis ir 42 proc. prieaugiu. Šie skaičiai pabrėžia, kad visureigių ir krosoverių paklausa regione išlieka viena svarbiausių grupės atramų.

    „BMW Group svarbiausia yra lankstumas: technologinis atvirumas, dėmesys realiems klientų poreikiams ir nuoseklus patirties su mūsų prekių ženklais gerinimas“, – sakė BMW Group Polska vadovas Alexander Baraka.

    Elektromobilių segmente Lenkijoje užfiksuotas ryškiausias šuolis: per pusmetį įregistruoti 1 897 elektriniai BMW, tai yra 88,6 proc. daugiau nei prieš metus. Skelbiama, kad tai sudarė daugiau nei 25 proc. rinkos dalį šiame segmente, o didžiausio susidomėjimo sulaukė BMW iX1 (792 registracijos) ir BMW iX2 (717).

    Motociklų kryptyje BMW Motorrad per pirmuosius šešis 2026 metų mėnesius Lenkijoje įregistravo 2 310 transporto priemonių ir augo 4 proc. Gamintojas išlaikė lyderystę didesnės nei 750 kubinių centimetrų darbinio tūrio motociklų klasėje, kur jo dalis siekė apie 24 proc.

  • Ulga gyventojų pajamų mokesčiui už granules? Lenkijos pramonė siūlo lengvatą ir naują agro granulių kryptį

    Lenkijoje į viešą darbotvarkę grįžta idėja taikyti gyventojų pajamų mokesčio lengvatą namų ūkiams, kurie būstą šildo medžio granulėmis. Su tokiu siūlymu valdžios atstovams kreipėsi Lenkijos granulių taryba, akcentuodama ir griežtus kokybės reikalavimus, ir pirkimo skaidrumą.

    Siūloma schema būtų siejama su pirkimu pagal sąskaitą faktūrą ir su aukščiausios kokybės standartu. Pagal tarybos logiką, lengvata skatintų vartotojus rinktis sertifikuotas granules, o rinkoje mažėtų erdvės neaiškios kilmės produkcijai.

    Kaip atrodytų siūloma lengvata?

    Pramonės atstovai siūlo, kad lengvata būtų taikoma tik tada, kai galutinis vartotojas gali pagrįsti pirkimą dokumentais ir įrodyti, jog įsigytos granulės atitinka aukštą kokybės klasę A1. Tai reikštų, kad parama būtų nukreipta ne į bet kokį biokurą, o į produktą, kurio parametrai labiau prognozuojami ir kurį lengviau kontroliuoti.

    Toks modelis kartu veiktų kaip paskata rinktis legalią prekybą ir mažintų šešėlio riziką, ypač kai šildymo sezono išvakarėse paklausa paprastai išauga. Tačiau kol kas tai yra siūlymo stadija, o ne patvirtinta mokestinė priemonė.

    Agro granulės: sprendimas, bet ne iškart

    Be mokestinės lengvatos, taryba kelia ir agro granulių iš žemės ūkio biomasės idėją. Teigiama, kad tokia žaliava galėtų būti gaunama, pavyzdžiui, iš agropramonės likučių, tačiau pabrėžiama, jog šiaudai nėra tinkama žaliava aukštos kokybės granulėms.

    Esminė sąlyga agro granulių plėtrai būtų aiškiai apibrėžti kokybės parametrus ir sukurti reguliacinį kelią, kad tokiam kurui pritaikyti katilai galėtų būti įtraukti į žaliųjų įrenginių ir medžiagų sąrašą, susietą su švaraus oro programų subsidijomis. Pramonė pripažįsta, kad tai labiau vidutinės ar ilgesnės trukmės kryptis, o ne greita išeitis dabartinėms kainoms suvaldyti.

    Kainos ir tiekimas: ką stebi valdžia?

    Ministerijos Lenkijoje teigia stebinčios granulių kainų situaciją ir siekiančios įvertinti, ar brangimą lemia vien rinkos veiksniai. Dėl to konkurencijos ir vartotojų apsaugos institucijų prašoma atlikti analizę, kuri galėtų atsakyti, ar nėra nepagrįstų kainodaros praktikų.

    Granulių sektoriaus atstovai tvirtina, kad rinkos struktūra, kurioje veikia daug mažų ir vidutinių įmonių, savaime apsunkina bet kokius koordinuotus susitarimus dėl kainų. Jų vertinimu, didesnę įtaką kainoms daro paklausos padidėjimas ir ribota žaliavos pasiūla.

    „Norime, kad galutinis vartotojas, šiemet įsigijęs granules su sąskaita ir patvirtinęs A1 klasę, metų pabaigoje gautų mokesčio sumažinimą“, – sakė Lenkijos granulių tarybos atstovė.

    Rinkos dinamika pastaraisiais metais keičiasi ir dėl vartotojų elgsenos. Pramonė atkreipia dėmesį, kad pirkimai vis dažniau pradedami dar vasarą, o ne tik rudenį, todėl paklausa tampa tolygesnė, tačiau tai nereiškia, kad piko rizika visiškai išnyksta artėjant šildymo sezonui.

    Kol kas neaišku, ar siūloma lengvata bus perkelta į konkrečius teisėkūros sprendimus, tačiau diskusija rodo platesnę tendenciją: valdžia ieško būdų, kaip suderinti šildymo išlaidas, kuro kokybę ir rinkos skaidrumą, ypač kai biokuro kainos išlieka jautrios paklausos šuoliams ir žaliavos pasiūlai.

  • MAN planuoja į Lenkijos Niepolomicų gamyklą investuoti apie 1,2 mlrd. eurų: ką tai keis?

    Vokietijos sunkiojo transporto gamintoja MAN iki 2038 metų ketina investuoti apie 1,2 mlrd. eurų į savo gamyklą Niepolomicuose Lenkijoje. Apie planus pranešta po to, kai finansų ir ekonomikos ministras Andrzejus Domańskis pasirašė bendradarbiavimo memorandumą, skirtą strateginėms investicijoms regione.

    Skelbiama, kad numatoma plėtra apims pažangių gamybos technologijų diegimą ir elektromobilumo kryptį. Tai reiškia ne tik papildomas investicijas į įrangą ir procesų automatizavimą, bet ir pasirengimą elektrifikuoto sunkiojo transporto gamybai bei susijusioms tiekimo grandinėms.

    „Šiandien kartu atveriame naują šios istorijos etapą. Memorandumo pasirašymas atveria kelią strategiškai svarbiai investicijai į elektromobilumą“, – sakė Andrzejus Domańskis.

    Ministerijos vertinimu, projektas svarbus ne vien vietos ekonomikai, bet ir platesniam Europos kontekstui, kuriame sunkvežimių sektorius sparčiai juda mažesnių emisijų link. Gamintojams tai reiškia augantį poreikį perorientuoti gamyklas, mokyti darbuotojus ir pritaikyti gamybos linijas naujoms jėgainėms bei baterijų ar vandenilio technologijoms.

    Niepolomicų MAN gamykla veikia nuo 2007 metų ir šiuo metu joje dirba daugiau kaip 2 500 žmonių. Įmonė nurodo, kad per metus čia pagaminama kelios dešimtys tūkstančių MAN sunkvežimių, todėl planuojamos investicijos gali turėti reikšmingą poveikį tiek gamybos apimtims, tiek vietos tiekėjų užsakymams.

    Memorandumas, kaip įprasta tokio tipo susitarimuose, nėra galutinis investicijų finansavimo dokumentas, tačiau jis signalizuoja politinį ir institucijų palaikymą projektui. Praktikoje tai dažnai padeda greičiau suderinti infrastruktūros, leidimų, mokymo programų ir kitus klausimus, kurie lemia investicijų tempą.

    MAN plėtra Niepolomicuose taip pat dera su platesne Vidurio ir Rytų Europos pramonės tendencija: regione stiprėja konkurencija dėl elektrifikuoto transporto projektų, o gamintojai renkasi vietas, kuriose gali užtikrinti kvalifikuotą darbo jėgą, tiekėjų tinklą ir logistinius pranašumus. Dėl to tokios investicijos tampa ne tik ekonomikos, bet ir pramonės politikos klausimu.

  • „Tauron“ gavo apie 1,4 mln eurų: ką tai keičia elektromobilių įkrovimo plėtrai Silezijoje

    Lenkijos energetikos grupės „Tauron“ įmonė „Tauron Nowe Technologie“ gavo daugiau nei 1,4 mln eurų paramą dviejų elektromobilių įkrovimo stočių įrengimui Silezijos vaivadijoje. Finansavimą skyrė Katovicų Vaivadijos aplinkos apsaugos ir vandens ūkio fondas.

    Pagal paskelbtą informaciją, parama padengia 100 proc. su infrastruktūros statyba ir montavimu susijusių išlaidų. Tai reiškia, kad projektas įmonei tampa mažiau rizikingas, o sprendimus galima priimti greičiau, ypač vietose, kur atsiperkamumas paprastai būna ilgesnis.

    Kur bus įrengtos stotys?

    Nauji įkrovimo centrai planuojami Katovicuose, Góreckiego gatvėje, taip pat Katovicų tarptautinio oro uosto teritorijoje Pyrzowicuose. Tokios lokacijos paprastai pasirenkamos dėl didelių srautų ir poreikio užtikrinti patikimą įkrovimą kelionės metu.

    Įmonė skelbia, kad investicija bus integruota į viešai prieinamą eTauron tinklą. Tikimasi, kad nauji taškai pagerins greito ir patogaus įkrovimo prieinamumą regione, kuriame transporto ir logistikos srautai yra vieni didžiausių pietų Lenkijoje.

    Kas vyksta eTauron tinkle?

    „Tauron“ nurodo, kad eTauron tinklas šiuo metu apima apie 200 įkrovimo stočių keturiose pietų Lenkijos vaivadijose. Tai rodo, jog bendrovė elektromobilumą traktuoja kaip ilgalaikę paslaugų kryptį, o ne pavienes pilotines investicijas.

    Taip pat skelbiama, kad dalis tinklo įrenginių šiuo metu atnaujinami, o 20 vietų artimiausiu metu turėtų atsirasti greitojo įkrovimo nuolatinės srovės įrenginiai, kurių galia siekia 180 kW. Didesnė galia paprastai leidžia gerokai sutrumpinti sustojimo laiką, ypač naujesniems elektromobiliams.

    Ilgesnio laikotarpio planas iki 2035 metų

    Bendrovė deklaruoja tikslą iki 2035 metų savo teritorijoje turėti bent 1 000 elektromobilių įkrovimo stočių. Toks skaičius reikštų kelių kartų plėtrą, todėl svarbiausiu veiksniu taps ne tik įrangos pirkimai, bet ir elektros tinklo pralaidumas, prijungimų terminai bei leidimų procedūros.

    „Tauron“ taip pat pabrėžia, kad didžioji dalis eTauron tinkle veikiančių stočių yra maitinamos sertifikuota elektra iš atsinaujinančių šaltinių. Tokia kryptis atitinka rinkos lūkesčius, nes elektromobilių įkrovimo klimato nauda tiesiogiai priklauso nuo to, kokia elektra realiai naudojama.

    „Energetikos transformacija – tai ne tik atsinaujinančių išteklių plėtra, bet ir modernių paslaugų ekosistema, padedanti mažinti emisijas ir elektrifikuoti transportą“, – sakė „Tauron Nowe Technologie“ vadovas Bartłomiejas Wyczałkowskis.

    Ekspertų vertinimu, tokios 100 proc. finansuojamos programos operatoriams yra svarbios dėl dviejų priežasčių: jos leidžia greičiau užpildyti vadinamąsias baltąsias dėmes žemėlapyje ir didina pasitikėjimą tinklu, kai stotys atsiranda strategiškai svarbiuose taškuose, pavyzdžiui, prie oro uostų ar pagrindinių transporto koridorių.

  • WIG20 pasiekė naują šio ralio rekordą, bet finišavo žemiau: ar 3 800 punktų riba bus išlaikyta?

    Varšuvos biržos didžiųjų bendrovių indeksas WIG20 trečiadienį dar kartą atnaujino šio kilimo bangos rekordą ir trumpam pakilo iki 3 830 punktų. Vis dėlto sesijos pabaigoje investuotojų entuziazmas priblėso, o indeksas smuktelėjo 0,4 proc. ir užsidarė ties 3 803 punktų riba.

    Rinkos dalyvių akys dabar krypsta į 3 800 punktų lygį, kuris vertinamas kaip svarbus psichologinis ir techninis slenkstis. Jo išlaikymas gali rodyti, kad pastarojo meto kilimas kol kas nesibaigia, tačiau vis daugiau kalbama ir apie galimą pauzę po spartaus šuolio.

    „Sesija kartu patvirtino išsiveržimą virš 3 800 punktų, bet ir priminė, kad po staigių kilimų rinka dažnai sustoja konsolidacijai“, – sakė DM BOŚ analitikas Adamas Stańczakas.

    Platesniame kontekste dalis Varšuvos biržos indeksų demonstravo didesnį atsparumą: bendras WIG dienos metu taip pat buvo pasiekęs naujas aukštumas, o vidutinių bendrovių mWIG40 užfiksavo naują viršūnę ir sesiją baigė ties 10 034 punktais, pakilęs 0,2 proc. Tuo metu smulkių bendrovių sWIG80 nuo ankstesnių rekordų, pasiektų pavasario pabaigoje, išlieka nuosaikiai nusileidęs.

    Kiek trūksta iki istorinio rekordo?

    WIG20 visų laikų rekordas siekia 3 940 punktų ir buvo užfiksuotas 2007 metais. Po trečiadienio uždarymo iki šio lygio indeksui trūksta kiek daugiau nei 3,5 proc., todėl rinka priartėjo prie zonos, kurioje dažnai didėja svyravimai ir dalis investuotojų linkę fiksuoti pelną.

    Analitikų vertinimu, artimiausiomis dienomis svarbiausia bus ne tik bandymai artėti prie 3 900 ar net 4 000 punktų, bet ir tai, ar pavyks išsaugoti virš 3 800 punktų susiformavusį pagrindą. Jei indeksas imtų tvariau kristi žemiau šios ribos, didėtų tikimybė, kad prasidės gilesnė korekcija.

    Kas palaiko apetitą rizikai?

    WIG20 impulso fonui svarbūs ir išoriniai veiksniai, ypač JAV makroekonominiai rodikliai ir jų įtaka palūkanų normų lūkesčiams. Rinkas pastaruoju metu palaikė lėtėjanti infliacija JAV: metinis vartotojų kainų indekso augimas sumažėjo iki 3,5 proc., o tai sustiprino viltis, kad pinigų politika artimiausiu metu gali būti griežtinama lėčiau.

    Tokios nuotaikos paprastai skatina investuotojus grįžti į rizikingesnį turtą, tarp jų ir į akcijas besivystančiose rinkose. Kartu tai gali palaikyti kapitalo srautus į Vidurio Europos regioną, nors trumpalaikiai svyravimai išlieka tikėtini.

    „WIG20 išsiveržė iš kelių mėnesių konsolidacijos, o tai atveria galimybę formuotis dar vienai augimo bangai, tačiau spartus kilimas didina ir korekcijos riziką“, – sakė Noble Securities analitikas Jacekas Borawskis.

    Bankai traukėsi, bet indeksas kilo

    Įprastai bankų sektorius laikomas vienu svarbiausių WIG20 krypties veiksnių, nes jo svoris rinkoje reikšmingas. Pastaruoju metu bankų indeksas per metus yra pakilęs apie 50 proc., o per dvejus metus augimas siekia apie 80 proc., tačiau šįkart situacija buvo neįprasta.

    WIG20 naujos viršūnės buvo pasiektos tuo metu, kai bankų sektorius dvi dienas iš eilės silpo ir kiekvieną kartą krito daugiau nei 1 proc. Tai rodo, kad kilimą bent trumpuoju laikotarpiu palaikė kiti sektoriai, tačiau taip pat didina klausimų, ar ralis taps platesnis ir tvaresnis.

    Rinkos dalyviai dabar laukia, ar WIG20 sugebės stabilizuotis virš 3 800 punktų, ir ar pirkėjų jėgų užteks artėti prie 2007 metų rekordo. Net ir esant palankiam fonui, po pastarųjų savaičių šuolio tikėtina, kad investuotojai dažniau rinksis atsargesnę taktiką ir bus jautresni bet kokiems signalams apie galimą korekciją.

  • Ispanijos infliacija įstrigo ties 3,2 proc.: kainas kelia elektra, bet degalai pigina čekį

    Ispanijos infliacija įstrigo ties 3,2 proc.: kainas kelia elektra, bet degalai pigina čekį

    Infliacija trečią mėnesį nesikeičia

    Ispanijoje metinė infliacija birželio mėnesį išliko 3,2 proc. ir tokį patį lygį fiksavo jau trečią mėnesį iš eilės. Tai rodo Nacionalinio statistikos instituto (INE) patvirtinti vartotojų kainų indekso duomenys.

    Rodiklis tebėra aukščiau Europos Centrinio Banko siekiamo 2 proc. tikslo, todėl kainų spaudimas išlieka juntamas tiek namų ūkiams, tiek verslui. Tuo pat metu bazinė infliacija, kuri neįtraukia energijos ir neperdirbto maisto, sumažėjo iki 2,9 proc.

    Elektra brango po PVM pokyčių

    Didžiausiu infliacijos varikliu tapo elektra: jos kaina birželį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, padidėjo 6 proc. Prie to prisidėjo ir karščiai, kai gyventojai intensyviau naudoja kondicionierius bei ventiliatorius.

    Ankstesniais mėnesiais elektros kainos metiniu palyginimu buvo kritusios, o tai leido ilgiau išlaikyti sušvelnintą PVM tarifą. Šiai lengvatai pasibaigus, energijos dedamoji vėl tapo ryškesnė bendrame kainų indekse.

    „Birželio vartotojų kainų duomenys patvirtina Ispanijos Vyriausybės priemonių veiksmingumą: infliacija išlieka stabili, o maisto kainų augimas lėtėja“, – sakė finansų ministras Arcadi España.

    Degalų kainas trumpam atvėsino geopolitika

    Infliaciją švelnino pigesni degalai, kurių dinamiką birželį paveikė trumpalaikis įtampos sumažėjimas Artimuosiuose Rytuose. Vis dėlto situacijai vėl aštrėjant, naftos kainos gali grįžti prie kilimo, o tai greitai persiduotų ir degalinių švieslentėms.

    INE duomenimis, benzinas birželį metiniu palyginimu brango 1,3 proc., o dyzelinas – 14,1 proc. Ispanijos valdžia tuo pačiu tęsia palaipsnį degalų subsidijų atsisakymą, todėl kainų jautrumas rinkos svyravimams didėja.

    Būstas ir turizmas didina spaudimą

    Ryškiau brango ir su būstu susijusios išlaidos: ši dedamoji birželį metiniu palyginimu augo 4,7 proc., kai gegužę augimas siekė 1,4 proc. Transporto kainų augimas lėtėjo iki 5,1 proc., tačiau kainų lygį aukštyn stūmė ir paslaugos.

    Restoranų bei apgyvendinimo paslaugų kainos, prasidėjus intensyviam turizmo sezonui, kilo sparčiai, o apgyvendinimo paslaugos pabrango 9,3 proc. Tai atspindi bendrą Europos tendenciją, kai paslaugų infliacija, ypač kelionių pike, išlieka atsparesnė mažėjimui.

    Didžiausia provincijų infliacija fiksuota Madride – 3,8 proc., kiek mažesnė Las Palmas – 3,6 proc. Mažiausi rodikliai užfiksuoti Cáceres ir Jaén, kur metinė infliacija siekė 2,2 proc., o tarp regionų lėčiausiai kainos kilo Extremadūroje – 2,4 proc.

  • ES ir JAV muitų drama: Briuselis prašo išimčių už 150 mlrd. eurų – kas pateko į sąrašą?

    ES ir JAV muitų drama: Briuselis prašo išimčių už 150 mlrd. eurų – kas pateko į sąrašą?

    Europos Komisija Jungtinėms Valstijoms pateikė šimtų prekių sąrašą, kurias siekia išimti iš 15 proc. muito tarifų, taikomų pagal 2025 metais pasirašytą vadinamąjį Turnberry prekybos susitarimą. Pasak su procesu susipažinusių šaltinių, tikslas – apsaugoti svarbiausius Europos eksportuotojus ir tiekimo grandines.

    ES prekybos pareigūnas Matthias Jørgensen Europos Parlamento nariams nurodė, kad prašomos išimtys apimtų apie 150 mlrd. eurų vertės ES eksporto į JAV. Jo teigimu, į sąrašą pateko prekės, kurios yra ekonomiškai reikšmingos Europai arba kurių pasiūla JAV vidaus rinkoje yra ribota.

    Dokumente minimi maisto produktai ir gėrimai, taip pat pramonės gaminiai: nuo sūrių, alyvuogių aliejaus, vyno, stipriųjų gėrimų ir alaus iki makaronų. Taip pat įtraukti medicinos prietaisai, elektros įranga ir įvairios mašinos, kurios sudaro didelę dalį ES eksporto į JAV.

    Kas numatyta Turnberry susitarime

    2025 metais Škotijoje pasiektas susitarimas tarp Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen ir JAV prezidento Donaldo Trumpo turėjo sustabdyti plataus masto muitų karą. Pagal jį Europa sutiko su 15 proc. JAV tarifais ES prekėms, o ES savo ruožtu atsisakė muitų JAV pramoninėms prekėms.

    Vėliau bendrame Briuselio ir Vašingtono pareiškime buvo numatyta galimybė svarstyti mažesnius tarifus toms prekėms, kurios svarbios abiejų pusių ekonomikai ir vertės grandinėms. Buvo akcentuojama, kad iki 2025 metų vidutinis tarifų lygis siekė apie 3,3 proc., todėl verslas ES siekia sugrįžti bent prie panašios naštos.

    Derybos dėl išimčių ilgą laiką strigo, nes JAV nenorėjo jų atverti, kol ES nesumažins tarifų amerikietiškoms prekėms. Po to, kai ES teisėkūros procesas buvo užbaigtas ir nuo liepos 1 dienos muitai JAV pramonės prekėms panaikinti, Europos Komisija tikisi pagreitinti diskusijas dėl atleidimų.

    Vynas ir metalai – didžiausi įtampos taškai

    ES šalys jau nuo 2025 metų spaudė Europos Komisiją, kad ši išsiderėtų palankesnes sąlygas jų pagrindiniams eksportams į JAV. Ypač aktyviai dėl vyno tarifų švelninimo siekia Prancūzija, Italija ir Ispanija, nes JAV rinka išlieka viena svarbiausių Europos gėrimų eksportuotojams.

    Kitas sudėtingas klausimas – plienas ir aliuminis, kuriems JAV toliau taiko 50 proc. tarifus. Matthias Jørgensen perspėjo, kad derybos dėl šių produktų gali būti itin sunkios, nes Vašingtonas argumentuoja nacionaliniu saugumu ir siekiu saugoti JAV gamybą.

    Europos Komisija taip pat pripažįsta, kad net ir pasiekus Turnberry susitarimą prekybos santykiai išlieka nepastovūs. Riziką didina JAV politiniai signalai dėl galimų atsakomųjų priemonių, jei Europos valstybės imtųsi skaitmeninių mokesčių, kurie paliestų JAV didžiąsias technologijų bendroves.

    Artimiausiu metu Briuseliui svarbiausia įrodyti, kad išimtys iš 15 proc. tarifų yra abipusiai naudingos: mažintų kainų spaudimą vartotojams, apsaugotų tiekimo grandines ir sumažintų naujo tarifų konflikto tikimybę. Tačiau sprendimus lems politinė valia Vašingtone ir tai, kiek ES sugebės pagrįsti, jog daliai prekių griežti tarifai kenkia ir JAV rinkai.

  • Skaitmeninis euras artėja: ECB į pilotą atrinko 36 bankus ir fintechus – kas keisis jums?

    Skaitmeninis euras artėja: ECB į pilotą atrinko 36 bankus ir fintechus – kas keisis jums?

    Europos Centrinis Bankas (ECB) žengė dar vieną praktinį žingsnį link skaitmeninio euro: atrinko 36 mokėjimo paslaugų teikėjus, kurie dalyvaus plataus masto bandomajame projekte. Planuojama, kad pilotas prasidės 2027 metų antroje pusėje ir truks 12 mėnesių.

    ECB nurodo, kad dalyviai atrinkti iš daugiau nei 50 paraiškų visoje euro zonoje. Jie testuos sprendimus kartu su ECB ir euro zonos nacionaliniais centriniais bankais, siekiant įvertinti technologinę infrastruktūrą, veiklos procesus ir vartotojo patirtį.

    Pilote numatyta išbandyti atsiskaitymus žmogus žmogui ir žmogus verslui, tiek internetu, tiek ir neprisijungus prie interneto. Tokie scenarijai laikomi esminiais, kad skaitmeninis euras veiktų ne tik įprastomis sąlygomis, bet ir esant ryšio sutrikimams ar didelėms apkrovoms.

    Tarp atrinktų dalyvių yra tradiciniai bankai, skaitmeniniai bankai ir mokėjimo bendrovės, įskaitant „Deutsche Bank“, „UniCredit“, „Revolut“, „Adyen“ ir „Stripe“. ECB atstovo Piero Cipollone teigimu, didelis susidomėjimas rodo rinkos pasirengimą prisidėti prie kito projekto etapo ir stiprinti Europos mokėjimų ekosistemą.

    „Didelis rinkos susidomėjimas pilotu rodo privataus sektoriaus pasirengimą aktyviai įsitraukti ir greitai judėti pirmyn su skaitmeninio euro projektu, stiprinant Europos mokėjimų aplinką“, – sakė Piero Cipollone.

    Vis dėlto lemiamas etapas išlieka politinis ir teisinis: skaitmeninis euras negalės būti išleistas, kol ES institucijos nepatvirtins atitinkamos teisėkūros bazės. Derybos dėl teisės aktų vyksta tarp Europos Parlamento, ES Tarybos ir Europos Komisijos, o ECB pabrėžia, kad be šio sprendimo valiutos išleidimas negalimas.

    Pagal dabartines projekto gaires, formalus patvirtinimas galėtų įvykti 2027 metais, po to būtų užbaigtas pilotas, o viešas startas teoriškai galėtų sekti 2029 metais. Šie terminai nėra galutiniai, nes priklauso nuo teisėkūros tempo ir politinių kompromisų.

    ECB akcentuoja, kad skaitmeninis euras būtų papildoma, o ne grynuosius pakeičianti atsiskaitymo priemonė. Taip pat numatyta, jog vartotojams jis būtų prieinamas nemokamai per prižiūrimus mokėjimo paslaugų teikėjus, o pats instrumentas nebūtų palūkaninis.

    Kitas jautrus klausimas yra poveikis komerciniams bankams: kad dideli indėlių srautai nepersikeltų į centrinio banko pinigus, svarstomos laikymo ribos. Tokie saugikliai, kartu su privatumo ir duomenų apsaugos architektūra, yra tarp esminių projekto kriterijų, kuriuos turės patikrinti ir pilotas.

    Skaitmeninio euro iniciatyva taip pat siejama su strategine autonomija: Europa nori mažinti priklausomybę nuo ne europinių mokėjimo tinklų ir užtikrinti, kad pagrindinė mokėjimų infrastruktūra būtų valdoma pagal ES taisykles. ECB vadovė Christine Lagarde pastaruoju metu kartoja, kad tikslas yra modernizuoti atsiskaitymus išlaikant grynųjų vaidmenį, o ne sukurti jų pakaitalą.

    „Grynieji ir skaitmeninis euras abu bus teisėta mokėjimo priemonė, vadinasi, niekur Europoje niekas negalės pasakyti: atsiprašau, banknotų nepriimu“, – sakė Christine Lagarde.

  • Kinijos augimas smunka iki 4,3 proc.: kas stabdo ekonomiką ir ar eksportas dar gelbės?

    Kinijos augimas smunka iki 4,3 proc.: kas stabdo ekonomiką ir ar eksportas dar gelbės?

    Kinijos ekonomika antrąjį 2026 metų ketvirtį augo 4,3 proc. per metus ir pasiekė lėčiausią tempą nuo 2022 metų pabaigos. Oficialūs duomenys nuvylė lūkesčius ir gerokai atsiliko nuo pirmojo ketvirčio, kai augimas siekė apie 5 proc.

    Augimą labiausiai slopino silpna vidaus paklausa ir užsitęsęs nekilnojamojo turto sektoriaus nuosmukis. Nors pramonė ir eksportas demonstravo atsparesnius rodiklius, to neužteko, kad kompensuotų vartojimo ir investicijų stagnaciją šalies viduje.

    Kodėl ekonomika lėtėja?

    Ekonomistai pabrėžia, kad Kinijos augimo modelis darosi vis labiau nesubalansuotas: valstybės parama ir investicijos koncentruojamos į pažangias sritis, tokias kaip DI, puslaidininkiai ir robotika. Tuo metu mažesnės pridėtinės vertės gamyba ir daug darbo vietų kuriantis paslaugų sektorius auga vangiau.

    Prie silpnesnių nuotaikų prisideda ir nekilnojamojo turto krizės šleifas: būstas ilgą laiką buvo svarbus namų ūkių turto bei savivaldybių finansų ramstis. Kai kainos ir pardavimai spaudžiami, gyventojai linkę taupyti, o verslas atsargiau planuoja plėtrą.

    Eksportas šauna, bet ar užteks?

    Eksportas pirmąjį 2026 metų pusmetį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, didėjo 17,6 proc., o birželį šuolis siekė 27 proc. Šį pagyvėjimą skatino pasaulinė paklausa Kinijos gaminiams, įskaitant elektrines transporto priemones, elektronikos komponentus ir su DI bumu siejamą įrangą.

    Vis dėlto augantis prekybos perteklius didina įtampą su partneriais, kurie kritikuoja Kiniją dėl subsidijų ir galimo perteklinės produkcijos eksporto. Tokia dinamika reiškia, kad vien eksportu paremta strategija gali susidurti su papildomomis kliūtimis, įskaitant importo ribojimus ar tarifus.

    Vartojimas rodo mišrius signalus

    Vidaus rinkoje matyti nevienareikšmės tendencijos: mažmeninė prekyba birželį augo 1,0 proc. per metus ir atsitiesė po gegužės smukimo. Didesnį aktyvumą rodė ryšio įrangos ir kosmetikos pardavimai, tačiau automobilių ir kitų brangių pirkinių paklausa išliko silpna.

    Pramonės gamyba birželį augo 5,3 proc. ir viršijo prognozes, o tai rodo, kad gamybos sektorius vis dar yra vienas pagrindinių ekonomikos atramos taškų. Vis dėlto didėjantis automatizavimas ir DI sprendimų diegimas kelia klausimų, ar ilgainiui bus sukurta pakankamai naujų darbo vietų.

    Tarptautinis valiutos fondas 2026 metų Kinijos augimo prognozę yra padidinęs iki 4,6 proc., o 2027 metais tikisi 4,1 proc. Kinijos vadovybė 2026 metams yra nustačiusi 4,5–5 proc. augimo tikslą, tad didėja spaudimas imtis papildomų priemonių vidaus paklausai stiprinti ir užimtumui stabilizuoti.

  • Europos įmonių skolų reitingas šokiruoja: lyderė lenkia BVP 2,5 karto – kodėl taip yra?

    Europos įmonių skolų reitingas šokiruoja: lyderė lenkia BVP 2,5 karto – kodėl taip yra?

    Naujausi Eurostato duomenys rodo, kad įmonių skola Europos Sąjungoje labai skiriasi, o didžiausi skaičiai fiksuojami ne ten, kur dažniausiai tikimasi. Skaičiuojama ne valdžios, o ne finansų įmonių skola, lyginama su šalies bendruoju vidaus produktu.

    2025 metų pabaigoje ES įmonių skola siekė 70,1 proc. BVP, o euro zonoje buvo kiek didesnė – 71,6 proc. Abu rodikliai priartėjo prie žemiausių lygių per beveik du dešimtmečius, nes nominalus ekonomikos augimas daug kur aplenkė skolinimosi tempą.

    Ką tiksliai skaičiuoja Eurostatas

    Rodiklis apima ne finansų įmonių skolas bankams ir skolos vertybinius popierius, pavyzdžiui, įmonių obligacijas. Bankų, draudikų ir kitų finansų institucijų įsipareigojimai į šią statistiką neįtraukiami.

    Siekiant išvengti dvigubo skaičiavimo, išmetamos paskolos tarp tos pačios šalies įmonių. Tačiau tarpvalstybinis skolinimas tos pačios tarptautinės grupės viduje lieka statistikoje, ir tai ypač stipriai didina rodiklius finansų centruose.

    Kodėl svarbi 85 proc. riba

    Europos Komisija 85 proc. BVP ribą naudoja kaip orientyrą Makroekonominių disbalansų procedūroje. Šis „įspėjimo slenkstis“ atsirado po pasaulinės finansų krizės ir euro zonos skolų krizės, kai išryškėjo privataus sektoriaus per didelio įsiskolinimo rizikos.

    Ribos peržengimas automatiškai nereiškia artėjančios krizės ar sankcijų. Dažniau tai signalas Komisijai įvertinti, ar aukšti skaičiai kyla iš realių pažeidžiamumų, ar iš struktūrinių ir statistinių ypatumų.

    Kas ES viršija įspėjimo slenkstį

    Eurostato skaičiavimais, septyniose ES valstybėse įmonių skola viršija 85 proc. BVP. Tarp jų yra Belgija (90,6 proc.) ir Prancūzija (91,6 proc.), taip pat Nyderlandai (106,3 proc.), Kipras (107,3 proc.), Švedija (108,6 proc.) ir Danija (115,4 proc.).

    Aiški išimtis – Liuksemburgas, kur įmonių skola siekia 251,1 proc. BVP. Tai daugiau nei du su puse karto viršija šalies metinę ekonomikos apimtį ir yra didžiausias rodiklis visoje ES.

    Kodėl viršuje – maži finansų centrai

    Keturi iš penkių aukščiausių rodiklių tenka palyginti mažoms ekonomikoms, kurios veikia kaip tarptautiniai finansų ir holdingų centrai: Liuksemburgui, Nyderlandams, Kiprui ir Belgijai. Tokiose šalyse registruojamos tūkstančiai specialios paskirties ar grupės finansavimo įmonių, kurios realios veiklos vietos ekonomikoje turi mažai, bet jų skola statistikoje priskiriama ne finansų įmonėms.

    Dėl to skaičiai dažnai labiau atspindi, kur tarptautinės korporacijos susidėlioja vidinį finansavimą ir investicijų srautus, o ne tai, kiek realiai skolinasi vietos gamyba, prekyba ar paslaugos. Ne veltui kai kurių šalių centriniai bankai skelbia alternatyvius vertinimus, bandydami atskirti vidaus įmonių įsiskolinimą nuo tarptautinių finansavimo struktūrų.

    Kur skola laikoma tikra rizika

    Ne visur aukštas rodiklis yra statistinis efektas. Prancūzija šiame kontekste dažnai minima kaip didelė ekonomika, kur aukštesnė įmonių skola labiau siejama su realiais makrofinansiniais iššūkiais, o ne vien su tarptautinių grupių apskaita.

    Švedijoje didelė skolos dalis koncentruota komercinio nekilnojamojo turto sektoriuje, kuris ypač išaugo itin žemų palūkanų laikotarpiu. Po 2022 metų palūkanų šuolio būtent šis segmentas daugelyje Europos šalių tapo jautresnis refinansavimo rizikai ir finansavimo kainai.

    Įdomiausia – reitingo apačioje

    Priešingą vaizdą rodo Italija ir Graikija: nors jų viešoji skola ES yra viena didžiausių, įmonių įsiskolinimas išlieka palyginti mažas. 2025 metų pabaigoje Graikijos įmonių skola siekė 58,6 proc. BVP, o Italijos – 55,1 proc., abiem atvejais žemiau ES vidurkio.

    Tai pabrėžia pagrindinę šių duomenų žinutę: įmonių skolos reitingas ne visada sutampa su viešųjų finansų problemomis. Dažnai jis pasakoja apie skirtingus ekonomikos modelius, kapitalo rinkų gylį ir tai, kokį vaidmenį valstybė atlieka kaip tarptautinių įmonių finansavimo platforma.

    Žvelgiant į bendrą vaizdą, Europos įmonių skolos statistika yra ir perspėjimo indikatorius, ir veidrodis, rodantis finansų globalizaciją. Norint suprasti realias rizikas, vien „proc. nuo BVP“ neužtenka – būtina įvertinti, kas tiksliai skolinosi, kam ir kokiu tikslu.