Vokietijos sunkiojo transporto gamintoja MAN iki 2038 metų ketina investuoti apie 1,2 mlrd. eurų į savo gamyklą Niepolomicuose Lenkijoje. Apie planus pranešta po to, kai finansų ir ekonomikos ministras Andrzejus Domańskis pasirašė bendradarbiavimo memorandumą, skirtą strateginėms investicijoms regione.
Skelbiama, kad numatoma plėtra apims pažangių gamybos technologijų diegimą ir elektromobilumo kryptį. Tai reiškia ne tik papildomas investicijas į įrangą ir procesų automatizavimą, bet ir pasirengimą elektrifikuoto sunkiojo transporto gamybai bei susijusioms tiekimo grandinėms.
„Šiandien kartu atveriame naują šios istorijos etapą. Memorandumo pasirašymas atveria kelią strategiškai svarbiai investicijai į elektromobilumą“, – sakė Andrzejus Domańskis.
Ministerijos vertinimu, projektas svarbus ne vien vietos ekonomikai, bet ir platesniam Europos kontekstui, kuriame sunkvežimių sektorius sparčiai juda mažesnių emisijų link. Gamintojams tai reiškia augantį poreikį perorientuoti gamyklas, mokyti darbuotojus ir pritaikyti gamybos linijas naujoms jėgainėms bei baterijų ar vandenilio technologijoms.
Niepolomicų MAN gamykla veikia nuo 2007 metų ir šiuo metu joje dirba daugiau kaip 2 500 žmonių. Įmonė nurodo, kad per metus čia pagaminama kelios dešimtys tūkstančių MAN sunkvežimių, todėl planuojamos investicijos gali turėti reikšmingą poveikį tiek gamybos apimtims, tiek vietos tiekėjų užsakymams.
Memorandumas, kaip įprasta tokio tipo susitarimuose, nėra galutinis investicijų finansavimo dokumentas, tačiau jis signalizuoja politinį ir institucijų palaikymą projektui. Praktikoje tai dažnai padeda greičiau suderinti infrastruktūros, leidimų, mokymo programų ir kitus klausimus, kurie lemia investicijų tempą.
MAN plėtra Niepolomicuose taip pat dera su platesne Vidurio ir Rytų Europos pramonės tendencija: regione stiprėja konkurencija dėl elektrifikuoto transporto projektų, o gamintojai renkasi vietas, kuriose gali užtikrinti kvalifikuotą darbo jėgą, tiekėjų tinklą ir logistinius pranašumus. Dėl to tokios investicijos tampa ne tik ekonomikos, bet ir pramonės politikos klausimu.
Leave a Reply