CP v2

Category: Finansai

  • Lenkija švaisto pigią saulės ir vėjo energiją: galios mokestis įmonėms brangina vartojimą dieną

    Lenkijoje daugėjant saulės ir vėjo elektrinių, rinkoje vis dažniau atsiranda valandų, kai elektros pasiūla viršija paklausą. Tačiau dalis pigios žaliosios energijos taip ir nepasiekia vartotojų, nes sistema turi ją riboti, o pramonei ne visada apsimoka didinti vartojimą tada, kai gamyba didžiausia.

    Problemą išryškino analitinio centro „Instytut Reform“ vertinimas: galios mokesčio (mokėjimo už pajėgumų užtikrinimą) skaičiavimo tvarka kai kuriais atvejais veikia kaip atgrasantis signalas įmonėms. Rezultatas paradoksalus – valandomis, kai saulė generuoja daugiausia, verslui vartoti daugiau gali būti brangiau.

    Kaip galios mokestis iškreipia signalus?

    Galios mokestis Lenkijoje pramonės vartotojams taikomas už kiekvieną suvartotą megavatvalandę nustatytomis darbo dienų valandomis, kurios apima didžiąją dienos dalį. Būtent tuo metu fotovoltinės elektrinės paprastai ir pagamina daugiausia elektros.

    „Instytut Reform“ teigimu, esamas modelis skatina kuo lygesnį paros vartojimo profilį, nes daliai įmonių taikomos reikšmingos nuolaidos. Tuo pat metu bandymas lanksčiau reaguoti į sistemos poreikius ir didinti vartojimą saulėtomis valandomis gali lemti kelis kartus didesnę galios mokesčio naštą.

    „Skutek yra paradoksalus: įmonės, kurios norėtų sugerti fotovoltikos perteklių, patiria didesnius kaštus nei tos, kurios to nedaro“, – teigiama „Instytut Reform“ analizėje.

    Ribojimai auga, kai OZE plečiasi

    Didėjant atsinaujinančių išteklių generacijai, vis aktualesnis tampa taip vadinamas gamybos ribojimas, kai dėl tinklo balansavimo ar pralaidumo apribojimų dalis saulės ar vėjo elektrinių gamybos laikinai mažinama. Tai reiškia, kad pagaminta energija prarandama, nors galėtų pakeisti brangesnę generaciją ar būti panaudota pramonėje.

    Forum Energii skaičiavimais, 2025 metais dėl ribojimų į tinklą nepateko apie 1,4 teravatvalandės atsinaujinančios energijos, beveik dvigubai daugiau nei ankstesniais metais. Organizacija taip pat atkreipė dėmesį, kad didelė ribojimų dalis tenka toms valandoms, kurios sutampa su galios mokesčio taikymo laikotarpiu.

    Siūlomos reformos: valandos, nuolaidos ir pereinamasis laikotarpis

    „Instytut Reform“ vertino kelis alternatyvius galios mokesčio modelius ir jų poveikį skirtingiems pramonės vartojimo profiliams. Išvada – reformos galėtų padėti didinti sistemos lankstumą: skatinti vartojimą per atsinaujinančios generacijos pikus ir kartu mažinti apkrovą tikrais pajėgumų trūkumo momentais.

    Vienas aptariamų principų – aiškiau atskirti tikras metines piko valandas nuo likusio laikotarpio, kad mokestis būtų labiau siejamas su realia pajėgumų stygiaus rizika. Tarp pasiūlymų minimas ir dabartinių nuolaidų lygaus profilio vartotojams peržiūrėjimas, kartu numatant apsaugą energijai imlioms įmonėms pereinamuoju laikotarpiu, jei jų galimybės greitai pakeisti vartojimą yra ribotos.

    Diskusija dėl galios mokesčio dizaino tampa platesnės energetikos transformacijos dalimi: kuo daugiau nepastovios generacijos į sistemą ateina, tuo svarbesni tampa kainų signalai, skatinantys vartojimo lankstumą, kaupimą ir paklausos valdymą, kad pigi žalia energija nebūtų prarandama.

  • Kinijos „DeepSeek“ kuria DI lustą inferencijai: ką tai reikštų „Huawei“ ir „Nvidia“?

    Kinijos dirbtinio intelekto startuolis DeepSeek projektuoja nuosavą lustą, skirtą vadinamajai inferencijai, kai jau apmokytas modelis generuoja atsakymus vartotojams. Tokia kryptis gali sumažinti bendrovės priklausomybę nuo iki šiol naudotų „Nvidia“ ir „Huawei“ sprendimų.

    Skirtingai nei lustai, dažnai siejami su didžiausiais DI mokymo klasteriais, inferencijai optimizuotas procesorius paprastai orientuojamas į efektyvumą, mažesnes energijos sąnaudas ir didesnį našumą konkrečioms užklausoms. Rinka šioje vietoje sparčiai auga, nes daugumai įmonių didžiausios išlaidos atsiranda ne vien mokant modelius, o juos kasdien paleidžiant produktuose.

    Jeigu projektas pavyktų, tai būtų strategiškai reikšmingas posūkis: bendrovė, iki šiol labiausiai sieta su modelių kūrimu, žengtų į puslaidininkių sritį. Praktikoje tai reikštų didesnę kontrolę tiekimo grandinėje ir galimybę tiksliau priderinti aparatinę įrangą prie savo modelių architektūrų.

    Didžiausias tiesioginis spaudimas, tikėtina, tektų „Huawei“, kuri Kinijoje tapo viena svarbiausių alternatyvų „Nvidia“ sprendimams po JAV eksporto ribojimų. Pastaraisiais metais „Huawei“ užėmė reikšmingą vietos DI lustų rinkos dalį, tačiau jos pozicijas silpnina ir kiti Kinijos technologijų žaidėjai, kuriantys nuosavus procesorius.

    „Nvidia“ poveikis gali būti labiau ribotas, nes įmonės galimybės parduoti pažangiausius lustus Kinijoje jau yra suvaržytos reguliavimu. Rinkos dalyviai pažymi, kad DeepSeek šansai plačiai eksportuoti savo lustus už Kinijos ribų būtų menki be prieigos prie moderniausių gamybos technologijų.

    „DeepSeek praktiškai neturi šansų parduoti lustų už Kinijos ribų, jei negaus prieigos prie pažangiausių gamybos technologijų“, – sakė analitikas Richardas Windsor.

    DeepSeek tarptautinį dėmesį pelnė po to, kai pristatė itin efektyvius DI modelius, kurie greitai išplito visame pasaulyje. Iki šiol įmonė buvo vertinama kaip labiau orientuota į techninius proveržius ir modelių kokybę nei į agresyvią komercializaciją, tačiau nuosavo lusto kūrimas rodo ambiciją stiprinti ir infrastruktūrinę savo technologijų pusę.

  • Kinija svarsto riboti pažangiausių DI modelių prieigą iš užsienio: kokį poveikį tai turėtų rinkai

    Kinijos valdžia per pastarąjį mėnesį susitiko su didžiosiomis technologijų bendrovėmis ir aptarė galimus apribojimus, kurie ribotų pažangiausių Kinijoje kuriamų dirbtinio intelekto (DI) modelių prieigą iš užsienio. Diskusijos apimtų ir dar nepaskelbtus modelius, todėl signalas rinkai yra aiškus: Pekinas DI vis dažniau vertina kaip strateginį, valstybei svarbų išteklių.

    Agentūros „Reuters“ šaltinių teigimu, pokalbiuose dalyvavo tokie rinkos lyderiai kaip „Alibaba“ ir „ByteDance“, taip pat startuolis Z.ai. Susitikimams vadovavo Kinijos Prekybos ministerija, o pagrindinis klausimas buvo, kaip užtikrinti, kad naujausios DI technologijos neišeitų už šalies ribų be kontrolės.

    DI kaip nacionalinis išteklius

    Pastaraisiais metais JAV ir Kinija DI vystymą ima sieti ne tik su ekonomika, bet ir su nacionaliniu saugumu, todėl atsiranda vis daugiau priemonių, ribojančių jautrių technologijų sklaidą. Kinijos atveju tai reikštų bandymą suvaldyti, kas ir kokiomis sąlygomis gali naudotis pažangiausiais modeliais, įskaitant tiek uždarus, tiek atviresnius sprendimus.

    Per susitikimus taip pat aptarta idėja griežčiau vertinti konfidencialios DI technologijos nutekinimą ar vagystę, pritaikant nacionalinio saugumo teisės aktus. Tokia kryptis reikštų, kad technologijų apsauga taptų ne vien įmonių vidaus taisyklių, bet ir baudžiamosios rizikos klausimu.

    Kas pasikeistų tarptautiniams naudotojams?

    Kinijos DI sprendimai pastaruoju metu išpopuliarėjo pasaulyje dėl santykinai mažesnių kaštų ir sparčiai augančių galimybių, ypač verslo diegimuose. Jei prieiga iš užsienio būtų apribota, daliai įmonių tai galėtų reikšti didesnes išlaidas, nes tektų rinktis brangesnes alternatyvas arba daugiau investuoti į savus modelius bei infrastruktūrą.

    Tokie pokyčiai galėtų paveikti ir DI paslaugų teikėjų strategijas: nuo regioninio produktų atskyrimo iki griežtesnio vartotojų tikrinimo, licencijavimo ar ribojimų dėl modelių svorių ir pažangiausių funkcijų. Praktikoje tai galėtų reikšti mažiau galimybių už Kinijos ribų tiesiogiai pasiekti naujausias versijas ar naudotis pažangiausiais pajėgumais.

    Sprendimų dar nėra

    „Reuters“ nurodo, kad galimų priemonių apimtis dar svarstoma, o apribojimai gali būti taikomi tik būsimiems modeliams. Kol kas neaišku, kada tokie sprendimai galėtų įsigalioti ir ar jie apskritai bus priimti, tačiau pats faktas, kad vyksta tokio lygio konsultacijos, rodo augantį valstybinį dėmesį DI eksporto ir naudojimo kontrolei.

    Rinkai tai būtų dar vienas ženklas, kad DI plėtra vis labiau priklauso ne tik nuo technologinės pažangos, bet ir nuo geopolitinių taisyklių. Kuo daugiau šalių DI priskirs strateginėms technologijoms, tuo dažniau prieiga, kainos ir galimybės bus formuojamos politiniais sprendimais, o ne vien konkurencija.

  • Lenkijos elektros tinklai PSE stiprina infrastruktūros apsaugą: bendradarbiaus su teritorine gynyba

    Lenkijos perdavimo sistemos operatorė Polskie Sieci Elektroenergetyczne (PSE) pranešė pasirašiusi bendradarbiavimo susitarimą su 2 Liublino teritorinės gynybos brigada. Sutarties tikslas – stiprinti kritinės elektros energetikos infrastruktūros apsaugą ir pasirengimą galimoms krizėms.

    PSE teigia kurianti daugiasluoksnę saugumo sistemą, apimančią grėsmių aptikimą, prevenciją ir neutralizavimą. Tam pasitelkiamos šiuolaikinės technologijos, įskaitant pilotuojamus ir bepiločius orlaivius duomenims rinkti, taip pat teleinformatikos sprendimus operatyviai analizei.

    „PSE plėtojame daugiasluoksnes saugumo sistemas, kurios apima aptikimą, prevenciją ir grėsmių neutralizavimą“, – sakė PSE Saugumo departamento direktorius Danielis Wagneris.

    Operatorė taip pat nurodo, kad dalis atsparumo priemonių finansuojama Europos Sąjungos lėšomis. Pasak PSE, daugiau kaip 20 mln. eurų investicijos iš programos „Connecting Europe Facility“ prisideda prie pastočių atsparumo stiprinimo ir elektros jungties su Lietuva apsaugos.

    Susitarimas su teritorine gynyba numato praktinį bendradarbiavimą: bendrų procedūrų kūrimą, mokymus, pratybas ir keitimąsi patirtimi. Tokia kryptis atspindi platesnę tendenciją Europoje, kai energetikos operatoriai vis dažniau glaudžiau dirba su gynybos ir vidaus saugumo struktūromis dėl augančių fizinių ir hibridinių grėsmių.

    „Šiuolaikinis saugumas kuriamas bendradarbiaujant. Pasirašytas susitarimas leis kartu rengti procedūras, vykdyti mokymus ir pratybas bei keistis patirtimi“, – sakė pulkininkas Zbigniewas Krzyszczukas, 2 Liublino teritorinės gynybos brigados vadas.

    PSE pabrėžia, kad tai – tęstinė linija, stiprinant ryšius su už saugumą ir krizių valdymą atsakingomis nacionalinėmis institucijomis. 2025 metų gruodį operatorė formalizavo bendradarbiavimą su Lenkijos kariuomenės Generaliniu štabu, o vėliau pradėjo partnerystę su Teritorinės gynybos pajėgų vadovybe.

    Kaip nurodo PSE, Liublino regionas pasirinktas pirmiausia dėl jo strateginės reikšmės valstybės saugumui ir infrastruktūros apsaugai. Operatorė planuoja analogiškus susitarimus su kitomis teritorinės gynybos brigadomis skirtingose šalies dalyse, siekiant suvienodinti apsaugos praktiką ir greičiau mobilizuoti pajėgas incidentų atveju.

    Energetikos ekspertai atkreipia dėmesį, kad perdavimo tinklų saugumas šiandien apima ne tik fizinę apsaugą, bet ir technologinę stebėseną, incidentų valdymo procedūras bei atsarginių pajėgumų planavimą. PSE pasirinktas modelis rodo siekį sujungti technologinius sprendimus su instituciniu reagavimu, kad kritinės infrastruktūros atsparumas būtų didinamas sistemingai.

  • „Amazon“ ruošia apie 23 mlrd. eurų obligacijų emisiją: kam bus skirtos lėšos ir ką tai sako apie DI

    JAV technologijų milžinė „Amazon“ pateikė JAV Vertybinių popierių ir biržos komisijai (SEC) dokumentus dėl planuojamos didelės apimties korporatyvinių obligacijų emisijos. Rinkos dalyviai vertina, kad siūlymo vertė gali siekti apie 23 mlrd. eurų, o sandoris būtų įgyvendintas artimiausiomis savaitėmis.

    Remiantis viešai skelbiama informacija, emisija būtų sudaryta iš kelių dalių: tiek su fiksuotomis, tiek su kintamomis palūkanomis. Numatomi skirtingi išpirkimo terminai apimtų laikotarpį maždaug nuo 3 iki 40 metų, taip leidžiant pritraukti skirtingo rizikos profilio investuotojus.

    Kam „Amazon“ reikalingi pinigai?

    Įmonė nurodo, kad pritrauktos lėšos būtų naudojamos kelioms kryptims: artėjančių skolų refinansavimui, bendriems korporatyviniams tikslams ir galimiems įsigijimams. Tokia struktūra būdinga didelėms bendrovėms, kurios siekia išlaikyti lankstumą, kai kapitalo poreikis gali greitai kisti.

    Emisijos organizatoriais įvardijami tarptautiniai investiciniai bankai „Barclays“, „Goldman Sachs“, „JPMorgan“ ir „Morgan Stanley“. Tokia bankų sudėtis paprastai signalizuoja, kad taikomasi į plačią institucinių investuotojų auditoriją JAV ir tarptautinėse rinkose.

    DI bumas keičia finansavimo logiką

    Pastaraisiais metais didžiosios technologijų bendrovės vis dažniau remiasi skolos rinka, nes kapitalo išlaidos sparčiai auga. Vienas svarbiausių veiksnių yra dirbtinio intelekto plėtra, reikalaujanti brangių duomenų centrų, specializuotų lustų, elektros galios ir tinklų infrastruktūros.

    Rinkose vis dažniau akcentuojama, kad DI lenktynės didina ilgalaikius įsipareigojimus: net ir labai pelningoms bendrovėms tampa patrauklu fiksuoti finansavimą ilgesniam laikui, kad būtų galima stabiliau planuoti investicijas. Kartu tai didina jautrumą palūkanų normų svyravimams ir prastesniam ekonomikos scenarijui.

    „Didelių technologijų įmonių skolinimasis pats savaime nėra problema, tačiau rizika išauga, kai investicijų tempas pranoksta pinigų srautų augimą“, – sako rinkos analitikai.

    Ką tai gali reikšti investuotojams?

    Didelė obligacijų emisija gali būti vertinama dvejopai. Viena vertus, tai yra įprastas būdas refinansuoti skolą ir užsitikrinti resursus strateginėms investicijoms, ypač kai kapitalo poreikis dėl DI infrastruktūros išlieka aukštas.

    Kita vertus, augantis skolos finansavimas gali kelti klausimų dėl viso sektoriaus įsiskolinimo trajektorijos ir vertinimų biržoje. Jei investuotojai pradėtų labiau abejoti investicijų grąža arba augtų finansavimo kaina, technologijų bendrovių vertės gali tapti jautresnės rinkos nuotaikoms.

  • KGHM paskelbė strategiją iki 2030 metų: konservatyvūs planai ir užuominos apie naujus produktus

    „KGHM Polska Miedź“ pristatė naują strategiją 2026–2030 metams, kuri rinkos dalyvių vertinama kaip santūri ir konservatyvi. Analitikų teigimu, dokumente mažiau pažadų apie staigius šuolius, tačiau daugiau akcento skiriama realioms pramonės problemoms: brangstančiai gavybai, sudėtingesniems telkiniams ir augantiems aplinkosaugos reikalavimams.

    Įmonė planuoja išlaikyti stabilų vario ir tauriųjų metalų gamybos lygį, o augimą numato nuosaikų. Toks pasirinkimas siejamas su tuo, kad pasaulinėje kasybos rinkoje vis daugiau bendrovių susiduria ne su plėtros, o su gavybos apimčių išlaikymo iššūkiais.

    Investicijos didelės, augimas mažas

    Strategijoje numatytos investicijos viršija 32 mlrd. zlotų, tai yra apie 7,4 mlrd. eurų, o galutinė suma gali būti didesnė. Įmonė pabrėžia, kad sprendimai priklausys nuo žaliavų kainų ciklo, pirmiausia vario, sidabro ir aukso, nes būtent jie lemia didžiausią pinigų srautų dalį.

    Pagal tikslus iki laikotarpio pabaigos vario gamyba turėtų siekti apie 730 000 tonų per metus, iš jų apie 590 000 tonų Lenkijoje ir apie 140 000 tonų užsienyje. Tai reikštų tik kelių proc. augimą, tačiau sektoriuje toks rezultatas dažnai laikomas sėkme, kai dalis konkurentų dėl senkančių telkinių fiksuoja smukimą.

    Sidabro gamyba strategijoje įvardijama apie 1 300 tonų per metus, tai yra artima dabartiniam lygiui. Rinkoje tai interpretuojama kaip signalas, kad įmonė pirmiausia siekia patikimo, prognozuojamo tiekimo, o ne agresyvaus apimčių didinimo.

    Daugiau dėmesio metalurgijai

    Viena ryškesnių krypčių strategijoje yra didesnis dėmesys metalurgijai ir aukštesnės pridėtinės vertės produktams. „KGHM Polska Miedź“ akcentuoja, kad vien tik žaliavos pardavimas riboja maržas, todėl didesnė produktų įvairovė gali tapti papildomu pelningumo šaltiniu.

    Rinkos pašnekovai atkreipia dėmesį, kad iki šiol įmonės vario produktų asortimentas buvo gana siauras, o plėtra dažnai priklauso nuo realios paklausos pramonėje. Kai kurie pirkėjai, ypač užsienyje, linkę įsigyti žaliavą ir perdirbimą atlikti patys, išsaugodami maržą savo grandinėje.

    Strategijoje taip pat matomas didesnis dėmesys perdirbimui: vienas iš aptariamų scenarijų yra Hutos Legnica transformavimas į perdirbimo kryptį labiau orientuotą gamyklą. Vario laužo ir kitų antrinių žaliavų panaudojimas pramonėje vis dažniau laikomas būdu mažinti priklausomybę nuo pirminės gavybos ir gerinti tiekimo saugumą.

    Kas liko tarp eilučių

    Dalies rinkos dalyvių vertinimu, įdomiausia strategijos dalis yra ne tai, kas pasakyta tiesiogiai, o tai, kas palikta tarp eilučių. Aptariama galimybė, kad įmonė gali ruoštis naujai gamybos linijai, jeigu Lenkijoje materializuotųsi dideli elektronikos ar puslaidininkių projektai, kuriems reikėtų vario ir sidabro tiekimo.

    Kita tema, kurią analitikai pasigedo strategijoje, yra aiškesnės dividendų politikos gairės. Investuotojams tokiose bendrovėse svarbu suprasti ne tik investicijų mastą, bet ir tai, kaip pelnas bus dalijamas akcininkams, ypač kai planuojamos didelės kapitalo išlaidos.

    „Norėtųsi daugiau tikslių duomenų apie dividendus, nes tokios įmonės vertinamos ir pagal tai, kaip dalijasi pelnu su akcininkais“, – sakė anonimiškumo prašęs rinkos analitikas.

    Dar vienas dažnai minimas trūkumas yra detalumas, kaip bus finansuojamos investicijos. Nors strategija nurodo kryptis ir apimtis, rinkai svarbu matyti aiškesnį planą dėl skolos, nuosavo kapitalo ir pinigų srautų balanso, ypač esant nepastovioms metalų kainoms.

    Platesniame kontekste vario paklausa pasaulyje toliau auga dėl elektros tinklų plėtros, atsinaujinančios energetikos, elektromobilių ir duomenų centrų. Tai reiškia, kad stabiliai metalą tiekiantys gamintojai gali įgyti papildomą vertę, tačiau konkurencinis pranašumas vis dažniau kuriamas ne tik kasyklose, bet ir perdirbime bei produktuose su didesne pridėtine verte.

  • IMF skaičiai stebina: 5 Europos šalys augs dvigubai greičiau už euro zoną iki 2031

    IMF skaičiai stebina: 5 Europos šalys augs dvigubai greičiau už euro zoną iki 2031

    Lėtas euro zonos tempas

    Europa artimiausiais metais gali susidurti su užsitęsusiu vangiu augimu, o euro zona, Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vertinimu, plėsis gerokai lėčiau nei pasaulio ekonomika. TVF prognozuoja, kad 2027–2031 metais euro zonos BVP vidutiniškai didės apie 1,2 proc. per metus.

    Toks tempas, palyginti su kitais regionais, atrodo kuklus: pasaulio ekonomikos augimas tuo pačiu laikotarpiu vertinamas apie 3,2 proc. per metus. TVF euro zonos perspektyvas sieja su didele viešąja skola, visuomenės senėjimu, silpnu našumo augimu, išliekamomis energijos sąnaudomis ir geopolitiniu neapibrėžtumu.

    Kas Europoje augs sparčiausiai

    Vis dėlto TVF prognozėse išsiskiria mažesnės Europos ekonomikos, kurios, tikimasi, augs daugiau nei dvigubai greičiau už euro zoną. Į šią grupę patenka Malta, Kosovas, Ukraina, Serbija ir Moldova.

    Šių šalių augimą skatina skirtingi veiksniai: nuo vidaus vartojimo ir diasporos perlaidų iki didelio masto investicijų, infrastruktūros projektų bei, Ukrainos atveju, tikėtinos rekonstrukcijos. Bendra tendencija aiški: sparčiausiai augančios ekonomikos dažnai yra mažesnės, lankstesnės, o jų plėtra priklauso nuo investicijų ir struktūrinių pokyčių.

    Malta, Kosovas, Ukraina: labai skirtingos istorijos

    TVF vertinimu, Malta turėtų išlikti sparčiausiai auganti Europos ekonomika: vidutinis metinis augimas artimiausiu penkmečiu gali siekti beveik 4 proc. Pastarąjį dešimtmetį šalies plėtrą stipriai rėmė turizmas, internetiniai žaidimai ir paslaugų sektorius, tačiau dabar vis svarbesnis tampa produktyvumo didinimas.

    „Ankstesniais metais ekonominį aktyvumą kurstęs užsienio darbuotojų antplūdis taip pat apkrovė infrastruktūrą ir viešąsias paslaugas, išryškindamas dabartinio modelio ribas“, – teigiama TVF vertinime.

    Kosovo augimas prognozuojamas apie 4 proc. per metus, jį daugiausia palaiko vidaus paklausa, viešosios investicijos, jaunų darbuotojų struktūra ir reikšmingos diasporos lėšos. TVF atkreipia dėmesį, kad spartesnę plėtrą galėtų sustiprinti ES naujasis augimo planas Vakarų Balkanams, tačiau išlieka rizika dėl importo priklausomybės ir silpnesnės eksporto bazės.

    Ukrainos prognozė išsiskiria prielaida, kad ekonomikos varikliu taps rekonstrukcija ir investicijų šuolis, jei karas slops. TVF Ukrainai numato apie 3,8 proc. vidutinį metinį augimą, o stipriausius metus sieja su didėjančiu atstatymo mastu.

    „Perspektyvos išlieka išskirtinai neapibrėžtos, nes karas ir toliau daro didelę žalą gyventojams ir ekonomikai“, – pažymi TVF.

    Serbija ir Moldova remiasi investicijomis bei ES darbotvarke

    Serbijos augimas, TVF vertinimu, turėtų siekti apie 3,5 proc. per metus, o dinamika gali stiprėti laikotarpio pabaigoje. Vienu iš impulsų įvardijamas intensyvus viešųjų investicijų ciklas, įskaitant transporto ir miesto infrastruktūros projektus, taip pat gamybos ir eksporto bazės plėtra.

    Moldovai prognozuojamas apie 3,5 proc. metinis augimas, atsigaunant po sukrėtimų, kuriuos sukėlė karo kaimynystė, energijos krizė ir klimato veiksniai. TVF augimą sieja su ES parama, investicijomis ir reformomis, o pagrindinėmis rizikomis įvardija geopolitinį nestabilumą bei galimą reformų tempo sulėtėjimą.

  • „Samsung“ rekordinis DI pelnas nepadėjo: per dieną rinkoje dingo apie 87 mlrd. eurų

    „Samsung“ rekordinis DI pelnas nepadėjo: per dieną rinkoje dingo apie 87 mlrd. eurų

    Rekordinis ketvirtis, bet rinkos šaltis

    Pietų Korėjos technologijų milžinė „Samsung“ pranešė prognozuojanti itin didelį veiklos pelno šuolį balandžio–birželio ketvirtį, tačiau investuotojų reakcija buvo priešinga. Nepaisant gerėjančių rezultatų, bendrovės vertė biržoje smuko taip, kad per vieną prekybos sesiją „ištirpo“ apie 87 mlrd. eurų.

    Rinkos dalyviai signalizavo, kad vien geri skaičiai jau nebeužtenka: vis daugiau klausimų kelia, kiek ilgai tęsis DI skatinamas atminties lustų bumas. Būtent šis sektorius pastaruoju metu tapo svarbiausiu „Samsung“ pelno varikliu.

    Kas įvyko su pelnu ir pajamomis

    „Samsung“ nurodė, kad balandžio–birželio ketvirtį tikisi apie 51 mlrd. eurų veiklos pelno. Palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, tai yra daugkartinis augimas, o pati bendrovė akcentavo, kad toks tempas tęsiasi jau trečią ketvirtį iš eilės.

    Tačiau buvo ir silpnesnė detalė: prognozuotos pajamos siekė apie 97,6 mlrd. eurų ir, nors metinis augimas įspūdingas, ši suma kiek prasilenkė su rinkos lūkesčiais. Investuotojai tokius signalus dažnai vertina kaip ženklą, kad kainų augimas gali lėtėti greičiau, nei tikėtasi.

    DI duomenų centrai kelia kainas, bet baimės nemažėja

    Pastarųjų ketvirčių šuolį labiausiai maitina DI duomenų centrų plėtra, kuri didina atminties lustų paklausą ir kelia kainas visoje rinkoje. Kartu keičiasi ir pirkėjų elgsena: daugiau klientų siekia ilgesnių tiekimo sutarčių, kad užsitikrintų pajėgumus, kai paklausa didžiausia.

    Vis dėlto rinka pradeda klausti, ar didžiosios technologijų bendrovės, finansuojančios DI infrastruktūrą, galės ilgai išlaikyti tokį investicijų tempą. Jei investicijos lėtėtų, atminties lustų kainų ciklas galėtų apsiversti, o tai ypač jautru tokio masto gamintojams kaip „Samsung“.

    „Investuotojus gąsdina ne dabartinis pelnas, o klausimas, ar šis DI skatinamas ciklas nesiekia piko“, – komentavo rinkos analitikai, vertindami staigų akcijų kritimą.

    Akcijų kritimas ir ko laukia rinka

    Po pranešimo „Samsung“ akcijos sesijos metu smuko daugiau nei 10 proc., o prekybą baigė beveik 7 proc. žemiau. Kartu žemyn pasislinko ir dalis viso Pietų Korėjos akcijų rinkos indekso bei konkurentų vertės, nes investuotojai vertino riziką visam lustų sektoriui.

    Situaciją paaštrina ir tai, kad „Samsung“ akcijos per metus buvo stipriai pabrangusios, todėl dalis rekordinių rezultatų jau galėjo būti įskaičiuota į kainą. Rinka dabar laukia detalesnės ataskaitos su padalinių rezultatais, kuri turėtų parodyti, ar augimas yra tvarus, ar tai tik dar vienas atminties rinkos ciklas.

  • Rutte ir von der Leyen įspėja: NATO laukia lūžis, jei Europa neatlaikys be JAV skėčio

    Rutte ir von der Leyen įspėja: NATO laukia lūžis, jei Europa neatlaikys be JAV skėčio

    NATO siunčia žinią Europai

    Ankaroje susirinkę NATO lyderiai išgirdo aiškią žinutę: Aljansas turi tapti labiau europietiškas, kad ilgainiui mažėtų priklausomybė nuo JAV saugumo garantijų. Apie tai kalbėjo Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen ir NATO generalinis sekretorius Markas Rutte.

    Jų teigimu, transatlantinis ryšys išlieka esminis, tačiau Europa privalo prisiimti didesnę atsakomybę už savo gynybą. Tam, pasak jų, reikia spartesnių investicijų ir greitesnio europinės gynybos pramonės įsibėgėjimo.

    Interoperabilumas ir darbų pasidalijimas

    Ursula von der Leyen pabrėžė, kad glaudus Europos Sąjungos ir NATO bendradarbiavimas yra būtinas, bet tam reikia užtikrinti pajėgų ir technikos suderinamumą. Praktikoje tai reiškia bendrus standartus, lengvesnį bendrų pirkimų įgyvendinimą ir efektyvesnį pajėgų veikimą kartu.

    „Kad išliktume transatlantiniai, turime tapti labiau europietiški“, – sakė Markas Rutte.

    NATO vadovas akcentavo aiškų institucijų vaidmenų pasidalijimą: NATO rūpinasi vadovavimo struktūra, gebėjimais ir standartais, o Europos Sąjunga turi svarų vaidmenį pramonės, investicijų ir reguliavimo srityse. Šis modelis, jo vertinimu, leidžia greičiau didinti realius karinius pajėgumus.

    Skirtingi tempai ir pinigų klausimas

    Pasak M. Rutte, Europa nebegali išlikti pernelyg priklausoma nuo JAV, todėl „stipresnė Europa stipresnėje NATO“ tampa strategine būtinybe. Priminta, kad 23 iš 27 Europos Sąjungos valstybių yra NATO narės, todėl sprendimai vienoje struktūroje neišvengiamai veikia kitą.

    Tekste pažymima, kad dalis valstybių, tarp jų Lenkija, Baltijos šalys ir Šiaurės šalys, gynybos finansavimą didina itin sparčiai, artėdamos prie naujai keliamo 5 proc. BVP tikslo. Tuo metu Ispanija, Belgija, Liuksemburgas ir Čekija, vertinant viešai skelbiamus įsipareigojimus, juda lėčiau.

    Ursula von der Leyen pristatė Europos Komisijos siūlomus finansinius instrumentus gynybos pajėgumams auginti: iki 150 000 000 000 eurų pagal SAFE paskolų programą ir dar apie 135 000 000 000 eurų, numatomų kitame Europos Sąjungos biudžete. Jos teigimu, šios lėšos turi ne tik stiprinti saugumą, bet ir kurti darbo vietas bei skatinti mokslinius tyrimus Europoje.

    Grėsmės fonas ir pramonės mobilizacija

    Fone minimos augančios įtampos transatlantiniu mastu, siejamos su JAV sprendimais dėl Irano ir laipsnišku dalies JAV karinių pajėgumų mažinimu Europoje. Europos šalys, anot teksto, siekia įrodyti Vašingtonui, kad yra pasirengusios didinti savo indėlį ir greičiau finansuoti gynybą.

    „Turime apsiginti. Tai yra pirmoji kiekvienos vyriausybės užduotis, o grėsmė yra reali“, – sakė Markas Rutte.

    NATO generalinis sekretorius teigė, kad reikia didžiulio šuolio visoje gynybos pramonės bazėje abiejose Atlanto pusėse, nes Rusija, jo žodžiais, yra mobilizavusi ekonomiką karui. Jis taip pat įspėjo neignoruoti bendradarbiavimo, kurį Rusija palaiko su Šiaurės Korėja, Iranu ir Kinija, ir ragino vertinti situaciją be naivumo.

  • Zelenskis meta iššūkį skeptikams: Ukraina jau turi tai, ko NATO labiausiai trūksta

    Zelenskis meta iššūkį skeptikams: Ukraina jau turi tai, ko NATO labiausiai trūksta

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad šalies karinė patirtis ir technologiniai gebėjimai sudaro tvirtą pagrindą Ukrainai tapti NATO nare. Kalbėdamas NATO viršūnių susitikimo gynybos pramonės forume Ankaroje jis akcentavo, kad Ukraina iš pagalbos gavėjos tapo saugumo tiekėja.

    Anot jo, per visą plataus masto karo laikotarpį Ukrainos kariuomenė greitai prisitaikė prie modernios kovos sąlygų, o tai leido sukurti pažangias oro gynybos, bepiločių sistemų ir smūgių giliai priešo teritorijoje pajėgas. Zelenskis teigė, kad tokie pajėgumai būtų natūrali NATO kolektyvinės gynybos dalis.

    „Ar tikrai teisinga palikti už NATO ribų šalį ir žmones, turinčius tokio lygio gynybinius pajėgumus? Jei jau mokame kovoti taip, šie pajėgumai turi stiprinti visus“, – sakė V. Zelenskis.

    Ukrainos lyderis pabrėžė, kad narystė sustiprintų viso Aljanso atgrasymą nuo Rusijos, nes Ukraina realiomis sąlygomis išbandė ir ištobulino tai, ką daugelis valstybių tik planuoja diegti. Jo vertinimu, Ukraina šiandien gali būti vienas svarbiausių Europos gynybos inovacijų šaltinių, ypač bepiločių technologijų srityje.

    Pastaraisiais mėnesiais Ukrainos dronų ir raketinių smūgių nuotolis tapo vienu svarbiausių diskusijų objektų. Zelenskis teigė, kad Ukrainos pajėgos iš esmės panaikino Rusijos įsitikinimą, jog jos giluminė teritorija yra saugi, todėl Maskvai tampa sudėtingiau stabiliai organizuoti gamybą ir logistiką.

    „Mes visiškai panaikinome pačią idėją, kad Rusija gali turėti strateginį užnugarį“, – sakė V. Zelenskis.

    Kaip vieną iš pavyzdžių jis įvardijo smūgius Rusijos energetikos infrastruktūrai, tarp jų ir atakas prieš naftos perdirbimo objektus. Tokie veiksmai, pasak Ukrainos vadovo, nebeatrodo kaip pavienės operacijos, o tampa nauja karo realybe, kuri keičia rizikos skaičiavimus abiejose fronto pusėse.

    Kartu Zelenskis akcentavo sritį, kurioje, jo teigimu, Ukraina ir Europa vis dar turi kritinį trūkumą, tai antibalistinė oro gynyba. Jis pabrėžė, kad Vakarų gamybos apimtys nebeatitinka atakų masto, kurį Ukraina patiria reguliariai, o panašūs iššūkiai vis dažniau matomi ir kituose regioniniuose konfliktuose.

    Ukrainos prezidentas dar kartą paragino partnerius didinti oro gynybos sistemų tiekimą, ypač „Patriot“ kompleksų ir perėmėjų, taip pat spartinti europinių alternatyvų kūrimą ir masinę gamybą. Jo teigimu, artimiausiuose susitikimuose su JAV prezidentu Donaldu Trumpu jis ketina siekti sprendimų dėl platesnio „Patriot“ perėmėjų tiekimo ir technologijų perdavimo.

    JAV pozicija dėl Ukrainos narystės NATO išlieka viena jautriausių temų. D. Trumpas yra viešai atmetęs Ukrainos narystės perspektyvą artimiausiu metu, tačiau Kyjivas toliau argumentuoja, kad narystė ir integracija į Aljanso gynybos planavimą būtų ne tik politinis simbolis, bet ir praktinė investicija į Europos saugumą.

    NATO procedūros numato, kad naujos narės priimamos tik vienbalsiu visų sąjungininkių sutarimu, o sprendimai paprastai priklauso ir nuo politinių, ir nuo karinių, ir nuo saugumo rizikų vertinimo. Zelenskio žinia Ankaroje buvo nukreipta į tai, kad Ukraina, nepaisant karo, jau dabar turi realiai patikrintą kompetenciją, kurios Aljansui gali prireikti vis labiau neapibrėžtoje saugumo aplinkoje.