CP v2

Category: Finansai

  • „Microsoft“ planuoja mažinti apie 4 800 darbo vietų: DI keičia taisykles, skaudžiausia – „Xbox“ padaliniui

    JAV technologijų bendrovė „Microsoft“ paskelbė per artimiausius mėnesius planuojanti panaikinti mažiausiai apie 4 800 darbo vietų. Bendrovė nurodo, kad sprendimas susijęs su išlaidų optimizavimu ir didesniu dirbtinio intelekto bei susijusios infrastruktūros panaudojimu, o ne vien tik su pavienių pozicijų pakeitimu automatizacija.

    „Microsoft“ visame pasaulyje dirba apie 219 000 žmonių, todėl šis žingsnis signalizuoja platesnę tendenciją: didžiosios technologijų įmonės vis dažniau perskirsto biudžetus iš personalo ir įprastų projektų į duomenų centrus, skaičiavimo pajėgumus ir DI produktų kūrimą. Rinkos spaudimas didinti pelningumą ir efektyvumą tokius sprendimus tik stiprina.

    „Planuojami atleidimai nėra tiesioginis darbuotojų pakeitimo dirbtiniu intelektu rezultatas, tačiau dirbtinis intelektas keičia darbo metodus automatizuodamas dalį užduočių. Esminis dalykas – naujų įgūdžių įgijimas, kad galėtume geriau padėti klientams“, – sakė „Microsoft“ komunikate cituojama žmogiškųjų išteklių vadovė Amy Coleman.

    Bendrovė pripažįsta, kad daugiausia iššūkių kelia „Xbox“ padalinys, apimantis konsolės ir žaidimų ekosistemą bei internetines paslaugas. Ši rinka išlieka itin konkurencinga, o didelės investicijos ne visada užtikrina tokį pelningumą, kokio tikisi akcininkai.

    Kas keičiasi „Xbox“ kryptimi

    „Microsoft“ nurodo svarstanti kelias kryptis, kaip didinti žaidimų verslo efektyvumą: nuo kai kurių projektų peržiūros iki partnerių paieškos ir dalies veiklų atsisakymo. Tokie sprendimai dažnai reiškia ne tik konkrečių komandų mažinimą, bet ir prioritetų perskirstymą tarp kūrimo, leidybos, platformos plėtros bei internetinių paslaugų.

    Pranešime taip pat minima, kad bendrovė planuoja parduoti kelias žaidimų kūrimu užsiimančias įmones ir ieškoti investuotojų partnerystei daliai projektų. Be to, neatmetama galimybė, kad „Xbox“ verslas gali būti giliau restruktūrizuojamas, o tai teoriškai gali lemti ir papildomų mažinimų ateityje.

    DI daro įtaką ne tik produktams

    Pastaraisiais metais DI technologijos tampa neatsiejama strategijos dalimi: jos naudojamos tiek programavimo ir testavimo procesų automatizavimui, tiek klientų aptarnavimo, pardavimų ir vidinių procesų efektyvinimui. Tai keičia ir reikalavimus darbuotojams: dažniau akcentuojami duomenų analizės, produktų valdymo, saugumo, debesijos ir DI įrankių taikymo gebėjimai.

    Tuo pat metu technologijų sektoriuje formuojasi aiški kryptis: investicijos į skaičiavimo pajėgumus ir DI sprendimus tampa prioritetu, o tradicinės veiklos sritys vis dažniau audituojamos pagal grąžą ir augimo perspektyvas. „Microsoft“ žingsnis šį balansą parodo praktiškai: didesnės investicijos į DI reiškia ir griežtesnę discipliną kitose grandyse.

  • Pietų Korėja kuria fondą iš DI lustų mokesčių: žada būstą jaunimui ir naujas darbo vietas

    Pietų Korėja kuria fondą iš DI lustų mokesčių: žada būstą jaunimui ir naujas darbo vietas

    Pietų Korėjos valdžia planuoja DI lustų bumo atneštas papildomas mokesčių pajamas nukreipti į specialų valstybės fondą, skirtą ilgalaikėms investicijoms. Prezidento biuras skelbia, kad lėšos būtų naudojamos tiek pramonės infrastruktūrai, tiek socialinėms priemonėms.

    Numatomas mechanizmas vadinamas ateities iššūkių fondu ir turėtų tapti priemone stabiliau valdyti cikliškas puslaidininkių sektoriaus pajamas. Sprendimas svarstomas metu, kai pasaulinę paklausą kelia duomenų centrai ir spartėjanti DI plėtra.

    Kas sukūrė mokesčių „perteklių“

    Papildomų įplaukų šaltinis siejamas su atminties lustų gamintojais „Samsung Electronics“ ir „SK hynix“, kurių produkcija tapo kritiškai svarbi DI skaičiavimams. Didesnis eksportas ir rekordiniai pelnai didina ir biudžeto pajamas iš pelno mokesčių bei su darbo rinka susijusių įmokų.

    Prezidento administracijos vadovas Kang Hoon-sik vyriausybės ir valdančiosios partijos susitikime pabrėžė, kad šis laikotarpis yra lemiamas šalies ateičiai, todėl netikėtos pajamos neturi būti išleistos trumpalaikiams tikslams. Pasak jo, fondas galėtų finansuoti didelio masto projektus, susijusius su DI ir puslaidininkiais.

    Kur planuojama skirti lėšas

    Valdžia nurodo, kad dalis investicijų būtų skiriama pačiam lustų pramonės „pamatui“ – energijos ir vandens tiekimo pajėgumams, be kurių neįmanoma plėsti gamyklų. Šios sritys laikomos vienomis didžiausių puslaidininkių gamybos plėtros „butelio kakliukų“, ypač augant elektros poreikiui duomenų centrams.

    Taip pat įvardijamos priemonės jaunajai kartai: būsto prieinamumo didinimas, parama startuoliams ir darbo vietų kūrimas. Politinis tikslas – kad DI sukuriama ekonominė nauda mažintų nelygybę, o ne ją didintų.

    Neatsakytas klausimas – fondo dydis

    Kol kas neįvardijama nei planuojamo fondo suma, nei tikslus finansavimo modelis, nes sprendimai bus derinami artimiausiame fiskalinės strategijos posėdyje. Po to žadamos konsultacijos su visuomene, o tai rodo, kad projektui siekiama platesnio politinio palaikymo.

    Tuo pat metu DI lustų rinkoje ryškėja ir rizikos: puslaidininkių sektorius istoriškai pasižymi staigiais pakilimo ir nuosmukio ciklais. Dėl to fondas būtų vertinamas ir kaip bandymas sušvelninti galimus ateities svyravimus bei užtikrinti, kad investicijos nenutrūktų sulėtėjus paklausai.

    Viešojoje erdvėje jau vyksta diskusija, ar didesnė dalis lėšų turėtų keliauti į inovacijas, ar į socialinę politiką, įskaitant regionų rėmimą. Ši dilema Pietų Korėjoje tampa platesnio klausimo dalimi: kaip DI ir puslaidininkių pelnus paversti apčiuopiama nauda daugumai gyventojų.

  • Skaičiai šokiruoja: Europoje moterys pensijoje praranda dvigubai daugiau nei algose

    Skaičiai šokiruoja: Europoje moterys pensijoje praranda dvigubai daugiau nei algose

    Atlyginimų atotrūkis matomas, bet pensijose – dar skaudžiau

    Lyčių atlyginimų skirtumas Europoje seniai žinomas, tačiau pensijoje nelygybė dažnai tampa dar ryškesnė. Eurostato duomenimis, Europos Sąjungoje moterys vidutiniškai uždirba 11,1 proc. mažiau nei vyrai.

    Išėjus į pensiją, šis skirtumas išauga iki 24,5 proc. Tai reiškia, kad vidutiniškai moterų pensijos ES siekia apie 75,5 euro už kiekvienus 100 eurų, kuriuos gauna vyrai.

    Kodėl pensijų skirtumas didesnis?

    Ekspertai pabrėžia, kad atlyginimų atotrūkis paprastai skaičiuojamas pagal valandinį atlygį, o pensijų atotrūkis atspindi viso gyvenimo pajamas. Į jį įeina ne tik algos, bet ir darbo stažas, įmokų metai, karjeros pertraukos bei darbo krūvis.

    „Pensijų atotrūkis atspindi viso gyvenimo uždarbį ir įmokų istoriją, todėl jis apima ir karjeros pertraukas, ir trumpesnį laiką apmokamame darbe“, – sakė Manheimo universiteto profesorė Alexandra Niessen-Ruenzi.

    Kitaip tariant, net nedideli skirtumai jaunystėje per kelis dešimtmečius susideda į didelį rezultatą. Prie to prisideda ir sudėtinių palūkanų efektas: mažesnės įmokos ankstyvais karjeros metais dažnai reiškia ženkliai mažesnę sukauptą sumą senatvėje.

    Kur algų atotrūkis didžiausias, o kur net apsiverčia?

    Eurostato duomenimis, 2024 metais lyčių atlyginimų skirtumas 30 Europos šalių svyravo nuo minus 0,8 proc. Liuksemburge iki 18,8 proc. Estijoje. Liuksemburgas išsiskiria tuo, kad statistiškai moterys uždirba daugiau nei vyrai.

    Mažesni rodikliai fiksuoti Belgijoje, Rumunijoje ir Lenkijoje, o vieni didžiausių – Čekijoje, Austrijoje ir Vengrijoje. Didžiosiose ekonomikose taip pat matomi reikšmingi skirtumai: Vokietijoje – 15,6 proc., Jungtinėje Karalystėje – 13,3 proc., Prancūzijoje – 11,8 proc., Ispanijoje – 7,3 proc., Italijoje – 5,3 proc.

    Pensijų atotrūkis: kai kurios šalys išsiskiria ypač stipriai

    Pensijų skirtumas Europoje labai nevienodas: nuo 5,6 proc. Estijoje iki 38,2 proc. Maltoje. Daugiau nei 30 proc. atotrūkis fiksuojamas ir Jungtinėje Karalystėje, Nyderlanduose, Austrijoje, Liuksemburge, Belgijoje bei Airijoje.

    Penkių didžiausių Europos ekonomikų grupėje visos šalys viršija ES vidurkį: Jungtinė Karalystė (37 proc.) ryškiai pirmauja, po jos seka Ispanija (29,2 proc.) ir Italija (28,6 proc.). Prancūzijoje atotrūkis siekia 27,2 proc., Vokietijoje – 25,8 proc.

    „Nedideli skirtumai darbo užmokesčio, darbo valandų, karjeros pertraukų, priežiūros atsakomybių ir taupymo sprendimų per dešimtmečius susikaupia ir aiškiausiai pasimato išėjus į pensiją“, – teigė Goldsmiths Londono universiteto mokslininkė Ariane Agunsoye.

    Ką labiausiai didina nelygybę senatvėje?

    Didžiausią įtaką pensijų skirtumui daro trys susiję veiksniai: mažesni moterų atlyginimai, dažnesnis darbas ne visu etatu ir trumpesnis įmokų laikotarpis. Pastarasis dažnai susijęs su laikinu pasitraukimu iš darbo rinkos gimus vaikams ar ilgalaike artimųjų priežiūra.

    „Moterys gerokai dažniau atlieka neapmokamą vaikų priežiūros ir slaugos darbą, todėl jos patiria brangiai kainuojančius laikotarpius be apmokamo darbo arba dirba prasčiau apmokamuose segmentuose“, – sakė Erasmo universiteto Roterdame mokslininkas Gabriele Mari.

    Įdomu tai, kad tik keliose šalyse pensijų atotrūkis yra mažesnis nei atlyginimų atotrūkis, o tai rodo kitokią darbo rinkos ir šeimos politikos istoriją. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad Rytų Europoje ilgą laiką buvo įprasta moterims greičiau grįžti į darbą po gimdymo, todėl įmokų karjera būdavo mažiau nutrūkstama.

  • OPEC+ vėl didina gavybą, bet naftos kainos smunka: ar degalai Europoje dar pigs?

    OPEC+ vėl didina gavybą, bet naftos kainos smunka: ar degalai Europoje dar pigs?

    Sprendimas priimtas kainoms krintant

    OPEC+ aljansui priklausančios septynios šalys sutarė rugpjūtį padidinti bendrą naftos gavybą 188 000 barelių per parą. Tai jau penktas iš eilės mėnuo, kai grupė žengia nedidelį žingsnį didesnės pasiūlos link.

    Sprendimas priimtas tuo metu, kai naftos kainos tarptautinėse rinkose nusileido iki lygių, artimų buvusiems prieš Irano karo pradžią. Būtent kainų kritimas ir prislopusi geopolitinė įtampa tapo svarbiu fonu šiam OPEC+ žingsniui.

    Kas didina daugiausia

    Šį kartą susitarimas apima Saudo Arabiją, Rusiją, Iraką, Kuveitą, Kazachstaną, Alžyrą ir Omaną. Šios šalys tęsia laipsnišką savanoriškų ribojimų mažinimą, apie kurį buvo paskelbta 2023 metais.

    Didžiausia dalis teks Saudo Arabijai ir Rusijai, kurios kiekviena planuoja pridėti po 62 000 barelių per parą. Kitos valstybės didinimus paskirstys likusioje bendroje 188 000 barelių per parą kvotoje.

    „Šalys ir toliau stebės ir vertins rinkos sąlygas, o siekdamos palaikyti stabilumą laikysis atsargaus požiūrio“, – teigiama grupės pareiškime.

    Naftos rinką spaudžia ne tik kvotos

    Rinkos dinamika pasikeitė dėl vilčių, kad padėtis regione stabilizuojasi, ir dėl laipsniško laivybos atsigavimo Hormūzo sąsiauryje. Iki konflikto per šią arteriją, vertinant pasauliniu mastu, buvo gabenama apie penktadalis naftos, todėl bet koks sutrikimas čia greitai atsiliepia kainoms.

    Vis dėlto komercinis srautas dar nėra grįžęs į ankstesnį lygį, o Iranas viešai perspėjo dėl griežtos reakcijos tanklaiviams, kurie nukryptų nuo patvirtintų maršrutų. Tai reiškia, kad kainų rizika visiškai niekur nedingo, net jei trumpuoju laikotarpiu vyrauja kritimo tendencija.

    Ką tai gali reikšti Europai

    Naftos kainos pokyčiai Europoje dažniausiai veikia degalų kainas su kelių savaičių vėlavimu, o galutinis efektas priklauso ir nuo euro bei JAV dolerio santykio, ir nuo perdirbimo maržų, ir nuo vietinių mokesčių. Todėl vien žemesnė „Brent“ kaina automatiškai negarantuoja tokio paties masto degalų pigimo degalinėse.

    Kita vertus, didesnė pasiūla kartu su atsargesnėmis geopolitinėmis nuotaikomis paprastai mažina kainų šuolių tikimybę. OPEC+ taip pat signalizuoja, kad prireikus galėtų pristabdyti ar net apsukti didinimus, jei rinkos sąlygos vėl taptų įtemptos.

    OPEC+ šalys kitą kartą situaciją ir tolesnius veiksmus planuoja aptarti rugpjūčio 2 dieną. Rinkos dalyviai iki tol stebės ir realų gavybos atsigavimą, ir laivybos saugumą regione, nuo kurio priklauso fizinės naftos tiekimo grandinės.

  • „easyJet“ akcijos šoktelėjo 10 proc.: JAV „Castlelake“ ruošia 6,90 svaro pasiūlymą

    „easyJet“ akcijos šoktelėjo 10 proc.: JAV „Castlelake“ ruošia 6,90 svaro pasiūlymą

    Didžiosios Britanijos pigių skrydžių bendrovės „easyJet“ akcijos pirmadienį šoktelėjo daugiau nei 10 proc., kai įmonė pranešė pasiekusi principinį susitarimą su JAV investicijų bendrove „Castlelake“ dėl galimo perėmimo finansinių sąlygų.

    Rinkos reakciją lėmė tai, kad siūlomas sandoris oro linijas vertintų daugiau nei 6 700 000 000 eurų. Vis dėlto kol kas tai nėra teisiškai įpareigojantis pasiūlymas, todėl derybų baigtis išlieka neaiški.

    „Castlelake“ pateikė jau penktą pasiūlymą, o naujausia versija numato 6,90 svaro už akciją išmoką grynaisiais, tai yra apie 8,00 eurus. Tuo metu rinkoje akcija pirmadienio rytą kainavo apie 7,20 euro, todėl investuotojai tikėjosi premijos, jei sandoris būtų užbaigtas.

    „easyJet“ valdyba nurodė esanti linkusi rekomenduoti pasiūlymą akcininkams, jeigu „Castlelake“ paskelbtų tvirtą ketinimą pateikti oficialų pasiūlymą ir būtų suderintos likusios sąlygos. Anksčiau oro linijos buvo atmetusios kelis variantus, tarp jų ir maždaug 7,30 euro už akciją pasiūlymą.

    Kas dar gali sustabdyti sandorį?

    Pagrindinės kliūtys dabar susijusios su patikrinimu prieš sandorį ir galutiniais dokumentais. Tokiais atvejais investuotojai paprastai vertina riziką, kad po detalesnio finansinių rodiklių įvertinimo kaina gali būti koreguojama arba sandoris apskritai neįvykti.

    Sandoriui taip pat gali prireikti konkurencijos ir kitų reguliuotojų leidimų, ypač jei keistųsi kontrolė strategiškai svarbiame aviacijos sektoriuje. „Castlelake“ pranešė esanti pasirengusi įsipareigoti dėti maksimalias pastangas, kad būtų gauti būtini patvirtinimai.

    Kodėl aviacijos sektorius nervingas?

    Galimas perėmimas vyksta sudėtingomis sąlygomis visai Europai: oro bendrovės susiduria su svyruojančiomis degalų kainomis, geopolitine rizika ir spaudimu mažinti emisijas. Tokie veiksniai paprastai didina kaštus ir mažina pelno prognozių stabilumą.

    Valdymo pasikeitimas taip pat gali reikšti strategijos peržiūrą: nuo maršrutų tinklo iki darbo vietų ir kainodaros. „Castlelake“ viešai akcentavo, kad mato „easyJet“ kaip ilgalaikę investiciją ir remtų parko atnaujinimą, siekiant didesnio efektyvumo ir atsparumo.

    Pagal nustatytą tvarkaraštį „Castlelake“ iki 2026 metų rugpjūčio 3 dienos 19 valandos Lietuvos laiku turi arba paskelbti tvirtą ketinimą teikti oficialų pasiūlymą, arba patvirtinti, kad jo atsisako. Iki tol „easyJet“ akcijų kaina gali išlikti jautri bet kokiems naujiems signalams iš derybų.

  • „Sky“ perka ITV už iki 1,9 mlrd. eurų: britai kuria konkurentą „Youtube“ ir „Netflix“

    „Sky“ perka ITV už iki 1,9 mlrd. eurų: britai kuria konkurentą „Youtube“ ir „Netflix“

    Sandoris, keičiantis JK televizijos rinką

    Jungtinės Karalystės televizijos, interneto ir mobiliojo ryšio paslaugų teikėja „Sky“, priklausanti „Comcast“, susitarė įsigyti ITV transliavimo ir srautinių paslaugų verslą už iki maždaug 1,9 mlrd. eurų. Derybos truko kelis mėnesius, o tikslas – sukurti didesnio masto vietinį žaidėją, galintį konkuruoti su pasaulinėmis platformomis.

    Pagal paskelbtas sąlygas, didžiausią dalį sudaro apie 1,4 mlrd. eurų grynaisiais, taip pat numatytas „Love Productions“ perdavimas ir iki maždaug 234 mln. eurų su veiklos rezultatais susietos išmokos. Tokia struktūra rodo, kad sandorio vertė priklausys ir nuo to, kaip įsigyta veikla pasirodys po integracijos.

    Ką „Sky“ įgyja, o kas lieka atskirai

    Į sandorį įtraukiami ITV antžeminės televizijos kanalai ir srautinio turinio paslauga, kuri pastaraisiais metais tapo svarbia tradicinės televizijos alternatyva. Tuo metu ITV turinio gamybos padalinys ITV Studios, kuriantis populiarius pramoginius projektus, turėtų likti nepriklausoma bendrovė.

    „Šis sandoris sukurs Jungtinės Karalystės čempioną, turintį mastą ir išteklius geriau konkuruoti su pasaulinėmis srautinių transliacijų platformomis“, – sakė ITV valdybos pirmininkas Andrew Cosslett.

    ITV taip pat nurodė, kad po „Comcast“ planuojamo atskyrimo sujungtas „Sky“ ir ITV transliavimo verslas turėtų tapti NBCUniversal dalimi. Pabrėžiama, kad ITV News ir Sky News išliks redakciškai atskiri, siekiant išvengti interesų konfliktų ir išlaikyti žiniasklaidos pliuralizmą.

    Skaičiai: auditorija, peržiūros dalis ir taupymas

    ITV pasiekia apie 40 mln. žmonių per savaitę, o jos skaitmeninės paslaugos turi daugiau nei 16,5 mln. mėnesinių vartotojų. Įmonės teigimu, kartu su „Sky“ junginys sudarytų apie 20 proc. viso žiūrėjimo namuose Jungtinėje Karalystėje, nusileistų tik BBC ir aplenktų „Youtube“.

    Bendrovės prognozuoja apie 234 mln. eurų metinių sąnaudų sutaupymą iki trečiųjų metų pabaigos po sandorio užbaigimo. Daugiausia sinergijų tikimasi iš rinkodaros, technologinių platformų suvienodinimo ir ne Jungtinei Karalystei skirto turinio kaštų optimizavimo.

    Be to, „Sky“ įsipareigojo sudaryti penkerių metų turinio tiekimo sutartį su ITV Studios, kurios vertė siektų apie 2,5 mlrd. eurų. Tai reikštų, kad net ir likdama atskira, ITV Studios išlaikytų reikšmingą užsakymų srautą iš naujosios grupės.

    Kodėl tokie sandoriai daugėja

    Pastaraisiais metais Europos televizijos grupės ieško masto dėl brangstančių sporto ir pramoginio turinio teisių, fragmentuotos auditorijos ir reklamos biudžetų persiskirstymo į skaitmeną. Tradicinė televizija tebėra svarbi, tačiau augantis srautinis vartojimas verčia investuoti į technologijas, duomenų analitiką ir personalizaciją.

    Rinkos dalyviai taip pat tikisi, kad didesnė vietinė grupė galėtų lengviau derėtis dėl turinio licencijų, pritraukti reklamos užsakovus per reklama finansuojamą srautinį modelį ir išlaikyti prenumeratos pajamas. Būtent kelių pajamų šaltinių derinys „Sky“ ir ITV atveju įvardijamas kaip pagrindinis planuojamos konsolidacijos pranašumas.

    Po žinios apie susitarimą ITV akcijos Londono biržoje pirmadienio popietę buvo pakilusios daugiau nei 1 proc. Galutinis sandorio įgyvendinimas priklausys nuo reguliuotojų ir įprastų užbaigimo sąlygų, kurios tokio masto žiniasklaidos susijungimuose paprastai užima reikšmingą laiko dalį.

  • Alpės džiūsta dvigubai greičiau: ES projektas aiškinasi, kas nutiks Europos vandens bokštui

    Alpės džiūsta dvigubai greičiau: ES projektas aiškinasi, kas nutiks Europos vandens bokštui

    Ledynai traukiasi, rizikos auga

    Alpės, vadinamos Europos vandens bokštu, šyla maždaug dukart greičiau nei pasaulio vidurkis, o tai spartina ledynų tirpimą ir keičia upių maitinimą. Tokią tendenciją sieja ir IPCC vertinimai: tirpstant ledynams, didėja grėsmė vandens tiekimui kalnų bendruomenėms ir milijonams žmonių žemupiuose.

    Alpiniai ištakų baseinai, kuriuose gimsta aukštikalnių upeliai, yra ypač jautrūs: čia kritulių forma, sniego danga ir vasaros karščiai greitai pakeičia vandens kiekį. Pasekmės gali būti dvejopos: trumpuoju laikotarpiu didesni potvyniai ir nuošliaužos, o vėliau – ilgesnės vasaros sausros.

    „Waterwise“ matuoja tai, ko nematome

    Į šiuos pokyčius orientuojasi tarptautinis ES remiamas projektas „Waterwise“, bandomąsias vietas pasirinkęs įvairiose Alpėse. Viena jų – Contamines-Montjoie gamtos rezervatas netoli Monblano Prancūzijos pusėje, kur per pastaruosius dešimtmečius nykstant ledynams kinta ežerų ir upelių režimas.

    Projekto tikslas – sukaupti precedento neturintį duomenų kiekį apie vandens kiekį, temperatūrą ir ekologinę būklę, o trūkstamą informaciją surinkti lauko tyrimais. Tam diegiami lengvi jutikliai, vadinami išmaniaisiais akmenimis, kurie įkurdinami vandens vagose ir nuolat fiksuoja pokyčius.

    „Saugome tik tai, ką pažįstame. Šiuo projektu siekiame didinti žinias, o kartu ir apsaugą“, – sakė Contamines-Montjoie rezervato prižiūrėtojas Geoffrey Garcel.

    Vanduo kalnuose – ne vien gamtos klausimas

    „Waterwise“ tyrėjai pabrėžia, kad ištakų baseinų būklė lemia tai, kas vyksta žemiau – didžiosiose Europos upėse ir jų slėniuose. Todėl gamtiniai duomenys derinami su socialiniais ir ekonominiais rodikliais: žemdirbyste, hidroenergetika, turizmu ir vietos bendruomenių poreikiais.

    Contamines-Montjoie teritoriją kasmet kerta tūkstančiai žygeivių, einančių Tour du Mont Blanc maršrutu, o vasarą palei upelius ganosi galvijų bandos. Be to, dalis vandens paimama energijos gamybai: tai didina konkurenciją dėl resurso karštesniais ir sausesniais laikotarpiais, kai vandens būna mažiau.

    „Į ištakų baseinus koncentruojamės, nes klimato kaitos kontekste jie bus itin pažeidžiami. Ir todėl, kad viskas, kas vyksta aukštupyje, paveiks tai, kas vyks žemupyje“, – sakė „Waterwise“ tyrimų pareigūnė Solène Pignard.

    Siekiama ne tik diagnozuoti problemą, bet ir parengti prisitaikymo priemones, kurios padėtų išlaikyti ekosistemų atsparumą. Praktikoje tai gali reikšti geresnį vandens paėmimo valdymą, jautrių buveinių apsaugą, turistinių srautų reguliavimą ar ūkininkavimo pritaikymą prie naujų hidrologinių sąlygų.

    „Jei palyginsime skirtingus baseinus skirtingose šalyse, galėsime atpažinti bendrus dėsningumus ir sukurti tvarius sprendimus, kuriuos vėliau būtų galima perkelti į kitas Alpių vietoves“, – sakė Karlsrūhės taikomųjų mokslų universiteto profesorius Markus Noack.

    Projekto rezultatai turėtų papildyti atviros prieigos skaitmeninį įrankių rinkinį, skirtą sprendimų priėmėjams ir vietos suinteresuotosioms pusėms. Bendra „Waterwise“ biudžeto suma siekia apie 2 690 000 eurų, iš jų apie 1 610 000 eurų skiria Europos regioninės plėtros fondas, o partneriai – iš Prancūzijos, Vokietijos, Šveicarijos, Austrijos ir Slovėnijos.

  • Graikai nuo medūzų stato plūduriuojančius barjerus: ar užtvara iš tiesų veikia ir nuo žuvų?

    Graikai nuo medūzų stato plūduriuojančius barjerus: ar užtvara iš tiesų veikia ir nuo žuvų?

    Graikijoje, Eubojos įlankoje, jau ne vieną vasarą poilsiautojų planus gadina masinis medūzų antplūdis. Įgėlimai dažniausiai sukelia aštrų skausmą ir odos sudirginimą, o retesniais atvejais gali išprovokuoti stipresnes alergines reakcijas, todėl savivaldybės ieško praktiškų apsaugos sprendimų.

    Chalkidono savivaldybė pradėjo diegti plūduriuojančias užtvaras, panašias į tas, kurios naudojamos sulaikyti paviršinei taršai ir šiukšlėms. Tikimasi, kad tokios konstrukcijos padės atskirti saugesnę maudynių zoną, į kurią medūzoms ir daliai žuvų patekti būtų sunkiau.

    Kur diegiamos užtvaros

    Pirmosios užtvaros pradėtos montuoti birželio viduryje Rodies paplūdimyje Chalkidoje, o projekto vertė siekia 366 950 eurų. Konstrukcijas planuojama įrengti šešiuose savivaldybės paplūdimiuose šiaurinėje Eubojos įlankos dalyje.

    Lygiagrečiai panašius darbus planuoja ir Evijos uostų organizacija, atsakinga už dalį pakrančių. Vietos valdžia pabrėžia, kad tikslas yra ne tik mažinti medūzų patekimą, bet ir sulaikyti plūduriuojančias atliekas bei paviršinę taršą.

    Kas lemia, ar barjerai veiks

    Specialistai teigia, kad tokio tipo užtvaros gali būti veiksmingos, tačiau tik tada, kai jos sumontuotos techniškai teisingai ir sudaro visiškai uždarą zoną. Praktikoje tai reiškia, kad tinklas turi prasidėti krante, nusidriekti į gilesnį vandenį ir grįžti atgal į krantą, suformuojant puslankį ar stačiakampį.

    Apatinė tinklo dalis turi būti pasverta grandinėmis ar svoriais ir priglusti prie dugno, paliekant tik minimalų tarpą. Priešingu atveju medūzas po užtvara gali „pakišti“ povandeninės srovės, ypač kai keičiasi vėjo kryptis ir bangavimas.

    Viršutinė dalis remiasi plūdurais, kurie turi aiškiai iškilti virš vandens paviršiaus maždaug 30–50 centimetrų. Tokia atsarga reikalinga, kad banguojant medūzos nebūtų pernešamos per viršų į maudynių zoną.

    Ar tai apsaugos ir nuo pūsliažuvių

    Užtvaros gali riboti ne tik medūzų, bet ir kai kurių žuvų, įskaitant pūsliažuves, patekimą į aptvertą plotą, tačiau jos nėra universali priemonė visam paplūdimiui. Toks sprendimas apsaugo tik konkrečią atitvertą zoną, todėl likusioje pakrantėje situacija gali nesikeisti.

    Svarbus ir eksploatacijos klausimas: tinklus būtina reguliariai valyti, kad neprikibtų dumbliai ir jūrų organizmai. Jei tinklas apsineša, jis sunkėja, gali nusileisti žemiau, deformuotis arba įplyšti, o atsiradusios angos sumažina visos sistemos efektyvumą.

    Kita praktinė problema yra parinktas gylis. Jei užtvara įrengiama per sekliai, maudynių plotas tampa per mažas ir dalis poilsiautojų tuo būna nepatenkinti, tačiau per giliai įrengti barjerai brangiau kainuoja ir yra sudėtingiau prižiūrimi.

    Pastaraisiais metais Viduržemio jūroje dažnesni medūzų suaktyvėjimai siejami su šiltėjančiu vandeniu, maistinių medžiagų pertekliumi pakrantėse ir ekosistemų pokyčiais, įskaitant žuvų išteklių svyravimus. Todėl plūduriuojančios užtvaros daug kur vertinamos kaip laikina, lokali priemonė, kuri veikia geriausiai tada, kai derinama su stebėsena, paplūdimių informavimu ir greita priežiūra.

  • JK smogė Rusijai naujomis sankcijomis: įvardijo mokslininkus ir laboratorijas dėl „Novičiok“

    JK smogė Rusijai naujomis sankcijomis: įvardijo mokslininkus ir laboratorijas dėl „Novičiok“

    Jungtinė Karalystė liepos 6 dieną paskelbė sankcijas septyniems Rusijos mokslininkams ir dviem tyrimų institucijoms, kurios, Londono teigimu, prisidėjo prie cheminių nuodų kūrimo ir naudojimo. Priemonės taikomos asmenims bei organizacijoms, siejamoms su nervus paralyžiuojančios medžiagos „Novičiok“ vystymu.

    JK Užsienio, Sandraugos ir plėtros reikalų ministerija nurodė, kad sankcijos nukreiptos į du pagrindinius tyrimų centrus ir jų vadovus bei techninius specialistus. Tarp įvardytų institucijų minimi Rusijos valstybinis mokslinių tyrimų institutas SC Signal ir Karinę mediciną tiriantis bei bandymus atliekantis institutas GNIII VM.

    „Šios naujos priemonės tiesiogiai smogia dviem pirmaujantiems mokslo centrams ir svarbiems asmenims, susijusiems su nuodingų cheminių medžiagų kūrimu ir gamyba“, – teigė JK užsienio reikalų ministerija.

    Londono sprendimas siejamas su dviem rezonansiniais atvejais: 2018 metais Didžiojoje Britanijoje įvykdytu buvusio Rusijos žvalgybos pareigūno Sergejaus Skripalio ir jo dukters apnuodijimu bei opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno apnuodijimu, kurį Vakarų šalys siejo su cheminėmis medžiagomis. JK teigia, kad šiuose incidentuose panaudoti agentai buvo kuriami ar tobulinami su sankcionuojamų asmenų ir įstaigų dalyvavimu.

    Skripaliai 2018 metais išgyveno, tačiau vėliau mirė britė Dawn Sturgess, kai, kaip skelbta, jos partneris rado ir parsinešė išmestą kvepalų buteliuką, kuriame galėjo būti nuodų. Šis atvejis tapo vienu ryškiausių argumentų, kodėl Vakarai kalba apie cheminių ginklų grįžimą į Europą ir griežtina atsakomąsias priemones.

    „Pakartotinis Rusijos cheminių ginklų naudojimas yra šlykštus tarptautinės teisės pažeidimas ir tiesioginė grėsmė pasauliniam saugumui“, – sakė JK užsienio reikalų sekretorė Yvette Cooper.

    Salisberio ataka 2018 metais sukėlė diplomatinę krizę: daugelis Vakarų valstybių tuomet masiškai išsiuntė Rusijos diplomatus. Cheminių ginklų draudimą įtvirtina Cheminio ginklo konvencija, o jos laikymąsi tarptautiniu mastu prižiūri Cheminio ginklo draudimo organizacija.

    Naujos sankcijos paskelbtos NATO viršūnių susitikimo Ankaroje išvakarėse, kur tarp darbotvarkės temų numatytas ir karas Ukrainoje bei platesni Rusijos keliamo saugumo iššūkiai. JK taip pat priminė, kad nuo plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios ji yra pritaikiusi sankcijas daugiau nei 3 400 asmenų ir organizacijų, siejamų su Maskvos veiksmais.

    Sankcijų paketas paprastai reiškia turto įšaldymą, finansinių operacijų ribojimą ir kelionių draudimus, o praktinis tikslas yra apsunkinti su gynybos ir specialiosiomis programomis susijusių tinklų veiklą. Ekspertai ne kartą yra pabrėžę, kad technologijų ir mokslo grandžių ribojimas tampa vis svarbesne sankcijų strategijos dalimi, ypač kai kalbama apie dvigubos paskirties medžiagas ir tyrimus.

  • Prancūzijos bandymas atriboti JK nuo SAFE atsisuko prieš ją: Europos Komisija apkarpė paskolas

    Prancūzijos pastangos sugriežtinti Europos Sąjungos gynybos finansavimo programos SAFE taisykles ir taip apriboti Jungtinės Karalystės dalyvavimą turėjo netikėtą pasekmę pačiai Prancūzijai. Kaip skelbia „Financial Times“, dalis projektų, susijusių su britų partneriais, nebeatitiko kriterijų, todėl sumažėjo ir Paryžiui prieinama finansavimo suma.

    Prancūzijos vyriausybė siekė gauti 16,2 mlrd. eurų paskolų per SAFE, tačiau Europos Komisija patvirtino 15,1 mlrd. eurų. Pasak su situacija susipažinusių šaltinių, skirtumas iš dalies susidarė todėl, kad dalis paraiškų buvo susietos su Jungtine Karalyste ir dėl pačios Prancūzijos remtų griežtesnių reikalavimų neperėjo atrankos.

    Kas yra SAFE ir kam jis skirtas?

    SAFE programa sukurta tam, kad valstybės galėtų pigiau skolintis ir sparčiau didinti gynybos pramonės gamybos apimtis Europoje. Ši kryptis siejama su išaugusia Rusijos grėsme ir siekiu mažinti priklausomybę nuo JAV sprendimų bei tiekimo grandinių.

    Vienas svarbiausių SAFE principų yra vadinamoji europinės kilmės taisyklė: didžioji finansuojamų produktų vertės dalis turi būti sukurta ES vidaus rinkoje, taip pat gali būti pripažįstama Norvegijos, Islandijos ar Ukrainos kilmė. Tai reiškia, kad projektams, kuriuose reikšmingą vaidmenį turi trečiųjų šalių įmonės, taikomi ribojimai.

    Projektai su JK partneriais tapo silpna vieta

    Taisyklės numato, kad su trečiųjų šalių rangovais susiję kontraktai paprastai gali būti finansuojami tik iki 35 proc. apimties, jei nėra specialaus saugumo ir gynybos partnerystės susitarimo bei finansinio įnašo į programą. Iki šiol tokias sąlygas, kaip skelbiama, pilnai atitiko Kanada.

    Tarp projektų, kurie, kaip nurodoma, susidūrė su atmetimu ar apribojimais, minimi ir su raketų gamintoju MBDA susiję pirkimai. Ši grupė siejama su tarptautine akcininkų struktūra, o britų ir prancūzų padaliniai kartu dalyvauja kuriant ir gaminant tolimosios veikimo distancijos raketas Storm Shadow/SCALP, naudotas ir Ukrainos gynyboje.

    Ginčas dėl įnašo ir derybų kaina

    „Financial Times“ rašo, kad Jungtinė Karalystė su ES yra pasirašiusi gynybos susitarimą, tačiau derybos dėl finansinio įnašo į SAFE strigo. Pranešama, jog Prancūzija spaudė Europos Komisiją reikalauti iš JK didesnio įnašo, vėliau suma buvo mažinta iki maždaug 2 mlrd. eurų, tačiau susitarimo vis tiek nepavyko pasiekti.

    Tuo pat metu dalis Europos gynybos pramonės argumentuoja, kad pažangūs bendri projektai vis dar reikšmingai remiasi britų kompetencijomis ir tiekimo grandinėmis, todėl per griežtas atribojimas gali branginti ar lėtinti užsakymus. Tai ypač aktualu, kai Europoje siekiama greitai didinti gamybos pajėgumus ir standartizuoti įrangą, kad būtų paprasčiau vykdyti bendrus pirkimus.

    „Mes visiškai remiame SAFE tinkamumo kriterijus, kuriuos patys rėmėme. SAFE yra priemonė, skirta auginti ir remti Europos gynybos pramonę, ir tai yra europinės pirmenybės principo esmė“, – sakė Prancūzijos pareigūnas.

    Ši situacija parodo, kaip gynybos pramonėje susikertantys politiniai tikslai gali turėti tiesioginių finansinių pasekmių. Griežtesnės taisyklės, skirtos apsaugoti europinę gamybą, kartu gali apriboti projektus, kurie praktiškai jau yra giliai integruoti į bendras Europos tiekimo grandines.