Category: Finansai

  • Prancūzijos aplinkos ministrė paskelbė apie pasitraukimą, bet Macronas įkalbėjo likti poste

    Prancūzijos aplinkos ministrė paskelbė apie pasitraukimą, bet Macronas įkalbėjo likti poste

    Prancūzijos ekologinės pertvarkos ministrė Monique Barbut, trečiadienį paskelbusi atsistatydinanti, galiausiai liks pareigose po prezidento Emmanuelio Macrono prašymo persvarstyti sprendimą. Ministro kabinetas nurodė, kad ji apsisprendė tęsti darbą dėl skubaus poreikio reaguoti į klimato kaitos poveikį, kuris, anot jų, jau smarkiai veikia Prancūziją, ir spręsti aplinkos sveikatos problemas.

    Vyriausybės atstovė Maud Bregeon per ministrų kabineto posėdį patvirtino, kad prezidentas atsisakė priimti ministrės atsistatydinimą. Pasak jos, E. Macronas ir M. Barbut sutiko nesutikti dėl parlamento priimto žemės ūkio įstatymo, tačiau esą rado bendrą pagrindą trijose srityse: vandens, miškų ir aplinkos sveikatos politikoje.

    „Prezidentas nepriėmė jos atsistatydinimo, o jie sutarė dėl trijų esminių ramsčių – vandens, miškų ir aplinkos sveikatos“, – sakė Maud Bregeon.

    Politinė įtampa kilo dėl ginčo, susijusio su pesticidų reguliavimu. M. Barbut ankstesniame įraše socialiniame tinkle „LinkedIn“ kritikavo Vyriausybę, teigdama, kad ji atsitraukė nuo anksčiau duotų pažadų žemės ūkiui skirtame teisės akte ir atvėrė kelią diskusijoms dėl tam tikrų pesticidų sugrąžinimo.

    Ministrė tvirtino, kad Vyriausybė esą užkirto kelią platesnėms diskusijoms ir tai vertino kaip dar vieną reikšmingą žingsnį atgal aplinkosaugos politikoje. Jos biuras vėliau patvirtino, kad nors ji ir lieka poste, pozicija dėl pesticidų klausimo nepasikeitė.

    Prancūzijos parlamentas antradienį pritarė skubos tvarka svarstytam žemės ūkio įstatymui. Jame numatyta, kad Prancūzijos maisto, aplinkos ir darbuotojų saugos agentūra galėtų, esant tam tikroms sąlygoms, leisti naudoti acetamipridą ir flupyradifuroną – Europos Sąjungoje leidžiamas, tačiau Prancūzijoje anksčiau draustas medžiagas.

    Pagal priimtą modelį šie pesticidai būtų taikomi tik atskiroms, sunkumų patiriančioms šakoms, tarp jų lazdynų riešutų ir cukrinių runkelių augintojams. Šis sprendimas Prancūzijoje jau ne pirmus metus kelia aštrias diskusijas, nes dalis visuomenės ir aplinkosaugos organizacijų reikalauja griežtesnio cheminių augalų apsaugos priemonių ribojimo.

    Kontroversija turi ir ankstesnį kontekstą: dar prieš metus didelio visuomenės pasipriešinimo sulaukęs įstatymas, kuriuo buvo siekta sugrąžinti acetamipridą, vėliau buvo panaikintas Konstitucinės tarybos sprendimu. Dėl to bet koks bandymas grįžti prie panašių priemonių Prancūzijoje tampa politiškai jautrus ir susiduria su aukštais teisėkūros bei viešosios komunikacijos reikalavimais.

    Šią savaitę valdančiosios daugumos parlamentarų grupė svarstė galimybę išbraukti ginčijamą nuostatą pataisa, tačiau ministrai tam nepritarė. Sprendimas atmesti pataisą ir tapo vienu iš veiksnių, paskatinusių ministrės viešą pasitraukimo pareiškimą.

    M. Barbut Prancūzijos politikoje laikoma tiesmuka ir principinga figūra. Ji anksčiau ne kartą buvo viešai užsiminusi apie galimą atsistatydinimą ir dėl ministerijos finansavimo, pabrėždama, kad klimato kaitos prisitaikymo priemonėms ir vadinamajam Žaliajam fondui būtini adekvatūs biudžetai.

    Žaliasis fondas Prancūzijoje siejamas su savivaldybių ir vietos institucijų investicijomis į ekologinę pertvarką, įskaitant energijos efektyvumo didinimą, taršos mažinimą ir prisitaikymą prie ekstremalių orų. Nors Vyriausybė neatmetė galimų taupymo priemonių, ministrė teigė siekusi užtikrinti tokį finansavimo lygį, kuris leistų tęsti pagrindines ministerijos programas.

    Šis epizodas atskleidžia platesnę dilemą, su kuria susiduria daug Europos šalių: kaip suderinti ūkininkų konkurencingumą, derliaus apsaugą ir ekonominį stabilumą su visuomenės lūkesčiais mažinti cheminių medžiagų naudojimą bei vykdyti griežtesnę klimato ir biologinės įvairovės politiką. Prancūzijoje tokie sprendimai dažnai tampa ir politinio pasitikėjimo išbandymu Vyriausybei.

  • „Volkswagen“ Kinijoje kelia kartelę: skelbia, kada pasirodys 3 lygio autonominiai automobiliai

    „Volkswagen“ Kinijoje kelia kartelę: skelbia, kada pasirodys 3 lygio autonominiai automobiliai

    Vokietijos automobilių gamintoja „Volkswagen“ pranešė, kad artimiausiais mėnesiais Kinijoje dar labiau koncentruosis į autonominio vairavimo technologijų kūrimą. Šis žingsnis siejamas su sparčiai augančia konkurencija Kinijos rinkoje, kur naujos pagalbinio ir autonominio vairavimo funkcijos diegiamos itin greitai.

    Bendrovė nurodė, kad Kinijoje veikiantis jos automatizuoto vairavimo padalinys CARIZON stiprina partnerystę su „Horizon Robotics“. Tikslas – paspartinti pažangių sistemų kūrimą, remiantis DI sprendimais, kurie būtini greitesniam suvokimo, sprendimų priėmimo ir vairavimo funkcijų tobulinimui realiomis eismo sąlygomis.

    Kas keisis vairuotojams?

    „Volkswagen“ planuose – 3 lygio autonominis vairavimas, kai tam tikromis sąlygomis vairuotojas gali nukreipti dėmesį nuo kelio, o atsakomybę laikinai perima sistema. Tokios funkcijos paprastai numatomos greitkeliuose ar aiškiai apibrėžtuose maršrutuose, tačiau jų veikimą griežtai riboja taisyklės ir techninės sąlygos.

    Bendrovė taip pat mini 4 lygio kryptį, kuri labiausiai siejama su be vairuotojo veikiančiais robotaksi. Kinijoje ši sritis laikoma viena pažangiausių pasaulyje, nes kai kuriuose miestuose robotaksi paslaugos jau testuojamos ar teikiamos komerciniu režimu, tačiau jų geografija ir naudojimo scenarijai išlieka riboti.

    „Volkswagen“ skelbia, kad pirmuosius 3 lygio autonominio vairavimo automobilius Kinijos rinkai planuoja pristatyti 2027 metais. Tuo pat metu bendrovė ketina pradėti diegti ir vadinamąsias 2++ lygio funkcijas, skirtas pagalbai mieste, kai automobilis gali padėti įveikti sankryžas, šviesoforus, žiedus ar atlikti automatizuotus posūkius, tačiau vairuotojas turi išlikti atsakingas.

    Kodėl Kinija tapo prioritetu?

    Kinijos rinka yra kritiškai svarbi daugeliui Europos gamintojų, tačiau spaudimas čia didėja dėl vietinių gamintojų technologinio tempo ir agresyvios kainodaros. Pastaraisiais metais Kinijos prekių ženklai ypač sustiprėjo elektromobilių segmente, o jų automobiliai dažnai siūlo daugiau programinių funkcijų už mažesnę kainą.

    Įtampą didina ir Europos Sąjungos bei Kinijos prekybiniai ginčai, įskaitant diskusijas dėl tarifų ir subsidijų. Tokia aplinka apsunkina ilgalaikį planavimą, todėl gamintojai vis dažniau kuria Kinijai skirtas technologijas vietoje, pasitelkdami regiono tiekėjus ir partnerius.

    „Volkswagen“ taip pat yra paskelbusi apie bendradarbiavimą su Kinijos elektromobilių gamintoja „Xpeng“, siekdama sukurti naują elektronikos ir programinės įrangos platformą Kinijos modeliams. Tokios platformos tampa esminės, nes modernios pagalbinio vairavimo sistemos remiasi ne vien jutikliais, bet ir nuolat atnaujinama programine įranga bei didelio našumo skaičiavimais automobilyje.

    Europos gamintojų spaudimas auga

    Europos automobilių pramonė pastaraisiais metais patyrė kelis vienu metu sutapusius sukrėtimus: pandemijos pasekmes, tiekimo grandinių sutrikimus, griežtėjančius emisijų reikalavimus ir perėjimą prie elektromobilumo. Tuo pat metu Kinijos gamintojai į rinką ateina su greitesniais ciklais, o programinės įrangos funkcijas paverčia vienu pagrindinių pardavimo argumentų.

    Autonominio vairavimo srityje ypač svarbūs saugos reikalavimai ir reguliavimas, todėl 3 lygio sprendimų plėtra paprastai vyksta lėčiau nei vartotojai tikisi. Vis dėlto gamintojams tai tampa reputacijos ir konkurencingumo klausimu, nes vartotojai vis dažniau lygina ne variklio galią, o automobilio skaitmenines galimybes ir pagalbos vairuotojui funkcijų brandą.

    „Volkswagen“ sprendimas stiprinti technologinę kryptį Kinijoje rodo siekį prisitaikyti prie rinkos, kur naujovės diegiamos greičiausiai. Artimiausi metai parodys, ar investicijos ir partnerystės leis koncernui pasivyti vietos lyderius ir pasiūlyti masinei rinkai patikimas 3 lygio funkcijas.

  • Dronų smūgiai Rusijoje vėl kliudė „Wildberries“: liepsnojo sandėliai, pranešama apie sužeistuosius

    Dronų smūgiai Rusijoje vėl kliudė „Wildberries“: liepsnojo sandėliai, pranešama apie sužeistuosius

    Rusijos pareigūnai pranešė, kad liepos 22 dienos naktį keliuose regionuose buvo fiksuotas dronų aktyvumas, o taikiniu esą vėl tapo elektroninės prekybos milžinės „Wildberries“ logistikos infrastruktūra. Pasak vietos valdžios ir bendrovės atstovų, Krasnodaro ir Stavropolio regionuose kilo dideli gaisrai.

    „Wildberries“ įkūrėja Tatjana Kim teigė, kad darbuotojai buvo evakuoti iš anksto, tačiau sužeidimų patyrė 15 žmonių: 10 Krasnodaro regione ir 5 Nevinnomysske. Jos teigimu, dalis nukentėjusiųjų buvo išvežti į ligonines, kiti pagalbos sulaukė vietoje.

    Regionų administracijos paskelbė vietinę nepaprastąją padėtį, motyvuodamos dideliu gaisrų mastu ir rizika aplinkinei infrastruktūrai. Rusijos nepaprastųjų situacijų tarnyba nurodė, kad gesinimui buvo pasitelkti ir sraigtasparniai.

    Kodėl taikomasi į logistiką?

    Ukraina oficialiai nepranešė apie šiuos smūgius, tačiau anksčiau prezidentas Volodymyras Zelenskis yra argumentavęs atakas prieš objektus, kurie, Kyjivo vertinimu, prisideda prie Rusijos karo pastangų. Tarp tokių objektų minimi sandėliai ir logistikos mazgai, kurie gali būti naudojami tiekimui ir gamybos grandinėms palaikyti.

    Rusija tokius teiginius atmeta ir tvirtina, kad smūgiai yra nukreipti prieš civilinę infrastruktūrą. Tuo pat metu „Wildberries“ yra viena didžiausių Rusijos elektroninės prekybos bendrovių, todėl jos sandėlių ir paskirstymo centrų sutrikimai gali greitai atsispindėti visoje šalies pristatymo sistemoje.

    Rusijos žiniasklaidoje ir pačios bendrovės pranešimuose teigiama, kad dėl atakų galėjo sutrikti užsakymų vykdymas, daliai pardavėjų prarandant prekių atsargas, o klientams susiduriant su vėlavimais. Šie skaičiai nepriklausomai nebuvo patvirtinti, tačiau tokio masto logistikos mazgų iškritimas paprastai sukelia grandininį efektą visoje tiekimo grandinėje.

    Smūgių serija ir platesnis fonas

    Pranešama, kad tai jau antras kartas per savaitę, kai Rusijos institucijos sieja dronų atakas su „Wildberries“ sandėliais. Keliomis dienomis anksčiau Rusijos pareigūnai skelbė apie smūgius kitiems bendrovės objektams, teigdami, kad buvo aukų ir dešimtys sužeistųjų, o dalis infrastruktūros laikinai išėjo iš rikiuotės.

    Tuo pat metu naktį tęsėsi ir Rusijos smūgiai Ukrainos teritorijoje. Ukrainos institucijos skelbė apie pataikymus į pramoninius objektus ir infrastruktūrą skirtinguose regionuose, taip pat apie žalą, kurią gyvenamuosiuose rajonuose sukėlė numuštų dronų nuolaužos.

    Karo kontekste abiejų pusių dronų kampanijos vis dažniau nukreipiamos į logistiką, energijos ir pramonės objektus, nes tai leidžia trikdyti priešo aprūpinimą ir ekonominį stabilumą. Ekspertai ne kartą yra pabrėžę, kad tokie smūgiai, net ir nepataikę į tiesioginius karinius taikinius, gali sukelti reikšmingus antrinius padarinius civiliams ir verslui.

  • Vyriausybė siūlo švelninti VAT sąskaitų apmokėjimo taisykles: mažiau sankcijų verslui

    Kas keičiasi ir kodėl?

    Lenkijos Vyriausybė pritarė Finansų ministerijos parengtam įstatymo projektui, kuriuo siūloma atsisakyti dalies papildomų sankcijų gyventojų pajamų mokesčio ir pelno mokesčio srityse. Pagrindinis tikslas – sumažinti administracinę naštą įmonėms ir atpiginti kasdienes apskaitos procedūras.

    Projektas siejamas su situacijomis, kai verslas apmoka VAT sąskaitą į neteisingą banko sąskaitą, kuri nėra įtraukta į vadinamąjį baltąjį VAT mokėtojų sąrašą. Taip pat kalbama apie atvejus, kai mokėjimas atliekamas apeinant padalinto mokėjimo mechanizmą.

    Kokios sankcijos būtų naikinamos?

    Iki šiol už mokėjimą į sąskaitą, kurios nėra oficialiame VAT mokėtojų sąraše, arba už reikalaujamo mechanizmo nesilaikymą galėjo grėsti papildomos pasekmės pajamų mokesčių srityje. Viena skaudžiausių – rizika prarasti teisę tokias išlaidas pripažinti leidžiamais atskaitymais, tai yra įtraukti į sąnaudas.

    Pagal patvirtintą projektą šios papildomos sankcijos PIT ir CIT mokesčiuose būtų panaikintos, todėl vien neteisingas apmokėjimo kelias automatiškai nebereikštų, kad įmonė negalės pripažinti išlaidų sąnaudomis. Tai reikšminga ypač didesnėms operacijoms, kai atsiskaitymai dažnai vyksta skubiai ir per kelias sistemas.

    Kokia atsakomybė vis tiek liktų?

    Nors siūloma atsisakyti papildomų „baudžiančių“ pasekmių pajamų mokesčiuose, projektas nereiškia, kad rizika išnyksta visiškai. Dokumente pabrėžiama, kad pirkėjas ir toliau gali išlikti solidariai atsakingas už tiekėjo VAT nepriemokas tais atvejais, kuriuos numato galiojančios VAT taisyklės.

    Jeigu mokėjimas atliekamas apeinant padalinto mokėjimo mechanizmą, projekte nurodoma, kad vienintelė sankcija būtų ta, kuri jau kyla iš VAT reguliavimo. Kitaip tariant, būtų atsisakoma „dvigubo baudimo“ per papildomas PIT ir CIT pasekmes.

    Kuo tai susiję su e. sąskaitomis?

    Finansų ministerija aiškina, kad sprendimas atsisakyti papildomų sankcijų susijęs su nacionalinės e. sąskaitų sistemos diegimu, kuri 2026 metais turėtų būti įvedama etapais. Tikimasi, kad privalomas e. sąskaitų naudojimas padės geriau kontroliuoti atsiskaitymus ir stiprins mokesčių sistemos skaidrumą.

    „Atsižvelgiant į nuoseklų nacionalinės e. sąskaitų sistemos diegimą 2026 metais, kuris turėtų reikšmingai prisidėti prie mokesčių sistemos sandarinimo, pagrįsta šias nuostatas panaikinti nuo 2027 metų sausio 1 dienos“, – nurodoma projekto motyvuose.

    Numatoma, kad siūlomi pokyčiai įsigaliotų nuo 2027 metų sausio 1 dienos. Terminas derinamas su tuo pačiu laikotarpiu planuojamu finansinių baudų taikymu už e. sąskaitų išrašymą nesilaikant reikalavimų.

  • ES plieno gamyba smuko iki rekordo, o importas šoktelėjo: CBAM lūkesčiai keičia rinką

    Europos plieno pramonės asociacija Eurofer fiksuoja pirmuosius atsigavimo signalus Europos Sąjungos plieno rinkoje, tačiau bendra gamyba ir toliau traukiasi. Pasak asociacijos, vartojimas augo, bet reikšmingą šio augimo dalį „susirinko“ importuotojai, o ne ES gamintojai.

    Eurofer duomenimis, žaliavinio plieno gamyba ES sumažėjo 2,9 proc. iki 125,8 mln. tonų ir pasiekė žemiausią lygį istorijoje. Asociacija pažymi, kad gamyba buvo beveik 20 mln. tonų mažesnė nei prieš pandemiją ir maždaug 60 mln. tonų mažesnė nei prieš 2008 metų finansų krizę.

    Vartojimo augimas, kaip nurodo Eurofer, siekė 4,4 proc., tačiau jį iš dalies paskatino paspartintas importas. Importuotojai ypač suaktyvėjo metų antroje pusėje, siekdami apsirūpinti plienu prieš įsigaliojant su anglies dioksido korekciniu mechanizmu pasienyje (CBAM) susijusiems reikalavimams.

    Importas išaugo 14 proc. ir priartėjo prie 40 mln. tonų, o importuotas plienas užėmė rekordinę, apie 30 proc. rinkos dalį, palyginti su 27 proc. metais anksčiau. Eurofer teigimu, vien ketvirtąjį ketvirtį importas pašoko 53 proc., o tai asociacija sieja su pirkimų „sprintu“ prieš CBAM.

    Dėl tokios dinamikos ES suvartojo daugiau plieno, nei pagamino, o prekybos balanso minusas didėjo. Eurofer skaičiavimu, bendras plieno produktų prekybos deficitas pasiekė 24 mln. tonų, o gatavų plieno gaminių deficitas sudarė 15 mln. tonų.

    „Iš esmės iš atsigavimo šiuo metu daugiausia laimi importuotojai, o ne Europos plieno gamintojai“, – teigiama Eurofer vertinime.

    Paklausos struktūroje Eurofer išskiria statybų sektorių, kuris Europoje suvartoja didžiausią plieno dalį, apie 37 proc. Vis dėlto automobilių gamyba, antras pagal plieno imlumą sektorius, fiksavo trečius iš eilės metinius nuosmukio metus, o ryškesnio atsigavimo tikimasi tik vėliau.

    Asociacija prognozuoja, kad plieno vartojimas artimiausiu laikotarpiu gali augti nuosaikiai, tačiau pabrėžia riziką, kad šį augimą ir toliau „nuims“ importas. Eurofer akcentuoja, kad pagrindinis iššūkis bus užtikrinti, jog didėjanti paklausa stiprintų Europos gamybą, o ne didintų priklausomybę nuo įvežtinio plieno.

  • Lenkija ruošia gynybos pramonės strategiją 2026–2030: keturi tikslai ir dėmesys eksportui

    Lenkijos Vyriausybė baigia rengti Gynybos pramonės plėtros strategiją 2026–2030 metams ir planuoja ją patvirtinti dar trečiąjį metų ketvirtį. Dokumento projekte akcentuojama, kad pablogėjusi saugumo situacija Europoje paskatino vieną didžiausių gynybos finansavimo srautų per modernią istoriją, todėl svarbu, kad investicijos kurtų ilgalaikius pramonės pajėgumus.

    Strategijos pagrindinis tikslas – didinti Lenkijos gynybos pramonės gebėjimus ir atsparumą, kad šalies poreikiai būtų užtikrinami greičiau, patikimiau ir kuo didesne dalimi šalies viduje. Projekte pabrėžiama, kad vien tik didesnis gynybos biudžetas nepakanka, jei valstybės institucijos ir procedūros nesudaro sąlygų pramonei sparčiai plėstis.

    Keturi strategijos prioritetai

    Numatyti keturi pagrindiniai prioritetai: inovatyvumo ir konkurencingumo stiprinimas, esamo pramoninio potencialo modernizavimas, eksporto politikos sukūrimas ir valstybės taikomų plėtros instrumentų sustiprinimas. Strategija siekiama suderinti trumpalaikį poreikį greitai aprūpinti kariuomenę ir ilgalaikį tikslą sukurti tvarų gamybinį bei technologinį pagrindą.

    Projekte nurodoma, kad gynybos pramonė turėtų būti vertinama vienodai nepriklausomai nuo nuosavybės struktūros, o eksportas – laikomas nuolatine sektoriaus stiprinimo kryptimi. Tokia nuostata reiškia, kad prioritetas teikiamas ne vien vidaus užsakymams, bet ir gebėjimui konkuruoti tarptautinėse rinkose.

    Eksportas – ir ekonomikai, ir saugumui

    Strategijoje eksportas įvardijamas kaip priemonė didinti gamybos mastą, mažinti vienetinius kaštus ir užtikrinti nuoseklesnį užsakymų portfelį, kai vidaus paklausa svyruoja. Kartu pabrėžiama, kad eksporto politika gali būti naudojama kaip platesnės saugumo politikos dalis, stiprinant partnerystes ir suderinamumą su sąjungininkais.

    Dokumente taip pat akcentuojama valstybės institucijų vaidmens svarba – nuo aiškesnių taisyklių ir greitesnių sprendimų iki finansinių bei organizacinių priemonių, kurios padėtų pramonei investuoti į pajėgumus. Kontekstas aiškus: Europoje spartėjant ginkluotės ir amunicijos paklausai, laimi tos šalys, kurios geba greitai didinti gamybą, modernizuoti linijas ir užtikrinti tiekimo grandinių stabilumą.

  • Karo su Rusija kaina Lenkijai: ekspertai skaičiuoja smūgį BVP, infliacijai ir valiutai

    Rusijai tęsiant karą Ukrainoje ir ieškant būdų spausti Vakarus, saugumo ekspertai vis dažniau svarsto scenarijus, kurie apimtų ir NATO rytinį flanką. Lenkija, kaip viena svarbiausių Ukrainos rėmėjų ir logistikos mazgų regione, tokiose analizėse minima tarp labiausiai pažeidžiamų taikinių.

    Grėsmė nebūtinai reiškia tiesioginę plataus masto invaziją: realistiškesni modeliai apima raketinius smūgius, kibernetines atakas, diversijas prieš infrastruktūrą ir riboto masto karinę operaciją pasienio regione. Tokie veiksmai galėtų sukelti ne tik karines, bet ir didelio masto ekonomines pasekmes, kurios greitai paliestų kasdienį vartojimą, įmonių veiklą ir finansų sistemą.

    Trys scenarijai ir jų kaina

    Lenkijos verslo organizacijų analitikai savo vertinimuose paprastai skiria kelis eskalacijos lygius: nuo ribotų smūgių iki regioninės ofenzyvos ir aukšto intensyvumo karo. Net ir „švelniausiu“ atveju prognozuojamas reikšmingas ekonomikos susitraukimas, nes iš karto kristų investuotojų pasitikėjimas, brangtų draudimas ir logistika, o dalis verslų stabdytų veiklą dėl rizikos.

    Vidutinio scenarijaus atveju, kai konfliktas paliestų atskirus regionus, poveikis stiprėtų dėl gyventojų perkėlimo ir rinkų praradimo. Vertinimuose minima, kad vidaus migracija galėtų siekti apie 2 000 000 žmonių, o tai reikštų spaudimą socialinėms sistemoms, būstui, savivaldybių biudžetams ir darbo rinkai.

    Aukšto intensyvumo karo atveju prognozės tampa dramatiškos: galimas daugiau nei 50 proc. BVP kritimas, staigus nedarbo šuolis ir itin didelis kainų augimas. Analizėse minima, kad infliacija galėtų peržengti hiperinflacijos ribą, o tai paprastai sugriauna įprastus atsiskaitymo ir taupymo mechanizmus.

    Kodėl infrastruktūra tampa kritiniu veiksniu?

    Didžiausią ekonominį šoką dažniausiai sukelia ne vien fronto linija, o smūgiai logistikai ir energetikai. Analitikai išskiria rizikas, susijusias su naftos importo kanalais, perdirbimo pajėgumais ir stambiais logistikos terminalais, per kuriuos juda prekės į Europą ir iš jos.

    Raketiniai smūgiai ar diversijos prieš uostus, naftos terminalus, perdirbimo gamyklas ar geležinkelio mazgus reikštų tiekimo sutrikimus ir kainų šuolius. Tokiu atveju brangtų transportas, smuktų eksportas, o kai kurių prekių rinkoje atsirastų trūkumas, ypač jei būtų pažeistos degalų tiekimo grandinės.

    „Masinis valstybės skolos finansavimas gali paskatinti spontanišką perėjimą prie atsiskaitymų eurais, o nacionalinė valiuta prarastų dalį vaidmens“, – sakė ekonomistas Piotras Soroczyńskis.

    Valiuta, skola ir „euroizacijos“ rizika

    Karas arba net ilgalaikė jo grėsmė paprastai didina valstybės išlaidas: gynybai, infrastruktūros apsaugai, gyventojų paramai, verslo kompensacijoms. Jei didelė šių išlaidų dalis finansuojama skola, o centrinis bankas būtų spaudžiamas ją „monetizuoti“, kyla rizika, kad gyventojai ir verslas pradės vengti nacionalinės valiutos.

    Tokiu atveju atsiranda reiškinys, vadinamas „euroizacija“, kai didesnės vertės sandoriai, santaupos ar kainodara persikelia į eurus. Tai nebūtinai yra oficialus euro įvedimas, tačiau praktikoje jis mažina nacionalinės valiutos patikimumą ir apsunkina pinigų politiką.

    Papildomą spaudimą darytų ir įsipareigojimai eurais: silpnėjant zlotui, brangtų skolos aptarnavimas, o tai dar labiau didintų biudžeto deficitą. Dėl to išaugtų palūkanų našta ir sumažėtų erdvė finansuoti viešąsias paslaugas net ir nutolus nuo tiesioginių karo veiksmų.

    Ekspertai pabrėžia, kad tokios prognozės yra scenarijų analizė, o ne neišvengiama baigtis, tačiau jos aiškiai rodo vieną tendenciją: šiuolaikinėje ekonomikoje karinė rizika greitai virsta finansine rizika. Todėl prioritetu laikomas ne tik gynybos stiprinimas, bet ir kritinės infrastruktūros atsparumas, tiekimo grandinių diversifikavimas bei finansinės sistemos stabilumo priemonės.

  • NASK įspėja: „TikTok“ algoritmas gali būti manipuliuojamas Kinijos propagandai ir dėmesiui nukreipti

    Ką rodo NASK tyrimas

    Lenkijos nacionalinis kibernetinio saugumo ir skaitmeninės erdvės kompetencijų centras NASK perspėja, kad „TikTok“ turinio atrankos algoritmas gali būti veikiamas taip, kad vartotojams dažniau būtų rodomi Kinijai palankūs naratyvai. Tyrimą atlikęs NASK Dezinformacijos analizės centras ragina kritiškai vertinti platformoje matomą turinį ir atsargiai dalintis informacija.

    NASK tyrėjai tris mėnesius stebėjo, ką „TikTok“ pateikia skirtingoms paskyroms, ir išanalizavo beveik 10 000 įrašų, susijusių su temomis, kurios Pekinui laikomos jautriomis. Vertinta, ar turinys yra palankus Kinijai, kritiškas, neutralus arba apskritai nesusijęs su paieškos tema.

    Kur palankus turinys dominuoja

    Didžiausia Kinijai palankių įrašų dalis fiksuota kalbant apie Sindziangą, kur gyvena uigurai: tokio pobūdžio turinys sudarė 58,7 proc. Tyrėjai pastebėjo, kad įrašuose dažnai piešiamas „laimingo gyvenimo“ vaizdas, akcentuojama gerovė ir tariama žodžio laisvė, o kritiškų pasakojimų matomumas mažesnis.

    Panaši tendencija matyta ir Tibeto temoje, kur Kinijai palankus turinys sudarė 44,5 proc. Žmogaus teisių klausimuose palankaus turinio dalis siekė 35 proc., tačiau čia, pasak tyrėjų, veikė kita taktika: probleminės diskusijos buvo stumiamos į šalį „pakaitinėmis“ temomis, kurios Pekinui kelia mažiau rizikų.

    „Kinija vaizduojama kaip gerovės valstybė ir naujas pasaulio centras, o tai kontrastuojama su smunkančiais Vakarais“, – sakė NASK analitikų komandos atstovas Michałas Marekas.

    Kai paieškai parodoma tai, kas nesusiję

    Vienas ryškiausių tyrimo signalų susijęs su paieškomis apie perauklėjimo stovyklas: net 89 proc. parodytų įrašų, kaip teigiama ataskaitoje, su tema buvo nesusiję. Vietoje informacijos apie Kiniją vartotojams siūlyti vaizdo įrašai apie lieknėjimą, sporto pratimus, sveikatą ar net perdirbimą.

    Toks modelis NASK vertinamas kaip dėmesio nukreipimo strategija, kai vartotojas, neradęs atsakymų, gali tiesiog nustoti ieškoti. Tyrėjai pabrėžia, kad algoritminė atranka tokiu atveju tampa ne tik rekomendacijų įrankiu, bet ir filtru, galinčiu keisti tai, kokį informacijos spektrą žmogus realiai pasiekia.

    „Algoritmas yra galingas įrankis, kuris netinkamose rankose gali formuoti mūsų įsitikinimus ir požiūrį į pasaulį“, – sakė NASK analitikė Patrycja Krzyśpiak.

    DSA taisyklės ir platformų skaidrumo klausimas

    NASK atkreipia dėmesį, kad „TikTok“ skaidrumas išlieka ribotas, ypač lyginant su platformomis, kurios žymi valstybės kontroliuojamus kanalus. Tyrėjų teigimu, kai tokio žymėjimo nėra, vartotojams sunkiau atpažinti, ar turinys gali būti siejamas su valstybiniu propagandos aparatu.

    Ataskaitoje taip pat keliama tema, ar Europos Sąjungos Skaitmeninių paslaugų aktas (DSA) praktiškai sustiprins spaudimą platformoms. NASK ekspertai pabrėžia, kad realus poveikis priklausys nuo to, ar už pažeidimus bus taikomos numatytos sankcijos, kurios gali siekti iki 6 proc. pasaulinių metinių pajamų.

    Ką pataria NASK

    NASK rekomenduoja „TikTok“ turinį vertinti su didesne skeptiška distancija, ypač kai kalbama apie geopolitiką, žmogaus teises ar karinius konfliktus. Taip pat raginama atsargiau skelbti asmeninę informaciją ir nepasikliauti vien trumpų vaizdo įrašų formatu, kuris dažnai skatina priimti išvadas be patikrinimo.

    Institucija ypatingą dėmesį siūlo skirti jaunų vartotojų medijų raštingumui ir kritiniam mąstymui. NASK pabrėžia, kad vien technologiniai sprendimai problemos neišspręs, jei auditorija neturės įgūdžių atpažinti manipuliacijas ir tikrinti informacijos kilmę.

    Platformos atstovų komentaro dėl tyrimo išvadų NASK pateiktoje informacijoje kol kas nebuvo.

  • Slovakijos Mochovcų AE ruošiasi 4-ojo bloko startui: 471 MW reaktorius VVER-440 ir rekordinė branduolinės energijos dalis

    4-asis Mochovcų blokas artėja prie paleidimo

    Slovakijos energetikos bendrovė „Slovenské elektrárne“ pranešė užbaigusi branduolinio kuro įkrovimą į ketvirtąjį Mochovcų atominės elektrinės bloką. Tai vienas paskutinių žingsnių prieš fizinius bandymus, kurie turėtų atvesti iki pirmosios kontroliuojamos skilimo reakcijos.

    Įkrovus kurą, taip pat baigtas reaktoriaus surinkimas ir sandarinimas, todėl blokas laikomas parengtu pereiti į kitą etapą. Projekto eiga atidžiai stebima, nes naujas pajėgumas reikšmingai keis Slovakijos elektros balansą regione.

    Kada elektra pasieks tinklą?

    Ketvirtojo bloko įrengto turbogeneratoriaus paleidimas planuojamas 2026 metų vasaros pabaigoje, tuomet į tinklą turėtų būti patiektos pirmosios kilovatvalandės. Vėliau galia bus keliama palaipsniui, kiekviename lygyje atliekant patikras ir bandymus.

    Galutinis etapas numatytas kaip 144 valandų bandymas dirbant visu pajėgumu. Skelbiama, kad pilną 471 MW galią blokas turėtų pasiekti 2027 metų pradžioje.

    Ką tai reikš Slovakijos energetikai?

    Pasiekus projektinę galią, ketvirtasis blokas, kaip nurodo operatorius, galėtų sudaryti apie 13 proc. Slovakijoje pagaminamos elektros. Toks šuolis svarbus ne tik tiekimo saugumui, bet ir kainų stabilumui, ypač kai regionas stiprina nepriklausomybę nuo iškastinio kuro.

    „Slovenské elektrárne“ skaičiavimu, bendra branduolinės energijos dalis Slovakijos elektros suvartojime po ketvirtojo bloko paleidimo gali siekti 77,5 proc. Tai būtų vienas didžiausių rodiklių pasaulyje, lenkiantis ir tradiciškai branduoline energija besiremiančią Prancūziją.

    Ilga statybų istorija ir investicijų mastas

    Trečiojo ir ketvirtojo Mochovcų blokų statybos pradėtos dar 1987 metais, tačiau projektas ilgus metus buvo sustabdytas. Sprendimas grįžti prie užbaigimo priimtas 2006 metais, o realūs darbai atnaujinti 2008 metais.

    Trečiasis blokas prie elektros tinklo prijungtas 2023 metais, jo galia taip pat siekia 471 MW. Nurodoma, kad trečiojo ir ketvirtojo blokų užbaigimo bendra kaina turėtų sudaryti apie 6,7 mlrd. eurų.

    VVER-440: technologija, pažįstama ir Lietuvai svarbiame regione

    Ketvirtajame Mochovcų bloke naudojamas VVER-440 tipo reaktorius, sukurtas Sovietų Sąjungoje, tačiau per pastaruosius dešimtmečius daugelyje šalių modernizuotas pagal šiuolaikinius saugos reikalavimus. Tokie reaktoriai veikia ne tik Slovakijoje, bet ir Čekijoje, Vengrijoje, Ukrainoje bei Suomijoje.

    Šio tipo reaktoriai istoriškai siejami ir su Lenkijos Žarnovieco atomine elektrine, kurios projektas buvo nutrauktas dar XX amžiaus pabaigoje. Dabar VVER-440 reaktoriai išlieka svarbia kelių Europos valstybių energetikos sistemos dalimi, o branduolinį kurą jiems tiekia ir Vakarų gamintojai, įskaitant „Westinghouse“ bei „Framatome“.

    Valstybė svarsto didinti įtaką bendrovėje

    Slovakijos premjeras Robertas Fico viešai pareiškė norintis pasinaudoti galimybe išpirkti papildomą 17 proc. „Slovenské elektrárne“ akcijų paketą. Tokia teisė, kaip skelbiama, atsirastų per šešis mėnesius nuo ketvirtojo bloko prijungimo prie tinklo.

    Šiuo metu Slovakijos valstybei priklauso 34 proc. bendrovės akcijų, o likusi dalis yra privačiose struktūrose per Slovak Power Holding. Kiek kainuotų papildomas paketas ir iš kokių šaltinių būtų finansuojamas sandoris, kol kas neatskleidžiama.

    „Prie šio klausimo grįšime, kai jis taps aktualus“, – sakė Robertas Fico.

  • Ekspertai: Trumpui greitai užbaigti karą su Iranu bus sunku, bet jis gali skelbti pergalę

    Kodėl konfliktą baigti sunku

    JAV prezidentui Donaldui Trumpui gali nepavykti greitai užbaigti karo su Iranu, o tikėtinas sprendimas gali tekti jau kitai administracijai. Taip vertina analitikai iš JAV think tanko Defense Priorities, nagrinėjantys, kaip JAV vadovai istoriškai išbrenda iš pačių pradėtų karų.

    Pasak jų, kai karas įstringa „klinče“, prezidentai dažnai vengia ieškoti kompromiso, nes tai gali atrodyti kaip politinis pralaimėjimas. Tokiose situacijose sprendimus stabdo jau patirtos išlaidos, reputacijos klausimas ir vidaus politikos spaudimas, ypač artėjant rinkimų ciklams.

    Derybų mazgas ir reputacijos kaina

    Defense Priorities ekspertas ir Wake Forest universiteto profesorius Will Walldorf pabrėžia, kad Kongresas turi ribotų praktinių svertų greitai priversti Baltuosius rūmus keisti kursą. Nors teoriškai galima riboti finansavimą ar stiprinti parlamentinę kontrolę, tokie procesai paprastai juda lėtai ir retai duoda greitą rezultatą.

    Analitiko vertinimu, Iranas yra ypač atkaklus oponentas, todėl konfliktas gali užsitęsti ilgiau nei vieną prezidento kadenciją. Kartu D. Trumpui svarbu parodyti, kad jis pajėgus pasiekti „geresnį susitarimą“ su Teheranu nei 2015 metais sudarytas branduolinis susitarimas, kurį jis nuosekliai kritikavo.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad derybų dinamikoje svarbi ir asmeninė politinė reputacija. Pasak jų, net ir priartėjus prie laikino susitarimo, sprendimas gali būti atšauktas, jei jis viduje ar viešumoje pradedamas lyginti su ankstesnių administracijų pasiekimais.

    Siūlymas: pasitraukti, o ne eskaluoti

    Kitas Defense Priorities analitikas Adamas Gallagheris laikosi nuomonės, kad JAV labiau apsimokėtų siekti deeskalacijos ir pasitraukimo iš karo, o ne didinti smūgių intensyvumą. Jo vertinimu, įstrigęs konfliktas kelia ilgalaikių kaštų, o maksimalistiniai tikslai, tokie kaip režimo pakeitimas, realistiškai reikalautų gerokai didesnės karinės kampanijos.

    „Trumpas turėtų paskelbti pergalę ir su tuo baigti“, – sakė Adamas Gallagheris.

    Analitikai pažymi, kad politinėje praktikoje „pergalės paskelbimas“ kartais tampa būdu uždaryti sudėtingą užsienio politikos epizodą nepripažįstant klaidos. Tokia strategija leistų sumažinti įsipareigojimus, išvengti tolesnės eskalacijos ir kartu išlaikyti vidaus auditorijai priimtiną naratyvą.

    Vis dėlto ekspertai pabrėžia, kad bet koks realus konflikto užbaigimas priklausys nuo kelių veiksnių: derybų kanalo atgaivinimo, vidaus politikos spaudimo Vašingtone ir Teherano pasirengimo ieškoti kompromiso. Kol šios sąlygos nesusiformuos, karas gali likti užsitęsusioje aklavietėje.