Category: Finansai

  • Centrinis šildymas iki 2040 metų: 3 sąlygos, nuo kurių priklausys 5,5 GW „power-to-heat“ tikslas

    Lenkijoje baigėsi viešos konsultacijos dėl Šilumos ūkio transformacijos iki 2040 metų strategijos projekto, kuriuo siekiama spartinti centralizuoto šilumos tiekimo elektrifikaciją. Dokumentas apima sisteminį šildymą, kai šiluma iš katilinių ir kogeneracinių elektrinių vartotojams tiekiama šilumos tinklais.

    Vienas ryškiausių projekto tikslų – iki 2040 metų pasiekti 5,5 GW šiluminės galios „power-to-heat“ sprendimuose, įskaitant didelio masto šilumos siurblius ir elektrinius katilus. Taip pat numatoma didinti atsinaujinančių energijos išteklių dalį šilumos ūkyje ir sparčiai plėsti šilumos kaupimo pajėgumus.

    Kas lemia elektrifikacijos sėkmę?

    Lenkijos šilumos energetikos sektorių vienijanti organizacija PTEC teigia, kad kryptis pasirinkta teisinga, tačiau tikslų įgyvendinimas priklausys nuo trijų tarpusavyje susijusių prielaidų. Pasak PTEC, vien deklaruoti galutinę viziją nepakanka – būtina aiški, numatoma ir investuotojams suprantama įgyvendinimo trajektorija.

    „Pagrindinis strategijos elementas yra 5,5 GW „power-to-heat“ tikslas, tačiau jo įgyvendinimas priklauso nuo trijų susijusių sąlygų“, – sakė PTEC vadovas Marcinas Laskowskis.

    Pirmoji sąlyga – elektros tinklų prijungimo galių prieinamumas. Didelio masto šilumos siurbliai ir elektrodiniai katilai reikalauja didelių galių, o dėl jų konkuruoja ir pramonė, transporto elektrifikacija, energijos kaupimo projektai bei duomenų centrai, todėl didmiesčiuose prijungimo „langas“ gali tapti kritiniu ribojimu.

    Antroji sąlyga – elektros tinklų naudojimo ekonomika, ypač perdavimo ir skirstymo dedamosios galutinėje kainoje. PTEC atkreipia dėmesį, kad „power-to-heat“ dažnai pristatomas kaip būdas naudoti pigesnę elektrą, kai sistemoje susidaro atsinaujinančios generacijos perteklius, tačiau realią naudą gali „suvalgyti“ fiksuotos ir su vartojimu susietos tinklų dedamosios.

    Trečioji sąlyga – šilumos tinklų modernizavimas ir plėtra. Elektriniai šilumos šaltiniai, šilumos kaupikliai ir žematemperatūriai sprendimai reikalauja tinklų, galinčių dirbti su nauju režimu, o investicijų poreikis tinkluose gali būti panašaus masto kaip ir naujų šilumos gamybos pajėgumų diegimas.

    Dujos, saugumas ir brangios alternatyvos

    PTEC pabrėžia, kad elektrifikacija turi vykti kartu išlaikant sistemos patikimumą ir galimybę remti nacionalinės elektros sistemos stabilumą, ypač piko metu. Ten, kur elektrifikacijos potencialas ribotas, šilumos ūkiui vis dar reikia sprendimų, galinčių greitai užtikrinti didelę šilumos galią.

    Strategijos projekte gamtinės dujos įvardijamos kaip pereinamasis kuras, tačiau PTEC ragina tiksliau apibrėžti kogeneracijos vaidmenį po 2035 metų. Organizacijos vertinimu, daugelyje miestų dujinės kogeneracijos jėgainės šiuo metu išlieka praktiškiausias būdas greitai pakeisti iš rinkos traukiamus anglies blokus, nemažinant tiekimo saugumo.

    „Svarbu, kad dokumentas įvertintų ne tik biometano ir vandenilio prieinamumą, bet ir tai, kad jų kaina išlieka aukšta“, – sakė M. Laskowskis.

    Strategijos projekte numatyta, kad iki 2040 metų centralizuotame šilumos tiekime atsinaujinantys energijos ištekliai sudarys 52,2 proc. Be to, planuojama, kad šilumos kaupimo pajėgumai pasieks 576 GWh, o tai turėtų padėti išlyginti sezoninius ir paros svyravimus.

    Kiek kainuos pertvarka?

    Strategijos rengėjai nurodo, kad šilumos ūkio transformacija pareikalaus didelio kapitalo ir ilgalaikio finansavimo stabilumo. Pagal projekto skaičiavimus, investicijų poreikis iki 2040 metų, priklausomai nuo pasirinkto scenarijaus, siektų apie 45–53 milijardus eurų.

    Tokia apimtis apima naujų šilumos gamybos pajėgumų statybą, šilumos tinklų modernizavimą ir plėtrą bei šilumos kaupiklių diegimą. Rinkos dalyviai pabrėžia, kad be aiškių reguliavimo taisyklių, tinklų plėtros planavimo ir ekonomiškai pagrįstų tarifų elektrifikacijos tempas gali atsilikti nuo užsibrėžtų tikslų.

  • Atsinaujinantis benzinas vietoj draudimų? „Bosch“, „Toyota“, BMW ir „Repsol“ startuoja su bandomuoju projektu

    „Bosch“, „Toyota“, BMW ir „Repsol“ pradėjo bandomąjį projektą, kuriuo siekia praktiškai įrodyti, kad atsinaudinantis benzinas gali sumažinti jau keliuose važinėjančių automobilių anglies pėdsaką. Iniciatyvos esmė paprasta: realiomis kasdienio naudojimo sąlygomis patikrinti, ar emisijas galima mažinti nekeičiant nei automobilių, nei degalinių infrastruktūros.

    Per pusę metų 20 automobilių, tarp jų Toyota, Lexus, Mini ir BMW modeliai, bus eksploatuojami naudojant tik atsinaudinantį benziną „Repsol Nexa 95“. Projekto dalyviai pabrėžia, kad tokia schema leistų mažinti išmetimus ne tik naujai parduodamų elektromobilių segmente, bet ir didžiausioje parko dalyje, kurią sudaro jau eksploatuojami vidaus degimo varikliais varomi automobiliai.

    Kaip bus matuojamas poveikis?

    „Bosch“ projekte renka ir analizuoja degalų pylimo bei sunaudojimo duomenis naudodama skaitmeninį sprendimą „Digital Fuel Twin“. Idėja ta, kad iš degalinių, automobilių ir atsiskaitymo sistemų surinkti duomenys leistų tiksliau priskirti konkretų degalų naudojimą konkrečiam automobiliui ir įvertinti poveikį visos bandomosios flotilės mastu.

    Toks duomenų rinkimo modelis svarbus ir reguliacinei diskusijai, nes vienas didžiausių iššūkių alternatyviems degalams yra patikimas apskaitos ir atsekamumo mechanizmas. Projekto organizatoriai tikisi, kad praktiniai rezultatai bus tinkami ne tik rinkodarai, bet ir politikos formuotojų vertinimui.

    Diskusija dėl 2035 metų tikslo

    Europos Sąjungoje toliau vyksta ginčas, kokiu keliu greičiausiai ir efektyviausiai mažinti kelių transporto emisijas. Nors kryptis į elektrifikaciją išlieka dominuojanti, dalis gamintojų ir energijos bendrovių akcentuoja technologinį neutralumą, kai vertinamas ne pats variklio tipas, o realus šiltnamio efektą sukeliančių dujų sumažėjimas per visą energijos ciklą.

    Projekto šalininkai argumentuoja, kad vien elektrifikacijos gali nepakakti, jei iki 2035 metų nepavyktų pasiekti planuojamo beveik visiško perėjimo prie nulinės emisijos naujų automobilių. Tokiu atveju atsinaudinantys degalai galėtų tapti „tiltu“, ypač ten, kur elektromobilių plėtrą riboja įkrovimo infrastruktūra, kainos ar vartotojų įpročiai.

    Kodėl atsinaudinantys degalai kelia ginčų?

    Pagrindinė kritika tokiai krypčiai susijusi su tuo, kad vidaus degimo variklis vis tiek išmeta teršalus per išmetimo sistemą, o emisijų mažinimas dažnai grindžiamas gyvavimo ciklo skaičiavimais. Šalininkai savo ruožtu teigia, kad dalis emisijų „kompensuojama“ žaliavų kilme arba gamybos metu naudojamu sugautu anglies dioksidu, todėl bendras poveikis klimatui gali būti mažesnis nei naudojant iškastinį benziną.

    Taip pat akcentuojama, kad kai kurie sintetiniai ar iš atliekų pagaminti degalai gali turėti mažiau sieros ir potencialiai mažinti kai kurių teršalų kiekį, palyginti su tradiciniais degalais. Vis dėlto galutinis vertinimas priklauso nuo žaliavų kilmės, gamybos energijos šaltinių ir konkrečios metodikos, pagal kurią skaičiuojamas poveikis.

    Kontekstas rinkoje: bioproduktai ir „drop-in“ idėja

    Transporto sektoriuje vis dažniau kalbama apie vadinamuosius „drop-in“ degalus, kuriuos galima naudoti esamuose varikliuose ir esamoje tiekimo grandinėje. Panašus principas taikomas ir HVO tipo dyzelino alternatyvoms, kurias dalis gamintojų jau yra suderinę su savo varikliais, ypač įmonių ir logistikos parkuose.

    „Repsol“ viešai deklaruoja plečianti atsinaudinčių degalų gamybą ir tiekimą, ypač Pirėnų pusiasalyje, kur turi platesnę degalinių bei gamybos bazę. Tuo metu automobilių gamintojams tokie sprendimai patrauklūs kaip greitesnis būdas paveikti esamą automobilių parką, kuris keliuose išliks dar daugelį metų net ir augant elektromobilių pardavimams.

    „Šio bandomojo projekto tikslas yra parodyti, kad atsinaudinantys degalai jau dabar gali reikšmingai ir tvariai prisidėti prie naujų ir jau naudojamų transporto priemonių dekarbonizacijos“, – sakė Pascalis Ruchas, Toyota Motor Europe viceprezidentas korporatyviniams ir valdžios ryšiams.

    Projekto dalyviai teigia, kad surinkti duomenys ir tarpiniai rezultatai vėliau gali būti pristatyti Europos Sąjungos institucijų atstovams, pramonės dalyviams ir žiniasklaidai. Praktinis tikslas – pagrįsti, ar atsinaudinantis benzinas gali tapti realia papildoma priemone greta elektrifikacijos, ypač trumpuoju laikotarpiu, kai keliuose dominuoja tradiciniai automobiliai.

  • PKP PLK pasirinko rangovus: geležinkelio C-E 20 modernizacija gali kainuoti iki 270 mln eurų

    PKP Polskie Linie Kolejowe (PKP PLK) pranešė pasirinkusi rangovus geležinkelio linijos C-E 20 ruožo Skierniewice–Czachówek Wschodni projektavimo ir rangos darbams. Sutartis pasirašyta su konsorciumu, kurio lyderė yra bendrovė Trakcja, kartu dirba ir Sarinż.

    Bendra sutarties vertė su numatytomis papildomomis galimybėmis gali siekti apie 270 mln eurų be pridėtinės vertės mokesčio. Projektas apima ne tik infrastruktūros darbus pagrindiniame ruože, bet ir platesnę modernizaciją, susietą su eismo valdymo bei saugos sprendimais.

    Ką apima sutartis?

    Užsakymas suskirstytas į bazinę dalį ir papildomas pasirinkimo teises. Be pagrindinių projektavimo ir statybos darbų, numatyti pakeitimai geležinkelio eismo valdymo įrangoje ir ETCS sistemoje, daugiausia dėmesio skiriant sąsajoms ir integracijai.

    Taip pat numatyta galimybė išplėsti darbus geležinkelio linijoje Nr. 12, ruožuose Mszczonów–Tarczyn ir Tarczyn–Czachówek Wschodni. Tokie sprendimai leidžia užsakovui etapais didinti darbų apimtį, jei tam atsiranda finansinis ir techninis pagrindas.

    Kiek kainuos ir kas atliks darbus?

    Skaičiuojama, kad bazinės dalies vertė gali siekti apie 130 mln eurų be PVM, įskaitant sąlyginį atlyginimą. Pirmosios pasirinkimo teisės dalis gali sudaryti apie 79 mln eurų be PVM, o antrosios pasirinkimo teisės dalis dar apie 38 mln eurų be PVM.

    Trakcja nurodo, kad planuojamas jos dalyvavimas įgyvendinant sutartį sudaro 75 proc., tačiau galutinis pasiskirstymas bus tikslinamas atskiroje konsorciumo vykdymo sutartyje. Praktikoje tai reiškia, kad didžiausia darbų ir atsakomybės dalis numatoma konsorciumo lyderei.

    Kodėl šis projektas svarbus?

    Geležinkelio koridoriai, tokie kaip C-E 20, Lenkijoje laikomi strategiškai reikšmingais, nes užtikrina intensyvius keleivių ir krovinių srautus bei jungtis su kitais transporto maršrutais. Modernizacija paprastai siejama su didesniu pralaidumu, didesniu greičiu, patikimesniu tvarkaraščių laikymusi ir aukštesniais saugos standartais.

    ETCS diegimas ir susiję eismo valdymo sprendimai yra vienas svarbiausių europinių geležinkelių modernizacijos elementų. Tai technologinis pagrindas didesniam interoperabilumui, kai skirtingų šalių ir operatorių traukiniai gali važiuoti vieningais saugos principais.

  • Aliyevas atvyko į Berlyną: Vokietija siekia daugiau dujų ir naujo prekybos kelio į Europą

    Aliyevas atvyko į Berlyną: Vokietija siekia daugiau dujų ir naujo prekybos kelio į Europą

    Energetika ir prekyba – vizito ašis

    Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Aliyevas antradienį atvyko į Berlyną pirmojo valstybinio vizito į Vokietiją. Derybų darbotvarkėje dominavo energetinis saugumas ir vadinamasis Vidurinysis koridorius – prekybos maršrutas, jungiantis Kiniją ir Europą per Centrinę Aziją bei Pietų Kaukazą.

    Vizitas vyksta Europai ir toliau mažinant priklausomybę nuo rusiško iškastinio kuro. Vokietijai, kuri po 2022 metais prasidėjusios plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą skubiai perorientavo energijos tiekimą, papildomi dujų šaltiniai išlieka strateginis prioritetas.

    Strateginė partnerystė ir nauji susitarimai

    I. Aliyevas susitiko su kancleriu Friedrichu Merzu dvišalėms deryboms, po kurių įvyko platesnis susitikimas su ministrų kabineto nariais. Šalys pasirašė bendrą strateginės partnerystės deklaraciją ir kelis susitarimus dėl energetikos, transporto, infrastruktūros, prekybos ir investicijų, taip pat mokslo ir technologijų.

    Vokietija tapo antra Europos šalimi po Italijos, pasirašiusia tokio formato susitarimą su Azerbaidžanu. Kartu Berlyne vyko ir bendras verslo forumas, skirtas politinius įsipareigojimus paversti konkrečiais projektais bei investicijomis.

    „Noriu padėkoti prezidentui Ilhamui Aliyevui. Jūs sukuriate galimybę mums gauti didesnius dujų kiekius iš Azerbaidžano. Tai atsispindi ir šiandien pasirašytoje bendroje deklaracijoje“, – sakė Friedrichas Merzas.

    „Azerbaidžanas gali tiekti reikalingą naftos kiekį. Tai galima padaryti tiek iš vidaus šaltinių, tiek pasitelkiant SOCAR prekybos padalinį“, – sakė Ilhamas Aliyevas.

    Dujos per Pietinį dujų koridorių

    Vokietija yra viena naujausių Baku dujų pirkėjų: tiekimas į šalį pradėtas 2024 metais per Pietinį dujų koridorių ir tolesnes jungtis Europos tinkle. I. Aliyevas teigė tikintis, kad metiniai pristatymai Vokietijai kitais metais pasieks 2 mlrd. kubinių metrų.

    Kancleris F. Merzas Pietinį dujų koridorių įvardijo kaip patikimą tiekimo kryptį ir pabrėžė ilgalaikės partnerystės siekį. Pasak Azerbaidžano pusės, šalis Europai šiuo metu per metus tiekia apie 12 mlrd. kubinių metrų dujų, o didžiausi gavėjai yra Italija, Graikija, Bulgarija ir Vengrija.

    Aliyevas taip pat pareiškė, kad Baku pasirengęs didinti tiekimą Vokietijai ir kitoms Europos Sąjungos valstybėms. Tokie pareiškimai pateikiami platesniame kontekste, kai ES ieško stabilesnių alternatyvų rusiškam energijos importui ir stiprina tiekimo kelių atsparumą.

    Vidurinysis koridorius ir regiono įtampos

    Ne mažiau svarbi derybų tema – Vidurinysis koridorius, jungiantis Kiniją su Europa per Kazachstaną, Azerbaidžaną, Gruziją ir Turkiją. I. Aliyevas teigė, kad Azerbaidžanas daug investavo į Alato uosto prie Kaspijos jūros pajėgumų plėtrą, o krovinių srautai šiuo maršrutu ženkliai augo.

    Vokietijai, kaip vienai didžiausių Europos pramonės ekonomikų ir Azijos prekių importuotojų, alternatyvūs logistikos keliai tampa svarbūs tiek dėl verslo rizikų valdymo, tiek dėl siekio mažinti priklausomybę nuo tranzito per Rusiją.

    Azerbaidžano vadovas taip pat užsiminė apie regione vykstančius konfliktus, kurie trikdo energijos ir prekybos srautus, ir teigė, jog šalis laikosi subalansuotos pozicijos bei yra pasirengusi remti diplomatines pastangas stabilumui atkurti. Savo ruožtu F. Merzas palankiai įvertino Armėnijos ir Azerbaidžano taikos procesą ir paragino užbaigti taikos susitarimo derinimą.

    Vėliau tą pačią dieną I. Aliyevas atskirai susitiko su Vokietijos prezidentu Franku-Walteriu Steinmeieriu. Pasak pranešimų, susitikime aptarta dvišalių ryšių plėtra ir regiono saugumo klausimai.

  • Europos Komisija rengiasi nusileisti JAV tarifams: svarbu neperžengti 15 proc. ribos

    Europos Komisija rengiasi nusileisti JAV tarifams: svarbu neperžengti 15 proc. ribos

    Europos Sąjunga ruošiasi priimti naujus Jungtinių Valstijų tarifus, kuriuos Vašingtonas artimiausiomis dienomis ketina taikyti dėl įtarimų, susijusių su priverstiniu darbu pasaulinėse tiekimo grandinėse. Europos Komisija pabrėžia, kad kritinis kriterijus yra 15 proc. riba, įtvirtinta 2025 metų liepą pasiektame ES ir JAV prekybos susitarime.

    Komisijos teigimu, nors Briuselis su tokių priemonių motyvais nesutinka, šiuo metu prioritetas yra užtikrinti susitarimo laikymąsi ir apsaugoti bendroves nuo staigių ir nenuspėjamų prekybos sąlygų pokyčių. ES pareigūnai atidžiai seka, kokio dydžio galutiniai muitai bus įtvirtinti ir kaip jie bus taikomi konkrečioms prekių grupėms.

    „Mes nesutinkame su išvadomis dėl priverstinio darbo ir tai aiškiai pasakėme JAV partneriams“, – sakė vienas aukšto rango ES pareigūnas.

    „Tačiau pagrindinis tikslas yra užtikrinti, kad susitarimas būtų gerbiamas, o mūsų įmonės gautų stabilumą ir nuspėjamumą“, – pridūrė jis.

    Kas keičiasi JAV tarifų režime

    Dabartinis JAV tarifų režimas, taikomas prekybos partneriams, baigia galioti penktadienį, o JAV prekybos atstovas Jamiesonas Greeris nurodė, kad naujų priemonių įgyvendinimas yra neišvengiamas. Šios priemonės siejamos su JAV atliekamu vertinimu, ar prekybos partneriai pakankamai kovoja su priverstiniu darbu pagamintų prekių patekimu į rinką.

    ES ir JAV susitarimas numato, kad JAV muitai Europos Sąjungos prekėms neturėtų viršyti 15 proc. lubų. Europos Komisija akcentuoja, kad būtent šios ribos laikymasis leistų išvengti plataus masto eskalacijos ir išsaugoti bent minimalų planavimo aiškumą eksportuotojams.

    JAV šiemet jau buvo įvedusi papildomus muitus prekybos partneriams po JAV Aukščiausiojo Teismo sprendimo, kuris ankstesnius 2025 metų tarifus pripažino neteisėtais. Pridėjus juos prie įprastų taikomų muitų, vidutinė našta ES prekėms, kaip nurodoma, yra priartėjusi prie 15 proc. ribos.

    Priverstinio darbo tema – ir ES darbotvarkėje

    Europos Komisija pabrėžia, kad Europos Sąjungoje jau galioja griežtas reguliavimas, nukreiptas prieš priverstiniu darbu pagamintas prekes, ir kad tokiais argumentais grindžiami tarifai, Briuselio vertinimu, nėra pagrįsti. Komisija yra viešai sakiusi, jog muitai dėl šių priežasčių būtų nepateisinami, tačiau dabar signalizuoja pragmatišką laikyseną, orientuotą į susitarimo ribų išsaugojimą.

    Situaciją komplikuoja ir platesnė JAV prekybos politikos kryptis. Pastarosiomis savaitėmis skambėjo ir grasinimai ateityje itin smarkiai didinti muitus kai kurioms importo kategorijoms, įskaitant generinius vaistus, nors Europos Komisija nurodo, kad pagal ES ir JAV susitarimą tam tikros vaistų grupės turėtų būti išimtos iš papildomų tarifų taikymo.

    Artimiausiu metu ES institucijoms svarbiausia bus įvertinti, ar naujos JAV priemonės iš tiesų tilps į 15 proc. rėmus, ir kokią įtaką jos turės atskiroms pramonės šakoms. Verslui tai reikš ne tik galimus kaštų pokyčius, bet ir didesnį spaudimą užtikrinti tiekimo grandinių skaidrumą, ypač ten, kur rizika dėl priverstinio darbo tarptautinėje prekyboje laikoma didesne.

  • Ispanijoje antrinės būsto kainos šovė 17,2 proc.: pasiektas 21 metų rekordas, štai kur brangsta labiausiai

    Ispanijoje antrinės būsto kainos šovė 17,2 proc.: pasiektas 21 metų rekordas, štai kur brangsta labiausiai

    Ispanijoje antrinės rinkos būsto kainos toliau kyla į viršų: 2026 metų antrąjį ketvirtį jos buvo 17,2 proc. didesnės nei prieš metus. Tokį šuolį fiksuoja nekilnojamojo turto portalo „Fotocasa“ indeksas, skaičiuojantis skelbimuose prašomas kainas.

    Per 2026 metų balandžio–birželio mėnesius kainos, palyginti su pirmu ketvirčiu, didėjo dar 4 proc. Birželį vidutinė prašoma antrinio būsto kaina pasiekė 3 133 eurus už kvadratinį metrą, o tai – aukščiausias lygis per pastaruosius 21 metus.

    „Fotocasa“ tyrimų vadovė María Matos teigia, kad pagrindinė priežastis – ryškus paklausos ir pasiūlos disbalansas. Jos vertinimu, ribota parduodamų būstų pasiūla, finansavimo sąlygos ir demografinis spaudimas didžiuosiuose centruose kelia kainas ir apsunkina įperkamumą.

    „Rezultatas – vis spartesnis kainų augimas, kuris apsunkina įsigijimą ir didina įperkamumo atotrūkį didelei daliai namų ūkių“, – sakė María Matos.

    Šios tendencijos sutampa ir su oficialia statistika, nors skaičiavimo metodika skiriasi. Nacionalinis statistikos institutas (INE) vertina realias sandorių kainas, o ne skelbimų lūkesčius, todėl rodikliai gali skirtis tiek lygiu, tiek augimo tempu.

    INE duomenimis, 2026 metų pirmąjį ketvirtį bendras būsto kainų lygis Ispanijoje buvo 12,9 proc. didesnis nei prieš metus, o antrinis būstas brango 13,5 proc. Tai rodo, kad kainų kilimas yra plačiai paplitęs ir matomas ne vien skelbimų rinkoje.

    Kuriuose regionuose kainos kyla sparčiausiai

    „Fotocasa“ duomenimis, 2026 metų antrąjį ketvirtį kainos didėjo 16-oje autonominių bendruomenių. Didžiausias ketvirtinis augimas fiksuotas Mursijos regione – 8,6 proc., po jo rikiuojasi Kantabrija su 6,3 proc. ir Valensijos bendruomenė su 5,9 proc.

    Metiniu pjūviu Mursija taip pat buvo pirmoje vietoje – kainos čia šoktelėjo 28 proc. Toliau sekė Kantabrija su 20 proc., Valensijos bendruomenė su 19,8 proc., Astūrija su 17 proc. ir Andalūzija su 16,9 proc.

    Ataskaitoje pabrėžiama, kad 2026 metų birželį jau 14 autonominių bendruomenių fiksavo dviženklį metinį brangimą. Palyginimui, 2025 metais tokių buvo 11, 2024 metais – 6, 2023 metais – 7, tad brangimas tapo dar labiau išplitęs.

    Kur antrinis būstas brangiausias

    Brangiausiais regionais išliko Balearų salos ir Madridas. Vidutinės prašomos antrinio būsto kainos čia siekė atitinkamai 5 441 ir 5 410 eurų už kvadratinį metrą.

    Toliau rikiuojasi Baskų kraštas, kur vidurkis siekia 3 925 eurus už kvadratinį metrą, Katalonija su 3 418 eurų ir Kanarų salos su 3 374 eurais. Pigiausiomis kryptimis išsiskyrė Ekstremadūra su 1 352 eurais, Kastilija-La Manča su 1 407 eurais ir Kastilija ir Leonas su 1 816 eurų.

    Provincijų lygmeniu ketvirtinis augimas fiksuotas 46 provincijose. Didžiausi šuoliai užfiksuoti Leone, Palensijoje ir Mursijoje, o kainų kritimas – tik keliose teritorijose, įskaitant Kuenką ir Huelvą.

    Tarp provincijų sostinių ryškiausiai brango Leonas, o aukščiausią vidutinę kainą šalyje išlaikė Donostija-San Sebastianas – 7 158 eurai už kvadratinį metrą. Tarp didžiųjų miestų po jo sekė Madridas su 6 630 eurų ir Barselona su 5 368 eurais.

    Miesto rajonų statistika atskleidžia dar didesnę kainų poliarizaciją. Madrido Salamankos rajone prašoma kaina pasiekė 10 786 eurus už kvadratinį metrą, o Barselonoje brangiausiu laikomas Sarrià-Sant Gervasi rajonas, kur vidurkis siekia 7 540 eurų.

    Analitikai atkreipia dėmesį, kad tokie rekordai dažnai atsiremia į kelis ilgalaikius veiksnius: nuolatinę paklausą didmiesčiuose ir pakrantėse, ribotą naujos statybos pasiūlą, sugriežtėjusią nuomos rinką bei turistinių vietovių spaudimą vietos gyventojų būsto įperkamumui. Dėl to kainų kilimas vis dažniau tampa ne tik NT rinkos, bet ir socialinės politikos klausimu.

  • JT perspėja: karas ir energijos šokas dar ilgai brangins maistą – kas laukia pirkėjų?

    JT perspėja: karas ir energijos šokas dar ilgai brangins maistą – kas laukia pirkėjų?

    Jungtinės Tautos perspėja, kad karų ir sukrėtimų energijos rinkose poveikis dar ilgai gali kelti maisto kainas visame pasaulyje. Brangstant kurui ir trąšoms, didėja ir ūkininkų sąnaudos, o tai galiausiai atsispindi parduotuvių lentynose.

    Naujausioje JT maisto saugumo apžvalgoje teigiama, kad alkio rodikliai pastaraisiais metais kiek pagerėjo, tačiau pažanga išlieka trapi. Prognozuojama, kad iki 2030 metų lėtinį badą vis dar gali patirti daugiau kaip 500 milijonų žmonių, o didžiausia našta tektų Afrikai.

    Romos Tarptautinio žemės ūkio plėtros fondo vadovas Alvaro Lario pabrėžia, kad geopolitinė įtampa gali greitai sukelti naują infliacijos bangą. Pasak jo, jei sutrikimai energijos tiekime ir laivyboje užsitęstų, papildomai į badą galėtų būti pastumta nuo 9 iki 18 milijonų žmonių.

    „Gyvename laikotarpiu, kai konfliktų yra daugiausia ir jų skaičius vis dar auga. Kiekvienas konfliktas didina alkį, priverstinį iškeldinimą ir pabėgėlių skaičių“, – sakė A. Lario.

    Trąšos ir kuras kelia grandininį efektą

    JT ir IFAD vertinimu, konfliktai, įskaitant Rusijos karą prieš Ukrainą ir įtampas Artimuosiuose Rytuose, smarkiai veikia energetikos ir žemės ūkio žaliavų rinkas. Kuras reikalingas laistymo sistemoms, derliaus nuėmimui ir produkcijos gabenimui, todėl jo brangimas ūkiams tampa tiesioginiu smūgiu.

    Trąšų kainos taip pat itin jautrios dujų ir logistikos svyravimams, o be jų mažėja derlius arba kyla savikaina. Tai ypač pavojinga smulkiesiems ūkininkams, kurie dažnai neturi finansinių rezervų ir paskolų galimybių, tad mažina tręšimą ar atsisako dalies pasėlių.

    Ataskaitoje akcentuojama, kad brangsta ne tik maistas, bet ir sveikos mitybos kaina. Vidutinė pasaulinė sveikos mitybos kaina pakilo iki 4,28 perkamosios galios pariteto dolerio žmogui per dieną, palyginti su 3,44 2021 metais, o didžiausi kaštai fiksuojami Lotynų Amerikoje ir Karibuose.

    Kodėl kainas kelia ne tik ūkis?

    JT analizė rodo, kad reikšmingą galutinės kainos dalį sudaro veiklos po ūkio vartų: perdirbimas, sandėliavimas, logistika ir didmeninė prekyba. Šios grandys, vertinama, sudaro apie 40 proc. visų kaštų, todėl bet koks energijos ar tiekimo sutrikimas greitai persiduoda vartotojams.

    Dėl to raginama daugiau investuoti į infrastruktūrą, drėkinimą, mokslinius tyrimus ir šaltąją grandinę, kuri ypač svarbi greitai gendančiai produkcijai. Taip pat akcentuojama, kad reguliavimo ir subsidijų pertvarkos bei prekybos procedūrų supaprastinimas gali padėti mažinti sąnaudas ir stabilizuoti tiekimą.

    „Norint panaikinti badą ir padaryti sveiką mitybą įperkamą, reikia politinio ryžto, ilgalaikių investicijų ir palankių politikos sprendimų“, – sakė FAO vadovas Qu Dongyu.

    Klimato smūgiai tampa norma

    Ataskaitoje pabrėžiama, kad prie kainų spaudimo prisideda ir klimato ekstremumai: potvyniai, užsitęsusios sausros ir karščio bangos. Tokie reiškiniai mažina derlių, didina draudimo ir drėkinimo kaštus, o kai kuriose šalyse skatina ir eksporto ribojimus, kurie dar labiau išbalansuoja rinkas.

    Pasak A. Lario, valdžios institucijos turėtų didinti atsparumą dar iki nelaimių, o ne apsiriboti vien reagavimu po jų. IFAD teigia didinantis investicijas į prisitaikymo prie klimato programas, nukreiptas į kaimo bendruomenes ir smulkiuosius ūkininkus.

    JT vertinimu, vienas didžiausių iššūkių šiandien yra ne maisto pagaminimas, o sveikos mitybos įperkamumas. Skaičiuojama, kad maždaug trečdalis pasaulio gyventojų vis dar negali sau leisti sveikos mitybos, o mažas pajamas gaunančiose šalyse ši dalis gerokai didesnė.

    Afrika išskiriama kaip didžiausios rizikos regionas, kuriame iki 2030 metų gali gyventi beveik 60 proc. lėtiniu badu kenčiančių žmonių. A. Lario teigia, kad žemynas kasmet importuoja maisto už maždaug 87,7 milijardo eurų, todėl ilgalaikė išeitis siejama su vietinės gamybos, saugojimo ir regioninės prekybos stiprinimu.

    JT perspėja: jei konfliktai, energijos rinkų sukrėtimai ir klimato ekstremumai sutaps, poveikis maisto kainoms ir įperkamumui gali būti dar ryškesnis. Todėl pagrindinis tikslas įvardijamas kaip atsparesnės, efektyvesnės ir mažiau pažeidžiamos maisto tiekimo grandinės.

  • Naujas JK premjeras meta gelbėjimosi ratą: PVM už elektrą nulinis, autobusai pigėja

    Naujas JK premjeras meta gelbėjimosi ratą: PVM už elektrą nulinis, autobusai pigėja

    Naujasis Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Andy Burnhamas pirmosiomis dienomis Dauningo gatvėje pristatė dvi greitas priemones, skirtas mažinti pragyvenimo išlaidų spaudimą. Vyriausybė žada laikinai panaikinti 5 proc. PVM buitinių vartotojų elektros sąskaitoms ir dar labiau atpiginti keliones autobusais Anglijoje.

    Premjeras pirmojoje kalboje akcentavo, kad valstybės prioritetas bus kasdienės išlaidos, o ministrams nurodė veikti kaip pragyvenimo išlaidų vyriausybei. Jo teigimu, žmonėms turi būti aišku, kad pagalba ateina ne po metų, o dabar.

    Pagal planą nuo spalio iki finansinių metų pabaigos kitų metų balandį buitinių vartotojų elektros sąskaitoms nebebūtų taikomas 5 proc. PVM. Skaičiuojama, kad tai vidutiniam namų ūkiui per metus reikštų maždaug 53 eurų mažesnes išlaidas.

    Vyriausybė tvirtina, kad sprendimas bus finansuojamas atsisakant skaitmeninės tapatybės programos, o sutaupytos lėšos bus nukreipiamos į kompensaciją už PVM panaikinimą. Vis dėlto opozicija ir dalis ekspertų kelia klausimus, ar tokios lėšos iš tiesų buvo aiškiai suplanuotos biudžete ir ar tai nesukurs papildomos skylės viešuosiuose finansuose.

    Antrasis žingsnis susijęs su viešuoju transportu. Nuo sausio 1 dienos vienkartinio autobuso bilieto kaina Anglijoje už Londono ribų būtų ribojama iki maždaug 2,33 euro, o ne iki maždaug 3,50 euro, kaip galioja dabar; priemonė turėtų galioti iki kitų metų pabaigos.

    Ankstesnis kainos ribojimas, kai viršutinė riba buvo apie 2,33 euro, anot vyriausybės, per dešimt mėnesių paskatino apie 30 milijonų papildomų kelionių. Be kainų lubų kai kuriuose maršrutuose bilietai galėtų brangti iki maždaug 11,66 euro, todėl tikimasi, kad ribojimas išlaikys viešojo transporto prieinamumą dirbantiems ir mažesnes pajamas gaunantiems gyventojams.

    Šios priemonės neišvengiamai susiduria su fiskaliniais ribojimais. Jungtinės Karalystės valdžia veikia esant didelei skolos naštai, o skolos aptarnavimo išlaidos išlieka reikšminga biudžeto dalis, todėl kiekvienas naujas įsipareigojimas didina spaudimą rasti tvarius finansavimo šaltinius.

    Premjeras iždo vadovu paskyrė Johną Healey, turintį patirties finansų srityje, ir tai interpretuojama kaip bandymas rinkoms parodyti, kad skolos mažinimo pažadai nebus pamiršti. Tačiau tuo pat metu vyriausybei teks spręsti lėto ekonomikos augimo, būsto trūkumo, gynybos išlaidų didinimo ir pensijų indeksavimo klausimus, kurie konkuruoja dėl tų pačių biudžeto resursų.

    Analitikai pažymi, kad tokios tiesiogiai sąskaitas mažinančios priemonės politiškai efektyvios, nes jų poveikį gyventojai pajunta greitai. Vis dėlto ilgalaikis rezultatas priklausys nuo to, ar vyriausybė sugebės suderinti trumpalaikę paramą su struktūrinėmis reformomis, kurios didintų produktyvumą, investicijas ir realų atlyginimų augimą.

    Burnhamas tvirtina, kad jo tikslas yra užkirsti kelią situacijai, kai būtinos paslaugos tampa neįkandamos, o pragyvenimo išlaidų krizė išstumia žmones iš darbo rinkos ar riboja mobilumą. Artimiausiais mėnesiais paaiškės, ar siūlomos lengvatos išliks tik laikinos, ar taps platesnio ekonominės politikos paketo dalimi.

    „Niekas neturi būti išstumtas iš būtino transporto vien dėl kainos“, – sakė Andy Burnhamas.

  • Gen Z nebenesvajoja apie vadovų postus: ekspertai įspėja, kas nutiks įmonėms Europoje

    Gen Z nebenesvajoja apie vadovų postus: ekspertai įspėja, kas nutiks įmonėms Europoje

    Karjera be vadovo kėdės

    Gen Z kartai karjeros sėkmė vis dažniau nebesiejama su paaukštinimu ar vadovo pareigomis. Jaunesni darbuotojai prioritetą teikia darbo ir asmeninio gyvenimo balansui, lankstumui ir prasmei, o ne didesnei atsakomybei bei ilgesnėms valandoms.

    Ši tendencija tampa rimtu iššūkiu įmonėms, kurios ir taip susiduria su naujų lyderių stygiumi. Organizacijoms vis sunkiau užpildyti vidurinės grandies vadovų pozicijas, nuo kurių priklauso kasdienis komandų darbas, produktyvumas ir darbuotojų išlaikymas.

    Kodėl jaunimas atsisako paaukštinimų?

    Darbo įsitraukimo ekspertas ir įmonės „Enpulse“ vadovas Tomaszas Szklarskis teigia, kad pasauliniai tyrimai rodo aiškų poslinkį: į aukštesnes vadovų pareigas orientuojasi tik nedidelė dalis jaunų darbuotojų. Jo vertinimu, tai gali tapti struktūrine problema daugeliui organizacijų.

    „Žvelgiant į pasaulinius tyrimus, tik apie 6 proc. Gen Z nori siekti aukščiausių vadovų pareigų ir tapti vadovais. Organizacijoms ir jų struktūroms tai yra labai didelė problema“, – sakė Tomaszas Szklarskis.

    Viena pagrindinių priežasčių – išaugęs vadovų krūvis. Pastaraisiais metais daugelyje įmonių padidėjo žmonių skaičius, tenkantis vienam vadovui: vidutinis komandos dydis, kaip nurodoma, per laiką išaugo maždaug nuo šešių iki dvylikos žmonių.

    Didesnės komandos reiškia ir daugiau konfliktų valdymo, emocinės paramos, veiklos vertinimų bei mokymų poreikio. Tuo pat metu vadovai spaudžiami siekti rezultatų, įgyvendinti pokyčius ir atitikti vadovybės lūkesčius, todėl pareigos tampa mažiau patrauklios tiems, kurie aiškiai brėžia ribas tarp darbo ir asmeninio laiko.

    „Gen Z labai aiškiai įvertino, ką reiškia darbo ir asmeninio gyvenimo balansas, palyginti su aukomis, kurių reikia norint tapti vadovu. Jauni žmonės mato, kokia našta tenka vadovams“, – sakė Tomaszas Szklarskis.

    Europa gali pajusti smūgį stipriausiai

    Ekspertai pabrėžia, kad mažėjantis noras imtis vadovavimo nėra vien atskirų įmonių problema. Europoje situaciją dar labiau komplikuoja demografiniai pokyčiai, kai darbingo amžiaus gyventojų dalis mažėja, o darbuotojų paieška ir išlaikymas tampa vis brangesnis.

    Mažesnė darbo jėga reiškia ir mažesnį potencialių vadovų rezervą, todėl organizacijos priverstos konkuruoti ne tik dėl specialistų, bet ir dėl žmonių, pasirengusių vadovauti. Jei vidurinė grandis silpnėja, įmonėms sunkiau išlaikyti veiklos stabilumą, kokybę ir greitą sprendimų priėmimą.

    „Dirbančių žmonių, ypač Europoje, bus vis mažiau. Jei neugdysime naujos vadovų kartos ir neparuošime žmonių prisiimti atsakomybę už komandas, susidursime su vis didesniais iššūkiais išlaikant organizacijų efektyvumą“, – sakė Tomaszas Szklarskis.

    Ar DI gali pakeisti vadovą?

    Nors dirbtinis intelektas sparčiai skverbiasi į verslą ir automatizuoja dalį procesų, vien technologijomis vadovų trūkumo, pasak eksperto, išspręsti nepavyks. Neaišku, ar darbuotojai norės priimti nurodymus iš algoritmų, o taip pat ar DI realiai pajėgs atlikti vadovo vaidmenį.

    Komandų vedimas reikalauja gebėjimų, kuriuos sunku automatizuoti: empatijos, pasitikėjimo kūrimo, motyvacijos palaikymo, sudėtingų sprendimų priėmimo ir jautrumo organizacijos žmonių poreikiams. Dėl to įmonėms gali tekti pergalvoti, kaip jos apibrėžia vadovo rolę ir kokią paramą suteikia tiems, kurie ryžtasi ją prisiimti.

    Praktikoje tai dažnai reiškia ne vien didesnį atlyginimą, bet ir realų darbo krūvio mažinimą, aiškesnius tikslus, vadovavimo mokymus, mentorystę ir didesnę autonomiją. Be šių pokyčių paaukštinimas jaunam darbuotojui gali atrodyti kaip rizikingas žingsnis, o ne karjeros laimėjimas.

  • Muskas supyko dėl Nolano „Odisėjos“ sėkmės: žada „Grok“ DI filmą iki metų pabaigos

    Muskas supyko dėl Nolano „Odisėjos“ sėkmės: žada „Grok“ DI filmą iki metų pabaigos

    „X“ savininkas Elonas Muskas vėl atsidūrė dėmesio centre po to, kai viešai pažadėjo, kad jo kuriamas įrankis „Grok“ sukurs pilno metražo Homero Odisėjos ekranizaciją. Šis pareiškimas pasirodė tuo metu, kai Christopherio Nolano filmas „The Odyssey“ sulaukė itin palankių įvertinimų ir stipraus starto kino teatruose.

    Pastaraisiais mėnesiais Muskas socialiniuose tinkluose kritikavo Nolano projektą, ypač dėl aktorių atrankos, o filmui prognozavo finansinę nesėkmę. Tačiau viešai skelbiami kasos duomenys ir kritikų reakcijos tokių prognozių nepatvirtino, todėl Musko retorika perėjo į demonstratyvų atsakomąjį žingsnį.

    Pažadas apie „istorinį tikslumą“

    Muskas tvirtino, kad „Grok“ kuriama versija esą bus „istoriškai tiksli“ ir ištikima Homero kūriniui, o rezultatą žadėjo pateikti dar iki šių metų pabaigos. Jis taip pat svarstė finansuoti alternatyvią ekranizaciją, akcentuodamas senovės Graikijos laivų, šarvų ir ginklų autentiškumą.

    „Iki šių metų pabaigos „Grok“ sukurs pilno metražo Odisėjos filmą, kuris bus istoriškai tikslus ir ištikimas Homero menui“, – rašė Elonas Muskas.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad pats Odisėjos tekstas yra epinė poema, kurioje gausu mitologinių elementų, todėl „istorinio tikslumo“ sąvoka čia neišvengiamai tampa interpretacijos klausimu. Kartu toks pažadas iškelia ir platesnę diskusiją, kur baigiasi kūrybinė laisvė ir prasideda bandymas literatūrą paversti tariamai dokumentiniu pasakojimu.

    DI filmai ir autorystės ribos

    Musko pareiškimas išryškino vieną sparčiausiai augančių tendencijų pramogų industrijoje: DI generuojamo vaizdo įrankiai vis dažniau naudojami trumpoms scenoms, reklamai ar vizualiniams bandymams. Vis dėlto pilno metražo filmas reikalauja nuoseklaus scenarijaus, režisūrinės vizijos, aktorinių sprendimų ir teisiškai aiškaus turinio kilmės, o tai DI projektuose dažnai tampa silpnąja vieta.

    Kino industrijoje pastaraisiais metais ypač suaktyvėjo ginčai dėl autorinių teisių, aktorių atvaizdo naudojimo ir kūrybinių profesijų apsaugos, kai turinys kuriamas generatyviniais modeliais. Dėl to bet koks pažadas „greitai sukurti filmą“ DI priemonėmis sulaukia ne tik smalsumo, bet ir skeptiškų klausimų: kas bus teisėtas kūrinio autorius, kaip bus užtikrintas originalumas ir ar nebus naudojami be leidimo paimti duomenys.

    Reakcija internete ir platesnis kontekstas

    Po Musko įrašų socialiniuose tinkluose kilo kritikos ir pašaipų banga, o dalis vartotojų jo planą vadino provokacija, skirta pratęsti kultūrinių karų diskusijas. Kiti svarstė, kad toks projektas, net jei ir įgyvendinamas, veikiausiai labiau išryškintų tradicinio kino pranašumus: komandą, amatą ir žmogaus kūrybinį sprendimą.

    Ši istorija taip pat parodo, kaip greitai susipina technologijų lyderių pareiškimai, kultūrinės polemikos ir rinkodarinė logika. Net jei „Grok“ filmui pritrūktų realių galimybių ar teisinio pagrindo, pats pažadas jau kuria informacinį triukšmą ir perkelia dėmesį nuo Nolano filmo sėkmės į Musko inicijuojamą konfliktą.