Category: Finansai

  • „Zalando“ mažina sąnaudas: Berlyne planuoja 200 savanoriškų išėjimų, Erfurte darbą praras 2 100

    Vokietijos internetinės mados prekybos platforma „Zalando“ skelbia apie naują sąnaudų mažinimo etapą, kuris palies tiek administracines, tiek logistikos grandis. Bendrovė artimiausiomis savaitėmis ketina mažinti darbuotojų skaičių Berlyno centrinėje būstinėje ir uždaryti vieną iš logistikos centrų Erfurte.

    „Zalando“ nurodo, kad Berlyne planuojama apie 200 darbo vietų mažinimų per savanoriško išėjimo programą. Tokia priemonė paprastai reiškia, kad darbuotojams siūlomos kompensacijos ar kitos sąlygos, skatinančios nutraukti darbo santykius abipusiu sutarimu.

    Erfurto centro uždarymas

    Didesnis pokytis laukia Erfurto logistikos centro: jį planuojama uždaryti iki rugsėjo pabaigos. Dėl to darbo neteks apie 2 100 žmonių, o tai yra didžiausia šio plano dalis pagal paveikiamų darbuotojų skaičių.

    Įmonė aiškina, kad ateityje sandėlių veiklą, siuntų paruošimą ir dalį logistikos paslaugų perims išoriniai paslaugų teikėjai. Tikimasi, kad toks modelis leis kasmet sutaupyti kelis milijonus eurų.

    „Pagal pasirinktą strategiją sandėlių valdymą, siuntų paruošimą ir logistikos paslaugas vykdys išorinės įmonės, o tai kasmet turėtų sutaupyti kelis milijonus eurų“, – teigiama „Zalando“ pranešime.

    Kodėl darbai keliasi į Bukareštą

    Kartu su mažinimais Vokietijoje „Zalando“ dalį veiklos perkelia į Rumuniją. Bendrovė planuoja 2027 metų pirmąjį ketvirtį Bukarešte atidaryti naują biurą, kuriame pradžioje turėtų dirbti apie 60 žmonių.

    Tokie sprendimai atspindi platesnę Europos e. prekybos ir logistikos sektoriaus tendenciją: įmonės siekia lankstesnių kaštų struktūrų, dalį funkcijų perduoda rangovams, o administracinius procesus koncentruoja miestuose, kur lengviau pritraukti specialistų ir valdyti išlaidas.

    Įmonės mastas ir rinka

    „Zalando“ skaičiuoja, kad pirmojo ketvirčio pabaigoje aktyvių klientų skaičius siekė 62,3 mln. Bendrovė veikia 29 rinkose ir savo platformoje siūlo apie 7 000 prekių ženklų.

    Nors aktyvių klientų bazė išlieka didelė, paskelbti pokyčiai rodo, kad įmonė toliau ieško efektyvesnio veiklos modelio. Darbo vietų mažinimai ir logistikos pertvarkymas paprastai laikomi vienais greičiausių būdų sumažinti fiksuotas sąnaudas ir padidinti veiklos atsparumą paklausos svyravimams.

  • Aukcijos dėl OZE keisis nuo 2026 metų: šalia kainos atsiras nauji kriterijai, bet dar svarstomi scenarijai

    Naujos taisyklės jau įrašytos ES

    Europos Sąjungoje įsigalioja naujas požiūris į atsinaujinančios energetikos konkursus ir aukcionus: vien kainos pasiūlymo nebepakaks. Pagrindas tam – 2024 metais priimtas Net Zero Industry Act, kuriuo siekiama stiprinti Europoje gaminamų netaršių technologijų ekosistemą.

    Šiame reglamente numatyta, kad OZE aukcionuose atsiras ne kainos kriterijai – jie bus taikomi tiek dalyvių išankstinei atrankai, tiek galutiniam laimėtojo parinkimui. Detalesnės nuostatos įtvirtintos įgyvendinimo taisyklėse, kurios 2025 metais sukonkretino, ką šalys narės turės vertinti.

    Ką reiškia ne kainos kriterijai?

    Ne kainos kriterijai apima reikalavimus, susijusius su atsakingu verslo vykdymu, kibernetiniu saugumu ir duomenų apsauga, taip pat realiais pajėgumais projektą įgyvendinti laiku ir pilna apimtimi. Be to, numatomi atsparumo ir tvarumo aspektai, kurie gali būti įtraukti kaip privaloma atrankos sąlyga arba kaip vertinimo dalis.

    Pagal ES nustatytą kryptį šių kriterijų bendra įtaka vertinime gali sudaryti nuo 15 proc. iki 30 proc. Jei šalis nuspręstų taikyti tokį modelį, naujos taisyklės turėtų apimti bent 30 proc. per metus aukcionuose parduodamo apimties arba 6 gigavatus.

    2026 metų aukcionai: sprendimai dar neaiškūs

    Lenkijos Klimato ir aplinkos ministerija nurodo, kad šiuo metu vyksta analitiniai darbai, kaip praktiškai perkelti ES reikalavimus į nacionalinę aukcionų sistemą. Ministerija pabrėžia, jog dėl kriterijų pobūdžio ir papildomų pareigų, kurios atsirastų ir investuotojams, reikalingas išsamus poveikio įvertinimas.

    Ministerija taip pat pripažįsta, kad naujų kriterijų pritaikymas būtent 2026 metų aukcionams šiuo metu atrodo labai sudėtingas. Įvardijami du pagrindiniai iššūkiai: projektų, kurie būtų siūlomi aukcione, pritaikymas naujai logikai ir pačios aukcionų platformos bei taisyklių procedūrinis perprogramavimas.

    „Šiuo metu svarstomi skirtingi scenarijai dėl 2026 metų aukcionų, tačiau projektų įtraukimas į ne kainos kriterijų sistemą šiuo momentu atrodo itin sudėtingas“, – nurodė ministerija.

    Platesnis poveikis: pokyčiai palies ir jūrinį vėją

    Energetikos reguliuotojas URE skelbia, kad rugpjūtį planuoja pradėti derinimus su ministerija dėl aukcionų grafiko. Numatoma, kad šie aukcionai galėtų vykti 2026 metų ketvirtąjį ketvirtį, todėl laiko pasirengimui lieka nedaug.

    Lygiagrečiai vyksta darbai, susiję su ne kainos kriterijų pritaikymu jūrinės vėjo energetikos konkursams. Ministerijos vertinimu, šiame segmente naujos taisyklės realistiškiausiai galėtų startuoti nuo 2027 metais planuojamo aukciono.

    Teisininkai ir rinkos ekspertai atkreipia dėmesį, kad be aiškių nacionalinių taisyklių sunku prognozuoti, kuriems projektams reikalavimai bus taikomi ir ar tai padidins aukcionuose siūlomas elektros kainas. Bendras ES kontekstas rodo, kad daugelyje valstybių narių įgyvendinimas dar tebėra parengiamojoje stadijoje.

  • Infliacija euro zonoje smuko iki 2,8 proc.: ar ECB spaus pauzę, ar dar kels palūkanas?

    Infliacija euro zonoje smuko iki 2,8 proc.: ar ECB spaus pauzę, ar dar kels palūkanas?

    Euro zonos metinė infliacija birželio mėnesį patvirtinta ties 2,8 proc. ir, palyginti su geguže, sumažėjo nuo 3,2 proc. Tai pirmas bendro kainų augimo sulėtėjimas šiais metais, vykstant į svarbų Europos Centrinio Banko (ECB) posėdį, kuriame sprendžiama dėl palūkanų normų krypties.

    Galutiniai Eurostato duomenys rodo, kad infliacijos dinamika pradėjo vėsti plačiu mastu: rodiklis mažėjo 22 iš 27 Europos Sąjungos valstybių. Finansų rinkoms tai yra signalas, kad spartesnių palūkanų didinimų ciklas gali būti pristabdytas, tačiau sprendimą vis dar gali koreguoti energijos kainos ir geopolitika.

    Be bendros infliacijos, reikšmingas ir bazinės infliacijos rodiklis, atmetantis energijos bei maisto kainų svyravimus. Birželį bazinė infliacija sumažėjo nuo 2,6 proc. iki 2,4 proc., o paslaugų kainų augimas lėtėjo nuo 3,5 proc. iki 3,2 proc., kas rodo silpstantį vidaus paklausos spaudimą kainoms.

    Energijos infliacija taip pat atslūgo: rodiklis mažėjo nuo 10,8 proc. iki 8,5 proc. Vis dėlto būtent energija išlieka didžiausia rizikos zona, nes naftos kainos yra jautrios geopolitiniams sukrėtimams ir tiekimo grandinių trikdžiams.

    Didžiausiose euro zonos ekonomikose situacija nevienoda: Vokietijoje metinė infliacija siekė 2,4 proc., Prancūzijoje 2 proc., Italijoje 3 proc., o Ispanijoje 3,6 proc. Skirtumai svarbūs ECB, nes vieninga palūkanų politika turi veikti skirtingų struktūrų ekonomikose, kuriose kainų spaudimas gali kilti dėl nevienodų veiksnių.

    Šie skaičiai ypač svarbūs po ankstesnio ECB žingsnio: birželį indėlių galimybės palūkanų norma buvo padidinta nuo 2 proc. iki 2,25 proc., ir tai tapo pirmu didinimu per beveik trejus metus. ECB tuomet argumentavo, kad infliacijos problema išlieka, o sugrįžimas prie 2 proc. tikslo nėra garantuotas be papildomo politikos griežtinimo.

    Riziką grąžina atsinaujinusi įtampa, susijusi su Iranu, kuri gali kelti naftos kainas ir vėl didinti infliacinį spaudimą. Brent rūšies naftos kaina pastaruoju metu vėl kilo iki maždaug 87 JAV dolerių už barelį, tai yra apie 80 eurų, jei perskaičiuojama pagal apytikrį 0,92 euro už dolerį kursą.

    Tokia naftos kainų trajektorija reiškia, kad energijos atpigimas, kuris prisidėjo prie infliacijos sulėtėjimo, gali būti laikinas. Dėl to dalis ekonomistų neatmeta, kad ECB gali rinktis griežtesnę poziciją, tačiau labiau tikėtina laikoma pauzė, paliekant 2,25 proc. normą nepakeistą ir laukiant naujų prognozių.

    ECB vadovė Christine Lagarde anksčiau pabrėžė, kad sprendimai bus priimami kiekvieno posėdžio metu, remiantis naujausiais duomenimis, o išankstinis įsipareigojimas konkrečiam palūkanų keliui nėra planuojamas.

    „Išankstinių pažadų dėl palūkanų kelio nebus, sprendimus priimsime posėdis po posėdžio, remdamiesi duomenimis“, – sakė Christine Lagarde.

    Papildomas niuansas yra posėdžių kalendorius: liepos mėnesio posėdis paprastai nėra skirtas naujoms išsamioms makroekonominėms prognozėms, todėl politikos formuotojai gali turėti daugiau argumentų palaukti iki kito prognozių atnaujinimo. Praktikoje tai reikštų, kad dabartiniai infliacijos duomenys suteikia erdvės pauzei, tačiau galutinis sprendimas priklausys nuo energijos kainų, paslaugų infliacijos ir atlyginimų dinamikos.

    Tarptautiniame kontekste ECB veiksmai išlieka atidžiai stebimi: palūkanų kryptį svarsto ir kiti didieji centriniai bankai, vertindami, ar infliacijos sulėtėjimas yra tvarus. Euro zonoje šiuo metu pagrindinis klausimas lieka tas pats: ar 2,8 proc. infliacija jau leidžia atsikvėpti, ar tai tik trumpas atokvėpis prieš naują kainų spaudimo bangą.

  • Naftos kainos šoka į viršų: JAV ir Irano smūgiai aštrina krizę Hormūzo sąsiauryje

    Naftos kainos šoka į viršų: JAV ir Irano smūgiai aštrina krizę Hormūzo sąsiauryje

    Pirmadienio rytą naftos kainos kilo, paaštrėjus kariniams veiksmams tarp JAV ir Irano bei išaugus baimei dėl tiekimo sutrikimų per Hormūzo sąsiaurį. Rinka jautriai reaguoja į bet kokius signalus, kad gali strigti tanklaivių judėjimas vienu svarbiausių pasaulio energetikos maršrutų.

    Tarptautinis etalonas „Brent“ ankstyvoje prekyboje pabrango apie 3,2 proc. iki maždaug 84 eurų už barelį, o JAV etaloninė nafta kilo apie 2,8 proc. iki maždaug 78 eurų už barelį. Kainų šuolį palaikė auganti geopolitinė rizika ir ribotas rinkos tolerancijos slenkstis bet kokiems logistikos sutrikimams.

    Analitikų vertinimu, JAV tęsė smūgius devintą naktį iš eilės, o Iranas atsakė atakuodamas JAV sąjungininkus Artimuosiuose Rytuose. Tokia dinamika didina eskalacijos spiralės riziką ir kelia klausimą, ar konfliktas neperžengs regiono ribų.

    „JAV ir Iranas toliau apsikeičia smūgiais, o abiejose pusėse tai kainuoja gyvybes“, – teigiama ING žaliavų strategų Warreno Pattersono ir Ewos Manthey komentare.

    „Jei ši eskalacija nebus suvaldyta, galime grįžti į aplinką, kurioje išplinta plataus masto atakos visame Persijos įlankos regione“, – pridūrė jie.

    Hormūzo sąsiauris laikomas kritiniu tašku pasaulinei naftos prekybai, nes juo keliauja reikšminga dalis jūrinių naftos srautų. Rinkose pakanka vien tikėtinos rizikos, kad tanklaivių eismas lėtės, draudimas brangs ar laivai rinksis ilgesnius maršrutus, kad kainos sureaguotų iškart.

    Įtampa naftos rinkoje sutapo su nervingomis nuotaikomis akcijų biržose, ypač su dirbtinio intelekto tema siejamose bendrovėse. Investuotojai vis dažniau fiksuoja pelnus po ankstesnių kilimų, o kalbos apie didžiules investicijas į DI infrastruktūrą kursto baimę, kad dalyje sektoriaus kainos gali būti pernelyg išpūstos.

    Rinkas papildomai supurtė ir žinia apie naują Kinijoje sukurtą galingą DI modelį, kurį pristatė Pekine įsikūrusi „Moonshot AI“. Investuotojai tai vertina kaip dar vieną signalą, kad pigesni ir pajėgūs Kinijos sprendimai vis stipriau konkuruoja su Vakarų kūrėjų produktais, o tai gali perskirstyti kapitalo srautus technologijų sektoriuje.

    Ekonomistai pažymi, kad ilgiau užsitęsusi įtampa Hormūzo sąsiauryje gali išplisti už energetikos ribų ir paveikti infliacijos lūkesčius, logistikos kaštus bei centrinių bankų sprendimus. Dėl to artimiausiomis dienomis rinka itin atidžiai seks tiek karinių veiksmų intensyvumą, tiek realius duomenis apie laivybos srautus regione.

  • Ispanijos triumfas pasaulio čempionate: kiek eurų šaliai atneša taurė ir euforija?

    Ispanijos triumfas pasaulio čempionate: kiek eurų šaliai atneša taurė ir euforija?

    Premija iš FIFA ir mokesčiai

    Ispanijos pergalė pasaulio futbolo čempionato finale prieš Argentiną atnešė ne tik emocijas, bet ir apčiuopiamą finansinį prizą. FIFA čempionei skyrė rekordinę maždaug 43 700 000 eurų premiją, kurią gauna nacionalinė federacija.

    Federacija pati sprendžia, kokia dalis atiteks žaidėjams, trenerių štabui ir aptarnaujančiam personalui, o likusi suma paprastai nukreipiama veiklos išlaidoms ir futbolo vystymo programoms. Nuo išmokų mokami mokesčiai, todėl dalis pinigų grįžta į biudžetą.

    Ar titulą galima paversti BVP augimu?

    Sudėtingiausias klausimas – ar toks sportinis laimėjimas realiai didina šalies ekonomiką, o ne tik sukuria trumpą vartojimo bangą. Tyrimai apie pasaulio čempionato laimėtojų efektą rodo, kad poveikis dažniausiai yra matomas, bet trumpalaikis.

    Ekonomisto Marco Mello 2024 metais publikuotas tyrimas (Oxford Bulletin of Economics and Statistics) sieja pasaulio čempionato pergalę su bent 0,48 proc. didesniu metiniu BVP augimu per du ketvirčius po finalo. Vis dėlto pats autorius pabrėžia, kad čempionų imtis neišvengiamai maža, todėl rezultatą reikia vertinti atsargiai.

    Taikant tokį dydį Ispanijos ekonomikai, kurios BVP siekia apie 1 690 000 000 000 eurų, teorinis trumpalaikis postūmis galėtų būti kelių milijardų eurų eilės. Tačiau tai nėra tiesioginis „premijos padauginimas“, o statistinis ryšys, kuriame svarbų vaidmenį gali atlikti ir kiti tuo metu sutapę veiksniai.

    Kur dingsta „šventės pinigai“?

    Viešas įspūdis po pergalių dažnai būna toks, kad ekonomika „užsikuria“ per barus, restoranus ir prekybą. Praktikoje dalis išlaidų tiesiog persikelia laike: žmonės išleidžia daugiau rungtynių vakarą, bet vėliau taupo kitoms dienoms.

    Mokėjimų duomenys, cituojami finansų rinkos dalyvių, rodo, kad per grupių etapo rungtynes atsiskaitymai baruose ir restoranuose galėjo augti dešimtimis procentų, o kai kuriuose miestuose šuoliai būna dar didesni. Tačiau toks efektas dažnai yra lokalus, trumpas ir nebūtinai reiškia naują vartojimą visos šalies mastu.

    Ekonomistai taip pat atkreipia dėmesį, kad ryškiausias kanalas neretai būna ne vidaus šventimas, o reputacinis „reklamos“ efektas, kai čempionų dėmesys pasaulyje laikinai sustiprina šalies įvaizdį. Tai gali padėti eksportui, turizmui ar verslo pasitikėjimui, bet tokį poveikį tiksliai atskirti nuo bendrų rinkos tendencijų sudėtinga.

    „Pasaulio čempionato trofėjus yra milžiniška reklama šaliai, tačiau jos ekonominė nauda paprastai būna laikina ir neperrašo struktūrinių problemų“, – pažymi sporto ekonomikos tyrėjai, vertinantys ankstesnių čempionų patirtį.

    Ispanija tai jau yra patyrusi: 2010 metais iškovotas titulas sutapo su itin sudėtingu ekonomikos laikotarpiu, kai nedarbas buvo aukštas, o finansų sistema artėjo prie gelbėjimo priemonių. Trofėjus nesustabdė krizės, nors trumpam pakėlė nuotaikas ir vartotojų lūkesčius.

    Apibendrinant, FIFA premija yra aiškus, bet makroekonomikos mastu nedidelis skaičius, o platesnė nauda labiau priklauso nuo to, ar šalis sugeba momentinį dėmesį paversti ilgalaikėmis pajamomis per eksportą, turizmą ir investicijas. Euforija gatvėse dažniausiai trunka ilgiau nei jos įtaka BVP statistikoje.

  • Vokietija atrado Azerbaidžaną iš naujo: ne tik dujos, bet ir šimtai įmonių bei koridorius

    Vokietija atrado Azerbaidžaną iš naujo: ne tik dujos, bet ir šimtai įmonių bei koridorius

    Azerbaidžano ir Vokietijos santykiai pastaraisiais metais keičiasi: bendradarbiavimas vis mažiau siejamas vien su energetika, o vis labiau su pramone, logistika ir tiekimo grandinių saugumu. Europai ieškant alternatyvų Rusijos įtakai ir rizikoms, Pietų Kaukazas įgauna didesnį strateginį svorį.

    Ekspertai pabrėžia, kad Baku Vokietijoje vis dažniau matomas ne kaip žaliavų tiekėjas, o kaip platesnės Eurazijos transporto ir gamybos architektūros dalis. Šis poslinkis siejamas su Europos įmonių poreikiu diversifikuoti tiekimo kelius ir gamybos partnerystes.

    Remiantis analitikų vertinimais, dvišalė prekyba 2025 metais siekė apie 1,7 mlrd. eurų, o ją daugiausia augino vokiškos pramonės įrangos, mašinų ir transporto sistemų eksportas. Azerbaidžane veikia daugiau nei 250 Vokietijos įmonių, apimančių gamybą, statybas, logistiką ir energetiką.

    Ryšiai stiprėja už energetikos ribų

    Nors prekybos skaičiai svarbūs, didžiausias pokytis – santykių turinyje. Augantis bendradarbiavimas vis dažniau siejamas su pramoniniais projektais, inžinerija, transporto sprendimais, atsinaujinančia energetika ir pažangesne gamyba.

    Vokietijos įmonėms tai reiškia naujas eksporto rinkas ir papildomus užsakymus, o Azerbaidžanui – galimybę pritraukti technologijas ir kompetencijas į pramonės zonas bei infrastruktūros projektus. Tokios kryptys ypač aktualios, kai Europos pramonė siekia mažinti priklausomybę nuo vieno regiono tiekėjų.

    Logistikos dimensija šiame kontekste tampa esminė, nes kartu su pramone auga poreikis patikimiems, prognozuojamiems maršrutams. Dėl to ryškėja didesnis dėmesys transporto infrastruktūrai, uostams, geležinkeliams ir muitinės procedūrų modernizavimui.

    Vidurinis koridorius ir nauja logistika

    Svarbia ašimi įvardijamas vadinamasis Vidurinis koridorius – maršrutas, jungiantis Kiniją ir Centrinę Aziją su Europa per Kaspijos jūrą, Azerbaidžaną, Sakartvelą ir Turkiją. Po Rusijos plataus masto karo Ukrainoje šis kelias tapo patrauklesnis kaip alternatyva maršrutams, kuriuos gali paveikti sankcijos ar geopolitiniai trikdžiai.

    Azerbaidžanas šiame koridoriuje matomas kaip logistikos mazgas, kuriame susikerta jūriniai ir geležinkelio srautai. Analitikai pažymi, kad koridoriaus ekonominė grąža priklauso ne vien nuo tonų skaičiaus, bet ir nuo to, ar juo gabenamos didesnės pridėtinės vertės prekės.

    Tokį poslinkį gali skatinti investicijos į Baku uosto plėtrą ir Alato laisvąją ekonominę zoną, kuriose kuriamos sąlygos ne tik tranzitui, bet ir surinkimo, sandėliavimo bei gamybos veikloms. Tai atveria nišą automobilių komponentams, elektros įrangai, elektronikai ir chemijos produktams.

    Dujos išlieka svarbios Europai

    Nors bendradarbiavimas plečiasi, energetika išlieka santykių branduolyje. Azerbaidžanas pozicionuojasi kaip patikimas dujų tiekėjas, o 2026 metų pradžioje pradėtas tiesioginis dujų tiekimas Vokietijai ir Austrijai rodo, kad šalis įsitvirtina platesniame Europos energijos saugumo paveiksle.

    Analitikai atkreipia dėmesį, kad Europos energijos politika po karo Ukrainoje pasikeitė: svarbiau tapo tiekėjų įvairovė, infrastruktūros atsparumas ir ilgalaikis planavimas. Šiame kontekste Vokietijos dėmesys Azerbaidžanui vertinamas kaip platesnės priklausomybės nuo rusiškų energijos išteklių mažinimo strategijos dalis.

    Be to, svarstoma, kad Azerbaidžanas ateityje galėtų stiprinti tranzito vaidmenį, jei Europai prireiktų papildomų srautų iš Centrinės Azijos. Tai ypač aktualu kalbant apie naftos ir dujų tiekimo diversifikavimą bei regiono infrastruktūros sujungiamumą.

    Europos Sąjungoje daugėja aukšto lygio kontaktų su Baku, o Pietų Kaukazas vis dažniau minimas kaip regionas, galintis prisidėti prie energetinio ir logistikos saugumo. Kartu pabrėžiama, kad ekonominis bendradarbiavimas neatsiejamas nuo politinio stabilumo ir prognozuojamos regiono raidos.

  • Kipras primena Turkijos invaziją: 52 metai okupacijos, dingusieji ir užstrigęs taikos planas

    Kipras primena Turkijos invaziją: 52 metai okupacijos, dingusieji ir užstrigęs taikos planas

    Sirenos ir 52 metų šešėlis

    Kipras liepos 20 dieną minėjo 1974 metų Turkijos karinės invazijos metines. Šalyje tradiciškai 5.30 valandą ryto įjungiamos sirenos, žyminčios valandą, kai prasidėjo desantas.

    Po kelias savaites trukusių kovų Turkijos pajėgos užėmė apie 37 proc. salos teritorijos. Konfliktas tapo vienu ilgiausiai Europoje trunkančių neišspręstų teritorinių ginčų.

    Kas įvyko 1974 metais?

    Invazija prasidėjo po Graikijos remto perversmo Kipre, kurio metu buvo nuverstas prezidentas Makarios III. Ankara savo veiksmus argumentavo būtinybe ginti Kipro turkų bendruomenę, o tarptautinėje arenoje tai iki šiol vertinama kaip neteisėta intervencija.

    Karo ir padalijimo pasekmės buvo masinis gyventojų perkėlimas: iš namų pasitraukė apie 170 000 graikų kilmės kipriečių ir apie 50 000 turkų kilmės kipriečių. Daug šeimų iki šiol gyvena su prarasto turto ir negrįžusių artimųjų istorijomis.

    „Turkija ir toliau neteisėtai okupuoja 37 proc. mūsų tėvynės, tęsdama vieną didžiausių pokario Europos nusikaltimų“, – sakė Kipro prezidentūra.

    „52 metus nėra atsakymų dėl dingusiųjų likimo, plečiamos neteisėtos gyvenvietės, naikinamas religinis ir kultūrinis paveldas“, – pridūrė ji.

    Dingusieji, pripažinimas ir aklavietė

    Per 1974 metų įvykius žuvo daugiau nei 3 000 žmonių, daugiausia civilių, o 1 619 asmenų buvo paskelbti dingusiais. Dingusiųjų tema išlieka viena jautriausių: šeimos reikalauja aiškių atsakymų, o paieškos ir identifikavimo darbai tęsiasi dešimtmečius.

    Šiaurinė salos dalis, kurioje po invazijos susiformavo atskira administracija, tarptautiniu mastu pripažįstama tik Turkijos. Pietinę dalį kontroliuojanti Kipro Respublika yra tarptautiniu mastu pripažinta valstybė ir Europos Sąjungos narė.

    Europos Sąjungoje Kipras išlieka vienintele valstybe nare, kurios dalis teritorijos yra kontroliuojama užsienio kariuomenės. Tarpininkavimo bandymų per dešimtmečius buvo ne vienas, tačiau politinis susitarimas dėl salos ateities iki šiol nepasiektas.

    Graikija, tradicinė Kipro sąjungininkė, nuosekliai remia sprendimą pagal Jungtinių Tautų rėmuose aptariamą dviejų zonų, dviejų bendruomenių federacijos modelį. Vis dėlto derybos ne kartą įstrigo dėl saugumo garantijų, kariuomenės buvimo, teritorijų ir nuosavybės klausimų.

  • JK naujas premjeras Andy Burnham žada 10 metų planą: stabdys krizę ir keis politiką

    JK naujas premjeras Andy Burnham žada 10 metų planą: stabdys krizę ir keis politiką

    Jungtinės Karalystės naujasis ministras pirmininkas Andy Burnham pirmojoje kalboje prie Dauning Strito pažadėjo siekti politinio stabilumo po dešimtmetį trukusių sukrėtimų. Jis akcentavo, kad prioritetai bus ekonomikos stabilizavimas, pragyvenimo kaštų mažinimas ir ilgalaikis valstybės atsigavimo planas.

    A. Burnham pareiškė, jog sieks atkurti visuomenės pasitikėjimą politika ir valdžios institucijomis, o šalies krypčiai reikalingas aiškus ilgalaikis kursas. Pasak jo, dešimties metų planas turėtų tapti lūžio tašku, nutraukiančiu užsitęsusį ekonominį ir politinį nuosmukį.

    „Jungtinė Karalystė turi parodyti pasauliui, kad galime susigrąžinti stabilumą“, – sakė Andy Burnham.

    Naujasis premjeras taip pat patvirtino ketinantis išlaikyti paramą Ukrainai, kuri išlieka viena svarbiausių Europos saugumo darbotvarkės temų. Londonas pastaraisiais metais buvo vienas aktyviausių Kyjivo rėmėjų, o sprendimai dėl gynybos ir finansinės pagalbos dažnai vertinami kaip testas JK geopolitinei lyderystei.

    Vidaus politikoje A. Burnham išskyrė socialines problemas ir pažadėjo, kad vienas pirmųjų nurodymų bus skirtas benamystei mažinti, ypač nakvojimui gatvėje. Tokios priemonės paprastai apima papildomą finansavimą savivaldai, socialinių būstų plėtrą ir glaudesnį darbą su sveikatos bei priklausomybių pagalbos paslaugomis.

    Valdžios pasikeitimas įvyko Keirui Starmeriui atsistatydinus ir karaliui Karoliui III priėmus jo atsistatydinimą bei pavedus A. Burnham formuoti Vyriausybę. A. Burnham, kuriam yra 56 metai, tapo jau šeštuoju premjeru per pastaruosius dešimt metų, o toks kaitos tempas dažnai siejamas su politiniu nestabilumu ir sudėtingais sprendimais dėl ekonomikos bei viešųjų finansų.

    Naujoji Vyriausybė artimiausiu metu turės pateikti konkrečius planus, kaip ketina suvaldyti pragyvenimo kaštų spaudimą, atgaivinti investicijas ir spręsti viešųjų paslaugų problemas. Rinkos ir visuomenė pirmiausia lauks aiškių signalų dėl biudžeto politikos, energijos kainų ir priemonių, kurios apčiuopiamai sumažintų namų ūkių išlaidas.

  • Lenkija siūlo mažesnius elektros skirstymo tarifus didžiausioms pramonės įmonėms: kas keisis?

    Naujas projektas Vyriausybėje

    Lenkijoje parengtas Energetikos ministerijos nutarimo projektas, kuriuo siūloma sumažinti elektros skirstymo tarifus ypač daug energijos vartojantiems pramonės klientams. Dokumentas paskelbtas liepos 17 dieną Teisėkūros centro svetainėje ir perduotas konsultacijoms bei derinimui tarp institucijų.

    Projektas keistų taisykles, kaip formuojami ir apskaičiuojami tarifai bei kaip atsiskaitoma už elektros energiją. Pagrindinis tikslas – tiksliau atspindėti realius tinklo kaštus skirtingoms vartotojų grupėms ir geriau pritaikyti kainodarą pramonės specifikai.

    Kam numatytos nuolaidos?

    Siūloma įvesti naują vartotojų kategoriją: įmonės, kurios elektrą ima iš 110 kV ar aukštesnės įtampos tinklų ir pramonės objekte savo reikmėms per metus suvartoja ne mažiau kaip 100 GWh. Būtent šiai grupei numatomas mažesnis pastoviosios ir kintamosios tinklo tarifo dalių dydis.

    Reguliavimo poveikio vertinime skaičiuojama, kad pastovioji tarifo dalis galėtų mažėti 10 proc., o kintamoji – 50 proc. Lenkijos institucijų vertinimu, bendra tokių įmonių nauda dėl mažesnių tinklo mokesčių siektų apie 73 000 000 eurų.

    „Reguliavimo pasekmės tinklo tarifams įvertintos taikant kriterijus: įtampa ne mažesnė kaip 110 kV ir suvartojimas savo reikmėms ne mažesnis kaip 100 GWh per metus, darant prielaidą, kad pastovioji dalis mažėja 10 proc., o kintamoji – 50 proc.“, – nurodoma poveikio vertinime.

    Kas dar keistųsi sąskaitose?

    Projekte numatomi ir kiti pakeitimai, susiję su sąskaitų už elektrą sudedamosiomis dalimis. Tarp jų – laiko zonų taikymas vadinamajam kokybės mokesčiui, kad vartotojai būtų skatinami perkelti vartojimą į laikotarpius, kai elektra rinkoje paprastai būna pigesnė.

    Šis sprendimas siejamas su augančia atsinaujinančių energijos išteklių generacija: kai vėjo ar saulės elektrinės pagamina daug, kainos dažniau krenta, o tinklui tampa svarbu paskatinti paklausą tuo metu. Taip tarifai būtų labiau orientuoti į sistemos balansavimą ir efektyvesnį tinklų panaudojimą.

    Taip pat aptariamas mokėjimų nustatymas elektrai, tiekiamai vadinamąja tiesiogine linija – jungtimi tarp gamintojo ir pramonės vartotojo, apeinant viešuosius tinklus. Tokie sprendimai pastaraisiais metais aptariami dažniau, nes pramonė ieško stabilesnių kainų ir greitesnių būdų apsirūpinti elektra.

    Projekto kontekste primenama, kad ankstesnės šios srities taisyklės, priimtos 2022 metais, pagal numatytą terminą nustos galioti 2026 metų rugsėjo 7 dieną. Todėl naujas reglamentavimas pristatomas kaip tęstinumo užtikrinimas ir prisitaikymas prie pasikeitusios energetikos sistemos.

    Lenkijos energetikos ministras Miłosz Motyka anksčiau viešai teigė, kad tarifų reglamentas, kuriuo numatomos mažesnės elektros kainos pramonei, turėtų būti paskelbtas rugsėjo mėnesį. Ministerijoje taip pat buvo sudaryta speciali darbo grupė, kuri turi parengti rekomendacijas dėl tarifų formavimo, įskaitant sprendimus energijai imliai pramonei.

  • „Budimex“ pradeda Grudziondzo stoties rekonstrukciją: istorinis pastatas atgims iki 2028 metų

    Lenkijos statybų bendrovė „Budimex“ pradeda Grudziondzo geležinkelio stoties kompleksinę rekonstrukciją ir modernizaciją, vykdomą Polskie Koleje Państwowe užsakymu. Projektas įgyvendinamas „projektuok ir statyk“ principu, o darbų pabaiga planuojama 2028 metų viduryje.

    Bendra sutarties vertė siekia apie 17,7 mln. eurų (perskaičiuota iš 76,3 mln. zlotų, apytikriu 1 zlotas = 0,23 euro kursu). Tai vienas didesnių pastarųjų metų projektų, susijusių su istorinių geležinkelio stočių atnaujinimu Lenkijoje.

    Modernizmas, saugomas kaip paveldas

    Stoties pastatas 2021 metais įtrauktas į kultūros paveldo registrą kaip pokario modernizmo architektūros pavyzdys. Dėl to rekonstrukcijoje numatytas ne tik funkcionalumo atnaujinimas, bet ir įpareigojimas išsaugoti modernistinį charakterį bei vertingas autentikos detales.

    Pagal projektą bus keičiama fasado konstrukcija ir langų bei durų sistemos, remontuojamas stogas, gerinamas pastato šiluminis efektyvumas. Taip pat planuojama įrengti saulės elektrinę, atnaujinti inžinerines sistemas ir perplanuoti vidaus erdves pagal šiuolaikinius keleivių aptarnavimo standartus.

    Numatoma išsaugoti ir atkurti reikšmingiausius elementus, įskaitant akmens apdailą, metalo detales ir būdingus architektūrinius akcentus. Kartu didelis dėmesys skiriamas prieinamumui: projektuojami liftai, pandusai ir nauji sanitariniai mazgai, pritaikyti žmonėms su negalia.

    Ko tikėtis keleiviams?

    Po rekonstrukcijos keleiviai turėtų gauti atnaujintą pagrindinį holą su laukiamąja erdve, bilietų kasomis, paslaugų ir maitinimo vietomis. Taip pat planuojama diegti dinaminę keleivių informavimo sistemą, viešą belaidį internetą, bilietomatą, informacinius terminalus ir mobiliųjų įrenginių įkrovimo vietas.

    Keisis ir stoties aplinka: numatomi nauji pėsčiųjų takai, automobilių stovėjimo vietos, daugiau želdynų bei infrastruktūra, kuri turėtų padėti vystyti miesto persėdimo mazgą. Projektas išsiskiria ir numatyta požemine patalpa, kuri būtų pritaikyta civilinės saugos poreikiams.

    „Grudziondzo stoties modernizacija reikalauja suderinti inžinerinį tikslumą su jautrumu istorinei architektūrai. Norime sukurti erdvę, kuri dešimtmečius tarnaus miestui ir keliautojams, kartu išlaikydama vieno atpažįstamiausių miesto pastatų tapatybę“, – sakė „Budimex“ projekto vadovas Januszas Zwolenkiewiczius.

    Stotis veiks, bet laikinai

    Kol vyks pagrindiniai darbai, keleivių aptarnavimas nebus stabdomas: numatyta eksploatuoti laikiną stotį. Modulinis dviejų aukštų pastatas įrengtas į vakarus nuo dabartinės stoties, jame veikia laukiamoji zona, bilietų kasa ir kitos keleiviams reikalingos patalpos.

    Pasak projekto atstovų, laikina stotis yra būtina sąlyga, kad rekonstrukcija galėtų vykti nenutraukiant kelionių srauto ir užtikrinant bazines paslaugas viso statybų laikotarpio metu. Užbaigus darbus, atnaujinta stotis keleiviams turėtų atsiverti 2028 metų viduryje.

    „Budimex“ projektą Grudziondze pristato kaip vieną iš didesnių paveldo stočių atnaujinimo programos etapų. Bendrovė pastaraisiais metais dirbo ir prie kitų reikšmingų geležinkelio objektų, o investicijos į stotis Lenkijoje siejamos su platesne geležinkelių infrastruktūros modernizavimo kryptimi bei didėjančiais energinio efektyvumo ir prieinamumo reikalavimais.

    Finansiniu požiūriu „Budimex“ 2026 metų pirmąjį ketvirtį fiksavo mažėjusias pajamas ir pelną: pardavimų pajamos siekė apie 342,7 mln. eurų (1,49 mlrd. zlotų), o grynasis pelnas iš tęstinės veiklos buvo apie 19,8 mln. eurų (86 mln. zlotų). Lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, abu rodikliai mažėjo.