Category: Finansai

  • Kas vyksta Vokietijoje: apklausa rodo, kad kas antras daug uždirbantis svarsto išvykti

    Kas vyksta Vokietijoje: apklausa rodo, kad kas antras daug uždirbantis svarsto išvykti

    Per metus iš Vokietijos išvyko daugiau nei 288 000 šalies piliečių, rodo Federalinės statistikos tarnybos Destatis duomenys. Nauja „Indeed“ užsakymu atlikta apklausa leidžia manyti, kad emigracijos nuotaikos neslūgsta, o daliai gyventojų jos tampa ilgalaikiu planu.

    Ryškiausia tendencija matoma tarp daugiausiai uždirbančių: 54 proc. respondentų, kurių namų ūkio grynosios pajamos siekia bent 6 000 eurų per mėnesį, per pastaruosius 12 mėnesių arba kandidato į darbą užsienyje, arba aktyviai žvalgė tarptautinę darbo rinką. Dar du trečdaliai teigė apskritai svarstantys galimybę dirbti ne Vokietijoje.

    Kodėl žmonės nori išvykti?

    Apklausa rodo, kad žmones dažniausiai traukia didesnės pajamos ir geresnė gyvenimo kokybė: abu motyvai paminėti maždaug 51 proc. atvejų. Maždaug 42 proc. respondentų vilioja švelnesnis klimatas arba mažesnė mokesčių ir socialinių įmokų našta, o karjeros ir paaukštinimo perspektyvas kaip svarbiausią argumentą įvardijo 24 proc.

    „If two thirds of employees are flirting with the idea of leaving, that should also be understood as a sign of dissatisfaction with the conditions in Germany as a place to live and work“, – sakė „Indeed“ darbo rinkos ekonomistė Virginia Sodergeld.

    Vienas dažniausiai minimų nepasitenkinimo šaltinių – mokesčių ir įmokų našta. „Indeed“ apibendrinime pateikiamas palyginimas, kad iš 100 eurų darbdavio patiriamų darbo sąnaudų vidutinis vienišas darbuotojas Vokietijoje „į rankas“ pasilieka apie pusę, o likusi dalis tenka pajamų mokesčiui ir socialinio draudimo įmokoms.

    Kur ir į kokius darbus dairosi?

    Nuo 2020 metų tarptautinių darbo pasiūlymų paieškų skaičius platformoje išaugo daugiau nei dvigubai, skelbia „Indeed“. Potencialūs emigrantai dažnai ieško vadinamųjų biuro darbų, pavyzdžiui, rinkodaros srityje, tačiau nemažai susidomėjimo sulaukia ir technologijų, svetingumo bei logistikos sektoriai.

    Populiariausia kryptimi pagal paieškas išlieka JAV, tačiau susidomėjimas per metus, kaip teigiama apklausos apžvalgoje, sumažėjo 34 proc. Toliau rikiuojasi Jungtinė Karalystė ir Šveicarija, o augantį patrauklumą rodo Jungtiniai Arabų Emyratai, Indija bei Australija.

    Didelė dalis norinčiųjų išvykti neplanuoja trumpalaikio nuotykio: 77 proc. iš jų teigė norintys gyventi už Vokietijos ribų kelerius metus arba net visam laikui. Ši tendencija sutampa su Destatis fiksuojamu balansu: pernai iš Vokietijos išvykusių piliečių buvo apie 97 000 daugiau nei sugrįžusių, tai – didžiausias grynasis praradimas nuo 2017 metų.

    Tuo pat metu bendras migracijos paveikslas išlieka dvejopas: žmonių be Vokietijos paso srautuose šalis fiksuoja teigiamą balansą ir reikšmingą grynąją imigraciją. Pastaraisiais metais augo ir aukštos kvalifikacijos specialistų atvykimas iš trečiųjų šalių, ypač į informacinių technologijų, programinės įrangos kūrimo, skaitmenizacijos, dirbtinis intelektas bei inžinerijos ir mokslinių tyrimų sritis.

  • Peru drebino 5,1 balo žemės drebėjimas: žuvo mažiausiai 5 žmonės, apgadintos ligoninės

    Peru drebino 5,1 balo žemės drebėjimas: žuvo mažiausiai 5 žmonės, apgadintos ligoninės

    Peru centrinę dalį šeštadienio naktį supurtė 5,1 balo stiprumo žemės drebėjimas, pareikalavęs mažiausiai penkių žmonių gyvybių. Dar apie dešimt žmonių patyrė sužalojimų, o gelbėtojai tęsia padarinių vertinimą Andų regione.

    Kaip pranešė atsakingos tarnybos, žemės drebėjimo epicentras buvo netoli Čupakos miesto Chunino regione, o židinys fiksuotas maždaug 24 kilometrų gylyje. Po 17 minučių tame pačiame rajone užregistruotas 3,7 balo stiprumo pakartotinis smūgis, kurio poveikis buvo gerokai silpnesnis.

    Didžiausia žala, pirminiais duomenimis, padaryta Čongos Bajo apylinkėse, kur užfiksuotos ir mirtys, tačiau dalis aukų tapatybių dar tikslinama. Vietos pareigūnai pabrėžia, kad informacija gali kisti, nes įvertinus atokias vietoves dažnai paaiškėja papildomų nuostolių.

    Regiono sostinėje Huankajuje apgadintos dvi gydymo įstaigos, tarp jų Danielio Alcideso Carrióno ligoninė, į kurią buvo atgabenti nukentėjusieji. El Carmen motinos ir vaiko ligoninėje pranešta apie įtrūkimus vaikų intensyviosios terapijos skyriuje.

    Stichija palietė ir kultūros paveldą: apgadintas istorinis Cani Cruz akmeninis kryžius Čongos Alto vietovėje bei dalis senojo Santjago de Leono vienuolyno. Kai kuriuose rajonuose fiksuoti elektros tiekimo sutrikimai, tačiau pirminiai vertinimai rodo, kad nacionalinio kelių tinklo magistralės nebuvo reikšmingai pažeistos.

    Kodėl Peru nuolat dreba žemė?

    Peru yra Ramiojo vandenyno Ugnies žiede, vienoje seismiškai aktyviausių planetos zonų, kur susiduria tektoninės plokštės. Dėl šios priežasties šalyje reguliariai fiksuojami įvairaus stiprumo žemės drebėjimai, o pakrantės ir kalnų regionai laikomi didesnės rizikos teritorijomis.

    Tarnybos primena, kad žemės drebėjimų tiksliai prognozuoti neįmanoma, tačiau rizika vertinama remiantis istoriniais duomenimis ir seisminiais modeliais. Čupakos apylinkėse 5 balų ar didesni smūgiai, kaip nurodoma vietos vertinimuose, vidutiniškai pasikartoja maždaug kas keliolika metų, o silpnesni sukrėtimai registruojami gerokai dažniau.

    Ką daro tarnybos ir ko tikėtis?

    Po sukrėtimo tęsiami pastatų patikrinimai, ypač ligoninėse, mokyklose ir religiniuose bei istoriniuose objektuose, kur pažeidimai gali kelti papildomą pavojų. Gyventojai raginami laikytis vietos civilinės saugos nurodymų ir būti pasirengę pakartotiniams smūgiams, kurie po pagrindinio drebėjimo yra įprastas reiškinys.

    Kol kas didesnės apimties nuošliaužų ar kritinių kelių užtvarų nacionaliniuose maršrutuose nepatvirtinta, tačiau situacija stebima. Tarnybos taip pat vertina, ar nereikės papildomų laikinų evakuacijų zonose, kur pastatų būklė kelia abejonių.

  • Skamba kaip sensacija: Zinedine’as Zidane’as jau turi starto datą Prancūzijos rinktinėje

    Skamba kaip sensacija: Zinedine’as Zidane’as jau turi starto datą Prancūzijos rinktinėje

    Prancūzijos sporto dienraštis „L’Équipe“ skelbia, kad Zinedine’as Zidane’as turėtų tapti naujuoju Prancūzijos futbolo rinktinės vyriausiuoju treneriu. Pasak publikacijos, legenda laikomas buvęs žaidėjas pareigas oficialiai perimtų rugsėjo 1 dieną, pakeisdamas Didier Deschamps’ą.

    Prancūzijos futbolo federacija šios informacijos kol kas nepatvirtino. Vis dėlto federacijos prezidentas Philippe’as Diallo yra užsiminęs, kad sprendimas dėl trenerio bus paskelbtas iki mėnesio pabaigos, todėl žiniasklaidos minima data tapo pagrindine diskusijų ašimi.

    Anot „Le Parisien“, Zidane’as jau dabar užkulisiuose dėlioja trenerių štabą ir dirba su ilgamečiu bendražygiu Davidu Bettoni. Pabrėžiama, kad pasirengimas vyksta itin uždarai, o konkrečių detalių apie planuojamą komandą ir darbo modelį viešumoje beveik nėra.

    Jei informacija pasitvirtins, pirmasis Zidane’o mačas prie rinktinės vairo turėtų įvykti išvykoje prieš Turkiją UEFA Tautų lygos rungtynėse. Vėliau Prancūzija namuose „Stade de France“ stadione turėtų priimti Italiją spalio 2 dieną.

    Deschamps’as, kaip primena Prancūzijos žiniasklaida, rinktinę treniravo 14 metų ir per šį laikotarpį sužaidė 185 rungtynes. Jo vadovaujama komanda laimėjo 2018 metų pasaulio čempionatą, 2020–2021 metų UEFA Tautų lygą, pasiekė Euro 2016 finalą ir 2022 metų pasaulio čempionato finalą.

    Zidane’as ir Deschamps’as buvo komandos draugai, kai Prancūzija 1998 metais namuose tapo pasaulio čempione. Trenerio karjeroje Zidane’as ryškiausiai suspindo Madrido „Real“ klube, kur su komanda 2016–2018 metais tris kartus iš eilės laimėjo UEFA Čempionų lygą – tai iki šiol išskirtinis pasiekimas modernioje eroje.

    Žiniasklaidos vertinimu, pirmasis didelis turnyras, kuriam Zidane’as galėtų ruoštis kaip rinktinės strategas, būtų Euro 2028 čempionatas. Tokia perspektyva federacijai leistų išlaikyti tęstinumą po ilgo Deschamps’o ciklo ir tuo pačiu pradėti naują etapą su vienu žinomiausių Prancūzijos futbolo vardų.

  • 6 000 uniformuotų pareigūnų maršas Romoje: kodėl jie atmetė valdžios siūlytą susitarimą?

    6 000 uniformuotų pareigūnų maršas Romoje: kodėl jie atmetė valdžios siūlytą susitarimą?

    Šeštadienį Romoje į gatves išėjo apie 6 000 Italijos kariuomenės ir vidaus saugumo tarnybų atstovų. Protestuotojai reikalavo didesnių atlyginimų, palankesnių pensijų ir aiškesnių garantijų dirbant pavojingomis sąlygomis.

    Žygyje dalyvavo sausumos pajėgų, karinių jūrų pajėgų ir karinių oro pajėgų kariai, taip pat karabinieriai bei finansinė policija Guardia di Finanza. Tai buvo pirmas toks bendras pagrindinių gynybos ir saugumo profesinių sąjungų protestas.

    Protestas surengtas praėjus kelioms dienoms po to, kai vyriausybė atnaujino kolektyvinę sutartį, apimančią apie 430 000 kariškių ir saugumo pareigūnų. Pagal ją numatytas 188 eurų bruto mėnesinis atlyginimo didinimas ir 2 448 eurų vienkartinė išmoka už ankstesnį laikotarpį, taip pat pažadas pradėti derybas dėl pensijų sistemos pokyčių.

    Vis dėlto dalis profesinių sąjungų sutarties nepasirašė, teigdamos, kad siūlomi sprendimai neatitinka realių pragyvenimo išlaidų ir neatliepia senstančios darbo jėgos problemų. Tarp pasirašyti atsisakiusių organizacijų minimos Sinafi, New Carabinieri Union (NSC), Usami Aeronautica, Itamil ir Silmm.

    Protestuotojai žygiavo su šūkiu, kad kasdien tarnauja Italijai, bet dabar reikalauja pagarbos. Profesinių sąjungų pareiškimuose akcentuota, jog būtina stiprinti papildomo pensijų kaupimo modelį, atsisakyti planų kelti pensinį amžių iki 65 metų ir užtikrinti tvirtesnę teisinę apsaugą pareigūnams, susiduriantiems su smurtu ar grasinimais.

    Taip pat raginta suderinti algų augimą su infliacija ir sparčiai brangstančiu pragyvenimu, o valstybę skatinta daugiau investuoti į naujų pareigūnų pritraukimą, mokymus bei profesijos modernizavimą. Profesinės sąjungos pabrėžia, kad personalo trūkumas ir didėjantys darbo krūviai tampa ilgalaike rizika tiek viešajai tvarkai, tiek darbuotojų saugai.

    Po eitynių surengta konferencija apie Italijos saugumo, gynybos ir skubiosios pagalbos tarnybų ateitį. Joje dalyvavo ir NSC atstovai, kritikuojantys atnaujintą susitarimą.

    „Priežastys, kodėl nepasirašėme ir atmetėme šį susitarimą, paprastos: tai, kas buvo žadėta ekonomiškai, nebuvo įgyvendinta“, – sakė NSC generalinis sekretorius Massimiliano Zetti.

    „Po tomis uniformomis dirbantys valstybei nėra siluetai. Tai šeimos, žmonės, moterys ir vyrai, kurie dirba. Teisinga, kad jiems būtų mokama sąžiningai. Saugumas kainuoja“, – teigė jis.

    Retas reiškinys, bet ne išimtis Europoje

    Nors uniformuotų tarnybų protestai Europoje nėra dažni, pastaraisiais metais jų pasitaikė keliose ES šalyse. Pagrindinės priežastys dažniausiai sutampa: atlyginimų atsilikimas nuo infliacijos, pareigūnų trūkumas, darbo sąlygų įtampa ir papildomų socialinių garantijų poreikis.

    Italijoje policijos profesinės sąjungos jau 2023 metais protestavo dėl finansavimo algoms ir papildomo įdarbinimo. Prancūzijoje 2024 metų pradžioje pareigūnai reikalavo priedų ir aiškesnių darbo grafikų, o Ispanijoje 2024 metais tęsiami ginčai dėl atlyginimų pariteto su regioninėmis policijos pajėgomis.

  • Nuolatinė JAV karinė bazė Lenkijoje: Vašingtonas atviras deryboms, Varšuva skuba tartis dėl detalių

    Lenkijoje vėl įsibėgėja diskusija dėl nuolatinės JAV karinės bazės: šalies Nacionalinio saugumo biuro vadovas Bartoszas Grodeckis teigia, kad amerikiečiai yra atviri pokalbiams, todėl šią galimybę būtina greitai paversti konkrečiais sprendimais. Pasak jo, vien politinės deklaracijos neužtenka, nes realus projektas priklausys nuo derybų turinio ir abiejų pusių įsipareigojimų.

    Grodeckis pabrėžė, kad Lenkijos gynybos ministerija turi suformuoti derybų komandą, kuri pradėtų planavimo darbus. Esminiai klausimai būtų bazės vieta, planuojamas pajėgumas, finansavimas ir darbų grafikas, o taip pat teisinės prielaidos, kurios leistų investiciją įgyvendinti per kuo trumpesnį laiką.

    Kas turės būti sutarta?

    Lenkijos pusė signalizuoja, kad projektui gali prireikti specialaus įstatymo, kad būtų aiškiai apibrėžtos žemės, infrastruktūros, statybų ir ilgalaikio bazės išlaikymo taisyklės. Tokie sprendimai svarbūs ne tik praktikai, bet ir investuotojų bei rangovų prognozuojamumui, ypač kai kalbama apie didelės apimties karinės infrastruktūros plėtrą.

    Anot Grodeckio, derybose turėtų dalyvauti ne tik Vyriausybės atstovai, bet ir prezidento deleguotas atstovas, kad sprendimai būtų priimami koordinuotai. Jis akcentavo, kad šiuo klausimu tarp valdžios institucijų neturėtų būti viešų nesutarimų, nes tai silpnintų derybinę poziciją.

    JAV karių skaičius gali augti

    Šiuo metu JAV karių skaičius Lenkijoje, pasak Grodeckio, siekia apie 7 000, o po papildomų pajėgų siuntimo planų galėtų priartėti prie maždaug 12 000. Vis dėlto, kol kas nėra aišku, kada tiksliai šie pokyčiai įvyktų ir kokio tipo pajėgos būtų dislokuojamos ilgesniam laikui.

    Lenkijos pareigūnai pažymi, kad galutiniai sprendimai priklausys nuo JAV gynybos planavimo Europoje ir Pentagono peržiūrų dėl pajėgų struktūros žemyne. Praktikoje tai reiškia, kad net ir esant politinei valiai, svarbiausios detalės bus nuspręstos tik po techninių ir finansinių susitarimų.

    Nuolatinė ar rotacinė buvimo forma?

    Lenkija jau kurį laiką siekia, kad kuo didesnė JAV karinė presence šalyje būtų nuolatinė, o ne rotacinė. Nuolatinio buvimo modelis paprastai reiškia konkrečių dalinių priskyrimą bazei, ilgesnį karių dislokavimą ir dažnesnį šeimų atvykimą, o rotacinis formatas apsiriboja kelių mėnesių pamainomis.

    Gynybos ministerija artimiausiu metu turėtų formalizuoti derybų procesą su JAV, kad politiniai signalai virstų įpareigojančiu susitarimu. Varšuvos tikslas aiškus: kuo greičiau pereiti nuo bendrų pareiškimų prie konkrečių dokumentų, kurie nustatytų atsakomybes, terminus ir finansavimo modelį.

    „Amerikiečiai yra atviri pokalbiams, todėl tai reikia paversti aktyviais veiksmais ir užbaigti derybas kiek įmanoma greičiau“, – sakė Bartoszas Grodeckis.

  • Degalų kainos Lenkijoje artėja prie 2 eurų už litrą: analitikai prognozuoja naują šuolį

    Lenkijoje kitą savaitę degalų kainos gali dar kilti, prognozuoja rinkos analitikai. Jų vertinimu, benzino ir dyzelino kainos šalyje artėja prie psichologiškai svarbios ribos, o daliai vairuotojų tai reiškia brangesnes kasdienes keliones.

    Analitikai situaciją sieja su įtampa Artimuosiuose Rytuose ir rizikomis vienam svarbiausių pasaulio naftos transporto maršrutų. Kai rinkoje daugėja neapibrėžtumo dėl tiekimo, naftos kainos šokteli, o tai greitai persiduoda didmeninėms ir mažmeninėms degalų kainoms.

    Kas stumia kainas aukštyn

    Pagrindinis veiksnys – pabrangusi nafta ir išaugusios degalų didmeninės kainos, kurias degalinės įprastai perkelia vartotojams per kelias dienas ar savaitę. Kainų svyravimus taip pat sustiprina sezoniškai didesnė paklausa vasarą, kai daugėja kelionių.

    Be to, į kainą degalinėje įeina ne tik žaliava, bet ir perdirbimo bei logistikos kaštai, mokesčiai, taip pat maržos. Dėl to net ir santykinai nedidelis pokytis didmeninėje rinkoje gali virsti labiau juntamu pabrangimu galutiniam pirkėjui.

    Kokios kainos prognozuojamos

    Pagal analitikų skaičiavimus, 95 markės benzinas gali kainuoti apie 1,76 euro už litrą, o dyzelinas – apie 1,90 euro už litrą. Tai reikštų, kad dyzelinas brangtų sparčiausiai, o kai kuriuose regionuose ar degalinėse kaina gali priartėti ir prie 2 eurų už litrą.

    98 markės benzino kaina prognozuojama apie 1,98 euro už litrą. Tuo metu suskystintos naftos dujos gali išlikti stabilesnės ir siekti maždaug 0,76 euro už litrą, nors analitikai neatmeta, kad pastaruoju metu fiksuotas pigimas gali baigtis.

    „Pasaulinės įtampos ir tiekimo rizikos greitai atsispindi degalų kainose, o efektą vairuotojai gali pajausti jau artimiausiomis dienomis“, – sakė rinkos analitikai.

    Ką verta žinoti vairuotojams

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad kainos degalinėse dažnai reaguoja nevienodai: dalis tinklų pokyčius įkainoja greičiau, kiti kainas kelia lėčiau, tačiau ilgesniu laikotarpiu kainų lygis paprastai suvienodėja. Jei naftos kaina išliks aukšta, brangimas gali užsitęsti ir dar kelioms savaitėms.

    Vairuotojams rekomenduojama stebėti kainų skirtumus tarp degalinių ir planuoti pirkimus, ypač jei laukia ilgesnė kelionė. Jei įtampa rinkose mažės ir tiekimo rizikos slūgs, kainos gali stabilizuotis, tačiau trumpuoju laikotarpiu vyrauja brangimo scenarijus.

  • Lenkija ruošia taisykles slidininkų keltuvams: 30 metų apribojimai privačiai žemei kelia protestus

    Lenkijos Senate svarstomas įstatymo projektas, kuris, jo autorių teigimu, turėtų palengvinti slidinėjimo keltuvų ir trasų plėtrą, tačiau daliai žemės savininkų kelia nerimą dėl galimo nuosavybės teisių suvaržymo. Pakeitimai numatytų aiškesnę tvarką, kai infrastruktūra planuojama privačiuose sklypuose, o susitarimų su visais savininkais pasiekti nepavyksta.

    Projektas siūlo sporto ir rekreacijos investicijoms suteikti platesnį teisinį pagrindą, kad savivaldybė galėtų administraciniu sprendimu laikinai apriboti naudojimąsi sklypu. Tokia priemonė būtų taikoma už kompensaciją, tačiau kritikai perspėja, kad realybėje tai gali reikšti ilgalaikį spaudimą savininkams.

    Kas keistųsi savininkams?

    Pagal siūlomą modelį, sprendimą dėl naudojimosi sklypu apribojimo galėtų priimti vietos valdžia, kai investicija atitinka teritorijų planavimo dokumentus ir prieš tai buvo derėtasi su savininkais. Taip pat būtų reikalingas savivaldybės tarybos pritarimas ir daugumos savininkų parama, kuri apimtų ne mažiau kaip 75 proc. investicijai reikalingo ploto.

    Apribojimas būtų nustatomas ribotam laikui, bet maksimaliai galėtų galioti iki 30 metų. Jis apimtų ne tik pačius keltuvus ar lynų kelius, bet ir trasas, privažiavimo sprendinius bei reikalingus inžinerinius tinklus, kad objektas galėtų veikti.

    Kompensacija ir galimybė reikalauti išpirkimo

    Projekte numatyta, kad žemės savininkui turėtų būti išmokama kompensacija ir kasmetinis atlygis už naudojimąsi nekilnojamuoju turtu. Tam tikrais atvejais savininkas galėtų reikalauti, kad investuotojas žemę išpirktų, jei apribojimas iš esmės neleistų normaliai naudotis sklypu.

    Administracinis sprendimas galėtų būti įrašomas į nekilnojamojo turto registrą, o kai kurie su sklypu susiję susitarimai, pavyzdžiui, nuomos ar panaudos, galėtų netekti galios, jei trukdytų įgyvendinti investiciją. Taip pat numatyta, kad neatsiskaičius su savininku, sprendimas galėtų būti panaikintas.

    Kodėl kyla pasipriešinimas?

    Projekto šalininkai tvirtina, kad dabar vieno savininko nesutikimas kartais sustabdo viso slidinėjimo centro veiklą ar plėtrą, o tai atsiliepia turizmui ir darbo vietoms kalnų regionuose. Jie pabrėžia, kad panaši praktika egzistuoja kai kuriose Alpių valstybėse ir esą padeda suderinti viešąjį interesą su privačiomis teisėmis.

    Vis dėlto dalis savininkų ir visuomeninių organizacijų įžvelgia riziką, kad privati komercinė veikla būtų prilyginta viešajam interesui, o tai atvertų kelią platesniam nuosavybės teisių ribojimui ateityje. Kritikai taip pat kelia klausimą, ar 30 metų terminas praktiškai neprilygsta ilgametės kontrolės praradimui, net jei formaliai tai nėra nusavinimas.

    „Tai pakeitimas, kuris atveria vartus žmonių nuosavybės išstūmimui administraciniu keliu“, – sakė Podhalės savininkų interesus ginančios organizacijos atstovė Božena Gąsienica-Byrcyn.

    Jos teigimu, konfliktai tarp investuotojų ir savininkų turėtų būti sprendžiami savanoriškomis sutartimis, o ne savivaldybės sprendimu, nes tai gali tapti pavojingu precedentu. Projektas Senate perduotas tolesnėms procedūroms, o panašios idėjos Lenkijos viešojoje erdvėje periodiškai sugrįžta jau ne vieną dešimtmetį.

  • Didžiausiems elektros vartotojams siūloma mažinti tinklų tarifus: kas patektų į naują grupę

    Lenkijos Energetikos ministerija pateikė konsultacijoms nutarimo projektą, kuriuo didžiausiems elektros energijos vartotojams būtų taikomi mažesni skirstymo ir perdavimo tarifų komponentai. Pasiūlymas skirtas įmonėms, kurios per metus sunaudoja ypač daug elektros ir energiją ima iš aukštos įtampos tinklų.

    Pagal projektą, atskira vartotojų kategorija būtų apibrėžiama dviem kriterijais: elektros paėmimas iš 110 kV ar aukštesnės įtampos tinklo ir suvartojimas pramonės objekte savoms reikmėms nuo 100 GWh per metus. Tokiems vartotojams būtų mažinami tiek pastovusis, tiek kintamasis tinklo tarifo dėmenys.

    Kas keistųsi sąskaitose?

    Numatoma, kad pastovusis tinklo tarifo komponentas galėtų mažėti 10 proc., o kintamasis – 50 proc. Tai reikštų, kad didžiausi pramonės vartotojai už tinklo paslaugas mokėtų mažiau, o sumažėjimas labiausiai atsispindėtų tose įmonėse, kurių suvartojimas yra stabiliai didelis.

    Reguliavimo poveikio vertinime nurodoma, kad bendra nauda šiai vartotojų grupei dėl mažesnių tinklo mokesčių galėtų siekti apie 73 milijonus eurų. Skaičiavimai paremti prielaida, kad naujai apibrėžtų vartotojų skaičius ir jų vartojimo apimtys atitiks kriterijus, o tarifų mažinimas būtų įgyvendintas pilna apimtimi.

    „Tikimasi, kad mažesni tinklų tarifai geriau atspindės šių vartotojų generuojamas sąnaudas ir leis tiksliau pritaikyti tarifus skirtingoms vartotojų grupėms“, – teigiama projekto argumentacijoje.

    Daugiau lankstumo dėl kainų svyravimų

    Projekte taip pat numatyta įvesti laiko zonas vadinamajam kokybės mokesčiui, kad vartotojai būtų skatinami perkelti dalį suvartojimo į laikotarpius, kai elektros kainos mažesnės. Tai ypač aktualu didėjant atsinaujinančių energijos išteklių gamybai, kai tam tikromis valandomis rinkoje atsiranda perteklinės generacijos ir kainos krenta.

    Dar viena kryptis – aiškesnė tvarka tiesioginėms linijoms, kai elektros tiekimas organizuojamas jungtimi tarp gamintojo ir pramonės vartotojo, apeinant bendrą tinklą. Tokie sprendimai Europoje vertinami kaip būdas greičiau susieti pramonę su vietine generacija ir mažinti tinklo apkrovas, tačiau reikalauja tikslaus apmokestinimo ir atsakomybių paskirstymo.

    Ministerija aiškina, kad naujas reguliavimas reikalingas ir dėl to, jog baigia galioti ankstesnės, 2022 metais priimtos taisyklės, todėl tarifų skaičiavimo bei atsiskaitymo principai turi būti atnaujinti. Taip pat pabrėžiama, kad pokyčiai atliepia struktūrinius elektros sistemos pasikeitimus, įskaitant sparčiai augančią atsinaujinančių energijos išteklių dalį.

    Viešojoje erdvėje anksčiau skelbta, kad pramonės elektros kainų ir tarifų sprendimai turėtų būti įforminti rudenį, o prie ministerijos buvo sudaryta darbo grupė rekomendacijoms dėl tarifų struktūros, įskaitant energijai imlios pramonės poreikius. Tolimesnė projekto eiga priklausys nuo konsultacijų rezultatų ir galutinės reguliavimo versijos.

  • Lenkija teisme su „Pfizer“ dėl vakcinų: ginčas persimetė į valstybei priklausančių lėšų areštą

    Ginčas, peržengęs vakcinų ribas

    Lenkijos oro navigacijos agentūra (PAŻP) Briuselio teismui pateikė formalų prieštaravimą dėl lėšų, kurios, vykdant išieškojimą „Pfizer“ naudai, buvo areštuotos kaip Lenkijai priklausančios sumos. Agentūra pabrėžia, kad pati nebuvo COVID-19 vakcinų pirkimo sutarties šalis, tačiau būtent jos pinigų srautai tapo taikiniu.

    Iš pradžių tai atrodė kaip komercinis ginčas dėl nepanaudotų vakcinų, tačiau dabar konfliktas kelia platesnį klausimą: kur baigiasi privataus kreditoriaus teisės, kai išieškojimas paliečia viešąsias funkcijas vykdančių institucijų finansus. PAŻP lėšos siejamos su Europos oro eismo sauga, todėl situacija įgavo ir infrastruktūros apsaugos aspektą.

    Kas areštuota ir kodėl tai kelia klausimų

    Bylos centre yra skolos, kylančios iš pandemijos laikotarpiu sudarytų įsipareigojimų dėl vakcinų tiekimo. Viešai skelbta, kad „Pfizer“ reikalavimai Lenkijai siekia apie 1,3 mlrd. eurų, o panašūs ginčai palietė ir kitas ES valstybes, įskaitant Rumuniją bei Vengriją.

    Lenkijos atvejis išsiskiria tuo, kad išieškojimo veiksmai palietė PAŻP gautinas sumas, kurios, kaip nurodoma, keliauja per Eurocontrol sistemą, susijusią su maršrutiniais mokesčiais ir oro navigacijos paslaugų finansavimu. Agentūra teigia, kad nors į ją tiesiogiai nesikreipta kaip į sutarties šalį, jos lėšos atsidūrė vykdymo procese.

    Ar Belgijoje galima vykdyti neįsiteisėjusį sprendimą?

    Vienas kertinių klausimų yra procedūrinis: ar Belgijoje galima pradėti priverstinį išieškojimą, kai teismo sprendimas dar neįsiteisėjęs. Belgijos teisėje egzistuoja laikino vykdytinumo mechanizmai, todėl vien apeliacija nebūtinai automatiškai sustabdo sprendimo vykdymą.

    Dėl to ginče itin svarbu, ar konkrečiam Briuselio pirmosios instancijos sprendimui buvo suteikta teisė būti vykdomam nedelsiant ir koks tokio vykdymo mastas. Lenkijos institucijos viešai kartoja, kad sprendimas yra neįsiteisėjęs, o artimiausiu metu turi būti pasitelkti teisiniai instrumentai tiek ginčyti, tiek siekti vykdymo sustabdymo.

    Lenkijos institucijų pozicija ir veiksmai

    Lenkijos sveikatos apsaugos institucijos viešai nurodė, kad apeliacijos terminas dar nepasibaigęs, tačiau detalių apie procesinius terminus ir strategiją neatskleidžia, motyvuodamos valstybės interesų apsauga. Prokuratūros ir valstybės teisinio atstovavimo institucijos taip pat akcentuoja koordinavimą su PAŻP bei atstovais Briuselyje.

    Pačios PAŻP tikslas šioje fazėje yra įrodyti, kad nėra teisinio pagrindo areštuoti agentūros lėšas tokiu būdu, jei ji nebuvo pirminės sutarties šalis. Tai tampa testu, kaip teismai vertina ribą tarp valstybės kaip skolininko ir atskirų viešųjų įstaigų finansinių srautų.

    Kodėl tai svarbu visai Europai

    „Pfizer“ pozicija paprastai grindžiama sutartinių įsipareigojimų logika: jei valstybės prisiėmė pareigą pirkti konkrečius kiekius, vėliau pasikeitusi pandeminė situacija pati savaime tų įsipareigojimų nepanaikina. Tokia argumentacija, paremta kontraktų stabilumo principu, daugelyje jurisdikcijų laikoma fundamentalia verslo teisės dalimi.

    Kita vertus, ši byla iškelia precedento riziką: jei privataus kreditoriaus išieškojimas gali pasiekti ir tokias institucijas kaip oro navigacijos paslaugų teikėjai, ateityje panašios schemos galėtų būti taikomos ir kituose strateginiuose valstybių projektuose. Diskusija apie skaidrumą ir atsakomybę už pandemijos pirkimus ES mastu taip pat išlieka aktuali, ypač kai kalbama apie didžiausius bendrus užsakymus ir jų derybų procesą.

    „Skarb Państwa ir Lenkijos oro navigacijos agentūra pasinaudos visomis teisinėmis priemonėmis, kad įrodytų, jog nėra pagrindo areštuoti PAŻP lėšų šiuo būdu“, – teigiama Lenkijos valstybės teisinio atstovavimo institucijų pozicijoje.

    Artimiausiu metu esminiai atsakymai priklausys nuo Belgijos teismų: ar bus sustabdytas sprendimo vykdymas ir kaip bus įvertinta galimybė nukreipti išieškojimą į subjektą, kuris nevykdė vakcinų sutarties. Nuo šio išaiškinimo gali priklausyti ne tik šio ginčo baigtis, bet ir tai, kaip ateityje bus apsaugomi strateginių viešųjų paslaugų finansai tarpvalstybiniuose ginčuose.

  • Irakas su Vakarais taria­si dėl naujo naftos kelio: vamzdynas į Siriją mažintų Ormuzo svarbą

    Irako valdžia pranešė pasirašiusi virtinę susitarimų su Vakarų energetikos bendrovėmis, kurie turėtų atverti papildomus naftos eksporto maršrutus. Pasak agentūros „Reuters“, vienas svarbiausių projektų numato naftos tiekimą į Viduržemio jūros rinkas, apeinant Hormūzo sąsiaurį.

    Projektas siejamas su planu atkurti seniai neveikiantį naftotiekį iš Kirkuko regiono šiaurės Irake į Sirijos uostą Banijasą. Irako valstybinė žiniasklaida skelbė, kad įgyvendinime dalyvaus JAV energetikos bendrovė „Chevron“.

    Alternatyva Hormūzo sąsiauriui

    JAV Valstybės departamentas nurodė, kad pradinė planuojama naftotiekio galia galėtų siekti iki 2 mln. barelių per dieną. Vašingtonas projektą įvardijo kaip svarbų energetikos koridorių, sujungsiantį Irako gavybą su Viduržemio jūros eksporto rinkomis.

    „Tai projektas, dėl kurio Hormūzo sąsiauris taps antraeiliu klausimu“, – sakė JAV ambasadorius Turkijoje Tomas Barrackas.

    Hormūzo sąsiauris laikomas vienu svarbiausių pasaulio naftos tranzito taškų, todėl bet kokia įtampa regione tiesiogiai veikia tiekimo grandines ir kainas. Alternatyvūs maršrutai, ypač į Viduržemio jūros uostus, teoriškai sumažintų dalį rizikų, susijusių su galimais blokavimais ar karinių incidentų grėsme.

    Irakas plečia partnerystes

    Be naftotiekio projekto, „Chevron“ su Iraku pasirašė dar du susitarimus, kurių tikslas – didinti naftos gavybą. Bagdadas pastaraisiais metais siekia pritraukti daugiau Vakarų kapitalo ir technologijų, kad stabilizuotų sektorių ir padidintų eksporto pajamas.

    Irako valdžia taip pat paskelbė apie oficialų susitarimą, leidžiantį šalyje veikti „Starlink“, priklausančiai „SpaceX“. Valstybinė žiniasklaida šį žingsnį pristatė kaip dalį pastangų plėsti ryšio infrastruktūrą ir užtikrinti platesnį interneto paslaugų prieinamumą.

    Šie sprendimai priimami platesniame geopolitiniame kontekste, kai Persijos įlankos regione išlieka aukšta įtampa, o energijos išteklių logistikos saugumas tampa vienu pagrindinių Vakarų ir regiono valstybių prioritetų. Rinkoms svarbiausia, ar planai virs realiomis investicijomis ir ar saugumo situacija leis atnaujinti tiekimo maršrutus per Siriją.