CP v2

Category: Finansai

  • Karščiai kelia elektros kainas Europoje: Prancūzijos atominių ribojimai ir šuoliai iki 566 eurų už MWh

    Europos energetikos rinkose karščio bangos vis dažniau tampa veiksniu, kuris per kelias valandas pakelia didmenines elektros kainas ir didina sistemos balansavimo kaštus. Kai temperatūra kai kuriose šalyse artėja prie 40 laipsnių, auga elektros paklausa dėl vėsinimo, o dalies elektrinių bei tinklų darbas tampa sudėtingesnis.

    Didžiausią spaudimą šiuo metu patiria Prancūzija, kurios elektros gamyboje svarbią vietą užima atominės elektrinės. Reaktoriams reikia didelių vandens kiekių aušinimui, tačiau per karščius upės įšyla, o aplinkosauginiai ribojimai neleidžia papildomai šildyto vandens išleisti, kai natūrali vandens temperatūra jau per aukšta.

    Prancūzijoje mažinama reaktorių galia

    Dėl aušinimo apribojimų valstybės valdoma bendrovė „EDF“ kai kuriuose reaktoriuose yra priversta mažinti galią. Tai reiškia, kad rinkoje atsiranda mažiau pigesnės bazinės generacijos, o trūkumas dengiamos brangesniais šaltiniais arba importu.

    Rinkos dalyviai šią riziką įkainoja iš karto, todėl net trumpalaikės žinios apie ribojimus ar gedimus gali sukelti staigius kainų šuolius. Esant įtemptam balansui, kainas papildomai stumia ir brangiai kainuojantys rezervai, kuriuos operatoriai turi įjungti stabilumui užtikrinti.

    Šuoliai fiksuojami ir kitose šalyse

    Karščiai paveikia ne vien Prancūziją, nes didelė paklausa sutampa su nepastovia atsinaujinančių išteklių gamyba. Šiaurės Europoje silpnesnis vėjas sumažina vėjo elektrinių generaciją, todėl trūkstamą kiekį tenka kompensuoti kitomis priemonėmis, o tai kelia didmenines kainas.

    Vokietijoje vieną kritiškiausių dienų kainos per parą smarkiai svyravo: dieną jos siekė apie 86 eurus už megavatvalandę, o vakare šoktelėjo iki 566 eurų už megavatvalandę. Tokie šuoliai rodo, kaip greitai rinka reaguoja į sistemos balansavimo poreikį, kai paklausa išauga, o pasiūla tampa ribota.

    Didžiojoje Britanijoje operatoriams tenka aktyvuoti tiekimo perspėjimus, kad būtų užtikrinta pakankama galia tinkle. Tokiose situacijose balansavimo energija gali kainuoti ypač brangiai, nes už skubiai į sistemą įtraukiamus pajėgumus mokama gerokai daugiau nei įprastomis sąlygomis.

    Kodėl karščiai taip brangiai kainuoja?

    Ekstremalios temperatūros vienu metu smogia kelioms grandims: didina vartojimą, mažina dalies elektrinių efektyvumą ir apsunkina aušinimą, o kartu kelia gedimų tikimybę skirstomuosiuose tinkluose. Dėl įkaitusių linijų ir įrangos didėja techninių trikdžių rizika, o jų šalinimas taip pat kainuoja.

    Italijoje analitikai perspėja apie didesnę vietinių elektros tiekimo sutrikimų tikimybę karščio pikais, o prognozėse minimas maždaug 36 proc. didmeninių kainų augimas trečiąjį metų ketvirtį. Tai iliustruoja bendrą tendenciją: klimato ekstremumai tampa struktūriniu rinkos rizikos veiksniu, o ne pavienėmis išimtimis.

    Energetikos sektoriuje vis daugiau dėmesio skiriama tinklų atsparumui, lankstesniems balansavimo sprendimams ir vartojimo valdymui. Tačiau kol kas karščio bangos išlieka scenarijus, kai net ir pažangi infrastruktūra turi veikti avariniu režimu, o tai tiesiogiai matyti didmeninėse elektros kainose.

  • Lenkijos policija per metus įsigijo 3 013 automobilių: planuoja dar 1,7 mlrd. eurų investicijų

    Lenkijos policija pranešė, kad 2025 metais įsigijo 3 013 transporto priemonių, kurių bendra vertė siekė apie 145 mln. eurų. Informacija paskelbta socialiniame tinkle X, akcentuojant, kad investicijos į autoparką yra nuoseklios ir tiesiogiai susijusios su tarnybos efektyvumu.

    Policijos teigimu, atnaujinamas transportas padeda pareigūnams greičiau pasiekti įvykio vietą, operatyviau reaguoti į iškvietimus ir didina saugumą tiek darbuotojams, tiek gyventojams. Didesnį dėmesį šiam segmentui rodo ir tai, kad transporto priemonės perkamos ne tik patruliavimui, bet ir specializuotoms užduotims.

    Rekordiniais pagal išlaidas Lenkijos policija įvardijo 2024 metus, kai autoparko atnaujinimui skirta apie 153 mln. eurų. Palyginimui, 2021 metais, institucijos pateiktais duomenimis, buvo nupirkta 450 transporto priemonių už maždaug 20 mln. eurų.

    „Modernūs patrulių automobiliai ir specializuotos transporto priemonės reiškia greitesnį atvykimą į iškvietimą, didesnį veiksmų efektyvumą ir aukštesnį saugumo lygį tiek pareigūnams, tiek piliečiams“, – teigė Lenkijos policija.

    Be kasmetinių pirkimų, institucija taip pat nurodė ilgalaikį finansavimo planą: pagal modernizavimo programą 2026–2029 metais policijai numatyta daugiau nei 1,7 mlrd. eurų. Pasak policijos, reikšminga šių lėšų dalis turėtų būti nukreipta transporto parkui atnaujinti.

    Toks mastas rodo, kad Lenkija policijos mobilumą laiko vienu iš praktinių vidaus saugumo prioritetų: nuo patruliavimo ir reagavimo iki techninės pagalbos bei specialiųjų padalinių darbo. Didelės investicijos į transportą paprastai siejamos ir su eksploatacinių kaštų mažinimu, nes naujesnė technika rečiau genda ir leidžia planuoti tarnybos resursus stabiliau.

  • Strateginių rezervų agentūra plečia veiklą į skaitmenines atsargas: kaip bus užtikrintas paslaugų tęstinumas

    Lenkijos Vyriausybės strateginių rezervų agentūra (RARS), iki šiol daugiausia siejama su degalų, vaistų ar maisto atsargomis, vis aktyviau plečia veiklą į skaitmeninę sritį. Valstybei sparčiai skaitmenėjant, kritine atsarga tampa ne tik sandėliai ir logistika, bet ir gebėjimas užtikrinti sistemų, paslaugų bei informacijos srautų veikimą krizės metu.

    Apie šį pokytį viešai kalbėta CYBERSEC EXPO & FORUM 2026 konferencijoje Katovicuose. RARS Skaitmeninių operacijų skyriaus vadovas Arturas Szachno pabrėžė, kad agentūra vis dažniau vertina, kokios skaitmeninės priemonės galėtų padėti viešajam sektoriui ir krizių valdymo grandinei, kai įprastų sprendimų nepakanka.

    Skaitmeninės atsargos – nauja saugumo dalis

    RARS atstovo teigimu, skaitmeninių operacijų padalinys pirmiausia užtikrina pačios agentūros IT veiklą, tačiau tuo neapsiribojama. Kartu identifikuojami poreikiai, kaip valstybė galėtų greičiau atkurti ar palaikyti kritinių paslaugų veikimą, jei sutriktų ryšiai, duomenų apdorojimas ar informacinių sistemų darbas.

    Tokie scenarijai siejami ne tik su kibernetinėmis grėsmėmis, bet ir su platesniu krizių spektru, įskaitant ekstremalias situacijas bei hibridines rizikas. Praktikoje tai gali reikšti galimybę greitai suteikti reikalingą įrangą, ryšio sprendimus ar paslaugas, kad institucijos ir jų partneriai galėtų tęsti darbą.

    „Agentūra turėtų galėti padėti valstybei tose srityse, kurių neįmanoma iš anksto numatyti, kai susiduriama su įvairių tipų krizėmis ar veiksmais – tiek nemilitariniais, tiek militariniais Lenkijos teritorijoje“, – sakė Arturas Szachno.

    Pandemijos pamokos ir rizikų analizė

    RARS šiemet mini 30 metų veiklos sukaktį, o vienu didžiausių lūžių įvardijama COVID-19 pandemija. Tuomet, pasak A. Szachno, svarbiausia tapo reakcijos greitis, informacijos mainai ir gebėjimas veikti nestandartiškai, kai klasikinės procedūros nebespėja paskui situaciją.

    Ši patirtis tampa aktuali ir kalbant apie skaitmenines atsargas, nes šiuolaikinė administracija bei ekonomika vis labiau priklauso nuo teleinformatikos infrastruktūros. RARS akcentuoja nuolatinę rizikų analizę ir siekį mažinti galimų sutrikimų poveikį valstybės funkcionavimui.

    „Su informacijos apdorojimu susijusios sistemos, valstybės transformacijai ir skaitmenizacijai spartėjant, kelia vis daugiau naujų iššūkių“, – sakė Arturas Szachno.

    Ką praktiškai reikštų skaitmeninės rezervinės priemonės?

    RARS atstovo teigimu, organizacijos, atsakingos už skaitmeninių paslaugų teikimą ar rizikų vertinimą, vis dažniau signalizuos apie poreikį užtikrinti veiklos tęstinumą. Krizėje gali prireikti ne vien papildomų žmonių ar procedūrų, bet ir greitai pasiekiamų techninių sprendimų, leidžiančių išlaikyti paslaugų stabilumą.

    Tokiu būdu strateginės atsargos ateityje vis rečiau bus suprantamos vien kaip fiziniai ištekliai. Vis didesnę reikšmę įgauna skaitmeninis atsparumas, be kurio administracija, pagalbos tarnybos ir verslo procesai gali sustoti net ir tada, kai tradicinės atsargos lieka nepaliestos.

  • Tuskas apie OAE Lenkijoje: atsinaujinanti energija dažnai pigiausia, dėl antros jėgainės varžosi Koninas ir Belchatovas

    Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas, apsilankęs Klečevo saulės ir vėjo elektrinių komplekse, pabrėžė, kad atsinaujinantys energijos ištekliai yra ne tik klimato kaitos mažinimo priemonė, bet daugeliu atvejų ir pigiausias elektros gamybos būdas. Pasak jo, šio tipo projektai leidžia didinti vietinę generaciją ir mažinti priklausomybę nuo importuojamų iškastinių išteklių.

    Klečevo projektas pristatomas kaip vienas didžiausių atsinaujinančios energetikos objektų Vidurio ir Rytų Europoje, o taip pat – didžiausia fotovoltinė elektrinė „Orlen“ grupės portfelyje. Tuskas akcentavo, kad sprendimai dėl energetikos turi būti paremti racionaliais skaičiavimais, o ne ideologija, ypač kai rinkoje svarbiausi tampa kaina ir tiekimo saugumas.

    „Tai nėra vien klimato apsauga. Daugeliu atvejų tai tiesiog pigiausia energija“, – sakė Donaldas Tuskas.

    Premjeras taip pat pranešė, kad artimiausiu metu turi būti pristatyta vieta, iš kurios į tinklą pirmą kartą Lenkijos istorijoje bus tiekiama elektra iš jūrinių vėjo parkų. Jūrinė vėjo energetika Baltijos jūroje laikoma vienu svarbiausių šalies planų stabiliai didinti generaciją ir mažinti anglies elektrinių vaidmenį.

    Žurnalistams paklausus apie antrosios atominės elektrinės statybos vietą, Tuskas teigė, kad Koninas ir Belchatovas yra panašiai tinkami variantai. Jo vertinimu, abiejose vietovėse svarbūs ne tik geografiniai ir geologiniai kriterijai, bet ir tai, kad regione vyksta perėjimas nuo tradicinės, taršios energetikos.

    „Dėl vietos turi apsispręsti ekspertai, o sprendimas bus maksimaliai skaidrus, kad nekiltų abejonių dėl politinių motyvų“, – sakė Donaldas Tuskas.

    Energetikos planuose numatyta, kad antrosios atominės elektrinės partneris ir technologija turėtų būti pasirinkti 2027 metais, o galutinė vieta – 2028 metais. Pagal viešai skelbtus grafikus, statybų pradžia planuojama 2032 metais, o pirmojo bloko eksploatacijos startas – 2040 metais.

    Lenkijai tai būtų svarbus žingsnis diversifikuojant gamybos portfelį: atsinaujinantys ištekliai sparčiai plečiami, tačiau branduolinė energetika vertinama kaip priemonė užtikrinti didelės apimties pastovią generaciją, ypač kai sistemoje daugėja nepastovių šaltinių, tokių kaip saulė ir vėjas. Tokį derinį vis dažniau renkasi Europos šalys, siekiančios suderinti kainą, patikimumą ir klimato tikslus.

  • Net durų skambutis gali tapti kibernetine spąstais: ekspertė paaiškino, ką būtina susitvarkyti namuose

    Dažnam kibernetinis saugumas vis dar asocijuojasi su brangiais sprendimais, tačiau praktika rodo, kad didžiausią naudą duoda paprasta kasdienė disciplina. Silpni slaptažodžiai, tas pats prisijungimas kelioms paskyroms ir neatnaujinta programinė įranga dažnai tampa lengviausiu keliu į įsilaužimą tiek namuose, tiek organizacijose.

    Šią tendenciją pastaraisiais metais ryškina ir išmanių įrenginių bumas: nuo maršrutizatorių iki vaizdo kamerų ar durų skambučių. Kuo daugiau prie interneto prijungtų įrenginių, tuo didesnis paviršius atakoms, o vartotojai ne visada žino, kaip tinkamai sukonfigūruoti privatumo ir saugumo nustatymus.

    „Įsilaužimas gali įvykti bet kuriuo metu, todėl svarbiausia yra pasiruošimas, o ne reagavimas panikoje“, – sakė kibernetinio saugumo ekspertė Monika Ingram.

    Ekspertė pabrėžia, kad svarbiausi pagrindai yra stiprūs ir unikalūs slaptažodžiai, kelių veiksnių autentifikavimas bei darbuotojų ar šeimos narių įpročiai. Būtent socialinė inžinerija, kai žmogus pats spusteli nuorodą ar atidaro priedą, išlieka viena dažniausių priežasčių, kodėl kenkėjiškos programos patenka į sistemas.

    Organizacijoms, ypač viešajam sektoriui, vien dokumentų turėjimas neužtikrina realaus saugumo. Procedūros turi būti ne tik aprašytos, bet ir išbandytos, kad incidento metu nereikėtų skubiai ieškoti atsakingų kontaktų ar spręsti, kas priima sprendimus dėl sistemų atjungimo ir komunikacijos.

    „Auditorius paklausia, ar turite procedūras, o įsilaužėlis patikrina, ar jos veikia realybėje“, – teigė Monika Ingram.

    Pasak specialistės, kritinės yra pirmosios valandos, tačiau pats įsilaužimas dažnai būna „tylus“ ir tęsiasi dienas ar net mėnesius. Įsibrovėliai pirmiausia bando įsitvirtinti IT aplinkoje, gauti didesnes teises, o tik vėliau pereina prie atviros atakos fazės, pavyzdžiui, duomenų šifravimo.

    Ransomware atakų logika dažnai ta pati: iš pradžių duomenys nukopijuojami, o tuomet užrakinamos sistemos ir pateikiamas reikalavimas sumokėti išpirką. Tokiu atveju organizacija rizikuoja ne tik veiklos sustojimu, bet ir tuo, kad konfidenciali informacija gali atsidurti juodojoje rinkoje, net jei išpirką nusprendžiama mokėti.

    Esminiu saugikliu ekspertė vadina patikimas atsargines kopijas ir jų atstatymo testavimą. Jei kopijos yra atskirtos nuo pagrindinės infrastruktūros ir realiai patikrinta, kad iš jų galima atkurti svarbiausias paslaugas, spaudimas derėtis su nusikaltėliais gerokai sumažėja.

    „Pirmosiomis minutėmis reikia atsakyti į vieną klausimą: ar turime saugią atsarginę kopiją ir ar ji buvo išbandyta atkūrimui“, – sakė Monika Ingram.

    Jei atsarginių kopijų nėra arba jos buvo užšifruotos kartu su likusia infrastruktūra, pasekmės tampa ypač skaudžios. Tokiu atveju gali tekti ne tik atstatinėti sistemas, bet ir spręsti teisines, reputacines bei finansines problemas, o kai kuriais atvejais iš esmės atkurti veiklą nuo pradžių.

    Dėl išpirkos mokėjimo ekspertai paprastai laikosi aiškios linijos: mokėti nerekomenduojama, nes tai negarantuoja duomenų grąžinimo. Net sumokėjus nusikaltėliai gali neperduoti atkūrimo raktų, o nutekintus duomenis vis tiek parduoti, todėl rizika lieka, o nuostoliai padidėja.

    Kalbant apie vartotojų kasdienybę, pažeidžiamumai vis dažniau persikelia į namus per išmaniuosius įrenginius. Neatnaujintas durų skambutis, kamera ar maršrutizatorius gali tapti silpnąja grandimi, jei gamintojas ilgainiui nustoja teikti saugumo atnaujinimus, o vartotojas nepasikeičia numatytųjų slaptažodžių.

    Europos Sąjungoje šį lauką keičia griežtėjantys reikalavimai skaitmeniniams produktams, kurie didina gamintojų atsakomybę už saugumo atnaujinimus ir pažeidžiamumų valdymą. Tikimasi, kad tai ilgainiui sumažins situacijų, kai į rinką patenka įrenginiai, kurie po pardavimo faktiškai paliekami be priežiūros.

    Ekspertai pabrėžia, kad technologijos vienos problemos neišsprendžia: saugumas prasideda nuo higienos, atsarginių kopijų ir nuoseklaus pasirengimo scenarijams. Tai aktualu tiek savivaldybėms ar įmonėms, tiek kiekvienam žmogui, kuris namuose naudoja bent kelis prie interneto prijungtus įrenginius.

  • Pokytis nekilnojamojo turto mokesčiuose: savininkai už savo dalį, o ne už visus bendraturčius

    Lenkijos Finansų ministerija rengia seniai aptarinėjamą nekilnojamojo turto mokesčio pakeitimą, kuris aktualus bendraturčiams. Esminė idėja paprasta: savivaldybės nebegalėtų reikalauti visos mokesčio sumos iš vieno bendraturčio, net jei jam priklauso tik nedidelė turto dalis.

    Šiuo metu galiojanti praktika paremta solidarine atsakomybe, kai už prievolę gali tekti atsakyti bet kuriam iš bendraturčių. Tai dažnai sukelia konfliktų, ypač kai vienas savininkas nemoka savo dalies arba kai po paveldėjimo sudėtinga greitai nustatyti visus bendraturčius.

    Pagal planuojamus pakeitimus kiekvienas bendraturtis būtų atsakingas tik už mokestį, proporcingą jo turimai daliai. Tai reikštų, kad mokestinės prievolės būtų aiškiau susietos su nuosavybės apimtimi, o netikėtos didelės skolos rizika tiems, kurie turi mažą dalį, sumažėtų.

    Finansų ministerija argumentuoja, kad nauja tvarka palengvintų administravimą ir sumažintų ginčų su mokesčių administratoriumi skaičių. Praktikoje tai taip pat galėtų sumažinti dokumentų apimtį ir supaprastinti sprendimų priėmimą, kai nuosavybė yra padalinta tarp kelių žmonių.

    Vis dėlto savivaldybėms tektų prisitaikyti: atnaujinti informacines sistemas ir procesus, kad būtų įmanoma tiksliai apskaičiuoti ir administruoti prievoles kiekvienam bendraturčiui atskirai. Dėl šios priežasties neatmetama, kad įsigaliojimas būtų nukeltas ilgesniam laikotarpiui, o ankstyviausias realus terminas siejamas su 2028 metais.

    Mokesčių konsultantai pažymi, kad solidarus modelis dažnai sukuria situacijas, kurias žmonės vertina kaip neteisingas: sąskaitos dėl didelių sumų gali pasiekti asmenį, kuris valdo tik menką nuosavybės dalį. Siūlomas perėjimas prie atsakomybės pagal dalį ilgainiui turėtų sumažinti tokias situacijas ir padaryti nekilnojamojo turto mokesčio administravimą labiau prognozuojamą.

  • Milžiniška EBRD paskola Kazachstanui: aukso perdirbimas namuose keis žaidimo taisykles

    Milžiniška EBRD paskola Kazachstanui: aukso perdirbimas namuose keis žaidimo taisykles

    Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas suteikė 255 mln. eurų paskolą projektui, kuris gali iš esmės pakeisti Kazachstano aukso pramonę. Lėšos skirtos pirmajai šalyje didelio masto sudėtingų, vadinamųjų atspariųjų, aukso rūdų perdirbimo gamyklai.

    Tokiose rūdose auksas būna „užrakintas“ mineralų struktūroje, todėl įprastais metodais jo efektyviai išgauti nepavyksta. Skaičiuojama, kad apie pusė Kazachstano aukso išteklių yra būtent tokiose rūdose, tad be pažangesnių technologijų dalis telkinių lieka ekonomiškai neprieinami.

    Paskola finansuos Ertis slėginės oksidacijos hidrometalurginio komplekso statybas Pavlodaro regione. Projektą vysto bendrovė „Solidcore Resources“, o planuojamas pajėgumas sieks iki 278 500 tonų aukso koncentrato per metus.

    Nauja grandis vietoje eksporto

    Slėginės oksidacijos technologija leidžia sudėtingą koncentratą apdoroti taip, kad vėliau metalus būtų galima išgauti hidrometalurginiais būdais. Tai reiškia, kad Kazachstanas pirmą kartą galėtų reikšmingą sudėtingų aukso rūdų dalį perdirbti šalies viduje, o ne eksportuoti žaliavą.

    EBRD vertinimu, projektas turėtų sukurti naują metalurgijos segmentą ir padidinti pridėtinę vertę. Kasybos sektorius Kazachstane sudaro apie 12 proc. bendrojo vidaus produkto ir sudaro maždaug trečdalį prekių eksporto, todėl bet koks perdirbimo pajėgumų augimas tiesiogiai veikia ekonomiką.

    „Ši investicija svarbi todėl, kad kuria pridėtinę vertę ir padeda Kazachstanui kilti vertės grandine aukštyn“, – sakė EBRD prezidentė Odile Renaud-Basso.

    Investuotojams svarbiausia stabilumas

    Pasak banko, Pavlodaro projektas gali tapti signalu kitoms investicijoms į mineralų perdirbimą, tačiau tam reikės tęsti reformas. Odile Renaud-Basso akcentavo reguliacinio stabilumo ir didesnio duomenų skaidrumo svarbą, nes būtent tai dažniausiai lemia tarptautinių investuotojų sprendimus.

    Toks akcentas dera su platesne pasauline tendencija: valstybės siekia mažinti priklausomybę nuo žaliavų eksporto ir didinti perdirbimo apimtis vietoje. Tai ypač aktualu kritinių žaliavų rinkoje, kur dėl geopolitinių rizikų vis dažniau kalbama apie tiekimo grandinių saugumą.

    DI paklausa skatina žaliavų rinką

    EBRD vadovė pabrėžė, kad apdorotų kritinių mineralų paklausa išliks didelė, nes plečiasi skaitmeninė infrastruktūra, švarios energijos technologijos ir DI sprendimai. Kuo daugiau duomenų centrų, elektros tinklų modernizavimo ir baterijų gamybos, tuo didesnis spaudimas užtikrinti patikimą metalų tiekimą.

    „Kritiniai mineralai yra būtini DI ir skaitmenizacijai“, – teigė Odile Renaud-Basso.

    Banko investicijos Kazachstane šiemet kol kas mažesnės nei 2024 metais, tačiau tai siejama su stambių projektų grafiku, o ne susilpnėjusiu susidomėjimu. EBRD prognozuoja, kad bendra investicijų apimtis šalyje metų pabaigoje gali siekti apie 1,3 mlrd. eurų, o sukauptos investicijos jau viršija 11 mlrd. eurų daugiau nei 340 projektų.

    Be kasybos, EBRD mato DI potencialą ir logistikoje, ypač vadinamajame Viduriniame koridoriuje, jungiančiame Europą ir Aziją. Bankas yra rekomendavęs DI taikymą muitinės procedūroms modernizuoti, sienų valdymui gerinti ir krovinių srautų efektyvumui didinti, tačiau ilgalaikei naudai, kaip pabrėžiama, būtinos nuoseklios taisyklės ir jų laikymasis.

  • Lake District smūgis turistams: 47 eurų bilietas leidžia visą dieną važinėti be ribų

    Lake District smūgis turistams: 47 eurų bilietas leidžia visą dieną važinėti be ribų

    By&nbspDianne Apen-Sadler
    Published on

    Share

    Comments

    Add Euronews on Google

    Share
    Close Button












    Covering trains, buses and boats, getting around the famed Cumbrian landscape car-free is now easier and cheaper.

    The breathtaking landscapes of England’s Lake District have inspired some of the world’s most famous poets and writers, from William Wordsworth to Beatrix Potter.


    ADVERTISEMENT


    ADVERTISEMENT

    Want to discover it for yourself? Then you might just want to buy this new travel pass unlocking the region.

    Offering unlimited travel on buses, trains and boats, the Cumbria Travel Pass is priced at £40 (€47) for one day, or £99 (€116) for three.

    Valid at any time on any day of the week, the pass covers Northern, TransPennine and Avanti trains, Stagecoach buses, and Lakes Day Cruises on Windermere.

    You’ll also get discounts on the Ravenglass and Eskdale Railway, Coniston Launch, and boat rides on Derwentwater with Keswick Launch and Ullswater with Ullswater Steamers.

    What to see and do in the Lake District

    Designated a National Park in 1951, and a UNESCO World Heritage Site in 2017, the Lake District spans some 2,362 square kilometres.

    There are 16 large lakes, of which Windermere is the biggest (and most famous). Here, you can go swimming, kayaking and paddleboarding, or head out on a rowing boat.

    The area has a long history, and you can visit everything from Roman ruins to Beatrix Potter’s Hill Top farmhouse.

    Of course, given the Lake District is home to England’s tallest peak (Scafell Pike), you’ll almost certainly want to go hiking.

    You can find all of the routes, which can be filtered by duration and accessibility, on the National Park Authority’s website.

    Go to accessibility shortcuts

    Share

    Comments

    Add Euronews on Google

    Read more

  • Ispaniją smogs antra vasaros karščio banga: iki 44 laipsnių, skelbiami aukščiausi perspėjimai

    Ispaniją smogs antra vasaros karščio banga: iki 44 laipsnių, skelbiami aukščiausi perspėjimai

    Ispanija ruošiasi antrai 2026 metų vasaros karščio bangai: valstybinė meteorologijos agentūra AEMET įspėja, kad kai kur temperatūra gali pakilti iki 44 laipsnių. Sinoptikai prognozuoja, kad pavojingiausias laikotarpis tęsis bent iki antradienio, o perspėjimų žemėlapis bus tikslinamas pagal naujausius modelius.

    Pagal AEMET prognozes, didžiausia kaitra koncentruosis pietvakarių žemyninėje dalyje, ypač upių slėniuose, kur temperatūra gali būti keliais laipsniais aukštesnė nei aplinkinėse vietovėse. Plačiose teritorijose tikimasi 39–41 laipsnio, o dalyje regionų tvyros 37–40 laipsnių karštis.

    Kur karštis pavojingiausias?

    AEMET skelbia oranžinius perspėjimus didelėje šalies dalyje, o kai kur taikomi ir geltoni įspėjimai. Didesnė rizika numatoma Andalūzijoje, įskaitant Sevilijos, Uelvos ir Chajeno apylinkes, kur karštis gali pasiekti apie 40 laipsnių ir daugiau.

    Karščio banga apims ne tik pietus. Pavojus taip pat prognozuojamas Ebro slėnyje, šiaurės rytų žemumose, dalyje Galisijos vidaus rajonų, pietinėje plynaukštėje ir kai kuriose rytinės pakrantės zonose, o Maljorkoje temperatūra gali kilti iki 36–38 laipsnių.

    Kanaruose – papildomas gaisrų pavojus

    Šį kartą išimtis netaps ir Kanarų salos, kurios dažnai išvengia ekstremaliausių žemyninės Ispanijos epizodų. Kanarų vyriausybės ekstremaliųjų situacijų tarnybos paskelbė perspėjimą dėl miškų gaisrų rizikos Gran Kanarijoje ir Tenerifėje, nes kelioms dienoms prognozuojama aukšta temperatūra ir sausas oras.

    Prognozėms išliekant dinamiškoms, daliai salų gali būti taikomi griežtesni perspėjimai, o situaciją labiausiai lems vėjo kryptis, oro masių kaita ir drėgmės lygis. Tokios sąlygos didina gaisrų plitimo tikimybę, ypač jei sustiprėja vietiniai vėjai.

    Naktimis atokvėpio mažai

    Sveikatos riziką didina ne tik dienos temperatūros pikas, bet ir labai šiltos naktys. AEMET nurodo, kad artimiausiomis dienomis daug kur vyraus 20–26 laipsnių minimali temperatūra, o kai kur naktimis ji gali pakilti ir iki 27–28 laipsnių, todėl organizmui sunkiau atsigauti.

    Ispanijoje karščio bangos poveikis vertinamas ir per perteklinio mirtingumo rodiklius: šalyje veikianti MoMo stebėsenos sistema, siejama su Sveikatos apsaugos ministerijos duomenų analize, ankstesnio karščio epizodo metu fiksavo reikšmingą papildomų mirčių skaičių. Tai sustiprina institucijų raginimus rizikos grupėms būti ypač atsargioms.

    Specialistai primena, kad didžiausia rizika tenka vyresnio amžiaus žmonėms, vaikams, nėščiosioms ir sergantiems lėtinėmis ligomis. Rekomenduojama vengti buvimo saulėje vidurdienį, gerti pakankamai vandens, riboti intensyvų fizinį krūvį lauke ir stebėti savijautą, ypač jei naktimis nepavyksta kokybiškai pailsėti.

  • J. D. Vance smogė Britanijai po Starmerio atsistatydinimo: sako, politika „sugedusi“

    J. D. Vance smogė Britanijai po Starmerio atsistatydinimo: sako, politika „sugedusi“

    JAV viceprezidentas J. D. Vance po Jungtinės Karalystės premjero Keiro Starmerio atsistatydinimo pareiškė, kad šalis „ilgą laiką buvo nuvilta savo lyderystės“. Interviu britų spaudai jis kartu pabrėžė, kad Britanija yra „nuostabi“, tačiau politikoje esą mato rimtą sisteminę problemą.

    Pasak J. D. Vance, Jungtinėje Karalystėje žmonės esą laukia „reikšmingų struktūrinių pokyčių“, o britų politika jam atrodo „labai sugriuvusi“. Šie pareiškimai nuskambėjo tuo metu, kai Leiboristų partija pradeda vadovybės kaitos procesą, o K. Starmeris laikinai lieka poste iki įpėdinio patvirtinimo.

    „Žmonės tikrai šaukiasi reikšmingų struktūrinių pokyčių. Tikiuosi, kad Andy Burnhamas, o jei ne jis, tai kažkas kitas, sugebės tai įgyvendinti“, – sakė J. D. Vance.

    Britanijos vidaus politikoje šis laikotarpis vertinamas kaip dar vienas nestabilumo etapas, nes pastaraisiais metais šalyje dažnai keitėsi ministrai pirmininkai. Tokia kaita paprastai didina neapibrėžtumą dėl biudžeto, migracijos, energetikos ir ekonomikos politikos krypties, o tai atsiliepia ir investuotojų lūkesčiams.

    Interviu jis taip pat užsiminė apie galimą naują lyderį Andy Burnhamą, kuris šiame kontekste minimas kaip vienas realiausių kandidatų perimti vadovavimą. Jei tokia rokiruotė įvyktų, tai būtų dar vienas premjero pasikeitimas per palyginti trumpą laiką, o tai sustiprintų diskusijas apie britų politinės sistemos stabilumą.

    J. D. Vance kritiškas tonas Europos atžvilgiu skambėjo ir anksčiau: jis ne kartą kaltino žemyno lyderius nepakankamai sprendžiant migracijos problemas ir ginčijosi dėl žodžio laisvės ribojimo. Ši linija atitinka dalies JAV Respublikonų sparno retoriką, kuri pastaraisiais metais vis dažniau akcentuoja vidaus saugumą, sienų kontrolę ir skeptiškesnį požiūrį į Europos politinius sprendimus.

    Papildomos įtampos JAV ir Europos darbotvarkėje kelia ir Vašingtono bei sąjungininkų nesutarimai dėl saugumo politikos krypčių. Tokie pareiškimai, kaip J. D. Vance pasisakymas apie Britaniją, paprastai sukelia platesnę reakciją ne tik Londone, bet ir Europoje, nes signalizuoja apie griežtesnę transatlantinių santykių retoriką.