CP v2

Category: Finansai

  • „Bitmine“ per savaitę įsigijo 27 180 ETH: patarėjas Tom DeMark laukia ryškaus kainos judėjimo

    „Bitmine“ per savaitę įsigijo 27 180 ETH: patarėjas Tom DeMark laukia ryškaus kainos judėjimo

    Kriptovaliutų bendrovė „Bitmine Immersion Technologies“ pranešė per pastarąją savaitę papildžiusi savo „Ethereum“ rezervą dar 27 180 ETH. Po šio pirkimo įmonės valdomas kiekis išaugo iki 5 956 378 ETH, o tai, remiantis bendrovės pateiktais duomenimis, sudaro apie 4,9 proc. visos „Ethereum“ pasiūlos.

    Skaičiuojant pagal maždaug 2 513 eurų už vieną ETH vertinimą, tokio dydžio rezervas būtų vertas apie 15,0 mlrd. eurų. Bendrovė taip pat nurodė, kad bendra jos kripto turto, grynųjų pinigų, rinkoje kotiruojamų vertybinių popierių ir kitų investicijų vertė siekia apie 15,8 mlrd. eurų.

    Didžioji dalis ETH nukreipta į steikingą

    „Bitmine“ teigimu, apie 2026 metų rugsėjo 7 dieną steikingui buvo panaudota 5 067 309 ETH, tai yra maždaug 85 proc. tuometinio įmonės valdomo kiekio. Bendrovė paskelbė, kad 7 dienų metinė grąža siekė 2,62 proc., o prognozuojamos metinės steikingo pajamos galėtų sudaryti apie 334 mln. eurų.

    Steikingas „Ethereum“ tinkle paprastai reiškia, kad laikomi ETH panaudojami tinklo saugumui ir operacijų patvirtinimui, o mainais gaunamas atlygis. Praktikoje investuotojams svarbiausia, kad tokia strategija gali generuoti periodines pajamas, tačiau kartu išlieka ir rinkos kainos svyravimo rizika.

    Kitos investicijos ir rinkos komentarai

    Be „Ethereum“, bendrovė nurodė valdanti 212 BTC, taip pat turinti apie 180 mln. eurų investiciją į „Beast Industries“ ir apie 98 mln. eurų investiciją į „Eightco Holdings“. Papildomai skelbiama apie maždaug 549 mln. eurų grynųjų pinigų ir likvidžių vertybinių popierių portfelį.

    Kapitalo rinkų patarėjas Tom DeMark, vadovaujantis „DeMark Analytics“ ir bendradarbiaujantis su „Bitmine“, pareiškė laukiantis ryškesnio ETH kainos kilimo artimiausiomis savaitėmis. Jis argumentavo, kad rugpjūtį matytas judėjimas į šoną be reikšmingesnio kritimo esą gali signalizuoti ankstesnės kylimo tendencijos tęsinį.

    „Manome, kad tai dar labiau sustiprina ankstesnio kilimo tęstinumo scenarijų. Tikėtina, kad rugpjūčio pabaigos vienos dienos šuolis buvo užuomina apie artėjančią pažangą“, – sakė Tom DeMark.

    Bendrovės valdybos pirmininkas Tom Lee taip pat atkreipė dėmesį į ETH ir BTC santykio stiprėjimą bei teigė, kad tai gali rodyti naują tendenciją. Rinkoje tokie santykiniai rodikliai dažnai stebimi siekiant įvertinti, ar investuotojų dėmesys trumpuoju laikotarpiu labiau krypsta į „Ethereum“, ar į „Bitcoin“.

    „Ethereum“ kaina pirmadienį laikėsi virš 2 500 eurų ribos, o per 24 valandas fiksuotas apie 1,4 proc. pokytis. Tuo metu „Bitmine“ akcijos praėjusio penktadienio prekybos sesiją užbaigė ties 25,03 JAV dolerio lygiu, o dienos pokytis siekė 3,43 proc., nurodoma rinkos duomenyse.

  • „Ferm Labs“ pritraukė 3 mln. eurų: fermentacijos platforma žada natūralius skonius be kompromisų

    „Ferm Labs“ pritraukė 3 mln. eurų: fermentacijos platforma žada natūralius skonius be kompromisų

    Šveicarijos ir Italijos startuolis „Ferm Labs“, įsikūręs Cuge, pritraukė 3 mln. eurų investiciją, kad išplėstų savo bioprocesų pagrindu kuriamą B2B ingredientų platformą. Bendrovė teigia siekianti pagreitinti švarios sudėties (clean label) ingredientų kūrimą ir gamybą pasaulinei maisto pramonei.

    Finansavimo raundui vadovavo CDP Venture Capital per Green Transition Fund, kuris siejamas su NextGenerationEU priemonėmis, o prie investuotojų prisidėjo ir keli Europos fondai bei maisto pramonės atstovai. Pasak „Ferm Labs“, kapitalas bus skirtas gamybos pajėgumams, pardavimų komandai Europoje ir naujų produktų tyrimams bei plėtrai.

    Kas yra „Ferm Labs“ platforma

    Bendrovę 2025 metais įkūrė serijiniai verslininkai Stephanie Lüpold ir Mattia Baroni. „Ferm Labs“ kuria fermentacijos sprendimus, kurie leidžia iš mikroorganizmų išgauti skonį stiprinančius junginius ir juos paversti stabiliais pramoniniais ingredientais.

    Įmonė aiškina, kad maisto gamintojai dažnai renkasi tarp pigesnių sintetinių priedų ir brangesnių, lėčiau pagaminamų natūralių alternatyvų. „Ferm Labs“ tikina, jog jų bioprocesų valdymas leidžia trumpinti fermentacijos ciklus nuo savaičių iki valandų, išlaikant natūralesnę sudėtį.

    „„Ferm Labs“ sukūrė išskirtinę „DeepTech“ platformą, kuri iš naujo apibrėžia efektyvumą, tvarumą ir skonio kokybę. Džiaugiamės galėdami vadovauti raundui ir padėti komandai didinti gamybą bei plėstis Europoje“, – sakė Enrico Filì.

    Pirmasis produktas ir jo pažadai gamintojams

    Viena pirmųjų platformos komercinių krypčių – sūrio skonio sprendimai, skirti pramoninei gamybai. Startuolis kaip flagmaną įvardija skonio stipriklį „Kokumesan“, gaminamą panaudojant skystas išrūgas ir orientuotą į Europos bei JAV pramoninio sūrio segmentą.

    „Ferm Labs“ teigia, kad „Kokumesan“ gali sumažinti brangaus natūralaus sūrio dalį receptūroje nuo maždaug 20 proc. iki mažiau nei 1 proc., išlaikant panašų jutiminį profilį. Bendrovės vertinimu, tai gali duoti apie 75 proc. sąnaudų sutaupymą pagal panaudojimą, nors tokie skaičiai paprastai priklauso nuo receptūros, žaliavų kainų ir gamintojo proceso.

    „Skonio kompromisų era baigiasi. „Kokumesan“ rodo, ką galime padaryti sūrio aromatizavimo srityje, tačiau tai tik startas – kuriame B2B ingredientų variklį, kuris sujungs pažangų bioprocesų valdymą ir skonį pasauliniu mastu“, – sakė Stephanie Lüpold.

    Kur bus panaudotos investicijos

    Nors „Ferm Labs“ būstinė yra Šveicarijoje, gamybinė bazė veikia Bolcane, Pietų Tirolyje. Įmonė skelbia, kad investicija padės padidinti bioprocesų pajėgumus šiame regione ir greičiau vykdyti užsakymus didesniems maisto pramonės klientams.

    Taip pat planuojama stiprinti B2B pardavimus Europoje ir auginti mokslinių tyrimų komandą, kad platforma būtų pritaikyta naujoms ingredientų kategorijoms. Maisto pramonėje tokie fermentacijos sprendimai vis dažniau vertinami kaip būdas mažinti priklausomybę nuo svyruojančių žaliavų kainų ir greičiau kurti švaresnės sudėties produktus.

  • „Canary Capital“ pristatė pirmą JAV spot TRX ETF su steikingu: ką reiškia naujas TRXS investuotojams

    Investicijų valdymo bendrovė „Canary Capital“ paskelbė pradedanti prekybą fondu, kuris siekia atkartoti TRX žetono kainą ir papildomai gauti grąžą iš steikingo. Naujas produktas vadinamas Canary Staked TRX ETF, jo biržos žymuo – TRXS.

    Skelbiama, kad fondas orientuotas į TRON tinklo ekosistemą: jis suteikia ekspoziciją TRX kainai, o steikingo atlygis turėtų atsispindėti fondo grynosios turto vertės pokyčiuose. Tokia struktūra rinkoje pateikiama kaip būdas vienu instrumentu suderinti spot kainos riziką ir potencialias papildomas pajamas iš tinklo validavimo mechanizmo.

    „TRXS leidžia investuotojams pasiekti vieną didžiausių atsiskaitymų blokų grandinių per biržoje prekiaujamą struktūrą ir kartu dalyvauti galimo steikingo atlygio kūrime“, – sakė „Canary Capital“ vadovas Stevenas McClurgas.

    TRON pastaraisiais metais dažnai minimas kaip vienas svarbiausių tinklų stabiliosioms kriptovaliutoms, ypač USDT, pervedimams. Bendrovės pranešime teigiama, kad tinkle cirkuliuoja daugiau kaip 94 mlrd. JAV dolerių vertės USDT, o pervedimų apimtys šiemet siekė apie 5,6 trln. JAV dolerių. Perskaičiavus į eurus, tai sudaro atitinkamai apie 86 mlrd. eurų ir apie 5,1 trln. eurų, priklausomai nuo valiutų kursų pokyčių.

    TRON kūrėjas Justinas Sunas pabrėžė, kad tokio tipo fondas, jo vertinimu, rodo augantį institucinių investuotojų dėmesį infrastruktūrai, kuri jau naudojama realiems atsiskaitymams. Kartu jis akcentavo, kad ETF formato sprendimai gali sumažinti praktinius barjerus investuotojams, kurie nenori tiesiogiai valdyti kriptoturto.

    Fondo struktūra reiškia, kad investuotojas neperka TRX tiesiogiai, o įgyja vertybinį popierių, kurio vertė susieta su turto kaina ir steikingo rezultatais po mokesčių bei sąnaudų. Tai svarbus skirtumas, nes tokie produktai paprastai turi papildomų rizikų, susijusių su saugotojais, steikingo tiekėjais, likvidumu ir produkto teisiniu reguliavimu.

    „Canary Capital“ taip pat akcentuoja, kad TRXS yra naujas fondas, turintis ribotą veiklos istoriją, o investavimas į skaitmeninį turtą išlieka didelės rizikos sritis dėl kainų svyravimų ir rinkos neapibrėžtumo. Investuotojams rekomenduojama įvertinti, kaip steikingo pajamos gali kisti ir kokią įtaką fondo rezultatams turi ne tik TRX kaina, bet ir veiklos kaštai bei technologinės rizikos, įskaitant galimas steikingo baudas.

    Kas svarbiausia investuotojams

    Esminis naujovės elementas – galimybė gauti steikingo atlygio poveikį per biržoje prekiaujamą produktą, užuot savarankiškai vykdžius žetonų steikingą. Tai gali būti patrauklu tiems, kurie nori paprastesnės apskaitos ir prekybos per įprastas tarpininkavimo platformas, tačiau toks patogumas dažnai kainuoja mokesčiais ir papildomomis tarpininkų rizikomis.

    Kartu svarbu suprasti, kad steikingas nėra garantuota grąža: atlygio dydžiai gali svyruoti, o nepalankūs techniniai ar rinkos scenarijai gali reikšmingai paveikti rezultatus. Dėl to TRXS labiau tinka investuotojams, kurie aiškiai supranta kriptoturto rizikas ir priima didesnius vertės svyravimus.

    Platesnė tendencija rinkoje

    TRXS pasirodymas atspindi platesnę kryptį, kai tradicinių finansų formatai vis dažniau pritaikomi skaitmeniniam turtui ir jo infrastruktūrai. Rinkoje daugėja produktų, kurie siekia pasiūlyti ne vien kainos sekimą, bet ir papildomas grąžos šaltinių logikas, tokias kaip steikingas, tačiau tai kartu kelia ir daugiau klausimų dėl reguliavimo, skaidrumo bei rizikos valdymo.

    Investuotojams, svarstantiems apie TRXS, praktinis žingsnis – įvertinti, kaip fondas apibrėžia steikingo procesą, kas yra saugotojai ir paslaugų teikėjai, kokie mokesčiai taikomi, ir kokiomis sąlygomis galimi nuostoliai. Tokie produktai gali tapti tiltu tarp kriptoturto rinkos ir tradicinės investavimo infrastruktūros, tačiau jie nepanaikina pagrindinės rizikos – didelio kainų nepastovumo.

  • Nyderlandų „Greencovery“ pritraukė 1 mln. eurų: kakavos atliekos taps skaidulomis ir ekstraktais

    Nyderlandų „Greencovery“ pritraukė 1 mln. eurų: kakavos atliekos taps skaidulomis ir ekstraktais

    Nyderlanduose, Wageningene įsikūręs maisto technologijų startuolis „Greencovery“ pritraukė 1 mln. eurų investiciją, kad pramoniniu mastu išplėstų kakavos žaliavos perdirbimo (upcycling) sprendimą. Bendrovė kuria technologiją, leidžiančią iš maisto pramonės šalutinių srautų išgauti vertingus funkcinius ingredientus.

    Į investicijų etapą įsitraukė regioninis investuotojas ROM InWest, esamas akcininkas Brightlands Venture Partners ir privatus investuotojas. Pasak įmonės, šis finansavimas yra pirmasis žingsnis didinant gamybą ir pereinant prie komercinio masto kakavos ingredientų tiekimo.

    „Įrodėme atskyrimo technologiją su kava, aliejinių kultūrų išspaudomis ir riešutais, tačiau kakava yra ta sritis, kurioje pasiekiame komercinį mastą. Šiaurės Olandijoje kasmet susidaro daugiau kaip 350 000 tonų maistinės kokybės šalutinių srautų, o ROM InWest įsitraukimas atveria prieigą prie regiono pramonės tinklo“, – sakė „Greencovery“ įkūrėjas ir vadovas Carlosas Cabrera.

    „Greencovery“, įkurta 2018 metais, vysto švelnaus atskyrimo technologiją, kuri, bendrovės teigimu, leidžia išgauti ingredientus su mažesniu anglies pėdsaku, palyginti su įprastais gamybos būdais. Praktikoje tai reiškia, kad maisto gamintojų likučiai ir šalutinės frakcijos gali tapti naujais, standartizuotos sudėties žaliavos šaltiniais.

    Bendrovė skelbia, kad pirmosios komercinės partijos jau buvo patvirtintos su pagrindiniais klientais, o dabar, kartu su strateginiu partneriu, siekiama padidinti pajėgumą iki 1 000 tonų. Paraleliai vystoma žiedinės kakavos vertės grandinės idėja Šiaurės Olandijoje, kur kakavos pramonė istoriškai yra stipri.

    Įmonė pabrėžia, kad Zaandamas jau kelis šimtmečius yra svarbus Europos maisto perdirbimo centras ir iki šiol išlieka reikšmingas pasaulinės kakavos prekybos taškas. „Greencovery“ tikslas – vietoje apdoroti šalutinius srautus ir paversti juos didesnės pridėtinės vertės ingredientais, o ne išgabenti menkaverčiams panaudojimo būdams ar utilizavimui.

    „Šalutinių srautų pavertimas funkciniais ingredientais, o ne jų deginimas ar menkaverčiai panaudojimo būdai, tiesiogiai prisideda prie žiedinės maisto sistemos. Šios technologijos diegimas su pramonės partneriu Šiaurės Olandijoje yra aiškus regioninio bendradarbiavimo pavyzdys“, – sakė ROM InWest investicijų vadovas Basas Kalshovenas.

    Ankstesniais metais „Greencovery“ buvo pritraukusi apie 500 000 eurų technologijai toliau vystyti, o naujasis 1 mln. eurų etapas, pasak bendrovės, turėtų paspartinti perėjimą prie pramoninės gamybos. Tuo pat metu uždaromas papildomas 3 mln. eurų investicijų etapas, kurio daliai įsipareigojimų, anot įmonės, jau pritarta iš esamų ir naujų investuotojų.

    Plėtra orientuota į tris iš kakavos šalutinių srautų gaunamus produktus: kakavos skaidulas, kakavos ekstraktą ir tirpias kakavos skaidulas. Tokie ingredientai maisto gamintojams gali būti aktualūs dėl kelių priežasčių: stabilizuojant žaliavų tiekimą rinkoje, prisitaikant prie svyruojančių kakavos kainų ir kuriant produktus su aiškesnėmis sudėtimis, natūralesniais skoniais bei mažesniu cukraus kiekiu.

    Pastaraisiais metais Europoje ryškėja tendencija šalutinius maisto pramonės srautus vertinti kaip papildomą žaliavos šaltinį, o ne atlieką, ypač didėjant spaudimui mažinti maisto švaistymą ir pramonės taršą. Tokie projektai kaip „Greencovery“ atspindi verslo kryptį, kai tvarumo tikslai derinami su ekonomine logika: iš tos pačios įsigytos žaliavos siekiama išgauti daugiau parduodamos vertės.

  • „DeFi Development Corp.“ didina Solana rezervą iki 2,39 mln. SOL ir planuoja 270 mln. eurų akcijų platinimą

    „DeFi Development Corp.“ didina Solana rezervą iki 2,39 mln. SOL ir planuoja 270 mln. eurų akcijų platinimą

    JAV biržoje „Nasdaq“ kotiruojama „DeFi Development Corp.“ pranešė išplėtusi savo Solana (SOL) rezervą iki maždaug 2,39 mln. SOL ir su SOL susietų ekvivalentų. Bendrovė nurodo, kad per pastarąjį laikotarpį portfelį papildė dar 55 491 SOL, taip tęsdama strategiją kaupti šį skaitmeninį turtą ir siekti papildomos grąžos.

    Šis žingsnis rodo, kad dalis viešai listinguojamų įmonių kriptoturtą vis dažniau traktuoja kaip iždo valdymo priemonę, o ne tik spekuliacinę investiciją. Tokia praktika pastaraisiais metais plinta, tačiau išlieka jautri rinkos svyravimams, reguliaciniams pokyčiams ir likvidumo rizikoms.

    Planuojama 270 mln. eurų emisija

    Kartu bendrovė paskelbė įsteigusi iki 300 mln. JAV dolerių vertės at-the-market (ATM) siūlymą, skirtą jos nuolatiniams privilegijuotiesiems vertybiniams popieriams su žymeniu CHAD. Pagal tuo metu skelbtą sumą, tai sudaro apie 270 mln. eurų, o gautos lėšos pirmiausia būtų nukreipiamos papildomiems SOL pirkimams.

    CHAD apibūdinamas kaip kintamos palūkanų normos Series C nuolatinis privilegijuotasis vertybinis popierius, kurio pradinė metinė dividendų norma siekia 13 proc. Bendrovė taip pat nurodė ketinanti vertybinius popierius platinti ne žemiau nei jų nominali 10 JAV dolerių vertė, tai yra maždaug 9 eurai.

    Ką reiškia kapitalo „smagratis“?

    „DeFi Development Corp.“ komunikacijoje akcentuojamas vadinamasis kapitalo „smagračio“ principas: pritraukiamas kapitalas, kaupiamas SOL, generuojama grąža, o tai, bendrovės teigimu, turi didinti SOL kiekį, tenkantį vienai akcijai. Praktikoje tokio modelio sėkmė priklauso nuo kelių veiksnių, įskaitant turto kainos dinamiką, stakingo ir validatorių ekonomikos sąlygas bei finansavimo kainą.

    „Didiname savo SOL rezervą ir šiemet pasiekiame geresnį rezultatą nei pats SOL“, – sakė bendrovės vadovas Josephas Onorati.

    Rinkos dalyviai tokias strategijas paprastai vertina dvejopai: jos gali sustiprinti įmonės poziciją augant rinkai, tačiau krentant kainoms padidina balanso nepastovumą. Papildomą dėmesį kelia ir dividendais pagrįstas finansavimo instrumentas, nes 13 proc. pradinė norma reiškia reikšmingą kapitalo kainą, kurią turi padengti veiklos ir investicijų grąža.

    Solana ekosistemos fonas

    Bendrovė pastaraisiais mėnesiais atnaujino reguliarius SOL pirkimus ir pristatė viešą realaus laiko duomenų bei tyrimų platformą, skirtą sekti Solana tinklo rinkos, stakingo, validatorių, pajamingumo ir ekosistemos rodiklius. Tokie įrankiai dažnai naudojami siekiant didinti skaidrumą investuotojams ir pagrįsti iždo valdymo sprendimus.

    Tuo pat metu rinka stebi ir platesnes tendencijas, įskaitant augantį institucinių produktų dėmesį Solana turto klasei bei kainų svyravimus, kurie lemia tiek įmonių iždo strategijų patrauklumą, tiek jų rizikos lygį. Investuotojams svarbu vertinti ne tik sukauptą SOL kiekį, bet ir finansavimo sąlygas, atskleidžiamą rizikos valdymą bei galimą poveikį akcijos vertei.

  • Švedijos dronų aptikimo įmonė „Freya Industries“ pritraukė 533 000 eurų plėtrai Europoje

    Švedijos saugumo ir gynybos sensorius kurianti bendrovė „Freya Industries“ pranešė užbaigusi 533 000 eurų investicijų raundą. Įmonė teigia, kad raundas buvo perviršytas, o lėšos bus nukreiptos klientų užsakymams įgyvendinti, komandai stiprinti ir plėtrai Europoje.

    Pasak bendrovės, investicijose dalyvavo keli fondai ir organizacijos, tarp jų Foundry Ventures, Longswan Ventures, Propel Capital, Saminvest, „Schyssta Änglar“ bei „Sting“, taip pat privatūs investuotojai. Įmonė detalių apie vertinimą ar tikslius finansavimo terminus nepateikė.

    Plėtra, paremta programine logika

    „Freya Industries“ kuria sensorius, kurių pagrindinė vertė, bendrovės teigimu, slypi programinėje įrangoje. Tokia kryptis leidžia mažinti įrangos kainą ir diegti sprendimus platesniame objektų bei scenarijų spektre, nuo infrastruktūros apsaugos iki individualaus saugumo.

    Įmonė pabrėžia, kad jos sprendimai skirti ne vien duomenims fiksuoti, bet ir situacijai įvertinti realiuoju laiku. Tai ypač aktualu objektams, kuriuose saugumo komandoms reikia greitai atskirti realią grėsmę nuo klaidingų aliarmų.

    „Mūsų sensoriai ne tik įrašo informaciją, jie aktyviai supranta, kas iš tikrųjų vyksta. Intelektas yra programinėje įrangoje, todėl sprendimai gali būti pakankamai pigūs, kad juos būtų galima diegti plačiai“, – sakė „Freya Industries“ įkūrėjas ir vadovas Jonas Åström.

    Dronų aptikimas ir piloto lokalizavimas

    Vienas pagrindinių „Freya Industries“ vystomų produktų segmentų yra dronų aptikimas. Bendrovė teigia, kad jos detektoriai gali nustatyti ne tik patį droną, bet ir piloto buvimo vietą, derindami kelis aptikimo metodus su išmaniąja analitika.

    Įmonės vertinimu, kainos aspektas šioje rinkoje tampa lemiamas, nes grėsmės kyla ne vien didelės svarbos objektams. Mažesnė vieneto kaina, pasak bendrovės, leidžia apsaugoti daugiau vietų, kurios anksčiau tokių sistemų negalėjo sau leisti.

    Europos gynybos investicijų kontekstas

    „Freya Industries“ finansavimo raundas vyksta platesnių Europos investicijų į gynybos, stebėsenos ir sensorių technologijas fone. Pastaraisiais metais ypač didėja dėmesys sprendimams, kurie gali būti greitai diegiami, lengvai plečiami ir paremti duomenų sujungimu bei automatizuota analitika.

    Bendrovė nurodo, kad jos produktai jungiami prie analitikos platformos, kurioje saugos tarnybos ir klientai gali matyti bendrą situacijos vaizdą. Taip pat akcentuojami reikalavimai patikimumui, atsparumui ir saugumui, kad sprendimai būtų tinkami darbui sudėtingomis sąlygomis.

    „Freya Industries“ teigimu, pritrauktas kapitalas turėtų paspartinti užsakymų įgyvendinimą ir suteikti pagrindą intensyvesnei komercinei plėtrai Europos rinkose.

  • DI keičia mokslo žaidimo taisykles: universiteto rektorius įspėja dėl priklausomybės ir ragina veikti

    Dirbtinis intelektas sparčiai keičia akademinę aplinką, o universitetams vien gynybinės pozicijos nebeužtenka. Tokią žinutę viešoje diskusijoje akcentavo Silezijos universiteto rektorius prof. dr. hab. Ryszardas Koziołekas, ragindamas mokslo bendruomenę DI matyti ne tik kaip riziką, bet ir kaip realų pagalbininką tyrimuose bei studijose.

    Pasak jo, šiuolaikinių DI sistemų proveržis neatsiejamas nuo didelės apimties kokybiškų duomenų, sukauptų dar analoginėje epochoje. Kartu tai kelia klausimų, kam iš tiesų atitenka atvirosios mokslo praktikos sukurta vertė, jei tie patys duomenys naudojami komercinių modelių treniravimui.

    Kibernetinės grėsmės universitetams

    Diskusijos fone išryškėjo ir kita problema – kibernetinis saugumas, nes aukštosios mokyklos yra patrauklūs taikiniai dėl jautrios informacijos ir plataus vartotojų tinklo. Silezijos politechnikos ir Silezijos universiteto inicijuota programa „Cyberedu“ siekia kelti vadovų, dėstytojų, doktorantų ir studentų kompetencijas, apimančias praktinius mokymus ir edukacines priemones.

    Programai numatytas finansavimas viršija 1 400 000 eurų. Didžioji dalis lėšų skiriama mokymų organizavimui, o dalis – turinio kūrimui, kuris turėtų padėti universitetų bendruomenei atpažinti incidentus, stiprinti atsparumą socialinei inžinerijai ir gerinti kasdienę skaitmeninę higieną.

    Ar artėja naujas mokslo lūžis?

    Rektorius atkreipė dėmesį į pastarųjų savaičių diskusijas apie DI gebėjimą spręsti itin sudėtingas matematikos ir fizikos užduotis, įskaitant ir ilgai spręstus teorinius klausimus. Vis dėlto, šalia optimizmo iškyla ir patikimumo tema: akademinėje bendruomenėje vis dažniau klausiama, ar modeliai problemų „neišmoksta“ iš iš anksto egzistuojančių, bet ne visuomet aiškiai identifikuotų šaltinių.

    Koziołeko teigimu, universitetų pareiga yra racionaliai įvertinti, kur DI gali pagreitinti pažintinius procesus, o kur būtina užtikrinti aiškias taisykles, skaidrumą ir atsakomybę. Jis pabrėžė, kad DI gali tapti realia pagalba tiek mokslui, tiek didaktikai, tačiau tik tuomet, jei bus kuriamas ir naudojamas atsakingai.

    „Kalbėdami apie kibernetinį saugumą, dažniausiai susitelkiame į grėsmes ir baimes, bet neturime pamiršti ir teigiamų pokyčių, kurie gali sustiprinti pažinimo procesus“, – sakė Ryszardas Koziołekas.

    Atviro mokslo paradoksas ir priklausomybės rizika

    Rektorius apibūdino paradoksą, su kuriuo šiandien susiduria universitetai: atvirasis mokslas remiasi laisvu dalijimusi tyrimų rezultatais, bet kartu auga nerimas, kad šie duomenys naudojami pažangių DI modelių tobulinimui, o akademinė bendruomenė ne visuomet žino, kas ir kokiu tikslu iš to gauna naudą.

    Dar didesnė rizika, pasak jo, yra priklausomybė nuo privačių kompanijų kuriamų modelių. Jei prieiga prie įrankių gali būti apribota ar pakeista mokamu režimu per labai trumpą laiką, universitetai rizikuoja prarasti kritiškai svarbius procesus palaikančias priemones, o kartu ir planavimo stabilumą tyrimuose bei studijų organizavime.

    Todėl, rektoriaus vertinimu, būtina stiprinti teisinę ir technologinę bazę, kuri leistų DI plėtrą vykdyti saugiai ir atsakingai. Jis taip pat akcentavo valstybės vaidmenį – siekį, kad pažangūs sprendimai, darantys įtaką švietimui ir mokslui, nebūtų palikti vien privačių interesų logikai.

  • „Orano“ Mongolijoje kuria milžinišką urano kasyklą: startas 2028-aisiais, planuojama 2 500 tonų per metus

    Prancūzijos branduolinės energetikos koncernas „Orano“ kartu su Mongolijos valstybine bendrove Mon-Atom vysto Zooveh-Ovoo urano telkinio projektą Mongolijoje. Pagal dabartinį planą komercinė gavyba turėtų prasidėti 2028 metais, o metinė produkcija siektų apie 2 500 tonų urano.

    Projektas pristatomas kaip vienas didžiausių naujų urano gavybos šaltinių pasaulyje, o jo reikšmė augo po pastarųjų metų geopolitinių sukrėtimų urano tiekimo grandinėje. „Orano“ tai yra strateginė investicija, siekiant užsitikrinti žaliavos srautus branduolinei energetikai ir ilgalaikiams kontraktams.

    Investicijos ir finansinis mastas

    Skelbiama, kad investicijų pažanga iki 2026 metų trečiojo ketvirčio pasiekė maždaug 370 000 000 eurų. Šis skaičius atspindi tiek infrastruktūros paruošimą, tiek technologinių sprendimų diegimą, reikalingą pradėti stabilų kasybos ciklą ir rūdos perdirbimą.

    2025 metų sausį „Orano“ ir Mon-Atom pasirašė susitarimą dėl telkinio eksploatacijos. Nurodoma, kad telkinio ištekliai vertinami daugiau nei 200 000 000 tonų, o tai leidžia planuoti ilgą kasybos laikotarpį.

    Kas numatyta Mongolijos biudžetui?

    Pagal sutarties sąlygas 51 proc. tiesioginių pelnų turėtų atitekti Mongolijos biudžetui. Tokia struktūra svarbi valstybei, siekiančiai diversifikuoti ekonomiką ir stiprinti žaliavų sektoriaus kontrolę, kartu pritraukiant vakarietišką kapitalą bei technologijas.

    Rinkos kainos uranui pastaruoju metu išlieka jautrios tiekimo rizikoms ir paklausos augimui, kurį skatina nauji branduolinės energetikos projektai ir planuojami reaktorių parkų atnaujinimai. Dėl to ilgalaikės gavybos sutartys vis dažniau tampa geopolitinio saugumo klausimu.

    Geopolitinis fonas: po Nigerio sprendimo

    „Orano“ projektas Mongolijoje įgauna papildomo svorio po įvykių Nigeryje, kur karinė valdžia nutraukė ankstesnius susitarimus ir bendrovei teko trauktis iš šalies, dešimtmečius buvusios svarbiu urano šaltiniu. Vėliau urano gavybos kontrolė Nigeryje perėjo Rusijos įtakos zonai, o tai sustiprino Vakarų valstybių siekį ieškoti alternatyvių tiekėjų.

    „Esu pasirengęs lažintis, kad kita didžiausia urano kasykla pasaulyje, kasmet pagaminanti milijonus svarų urano, bus „Orano“ projektas Mongolijoje. Gamyba komerciniu mastu turėtų prasidėti šio dešimtmečio pabaigoje“, – sakė „Orano“ vadovas Nicolas Maes.

    Vertinant pramonės mastą, 2 500 tonų metinė gavyba reikštų reikšmingą papildymą pasaulinei pasiūlai ir galėtų tapti vienu svarbiausių tiekimo šaltinių ilgam laikotarpiui. Skaičiuojama, kad išteklių turėtų pakakti maždaug 30 metų eksploatacijai, o priklausomai nuo papildomų tyrimų ir technologinių sprendimų – ir ilgiau.

    „Orano“ šį projektą sieja su branduolinės energetikos poreikiais, nes bendrovei būtina užtikrinti urano tiekimą veikiančiam reaktorių parkui ir naujiems užsakymams. Tokios investicijos rodo, kad uranas vėl tampa ne tik energetikos, bet ir strateginio saugumo ištekliumi.

  • „Tauron Polska Energia“ neteko finansų viceprezidento: valdybos pokytis įsigalioja rugsėjo 14 dieną

    „Tauron Polska Energia“ stebėtojų taryba nuo 2026 metų rugsėjo 14 dienos atšaukė Krzysztofą Surmą iš valdybos nario, atsakingo už finansus, pareigų. Bendrovė apie sprendimą pranešė biržos pranešimu, tačiau atleidimo motyvų nenurodė.

    „Atšaukimo priežastys nebuvo pateiktos“, – nurodoma bendrovės pranešime.

    Nuo 2026 metų rugsėjo 15 dienos finansų ir prekybos sritį laikinai perims iki šiol už prekybą atsakingas valdybos narys Krzysztofas Zawadzkis. Toks sprendimas reiškia, kad artimiausiu metu jis kuruos dvi esmines grupės funkcijas.

    K. Surma „Tauron Polska Energia“ finansų viceprezidentu dirbo nuo 2021 metų. Prieš tai, nuo 2009 metų, jis grupėje ėjo finansų direktoriaus pareigas, todėl buvo laikomas vienu ilgiausiai finansų srityje dirbusių vadovų įmonės struktūroje.

    „Tauron Polska Energia“ yra holdingo tipo bendrovė, valdanti grupę, veikiančią elektros energijos gamybos, skirstymo ir pardavimo srityse. Lenkijoje „Tauron“ įvardijamas kaip vienas didžiausių elektros skirstymo operatorių ir reikšmingas elektros gamintojas bei tiekėjas.

    Pastaruoju metu įmonės finansiniai rodikliai išliko svarbia investuotojų stebima tema. Skelbta, kad 2026 metų pirmąjį pusmetį grupės pardavimo pajamos siekė apie 3 950 000 000 eurų, o grynasis pelnas sudarė apie 370 000 000 eurų.

    Vadovų kaita energetikos grupėse dažnai vertinama kaip signalas apie strategijos peržiūrą, valdymo modelio korekcijas ar pasirengimą naujiems investiciniams etapams. Vis dėlto šiuo atveju, kol nepateikiami sprendimo motyvai ir neįvardijamas nuolatinis finansų vadovas, rinka greičiausiai daug dėmesio skirs tęstinumui ir finansinės politikos stabilumui.

  • Lenkija tobulina „Piorun“ prieš dronus: naujas valdymas, UV kanalas ir tikslesnė detonacija

    Lenkijos gynybos pramonė planuoja reikšmingai modernizuoti nešiojamą priešlėktuvinę raketų sistemą „Piorun“, kuri laikoma viena svarbiausių priemonių kovai su dronais, sraigtasparniais ir žemai skrendančiais orlaiviais. Sistemos gamintojas MESKO skelbia atliekantis tyrimų ir plėtros darbus, apimančius praktiškai visus raketos mazgus – nuo taikymo galvutės iki variklio ir sprogdiklio.

    Modernizacijos tikslas – padidinti efektyvumą prieš mažus ir sunkiau aptinkamus taikinius, ypač atsižvelgiant į karo Ukrainoje patirtį ir sparčiai kintančias dronų taktikas. Įmonė pabrėžia, kad kol kas vystomi atskiri technologiniai sprendimai, todėl apie pilną prototipą dar anksti kalbėti.

    Kas keisis raketoje?

    Vienas svarbiausių planuojamų pakeitimų – taikinių sekimo ir nutaikymo galvutė. Šiuo metu ji naudoja du infraraudonųjų spindulių kanalus, leidžiančius fiksuoti šilumos šaltinius, pavyzdžiui, drono ar sraigtasparnio variklio išmetamąsias dujas.

    Modernizuotoje koncepcijoje numatomas trečias, ultravioletinis kanalas. Jis turėtų pagerinti taikinių aptikimą sudėtingame fone, pavyzdžiui, kai taikinys matomas saulės kryptimi, ir padidinti atsparumą šiluminėms apgaulėms.

    „Norime, kad net palyginti maži taikiniai nepraslystų tarp lazerio signalų“, – sakė MESKO technologijų padalinio vadovas Marekas Skowronas.

    Dar vienas pokytis – artumo jutiklis ir detonacijos inicijavimas. Skelbiama, kad bus didinamas lazerinio artumo jutiklio jautrumas, kad sprogdiklis patikimiau suveiktų, kai taikinys mažas arba sunkiau „pagautinas“ greitai besikeičiančioje situacijoje.

    Naujas valdymas ir variklio darbai

    Didelė modernizacijos dalis siejama su raketos valdymu. MESKO ketina atsisakyti dujinio dinaminio valdymo ir pereiti prie pilnai elektromechaninio, proporcinio valdymo – tai turėtų „išlyginti“ raketos skrydžio trajektoriją ir potencialiai padidinti efektyvų nuotolį.

    „Tam dar reikės skrydžio bandymų, bet vien trajektorijos išlyginimas tikėtina didins nuotolį“, – sakė Marekas Skowronas.

    Gamintojas taip pat vertina įvairias kovinės galvutės koncepcijas bei dirba su raketos varomąja dalimi. Tarp prioritetų – startinio variklio technologinis supaprastinimas, kad jo gamyba būtų greitesnė, ir galimybės gerinti žygio variklio parametrus.

    Užsakymai ir gamybos spartinimas

    „Piorun“ Lenkijoje perkamas nuo 2016 metų, o didžiausias vartotojas yra Lenkijos gynybos institucijos. Nurodoma, kad ankstesniais metais pasirašytų užsakymų apimtys siekė kelis tūkstančius raketų ir šimtus paleidimo įrenginių, o tiekimai planuojami keleriems metams į priekį.

    Viešai skelbiama, kad gamybos pajėgumai per pastaruosius metus buvo didinami, o MESKO paraleliai siekia labiau automatizuoti atskirus „Piorun“ gamybos procesus. Tai vertinama kaip kritiškai svarbu, nes didėjant paklausai svarbi ne tik technologinė pažanga, bet ir stabilus tiekimo tempas.

    Be vidaus poreikio, „Piorun“ laikomas ir reikšmingu eksporto produktu: sistema naudota realiose kovos sąlygose Ukrainoje, o tai daugeliui šalių tampa papildomu argumentu vertinant įsigijimus. Būtent dėl to modernizacijos kryptis – geresnis darbas prieš mažus taikinius ir atsparumas trikdžiams – laikoma ne tik techniniu, bet ir komerciniu pranašumu.