CP v2

Category: Finansai

  • Ar socialiniai tinklai taps saugesni? Nutekinti „Meta“ dokumentai atvėrė spragas

    Ar socialiniai tinklai taps saugesni? Nutekinti „Meta“ dokumentai atvėrė spragas

    Diskusija, ar socialiniai tinklai gali tapti saugesni, įgavo pagreitį po to, kai buvusi „Meta“ darbuotoja Frances Haugen paviešino vidinius dokumentus. Jie rodė, kad bendrovė žinojo apie dalį žalos vartotojams, bet viešai problemą menkino.

    Nutekinta informacija ypač akcentavo paauglių psichikos sveikatos rizikas ir tai, kaip platformų dizainas bei rekomendavimo sistemos gali skatinti žalingą turinį. Tokie atvejai sustiprino klausimą, kur baigiasi verslo interesai ir prasideda pareiga užtikrinti vartotojų teises.

    „Bendrovės vadovybė žino, kaip padaryti „Facebook“ ir „Instagram“ saugesnius, bet nesirenka pokyčių, nes pelną iškelia aukščiau žmonių“, – sakė Frances Haugen Europos Parlamento klausymo metu.

    Kas yra skaitmeninės teisės?

    Skaitmeninės teisės apima tas pačias fundamentines žmogaus teises, kurios galioja ir neprisijungus, tik jų įgyvendinimas persikelia į internetą. Čia svarbiausios tampa saviraiškos laisvė, teisė į privatumą, asmens duomenų apsauga ir apsauga nuo diskriminacijos.

    Ekspertai pabrėžia, kad pažeidžiamumas platformose pasiskirsto netolygiai: dažniau nukenčia moterys, LGBTQ+ bendruomenės nariai, migrantai ir etninės ar religinės mažumos. Prie to prisideda ne tik atviras priekabiavimas, bet ir mažiau matomi mechanizmai, pavyzdžiui, kai algoritmai sistemingai sumažina tam tikrų grupių matomumą.

    Ką gali padaryti pačios platformos?

    Vienas pagrindinių įrankių – turinio moderavimas, tačiau jo efektyvumą riboja skaidrumo stoka. Dažnai neaišku, kiek sprendimų priimama žmonių, kiek automatizuotų sistemų, kaip jos apmokomos ir pagal kokius kriterijus turinys pašalinamas, apribojamas ar paliekamas pasiekiamas.

    Augant generuojamo turinio ir manipuliacijų mastui, platformos vis daugiau remiasi DI sprendimais: nuo šlamšto ir priekabiavimo filtrų iki netikro turinio aptikimo. Vis dėlto be aiškių taisyklių, auditų ir atskaitomybės automatizavimas gali ne tik sumažinti žalą, bet ir klaidingai cenzūruoti teisėtą turinį.

    Ką gali padaryti valdžia ir vartotojai?

    Europos Sąjungoje svarbiausias teisinis ramstis yra Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas, numatantis vartotojų teises ir priežiūros institucijų kontrolę, kai tvarkomi asmens duomenys. Tačiau praktikoje pokyčiai dažnai ateina lėtai, nes didžiosios technologijų bendrovės sankcijas ir sprendimus ginčija teismuose, o procesai užtrunka.

    Reguliacinę aplinką papildo ir Europos Sąjungos dirbtinio intelekto aktas, įsigaliojęs 2024 metais, kuris kelia naujus reikalavimus didesnės rizikos DI sistemoms. Kartu Briuselyje vykstančios diskusijos dėl taisyklių supaprastinimo kelia klausimą, ar siekiant spartesnių inovacijų nebus susilpninta duomenų apsauga.

    Vartotojai taip pat turi teisę kreiptis į platformas ir sužinoti, kokie jų duomenys renkami ir kaip jie profiliuojami, tačiau tai neretai reikalauja laiko ir žinių. Dėl to vis didesnę reikšmę įgauna nevyriausybinės organizacijos ir kolektyviniai skundai, kurie padeda kelti bylas ir spausti rinką didinti atsakomybę.

  • DI ir palydovai taps vandenynų sargais? ES kuria skaitmeninį vandenyno dvynį

    DI ir palydovai taps vandenynų sargais? ES kuria skaitmeninį vandenyno dvynį

    Jungtinių Tautų generalinis sekretorius António Guterresas Pasaulinės vandenynų dienos proga perspėjo, kad vandenynai patiria vis didesnį spaudimą, o žmogaus veikla juos stumia prie ribų. Šis pareiškimas sutapo su naujausiu Pasaulinio vandenyno vertinimu, kuriame akcentuojamas spartėjantis jūros lygio kilimas ir šylantis vandenynas.

    Pastarųjų metų stebėjimai rodo, kad vandenyno šilumos kiekis auga, o tai siejama su ekstremalesniais reiškiniais, didesne audrų energija ir ekosistemų kaita. Kartu mažėja Arkties jūros ledo plotas, todėl keičiasi srovių ir klimato pusiausvyra, o poveikis jaučiamas ir Europoje.

    Kas yra skaitmeninis vandenyno dvynys?

    Siekiant geriau suprasti procesus ir greičiau priimti sprendimus, Europos Sąjungoje vystoma iniciatyva European Digital Twin Ocean, dar žinoma kaip EDITO. Tai skaitmeninė, didelės raiškos vandenyno „kopija“, kuri sujungia įvairius duomenų šaltinius ir leidžia virtualiai stebėti bei modeliuoti vandenyno būklę.

    Platforma kuriama kaip atvira, internetu pasiekiama priemonė, orientuota į mokslininkus ir sprendimų priėmėjus. Joje galima analizuoti temperatūrą, sroves, bangavimą, druskingumą, biologinius rodiklius, taip pat vertinti taršą, įskaitant plastiko kaupimąsi.

    Kaip DI padeda prognozuoti pokyčius?

    Viena svarbiausių EDITO idėjų yra vadinamieji „kas būtų, jeigu“ scenarijai, kai galima tikrinti, kaip pasikeistų rodikliai esant kitoms pradinėms sąlygoms. Pavyzdžiui, modeliuoti, kaip kistų žuvų populiacijos, jei vandens temperatūra pakiltų keliais laipsniais, arba ar jūržolės juostos tam tikrose vietose sumažintų pakrančių eroziją.

    Tokios prognozės remiasi DI metodais, kurie padeda greičiau apdoroti didelius duomenų kiekius ir atkurti sudėtingus ryšius tarp atmosferos, vandens masių ir ekosistemų. Kartu diegiami ir pokalbių robotai, kad naudotojai galėtų paprasčiau gauti atsakymus apie vandenyną ir duomenų interpretaciją.

    Palydovai ir „Copernicus“ duomenys

    Skaitmeninis dvynys neįmanomas be Žemės stebėjimo palydovų. Pagrindinis duomenų ramstis Europoje yra Copernicus programa, kuri teikia informaciją apie vandenyno paviršiaus temperatūrą, jūros lygio pokyčius, spalvą, ledo būklę ir kitus parametrus, reikalingus operatyviai stebėsenai.

    Vis dėlto palydovai daugiausia mato vandenyno paviršių, todėl svarbūs ir vietoje renkami matavimai iš laivų, plūdurų bei kitų jutiklių. Tokia duomenų sintezė leidžia tikslinti modelius, mažinti paklaidas ir geriau prognozuoti pokyčius regioniniu mastu.

    Europos planuose numatyta, kad EDITO taps pilnai veikiančia, plačiai naudojama sistema iki 2030 metų. Tikimasi, jog ji bus naudinga ne tik mokslui ar aplinkosaugai, bet ir jūrų saugumui, kai tikslūs ir greiti duomenys gali padėti anksčiau pastebėti rizikas bei efektyviau valdyti incidentus.

  • Portugalija per 5 metus pritraukė 725 superturtinguosius: kas juos vilioja ir kuo rizikuoja?

    Portugalija per 5 metus pritraukė 725 superturtinguosius: kas juos vilioja ir kuo rizikuoja?

    Portugalija per pastaruosius penkerius metus reikšmingai padidino itin turtingų gyventojų skaičių: skaičiuojama, kad šalį pasirinko dar 725 asmenys, kurių grynoji vertė siekia bent 25 mln. eurų. Nekilnojamojo turto investicijos, tarptautinio kapitalo judėjimas ir gyvenimo kokybė tapo pagrindiniais traukos veiksniais.

    Tokių gyventojų grupė dažnai vadinama itin didelės grynosios vertės asmenimis, o jų skaičiaus šuolis Portugalijoje per penkerius metus priartėjo prie 50 proc. Vertinimai rodo, kad 2021 metais šalyje jų buvo 1 462, o 2026 metais šis skaičius gali siekti 2 187.

    Mokesčių režimai pasikeitė, bet trauka liko

    Portugalijos patrauklumą ilgą laiką stiprino skatinamosios priemonės, tarp jų ir vadinamoji auksinė viza bei ne nuolatinių rezidentų mokestinis režimas. Nors abi kryptys pastaraisiais metais buvo apribotos, rinka, anot turto valdytojų, neatsitraukė taip smarkiai, kaip buvo prognozuota.

    Ne nuolatinių rezidentų režimas, pradėtas 2009 metais, dešimtmečiui suteikdavo palankesnį apmokestinimą siekiant pritraukti aukštos kvalifikacijos specialistus ir užsienio pensininkus. Dabar jis taikomas tik daliai mokslinių ir aukštos kvalifikacijos veiklų, o nekilnojamojo turto įsigijimas nebeužtikrina auksinės vizos kelio.

    Nauji turtai gimė po pandemijos

    Vietos privataus bankininkystės atstovai pabrėžia, kad itin turtingi gyventojai Portugalijoje nėra vien užsieniečiai. Reikšmingą dalį sudaro vietos verslininkai, ypač pramonės ir paslaugų sektoriuose, kurių kapitalas išaugo po įmonių pardavimų ar dalies akcijų perleidimo.

    „Tokio lygio turto savininkams svarbiausia tampa turto apsauga, mokestinis planavimas ir paveldėjimo sprendimai“, – sakė Portugalijos finansų institucijos Banco Carregosa privataus bankininkystės vadovė Helena Seruca.

    Anot jos, po COVID-19 laikotarpio ypač išryškėjo naujų turtų kūrimas per įmonių sandorius, kai į Portugalijos bendroves aktyviau ėjo privataus kapitalo fondai. Tokie sandoriai daliai verslininkų suteikė dideles grynųjų pinigų sumas, kurios greitai pakeičia žmogaus statusą turtingiausiųjų sąrašuose.

    Prabangaus NT kainos ir užsieniečių banga

    Portugalijos prabangaus būsto rinka toliau traukia užsienio pirkėjus, ypač Lisabonoje, Porto regione, Kaskaiše, Komportoje ir Algarvėje. Rinkos dalyviai nurodo, kad aukštos klasės būstų pradinis segmentas siejamas su maždaug 6 500 eurų už kvadratinį metrą lygiu, o prabangos segmentas dažnai artėja prie 11 000 eurų už kvadratinį metrą.

    Skirtinguose segmentuose pirkėjų struktūra skiriasi: aukštos klasės pradiniame lygyje dominuoja vietiniai, tačiau prabangos ir itin prabangos sandoriuose užsieniečių dalis vertinama kaip didesnė. Tarp dažniausiai minimų pirkėjų grupių išlieka Šiaurės Amerikos ir Brazilijos gyventojai, o pastaruoju metu aktyviau matomi ir Artimųjų Rytų investuotojai.

    Didelę įtaką daro ir gyvenimo būdo motyvai: Portugalija siejama su saugumu, klimatu, tarptautiniu pasiekiamumu ir galimybe turėti antrą būstą. Turto valdytojai atkreipia dėmesį, kad dalis pirkėjų atvyksta trumpoms viešnagėms, o vėliau sprendžia įsitvirtinti ilgesniam laikui.

    „Branded residences“ ir pasiūlos riba

    Augančiu segmentu laikomi vadinamieji „branded residences“ projektai, kai būstas siejamas su prabangiu viešbučio prekės ženklu ir siūlo viešbučio paslaugas. Šis modelis patrauklus pirkėjams, kurie dažnai keliauja ir nori, kad turtą būtų galima lengvai administruoti, o išvykus jis galėtų būti valdomas nuomos ar paslaugų operatoriaus.

    Kartu rinkoje vis dažniau akcentuojama pasiūlos problema: itin turtingi pirkėjai ieško specifinės architektūros, didelių sklypų ir išskirtinių vietų, tačiau Portugalijos geografija ir ribota aukščiausios klasės pasiūla gali riboti augimo tempą. Vis dėlto prognozės rodo, kad itin turtingų gyventojų skaičius šalyje gali toliau didėti ir iki 2031 metų pasiekti apie 2 452.

    Bendras Europos kontekstas šiai tendencijai palankus: turtingiausiųjų migraciją skatina geopolitinis neapibrėžtumas, noras diversifikuoti turtą ir gyvenimo planus keliuose regionuose. Portugalija išlieka viena aiškių krypčių tiems, kurie ieško stabilumo euro zonoje ir nori investuoti į aukščiausios klasės nekilnojamąjį turtą.

  • Japonų vėsinantys kaklaraiščiai ir kinų „facekini“: kaip pasaulis gelbėjasi nuo kaitros

    Japonų vėsinantys kaklaraiščiai ir kinų „facekini“: kaip pasaulis gelbėjasi nuo kaitros

    Karščių banga keičia įpročius

    Dažnėjant karščio bangoms visame pasaulyje, vis daugiau žmonių ieško ne kondicionierių, o kasdienių, greitai pritaikomų būdų atvėsti. Dalis jų Europoje atrodo neįprastai, tačiau daug kur Azijoje, Afrikoje ar Amerikoje tokios priemonės naudojamos dešimtmečius.

    Specialistai pabrėžia, kad didžiausią riziką kelia ne vien aukšta temperatūra, bet ir didelė drėgmė, prastai vėdinamos patalpos bei perkaitimas miestuose. Dėl to ypač svarbu ne tik gerti vandenį, bet ir mažinti šilumos apkrovą kūnui.

    Japonijos triukai: vėsinti kaklą ir pulsą

    Japonijoje vasarą paplito vėsinantys kaklaraiščiai ir kaklo audiniai su gelio įdėklais ar mažais šaltų paketų moduliais. Jie veikia paprastai: vėsinant kaklą, riešus ar pažastis, atvėsinamas kraujas paviršinėse kraujagyslėse, todėl sumažėja bendras karščio pojūtis.

    Kasdienybėje dažnai matomi ir ant kaklo nešiojami šalčio žiedai bei lengvi drėkinami rankšluosčiai, periodiškai sudrėkinami vandeniu. Tokie sprendimai remiasi garavimo principu: vandeniui garuojant, šiluma „paimama“ iš odos ir aplinkos.

    Dar vienas tradicinis variantas yra tenugui, plonas medvilninis rankšluostėlis, kurį žmonės slepia po apykakle ar po kepure. Jis sugeria prakaitą ir, sudrėkintas, padeda vėsinti odą be papildomų prietaisų.

    Kinija ir saulė: nuo „facekini“ iki UPF kaukių

    Kinijoje kaip apsauga nuo ultravioletinių spindulių išpopuliarėjo vadinamasis „facekini“ – elastingas gobtuvas, paliekantis atviras tik akis, nosį ir burną. Iš pradžių jis buvo labiausiai siejamas su pajūriu ir maudynėmis, kai norima išvengti intensyvios saulės.

    Pastaraisiais metais paplito ir kasdienės lengvos UV apsaugos kaukės iš kvėpuojančių funkcinių medžiagų, neretai pažymėtos UPF 50+ reitingu. Jos atliepia ne tik klimatą, bet ir kultūrinius odos priežiūros bei išvaizdos standartus, todėl dėvimos miestuose, kelionėse ar važiuojant dviračiu.

    Prie saulės apsaugos dažnai derinamos ir plačiabrylės skrybėlės bei lengvi audiniai, kuriuos galima drėkinti. Toks derinys vienu metu mažina tiesioginių spindulių poveikį ir padeda kūnui vėsintis garuojant vandeniui.

    Architektūra ir senosios technologijos: vėsa be elektros

    Daugelis karštų regionų remiasi trimis universaliais principais: šešėliu, oro judėjimu ir šilumine mase. Storos molio ar akmens sienos lėtai įkaista ir lėtai atiduoda šilumą, todėl patalpose temperatūra svyruoja mažiau.

    Pietvakarių JAV tradiciniai molio ir akmens statiniai su mažesniais langais bei išsikišusiais stogais padeda sumažinti saulės kaitrą. Meksikoje ir kitose karštose vietovėse vidiniai kiemai dažnai tampa natūraliais vėsesniais taškais, o dienos ritmą papildo poilsis per didžiausią kaitrą.

    Egipte ir kituose regionuose žinomi vėjo gaudytojai, nukreipiantys vėsesnį orą į pastatus, taip pat praktika kabinti drėgną audinį lange. Pro drėgną audinį tekantis oras atvėsta, nes garavimui reikalinga energija paimama iš aplinkos šilumos.

    Karščių valdymas vis dažniau tampa ne vien komforto, bet ir sveikatos klausimu, ypač vyresnio amžiaus žmonėms, mažiems vaikams bei sergantiems lėtinėmis ligomis. Pasaulio patirtys rodo, kad paprastos, fiziologija ir fizika paremtos priemonės gali būti veiksmingos, jei taikomos laiku ir nuosekliai.

  • Nyderlandai šią vasarą siūlo neribotas keliones traukiniais už 49 eurus per mėnesį

    Nyderlandai šią vasarą siūlo neribotas keliones traukiniais už 49 eurus per mėnesį

    Nyderlanduose šią vasarą pristatytas pigus traukinių abonementas, leidžiantis keliauti beveik po visą šalį už 49 eurus per mėnesį. Pasiūlymas taikomas kelionėms ne piko metu, taip pat savaitgaliais ir per valstybines šventes.

    Abonementą „NS Flex Dal Vrij“ pradėjo nacionalinis vežėjas „Nederlandse Spoorwegen“ (NS) kartu su valstybės institucijomis. Skelbiama, kad jis parduodamas ribotam laikui ir galioja iki dviejų mėnesių, o įprastai panašus mėnesio planas kainuotų apie 128 eurus.

    „Kiekvienas, įsigijęs abonementą iki birželio 30 dienos, galės neribotai keliauti traukiniu už piko ribų“, – teigė NS atstovai.

    Kaip veikia abonementas

    Abonementas galioja darbo dienomis nuo 9.00 iki 16.00 valandos ir nuo 18.30 iki 6.30 valandos. Savaitgaliais neribotos kelionės numatytos nuo penktadienio 18.30 valandos iki pirmadienio 4.00 valandos.

    Juo galima naudotis NS ir kitų šalies vežėjų traukiniuose vietiniais maršrutais, tačiau tarptautinių reisų taisyklės gali skirtis. Planuojant kelionę svarbu pasitikrinti, ar konkretus bilietas galioja maršrutams, kuriuos aptarnauja tarptautiniai operatoriai, pavyzdžiui, „Eurostar“.

    Nyderlandų geležinkelių tinklas apima apie 400 stočių, o didžiuosiuose mazguose, tokiuose kaip Amsterdamas ar Utrechtas, keliautojai dažnai randa patogumų, būdingų šiuolaikiniam viešajam transportui. Dėl tankaus tvarkaraščio šalį lengva tyrinėti dienos išvykomis, o atvykus į miestą patogu tęsti kelionę tramvajumi, metro ar autobusu už įprastą kainą.

    Kodėl tai svarbu keliautojams

    Toks modelis atliepia vis labiau Europoje pastebimą lėtesnio keliavimo kryptį, kai turistai renkasi ilgiau apsistoti vienoje šalyje ir ją pažinti neskubant. Traukiniai šioje strategijoje dažnai laikomi praktišku pasirinkimu: jie leidžia pasiekti centrines miestų dalis ir mažina priklausomybę nuo nuomojamo automobilio.

    Nyderlanduose galima suplanuoti maršrutus nuo šiaurinio Groningeno iki pietinio Mastrichto ar nuo pajūrio Den Helderio iki Zelandijos regiono. Keliautojai dažnai išnaudoja traukinių tinklą lankydami istorinius miestus ir mažesnes stotis, kurios tampa kelionės tikslais ne tik dėl patogaus susisiekimo, bet ir dėl architektūros.

    Kur dar Europoje ieškoti pigių traukinių

    Nyderlandų pasiūlymas nėra vienintelis: Europoje daugėja sezoninių nuolaidų ir abonementų, skatinančių keliauti bėgiais. Vokietijoje „Deutsche Bahn“ periodiškai siūlo riboto kiekio ar paskutinės minutės bilietus, o Ispanijoje „Renfe“ turi turistams skirtus kelionių planus, pritaikytus ne rezidentams.

    Jungtinėje Karalystėje keliautojai dažnai renkasi „BritRail“ pasus, leidžiančius per pasirinktą laiką lanksčiai keliauti Nacionalinio geležinkelio tinklu. Palyginant skirtingus variantus verta įvertinti, ar jūsų kelionės planas labiau atitinka neribotų važiavimų principą, ar pigiausią kainą duoda iš anksto perkami konkretūs bilietai.

  • Tragedija Prancūzijoje: prie Nansi sudužo lėktuvas su parašiutininkais, žuvo 11 žmonių

    Tragedija Prancūzijoje: prie Nansi sudužo lėktuvas su parašiutininkais, žuvo 11 žmonių

    Prancūzijos rytuose, netoli Nansi, sekmadienį sudužo civilinis lengvasis orlaivis. Vietos tarnybų duomenimis, per katastrofą žuvo 11 juo skridusių žmonių, o įvykio aplinkybės tiriamos.

    Nelaimė įvyko netoli Tombleno aerodromo. Pranešama, kad orlaiviu skrido parašiutininkai, dalyvavę treniruotėje, o daliai jų tai galėjo būti pirmasis šuolis.

    Į įvykio vietą buvo išsiųstos gausios ugniagesių gelbėtojų, medikų ir policijos pajėgos. Pareigūnai ragino gyventojus nesiartinti prie teritorijos, kad netrukdytų gelbėjimo ir tyrimo darbams.

    Meurthe-et-Moselle prefektas Yves Séguy sukvietė atsakingas tarnybas realiu laiku koordinuoti situaciją ir informacijos rinkimą. Taip pat pranešta, kad į vietą vyksta Prancūzijos vidaus reikalų ministras Laurent Nunez.

    Tokiose avarijose tyrėjai paprastai vertina kelias pagrindines kryptis: meteorologines sąlygas, piloto sprendimus, galimą techninį gedimą, orlaivio techninės priežiūros istoriją ir skrydžio planą. Galutinės išvados įprastai pateikiamos tik surinkus duomenis iš įvykio vietos, liudijimus ir ekspertų vertinimus.

    Kol kas oficialiai neskelbiama nei orlaivio modelio, nei tikslaus maršruto, nei visų aukų tapatybių. Institucijos pabrėžia, kad pirminė informacija dar gali keistis, todėl visuomenė raginama remtis tik patvirtintais pranešimais.

  • Izraelis žengė netikėtą žingsnį: pripažino armėnų genocidą, Turkija įtūžusi

    Izraelis žengė netikėtą žingsnį: pripažino armėnų genocidą, Turkija įtūžusi

    Izraelio Vyriausybė vienbalsiai pripažino masines armėnų žudynes Osmanų imperijoje per Pirmąjį pasaulinį karą genocidu. Šį sprendimą inicijavo Izraelio užsienio reikalų ministras Gideonas Sa’aras, o politinis žingsnis dar turės būti patvirtintas parlamente.

    Pasak ministro, sprendimas grindžiamas moraline pareiga pripažinti istorinius faktus ir atmesti bandymus juos neigti ar menkinti. Jo vertinimu, tai svarbus signalas, kad istorinės atminties klausimai neturi tapti politinių manipuliacijų įrankiu.

    „Mes įvykdėme moralinę pareigą pripažindami istorinę tiesą ir atmesdami bandymus ją neigti“, – sakė Gideonas Sa’aras.

    Armėnų genocidu vadinamas sistemingas armėnų krikščionių gyventojų naikinimas ir deportacijos Osmanų imperijoje, prasidėjusios 1915 metų pavasarį ir trukusios iki 1916 metų rudens. Skirtingais vertinimais, per šį laikotarpį žuvo nuo 664 000 iki 1 200 000 žmonių.

    Izraelio sprendimas priimtas tuo metu, kai santykiai su Turkija išlieka įtempti, ypač po karo Gazos Ruože, prasidėjusio 2023 metų spalį. Ankara ilgą laiką atmeta raginimus 1915–1916 metų įvykius oficialiai pripažinti genocidu ir tokią formuluotę vertina kaip politiškai motyvuotą.

    Tuo tarpu dalis Vakarų valstybių armėnų žudynes jau yra įvardijusios genocidu, o šis klausimas tarptautinėje politikoje periodiškai grįžta kaip principinės istorinio teisingumo ir diplomatinių santykių įtampos testas. Izraelio žingsnis gali turėti platesnių pasekmių regioninei diplomatijai ir dvišaliams ryšiams su Turkija.

  • Lenkijoje vėl siūlo kelti antrąjį PIT slenkstį virš 27 500 eurų: Finansų ministerijos sprendimas

    Lenkijoje grįžta diskusija dėl antrojo gyventojų pajamų mokesčio (PIT) slenksčio, kuris šiuo metu siekia 120 000 zlotų per metus, tai yra apie 27 500 eurų. Didėjant atlyginimams vis daugiau žmonių greičiau patenka į aukštesnį tarifą, todėl politikai vėl kelia klausimą, ar slenkstį reikia didinti.

    Lenkijos politinė jėga Polska 2050 Seimui pateikė siūlymą antrąjį slenkstį perkelti iki 140 000 zlotų, arba maždaug 32 000 eurų per metus. Pagal šią idėją pajamos iki naujos ribos būtų apmokestinamos 12 proc. tarifu, o viršijanti dalis – 32 proc.

    Savo ruožtu PiS politinio sparno atstovai viešai kalba apie dar didesnį didinimą – iki 180 000 zlotų, tai yra apie 41 000 eurų per metus. Toks žingsnis, jų teigimu, būtų vienas pirmųjų sprendimų pasikeitus valdžiai, tačiau kol kas tai yra politinis pasiūlymas, o ne priimtas sprendimas.

    Ką nusprendė Finansų ministerija?

    Lenkijos Finansų ministerija kol kas pokyčių neplanuoja ir signalizuoja, kad dabartinė sistema išlieka. Tai reiškia, kad ir toliau galios dvi pagrindinės PIT pakopos: 12 proc. tarifas pajamoms iki 120 000 zlotų (apie 27 500 eurų) bei 32 proc. tarifas nuo sumos, viršijančios šią ribą.

    Ministerija savo poziciją sieja su viešųjų finansų tikslais ir fiskaline drausme. Lenkijai taikoma perviršinio deficito procedūra, todėl valdžia siekia mažinti deficitą ir stabilizuoti skolą, o mokesčių mažinimo ar slenksčių didinimo iniciatyvos paprastai reikštų mažesnes biudžeto pajamas.

    Daugėja patenkančių į aukštesnį tarifą

    Finansų ministerijos pateikiami duomenys rodo, kad 120 000 zlotų ribą jau peržengė apie 2,4 mln. mokesčių mokėtojų. Prieš metus tokių buvo apie 1,9 mln., tad per gana trumpą laiką jų padaugėjo maždaug puse milijono.

    Tokie skaičiai dažnai tampa pagrindu argumentui, kad dėl infliacijos ir atlyginimų augimo slenkstis de facto „nespėja“ su realiomis pajamomis. Kita vertus, valdžiai tai reiškia ir automatiškai didėjančias pajamas į biudžetą, todėl sprendimas keisti ribas tampa ne tik socialinis, bet ir griežtai finansinis.

    Artėjant rinkimams mokesčių tema Lenkijoje tradiciškai įgauna papildomą politinį svorį, tačiau šiuo metu oficiali Finansų ministerijos kryptis aiški: antrojo PIT slenksčio didinimas artimiausiu metu nenumatomas.

  • Požeminiai tuneliai po Lenkijos ir Baltarusijos siena: pareigūnai tikrina galimas sąsajas su „Hamas“

    Lenkijos sienos apsaugos pareigūnai pranešė aptikę kelis požeminius tunelius po siena su Baltarusija, kuriais, įtariama, buvo organizuojamas neteisėtas migrantų patekimas į Europos Sąjungą. Per vieną iš tokių perkasų per trumpą laiką galėjo pereiti daugiau kaip 180 užsieniečių, daugiausia iš Afganistano ir Pakistano.

    Tuneliai aptikti Podlaskės vaivadijoje, miškingose vietovėse netoli Narevkos. Pareigūnų duomenimis, vienas iš jų buvo kelių dešimčių metrų ilgio, apie 1,5 metro aukščio, o įėjimas buvo paslėptas Baltarusijos pusėje, išėjimas – netoli pasienio užtvaro Lenkijos teritorijoje.

    Kas kelia didžiausią įtarimą?

    Didžiausią nerimą kelia ne vien pats tunelių egzistavimas, bet ir jų konstrukcijos pobūdis. Saugumo ekspertai, kurių vertinimai aptariami tarptautinėje žiniasklaidoje, pabrėžia, kad tokio tipo požeminė infrastruktūra dažniau siejama su gerai organizuotomis, resursų turinčiomis grupėmis, o ne atsitiktiniais kontrabandininkais.

    Dėl to Lenkijos pareigūnai, remdamiesi pirminiais požymiais ir analize, neatmeta versijos, kad prie tunelių įrengimo galėjo prisidėti asmenys, turintys ryšių su radikaliomis struktūromis, įskaitant „Hamas“ ar „Hezbollah“, taip pat su „Islamo valstybės“ tinklais. Tokie vertinimai kol kas įvardijami kaip tiriamos kryptys, o ne patvirtinti faktai.

    Migrantų maršrutai ir sulaikymai

    Lenkijos pasieniečiai teigia, kad dalį asmenų pavyko sulaikyti netrukus po sienos kirtimo. Tarp sulaikytųjų buvo ir du vairuotojai, kurie, įtariama, atvyko paimti migrantų ir gabenti juos toliau į Vakarų Europą.

    Pastaraisiais metais Lenkija ir kitos regiono valstybės migracijos spaudimą Baltarusijos pasienyje įvardija kaip hibridinės veiklos elementą. Varšuva ne kartą kaltino Minsko struktūras prisidedant prie neteisėtos migracijos organizavimo, o pasienyje nuolat stiprinamos tiek fizinės, tiek technologinės kontrolės priemonės.

    Ką tai reiškia saugumui?

    Požeminių perkasų aptikimas rodo, kad kontrabandininkai ir nelegalios migracijos organizatoriai prisitaiko prie sustiprintų užtvarų ir stebėjimo sistemų. Tokie tuneliai yra sudėtingiau aptinkami, reikalauja planavimo ir logistikos, todėl tyrėjams svarbu nustatyti ne tik vykdytojus, bet ir finansavimo bei koordinavimo grandinę.

    Lenkijos institucijos pabrėžia, kad tyrimas tęsiamas, o galimos tarptautinių ekstremistinių organizacijų sąsajos bus vertinamos remiantis žvalgybine informacija ir kriminalistiniais duomenimis. Kol kas tai išlieka viena iš versijų, kuriai patvirtinti reikalingi papildomi įrodymai.

  • Pigios atostogos Turkijoje baigiasi: kur lietuviams dabar už 100 eurų išeina daugiausia

    Turkija, ilgus metus laikyta vienu pigiausių poilsio krypčių pasirinkimų, šią vasarą sparčiai praranda kainos pranašumą. Naujausi UniCredit Bank Austria vertinimai rodo, kad skirtumas tarp to, ką už tą pačią sumą galima įsigyti Turkijoje ir Lietuvoje, beveik išnyko.

    Skaičiuojant pagal perkamosios galios palyginimą, 2025 metais už 100 eurų Turkijoje buvo galima nusipirkti tiek, kiek Lietuvoje būtų kainavę apie 118 eurų. Šiemet situacija pasikeitė: už 100 eurų Turkijoje įsigyjama maždaug tiek, kiek Lietuvoje už apie 102 eurus.

    Kas brangsta labiausiai?

    Toks pokytis reiškia, kad keliautojams brangsta ne vien viešbučiai ar skrydžiai, bet ir kasdienės išlaidos vietoje. Kai valiutos kurso pranašumas sumenksta, daugiau kainuoja maistas, transportas, pramogos ir kiti smulkūs pirkiniai, kurie dažnai sudaro reikšmingą atostogų biudžeto dalį.

    Kainų augimas fiksuojamas ir kitose anksčiau pigiausiomis laikytose kryptyse. Vis dėlto dalis regiono šalių išlieka palankesnės trumpoms ar šeimos kelionėms, ypač jei svarbiausias kriterijus yra išlaidos vietoje.

    Kur už 100 eurų gauname daugiau?

    Vertinimuose išsiskiria Bulgarija, kuri net ir brangstant kainoms išlieka viena geriausių krypčių pagal tai, kiek realiai galima įsigyti už tą pačią sumą. Skaičiuojama, kad už 100 eurų Bulgarijoje galima įsigyti panašiai tiek, kiek Lietuvoje kainuotų apie 139 eurus.

    Rumunija taip pat minima tarp išlaidų prasme palankiausių krypčių, nors kainų augimas palietė ir ją. Tai reiškia, kad keliautojai, ieškantys mažiausio kasdienio išlaidų lygio, vis dažniau žvalgosi ne į Turkiją, o į kitas regiono šalis.

    Ispanija ir Portugalija stebina stabilumu

    Tuo metu Ispanijoje ir Portugalijoje kainos, remiantis tuo pačiu palyginimu, iš esmės išliko stabilios. Dėl to šiose šalyse keliautojai gali tikėtis kiek lengviau kontroliuojamo biudžeto, o kai kuriais atvejais ir šiek tiek mažesnių išlaidų nei Lietuvoje.

    Brangimas ryškus ir Kroatijoje, kur kainų lygis jau kurį laiką vertinamas kaip aukštesnis nei Lietuvoje. Tai stiprina bendrą tendenciją, kad tradiciškai populiarios Viduržemio jūros kryptys vis dažniau konkuruoja ne pigumu, o paslaugų kokybe ir patogumu.

    „Šiemet šis skirtumas beveik išnyko: už 100 eurų Turkijoje nusipirksime tik tiek, kiek Lietuvoje už maždaug 102 eurus“, – teigiama UniCredit Bank Austria duomenų apžvalgoje.

    Keliautojams tai signalas planuojant atostogas labiau vertinti ne vien viešbučio ar skrydžio kainą, bet ir realias išlaidas vietoje. Net nedidelis kainų lygio pokytis gali tapti lemiamu, ypač keliaujant šeimai ar ilgesniam laikui.