Category: Įdomybės

  • Atvyko su 7 savaičių šuniuku jo užmigdyti: veterinaras priėmė sprendimą, kuris sujaudino tūkstančius

    Atvyko su 7 savaičių šuniuku jo užmigdyti: veterinaras priėmė sprendimą, kuris sujaudino tūkstančius

    Prašymas, kuris pribloškė gydytoją

    Į veterinarijos kliniką buvo atneštas vos 7 savaičių šuniukas, o šeimininkų prašymas buvo vienas – atlikti eutanaziją. Tokį sprendimą veterinarui buvo sunku priimti vien dėl gyvūno amžiaus: šuniukas dar turėtų būti su motina ir tik pradėti socializaciją.

    Specialistas aiškino, kad eutanazija veterinarijoje laikoma kraštutine priemone, kuri taikoma pirmiausia tada, kai gyvūnas patiria nepagydomą kančią. Jei išeitis yra kita, veterinaro pareiga – ieškoti sprendimo, kuris užtikrintų gyvūno gerovę.

    Ką pasiūlė veterinaras

    Veterinaras Oliver Reeve nusprendė neapsiriboti trumpu „taip“ ar „ne“ ir pirmiausia pasikalbėjo su šuniuko šeimininkais. Jis pasiūlė alternatyvą – vietoje eutanazijos atiduoti gyvūną jam, kad šuniukas gautų šansą augti saugioje aplinkoje.

    Po pokalbio šeimininkai sutiko perduoti šuniuką veterinarui. Netrukus jis tapo nauju šeimos nariu, o gydytojas istorija pasidalijo socialiniuose tinkluose, pabrėždamas, kad tokios situacijos dažnai būna sudėtingesnės, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.

    Kodėl tai svarbu augintinių gerovei

    Gyvūnų elgsenos specialistai primena, kad pirmieji šuniuko mėnesiai dažnai būna sunkiausi: kandžiojimasis, šlapinimasis namuose ir nuolatinis dėmesio poreikis yra įprasta raidos dalis. Būtent dėl nepasiruošimo įsipareigojimams dalis augintinių vėliau atsiduria prieglaudose ar būna perduodami kitiems.

    Veterinarai pabrėžia, kad atsakinga adopcija reiškia ne tik emociją, bet ir realius kaštus bei laiką: vakcinaciją, ženklinimą mikroschema, socializaciją, dresūrą ir kasdienę priežiūrą. Ankstyvas sprendimas „atsisakyti“ gyvūno dažnai kyla iš neteisingų lūkesčių, o ne iš objektyvios būtinybės.

    Istorija, kuri sujaudino internetą

    Įrašas apie išgelbėtą šuniuką sulaukė daugybės reakcijų: žmonės dalijosi panašiomis patirtimis ir dėkojo veterinarui už sprendimą. Komentaruose daug kas klausė, kas paskatino buvusius šeimininkus prašyti eutanazijos, tačiau veterinaras viešai priežasties neatskleidė.

    Ši istorija tapo priminimu, kad net viena profesionalo iniciatyva gali iš esmės pakeisti gyvūno likimą. Šuniukas gavo galimybę augti šeimoje, o visuomenėje dar kartą sugrįžo diskusija apie atsakomybę renkantis augintinį.

  • Vedžiojate šunį paplūdimyje? Už taisyklių nepaisymą gali grėsti iki 115 eurų bauda

    Vedžiojate šunį paplūdimyje? Už taisyklių nepaisymą gali grėsti iki 115 eurų bauda

    Vasarą vis daugiau poilsiautojų į pajūrį keliauja kartu su augintiniais, tačiau pasivaikščiojimas paplūdimiu ne visur leidžiamas. Dalis savivaldybių sezono metu taiko griežtus ribojimus, o už jų nesilaikymą gali būti skiriama administracinė nuobauda.

    Praktika paprasta: vienur šunims į paplūdimius įeiti draudžiama, kitur leidžiama tik tam tikrose atkarpose arba ne piko metu. Dažnai papildomai reikalaujama šunį laikyti su pavadėliu, o kai kuriais atvejais numatoma ir prievolė uždėti antsnukį.

    Kas dažniausiai draudžiama vasarą?

    Didžiausi apribojimai paprastai taikomi saugomose maudyklose, kur intensyviausias žmonių srautas ir didžiausia konfliktų rizika. Tokiose vietose savivaldybės argumentuoja higienos reikalavimais, poilsiautojų saugumu, triukšmu ir kitų gyvūnų, pavyzdžiui, paukščių perėjimo, apsauga.

    Net ir ten, kur šunims paplūdimyje būti leidžiama, taisyklės dažnai numato pareigą surinkti ekskrementus bei užtikrinti, kad augintinis netrukdytų kitiems. Jei šuo laksto palaidas, gali kilti incidentų, o atsakomybė paprastai tenka šeimininkui.

    Kokios baudos gali grėsti?

    Už vietinių tvarkos taisyklių ar nustatytų ženklų nepaisymą gali būti taikoma administracinė atsakomybė. Konkrečios sumos skiriasi priklausomai nuo savivaldybės taisyklių ir pažeidimo aplinkybių, tačiau realiai jos gali siekti iki maždaug 115 eurų.

    Bauda gali grėsti ne tik už įėjimą į draudžiamą paplūdimio zoną, bet ir už pavadėlio ar antsnukio reikalavimų nesilaikymą. Daugelyje kurortų vasarą kontrolė suintensyvėja, todėl tikimybė būti patikrintiems išauga.

    Ką pasitikrinti prieš einant į paplūdimį?

    Prieš vykstant verta peržiūrėti konkrečios savivaldybės nustatytas gyvūnų laikymo taisykles ir paplūdimių reglamentą, o atvykus į vietą atkreipti dėmesį į informacinius ženklus prie įėjimų. Kai kur įrengiamos specialios zonos augintiniams, tačiau jos nebūtinai reiškia, kad leidžiama laisvai bėgioti be pavadėlio.

    Planuojant poilsį su šunimi taip pat pravartu įsivertinti karštį ir perkaitimo riziką: smėlis gali įkaisti, o gėlo vandens ir pavėsio pakrantėje ne visada pakanka. Atsakingas elgesys padeda išvengti konflikto su kitais poilsiautojais ir nemalonių išlaidų.

  • Miške pririštas grandine šuo kaukė valandų valandas: pareigūnas sustingo pamatęs vaizdą

    Miške pririštas grandine šuo kaukė valandų valandas: pareigūnas sustingo pamatęs vaizdą

    Lenkijoje, Didžiosios Lenkijos vaivadijoje, prie Čarnkovo miško pakraščio gyvenantis savivaldybės darbuotojas kelis kartus išgirdo įkyrų, nenutrūkstantį šuns lojimą. Iš pradžių jis manė, kad tai įprastas garsas iš žaliųjų zonų, tačiau vėliau lojimas nesiliovė ir tapo aiškiu pavojaus signalu.

    Grįžęs namo vyras nusprendė patikrinti, kas vyksta, ir apie situaciją informavo atsakingas tarnybas. Į paiešką netrukus įsitraukė Obornikuose veikianti prieglauda „Azorek“, kurios darbuotojai kartu su pranešėju ėmė šukuoti miško teritoriją.

    Pririštas grandine prie medžių

    Miško gilumoje pirmasis prie šuns priėjo būtent savivaldybės darbuotojas. Jis rado išsekusią kalytę, pririštą stora grandine prie dviejų medžių taip, kad gyvūnas negalėjo nei pabėgti, nei susirasti vandens ar maisto.

    Gelbėtojai nurodė, kad toks palikimas miške prilygsta sąmoningam gyvūno pasmerkimui lėtai mirčiai. Prieglaudos teigimu, kalytė buvo akivaizdžiai apleista, o jos būklė rodė, kad netinkama priežiūra galėjo tęstis ne vienerius metus.

    Kokia buvo šuns būklė

    Kalytė buvo nedelsiant perduota veterinarijos specialistams. Apžiūros metu nustatyta, kad kailis buvo stipriai susivėlęs ir purvinas, dantys smarkiai pažeisti, o ant kūno aptikta gausybė parazitų.

    Prieglauda pabrėžė, kad dėl labai prastos dantų būklės tiksliai nustatyti šuns amžių sudėtinga, tačiau tai vyresnis gyvūnas, greičiausiai ne kartą atsivedęs jauniklių.

    „Kalytės dantys labai sužaloti, todėl tiksliai įvertinti jos amžių beveik neįmanoma. Tai vyresnė kalytė, ne kartą vedusi, o ant jos kūno buvo parazitų gausybė“, – sakė prieglaudos atstovai.

    Prašoma padėti nustatyti šeimininką

    Šiuo metu kalytė laikoma karantine prieglaudoje „Azorek“. Ji nukirminta, sutvarkyta nuo parazitų, jai suteikta būtina pirminė pagalba, o darbuotojai ir savanoriai siekia stabilizuoti sveikatą bei atkurti pasitikėjimą žmonėmis.

    Lygiagrečiai, bendradarbiaujant su policija, vykdomas tyrimas dėl galimo žiauraus elgesio su gyvūnu. Prieglauda prašo gyventojų, galinčių atpažinti šunį ar turinčių informacijos apie jo šeimininką, pranešti atsakingoms tarnyboms, kad už tokį elgesį būtų taikoma atsakomybė.

    Gyvūnų gerovės specialistai primena, kad augintinio palikimas be priežiūros, vandens ir maisto kelia tiesioginę grėsmę jo gyvybei, o pagalba tokiais atvejais dažnai priklauso nuo vieno žmogaus budrumo. Šioje istorijoje lemtingu tapo sprendimas neignoruoti lojimo ir reaguoti nedelsiant.

  • Vaikinas liko vienas vestuvėse: merginai katinas buvo svarbiau nei santykiai

    Vaikinas liko vienas vestuvėse: merginai katinas buvo svarbiau nei santykiai

    Kvietimas į vestuves virto krize

    Artėjant vasaros švenčių sezonui, daug porų susiduria su paprastu, bet jautriu klausimu: ar partneris lydės į šeimos vestuves. Socialiniuose tinkluose netrūksta istorijų apie „plius vieno“ paieškas, tačiau įtampa kyla ir ilgalaikiuose santykiuose, kai lūkesčiai nesutampa.

    Vienoje interneto diskusijoje anonimiškai pasisakęs vyras papasakojo, kad kvietimas į pusbrolio vestuves tapo lūžio tašku jo tuometiniuose santykiuose. Pasak jo, draugė atsisakė vykti kartu, nes nenorėjo palikti namuose katino, nors tuo metu su gyvūnu galėjo likti jos tėvai.

    Kai rūpestis gyvūnu tampa ultimatumais

    Vyras rašė, kad iš pradžių jį žavėjo partnerės progyvūniška laikysena ir domėjimasis gyvūnų gerove. Vis dėlto laikui bėgant jis ėmė jausti, kad katinas jų kasdienybėje užima svarbesnę vietą nei tarpusavio susitarimai ir bendri planai.

    „Deja, jos meilė gyvūnams ilgainiui virto fanatizmu“, – sakė vyras, aiškindamas, kodėl atsisakymas vykti į vestuves jam pasirodė kaip aiškus signalas apie prioritetus.

    Į šventę jis išvyko vienas, o po įvykio pora turėjo rimtą pokalbį apie ateitį. Anonimo teigimu, konfliktas nebuvo vienkartinis: jį labiausiai išmušė tai, kad partnerė, jo akimis, nesistengė rasti kompromiso, nors situacija buvo išsprendžiama.

    Išsiskyrimo priežastis – katino požiūris?

    Vėliau, pasak vyro, draugė pareiškė negalinti tęsti santykių, nes katinas jo nemėgsta. Tokie argumentai internete dažnai kelia audringas reakcijas, nes daliai žmonių augintiniai yra visavertė šeimos dalis, o kiti tai laiko emociniu spaudimu partneriui.

    „Ji pasakė, kad kai katė iškeliaus, vėl galėsime būti kartu. Katinas nugaišo, ji parašė, bet aš nebeatsakiau“, – sakė vyras, apibendrindamas, kaip baigėsi jų istorija.

    Diskusijose po tokiomis išpažintimis nuomonės paprastai išsiskiria. Vieni pabrėžia, kad augintinio gerovė, ypač jei jis senas ar sergantis, gali būti rimta priežastis nevykti nakčiai iš namų, kiti primena, kad sveiki santykiai remiasi pasitikėjimu ir gebėjimu derinti atsakomybes.

    Psichologai viešai ne kartą yra akcentavę, kad konfliktai dėl augintinių dažniausiai slepia gilesnę problemą: nesutampančius prisirišimo modelius, ribų neapibrėžtumą ir neišsakytus lūkesčius. Kai sprendimai priimami ultimatumu, o ne susitarimu, net ir nedidelis incidentas gali tapti galutiniu tašku.

  • Katinas staiga pradėjo vemti: rentgenas atskleidė šiurpą keliantį radinį nosyje

    Katinas staiga pradėjo vemti: rentgenas atskleidė šiurpą keliantį radinį nosyje

    Staigus negalavimas namuose

    Šeima pastebėjo, kad iki tol žvalus ir smalsus katinas netikėtai tapo apatiškas, ėmė vemti ir sparčiai silpo. Iš pirmo žvilgsnio simptomai galėjo priminti apsinuodijimą ar virškinimo sutrikimą, tačiau būklė blogėjo taip greitai, kad buvo nuspręsta nedelsti.

    Gyvūnas skubiai nuvežtas į veterinarijos kliniką, kur gydytojai, įvertinę simptomus, pasiūlė atlikti rentgeno tyrimą. Toks sprendimas dažnai pasirenkamas, kai įtariamas svetimkūnis, galintis sukelti vidinį sužalojimą ar užsikimšimą.

    Rentgenas parodė, ko niekas nesitikėjo

    Tyrimas atskleidė šokiruojantį vaizdą: katino nosies srityje buvo ilga siuvimo adata, pasislinkusi link ryklės. Aštrus daiktas galėjo sukelti stiprų skausmą, rijimo sutrikimus, kraujavimą ir pavojingas infekcijas, todėl situacija įvertinta kaip skubi.

    Veterinarai įtarė, kad adata įstrigo po to, kai katinas žaisdamas prarijo arba įkvėpė ją kartu su siūlu. Tokie atvejai pasitaiko, kai namuose paliekami lengvai pasiekiami smulkūs daiktai, o gyvūnas juos griebia kaip žaislą.

    Operacija ir svarbi pamoka šeimai

    Katinas buvo nedelsiant operuotas, kad svetimkūnis būtų pašalintas ir būtų išvengta komplikacijų. Po procedūros jam prireikė priežiūros ir stebėjimo, tačiau laiku suteikta pagalba leido stabilizuoti būklę ir pradėti sveikimą.

    „Tai buvo akimirka, kai supratome, kad net maža adata namuose gali tapti mirtinu pavojumi“, – sakė katino šeimininkai.

    Veterinarai primena, kad siūlai, adatos, gumytės, segtukai ar kiti smulkūs daiktai katėms ypač pavojingi, nes gali būti praryti arba įkvėpti. Tokiais atvejais svarbiausia neatidėlioti vizito: staigus vėmimas, letargija, seilėtekis, kosėjimas ar rijimo sunkumai gali reikšti svetimkūnį ir reikalauti skubios pagalbos.

  • „Action“ lentynose – katėms skirtas hitas už maždaug 1 eurą: šeimininkai perka masiškai

    „Action“ lentynose – katėms skirtas hitas už maždaug 1 eurą: šeimininkai perka masiškai

    Diskontinių prekių tinklo „Action“ gyvūnų skyriuje pirkėjai pastebi naują smulkią, bet populiarią prekę katėms – minkštą žaislą, kurio kaina siekia apie 1 eurą. Tokie pirkiniai dažnai išgraibstomi dėl paprastos priežasties: net ir pigesnės priemonės gali padėti užtikrinti katei reikalingą aktyvumą ir kasdienę protinę stimuliaciją.

    Katės, net ir gyvenančios bute, išlieka plėšrūnės pagal prigimtį, todėl joms svarbus medžioklės instinktą imituojantis žaidimas. Veterinarijos ir gyvūnų elgsenos specialistai pabrėžia, kad reguliarus žaidimas mažina nuobodulį, o kartu ir su juo susijusias elgesio problemas, tokias kaip draskymas, perdėtas miauksėjimas ar naktinis aktyvumas.

    Kas traukia kates?

    „Action“ siūlomi žaislai dažnai kuriami taip, kad patrauktų katės dėmesį skirtingais dirgikliais: tekstūra, garsais ar kvapu. Vienas populiariausių pasirinkimų – žaislai su katžole, kuri daugeliui kačių sukelia trumpalaikį susidomėjimo ir aktyvumo šuolį, nors dalis augintinių į ją nereaguoja visai.

    Renkantis tokį žaislą svarbiausia ne kaina, o saugumas: detalės turi būti tvirtai pritvirtintos, kad katė jų nenurytų, o pats žaislas neturėtų aštrių ar lengvai plyštančių elementų. Jei žaislas pradeda irti, jį verta nedelsiant pakeisti, ypač jeigu katė mėgsta kramtyti audinį.

    Kada žaislas iš tiesų padeda?

    Žaislas bus naudingiausias tada, kai taps kasdienės rutinos dalimi, o ne tik daiktu numestu ant grindų. Trumpi, bet aktyvūs 10–15 minučių žaidimo seansai kelis kartus per dieną daugeliui kačių padeda iškrauti energiją, palaikyti normalų kūno svorį ir sumažinti stresą.

    Svarbus ir šeimininko įsitraukimas: bendra veikla stiprina ryšį, didina pasitikėjimą ir leidžia lengviau pastebėti augintinio savijautos pokyčius. Jei katė staiga nustoja žaisti, tampa apatiška arba ima vengti judesio, tai gali būti ne charakterio bruožas, o sveikatos signalas, dėl kurio verta pasitarti su veterinaru.

    Pigi kaina – ne vienintelis argumentas

    Pastaraisiais metais auga susidomėjimas paprastomis, bet funkcionaliomis gyvūnų prekėmis, nes šeimininkai ieško būdų praturtinti katės aplinką neišleidžiant daug. Vis dėlto specialistai primena, kad geriausias rezultatas pasiekiamas derinant skirtingas priemones: žaislus, draskykles, slėptuves, aukštesnes vietas stebėjimui ir reguliarų dėmesį.

    Net ir už maždaug 1 eurą įsigytas žaislas gali tapti praktišku sprendimu, jei jis saugus ir skatina katę judėti. O tikrasis raktas į laimingą augintinį dažniausiai yra ne žaislų kiekis, o nuoseklus užimtumas ir kasdienė, katės poreikius atitinkanti rutina.

  • Atėjo į prieglaudą dėl vienos katės, bet išgirsta istorija pakeitė planą akimirksniu

    Atėjo į prieglaudą dėl vienos katės, bet išgirsta istorija pakeitė planą akimirksniu

    Vienas sprendimas, dvi senjorės

    Vyresnio amžiaus katės į prieglaudas neretai patenka ne dėl savo elgesio ar ligų, o dėl pasikeitusių šeimininkų aplinkybių. Tačiau būtent senjorams naujų namų paieškos dažniausiai užtrunka ilgiausiai, nes žmonės baiminasi didesnių veterinarinių išlaidų ir trumpesnio laiko kartu.

    Tokią realybę savo akimis pamatė Alicia, atvykusi į Exploits Valley SPCA prieglaudą. Moteris planavo priglausti vieną katę ir taip padėti gyvūnams, tačiau prieglaudoje išgirsta dviejų sesių istorija pakeitė jos sprendimą.

    Paliktos senatvėje, bet neišskirtos

    15 metų amžiaus katės Mya ir Hawkins į prieglaudą pateko po to, kai ankstesni šeimininkai nusprendė jų atsisakyti. Prieglaudos darbuotojai pasakojo, kad tokiais atvejais senjorės dažnai patiria stiprų stresą: iš pažįstamos namų aplinkos staiga atsiduria narve, apsuptos naujų kvapų ir garsų.

    Darbuotojai suprato, kad norint padidinti įsivaikinimo tikimybę, katėms būtų lengviau rasti namus atskirai. Vis dėlto Mya ir Hawkins buvo itin prisirišusios viena prie kitos, todėl jų išskirti nepavyko, beliko tikėtis reto scenarijaus, kai žmogus ryžtasi priglausti abi.

    „Išgirdau jų istoriją ir supratau, kad negaliu palikti jų prieglaudoje atskirai“, – sakė Alicia.

    Nauji namai ir grįžtantis pasitikėjimas

    Atvykusios į naujus namus katės, pasak prieglaudos bendruomenės, greitai ėmė drąsėti. Viena jų labiau mėgsta žmogaus artumą ir glaustosi ant kelių, kita dažniau stebi aplinką pro langą ir ilsisi savo guolyje, tačiau abi išlaikė stiprų ryšį tarpusavyje.

    Alicia namuose jau laukė kita katė, todėl didžiausias klausimas buvo, ar naujokės pritaps. Istorijoje pabrėžiama, kad adaptacija vyko sklandžiai: katės gana greitai priėmė viena kitą, o šeimininkė sako matanti, kaip senjorės pamažu atsigauna po patirto sukrėtimo.

    Gyvūnų gerovės specialistai dažnai primena, kad vyresnės katės paprastai būna ramesnės, labiau nuspėjamo elgesio ir dažnai lengviau prisitaiko prie namų ritmo nei labai jauni gyvūnai. Tokios įvaikinimo istorijos prieglaudoms tampa svarbiu signalu, kad net ir senjorams įmanoma rasti namus, ypač kai žmonės įvertina gyvūno istoriją ir jo poreikius.

  • Ant namo stogo smalsus katinas įstrigo ventiliacijoje: išgelbėjo ugniagesiai, bet drama tęsėsi

    Ant namo stogo smalsus katinas įstrigo ventiliacijoje: išgelbėjo ugniagesiai, bet drama tęsėsi

    Smalsumas ant stogo baigėsi spąstais

    Rybno vietovėje, Sochačevo apskrityje, naminis veislinis katinas, išlipęs pro atvirą langą ant stogo, nusprendė patyrinėti pastato ventiliacijos kanalą. Gyvūnas įlindo į angą ir greitai įstrigo, o šeimininkas, pamatęs, kad augintinis nebegali ištrūkti, iškvietė ugniagesius.

    Tokios situacijos nėra retos: katės mėgsta aukštį, siaurus praėjimus ir slėptuves, tačiau ventiliacijos šachtos ir kaminai joms gali tapti pavojingais spąstais. Įstrigęs gyvūnas rizikuoja patirti stresą, susižeisti bandydamas išsilaisvinti ar uždusti, jei tarpai per siauri.

    Gelbėjimo operacija pasisuko netikėtai

    Atvykę OSP Rybno ugniagesiai bandė pasiekti katiną per ventiliacijos kanalą, tačiau išsigandęs gyvūnas, užuot artėjęs link gelbėtojų, instinktyviai traukėsi gilyn. Tai apsunkino darbą, nes tokiose šachtose gyvūnas gali patekti į atšakas ir pasimesti pastato viduje.

    Šeimininkui tai buvo ypač įtempta akimirka: kuo ilgiau katė lieka uždaroje ertmėje, tuo didesnė rizika, kad ji įstrigs dar labiau arba susižalos. Gelbėtojams tokiais atvejais svarbiausia ne tik pasiekti gyvūną, bet ir neprovokuoti jo tolesnio bėgimo.

    „Panikos apimtas gyvūnas dažnai renkasi trauktis į gilesnes ertmes, net jei tai didina pavojų“, – sakė gelbėjimo darbuose dalyvavę ugniagesiai.

    Galiausiai katinas nustebino visus: jis pasirodė pas kaimynus vonios kambaryje, pro ventiliacijos groteles kyšojo tik jo galva. Nuėmus groteles, katinas buvo greitai ir saugiai išlaisvintas, o istorija baigėsi laimingai.

    Ką verta žinoti kačių šeimininkams

    Specialistai primena, kad atviri langai ir neužtikrintos angos yra viena dažniausių buitinių rizikų katėms, ypač gyvenant aukščiau arba turint priėjimą prie stogo. Svarbu įvertinti ne tik balkonų saugumą, bet ir tai, kur gyvūnas gali patekti per technines ertmes, ventiliacijos angas ar kaminus.

    Jei katė įstrigo ir jos nepavyksta išvilioti ramiai, nereikėtų bandyti jėga traukti už letenų ar uodegos, nes taip galima sukelti rimtų traumų. Tokiais atvejais saugiausia kviesti gelbėtojus arba gyvūnų gelbėjimo patirties turinčius specialistus ir stengtis kuo labiau sumažinti triukšmą bei stresą.

  • Iš kanalizacijos vamzdžio išgelbėjo kačiuką, bet po dviejų dienų teko grįžti – laukė staigmena

    Iš kanalizacijos vamzdžio išgelbėjo kačiuką, bet po dviejų dienų teko grįžti – laukė staigmena

    Gelbėtojai JAV, Niu Džersio valstijoje, sulaukė pranešimo apie kanalizacijos vamzdyje įstrigusį mažą kačiuką. Atvykę į vietą jie rado sušlapusį, purvu aplipusį jauniklį, kuris pats iš duobės ištrūkti nebegalėjo. Po kelių valandų gyvūnas jau buvo saugus prieglaudoje, pamaitintas ir apžiūrėtas specialistų.

    Prieglaudos darbuotojai kačiuką pavadino Stormi ir tikėjosi, kad po trumpos reabilitacijos jis galės keliauti į naujus namus. Tokiais atvejais pirmiausia vertinama bendra sveikata, dehidratacija, hipotermijos rizika ir galimi sužalojimai, o vėliau sprendžiama dėl skiepų bei tolimesnės priežiūros. Mažiems benamiams gyvūnams ypač svarbus greitas sušildymas ir reguliarus maitinimas.

    Vis dėlto po dviejų dienų prieglaudoje vėl suskambo telefonas. Praeiviai pranešė apie kitą benamį kačiuką, kuris, jų teigimu, yra toje pačioje vietoje, kur neseniai vyko gelbėjimo operacija. Gelbėtojai nedelsdami sugrįžo, nes tokiose situacijose laikas gali lemti gyvūno išlikimą.

    Atvykus paaiškėjo, kad kanalizacijos vamzdžio zonoje slėpėsi dar vienas mažylis. Jį taip pat pavyko greitai sugauti ir nugabenti į prieglaudą, kur kačiukas buvo apžiūrėtas, sušildytas ir pamaitintas. Nors jis buvo kiek mažesnis už Stormi, darbuotojai įtarė, kad tai gali būti sesutės, o antrąją praminė Sunny.

    Tokios istorijos nėra retos: kačiukai dažnai pasimeta, slepiasi šuliniuose, vamzdžiuose ar statybvietėse, o žmonės išgirsta miaukimą tik atsitiktinai. Specialistai pabrėžia, kad radus jauniklį svarbu pirmiausia įsitikinti, ar netoliese nėra motinos, o jei gyvūnas akivaizdžiai sužeistas ar įstrigęs, reikėtų kviesti gyvūnų gelbėtojus. Netinkami bandymai traukti patiems gali baigtis papildomais sužalojimais.

    Ši istorija baigėsi ypač sėkmingai: prieglaudos teigimu, abi katytės galiausiai buvo paimtos į tuos pačius namus. Įvaikinant du tos pačios vados kačiukus kartu, jiems dažnai lengviau adaptuotis naujoje aplinkoje, mažėja streso, o žaidimai tarpusavyje padeda nukreipti energiją ir greičiau formuoti gerus elgesio įpročius.

  • Katė akivaizdžiai rinkosi jos vaikiną: šeimininkė sugalvojo triuką, bet planas žlugo

    Katė akivaizdžiai rinkosi jos vaikiną: šeimininkė sugalvojo triuką, bet planas žlugo

    Dalis kačių šeimininkų pripažįsta, kad pasikeitus šeimos rutinai augintinio dėmesys gali krypti visai ne ten, kur tikimasi. Taip nutiko ir Tiffany, kuri pastebėjo, kad jos katinas Maple daugiau švelnumo rodo ne jai, o jos vaikinui Jintrinui.

    Gyvūnų elgsenos specialistai pabrėžia, kad katės nėra „pavydžios“ žmogaus prasme, tačiau jos jautriai reaguoja į pokyčius aplinkoje. Naujas žmogus namuose, pasikeitęs dienos režimas, mažiau bendrų ritualų ar stresas gali lemti, kad katė rinksis tą, su kuo jaučiasi saugiausiai ir ramiausiai.

    Kodėl katė pasirenka „mėgstamiausią“?

    Katės dažnai labiau prisiriša prie žmogaus, kuris mažiau spaudžia kontaktui ir leidžia pačiai inicijuoti bendravimą. Joms svarbūs prognozuojami veiksmai, švelnus balsas, pagarba asmeninei erdvei ir aiški kasdienė tvarka, todėl naujas partneris kartais tampa patrauklesnis net netyčia.

    Prisirišimą stiprina ir kvapas. Katės puikiai atpažįsta žmones pagal kvapą, o daiktai, įgėrę šeimininko ar šeimos nario kvapo, joms gali suteikti saugumo jausmą ir veikti kaip savotiška komforto zona.

    Triukas suveikė ne taip, kaip tikėjosi

    Tiffany pastebėjo, kad Maple itin noriai trinas prie daiktų, kurie kvepia Jintrinu, todėl sugalvojo „pervilioti“ katiną gudrybe. Ji pasiėmė dar neskalbtus vaikino sportinius marškinėlius ir tikėjosi, kad Maple atbėgs glaustytis jau prie jos.

    Tačiau realybė buvo kitokia: katinas nepuolė į glėbį, o veikiau atsargiai stebėjo situaciją ir neparodė didesnio entuziazmo. Po kelių nesėkmingų bandymų Tiffany nusprendė nebespausti augintinio ir susitaikyti su tuo, kad katės simpatijų neįmanoma išsireikalauti.

    „Labai džiaugiuosi, kad mano katinas ir mano vaikinas taip gerai sutaria ir kad mūsų namuose kasdien tiek daug meilės“, – sakė Tiffany.

    Ką pataria elgsenos specialistai?

    Norint sustiprinti ryšį su kate, dažniausiai veiksmingiausia grįžti prie paprastų, kasdienių ritualų: reguliarus šėrimas, ramūs žaidimai, skanėstai už pageidaujamą elgesį ir galimybė katei pačiai rinktis kontaktą. Svarbu nebausti ir nekelti balso, nes tai neretai tik didina įtampą ir tolina gyvūną.

    Jei katės elgesys staiga pasikeitė, ji tapo irzli, vengia žmonių, pradėjo šlapintis ne vietoje ar agresyviai reaguoti į prisilietimus, specialistai rekomenduoja pirmiausia pasitarti su veterinaru. Skausmas ar sveikatos problemos gali atrodyti kaip „charakteris“ ar „pavydas“, nors iš tiesų tai būna signalas, kad gyvūnui bloga.