CP v2

Category: Įdomybės

  • Žvejai Meksikos įlankoje pamatė tamsų siluetą: manė, kad vėžlys, bet tiesa sukrėtė

    Žvejai Meksikos įlankoje pamatė tamsų siluetą: manė, kad vėžlys, bet tiesa sukrėtė

    Meksikos įlankoje žvejojusio laivo įgula patyrė akimirką, kuri planuotą išvyką pavertė gelbėjimo operacija. Atviroje jūroje žmonės pastebėjo tamsų siluetą, kuris iš tolo priminė jūrų vėžlį, tačiau priartėjus vaizdas pasirodė visai kitoks.

    Iš vandens kyšojęs padaras turėjo rusvą kailį ir akivaizdžiai kovojo su bangomis, kad nenuskęstų. Įgula suprato, kad tai ne vėžlys, o į bėdą patekęs kačiukas, kuris, sprendžiant iš būklės, buvo išsekęs ir sušlapęs iki kaulų.

    Netikėtas radinys atviroje jūroje

    Kačiuką žvejai ištraukė graibštais ir nedelsdami perkėlė į laivo denį. Kad gyvūnas neatšaltų ir atgautų jėgas, jį apvyniojo rankšluosčiu, o kelionės metu laikė šilčiau ir stebėjo jo būklę.

    Tokiose situacijose pavojingiausi yra pirmieji momentai: mažiems gyvūnams sūrus vanduo, vėjas ir banguojanti jūra greitai sukelia hipotermiją, o išsekimas apsunkina kvėpavimą. Įgula pasirinko saugiausią taktiką: kuo greičiau gyvūną iškelti iš vandens, sušildyti ir pargabenti į krantą.

    „Jam prireikė laiko atsigauti. Laikiau jį ant kelių ir vairavau, kol jis ėmė rimti“, – sakė žvejybos reiso organizatorius Steve Crews.

    Kas nutiko kačiukui?

    Pasiekus krantą, vienas įgulos narių ėmėsi iniciatyvos padėti surasti kačiukui namus. Socialiniuose tinkluose pasidalintos nuotraukos ir pasakojimas apie gelbėjimą sulaukė didelio dėmesio, o norinčių priglausti gyvūną atsirado greitai.

    Kaip kačiukas atsidūrė atviroje jūroje, tiksliai nežinoma. Tarp svarstytų versijų minėta, kad jis galėjo būti paliktas tyčia, nuplautas nuo kranto srovės ar audros, taip pat neatmesta galimybė, kad gyvūnas į vandenį pateko iš kokio nors laivo.

    „Manau, kad tiesiog padarėme tai, ką būtų padaręs bet kas. Buvome tinkamoje vietoje tinkamu metu“, – sakė S. Crews.

    Ką daryti radus gyvūną vandenyje?

    Specialistai pabrėžia, kad iš vandens ištrauktą gyvūną svarbiausia švelniai sušildyti ir kuo greičiau perduoti veterinarams ar gyvūnų gelbėtojams. Staigus kaitinimas, maitinimas ar bandymas girdyti iškart gali pakenkti, ypač jei gyvūnas prarijo vandens ar yra šoko būsenoje.

    Ši istorija baigėsi laimingai: kačiukas atsigavo ir galiausiai pateko į nuolatinius namus. Žvejams tai tapo išvyka, kurią jie prisimins ne dėl laimikio, o dėl išgelbėtos gyvybės.

  • Katė slepiasi ir renkasi dėžes? Elgsenos specialistė paaiškino, ką tai iš tiesų reiškia

    Katė slepiasi ir renkasi dėžes? Elgsenos specialistė paaiškino, ką tai iš tiesų reiškia

    Katės neretai stebina net ir patyrusius augintojus: jos gali miegoti po 12–16 valandų per parą, o vietą poilsiui kartais pasirenka ten, kur žmogui atrodytų visai nepatogu. Kartoninė dėžė, skalbinių krepšys, spintos lentyna ar net nešiojamojo kompiuterio klaviatūra katei dažnai atrodo geresnė išeitis nei minkštas guolis.

    Gyvūnų elgsenos specialistai pabrėžia, kad toks pasirinkimas dažniausiai nėra užsispyrimas ar bandymas erzinti šeimininką. Dažnu atveju tai susiję su instinktu ieškoti saugios, kontroliuojamos erdvės, kurioje lengva stebėti aplinką ir kartu likti mažiau pastebimai.

    Kodėl katė renkasi ankštą erdvę?

    Katėms būdingas polinkis slėptis ir ilsėtis uždarose, ankštose vietose primena natūralų elgesį gamtoje. Tokiose erdvėse gyvūnas jaučiasi labiau apsaugotas: sumažėja netikėtų dirgiklių, o įėjimai paprastai būna lengvai kontroliuojami.

    Ankšta vieta katės organizmui padeda ir praktiškai: šiluma mažiau išsisklaido į šonus, todėl dėžėje ar mažame guolyje kūnas greičiau sušyla. Dėl šios priežasties jos dažnai ieško vietų prie radiatorių, ant palangių ar ant elektronikos, kuri skleidžia šilumą.

    Ką sako miego poza?

    Katės kūno kalba miego metu gali daug pasakyti apie jos savijautą. Kai gyvūnas miega išsitiesęs, atidengęs pilvą, dažnai tai rodo pasitikėjimą aplinka ir didesnį atsipalaidavimą.

    Tuo tarpu susisukusi, į kamuoliuką sutraukta poza gali reikšti norą taupyti šilumą, o kartais ir atsargumą. Jei katė staiga ima dažniau slėptis, vengia kontakto, keičiasi apetitas ar higienos įpročiai, tai gali būti signalas, kad verta pasitarti su veterinaru.

    Kada slėpimasis rodo stresą?

    Specialistai atkreipia dėmesį, kad slėpimasis katei yra ir būdas susitvarkyti su stresu. Triukšmas, svečiai, remontas, kiti gyvūnai namuose ar net per dažni aplinkos pokyčiai gali paskatinti katę ieškoti vietos, kur ji jaustųsi saugiau.

    Jei norite padėti, geriausia neskubinti ir netraukti katės iš slėptuvės per prievartą. Naudingiau namuose sukurti kelias saugias zonas, kur gyvūnas galėtų pasislėpti, bei užtikrinti stabilų dienos ritmą: maitinimą, žaidimus ir poilsį panašiu metu.

    Kartoninė dėžė ar spintos kampas daugeliu atvejų nėra blogas įprotis, o natūrali katės strategija jaustis ramiau. Stebint elgesio pokyčius ir reaguojant į galimus streso šaltinius, dažniausiai pavyksta išlaikyti gerą augintinio savijautą be papildomų intervencijų.

  • Katė automobilyje – dažna klaida gali brangiai kainuoti: bauda iki 114 eurų ir rizika avarijai

    Katė automobilyje – dažna klaida gali brangiai kainuoti: bauda iki 114 eurų ir rizika avarijai

    Vasarą vis daugiau žmonių į keliones automobiliu vežasi kates, tačiau augintinio saugumas kelyje dažnai nuvertinamas. Katė, palikta laisvai judėti salone ar laikoma ant vairuotojo kelių, gali staiga išgąsdinti, užlipti ant pedalų ar užstoti matomumą, o tai realiai didina avarijos riziką.

    Tokiose situacijose problema tampa ne tik gyvūno gerovė, bet ir Kelių eismo taisyklių laikymasis. Praktikoje pareigūnai vertina, ar krovinys ir keleiviai vežami taip, kad nekeltų pavojaus eismui, todėl netinkamai vežamas gyvūnas gali būti traktuojamas kaip pavojų keliantis veiksnys.

    Kokia bauda gresia?

    Originaliame tekste minima 500 zlotų bauda. Perskaičiavus, tai sudaro apie 114 eurų, tačiau reali sankcija priklauso nuo šalies, kurioje esate sustabdyti, ir nuo konkrečių aplinkybių, pavyzdžiui, ar gyvūnas trukdė vairuoti arba sukėlė eismo įvykį.

    Jeigu dėl netinkamo vežimo gyvūnas patiria stresą, sužalojamas ar jam sudaromos akivaizdžiai netinkamos sąlygos, gali būti taikomos ir gyvūnų gerovės nuostatos. Tokiais atvejais vertinama ne tik eismo sauga, bet ir atsakomybė už žiaurų elgesį ar nepriežiūrą.

    Saugiausias sprendimas kelionei

    Veterinarijos specialistai ir eismo saugos praktika sutaria dėl vieno: saugiausia katę vežti uždarame transporte, skirtame gyvūnams. Transportavimo dėžė turi būti parinkta pagal katės dydį, kad ji galėtų patogiai atsistoti ir apsisukti, bet kartu nejudėtų per daug staigiai stabdant.

    Transporterį rekomenduojama pritvirtinti saugos diržu ant galinės sėdynės arba stabiliai įtvirtinti taip, kad jis neslystų. Papildomai padeda neslystantis pagrindas ar sėdynės užvalkalas, o viduje pravartu pakloti sugeriantį paklotą ir pažįstamą audinį su namų kvapu, kad kelionė keltų mažiau streso.

    Dažna klaida, kuri sukelia bėdų

    Viena blogiausių praktikų – leisti katei vaikščioti po saloną, ypač vairuotojo zonoje. Net ir rami katė, išsigandusi garso, staigaus manevro ar nepažįstamų kvapų, gali tapti nenuspėjama, o vairuotojui pakanka sekundės prarasti dėmesį, kad situacija taptų pavojinga.

    Jeigu katė itin jautriai reaguoja į keliones, prieš ilgesnį maršrutą verta pasitarti su veterinaru dėl streso mažinimo priemonių ir pasiruošimo. Keli trumpi pasivažinėjimai prieš atostogas dažnai padeda augintiniui priprasti, o šeimininkui leidžia įsitikinti, kad pasirinktas vežimo būdas iš tiesų saugus.

  • Didieji pokyčiai Britanijoje: ar Dauningo gatvėje 10 liks katinas Larry ir kas atsikrausto?

    Didieji pokyčiai Britanijoje: ar Dauningo gatvėje 10 liks katinas Larry ir kas atsikrausto?

    Po Jungtinės Karalystės parlamento rinkimų keičiasi ne tik šalies politinis kursas, bet ir kasdienybė Dauningo gatvėje 10. Čia jau 11 metų gyvena vienas žinomiausių rezidencijos „darbuotojų“ – katinas Larry, oficialiai vadinamas vyriausiuoju pelių gaudytoju.

    13 metų sulaukęs rudas ir baltas katinas į premjero rezidenciją atkeliavo 2011 metais iš Londono gyvūnų prieglaudos „Battersea Dogs & Cats Home“. Jis greitai tapo viešumoje atpažįstamu simboliu: fotografai jį fiksuoja prie įėjimo, o jo paskyra socialiniame tinkle X sutraukė milijonus sekėjų.

    Per daugiau nei dešimtmetį Larry matė besikeičiančius ministrus pirmininkus ir politines audras, tačiau pats iš rezidencijos nesitraukė. Jis tarnybą pradėjo Davido Camerono laikais, vėliau „dirbo“ su Theresa May, Borisu Johnsonu, Liz Truss ir Rishi Sunaku.

    Katinas garsėja ne tik ramiais pasirodymais prieš kameras, bet ir charakteriu. Viešumoje ne kartą aptarta jo įtampa su kitais valdžios kvartalo gyvūnais, o kartais jis tapdavo netikėtu fonu diplomatiniams vizitams, kai svečiai ar apsauga priversti prisitaikyti prie jo maršruto prie vartų.

    Kas pasikeitė po rinkimų?

    Rinkimus Jungtinėje Karalystėje laimėjo Leiboristų partija, o naujuoju ministru pirmininku tapo Keiras Starmeris. Tai reiškia, kad Dauningo gatvėje 10 įsikuria nauja komanda, o kartu su ja – ir nauji kasdieniai įpročiai, kurie neišvengiamai paliečia ir rezidencijos augintinius.

    Reuters skelbė, kad ryškiausia permaina artimiausiu metu bus susijusi ne su protokolu, o su dar vienu gyvūnu namuose. Keiras Starmeris augina katę, vardu JoJo, kuri turėtų persikelti į oficialią premjero rezidenciją.

    Taigi Larry, ilgą laiką buvęs vienintelis ryškus rezidencijos katinas, gali turėti naują „kolegą“ po tuo pačiu stogu. Atsižvelgiant į ankstesnes Larry dvikovas su kitais valdininkų katinais, daliai gerbėjų kyla klausimas, ar susitikimas bus taikus.

    Ar Larry gali būti „atleistas“?

    Nėra požymių, kad Larry prarastų savo vaidmenį – jis jau tapo tradicijos dalimi, kuri išlieka net keičiantis politinėms daugumoms. Ilgametė praktika rodo, kad šis rezidencijos „pareigūnas“ nėra siejamas su konkrečia partija, o veikiau su pačia institucine kasdienybe.

    Vis dėlto naujo augintinio atsikraustymas gali pakeisti rezidencijos rutiną. Ar tai taps žavia istorija apie dviejų kačių sugyvenimą, ar dar viena vieša drama prie Dauningo gatvės durų, paaiškės jau artimiausiais mėnesiais.

  • Katė prieš kamerą parodė, kaip pasiilgo šeimininkės: įrašas sugraudino milijonus

    Katė prieš kamerą parodė, kaip pasiilgo šeimininkės: įrašas sugraudino milijonus

    Išvykimas studijuoti ar ilgesnė kelionė dažnai reiškia ne tik pokyčius žmogui, bet ir stresą namuose likusiam augintiniui. Socialiniuose tinkluose išplitęs vaizdo įrašas parodė, kaip katė reaguoja į šeimininkės išsikraustymą, ir per trumpą laiką sulaukė milžiniško dėmesio.

    Šiuo atveju jauna mergina, pradėjusi studijas, paliko katę tėvų namuose. Kad ryšys nenutrūktų, šeima virtuvėje įrengė kamerą su mikrofonu, o šeimininkė kartais galėjo stebėti augintinę ir prabilti jai balsu.

    Katė greitai perprato, kad balsas sklinda iš prie lubų pritvirtinto įrenginio, ir pradėjo į jį reaguoti. Vieną dieną ji priėjo prie kameros ir atliko gestą, kurį daugelis žiūrovų suprato kaip akivaizdų ilgesio ženklą.

    Įrašas sulaukė beveik 6 000 000 peržiūrų, o komentaruose žmonės dalijosi panašiomis patirtimis, kai tenka išsiskirti su gyvūnu. Dalis žiūrovų prisipažino, kad tokie vaizdai verčia svarstyti, ar ilgesnės išvykos apskritai vertos emocinės kainos.

    Veterinarijos elgsenos specialistai pabrėžia, kad katės, nors dažnai laikomos savarankiškomis, gali stipriai prisirišti prie žmogaus ir jautriai reaguoti į rutinos pokyčius. Ilgesys ir nerimas dažniau pasireiškia, kai keičiasi namų ritmas, sumažėja dėmesio ar atsiranda naujų dirgiklių.

    Tokiose situacijose svarbu išlaikyti įprastą šėrimo ir žaidimų režimą, užtikrinti slėptuves bei ramias vietas, o išvykusio šeimininko kvapas ant drabužio ar pledo kartais padeda gyvūnui nusiraminti. Nuotolinės kameros gali būti naudingos stebėjimui, tačiau jos nepakeičia kasdienio kontakto, todėl svarbiausia yra patikima priežiūra ir stabilumas namuose.

    Nors dauguma kačių ilgainiui prisitaiko, emocinis krūvis neretai tenka pačiam šeimininkui. Virusinis įrašas dar kartą priminė, kad ryšys su augintiniu nėra vien įprotis, o reali, abipusė prisirišimo forma, kurią išsiskyrimas gali sustiprinti.

  • Brangiausias šuo pasaulyje kainavo 1 800 000 eurų: Tibeto mastifų manija baigėsi žiauriai

    Brangiausias šuo pasaulyje kainavo 1 800 000 eurų: Tibeto mastifų manija baigėsi žiauriai

    Meilė šuniui dažnai vadinama neįkainojama, tačiau kai kurios veislės augintinių rinkoje virsta prabangos preke. Ryškiausias pavyzdys – Tibeto mastifai, kurie prieš dešimtmetį Kinijoje tapo statuso simboliu, o pavieniai sandoriai pasiekė rekordines sumas.

    2014 metais plačiai nuskambėjo atvejis, kai Tibeto mastifas Hóng Dōng buvo parduotas maždaug už 1 800 000 eurų. Toks įkainis suveikė kaip reklama visai veislei: kilus paklausai, augintojai ėmė masiškai veisti šunis, o rinkoje susiformavo burbulo požymiai.

    Tibeto mastifas kaip prabangos ženklas

    Tibeto mastifas – didelis, savarankiško būdo šuo, istoriškai naudotas kaip sargybinis Himalajų regionuose. Dėl tankaus kailio, įspūdingo sudėjimo ir reputacijos jis ilgainiui imtas sieti su prestižu, ypač ten, kur gyvūnas tampa ne tik augintiniu, bet ir socialinio statuso demonstracija.

    Kinijoje ši veislė kurį laiką buvo vadinama prabangos atributu, o kainas kėlė ir ribota pasiūla, ir viešai aptarinėjami rekordai. Tačiau ekspertai pabrėžia, kad didelė kaina ne visada reiškia gerą sveikatą ar atsakingą veisimą, ypač kai rinką užvaldo greito pelno logika.

    Paklausa paskatino piktnaudžiavimą

    Augant kainoms, išaugo ir pagundos. Viešojoje erdvėje buvo aptarinėjami atvejai, kai šunims galėjo būti naudojami preparatai, siekiant dirbtinai padidinti kūno masę ir sukurti įspūdingesnę išvaizdą, o dalis veisėjų bandė konkuruoti ne kokybe, o efektu.

    Gyvūnų gerovės organizacijos ne kartą įspėjo, kad tokios mados dažnai baigiasi žiauriai: kai paklausa krenta, neatsakingo veisimo pasekmės lieka gyvūnams. Be to, dideliems, stipriems šunims reikia patyrusių šeimininkų, tinkamos socializacijos, erdvės ir nuoseklios priežiūros, o tai ne visada įvertinama impulsyviai perkant.

    Kai prabanga nuvertėja, nukenčia gyvūnai

    Rinkos burbulams būdinga, kad po staigaus šuolio seka nuosmukis. Kai Tibeto mastifų kaina ir paklausa sumenko, žiniasklaidoje daugėjo pranešimų apie perpildytus veislynus, paliekamus ar perparduodamus šunis ir apskritai suprastėjusias gyvūnų laikymo sąlygas.

    Gyvūnų teisių gynėjai yra viešinę ir gelbėjimo operacijas, kai šunys buvo vežami itin prastomis sąlygomis, o dalis jų neišgyveno. Tokios istorijos tapo perspėjimu, kad augintinio pavertimas prabangos simboliu gali turėti tragiškų padarinių, jei rinką reguliuoja ne atsakomybė, o mada.

    Specialistai primena, kad renkantis veislinį šunį svarbiausia – ne rekordai, o dokumentuota kilmė, sveikatos tyrimai, veisėjo reputacija ir aiškios laikymo sąlygos. O tiems, kurie ieško draugo, dažnai siūloma apsvarstyti prieglaudas, kuriose netrūksta šunų, laukiančių namų.

  • Kraikas išduoda iškart: vienas virtuvės ingredientas per minutes numalšina kvapą

    Kraikas išduoda iškart: vienas virtuvės ingredientas per minutes numalšina kvapą

    Kraiko dėžė katei yra kasdienė būtinybė, tačiau net ir kruopščiai prižiūrima ji gali skleisti nemalonų kvapą. Dažniausiai problema kyla dėl amoniako, kuris susidaro šlapimui skaidantis, o kvapas ypač sustiprėja šiltesnėse patalpose ar esant prastesnei ventiliacijai.

    Prie kvapo prisideda ir netinkamai parinktas kraikas, per maža dėžė ar jos vieta judrioje erdvėje. Kai kurios katės vengia nešvarios dėžės ir pradeda šlapintis šalia, todėl kvapo problema dar labiau paaštrėja ir tampa ne tik higienos, bet ir elgesio klausimu.

    Vienas ingredientas iš virtuvės

    Vienas paprasčiausių būdų sumažinti kvapą yra valgomoji soda. Ji padeda neutralizuoti rūgštes ir sugeria kvapus, todėl dažnai naudojama buityje šaldytuvams, kilimams ar batams gaivinti, o mažais kiekiais gali būti pritaikoma ir kraiko dėžėje.

    Praktinis būdas paprastas: ant švarios, sausos kraiko dėžės dugno pabarstykite labai ploną sodos sluoksnį ir tik tada berkite naują kraiką. Svarbu nepadauginti, kad dalis sodos nekiltų į orą ir neerzintų kvėpavimo takų nei katei, nei žmogui, ypač jei namuose yra alergiškų ar sergančių astma.

    Kaip dažnai tvarkyti dėžę?

    Kvapo kontrolė prasideda nuo rutinos. Išmatas ir sušokusį kraiką geriausia šalinti kasdien, nes būtent užsistovėję teršalai greičiausiai ima skleisti intensyvų kvapą ir skatina bakterijų dauginimąsi.

    Visą kraiką ir pačią dėžę verta išplauti reguliariai, atsižvelgiant į kraiko tipą ir namuose laikomų kačių skaičių. Plaunant geriausia rinktis švelnias, bekvapes priemones ir kruopščiai nuskalauti, nes stiprūs kvapai gali atbaidyti katę nuo dėžės.

    Kada kvapas signalizuoja problemą?

    Jei kvapas staiga tapo neįprastai aitrus, o katė dažniau šlapinasi, ilgiau tūno dėžėje ar šlapimas matomai pakitęs, vien higienos priemonių gali nepakakti. Tokiais atvejais verta pasitarti su veterinaru, nes šlapimo takų uždegimai ar kitos sveikatos bėdos gali keisti kvapą ir elgesį.

    Tvarkinga kraiko dėžė, tinkamas kraikas, gera ventiliacija ir saikingai naudojama soda dažniausiai leidžia greitai suvaldyti nemalonius kvapus. Tai paprastas sprendimas, kuris padeda išlaikyti švaresnius namus ir sumažina riziką, kad katė pradės vengti savo tualeto.

  • Šuns Baltico istorija sukrėtė pasaulį: Gdynėje atidengtas jo paminklas, plūsta minios

    Šuns Baltico istorija sukrėtė pasaulį: Gdynėje atidengtas jo paminklas, plūsta minios

    Gdynėje birželio 24 dieną atidengtas paminklas šuniui Balticui, kurio išgelbėjimo istorija 2010 metais apskriejo ne tik Lenkiją, bet ir užsienio žiniasklaidą. Skulptūra pastatyta prie Marina Yacht Parko, kur ją jau lanko turistai ir miestiečiai.

    Balticas išgarsėjo po dramatiško gelbėjimo Baltijos jūroje, kai buvo pastebėtas dreifuojantis ant ledo lyties atviroje jūroje. Tuomet įgula, plaukusi moksliniu laivu r/v „Baltica“, ryžosi operacijai, kuri anuomet buvo apibūdinama kaip itin rizikinga dėl šalčio ir bangavimo.

    Gelbėjimas atviroje jūroje

    2010 metų sausio 25 dieną, apie 15.40 valandą, jūrininkai aptiko šunį maždaug 15 jūrmylių nuo kranto. Tai yra apie 28 kilometrus, o tokioje distancijoje žiemą gresia greita hipotermija net ir žmogui, jau nekalbant apie gyvūną.

    Pasak istorijos dalyvių, šuo kelias dienas laikėsi ant ledo, krito į vandenį ir vėl užlipdavo atgal. Gelbėjime dalyvavęs jūrų gelbėtojas ir gyvūnų globos aktyvistas Adamas Buczyńskis, tuomet dirbęs laive mechaniku, į šunį plaukė pripučiama valtimi.

    „Mačiau, kad jis jau nebeturi jėgų, todėl delsti buvo neįmanoma“, – sakė Adamas Buczyńskis.

    Po kelių dienų Balticas buvo oficialiai įtrauktas į laivo komandą ir tapo savotišku įgulos simboliu. Vėliau, A. Buczyńskiui išėjus į pensiją, šuo apsigyveno kartu su juo ir dar kelerius metus dalyvavo gelbėjimo veiklose kaip tarnybinis šuo.

    Nuo pasaulinės šlovės iki paminklo

    Baltico istoriją anuomet plačiai nušvietė tarptautinė žiniasklaida, o pats šuo tapo atpažįstamas tarp Trijų miestų pakrantės gyventojų ir turistų. Gdynė jam suteikė garbės simbolinį titulą, o gelbėtojai sulaukė šimtų laiškų ir padėkų iš įvairių šalių.

    Šuo mirė 2017 metų spalio 28 dieną, sulaukęs 15 metų. Paminklo idėja siejama su noru įamžinti ne tik neįprastą išsigelbėjimą, bet ir žmonių ryžtą padėti, kai situacija atrodė beveik beviltiška.

    Skulptūroje Balticas pavaizduotas realaus dydžio, pastatytas ant formos, primenančios ledo lytį. Greta pateikiamas trumpas jo istorijos aprašas lenkų ir anglų kalbomis, o sprendiniai pritaikyti taip, kad su informacija galėtų susipažinti ir žmonės su negalia.

    Kodėl ši istorija vis dar traukia žmones?

    Gyvūnų gelbėjimo istorijos dažnai tampa visuomenės dėmesio centru, nes jose susitinka emocija ir konkretus veiksmas, kurį gali suprasti kiekvienas. Baltico atvejis išsiskyrė tuo, kad gelbėjimas vyko atviroje jūroje, esant žiemiškoms sąlygoms, o šuns ištvermė tapo istorijos ašimi.

    Gdynės savivaldybė tikisi, kad paminklas taps nauju traukos tašku prieplaukos zonoje ir kartu primins apie atsakomybę už gyvūnus. Vietos bendruomenė jau dabar jį vadina simboliniu sargu, pasitinkančiu į uostą grįžtančius jūrininkus.

  • Naminis skanėstas katei per kelias minutes: veterinarų patarimai, ko vengti dėl nutukimo

    Naminis skanėstas katei per kelias minutes: veterinarų patarimai, ko vengti dėl nutukimo

    Katės dažnai prašo skanėstų tarp pagrindinių maitinimų, tačiau net ir nedidelės „užkandžių“ porcijos gali greitai padidinti dienos kalorijų kiekį. Veterinarai pabrėžia, kad dažnas gardėsių dalijimas, ypač kaloringais produktais, siejamas su didesne antsvorio ir nutukimo rizika.

    Tinkamas režimas priklauso nuo katės amžiaus, aktyvumo ir sveikatos būklės, bet bendra taisyklė paprasta: skanėstai turi papildyti, o ne pakeisti subalansuotą racioną. Daugeliu atvejų jie turėtų sudaryti tik nedidelę dienos energijos dalį, o pagrindą turi sudaryti visavertis pašaras arba suderintas natūralus maistas.

    Kaip protingai maitinti katę?

    Katės yra smulkūs, dažnai valgantys plėšrūnai, todėl joms įprasta ėsti mažesnėmis porcijomis kelis kartus per dieną. Kai kurios katės, gaudamos vieną ar dvi dideles porcijas, vėliau intensyviai prašo maisto, nors realiai kalorijų jau būna gavusios pakankamai.

    Norint sumažinti nuolatinį elgetavimą, dažnai padeda pastovesnis grafikas ir mažesnės porcijos, paskirstytos per dieną. Taip pat naudingi interaktyvūs žaislai ar maisto dėlionės, kai katė skanėstą turi „susimedžioti“ žaidimo metu, o ne gauti už dyką.

    Paprastas naminis skanėstas

    Jei norite greito ir aiškios sudėties gardėsio, paprasta išeitis yra nedidelis kąsnelis kokybiškos mėsos. Galima suformuoti mažą rutuliuką iš maltos mėsos arba panaudoti smulkintą virtą vištieną, kad porcija būtų tikrai maža ir patogi duoti kaip apdovanojimą.

    Į tokį mėsos kąsnelį kai kurie šeimininkai įdeda smulkų, katėms tinkamą priedą, pavyzdžiui, šiek tiek petražolės ar krapo lapelio. Vis dėlto svarbiausia nepersistengti su augaliniais priedais ir stebėti, ar augintiniui neatsiranda virškinimo sutrikimų, nes kačių tolerancija „įvairesniems“ ingredientams skiriasi.

    Alternatyva gali būti konservuotas tunas, tačiau jis turėtų būti duodamas tik kaip retas skanėstas ir labai mažais kiekiais. Kasdieniam šėrimui geriau rinktis visavertį kačių pašarą, o „žmogišką“ maistą palikti tik kaip atsargų, protingai dozuojamą priedą.

    Kaip neprivesti prie antsvorio

    Nutukimas katėms nėra vien estetinė problema: jis gali didinti sąnarių, širdies ir kraujotakos, cukrinio diabeto bei kepenų sutrikimų riziką. Svoris dažniausiai auga nepastebimai, todėl verta periodiškai pasverti katę ir aptarti jos kūno kondiciją per profilaktines apžiūras.

    Saugiausia strategija paprasta: skanėstus naudokite kaip retą atlygį, o ne nuolatinį „antrą maitinimą“. Jei katė linkusi tukti, padeda tikslus porcijų sverimas, mažesnio kaloringumo racionas, daugiau žaidimų ir aiški taisyklė namuose, kad visi šeimos nariai laikytųsi vienodų maitinimo susitarimų.

    Jei kyla abejonių, kiek ir kokių skanėstų galima duoti būtent jūsų katei, geriausia pasitarti su veterinaru. Tai ypač svarbu sterilizuotoms katėms, vyresniems augintiniams ir tiems, kurie jau turi antsvorio ar lėtinių ligų.

  • Paliko šunį įkaitusiame automobilyje: temperatūra šokiravo veterinarus, pradėtas tyrimas

    Paliko šunį įkaitusiame automobilyje: temperatūra šokiravo veterinarus, pradėtas tyrimas

    Lenkijos Kaliszo mieste pareigūnai gavo pranešimą apie dobermaną, paliktą užrakintame automobilyje per didelį karštį. Į įvykio vietą atvykę policijos ir savivaldybės tarnybų atstovai išdaužė automobilio stiklą, kad kuo greičiau ištrauktų silpstantį gyvūną.

    Šuo buvo skubiai perduotas veterinarijos specialistams, tačiau jo būklė jau buvo kritinė. Pasak gyvūnų prieglaudos atstovų, vežant į kliniką šuns kūnas buvo toks įkaitęs, kad darbuotojai, bandydami jį vėsinti šlapiais rankšluosčiais, nusidegino rankas.

    Karštis automobilyje – mirtinas spąstas

    Veterinarijos klinikoje užfiksuota itin aukšta šuns kūno temperatūra – 42,9 laipsnio. Normali šuns kūno temperatūra paprastai siekia apie 37,5–39 laipsnius, todėl toks rodiklis laikomas gyvybei pavojingu ir rodo šilumos smūgį.

    Specialistai pabrėžia, kad net trumpam paliktas gyvūnas automobilyje gali perkaisti per kelias minutes, nes salono temperatūra kyla labai greitai. Net ir pavėsis ar praviras langas dažnai nesuteikia pakankamos apsaugos, ypač kai oro temperatūra viršija 30 laipsnių.

    Šuo neišgyveno, savininkui gresia atsakomybė

    Nors veterinarai bandė stabilizuoti gyvūno būklę, tą pačią dieną vėlai vakare šuo nugaišo. Tarnybos nustatė šuns savininko tapatybę – tai 26 metų vyras, kurio organizme patikrinimo metu fiksuotas beveik vienas promilės alkoholio.

    Policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl žiauraus elgesio su gyvūnu. Pagal Lenkijoje galiojančias gyvūnų apsaugos nuostatas už tokį elgesį gali grėsti laisvės atėmimo bausmė iki 3 metų.

    Kada galima imtis veiksmų?

    Gelbėtojai ir policija primena, kad pastebėjus automobilyje silpstantį vaiką ar gyvūną svarbiausia yra nedelsti ir kviesti pagalbą. Praktikoje sprendimai priimami pagal realią grėsmę gyvybei, o kritiniais atvejais gali būti pateisinamas ir automobilio stiklo išdaužimas, jei tai vienintelis būdas greitai išgelbėti.

    Ekspertai ragina per karščius planuoti keliones taip, kad gyvūnas niekada neliktų vienas užrakintame automobilyje, net ir trumpam. Šilumos smūgis gali sukelti organų pažeidimus, sąmonės praradimą ir mirtį, o pagalba ne visada spėja laiku.