CP v2

Category: Kultūra

  • Cristiano Ronaldo ir Georginos vestuvės: liudytojai, vaikų dalyvavimas ir turto atskyrimo sutartis

    Cristiano Ronaldo ir Georginos vestuvės: liudytojai, vaikų dalyvavimas ir turto atskyrimo sutartis

    Nauji duomenys iš santuokos dokumentų

    Portugalijos žiniasklaidoje pasirodę duomenys atskleidė daugiau detalių apie Cristiano Ronaldo ir Georginos Rodríguez civilinę santuoką. Skelbiama, kad ceremonija įvyko poros namuose Kaskaise, o joje dalyvavo artimiausi šeimos nariai ir liudytojai.

    Ši santuoka ilgai kaitino gerbėjų ir bulvarinės žiniasklaidos vaizduotę, tačiau pora pasirinko privatų formatą. Viešai aptariama ne tik pati ceremonija, bet ir teisiniai sprendimai, kurie dažnai tampa aktualūs itin dideles pajamas gaunantiems asmenims.

    Dokumentuose nurodoma, kad ceremonijoje dalyvavo penki poros vaikai. Taip pat minimi keturi liudytojai, tarp jų Ronaldo bičiulis iš jaunystės laikų ir Georginos sesuo, taip pat Ispanijos juvelyras su žmona.

    Teigiama, kad santuoką įformino registratorė, atvykusi iš Porto. Tokia praktika Portugalijoje įmanoma, kai ceremonija organizuojama ne įprastoje civilinės metrikacijos vietoje.

    Ką reiškia turto atskyrimo režimas?

    Didžiausio dėmesio sulaukė žinia, kad pora pasirinko turto atskyrimo režimą. Tai reiškia, kad kiekvienas sutuoktinis paprastai išlaiko atskirą nuosavybę: tiek tai, ką turėjo iki santuokos, tiek tai, ką įgyja po jos.

    Portugalijoje tai nėra automatinis, pagal nutylėjimą taikomas santuokos modelis, todėl reikalingas vedybų sutarties pasirašymas. Skelbiama, kad Ronaldo ir Rodríguez atveju toks susitarimas buvo pasirašytas išvakarėse, notaro biure Lisabonoje.

    Dokumentuose taip pat nurodoma, kad po ceremonijos nei vienas sutuoktinis nepasirinko kito pavardės. Kaip įprasta praktikoje, tokie sprendimai priklauso nuo poros pasirinkimo ir nuo to, kaip jie nori tvarkyti asmens dokumentus bei viešą tapatybę.

    Be to, nurodoma, kad jų įprasta gyvenamoji vieta išlieka Rijadas, Saudo Arabijos sostinė, kur Ronaldo karjera pastaraisiais metais siejama su vietos futbolu.

    Kodėl ceremonija buvo tokia uždara?

    Pora kartu yra nuo 2016 metų, o apie sužadėtuves pranešta 2025 metais. Nors viešojoje erdvėje buvo daug spėlionių apie didelę šventę, galutinis pasirinkimas buvo intymus, civilinis formatas namuose.

    Šį kontrastą dar labiau paryškino ankstesni lūkesčiai: žiniasklaida skelbė, kad Madeiroje, prie Funšalio katedros, buvo susirinkę šimtai žmonių, tikėdamiesi išvysti ceremoniją. Vis dėlto tuomet vestuvės neįvyko, o dabar paaiškėjo, kad svarbiausias žingsnis žengtas privačiai.

    Viešai aptariama ir tai, kad dokumentuose tarp dalyvavusiųjų neminima Ronaldo mama bei seserys. Nei pora, nei jų atstovai detalių apie svečių sąrašą plačiau nekomentavo, o tai atitinka pasirinktą diskretišką komunikacijos stilių.

  • Graikija per rugpjūčio pilnatį nemokamai atvers 126 istorines vietas: ką pamatyti iki vidurnakčio

    Graikija per rugpjūčio pilnatį nemokamai atvers 126 istorines vietas: ką pamatyti iki vidurnakčio

    Graikija rugpjūčio pabaigoje vėl rengia tradicinę pilnaties naktį, kai lankytojams nemokamai atveriamos dešimtys archeologinių vietovių, muziejų ir istorinių paminklų. Šiemet Kultūros ministerijos programa numato 126 objektus, kuriuos bus galima aplankyti sutemus.

    Pilnatis šįkart sutampa su rugpjūčio 28 diena, penktadieniu. Dauguma vietų duris atvers nuo maždaug 19.30 valandos ir veiks iki vidurnakčio, o dalyje jų suplanuoti koncertai, chorų pasirodymai ar ekskursijos su gidais.

    Pilnaties nakties akcentai

    Tarp programos objektų yra ir vieni garsiausių Graikijos istorinių traukos taškų. Pavyzdžiui, Delfuose, Parnaso kalno papėdėje įsikūrusiame Apolono šventovės komplekse, numatytas nemokamas įėjimas į teritoriją iki šventyklos terasos vakaro metu.

    Senovės Olimpijoje, Peloponese, nemokamai planuojama įleisti tiek į archeologinę vietovę, tiek į muziejų, o lankytojams žadamos ir archeologų vedamos ekskursijos. Tokie vakariniai apsilankymai suteikia progą pamatyti vietas be įprastos dienos kaitros ir su kitokiu apšvietimu bei nuotaika.

    Netoli Spartos esantis Mistro viduramžių miestas taip pat įtrauktas į pilnaties nakties maršrutus, o dalyje vietovių numatyti muzikiniai renginiai. Atėnuose Akropolio muziejus tą dieną planuoja dirbti iki vidurnakčio, tačiau nuolatinėms ekspozicijoms įprastai taikomas standartinis bilieto mokestis.

    Mažiau žinomi, bet įspūdingi objektai

    Programa apima ne tik labiausiai turistų lankomas vietas, bet ir rečiau minimas archeologines teritorijas, kurios pilnaties vakarą gali nustebinti atmosfera. Viena jų yra Nekromanteionas Epyre, siejamas su senovės ritualais ir tikėjimu pomirtiniu pasauliu.

    „Ši vieta nuo pat pradžių buvo sukurta tamsai ir ritualui, todėl apsilankymas pilnaties naktį nėra triukas, o patirtis, artimesnė tam, kaip ji ir turėjo būti išgyvenama“, – sakė kelionių verslo atstovas Yahya Dawood.

    Epyre taip pat išskiriama Dodona, laikoma viena seniausių orakulų vietų Graikijoje, siejama su Dzeusui pašventintu šventu ąžuolu. Kretoje į pilnaties vakaro programą paprastai įtraukiami minojų laikotarpio objektai, tarp jų Malijos rūmų kompleksas ir Gortyna, garsėjanti Gortynos kodeksu – vienu ilgiausių išlikusių senovės graikų teisės tekstų akmenyje.

    Ką verta žinoti planuojant

    Nors įėjimas į daugelį objektų pilnaties naktį yra nemokamas, kai kur gali galioti išankstinės registracijos ar riboto lankytojų srauto taisyklės, ypač jei organizuojamos ekskursijos. Taip pat dalis muziejų gali taikyti atskiras sąlygas nuolatinėms ekspozicijoms ir nemokamai atverti tik specialias parodas ar renginių zonas.

    Keliautojams patariama atvykti anksčiau, nes populiariausiose vietose vakare susidaro eilės, o parkavimo ir viešojo transporto galimybės gali būti ribotos. Visos pilnaties nakties programos detalės ir tikslūs laikai skelbiami Graikijos Kultūros ministerijos informacijoje.

  • Marco Rubio retame podkaste: nuo Pop-Tarts ir Tupaco iki santuokos, kurią žmona nuolat pakoreguoja

    Marco Rubio retame podkaste: nuo Pop-Tarts ir Tupaco iki santuokos, kurią žmona nuolat pakoreguoja

    JAV valstybės sekretorius Marco Rubio įprastai kalba apie karus, diplomatiją ir nacionalinį saugumą, tačiau šįkart dėmesio centre atsidūrė jo asmeninis gyvenimas. Retame ir plačios temos amplitudės pokalbyje tinklalaidėje The Katie Miller Podcast jis pasirodė kartu su žmona Jeanette, o socialiniuose tinkluose labiausiai aptarinėtas tapo būtent jų tarpusavio dialogas.

    Pokalbyje 55 metų politikas leido pažvelgti į save ne kaip į oficialų pareigūną, o kaip į vyrą ir tėvą, turintį labai skirtingų pomėgių. Laidoje skambėjo temos nuo koledžų futbolo ir siaubo filmų su vaikais iki muzikos, įskaitant velionį reperį Tupacą Shakurą, ir net jo kasdienių mitybos įpročių.

    Trys dešimtmečiai santuokos

    Rubio pora susituokusi daugiau nei 30 metų ir augina keturis vaikus, todėl pokalbyje netrūko tarpusavio juokų ir pašaipų. Paklausta apie laimingos santuokos paslaptį, Jeanette pirmiausia paminėjo tikėjimą, tačiau Rubio į tai sureagavo savitu humoru.

    Vėliau politikas kalbėjo apie laiką ir šeimą, pabrėždamas, kad su amžiumi išmoksti labiau vertinti dabartinį momentą. Jo teigimu, kiekvienas gyvenimo etapas turi savų dalykų, kuriuos verta išgyventi ir prisiminti, nes jie nepasikartoja.

    „Tikriausiai vienas dalykų, kurį laikui bėgant supratau, yra tai, kad reikia vertinti akimirką, kurioje esi dabar, nes ji nebegrįš“, – sakė Marco Rubio.

    Pop-Tarts epizodas, kuris išplito

    Vienas plačiausiai socialiniuose tinkluose cituotų momentų įvyko, kai vedėja paklausė Rubio apie Make America Healthy Again idėją ir jo požiūrį į sveikatingumą. Politikas teigė palaikantis mintį, kad žmonės turėtų būti sveiki, tačiau Jeanette tuoj pat įsiterpė ir pareiškė, kad vyras toli gražu ne visada taip elgiasi.

    Paklausta, ką Rubio iš tiesų valgo, ji atsakė, kad tai Pop-Tarts ir kiti produktai, kurių, jos vertinimu, jam reikėtų vengti. Pats Rubio ginčijosi, kad šių saldžių kepinių nevalgo kasdien, tačiau kartu juos pavadino vienu didžiųjų amerikietiškų išradimų, pabrėždamas net jų pakuotę.

    Žiūrovų reakcijos išsiskyrė: vieni dialogą vertino kaip lengvą sutuoktinių humorą, kiti akcentavo, kad Jeanette dažnai taisė vyrą ir taip neva jį menkino. Dėl to ištrauka tapo plačiai dalijama, o dalis komentarų labiau suko ne apie politiką, o apie poros bendravimo stilių.

    Trumpa politika ir pastaba apie Kubą

    Nors pokalbio tonas buvo labiau pramoginis, trumpai paliesta ir politika, ypač Kuba, kuri Rubio šeimai yra asmeniškai svarbi tema. Jis sakė manantis, kad šalis ilgainiui judės į kitokią ateitį, tačiau pokyčiai, jo vertinimu, neįvyksta per naktį.

    Rubio palygino tokias transformacijas su ilgu procesu, kai po dešimtmečius trunkančios sistemos keitimas reikalauja pereinamojo laikotarpio. Jis taip pat užsiminė apie Rytų Europos valstybių patirtį, teigdamas, kad politinių sistemų persitvarkymas paprastai trunka ne vienerius metus.

    Laidos formatas iš esmės nebuvo konfrontacinis, daugiausia dėmesio skirta kasdieniams įpročiams, šeimai ir asmeninėms nuostatoms. Papildomos intrigos suteikia ir tai, kad tinklalaidės vedėja Katie Miller yra ištekėjusi už Stepheno Millerio, Baltųjų rūmų politikos klausimų pavaduotojo vadovo.

  • Žolinė Graikijoje: „vasaros Velykos“ sutraukia minias į Tino salą, Kefaloniją ir žemyną

    Žolinė Graikijoje: „vasaros Velykos“ sutraukia minias į Tino salą, Kefaloniją ir žemyną

    Rugpjūčio 15 dieną Graikijoje minima Švč. Mergelės Marijos Užmigimo šventė, ortodoksų tradicijoje laikoma viena svarbiausių metų religinių datų. Vietos gyventojai ją neretai vadina vasaros Velykomis, nes į šventes susirenka minios, o mažesni miesteliai trumpam virsta dideliais bendruomenės susitikimais.

    Ši diena daugeliui tampa proga grįžti į gimtuosius kaimus, aplankyti artimuosius ir dalyvauti atlaiduose bei vietos šventėse, kurios siekia dešimtmečius ar net šimtmečius. Greta bažnytinių apeigų vyksta tradiciniai vakarai, vaišės ir šokiai, todėl religinė šventė įgauna ir ryškų socialinį, kultūrinį krūvį.

    Tino sala ir piligrimystė

    Ryškiausias Žolinės akcentas Graikijoje siejamas su Tino sala, kur stovi Panagijos Evangelistrijos bažnyčia. Čia kasmet atvyksta tūkstančiai piligrimų pagerbti Dievo Motinos ir įgyvendinti asmeninių įžadų, kurie ortodoksų pamaldumo tradicijoje užima svarbią vietą.

    Vienas labiausiai atpažįstamų šventės vaizdų yra tikinčiųjų kelias iki šventovės klūpant, kaip padėkos, vilties ar maldos ženklas. Tino šventė laikoma ir reikšmingu turizmo sezono tašku, nes į salą suplūsta ne tik vietiniai, bet ir atvykstantys iš kitų regionų bei užsienio.

    Kefalonijos gyvatės ir salų papročiai

    Kefalonijoje, Markopulo ir Arginijos apylinkėse, Žolinės laikotarpiu minimas neįprastas paprotys, kai bažnyčiose pasirodo mažos gyvatės. Vietos tradicijoje jos vadinamos Dievo Motinos gyvatėlėmis ir laikomos geru ženklu, siejamu su palaima bei sėkme ateinantiems metams.

    Kitose salose religinė šventė persipina su liaudiškais žaidimais ir varžytuvėmis. Pavyzdžiui, Astipalėjoje Žolinė tampa bendruomenės sambūriu su konkursais ir pramogomis, kurios įtraukia tiek vietinius, tiek turistus, o šventės nuotaika išlieka šeimyniška ir mažiau formali.

    Procesijos, muzika ir bendruomenė

    Žemyninėje Graikijoje Žolinė taip pat turi savitus bruožus. Siatistoje išsiskiria raitelių procesijos, kai puoštomis žirgų vilkstinėmis vykstama į vienuolyną, o vėliau miestas prisipildo muzikos, pučiamųjų orkestrų ir šokių.

    Epyro regione, prie Janinos, kai kur išlaikomi ritualai, kuriuose svarbi bendro stalo ir susitaikymo idėja. Tokiose šventėse pabrėžiama bendruomenė: per apeigas, vaišes ir simbolinius veiksmus siekiama atkurti ryšius, užbaigti senus nesutarimus ir sutvirtinti bendrą tapatybę.

    Graikijoje rugpjūčio 15 diena kasmet primena, kad religinių švenčių tradicijos čia veikia ne tik kaip tikėjimo išraiška, bet ir kaip gyvas socialinis mechanizmas. Po pamaldų aikštės užsipildo stalais, dainomis ir žmonėmis, o jaunoji karta perima papročius, kurie daugelyje vietovių išliko iki šių dienų.

  • Phoebe Bridgers grįžta po šešerių metų: albumas Lost Weekend jau vadinamas rimtu metų favoritu

    Phoebe Bridgers grįžta po šešerių metų: albumas Lost Weekend jau vadinamas rimtu metų favoritu

    Pirmasis solinis albumas po ilgos pauzės

    Amerikiečių dainų autorė ir atlikėja Phoebe Bridgers išleido trečią solinį albumą Lost Weekend – pirmąjį po šešerių metų pertraukos nuo Punisher. Kritikai jį jau įvardija kaip vieną stipriausių šių metų alternatyvios popmuzikos ir indie folk darbų.

    Per laiką tarp dviejų solinių įrašų Bridgers išliko ryški scenos figūra, tačiau daugiausia dėmesio skyrė projektams su supergrupe Boygenius. Būtent ši patirtis, anot apžvalgininkų, padėjo dar labiau sutankinti jos dainų dramaturgiją ir praplėsti aranžuočių spektrą.

    Apie netektį, meilę ir kontrolės susigrąžinimą

    Lost Weekend klausosi kaip asmeniškas dienoraštis: čia dera gedulas, santykių griūtis ir naujo ryšio euforija. Albumo temose nuolat grįžtama prie to, kaip viešumas ir karjera keičia gedėjimo bei meilės patirtį, o išgyvenimai tampa ne tik privačiais, bet ir viešai interpretuojamais.

    Pats pavadinimas Lost Weekend siejamas su „prarasto savaitgalio“ įvaizdžiu, kuris kultūroje dažnai reiškia laiką, pranykstantį tarp intensyvių išgyvenimų. Šįkart Bridgers, užuot pasislėpusi nuo skausmo, jį išskaido į dainas ir paverčia apmąstymų, o ne pabėgimo, istorija.

    Skambesys: nuo sintetinių detalių iki tylių kulminacijų

    Albumo pradžia sąmoningai niūri: įžanginiuose kūriniuose girdėti vokoderio efektai ir šaltas, tarsi nuo savęs atitolęs vokalas. Vėliau skambesys šviesėja, tačiau įtampa išlieka, nes net lengvesnėse melodijose slypi kandūs, saviironiški pastebėjimai.

    Kai kuriuose kūriniuose ryškiausiai veikia Bridgers gebėjimas kurti kulminacijas ne triukšmu, o pauzėmis ir staigiais dinamikos lūžiais. Tokia dramaturgija tapo jos braižu dar ankstesniuose įrašuose, o Lost Weekend šią kryptį išnaudoja dar tiksliau.

    Apžvalgose akcentuojama ir kūrybinė partnerystė su komiku bei režisieriumi Bo Burnham, kuris prisidėjo prie dalies dainų. Tai suteikia albumui papildomą perspektyvą: nuo buitinių, intymių detalių iki plataus emocinio registro, kuriame telpa ir gedulas, ir atgimimo jausmas.

    Lost Weekend jau dabar laikomas vienu rimčiausių kandidatu į metų albumo titulą alternatyvios muzikos lauke. Ar šis įvertinimas išsilaikys iki metų pabaigos, paaiškės vėliau, tačiau sugrįžimas po ilgos pauzės skamba užtikrintai ir ambicingai.

  • Briuselio Grand-Place virto japonišku gėlių kilimu: 700 000 žiedų ir Hokusai Didžioji banga

    Briuselio Grand-Place virto japonišku gėlių kilimu: 700 000 žiedų ir Hokusai Didžioji banga

    Briuselio aikštėje – gėlių kilimas

    Briuselio centrinė Grand-Place aikštė rugpjūčio viduryje vėl tapo milžiniškos laikinos instaliacijos scena: ant akmeninio grindinio išdėliotas tradicinis Gėlių kilimas. Tai jau 24-asis renginio leidimas, kas dvejus metus pritraukiantis minias į vieną labiausiai atpažįstamų Belgijos sostinės erdvių.

    Šių metų tema dedikuota Japonijai, o pats sumanymas – ne tik vizualus reginys, bet ir kultūrinis tiltas tarp šalių. Organizatoriai pabrėžia, kad tokie projektai tampa miesto vizitine kortele ir vienu ryškiausių vasaros renginių Briuselyje.

    Hokusai motyvas ir 16 spalvų

    Kompoziciją sukūrė japonų menininkas Hiro Sugiyama, pasirinkęs reinterpretaciją pagal Katsushikos Hokusai medžio raižinį Didžioji banga prie Kanagavos. Instaliacijoje panaudota daugiau nei 700 000 gėlių, o pagrindinis akcentas – jurginai, laikomi klasikiniu Belgijos gėlininkystės simboliu.

    Pasak autoriaus, dizainas buvo ruošiamas apie aštuonis mėnesius, tačiau spalvų paletė sąmoningai apribota iki 16 atspalvių. Sprendimą lėmė praktiniai terminai ir montavimo logika, tačiau galutinis rezultatas, menininko teigimu, pranoko lūkesčius.

    „Iš pradžių labai jaudinausi dėl ribotos spalvų paletės, bet pamatęs, kaip viskas atrodo vietoje, supratau, kad nerimauti nereikėjo“, – sakė Hiro Sugiyama.

    160 metų diplomatiniai ryšiai

    Belgijos ir Japonijos bendradarbiavimas šiemet įgauna papildomą prasmę, nes minimos 160-osios diplomatinių santykių metinės. Organizatoriai primena, kad tai ne pirmas toks kultūrinis susitikimas: Japonijos tematika Gėlių kilime jau buvo pristatyta 2016 metais, o dabartinis projektas tarsi pratęsia tą tradiciją.

    Renginio organizavimo komandos atstovai akcentuoja, jog Gėlių kilimas – daugiau nei vienkartinis meninis objektas. Tokie projektai, jų vertinimu, primena, kad skirtingos bendruomenės gali kurti kartu ir bendromis jėgomis įgyvendinti sudėtingus, preciziškus sumanymus.

    „Kultūros renginiai parodo, kad galime dirbti kartu ir sukurti įdomių dalykų, ir būtent tai čia darome su savo draugais iš Japonijos“, – sakė organizatorių atstovas Richard Poncint.

    Kaip gimsta kilimas ir kiek tai trunka

    Pasirinkus temą, skaičiuojamas reikalingas gėlių kiekis ir derinama spalvų schema, o prieš montavimą kuriamas pilno dydžio brėžinys ant didelės drobės, ištiestos aikštėje. Gėlių dėliojimas vyksta itin greitai, nes augalai turi išlaikyti šviežumą ir spalvų ryškumą.

    Šiemet daugiau nei šimtas savanorių per maždaug šešias valandas sudėliojo instaliaciją pagal numatytą planą. Prie darbų prisidėjo ir Japonijos ambasadorius Belgijoje Takeshi Osuga, pabrėžęs norą asmeniškai padėkoti rėmėjams ir organizatoriams.

    „Daugelis Japonijos rėmėjų prisidėjo prie šio renginio, todėl norėjau prisidėti ir pats, dėliodamas gėles“, – sakė Japonijos ambasadorius Belgijoje Takeshi Osuga.

    Gėlių kilimas driekiasi maždaug 70 metrų ilgiu ir 24 metrų pločiu, o kompozicijai naudojami ne tik jurginai, bet ir kitos augalinės medžiagos, padedančios išgauti tikslius kontūrus bei spalvinius perėjimus. Lankytojai instaliaciją gali apžiūrėti iš aikštės perimetro, o vienas populiariausių vaizdų atsiveria iš miesto rotušės balkono.

    2026 metų Gėlių kilimas eksponuojamas nuo rugpjūčio 13 dienos iki rugpjūčio 16 dienos. Organizatoriai nurodo, kad dalis bilietų internetu buvo išpirkti iš anksto, tačiau tam tikru metu jų galima įsigyti ir vietoje, renginio darbo valandomis.

  • Kroatijoje siautėjęs miškų gaisras: 10 žmonių reanimacijoje, apie 2 000 evakuoti iš pakrantės

    Kroatijoje siautėjęs miškų gaisras: 10 žmonių reanimacijoje, apie 2 000 evakuoti iš pakrantės

    Kroatijos Adrijos jūros pakrantėje kilęs didelis miškų gaisras pareikalavo skubios medikų pagalbos: mažiausiai 10 žmonių gydomi reanimacijoje, dar kelios dešimtys patyrė įvairių sužeidimų. Pasak pareigūnų, gelbėtojai su ugnimi kovojo visą naktį, o situaciją apsunkino karštis ir vėjas.

    Iš netoliese esančių gyvenviečių, esančių kalvose prie Omišo, evakuota apie 2 000 žmonių, tarp jų ir turistai. Liepsnos apgadino namus, o kai kuriose vietose visiškai sudegė automobiliai, kurių likučiai ryte matėsi pakelėse.

    Į nelaimės vietą atvykęs ministras pirmininkas Andrejus Plenkovičius pabrėžė, kad ugnis plito itin sparčiai ir grasino tankiai apgyvendintai teritorijai. Jo teigimu, regione, kuriame nuolat gyvena apie 15 000 žmonių, šiuo metu papildomai buvo susitelkę dar apie 12 000 poilsiautojų.

    „Šis gaisras plito žaibo greičiu, o tai, ką ugniagesiams pavyko išgelbėti, iš tiesų prilygsta stebuklui“, – sakė Andrejus Plenkovičius.

    Splitų ligoninės atstovai nurodė, kad iki šiol čia pristatyta apie 40 nukentėjusiųjų, tarp jų yra ir užsienio turistų. Naktį į gaisro zoną buvo sutelkti beveik 300 ugniagesių, tačiau, kaip pripažino šalies ugniagesių vadovybė, liepsnos kai kuriose vietose juos lenkė.

    „Buvo baisu net žiūrėti: nukentėjo daug namų, kavinių, restoranų, automobilių ir valčių, kurios stovėjo sausumoje“, – sakė šalies ugniagesių vadovas Slavko Tucakovičius.

    Vietos žiniasklaida transliavo vaizdus, kuriuose ugniagesiai dirbo prie didžiulių liepsnų sienų, o žmonės skubėjo palikti namus. Kroatijos Raudonasis Kryžius pranešė, kad dalis evakuotųjų, įskaitant turistus, buvo apgyvendinti laikinuose centruose, kur jiems suteiktos bazinės sąlygos.

    Auštant į dangų pakilo vandens semtuvais aprūpinti lėktuvai, tarp jų ir „Canadair“ tipo orlaiviai, o pareigūnai teigė, kad padėtis Omišo apylinkėse kiek stabilizavosi. Vis dėlto dalis aviacijos pajėgų netrukus buvo perkelta į kitą gaisro židinį Pelješaco pusiasalyje, maždaug už 70 kilometrų į pietus, kur liepsnos vėl ėmė grasinti namams.

    Gaisrai tuo pat metu fiksuoti ir kitose Balkanų vietose, o meteorologai regionui prognozuoja užsitęsusią karščio bangą ir sausrą. Kroatijoje šią vasarą jau ne kartą fiksuoti aukšti temperatūros rekordai, o netoli Omišo esantis Splitas šią savaitę pasiekė 39,7 laipsnio karščio ribą.

  • Prancūzijoje patvirtinta pagalbinės mirties teisė, bet sustabdytas socialinių tinklų draudimas vaikams

    Prancūzijoje patvirtinta pagalbinės mirties teisė, bet sustabdytas socialinių tinklų draudimas vaikams

    Prancūzijos Konstitucinė taryba patvirtino įstatymą, įtvirtinantį teisę į pagalbinę mirtį daliai suaugusiųjų, sergančių nepagydoma liga. Kartu ji panaikino nuostatą, kuri turėjo uždrausti jaunesniems nei 15 metų vaikams naudotis socialiniais tinklais.

    Eliziejaus rūmai sprendimą dėl pagalbinės mirties pavadino vienu svarbiausių Emmanuelio Macrono antrosios kadencijos socialinių pokyčių. Pasak prezidentūros, teisės aktas užbaigia ilgą politinę ir visuomeninę diskusiją bei nustato saugiklius pažeidžiamiausiems pacientams.

    Pagal patvirtintas taisykles, dėl pagalbinės mirties galės kreiptis pilnametis Prancūzijos pilietis arba ilgalaikis gyventojas, patiriantis skausmą, kuris nereaguoja į gydymą, arba, paciento vertinimu, tampa nepakeliamas. Numatyta, kad mirtiną medžiagą pacientas įprastai turėtų suvartoti pats, o išimtys taikomos tais atvejais, kai dėl fizinės būklės to padaryti neįmanoma ir gali padėti sveikatos priežiūros darbuotojas.

    Konstitucinė taryba atkreipė dėmesį ir į vadinamąją sąžinės išlygą, kai medikai gali atsisakyti dalyvauti procedūroje. Taryba nurodė, kad nuostatos turi būti aiškiau suformuluotos, be kita ko, įvertinant ir privačių gydymo įstaigų situaciją, jei tokia praktika akivaizdžiai prieštarauja jų misijai, tačiau kartu turi būti užtikrinta, kad vietos mastu pacientai neliktų be realios prieigos prie paslaugų.

    Šis sprendimas reiškia, kad Prancūzija prisijungia prie Europos ir kitų valstybių, kuriose pagalbinė mirtis jau yra įteisinta arba reglamentuota skirtingomis formomis, įskaitant Nyderlandus, Belgiją, Šveicariją ir Kanadą. Prancūzijoje diskusijos dėl eutanazijos ir gydytojo pagalbos mirštant tęsėsi ne vienerius metus, o įstatymas parlamente buvo priimtas po ilgų ginčų dėl etikos, medicinos atsakomybės ir žmogaus teisių.

    Tuo pačiu Konstitucinė taryba sudavė smūgį kitai prezidento iniciatyvai: panaikino įstatymo dalį, kuri nuo rugsėjo 1 dienos turėjo įvesti socialinių tinklų draudimą jaunesniems nei 15 metų. Taryba konstatavo, kad toks ribojimas nepagrįstai pažeistų saviraiškos ir komunikacijos laisvę, be to, keltų rimtų privatumo rizikų dėl privalomo amžiaus patikrinimo sistemos visiems naudotojams.

    Draudimu buvo siekta apriboti vaikų prieigą prie tokių platformų kaip „TikTok“, „Snapchat“ ir „Instagram“. Vyriausybė iniciatyvą pristatė kaip priemonę mažinti su intensyviu socialinių tinklų naudojimu siejamas problemas, tokias kaip nerimas, depresijos simptomai, miego sutrikimai ir patyčios internete.

    Po sprendimo Eliziejaus rūmai pranešė, kad prezidentas neketina atsisakyti tikslo griežtinti vaikų apsaugą internete. Ministrui pirmininkui Sébastienui Lecornu pavesta kuo greičiau parengti teisiškai tvirtesnį projektą, kuris atitiktų tiek Konstitucinės tarybos argumentus, tiek Europos reguliavimo rėmus.

    Šis epizodas atspindi platesnę tendenciją Europoje, kur vis dažniau ieškoma būdų riboti nepilnamečių buvimą socialiniuose tinkluose. Tačiau praktiniai sprendimai dažnai atsiremia į du jautrius klausimus: kaip užtikrinti proporcingumą demokratinėje visuomenėje ir kaip įgyvendinti amžiaus patikrą taip, kad ji netaptų masinio duomenų rinkimo ar privatumo pažeidimų mechanizmu.

  • Per daug plastikinių maišelių namuose? Servetėlių dėžutė padės sutramdyti chaosą

    Per daug plastikinių maišelių namuose? Servetėlių dėžutė padės sutramdyti chaosą

    Plastikiniai pirkinių maišeliai ir smulkūs maišeliai dažnai užvaldo spintelę po kriaukle: iš pradžių atrodo, kad juos pasidėsite vėlesniam laikui, o po kelių savaičių susidaro šiugždantis raizginys. Tvarką galima įvesti visai paprastai, panaudojant tuščią servetėlių dėžutę kaip namų maišelių dozatorių.

    Tokia netvarka atsiranda ne todėl, kad maišeliai nereikalingi, o dėl laikymo būdo. Juos patogu turėti atliekų kibirui iškloti, šlapiems daiktams trumpam sudėti, avalynei į krepšį, siuntoms ar greitam smulkių šiukšlių surinkimui, tačiau palaidi maišeliai spintelėje greitai ima kabintis už buitinės chemijos ir užima daugiau vietos, nei turėtų.

    Dažniausia klaida yra sugrūsti visus maišelius į vieną didesnį arba tiesiog įkišti į kampą po kriaukle. Iš pradžių tai veikia, bet vėliau susiformuoja didelis kamuolys, iš kurio bandant ištraukti vieną maišelį kartu išsitraukia pusė turinio, o tvarka vėl sugriūva.

    Servetėlių dėžutė šią problemą išsprendžia todėl, kad veikia kaip paprastas dozatorius. Maišelius reikėtų sulankstyti arba lengvai susukti ir sudėti į dėžutę vieną po kito taip, kad kito maišelio rankenėlės ar kraštas liktų prie angos ir būtų lengvai pasiekiamas.

    Tuomet, prireikus, ištraukiate tik vieną maišelį, o likusieji išlieka savo vietoje. Dėžutę galima laikyti spintelėje po kriaukle, sandėliuke, drabužinėje ar stalčiuje, kuriame laikote valymo priemones, nes ji neužima daug vietos ir padeda greitai pasiekti tai, ko reikia kasdien.

    Šis sprendimas geriausiai veikia tada, kai namuose nebekaupiate nereikalingų atsargų. Vertėtų pasilikti tik švarius ir sausus maišelius, o suplyšusius, nešvarius ar drėgnus iškart išmesti, nes jie gali skleisti nemalonų kvapą ir tik didina netvarką.

    Jei namuose susikaupia skirtingų dydžių maišelių, patogu turėti dvi dėžutes: vieną mažiems maišeliams, kitą didesniems pirkinių. Taip spintelė po kriaukle tampa lengviau prižiūrima, o maišeliai nebeužgožia kitų daiktų ir nebekrenta kaskart atidarius dureles.

  • Druska nuolat sukietėja į gumulus? Šis pigus virtuvės triukas gali išgelbėti per minutę

    Druska nuolat sukietėja į gumulus? Šis pigus virtuvės triukas gali išgelbėti per minutę

    Vasarą druska druskinėje dažnai greičiau sušoka į gumulus ir ima kristi nenoriai arba visai nebebyra. Dažniausia priežastis yra drėgmė: garai nuo puodų, virdulio ar kriauklės zona, taip pat netinkama prieskonių laikymo vieta.

    Druska yra higroskopiška, todėl lengvai sugeria vandenį iš aplinkos ir praranda birumą. Kai drėgmės prisikaupia daugiau, kristalai ima sulipti, o druskinėje susiformuoja kietas gabalas, kurio nei pakratymas, nei stuksenimas dažnai nepadeda.

    Kodėl drėgmė taip kenkia?

    Didžiausias druskos priešas yra nuolatiniai garai ir šiluma, ypač jei druskinė laikoma šalia viryklės, kriauklės ar virdulio. Kiekvienas virimas ar indų plovimas virtuvėje padidina drėgmę, o maži prieskonių indeliai ją sugeria greičiau nei atrodo.

    Praktiškiausias sprendimas yra paprastas: prieskonius laikyti ne ant stalviršio prie kaitros, o sausoje spintelėje, stalčiuje ar lentynoje toliau nuo garų. Net nedidelis atstumas nuo viryklės dažnai reikšmingai sumažina gumulų susidarymą.

    Ryžiai druskinėje: kaip tai veikia?

    Seniai žinomas virtuvės triukas yra į druskinę įberti kelis sausus ryžių grūdelius. Ryžiai sugeria dalį drėgmės, todėl druska ilgiau išlieka biri ir rečiau sušoka į gumulus.

    Svarbu nepadauginti: užtenka kelių grūdelių, ypač mažoje druskinėje. Tačiau tai veikia kaip pagalbinė priemonė, o ne stebuklas, nes jei druskinė nuolat stovi garų zonoje, gumulai vis tiek susidarys.

    Ką dar verta padaryti, kad prieskoniai negestų?

    Jei druskinėje jau matyti drėgmės požymių, geriausia ją ištuštinti, išplauti ir visiškai išdžiovinti prieš pripilant druskos iš naujo. Likusi drėgmė viduje dažnai ir yra priežastis, kodėl naujai įberta druska vėl greitai sukietėja.

    Panašiai drėgmė veikia ir cukrų, maltus prieskonius bei džiovintas žoleles, todėl sandarūs indeliai ir laikymas atokiau nuo šilumos šaltinių daro didžiausią skirtumą. Jei prieskoniai praranda aromatą, keičia spalvą ar sulimpa, tai ženklas, kad jiems netinka nei vieta, nei laikymo sąlygos.