CP v2

Category: Kultūra

  • Sviestas ar margarinas? Štai kuris tepamas riebalas iš tiesų kelia didžiausią riziką sveikatai

    Sviestas ar margarinas? Štai kuris tepamas riebalas iš tiesų kelia didžiausią riziką sveikatai

    Diskusijos, kas sveikiau – sviestas, margarinas ar riebalų mišiniai, jau seniai kelia aistras. Vieni vengia augalinių aliejų, kiti atsargiai vertina gyvulinius riebalus, tačiau daug svarbiau ne mitai, o konkreti produkto sudėtis ir gamybos būdas.

    Didžiausia problema istorijoje buvo dalinai hidrinti riebalai, kuriuose susidaro trans riebalų rūgštys. Būtent jos siejamos su didesne širdies ir kraujagyslių ligų rizika, nes gali didinti blogojo cholesterolio kiekį ir bloginti riebalų profilį kraujyje.

    Kas šiandien pasikeitė parduotuvėse?

    Šiuolaikiniai riebalų mišiniai ir dalis tepių produktų dažniausiai gaminami ne cheminiu kietinimu, o mechaniniu riebalų sujungimu, tiksliai valdant aušinimą, maišymą ir kristalizaciją. Tokiu būdu galima pasiekti norimą tekstūrą neatsirandant dideliam trans riebalų kiekiui.

    Vis dėlto pirkėjui svarbiausia etiketė: jei sudėtyje nurodyti dalinai hidrinti arba dalinai kietinti augaliniai riebalai, tai signalas rinktis kitą produktą. Taip pat verta atkreipti dėmesį, ar nėra perteklinių priedų, kurie dažnai naudojami tekstūrai ar galiojimo laikui pagerinti.

    Kada sviestas, o kada mišinys?

    Sviestas yra natūralus produktas, tačiau jame daugiau sočiųjų riebalų, todėl kasdien vartojant dideliais kiekiais tai gali būti nepalanku žmonėms, turintiems padidėjusį cholesterolį ar širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Tokiais atvejais neretai ieškoma alternatyvų su geresniu nesočiųjų riebalų santykiu.

    Riebalų mišiniai, kuriuose daugiau nesočiųjų riebalų rūgščių, kai kam gali būti praktiškesnis pasirinkimas kasdieniam tepimui, tačiau tik tada, jei sudėtis aiški, o trans riebalų šaltiniai eliminuoti. Kitaip tariant, ne pats pavadinimas lemia, ar produktas palankus sveikatai, o jo riebalų sudėtis ir gamybos technologija.

    Kurių produktų geriau vengti?

    Didžiausią riziką kelia kietos, pramoniniu būdu gamintos margarino rūšys, jei jos pagamintos naudojant dalinį hidrinimą. Tokie riebalai gali bloginti lipidų rodiklius ir didinti aterosklerozės bei kitų lėtinių ligų tikimybę.

    Kepiniams dažnai renkamasi sviestas dėl skonio ir struktūros, tačiau kasdieniam vartojimui svarbiausia saikas ir sudėtis. Praktinė taisyklė paprasta: rinkitės produktus be dalinai hidrintų riebalų, o bendrą riebalų kiekį mityboje derinkite prie savo sveikatos būklės ir gydytojų rekomendacijų.

  • Prancūzija nuo rugpjūčio 11 dienos draus telemarketingo skambučius be sutikimo: kas keisis?

    Prancūzija nuo rugpjūčio 11 dienos draus telemarketingo skambučius be sutikimo: kas keisis?

    Prancūzijoje nuo rugpjūčio 11 dienos įsigalios nauja tvarka, kuri iš esmės keičia telemarketingo skambučių taisykles: skambinti vartotojams reklamos ar pardavimo tikslais bus galima tik gavus išankstinį sutikimą. Vyriausybės teigimu, taip siekiama sumažinti įkyrius skambučius ir apsaugoti pažeidžiamus žmones nuo apgavysčių.

    Iki šiol daugelyje atvejų veikė atsisakymo principas, kai žmogus turėdavo pats imtis veiksmų, kad būtų išbrauktas iš skambučių sąrašų. Dabar logika apsiverčia: be aiškaus leidimo skambutis laikomas neteisėtu, o sutikimą bus galima bet kada atšaukti.

    Kas bus leidžiama ir kas ne

    Naujoji taisyklė numato, kad be išankstinio sutikimo kontaktuoti vartotojų nebus galima, tačiau paliekamos kelios išimtys. Pavyzdžiui, skambutis gali būti teisėtas, jei žmogus jau davė sutikimą pirkimo metu, užpildydamas formą ar kitais aiškiai įvardytais būdais, taip pat jei skambinama dėl jau sudarytos sutarties vykdymo.

    Valdžios institucijos argumentuoja, kad ankstesni apribojimai nepasiekė tikslo, nes skambučių srautai išliko dideli, o sukčiavimo schemos prisitaikė prie ribojimų. Skaičiuojama, kad didelė dalis gyventojų bent kartą per savaitę sulaukia nepageidaujamų pardavimo skambučių, o dalis jų jų sulaukia gerokai dažniau.

    Baudos gali būti labai didelės

    Už naujos tvarkos pažeidimus numatytos reikšmingos finansinės sankcijos, kurios turėtų atgrasyti tiek pavienius asmenis, tiek verslą. Pranešama, kad baudos gali siekti iki 75 000 eurų už skambutį fiziniams asmenims ir iki 375 000 eurų už skambutį bendrovėms.

    Tokios sumos rodo, kad Prancūzija telemarketingo problemą nori spręsti ne vien rekomendacijomis ar ribotais draudimais, o griežta atsakomybe. Praktikoje daug kas priklausys nuo priežiūros institucijų gebėjimo identifikuoti skambintojus ir įrodyti, ar sutikimas iš tiesų buvo gautas teisėtai.

    Poveikis skambučių centrams ir tarptautinėms rinkoms

    Nauji ribojimai kelia nerimo ir už Prancūzijos ribų, ypač šalyse, kuriose veikia daug prancūziškai aptarnaujančių skambučių centrų. Maroke viešai svarstoma, kad daliai sektoriaus darbuotojų gali kilti rizika, nes Prancūzijos rinka ilgą laiką buvo viena svarbiausių šio verslo užsakovų.

    Tuo pat metu dalis industrijos jau kurį laiką diversifikuoja paslaugas, pereidama nuo gryno telemarketingo prie klientų aptarnavimo, techninės pagalbos ar pardavimų po užklausos. Tai reiškia, kad draudimas gali stipriausiai smogti būtent masinių skambučių kampanijoms, o ne visam skambučių centrų sektoriui.

    Prancūzijos sprendimas taip pat atspindi platesnę Europos tendenciją griežtinti nepageidaujamų skambučių reguliavimą. Kai kurios šalys jau seniau taiko išankstinio sutikimo principą, o kitos stiprina taisykles, ribodamos net ir skambučius esamiems klientams, jei reklaminiai pasiūlymai teikiami be aiškaus leidimo.

    Vartotojams tai turėtų reikšti mažiau netikėtų skambučių, tačiau ekspertai įspėja, kad dalis sukčių gali persikelti į kitus kanalus, įskaitant žinutes ar kontaktą namuose. Todėl šalia griežtesnio reguliavimo svarbi išlieka ir prevencija: kritiškas požiūris į netikėtus pasiūlymus bei asmens duomenų apsauga.

  • Mirė italų dainų autorius Francesco Guccini: šeima skelbia apie privatų atsisveikinimą ir minėjimą rudenį

    Mirė italų dainų autorius Francesco Guccini: šeima skelbia apie privatų atsisveikinimą ir minėjimą rudenį

    Italijoje, Pavanos kaimelyje Toskanos–Emilijos Apeninuose, mirė dainų autorius ir atlikėjas Francesco Guccini. Jam buvo 86 metai, o apie netektį pranešė šeima, pabrėždama, kad menininkas išėjo apsuptas artimųjų.

    Šeimos pareiškime nurodoma, kad laidotuvės vyks artimiausiomis dienomis privačiai, laikantis paties Guccini valios. Kartu pranešta, kad rugsėjį planuojamas viešas minėjimas, kuriame gerbėjai galės atsisveikinti ir prisiminti kūrėją.

    Kas buvo Francesco Guccini

    Francesco Guccini laikomas vienu ryškiausių italų autorinės dainos tradicijos vardų, formavusių kultūrinį šalies kraštovaizdį nuo XX amžiaus antrosios pusės. Jo kūryba išsiskyrė literatūriška kalba, istorinių ir socialinių temų apmąstymu, o dainose dažnai skambėjo autobiografiniai motyvai.

    Jis gimė Modenoje 1940 metų birželio 14 dieną, tačiau vaikystė glaudžiai susijusi su Pavana, kur karo metais gyveno pas senelius. Šis kraštas ir Apeninų atmosfera vėliau tapo nuolatiniu jo dainų, prisiminimų ir eseistikos fonu.

    1961 metais jis persikėlė į Boloniją, miestą, su kuriuo buvo tapatinamas ne vieną dešimtmetį. Čia stiprėjo jo muzikinė tapatybė ir ryšys su intelektualine aplinka, o koncertuose jis derino dainas su pasakojimais bei monologais.

    Kūryba, kuri peržengė muziką

    Guccini kūrybinis kelias įsibėgėjo šeštajame dešimtmetyje ir septintojo dešimtmečio pabaigoje, o pirmasis albumas „Folk beat n. 1“ pasirodė 1967 metais. Vėliau jo diskografijoje atsirado albumai, kurie Italijoje laikomi autorinės dainos kanonu, tarp jų „Radici“ ir „Via Paolo Fabbri 43“.

    Jo dainos pasižymėjo kultūrinėmis nuorodomis į poeziją, eseistiką ir religinius tekstus, o klausytojams tapo savotišku laiko ženklu, padedančiu suprasti skirtingų kartų patirtis. Guccini taip pat rašė dainas kitiems atlikėjams, prisidėdamas prie platesnio italų muzikos lauko.

    2012 metais, išleidęs albumą „L’ultima Thule“, jis paskelbė pasitraukiantis iš aktyvios koncertinės veiklos ir daugiau dėmesio skirsiantis rašymui. Vėlesniais metais pasirodė ir naujesni įrašai, tačiau pagrindinis jo dėmesys krypo į literatūrinius projektus.

    Be muzikos, Guccini buvo žinomas kaip publicistas ir rašytojas, kūręs eseistiką ir grožinę literatūrą, o dalį gyvenimo dirbo dėstytoju. Jo veikla apėmė ir kitas sritis, įskaitant scenarijų rašymą bei darbą su kultūriniais projektais, todėl jis Italijoje dažnai apibūdinamas kaip autorinės kultūros simbolis.

    Privatus atsisveikinimas ir viešas minėjimas

    Šeima prašo gedulo laiką gerbti ir išgyventi be viešo šurmulio, laikantis privatumo. Toks sprendimas atitinka paties menininko nuostatą vengti pompastikos ir dėmesį sutelkti į kūrybos palikimą.

    Rugsėjį planuojama ceremonija turėtų tapti proga visuomenei prisiminti Guccini vaidmenį italų muzikoje ir literatūroje. Tikėtina, kad minėjime bus akcentuojama ne tik jo diskografija, bet ir platesnis kultūrinis pėdsakas, kurį paliko jo tekstai, pasakojimai ir viešosios minties tradicija.

  • Koliziejus po sutemų: Italija rugpjūtį ilgina lankymo laiką Romoje ir Milane populiariausiuose objektuose

    Koliziejus po sutemų: Italija rugpjūtį ilgina lankymo laiką Romoje ir Milane populiariausiuose objektuose

    Ilgesnis darbo laikas per patį piką

    Italija rugpjūtį pradeda bandomąją programą, pagal kurią dalis žymiausių kultūros objektų lankytojus priims ilgiau, įskaitant vakarinius apsilankymus. Sprendimas siejamas su vasaros turizmo piko metu augančiais srautais ir karščiu, kai dienos viduryje lankytis ne tik mažiau patogu, bet ir sudėtingiau valdyti minias.

    Programą įgyvendina Kultūros ministerija, Turizmo ministerija ir Milano savivaldybė. Tikslas – paskirstyti lankytojų srautus tolygiau per parą, pagerinti apsilankymo patirtį ir įvertinti, ar toks modelis galėtų tapti ilgalaike priemone populiariausiose vietose.

    Kur ir kada bus galima apsilankyti

    Pirmajame etape numatyti trys objektai: Koliziejus ir Panteonas Romoje bei Sforcų pilis Milane. Bandomasis laikotarpis truks vieną mėnesį, apimdamas vieną intensyviausių atostogų laikotarpių visoje šalyje.

    Koliziejus penktadieniais ir šeštadieniais bus atviras vakarais nuo 19.45 iki 23.30 valandos. Panteonas dirbs iki 23.00 valandos visomis dienomis, išskyrus ketvirtadienį, o Milane esanti Sforcų pilis kasdien darbo laiką pratęs iki 19.30 valandos, maždaug dviem valandomis ilgiau nei įprasta.

    Ką tai keičia turistams ir miestams

    Institucijos tikisi, kad vakariniai apsilankymai taps alternatyva tiems, kurie nori išvengti didžiausio karščio ir dienos spūsčių. Toks sprendimas taip pat leidžia miestams geriau suvaldyti srautus aplink pagrindinius traukos taškus, kurie piko metu neretai daro spaudimą viešajam transportui, saugumui ir infrastruktūrai.

    Kultūros ministras Alessandro Giuli pabrėžė, kad vakarinės valandos suteikia kitokį šių objektų patyrimą ir didina jų prieinamumą lankytojams.

    „Vakarinis apsilankymas leidžia šiuos paminklus pamatyti kitu kampu ir padaro juos patogiau pasiekiamus“, – sakė Alessandro Giuli.

    Turizmo ministras Gianmarco Mazzi savo ruožtu akcentavo kultūrinio turizmo svarbą šalies ekonomikai. Pasak jo, per pastarąjį dešimtmetį kultūra tapo viena pagrindinių priežasčių, dėl kurių keliaujama į Italiją, o sektorius jau dabar generuoja reikšmingas lankytojų išlaidas.

    „ISNART duomenimis, nuo 2026 metų kultūra tapo pagrindine kelionių į Italiją priežastimi, o sektorius sukuria apie 58 milijardus eurų lankytojų išlaidų“, – sakė Gianmarco Mazzi.

    Milane sprendimas pratęsti darbo laiką siejamas su augančiu muziejų lankomumu. Skelbiama, kad per pastaruosius metus Sforcų pilį aplankė apie 500 000 žmonių, o visų miesto savivaldybės muziejų metinis lankomumas išaugo nuo 1 300 000 2019 metais iki 1 700 000.

    Rugpjūtį Milane taip pat numatyti kai kurių ekspozicijų ir muziejinių erdvių bilietų kainų mažinimai, siekiant paskatinti lankymąsi ne tik piko valandomis. Jei bandomasis laikotarpis pasiteisins, modelis galėtų būti pritaikytas ir kituose Italijos paveldo objektuose.

  • Kaip užtemimai pateko į meną: nuo viduramžių kryžiaus scenų iki poparto ir mokslo iliustracijų

    Kaip užtemimai pateko į meną: nuo viduramžių kryžiaus scenų iki poparto ir mokslo iliustracijų

    Užtemimas, kurį norisi išsaugoti

    Saulės užtemimas trunka vos kelias minutes, tačiau žmonės jį bando įamžinti tūkstančius metų. Iki fotografijos eros tai darė dailininkai, graveriai ir rankraščių iliustruotojai, bandę perteikti akimirką, kai diena staiga virsta prieblanda.

    2026 metų rugpjūčio 12 dieną visiškas Saulės užtemimas vėl bus matomas dalyje Ispanijos, todėl tema grįžta ne tik į mokslines prognozes, bet ir į kultūros lauką. Kartu tai primena, kaip keitėsi mūsų santykis su reiškiniu: nuo baimės ir pranašysčių iki smalsumo, estetikos ir tikslaus stebėjimo.

    Nuo ženklų danguje iki religinių siužetų

    Ankstyviausi dangaus vaizdavimo pėdsakai rodo, kad žmonės seniai siekė „sudėti“ Saulę, Mėnulį ir žvaigždes į suprantamą schemą. Tam dažnai pasitelkti simboliai, o dangaus reiškiniai interpretuoti kaip įspėjimai ar dieviški ženklai.

    Antikos autorių tekstuose minima, kad užtemimai galėjo tapti lūžio tašku net mūšiuose, kai kariaujančios pusės reiškinį suprasdavo kaip ženklą sustoti. Vėliau viduramžių mene užtemimas ypač dažnai tapo pasakojimo priemone Kristaus nukryžiavimo scenose, kur dangaus patamsėjimas pabrėždavo dramą ir sakralumą.

    Tuometiniuose kūriniuose Mėnulis ir Saulė neretai vaizduoti ne tiek astronomiškai tiksliai, kiek atpažįstamai žiūrovui. Dailininkams, kurie patys galėjo nebūti matę visiško užtemimo, svarbiausia buvo idėja ir emocija, o ne realistiškas vainiko ar šviesos žiedų perteikimas.

    Barokas ir augantis mokslo smalsumas

    Baroko laikotarpiu užtemimų vaizdavimas tapo technologiškai ambicingesnis: dailininkai ieškojo būdų parodyti šviesos praradimą, dangaus atspalvių lūžius ir žmonių reakcijas. Religinė simbolika niekur nedingo, tačiau greta jos vis ryškiau matėsi naujas impulsas – noras suprasti reiškinį.

    Šiame kontekste užtemimai paveiksluose kartais jau tampa ne tik fonu siužetui, bet ir pagrindiniu objektu. Kūriniuose atsiranda astronominiai instrumentai, stebėtojai, skaičiavimai, o pats dangaus įvykis pateikiamas kaip vertas tyrimo ir fiksavimo.

    18 amžiuje dailė neretai veikė kaip argumentas mokslo infrastruktūrai: astronominių stebėjimų ciklai ir užsakomi darbai tapdavo priemone įtikinti mecenatus ar institucijas remti observatorijas. Taip estetika ir pažanga ėjo greta: paveikslas tapo ir meno kūriniu, ir idėjos nešėju.

    Kai tapyba tapo beveik matavimo priemone

    19 amžiuje, romantizmo ir susižavėjimo didingais gamtos reiškiniais laikais, užtemimas buvo puiki proga kalbėti apie žmogaus mažumą ir gamtos jėgą. Dailininkai rinkosi skirtingas perspektyvas: vieni rodė miestų panoramas, kiti kūrė beveik naktinius peizažus, kuriuose šviesa tampa pagrindiniu veikėju.

    Vėlyvuoju 19 amžiumi atsiranda dar vienas posūkis: kol fotografija dar negalėjo patikimai užfiksuoti Saulės vainiko ir subtilių šviesos struktūrų, kai kurie kūrėjai tapė itin preciziškai. Tokie darbai rėmėsi greitais užrašais, eskizais ir stebėjimo disciplina, nes visiškos fazės laikas trumpas.

    20 amžiuje užtemimas persikelia į modernizmo ir poparto kalbą. Vieniems jis tampa forma, ritmu ir kontrastu tarp šviesos bei šešėlio, kitiems – grafiška idėja, kurią galima perkelti į aiškias linijas, apskritimus ir spalvinius laukus.

    Šiandien, kai užtemimą fiksuoja telefonai ir kameros, tapybos tradicija atrodo tarsi atminties archyvas. Ji primena laikus, kai vienintelis būdas išsaugoti patirtį buvo akys, ranka ir kelių minučių įspūdis, paverstas vaizdu.

  • UEFA neatmeta boikoto FIFA renginiams: po Infantino atsiprašymo reikalauja aiškių garantijų

    UEFA neatmeta boikoto FIFA renginiams: po Infantino atsiprašymo reikalauja aiškių garantijų

    Boikoto grėsmė išlieka

    Europos futbolo organizacija UEFA pareiškė, kad FIFA vadovo Gianni Infantino atsiprašymas dėl privataus investavimo plano situacijos iš esmės nekeičia. Pasak UEFA, boikoto FIFA turnyrams galimybė vis dar svarstoma, nes iki šiol neįvykdytos esminės sąlygos, kurios buvo iškeltos anksčiau.

    UEFA pabrėžia, kad jos 55 narių asociacijos buvo aiškiai nurodžiusios, kokiomis aplinkybėmis jos nedalyvautų FIFA varžybose. Organizacijos teigimu, vien komunikaciniai paaiškinimai ar vieši atsiprašymai nėra pakankami, jei nėra konkrečių sprendimų, užkertančių kelią panašiems projektams ateityje.

    Kas yra ginčijamas planas

    Įtampą sukėlė FIFA Forward Enterprise planas, numatęs naujos dukterinės įmonės sukūrimą ir galimybę trečiosioms šalims įsigyti mažumos, nekontroliuojamą dalį. Ši struktūra būtų apėmusi reikšmingą FIFA komercinių teisių ir renginių organizavimo valdymą, todėl daugeliui futbolo institucijų tai pasirodė kaip bandymas iš esmės perbraižyti sporto valdymo modelį.

    Viešojoje erdvėje minėta investicijų apimtis siekė 20 milijardų JAV dolerių, tai yra apie 18,4 milijardo eurų. Kritikai teigė, kad tokio masto projektas keistų paskatų sistemą ir galėtų silpninti asociacijų įtaką strateginiams sprendimams, todėl kilo klausimų ne tik dėl finansų, bet ir dėl valdymo skaidrumo.

    Ko reikalauja UEFA ir ką sako FIFA

    UEFA pozicija išlieka griežta: pirma, pasiūlymai, susiję su pagrindinių varžybų komercinių teisių „pardavimo“ logika, turi būti galutinai atšaukti. Antra, turi būti suteiktos aiškios garantijos, kad panašūs bandymai nepasikartos, o tokie sprendimai ateityje nebus stumiami per uždarus procesus.

    Po krizinių diskusijų Rabate FIFA pranešė, kad G. Infantino turi generalinio sekretoriaus Mattiaso Grafströmo ir vadovybės palaikymą. Tuo pat metu FIFA pripažino, jog buvo padaryta klaidų, ir nurodė atsiprašiusi narių asociacijų.

    „Vakar paskelbta žinia, kad su FIFA prezidentu sutinka jo pavaldiniai, kurių karjera priklauso nuo jo palankumo, nieko nekeičia“, – teigiama UEFA pareiškime.

    Žaidėjų atstovai: problema gilesnė

    Tarptautinė profesionalių futbolininkų atstovų organizacija FIFPRO taip pat kritiškai įvertino situaciją, akcentuodama, kad tai nėra vien procedūrinis nesusipratimas. Jos vertinimu, ginčas atskleidė sistemines valdymo spragas ir pernelyg didelę sprendimų koncentraciją FIFA prezidento rankose.

    FIFPRO teigimu, FIFA vidinis situacijos „peržiūrėjimas“ ir vadovybės palaikymo demonstravimas neatsako į pagrindinius klausimus: kaip priimami strateginiai sprendimai ir kokie saugikliai veikia, kai kalbama apie pasaulinio futbolo komercinę kryptį. Dėl to UEFA ir kitų organizacijų spaudimas gali tęstis, kol bus pasiūlyti aiškūs instituciniai pokyčiai.

  • Baltarusija „Euronews“ svetainę įtraukė į ekstremistinių sąrašą: kuo tai gresia skaitytojams

    Baltarusija „Euronews“ svetainę įtraukė į ekstremistinių sąrašą: kuo tai gresia skaitytojams

    Baltarusijos informacijos ministerija „Euronews“ svetainę pripažino „ekstremistine“ ir įtraukė ją į Respublikinį ekstremistinių medžiagų sąrašą. Sprendimas priimtas vykdant nacionalinio teismo nutartį, apie tai pranešė Baltarusijoje veikiantys žiniasklaidos kanalai.

    Tokio statuso suteikimas paprastai reiškia, kad prieiga prie domeno šalyje gali būti ribojama, o už turinio platinimą ar laikymą gali grėsti administracinė atsakomybė. „Euronews“ teigia, kad šis žingsnis ypač paveiktų auditoriją Baltarusijoje, kur daugelį metų tai buvo vienas iš labiausiai pasiekiamų europinių naujienų šaltinių.

    Koks sprendimo teisinis pagrindas

    Kaip skelbiama, nutartį priėmė Horkių rajono teismas Mogiliovo srityje rugpjūčio 4 dieną. Nurodyta, kad sprendimas vykdytinas nedelsiant pagal Baltarusijos civilinio proceso kodekso 302 straipsnį.

    Praktikoje tai reiškia, kad interneto paslaugų teikėjai gali būti įpareigoti blokuoti prieigą prie svetainės, o institucijos gauna papildomų įrankių kontroliuoti informacijos sklaidą. Baltarusijos valdžia iki šiol viešai nepaaiškino, kokie argumentai lėmė tokį įvertinimą.

    „Euronews“ reakcija ir kontekstas regione

    „Euronews“ redakcijos vadovas Clausas Strunzas pasmerkė sprendimą ir pabrėžė, kad žiniasklaidos priemonės įvardijimas „ekstremistine“ rodo valdžios baimę laisvai žurnalistikai. Anot jo, redakcija nebuvo iš anksto informuota ir laukia oficialaus institucijų paaiškinimo.

    „Nebuvome informuoti apie šį sprendimą ir laukiame valdžios pagrindimo. Mūsų įsipareigojimas nesikeičia: esame su savo auditorija Baltarusijoje ir toliau teiksime faktais paremtą nepriklausomą žurnalistiką“, – sakė C. Strunzas.

    Šis žingsnis papildo jau anksčiau taikytus ribojimus: „Euronews“ televizijos transliacijos Baltarusijoje buvo sustabdytos 2021 metais. Vėliau, Rusijai pradėjus plataus masto karą Ukrainoje, „Euronews“ turinys buvo apribotas ir Rusijoje, o tai dar labiau susiaurino galimybes regione gauti alternatyvią informaciją.

    Nepriklausoma Baltarusijos žurnalistų asociacija yra siejusi transliacijų stabdymą su bandymais riboti prieigą prie informacijos šaltinių. „Euronews“ atvejis rodo platesnę tendenciją, kai informacijos kontrolė stiprinama ne tik tradicinėje žiniasklaidoje, bet ir skaitmeninėje erdvėje.

  • Kreivi agurkai darže išduoda bėdą: vienas ženklas, kad laistymas ir trąšos nebetinka

    Kreivi agurkai darže išduoda bėdą: vienas ženklas, kad laistymas ir trąšos nebetinka

    Tiesūs, standūs ir tolygiai užaugę agurkai dažniausiai rodo, kad augalas auga stabiliose sąlygose. Tačiau vos tik vaisiai ima riestis, siaurėti ar netolygiai storėti, tai dažnai būna ankstyvas signalas, kad agurkai patiria stresą. Vien iš formos tikslios diagnozės nustatyti nepavyks, bet ji padeda laiku pastebėti problemą.

    Agurkams ypač svarbi pastovi dirvos drėgmė viso sezono metu. Kai dirva tai perdžiūsta, tai staiga gausiai palaistoma, vaisius auga netolygiai ir gali susiformuoti vadinamas kabliuko efektas. Panašiai veikia ir staigūs temperatūros šuoliai, ypač per karščius arba vėsesnes naktis, kai augalas intensyviai augina vaisius.

    Ką reiškia kabliukas ir C forma?

    Agurkas, užsilenkęs į kabliuką, dažniausiai siejamas su nereguliariu laistymu ir drėgmės svyravimais. Jei vaisiai dažnai būna C arba S formos, priežasčių gali būti daugiau: nuo netolygaus vandens tiekimo iki trumpalaikių augimo sutrikimų. Kartais formą pakeičia ir laistymas labai šaltu vandeniu, ypač jei jis pilamas ant įkaitusios dirvos.

    Kita dažna priežastis yra prastesnis žiedų apdulkinimas, kai šiltnamyje ar lauke sumažėja vabzdžių aktyvumas, o oras būna vėsus ar lietingas. Tuomet vaisius gali vystytis netolygiai, nes sėklos užsimezga ne visose vietose. Dėl to agurkas tarsi „tempiasi“ nevienodai ir išsikraipo.

    Kai vaisius storas prie kotelio

    Jei agurkas ryškiai storesnis prie kotelio, o gale smarkiai susiaurėja, dažnai įtariamas mitybos disbalansas. Praktikoje tai neretai siejama su kalio trūkumu, nes būtent šis elementas svarbus vaisių formavimuisi ir vandens apykaitai augale. Panašiai gali atrodyti ir vaisiai, kai dirva ilgiau būna perdžiūvusi arba drėgmė nuolat šokinėja.

    Jeigu kartu matyti šviesesnės dėmelės, viršūnė prastėja ar vaisiai auga nelygūs, verta įvertinti ir kalcio pasisavinimą bei dirvos rūgštingumą. Kai kuriuos trūkumus sustiprina ne pats elementų stygius, o tai, kad dėl netolygaus laistymo šaknys jų nebesugeba stabiliai paimti. Todėl vien trąšų padidinimas ne visada išsprendžia problemą.

    Žiūrėkite ne tik į agurką

    Vieno keisto vaisiaus dar nereikia sureikšminti, ypač jei likusi derliaus dalis normali. Tačiau kai deformacijos kartojasi, svarbu vienu metu įvertinti ir dirvos drėgmę, laistymo reguliarumą, temperatūrų svyravimus bei tręšimo režimą. Agurkai dažnai „pasako“ apie stresą anksčiau, nei lapai pradeda gelsti ar vysti.

    Naudingiausia stebėti ir lapus: ar neatsiranda geltonavimo tarp gyslų, ar lapai neišblyškę, ar augimas nesulėtėjęs. Stabilus laistymas šiltoku vandeniu, mulčiavimas ir saikingas, subalansuotas tręšimas dažniausiai padeda greičiausiai grąžinti augalą į ritmą. Tuomet kiti vaisiai paprastai vėl pradeda augti taisyklingesni.

  • Telefoną įkrausite be laido: viena detalė nulemia, ar belaidis įkrovimas veiks greitai

    Telefoną įkrausite be laido: viena detalė nulemia, ar belaidis įkrovimas veiks greitai

    Belaidis telefono įkrovimas daugeliui tapo kasdienybe: pakanka padėti išmanųjį ant specialaus padėklo, o baterija ima pildytis. Ši technologija remiasi elektromagnetine indukcija, todėl svarbiausia ne tik pats įkroviklis, bet ir tai, kaip tiksliai telefonas ant jo padėtas.

    Indukcinio įkroviklio viduje yra ritė, kuria tekanti srovė sukuria kintamą elektromagnetinį lauką. Telefonui turint belaidžio įkrovimo modulį, jo ritė perima energiją ir paverčia ją elektros srove, kuria įkraunamas akumuliatorius. Kadangi energija perduodama per labai mažą atstumą, net nedidelis poslinkis gali sumažinti efektyvumą.

    Padėtis ir dėklas svarbiausia

    Geriausi rezultatai pasiekiami tada, kai įkroviklio ir telefono ritės sutampa kuo tiksliau. Dėl to kai kurie padėklai turi pažymėtą centrą, o dalis gamintojų naudoja magnetus, padedančius išlaikyti tinkamą padėtį ir sumažinti įkrovimo nutrūkimų riziką.

    Įtakos turi ir dėklas. Storas, ypač metalinių detalių turintis dėklas gali pastebimai sulėtinti įkrovimą arba visai neleisti jam prasidėti, o plonesni silikoniniai ar plastikiniai dažniausiai netrukdo. Taip pat verta patikrinti, kad tarp telefono ir padėklo nebūtų monetų, raktų ar kitų metalinių daiktų.

    Patogu, bet ne visada efektyviausia

    Pagrindinis belaidžio įkrovimo privalumas yra patogumas: nereikia nuolat jungti ir atjungti laido, mažiau dėvisi telefono įkrovimo lizdas. Tai ypač patogu ant darbo stalo, prie lovos ar automobilyje, kai telefoną norisi tiesiog padėti ir pamiršti.

    Vis dėlto indukcinis įkrovimas paprastai yra mažiau efektyvus už laidinį, nes dalis energijos prarandama perdavimo metu. Dėl to įkroviklis ir telefonas gali šilti, o naudojantis telefonu įkrovimo metu procesas dažnai dar labiau pailgėja, ypač jei vienu metu aktyviai veikia ryšys ar ekranas.

    Ne kiekvienas telefonas įsikraus

    Belaidis įkrovimas veikia tik tada, kai pats telefonas palaiko šią funkciją. Daugelyje naujesnių aukštesnės klasės modelių ji įdiegta gamykloje, tačiau dalis pigesnių ar senesnių įrenginių belaidžio įkrovimo modulio neturi, todėl vien įsigyti padėklą nepakaks.

    Prieš perkant verta pasitikrinti suderinamumą ir maksimalią palaikomą įkrovimo galią, nes nuo jos priklauso realus greitis. Tinkamai parinktas įkroviklis leis išnaudoti telefono galimybes, užtikrins stabilesnį įkrovimą ir padės išvengti situacijų, kai baterija pildosi lėtai arba procesas vis nutrūksta.

  • Nepastebimas kenkėjas jau lenda į pastatus: drėgmė jį vilioja, o nukentėti gali maistas ir knygos

    Nepastebimas kenkėjas jau lenda į pastatus: drėgmė jį vilioja, o nukentėti gali maistas ir knygos

    Iš pirmo žvilgsnio tai menkas, lengvai nepastebimas vabalas, tačiau patekęs į sandėliukus, rūsius ar palėpes gali pridaryti realios žalos. Kalbama apie vadinamąjį „pustosz kradnik“ – sandėliuose ir drėgnose patalpose aptinkamą vabzdį, kurio lervos minta įvairiomis organinėmis medžiagomis.

    Svarbiausia žinia gyventojams – šis kenkėjas paprastai nėra pavojingas žmonėms ir nenaikina pastatų konstrukcijų taip, kaip kartais bandoma gąsdinti antraštėse. Vis dėlto jo pasirodymas dažnai signalizuoja kitą problemą: per didelę drėgmę, prastą vėdinimą ar net paslėptą vandens patekimą į patalpas.

    Kas tai per vabalas?

    Suaugėliai dažniausiai būna nedideli, todėl juos lengva supainioti su kitais smulkiais vabzdžiais. Dažniau dėmesį patraukia ne patys vabalai, o jų paliekami pėdsakai: pažeistos kruopos, prieskoniai, džiovintos žolelės, taip pat apgraužtas popierius ar natūralūs audiniai.

    Didžiausią riziką paprastai kelia lervos, nes jų mityba gerokai platesnė. Jos gali pažeisti grūdinius produktus, įvairius sandėliuojamus maisto likučius, o taip pat organines medžiagas, pavyzdžiui, popierių, knygų lapus, odą, vilną ar plunksnas.

    Ar jis tikrai pavojingas pastatams?

    Nors pasitaiko teiginių, kad kenkėjas esą gali „sugriauti namus“, toks vertinimas dažniausiai yra perdėtas. Lervos kartais pragraužia smulkius kanalėlius medienoje ar kai kuriose izoliacinėse medžiagose, tačiau dažniausiai tai susiję su slėptuvės paieška prieš virtimą suaugėliu.

    Praktiškai dažniau nukenčia sandėliuojami daiktai ir atsargos, o ne konstrukcinė mediena. Jei namuose randama daugybė skylučių gegnėse, balkiuose ar masyviose medinėse detalėse, verta svarstyti ir kitus kenkėjus bei kreiptis į specialistus tiksliam nustatymui.

    Kaip suvaldyti problemą ir kodėl svarbiausia drėgmė?

    Šio vabzdžio gausėjimą dažniausiai skatina drėgnos, prastai vėdinamos vietos: rūsiai, sandėliukai, ūkiniai pastatai, palėpės, taip pat patalpos, kur laikomi birūs maisto produktai. Todėl pirmas žingsnis – pašalinti drėgmės šaltinį: patikrinti, ar nėra pratekėjimų, kondensato, pelėsio židinių, įvertinti ventiliacijos būklę.

    Kartu svarbu peržiūrėti maisto laikymą: kruopas, miltus, prieskonius ir džiovintas žoleles laikyti sandariuose induose, reguliariai tikrinti atsargas, o įtartinus produktus nedelsiant išmesti. Jei kenkėjų daug, gali prireikti profesionalios dezinfekcijos, tačiau dažnai efektyviausia priemonė būna ne chemija, o patalpų išsausininimas ir higiena.

    Specialistai pabrėžia, kad tokie kenkėjai yra tarsi indikatorius: jei jie atsirado, verta spręsti priežastį, o ne tik pasekmę. Kai drėgmė sumažinama ir maisto atsargos tvarkingai izoliuojamos, problema dažniausiai slopsta gerokai greičiau.