CP v2

Category: Kultūra

  • Nuo privačios valdos nukritusi šaka apgadino jūsų automobilį: kas privalo atlyginti žalą?

    Nuo privačios valdos nukritusi šaka apgadino jūsų automobilį: kas privalo atlyginti žalą?

    Automobilį apgadinus nuo privačios valdos nukritusiai šakai, kankorėžiui ar vaisiui, natūraliai kyla klausimas, kas turi atlyginti nuostolius. Dažniausiai atsakomybės ieškoma sklypo savininko pusėje, tačiau vien to, kad medis augo jo teritorijoje, ne visada pakanka.

    Praktikoje pagrindinis kriterijus yra kaltė ir pareigos rūpintis turto saugumu nevykdymas. Jei savininkas neprižiūrėjo medžio, ignoravo akivaizdžius pavojus, nesiėmė elementarių prevencinių veiksmų ir dėl to kilo žala, jam gali tekti atlyginti nuostolius.

    Kada savininkas atsako?

    Žala dažniau priteisiama, kai galima pagrįsti, kad medis buvo akivaizdžiai pavojingas: nudžiūvęs, supuvęs, su lūžtančiomis šakomis, pasviręs ar anksčiau jau metęs šakas. Svarbu ir tai, ar savininkas turėjo realią galimybę pavojų pastebėti ir jį pašalinti.

    Tokiais atvejais vertinama, ar buvo laikomasi protingo rūpestingumo: ar kvietė arboristą, ar genėjo, ar šalino pažeistas šakas, ar bent jau ribojo parkavimą po medžiu, jei rizika buvo akivaizdi. Kuo daugiau požymių, kad grėsmė buvo matoma iš anksto, tuo daugiau argumentų nukentėjusiojo naudai.

    Kada žalos gali netekti atlyginti?

    Ne visada dėl įvykio bus kaltas sklypo savininkas. Jei medis buvo sveikas, prižiūrėtas, o žala atsirado dėl staigaus ir neįprastai stipraus vėjo gūsio ar kitos nenuspėjamos aplinkybės, situacija dažnai vertinama kaip force majeure.

    Tokiu atveju gali būti laikoma, kad net ir rūpestingas savininkas objektyviai negalėjo užkirsti kelio įvykiui. Tai ypač aktualu per audras, kai lūžta net sveiki medžiai ar krenta stambios šakos, nors iki tol jokių gedimo požymių nebuvo.

    Ką daryti nukentėjus?

    Norint gauti žalos atlyginimą, paprastai reikia surinkti įrodymus, kad žala atsirado būtent nuo konkretaus medžio ir kad buvo savininko aplaidumo požymių. Pravartu fiksuoti įvykio vietą, automobilio pažeidimus, nukritusią šaką ar medžio būklę, o jei reikia, kviesti atsakingas tarnybas įvykio faktui užfiksuoti.

    Ginčuose esminė dalis tenka priežastinio ryšio ir kaltės įrodymui, todėl vien emocinio argumento, kad medis augo kaimyno sklype, gali neužtekti. Kuo aiškiau matyti, kad pavojus buvo numanomas ir ignoruotas, tuo didesnė tikimybė, kad žala bus atlyginta.

  • Niekada nelaistykite pomidorų šiuo metu: per karščius galite prarasti visą derlių

    Niekada nelaistykite pomidorų šiuo metu: per karščius galite prarasti visą derlių

    Kodėl vidurdienį vanduo kenkia

    Pomidorams vanduo būtinas ne tik augimui, bet ir lapų vėsinimui: per šaknis jis patenka į stiebus, žiedus ir vaisius, o garuodamas nuo lapų padeda augalui ištverti karštį. Kai dirva smarkiai perdžiūsta, pomidorai „uždaro“ žioteles lapuose ir taip mažina drėgmės netekimą, tačiau tuo pačiu lėčiau vyksta fotosintezė ir augalas prasčiau vėsinasi.

    Per kaitrą tai greitai virsta praktine problema: lapai kaista, žiedai gali byrėti, o vaisių augimas sulėtėja. Ypač greitai drėgmę „atima“ saulė, karštis ir vėjas, todėl poreikis vandeniui didžiausias būna būtent tokiomis dienomis.

    Didžiausia klaida – laistyti pomidorus pilnoje saulėje, ypač maždaug nuo 11 iki 16 valandos. Įkaitusi dirva vandenį išgarina labai greitai, todėl nedidelė porcija sudrėkina tik paviršių, nors iš šono atrodo, kad lysvė „šlapia“.

    Jeigu taip daroma nuolat, augalas skatinamas auginti seklų šaknyną, o tai reiškia, kad kitą karščio bangą jis pasitinka dar silpnesnis. Vietoje gilaus drėgmės rezervo pomidoras gauna tik trumpą palengvėjimą, kuris greitai išnyksta.

    Kada laistyti per karščius

    Patikimiausias laikas laistyti per karščius – ankstyvas rytas, maždaug nuo 5 iki 9 valandos. Tuo metu dirva dar vėsi, vanduo garuoja lėčiau ir spėja įsigerti ten, kur jo labiausiai reikia – į šaknų zoną.

    Laistyti verta gausiau, bet lėtai, nukreipiant vandenį į dirvą aplink šaknis, o ne ant lapų. Išimtis galioja tik tada, kai kelių centimetrų gylyje žemė visiškai sausa ir krūmas aiškiai vysta: tokiu atveju geriau palaistyti nedelsiant, kad augalas nepatirtų streso.

    Atsargiai reikėtų elgtis ir vėlai vakare, ypač šiltnamyje ar tunelyje, kur oro judėjimas silpnesnis. Drėgni lapai tada džiūsta lėtai, o ilgai užsilaikanti drėgmė padidina grybelinių ligų riziką, todėl per karščius geriausia drėkinti tik dirvą.

    Kiek vandens ir kaip patikrinti dirvą

    Prieš laistant verta patikrinti žemę pirštu maždaug 4–5 centimetrų gylyje. Jei ji sausa ir byra, laikas laistyti, o jei jaučiasi drėgmė, papildoma porcija gali labiau pakenkti nei padėti, ypač sunkesnėje dirvoje.

    Vienu laistymu tikslas turėtų būti sudrėkinti dirvą maždaug 15–20 centimetrų gylyje, kad vanduo pasiektų pagrindinę šaknų masę. Nuolatinis laistymas „po truputį“ sudrėkina tik viršų, todėl pomidorai tampa priklausomi nuo kasdienės drėgmės ir karštį pakelia prasčiau.

    Vazonuose auginami pomidorai reikalauja daugiau dėmesio, nes mažas žemės kiekis įkaista greičiau ir išdžiūsta sparčiau. Per ilgesnę karščio bangą jiems vandens gali prireikti kasdien, o kartais ir papildomai vakare, bet tik įsitikinus, kad žemė iš tiesų perdžiūvusi.

    Dar vienas svarbus niuansas – vidurdienį svyrantys lapai ne visada reiškia sausą dirvą. Per kaitrą augalas gali laikinai apvysti, nes per lapus netenka vandens greičiau, nei šaknys spėja jo papildyti, todėl sprendimą laistyti geriausia priimti tik patikrinus dirvos drėgmę.

    Derlių gali sugadinti ir kraštutinumai: po ilgo perdžiūvimo staigus „užliejimas“ skatina vaisius greitai brinkti, o odelė nespėja prisitaikyti, todėl pomidorai ima skilinėti. Tuo tarpu per dažnas perlaistymas išstumia orą iš dirvos, šaknims pradeda trūkti deguonies, jos silpsta ir didėja puvinio rizika.

    Karščių metu drėgmę dirvoje padeda išlaikyti mulčias, pavyzdžiui, 5–7 centimetrų sluoksnis šiaudų, pradžiūvusios žolės ar smulkintų lapų. Jį verta palikti kelis centimetrus nuo stiebo, kad augalo pagrindas neįmirktų ir turėtų oro.

  • Ar galima skinti vaisius nuo miesto medžių? Viena detalė gali kainuoti iki 230 eurų

    Ar galima skinti vaisius nuo miesto medžių? Viena detalė gali kainuoti iki 230 eurų

    Vieno universalaus draudimo ar leidimo skinti vaisius nuo visų miesto medžių nėra. Teisiškai svarbiausia, kam priklauso žemė ir kas ją administruoja, nes net viešose erdvėse augantys medžiai dažniausiai yra savivaldybės ar kito valdytojo turtas.

    Jei medis auga savivaldybės valdomoje teritorijoje ir vietos taisyklės nenumato draudimo, nedidelio kiekio vaisių rinkimas asmeniniam naudojimui paprastai nelaikomas pažeidimu. Vis dėlto praktikoje lemiama tampa ne pats vaisių skynimas, o tai, kaip jis atliekamas ir ar nepažeidžiamas želdinys.

    Didžiausia rizika atsiranda, kai bandant pasiekti vaisius laužomos šakos, pažeidžiama žievė, lipama į medį ar sugadinamas aptvėrimas. Tokiais atvejais tai gali būti vertinama kaip viešojo turto sugadinimas, o bauda gali siekti maždaug iki 230 eurų, priklausomai nuo žalos aplinkybių.

    Dar griežtesnės taisyklės dažnai galioja saugomose teritorijose ir specialiuose objektuose, pavyzdžiui, nacionaliniuose parkuose, draustiniuose ar botanikos soduose. Ten vaisių, augalų dalių ar kitų gamtos išteklių rinkimas gali būti ribojamas atskirais reikalavimais, todėl pirmiausia verta pasitikrinti konkrečios vietos tvarką.

    Atskira situacija yra tada, kai vaisiai kabo virš šaligatvio, bet pats medis auga privačiame sklype. Tokiu atveju vaisiai laikomi savininko turtu, todėl jų skynimas ar net rinkimas gali būti vertinamas kaip svetimo turto pasisavinimas.

    Gyventojai neretai baiminasi, kad mieste augantys vaisiai yra užteršti. Naujesni tyrimai rodo, kad didžioji dalis taršos rizikos priklauso nuo konkrečios vietos: šalia intensyvaus eismo gatvių, pramonės zonų ar didelių stovėjimo aikštelių vaisiai gali labiau kaupti teršalus, todėl saugiau rinktis parkus ir didesnes žaliąsias zonas.

    Praktinė taisyklė paprasta: prieš skynimą verta įsitikinti, kas administruoja teritoriją, ir ar nėra aiškiai nurodyto draudimo. Bet kuriuo atveju vaisius reikėtų kruopščiai nuplauti, o jei kyla abejonių dėl vietos ar leidimo, saugiausia rinktis kitą medį arba kreiptis į teritorijos valdytoją.

  • Karščio banga iki 36 laipsnių: 7 paprasti triukai, kurie realiai atvėsins butą be kondicionieriaus

    Karščio banga iki 36 laipsnių: 7 paprasti triukai, kurie realiai atvėsins butą be kondicionieriaus

    Liepos pabaigoje daugelyje Europos regionų įsivyravus karščio bangai, dalyje vietovių temperatūra gali kilti iki 36 laipsnių. Tokiu oru butai įkaista labai greitai, o naktimis šiluma neretai neišsisklaido net ir laikant pravirus langus.

    Pagrindinė priežastis – saulės spinduliai, kurie pro langų stiklą patenka į vidų ir įkaitina grindis, sienas bei baldus. Įšilę paviršiai šilumą kaupia ir ją atiduoda dar ilgai po saulėlydžio, todėl patalpos išlieka tvankios.

    Situaciją blogina ir pastato konstrukcijos: mūras bei betonas dieną sugeria daug energijos, o vakare ir naktį ją „grąžina“ į patalpas. Jei butas yra viršutiniuose aukštuose ar po stogu, įkaitęs stogas dažnai tampa papildomu šilumos šaltiniu.

    Prie karščio prisidedame ir patys: veikiantys televizoriai, kompiuteriai, apšvietimas ar net budėjimo režimu palikti prietaisai skleidžia šilumą. Kuo mažesnė patalpa ir kuo daugiau žmonių joje būna, tuo greičiau kyla temperatūra.

    Kaip sulaikyti karštį dar lauke?

    Efektyviausia taisyklė – langus uždengti dar prieš įkaitimą. Žaliuzės, roletai ar storos užuolaidos turėtų būti užtraukiamos ryte, kol saulė dar neįkaitino patalpų, nes didžioji dalis šilumos patenka būtent per stiklus.

    Karščiausią dienos metą langus verta laikyti uždarytus, jei lauke šilčiau nei viduje. Vėdinti geriausia vėlai vakare, naktį ir anksti ryte, o trumpas skersvėjis padeda greičiau pakeisti įkaitusį orą vėsesniu.

    Paprasti sprendimai be kondicionieriaus

    Ventiliatorius pats oro neatšaldo, tačiau gali pagerinti savijautą, nes judantis oras greičiau garina prakaitą. Norint stipresnio efekto, prieš ventiliatorių galima padėti didelį indą su ledu ar šaltu vandeniu – taip į veidą ir kūną pūs vėsesnis oro srautas.

    Karštomis dienomis verta mažinti papildomus šilumos šaltinius: rečiau gaminti orkaitėje, rinktis trumpesnį maisto ruošimą ar vėsesnius patiekalus. Taip pat pravartu išjungti nenaudojamus prietaisus iš lizdo, nes dalis elektronikos šilumą skleidžia ir budėjimo režimu.

    Padeda ir tekstilės pakeitimas: stori kilimai, sunkios lovatiesės bei šilumą kaupiantys audiniai tvankumą tik didina. Karščio laikotarpiu naudinga rinktis lengvesnes, kvėpuojančias medžiagas, o jei įmanoma – laikinai atlaisvinti grindis nuo kilimų.

    Jei pavyksta atvėsinti bent vieną kambarį, verta uždaryti jo duris, kad vėsa neišeitų į labiausiai įkaitusias zonas. Tai ypač aktualu butams, kurių langai orientuoti į pietus ar vakarus, kai saulė spigina ilgiausiai.

    Dažnos klaidos, kurios didina tvankumą

    Viena dažniausių klaidų – dieną plačiai atverti langus tikintis atvėsinti patalpas, nors į vidų tiesiog įleidžiamas karštas oras. Taip pat patalpas kaitina tradicinės lemputės, todėl vakare geriau rinktis mažiau šilumos skleidžiantį apšvietimą ir nepalikti jo be reikalo.

    Dar vienas dažnas įprotis – džiovinti skalbinius uždarame kambaryje be oro judėjimo, nes drėgmė padidina tvankumo pojūtį. Jei virtuvė atskirta durimis, gaminant ar atidarant indaplovę po ciklo naudinga ją uždaryti, kad karšta garų banga neišplistų į kitus kambarius.

  • UEFA grasina boikotuoti būsimus FIFA pasaulio čempionatus: kodėl ginčas dėl investuotojų taip aštrėja

    UEFA grasina boikotuoti būsimus FIFA pasaulio čempionatus: kodėl ginčas dėl investuotojų taip aštrėja

    UEFA atsakas į FIFA planą

    UEFA pranešė, kad svarsto boikotuoti būsimus vyrų ir moterų FIFA pasaulio čempionatus, jei nebus atsisakyta FIFA prezidento Gianni Infantino siūlomo modelio, kuriame numatyta į varžybas įleisti privačius investuotojus. Apie tai paskelbta po skubaus UEFA 55 narių asociacijų susitikimo.

    UEFA teigimu, siūlymas iš esmės keičia tarptautinio futbolo valdymo logiką ir gali daryti įtaką sportiniams sprendimams. Organizacija pabrėžė, kad pasaulio čempionatas neturėtų būti traktuojamas kaip investicinis produktas.

    „Pasaulio čempionatas negali būti traktuojamas kaip investicinis produktas“, – sakoma UEFA pareiškime.

    Kas konkrečiai siūloma ir ko bijo UEFA

    Pagal viešai aptartą schemą FIFA svarsto galimybę dalį teisių ar būsimo projekto akcijų parduoti išoriniams investuotojams. UEFA nurodė, kad kalbama apie iki 20 proc. dalį, o tarp minimų investuotojų įvardijamas ir Joshua Kushner.

    UEFA argumentuoja, kad toks modelis kuria precedento neturintį spaudimą: investuotojai tikėtųsi maksimalios finansinės grąžos, o tai galėtų persikelti į tvarkaraščių, varžybų formato, atrankų ir kitus strateginius sprendimus. UEFA taip pat reikalauja ne tik atsisakyti dabartinio plano, bet ir pateikti įpareigojančias garantijas, kad panašios idėjos ateityje nebegrįš.

    Kuo grėstų Europos rinktinių pasitraukimas

    Koordinuotas Europos rinktinių pasitraukimas iš FIFA turnyrų būtų beprecedentis žingsnis šiuolaikiniame futbole ir galėtų sukelti grandininę reakciją žaidėjams, transliuotojams bei rėmėjams. UEFA yra politiškai ir finansiškai įtakingiausia FIFA konfederacija, vienijanti 55 asociacijas iš 211 FIFA narių.

    Europos rinktinės yra ir sportiškai dominuojanti jėga: jos laimėjo 13 iš 23 vyrų pasaulio čempionatų ir 4 iš 9 moterų pasaulio čempionatų. Dėl to bet koks konfliktas tarp UEFA ir FIFA paliestų ne tik sporto, bet ir globalios transliacijų rinkos pamatą.

    Boikotų istorija ir kodėl šis atvejis kitoks

    Boikotai pasaulio čempionatų istorijoje jau buvo: Anglija nedalyvavo pirmuosiuose turnyruose 1930, 1934 ir 1938 metais, o 1966 metais Afrikos šalys pasitraukė iš atrankos dėl vietų paskirstymo. Taip pat minimas Sovietų Sąjungos atsisakymas žaisti atrankos rungtynes su Čile po Augusto Pinocheto karinio perversmo, kas užkirto kelią kovoti dėl vietos 1974 metų čempionate.

    Vis dėlto UEFA akcentuoja, kad ši situacija skiriasi mastu ir poveikiu: Europos pasitraukimas reikštų sisteminį konfliktą su FIFA, galintį perbraižyti tarptautinio futbolo valdymo modelį. Kol kas FIFA viešai nepaskelbė sprendimo, kuris tenkintų UEFA keliamas sąlygas, todėl įtampa tarp organizacijų išlieka.

  • Argentina keičia migracijos taisykles: už neapykantos kalbą prieš šalį ar simbolius – išsiuntimas

    Argentina keičia migracijos taisykles: už neapykantos kalbą prieš šalį ar simbolius – išsiuntimas

    Argentina dekretu pakoregavo Migracijos įstatymą ir suteikė institucijoms teisę išsiųsti užsienio piliečius, kurie viešai skleidžia neapykantos žinutes prieš šalį ar jos nacionalinius simbolius. Naujovė apima tiek žodinius pasisakymus, tiek rašytinius tekstus.

    Pagal naują tvarką pareigūnai taip pat gali atsisakyti įleisti į šalį asmenis, kurių elgesys ar pareiškimai vertinami kaip skatinantys priešiškumą Argentinai. Vyriausybė pabrėžia, kad sprendimai bus priimami administracine tvarka, remiantis migracijos kontrolės įgaliojimais.

    Kur nubrėžiama riba?

    Prezidento Javiero Milei biuras aiškina, kad pakeitimai neturėtų paliesti politinės, ideologinės ar akademinės kritikos, nes tai saugo saviraiškos laisvės principai. Kitaip tariant, valdžia tvirtina siekianti taikyti priemones ne kritikai, o neapykantos kurstymui.

    „Šios nuostatos nėra nukreiptos prieš kritiką ar diskusijas, jos skirtos sustabdyti neapykantos skatinimą prieš Argentinos Respubliką ir jos simbolius“, – teigiama prezidento kanceliarijos pranešime.

    Vis dėlto teisės ekspertai paprastai atkreipia dėmesį, kad tokiose situacijose esminis klausimas yra apibrėžimų tikslumas ir taikymo praktika. Neapykantos kalbos sąvoka skirtingose valstybėse interpretuojama nevienodai, todėl reali riba tarp aštrios kritikos ir neapykantos kurstymo dažnai paaiškėja tik pradėjus taikyti teisės normas.

    Kontekstas: sportas ir diplomatija

    Vyriausybė nurodė, kad sprendimas priimtas reaguojant į, jos teigimu, pastaruoju metu išaugusį priešiškumą Argentinai ir argentiniečiams, tačiau konkrečių pavyzdžių nepateikė. Pranešimas pasirodė po įtampos, kilusios viešojoje erdvėje po pasaulio futbolo čempionato, kai Argentina sulaukė kritikos dėl kai kurių epizodų ir sirgalių elgesio.

    Pakeitimai sutapo ir su paaštrėjusia diplomatine trintimi regione, ypač tarp Argentinos ir Brazilijos. Pastaraisiais mėnesiais viešojoje erdvėje skambėjo aštrūs abiejų pusių pareiškimai, o tai dar labiau didino politinį foną, kuriame migracijos klausimai tampa jautresni.

    Ką tai reiškia atvykstantiems?

    Praktinis poveikis priklausys nuo to, kaip institucijos apibrėš ir fiksuos „neapykantos žinutes“ bei kokius įrodymus laikys pakankamais. Migracijos politika daugelyje valstybių vis dažniau persipina su nacionalinio saugumo, visuomenės tvarkos ir informacinės erdvės klausimais, todėl panašios priemonės paprastai sulaukia ir palaikymo, ir kritikos.

    Kelionių planuotojams ir užsieniečiams, aktyviai reiškiantiems nuomonę socialiniuose tinkluose ar viešuose renginiuose, tai reiškia didesnę riziką, kad aštresni pasisakymai gali būti interpretuoti kaip pažeidimas. Artimiausiu metu daugiausia atsakymų turėtų pateikti pirmieji šios tvarkos taikymo atvejai ir teismų praktika, jei sprendimai bus skundžiami.

  • Italija svarsto uždrausti turistines arklines karietas Romoje: kodėl „botticelle“ gali tapti istorija

    Italija svarsto uždrausti turistines arklines karietas Romoje: kodėl „botticelle“ gali tapti istorija

    Įstatymo projektas parlamente

    Italijos Deputatų rūmuose pristatytas įstatymo projektas, kuriuo siekiama uždrausti tradicines turistines arklines karietas, vadinamas botticelle. Šios karietos ypač paplitusios Romoje, tačiau draudimas būtų taikomas ir kitose turistų gausiai lankomose meno miestuose.

    Iniciatyvą parlamente pateikė kelių opozicinių politinių jėgų atstovai. Jų siūlymas numato keisti Kelių kodekso nuostatas, kurios dabar leidžia viešas paslaugas, teikiamas gyvūnų traukiamomis transporto priemonėmis.

    Ką siūloma uždrausti?

    Projekte įvardijama, kad draudimas apimtų ne tik turistinį vežimą, bet ir kitas viešai teikiamas, pagal grafiką nereguliuojamas paslaugas, taip pat pramogines ar ceremonines veiklas. Kitaip tariant, būtų atsisakoma praktikos, kai gyvūnai naudojami traukti vežimus už atlygį miesto erdvėse.

    Siūlymo šalininkai pabrėžia, kad atskiri savivaldybių sprendimai, ribojantys darbo valandas ar maršrutus, esą nebeišsprendžia problemos. Todėl siekiama nacionalinio masto reguliavimo, kuris vienodai galiotų visoje šalyje.

    Gyvūnų gerovė ir karščio argumentas

    Pagrindinis argumentas, lydintis iniciatyvą, yra gyvūnų gerovė šiuolaikiniuose miestuose. Anot projekto rėmėjų ir gyvūnų apsaugos aktyvistų, intensyvus eismas, triukšmas ir ilgos valandos ant įkaitusio asfalto neatitinka šiandieninių gerovės standartų.

    Karščio bangos Pietų Europoje pastaraisiais metais dažnėja, o miestų centrai vasarą įkaista labiau dėl vadinamojo šilumos salos efekto. Kritikai teigia, kad būtent ekstremalios temperatūros dienomis žirgams dirbti tampa itin sudėtinga, todėl vien tik laiko ribojimai nebėra pakankami.

    „Atskiri savivaldybių draudimai ir darbo valandų apribojimai nėra pakankami. Reikia nacionalinio įstatymo, kuris panaikintų botticelle ir gyvūnų traukiamas karietas miestuose“, – sakė parlamentarė Patrizia Prestipino.

    Romoje – ir informavimo kampanija

    Lygiagrečiai parlamento iniciatyvai Romoje planuojama viešinimo kampanija, skatinanti rinktis alternatyvas karietoms. Ji numatyta pagrindinėse turistinėse sostinės vietose ir bus pateikiama italų bei anglų kalbomis, orientuojantis į miestą lankantį srautą.

    Romoje šis klausimas jau seniai kelia diskusijas tarp gyvūnų gerovės šalininkų, turizmo sektoriaus ir tradicijos gynėjų. Jei įstatymo projektas būtų priimtas, tai reikštų reikšmingą pokytį vienai iš seniausių sostinės paslaugų, ilgą laiką buvusiai neatsiejama istorinio centro kasdienybės dalimi.

    Projekto rėmėjai tvirtina, kad 2026 metais gyvūnų naudojimas turistiniam transportui didmiesčių centruose vis labiau kertasi su visuomenės lūkesčiais. Tuo metu karietų verslo atstovai paprastai akcentuoja tradicijos ir darbo vietų argumentus, todėl politinė diskusija, tikėtina, bus aštri.

  • Teismas: Amy Winehouse tėvas turi sumokėti beveik 1 160 000 eurų dviem dainininkės draugėms

    Teismas: Amy Winehouse tėvas turi sumokėti beveik 1 160 000 eurų dviem dainininkės draugėms

    Londono Aukštasis teismas įpareigojo Amy Winehouse tėvą Mitchą Winehouse’ą sumokėti beveik 1 160 000 eurų dviem velionės dainininkės draugėms. Sprendimas priimtas po to, kai jis pralaimėjo bylą dėl Amy Winehouse daiktų pardavimo aukcionuose.

    Mokėjimai turi pasiekti buvusią atlikėjos stilistę Naomi Parry ir jos draugę Catrioną Gourlay per artimiausias dvi savaites. Teismas taip pat nurodė Mitchui Winehouse’ui padengti jų bylinėjimosi išlaidas pagal griežtesnį, atsakovėms palankesnį principą.

    Ginčas dėl aukcionuose parduotų daiktų

    Veikdamas kaip dukters palikimo turto atstovas, Mitchas Winehouse’as teigė, kad abi moterys nepagrįstai pasipelnė iš parduotų asmeninių Amy Winehouse daiktų. Pasak jo, jos neturėjo teisės realizuoti šių daiktų, todėl jis siekė prisiteisti nuostolius.

    Bylos medžiagoje minėta, kad aukcionuose Jungtinėse Valstijose 2021 ir 2023 metais buvo parduota 155 daiktai, tarp jų drabužiai, rankinės, papuošalai ir įvairūs su atlikėja siejami suvenyrai. Naomi Parry ir Catriona Gourlay tvirtino, kad Amy Winehouse šiuos daiktus buvo padovanojusi arba kad jie jau priklausė joms.

    Teismo vertinimas: kaltinimai pakenkė reputacijai

    Teismas dar balandį atmetė Mitcho Winehouse’o ieškinį, konstatavęs, kad atsakovės sąmoningai neslėpė ginčijamų daiktų. Taip pat pažymėta, kad jis žinojo apie planuojamus pardavimus dar prieš aukcionus.

    Vėliau paskelbtame sprendime teisėja Sarah Clarke KC kritikavo ieškovo pasirinkimą bylą vesti agresyviai ir nuosekliai, nors pati pretenzija, teismo vertinimu, buvo silpna. Sprendime akcentuota, kad pareikšti kaltinimai galėjo paveikti moterų reputaciją, karjeros perspektyvas, finansinį saugumą ir sveikatą.

    Teismas taip pat nurodė, kad ginčas buvo paverstas brangiu ir plataus masto procesu, o tai galėjo būti naudojama komerciniam spaudimui atsakovėms daryti. Dėl to priteistos ne tik išmokos, bet ir pareiga atlyginti bylinėjimosi kaštus.

    Platesnis kontekstas

    Amy Winehouse mirė 2011 metais, būdama 27 metų, o mirties priežastimi įvardytas atsitiktinis apsinuodijimas alkoholiu. Po jos mirties visuomenės dėmesys ne kartą krypo į dainininkės palikimą, o asmeniniai daiktai tapo ne tik prisiminimų, bet ir teisinės rizikos objektu.

    Ekspertai pastebi, kad ginčai dėl žinomų žmonių turto dažnėja tada, kai nėra aiškiai dokumentuota dovanų kilmė ar nuosavybės perdavimas. Tokiose bylose svarbūs ne tik rašytiniai įrodymai, bet ir liudijimai, taip pat tai, kada ir ką palikimo atstovai žinojo apie galimus pardavimus.

    Ši byla Jungtinėje Karalystėje dar kartą priminė, kad net ir artimiausioje aplinkoje perduoti daiktai, vėliau atsidūrę aukcionuose, gali tapti sudėtingų ginčų objektu. Teismo sprendimas rodo, jog nepagrįsti kaltinimai ir eskaluojamas procesas gali kainuoti brangiai net ir tada, kai siekiama ginti palikimo interesus.

  • BTS atsisako dalyvauti 2027 metų „Grammy“: grupę papiktino nauja Azijos popmuzikos kategorija

    BTS atsisako dalyvauti 2027 metų „Grammy“: grupę papiktino nauja Azijos popmuzikos kategorija

    BTS sprendimas ir jo priežastys

    Pietų Korėjos K-pop grupė BTS pranešė, kad neteiks savo muzikos svarstymui 2027 metų „Grammy“ apdovanojimams. Apie tai socialiniuose tinkluose paskelbė visi grupės nariai, pabrėždami, kad sprendimas susijęs su platesniu požiūriu į tai, kaip turėtų būti vertinama muzika.

    Žinutėse akcentuota, kad kūriniai neturėtų būti skirstomi pagal regioną ar kalbą. Šis akcentas sutapo su „Grammy“ organizatorių sprendimu įsteigti naują kategoriją, skirtą Azijos popmuzikos atlikėjams.

    „Nusprendėme šiemet nedalyvauti „Grammy“ procese. Norisi, kad muzika būtų girdima ir mylima dėl to, kas ji yra, o ne skirstoma pagal regioną ar kalbą“, – teigė BTS nariai.

    Nauja kategorija sukėlė kritiką

    Įrašai siejami su naujai įvesta kategorija už geriausią Azijos popmuzikos atlikimą, kuri, kaip nurodoma taisyklėse, turi apimti „prasmingą“ Azijos kalbos vartojimą. Dalis gerbėjų ir muzikos industrijos stebėtojų tokį sprendimą interpretavo kaip riziką K-pop ir kitiems neanglakalbiams atlikėjams būti nustumtiems į atskirą „regioninį“ lauką.

    Diskusijas pakurstė ir platesnė „Grammy“ kryptis plėsti regionines ar specifinių rinkų kategorijas, įskaitant apdovanojimus, orientuotus į Lotynų Amerikos muziką. Kritikai tvirtina, kad tokia struktūra gali sustiprinti įspūdį, jog pagrindinės kategorijos tebėra labiausiai palankios JAV ir anglakalbei rinkai.

    Akademijos atsakas ir taisyklės

    Į situaciją sureagavo „Recording Academy“ vadovas Harvey Mason Jr. Jis teigė apgailestaujantis dėl BTS sprendimo, tačiau pabrėžė suprantantis ir gerbiantis atlikėjų pasirinkimą kaip kūrėjų.

    Akademijos vadovas aiškino, kad nauja Azijos popmuzikos kategorija esą sukurta siekiant atkreipti dėmesį į sparčiai augančią ir įvairėjančią popmuzikos sceną Azijoje. Pasak jo, daugiau kategorijų turėtų reikšti daugiau galimybių atlikėjams būti pripažintiems, o ne atskirti juos nuo pagrindinių nominacijų.

    „Liūdna girdėti, kad BTS pasirinko šiemet nedalyvauti „Grammy“ procese, tačiau kaip muzikos kūrėjas suprantu ir gerbiu jų sprendimą“, – sakė Harvey Mason Jr.

    Akademija taip pat pabrėžė, kad dalyvavimas žanrinėse kategorijose neužkerta kelio būti svarstomiems ir bendrosiose, tokiose kaip Metų įrašas, Metų albumas ar Metų daina. Kitaip tariant, žanrinis įvertinimas ir bendrųjų kategorijų nominacijos, organizatorių teigimu, nėra tarpusavyje nesuderinami.

    Kontekstas: BTS santykis su „Grammy“ ir pasaulinės rinkos pokyčiai

    BTS per karjerą buvo nominuoti „Grammy“ penkis kartus, tačiau apdovanojimo taip ir nėra laimėję. Tai nuolat buvo aptariama kaip platesnės tendencijos dalis, kai Azijos popmuzikos atlikėjams JAV dominuojančiuose apdovanojimuose pritrūksta pripažinimo, nepaisant milžiniškos pasaulinės auditorijos.

    Pastaraisiais metais K-pop įtaka Vakarų rinkose akivaizdžiai išaugo, o didžiųjų topų, koncertų ir transliacijų platformų duomenys rodo, kad neanglakalbė muzika vis dažniau tampa globaliais hitais. Dėl to muzikos industrijoje stiprėja spaudimas apdovanojimams ir institucijoms atnaujinti kriterijus taip, kad jie atspindėtų realų pasaulinės rinkos svorį.

    2027 metų „Grammy“ apdovanojimų ceremonija suplanuota vasario 7 dieną Los Andžele.

  • Gaisrai Pietų Prancūzijoje: George’as ir Amal Clooney evakuoti iš namų Brinjolyje

    Gaisrai Pietų Prancūzijoje: George’as ir Amal Clooney evakuoti iš namų Brinjolyje

    Holivudo aktorius George’as Clooney ir jo žmona Amal Clooney buvo priversti evakuotis iš savo namų Brinjolio mieste Pietų Prancūzijoje, regione toliau plintant miškų gaisrams. Pora su vaikais laikinai paliko būstą, kai tarnybos perspėjo apie didėjančią grėsmę ir galimus evakuacijos maršrutų ribojimus.

    Pranešama, kad šeima Brinjolyje gyvena nuolat ir šį būstą įsigijo 2021 metais. Pastaraisiais metais Pietų Prancūzija vis dažniau susiduria su ilgomis karščio bangomis ir sausringais periodais, kurie didina gaisrų riziką net ir tose teritorijose, kur anksčiau tokie incidentai buvo retesni.

    „Mes nežinome, ar mūsų namai atlaikys šį sunkų laiką“, – rašė George’as ir Amal Clooney laiške Brinjolio merui Didier Brémond.

    Laiške pora pabrėžė, kad svarbiausia šiuo metu yra gyventojų saugumas, ir išreiškė solidarumą su vietos bendruomene. Clooney taip pat akcentavo, kad, nepaisant to, kaip klostysis situacija, jie ketina prisidėti prie miesto atsigavimo ir pagalbos nukentėjusiems.

    Gaisrų sezonas Pietų Europoje šią vasarą vėl tapo rimtu išbandymu ugniagesiams ir civilinės saugos tarnyboms. Prancūzijoje gaisrų židiniai paveikė kelias teritorijas, o didesnės apimties incidentai privertė institucijas imtis masinių evakuacijų ir laikinai riboti judėjimą kai kuriuose keliuose.

    Kas didina gaisrų riziką?

    Specialistai pabrėžia, kad gaisrų plitimą spartina užsitęsusios karščio bangos, mažas oro drėgnumas ir stipresni vėjai. Tokios sąlygos lemia, kad ugnis gali persimesti itin greitai, o gesinimo darbai tampa sudėtingesni, ypač miškingose ar kalvotose vietovėse.

    Ekspertai taip pat atkreipia dėmesį, kad šiltėjant klimatui gaisrų sezonas ilgėja, o rizika didėja ne tik tradiciškai sausose Viduržemio jūros regiono zonose. Todėl savivaldybės vis dažniau taiko prevencines priemones, nuo draudimų kūrenti ugnį iki papildomų patruliavimų ir ankstyvų perspėjimų gyventojams.