CP v2

Category: Kultūra

  • Dizaineris Steven Passaro apie DI madoje: kodėl kampanijose nenori keisti modelių ir fotografų

    Dizaineris Steven Passaro apie DI madoje: kodėl kampanijose nenori keisti modelių ir fotografų

    DI madai: galimybės ir ribos

    Paryžiaus mados savaitėje vis dažniau girdimas vardas Steven Passaro kalba apie permainas industrijoje, kur kūryba vis labiau persikelia į skaitmeninę erdvę. Prancūzų ir portugalų kilmės dizaineris teigia, kad DI gali padėti kurti greičiau, tačiau neturėtų tapti pigiu būdu taupyti žmonių darbo sąskaita.

    Jo pozicija ypač aiški kalbant apie mados kampanijas ir fotosesijas. Pasak kūrėjo, didieji prekių ženklai turi biudžetus dirbti su modeliais, fotografais ir stilistais, todėl perėjimas prie DI vien dėl kaštų kelia klausimų dėl atsakomybės ir darbo vietų.

    „Nenoriu modelių keisti DI. Man svarbu suburti žmones, keistis idėjomis ir taip kurti kūrybiškiau“, – sakė Steven Passaro.

    Nuo architektūros iki siluetų

    Passaro kūrybinis kelias prasidėjo nuo architektūros, o ši patirtis persikėlė į jo drabužių kalbą: struktūruoti siluetai, aiškios formos ir įtampa tarp griežtumo bei lengvumo. Dizaineris pasakoja, kad mąstymas trimatėje erdvėje jam natūraliai padėjo pereiti prie drabužio konstravimo.

    Kūrėjas pabrėžia ir kultūrinę drabužio logiką: Vakaruose audinys dažniau kerpamas, kad suformuotų kūną, o Rytuose vyrauja apgaubimo principas. Šių dviejų požiūrių dialogas, anot jo, leidžia kurti skulptūrišką, bet kartu judesį išlaikančią madą.

    Skaitmeninis 3D modeliavimas ir tvarumas

    Skirtingai nei daugelis tradicinių dizainerių, Passaro didelę proceso dalį perkelia į skaitmeninį 3D modeliavimą. Jis teigia, kad tai leidžia per kelias valandas parengti iškarpas ir greičiau priimti sprendimus, o sutaupytą laiką skirti siuvimo meistrystei, kuri ypač svarbi aukštosios mados ir individualaus siuvimo darbuose.

    Virtualūs prototipai, pasak dizainerio, padeda mažinti medžiagų švaistymą ir nebūtinų fizinių pavyzdžių skaičių. Šį metodą pastaraisiais metais vis plačiau renkasi ir kiti rinkos dalyviai, nes jis leidžia greičiau testuoti idėjas, tikslinti siluetą ir planuoti gamybą atsakingiau.

    Greitoji mada ir reguliavimas Europoje

    Interviu metu dizaineris atkreipė dėmesį į itin greitos mados įtaką vartojimo įpročiams. Jo teigimu, vartotojams vis dar trūksta žinių, kaip vertinti drabužio kokybę ir ilgaamžiškumą, todėl itin pigūs gaminiai dažnai tampa brangūs ilgalaikėje perspektyvoje, nes greitai susidėvi.

    Passaro taip pat pabrėžia, kad Europoje vis daugiau diskutuojama apie griežtesnes taisykles itin greitos mados sektoriui. Jo vertinimu, reguliavimas gali tapti svarbiu įrankiu saugant tiek aplinką, tiek žmones, tačiau būtina nepamiršti ir skirtingų pirkėjų finansinių galimybių.

    Ką jis pataria jauniems dizaineriams

    Kalbėdamas apie karjeros pradžią, Passaro ragina neskubėti ir nepasiduoti spaudimui kuo greičiau patekti į didžiuosius leidinius ar mados savaites. Pasak jo, tvarus augimas prasideda nuo aiškaus produkto, auditorijos supratimo ir patikimos komandos.

    Dizaineris pabrėžia, kad verta klausytis grįžtamojo ryšio, bet kartu turėti filtrą, kad kūrybinė kryptis neištirptų triukšme. Jo požiūriu, mados verslas yra maratonas, o ne sprintas, todėl ilgalaikė strategija dažnai svarbesnė už vienkartinį dėmesio pliūpsnį.

  • Italijoje nuteistas sukčius: 20 metų pardavinėjo bilietus į paties pastatytą „romėnų“ amfiteatrą

    Italijoje nuteistas sukčius: 20 metų pardavinėjo bilietus į paties pastatytą „romėnų“ amfiteatrą

    Italijoje teismas skyrė realią laisvės atėmimo bausmę 69 metų Franco Malosso, kuris, kaip nustatyta byloje, daugiau nei dešimtmetį vertėsi apgaule: turistams už pinigus rodė tariamai senovinį romėnų amfiteatrą, nors šis buvo pastatytas palyginti neseniai.

    Vyras iš lankytojų ėmė po 40 eurų už apsilankymą vietoje, kuri Šiaurės Rytų Italijoje, netoli Vičencos, buvo pristatoma kaip Beriko jūrinis amfiteatras. Pasak jo paties pasakojimo, objektas esą „atrastas“ po nuošliaužos 2005 metais.

    Abejones sukėlė detalės

    Istorija skambėjo įtikinamai tik iš pirmo žvilgsnio: lankytojams buvo teigiama, kad statinys datuojamas 393 mūsų eros metais ir esą yra vienas seniausių bei didžiausių amfiteatrų pasaulyje. Vėliau aiškėjo, kad pasakojime buvo ir kitų „prieskonių“, siejusių vietą su Romos istorija bei literatūriniais motyvais.

    Tačiau 2016 metais atsiradus įtarimų, tyrimą inicijavo Italijos karabinieriai, o į vietą buvo pakviesti archeologai. Ekspertai nustatė, kad vadinamasis „antikinis“ statinys turi šiuolaikinių medžiagų požymių, o dalis detalių primena dekoracijas, o ne autentišką archeologinį objektą.

    Tyrėjų išvadose minėtos stiklo pluošto, popieriaus masės, tinkuotų blokų ir gipso skulptūrų konstrukcijos, būdingos šiuolaikinei gamybai. Be to, palydoviniai vaizdai, kaip skelbta, rodė, kad teritorija pirmiausia buvo sulyginta, o vėliau joje iškilo „istorinis“ statinys.

    Kaip objektas atsidūrė turistų giduose

    Bylos duomenimis, F. Malosso sugebėjo įtikinti dalį vietos institucijų, kad vieta verta dėmesio, ir dėl to ji buvo įtraukta į Vičencos turizmo informacinius kanalus, finansuotus Europos Sąjungos lėšomis, taip pat į skaitmeninius gidus.

    Tyrimas atskleidė ir tai, kad kai kurie viešai pasakoti „faktai“ akivaizdžiai nesutampa su istorine chronologija. Pavyzdžiui, Julijus Cezaris gyveno gerokai anksčiau nei laikotarpis, kuriuo tariamai datuotas amfiteatras, o su Šekspyro tragedija siejama vieta istoriniuose šaltiniuose paprastai siejama su Verona, o ne Vičenca.

    Nuosprendis ir finansinės pretenzijos

    Teismas F. Malosso nuteisė dvejų metų ir keturių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Jam taip pat skirta 3 000 eurų bauda, o kaltinimai siejami su neteisėtomis statybomis, meno klastojimu ir kūrinių sukūrimu be leidimo.

    Tuo pat metu Arkugnjano savivaldybė pateikė civilinį ieškinį ir siekia prisiteisti apie 560 000 eurų žalą, argumentuodama patirtais nuostoliais. Ši istorija tapo dar vienu pavyzdžiu, kaip turizmo sektoriuje, ypač ten, kur istorinis paveldas yra ekonomikos dalis, svarbus nepriklausomas ekspertinis patikrinimas ir aiškios atsakomybės grandinės.

  • Boy George proisraelietiška daina apie Gazą sukėlė audrą: kritikai kaltina propaganda ir melu

    Boy George proisraelietiška daina apie Gazą sukėlė audrą: kritikai kaltina propaganda ir melu

    Nauja daina ir aštri žinutė

    Britų atlikėjas Boy George, grupės Culture Club lyderis, socialiniame tinkle „X“ paskelbė naują kūrinį, kuriuo išreiškė solidarumą su Izraeliu. Regio stilistikos daina pavadinta Od Nirkod (We Will Dance Again) ir kol kas nepasirodė pagrindinėse muzikos transliavimo platformose.

    Kartu su įrašu atlikėjas parašė trumpą sveikinimą „Shalom“. Būtent socialinių tinklų pasirinkimas ir tekstuose pateikiami teiginiai tapo pagrindiniu kibirkšties šaltiniu, išprovokavusiu itin poliarizuotas reakcijas.

    Ką reiškia pavadinimas?

    Fraze Od Nirkod (We Will Dance Again) siejama su 2023 metais spalio 7 dieną įvykdyta „Hamas“ ataka prieš „Supernova Sukkot Gathering“ festivalį. Per ją žuvo šimtai žmonių, o po išpuolio Izraelis pradėjo plataus masto karinę operaciją Gazos Ruože.

    Tas pats pavadinimas buvo naudojamas ir 2024 metais sukurtam dokumentiniam filmui apie minėtą ataką. Todėl naujas Boy George kūrinys nuo pirmųjų valandų buvo vertinamas ne tik kaip muzikinis darbas, bet ir kaip politinė pozicija.

    Kritika dėl žodžių apie Gazą

    Dainoje skamba eilutės, kuriose teigiama, kad tai, kas vyksta Gazoje, yra karas, o ne genocidas. Tokia formuluotė tiesiogiai kertasi su pastaraisiais metais viešai skelbtais Jungtinių Tautų struktūrų, žmogaus teisių organizacijų ir nepriklausomų tyrėjų vertinimais, kuriuose akcentuojami masiniai civilių nuostoliai ir galimi tarptautinės teisės pažeidimai.

    Viename iš naujausių Jungtinių Tautų nepriklausomos komisijos dokumentų teigiama, kad Izraelio institucijų ir saugumo pajėgų veiksmai kai kuriais atvejais vertinti kaip sąmoningai nukreipti prieš palestiniečių vaikus, o tai siejama su itin sunkiais nusikaltimais, įskaitant galimo genocido požymius. Šios formuluotės yra jautrios ir teisiškai sudėtingos, tačiau būtent jos tapo kertiniu argumentu kritikams, kaltinantiems atlikėją realybės iškraipymu.

    Socialinių tinklų audra ir atlikėjo pozicija

    Po įrašo pasirodymo socialiniuose tinkluose pasipylė tūkstančiai komentarų. Dalies vartotojų teigimu, daina esą primena propagandinį kūrinį ir menkina civilių kančias, o pats atlikėjas kaltinamas ignoruojantis tarptautinių organizacijų duomenis apie humanitarinę krizę Gazoje.

    Kiti komentatoriai pabrėžė, kad muzikantui nederėtų konflikte rinktis vieną politinę pusę, ypač kai viešojoje erdvėje nuolat atnaujinami duomenys apie žuvusius civilius ir sugriautą infrastruktūrą. Kritika buvo nukreipta ne tik į dainos žinutę, bet ir į tai, kad menininkas, turintis didelę auditoriją, gali prisidėti prie visuomenės susipriešinimo.

    Pats Boy George jau anksčiau viešai kalbėjo apie paramą Izraeliui ir teigė turintis daug žydų kilmės draugų, kurių esą neketina išsižadėti dėl politinio spaudimo. „Ar žmonės iš manęs, kaip principingo žmogaus, reikalauja nusisukti nuo savo žydų draugų? To nebus“, – sakė Boy George.

    Šis atvejis dar kartą parodė, kaip greitai šiuolaikinėje informacinėje erdvėje muzikinis kūrinys gali tapti politinės kovos objektu. Menininkų pasisakymai apie Izraelio ir „Hamas“ karą vis dažniau vertinami ne kaip nuomonė, o kaip įtaką visuomenės požiūriui turintis veiksnys, galintis sukelti reputacines pasekmes.

  • Berlyno Pride ataka: užpuolikas buvo žinomas policijai, miestas klausia, kodėl nesustabdyta anksčiau

    Berlyno Pride ataka: užpuolikas buvo žinomas policijai, miestas klausia, kodėl nesustabdyta anksčiau

    Po Pride atakos – klausimai dėl prevencijos

    Berlyne prie Brandenburgo vartų žmonės renka gėles ir vaivorykštės vėliavas improvizuotame memoriale, skirtame per išpuolį prie miesto Pride renginio žuvusiai moteriai ir sužeistiesiems. Šeštadienį į minią įvažiavęs mikroautobusas ir vėliau mačete žmones puolęs vyras sužeidė 29 asmenis.

    Mieste tvyrant gedului vis garsiau klausiama, ar valstybės institucijos galėjo užkirsti kelią tragedijai. Pagrindinis priekaištas skamba paprastai: užpuolikas teisėsaugai esą buvo žinomas, tačiau grėsmė nebuvo suvaldyta laiku.

    Po visą miestą apėmusių paieškų policija įtariamąjį sekmadienio vakarą nušovė Spandau rajone, sodų bendrijos teritorijoje. Prokuratūra skelbė, kad tai Vokietijos pilietis Abdul Ballout, turintis libanietiškų šaknų.

    Pasak pareigūnų, jo biografijoje buvo ankstesni teistumai dėl smurto, turto prievartavimo ir plėšimo, o taip pat bandymas prisijungti prie Islamo valstybės grupuotės Sirijoje. Šios aplinkybės tapo pagrindu aštriai diskusijai apie tai, kaip Vokietijoje vertinamos ir prižiūrimos aukštos rizikos radikalizacijos bylos.

    Memoriale apsilankę berlyniečiai kalbėjo, kad institucijos, susidūrusios su jau anksčiau nusikaltusiu asmeniu, privalėjo reaguoti griežčiau. „Man atrodo, kad bent iš dalies valstybė sureagavo netinkamai, nes jie turėjo reikalą su nusikaltėliu. Jie turėjo įsikišti anksčiau“, – sakė Alfred Kubitz.

    Kas žinoma apie ankstesnius sprendimus?

    Saugumo ekspertai taip pat kritikavo, kodėl įtariamasis buvo laisvėje ir, jų vertinimu, nepakankamai stebimas. Terorizmo tyrimų ir saugumo politikos instituto atstovas Rolf Tophoven teigė, kad šio žmogaus keliama grėsmė buvo nuvertinta.

    Prokuratūra nurodė, kad vyras buvo nuteistas 2026 metais gegužę už sunkios ardomosios smurto veikos planavimą ir gavo vienerių metų ir 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vis dėlto bausmės vykdymas buvo atidėtas, atsižvelgiant į jo anksčiau Libane praleistą laiką įkalinimo įstaigoje ir laikino sulaikymo laikotarpį, taip pat į prisipažinimą bei teiginį, kad jis atsiribojo nuo Islamo valstybės.

    Šis sprendimas, kaip ir platesnė praktika dėl nuteistųjų, siejamų su ekstremizmu, priežiūros po teismo, tapo politinių ginčų centru. Vokietijos policijos pareigūnų asociacijos vadovas Dirk Peglow viešai akcentavo, kad tokio pavojaus atvejais sulaikymo pabaiga neturėtų reikšti ir valstybės kontrolės pabaigos.

    Baimės dėl kraštutinių jėgų išnaudojimo

    Lygiagrečiai dalis LGBTQ bendruomenės atstovų perspėjo, kad tragedija gali būti išnaudota kraštutinių dešiniųjų politinėje darbotvarkėje. Berlynas ilgą laiką laikytas atviru miestu, todėl toks tikslinis smurtas Pride kontekste bendruomenei tapo ypač skausmingu signalu.

    Budėjime dalyvavusi 26 metų Lena Werner sakė, kad atėjo parodyti, jog bendruomenė nesileis įbauginama ir sieks dar didesnio solidarumo. Kartu ji pabrėžė, kad nenorėtų, jog išpuolis taptų pretekstu kurstyti neapykantą užsieniečiams, migrantams ar islamui.

    Įtampa juntama ir politiniame fone, nes iki Berlyno žemės rinkimų liko mažiau nei du mėnesiai, o kraštutinių dešiniųjų Alternatyva Vokietijai kai kuriose apklausose rodė aukštus rezultatus. Socialiniuose tinkluose partijos lyderė Alice Weidel kaltino kanclerį Friedrich Merz nepakankamais veiksmais prieš, jos teigimu, migrantų smurtą.

    Tuo metu kancleris Friedrich Merz viešai pabrėžė, kad Vokietija gins laisvę ir neleis terorizmui plisti. Šie pareiškimai rodo, kad po išpuolio Vokietijoje gali stiprėti spaudimas griežtinti ekstremizmo prevencijos priemones, bet kartu aštrėti ir debatai, kaip tai daryti neperžengiant žmogaus teisių bei nedidinant visuomenės susipriešinimo.

  • Ką verta pamatyti Europoje šią savaitę: „Spider-Man“, Ariana Grande albumas ir Andy Warhol parodos

    Ką verta pamatyti Europoje šią savaitę: „Spider-Man“, Ariana Grande albumas ir Andy Warhol parodos

    Kultūros savaitės pasirinkimai

    Šią savaitę Europos kultūros kalendoriuje ryškėja superherojų banga ir garsūs vardai, kurių premjeros bei parodos traukia tiek šeimas, tiek kino ir meno gerbėjus. Programoje susitinka didieji kino ekranai, srautinių platformų naujienos ir muziejų salės.

    Artimiausiomis dienomis dėmesio centre atsiduria naujas „Spider-Man“ filmas, tęsiantis po 2021 metais pasirodžiusios juostos istoriją. Tuo pat metu Paryžiuje ir Londone atsidaro arba tęsiasi parodos, leidžiančios iš arčiau pažvelgti į Andy Warhol kūrybą ir viktorijinio laikotarpio dailininko Richardo Dadd pasaulį.

    Parodos: nuo Dadd iki Warhol

    Londone pristatoma didelės apimties Richardo Dadd paroda, kurioje akcentuojamas menininko kruopštus, pasakiškas vaizduotės pasaulis ir kartu jo biografijos dramatiškas kontekstas. Dadd vardas meno istorijoje dažnai siejamas su detaliais, fantazijos kupinais siužetais, o jo gyvenimo istorija primena ir apie XIX amžiaus psichikos sveikatos sampratą bei institucijas.

    Paryžiuje Musée du Luxembourg parodoje apie Andy Warhol dėmesys sutelkiamas į mažiau plačiai aptariamą kūrybos pusę, jo piešinius. Ekspozicijose tokia kryptis paprastai padeda suprasti, kaip poparto ikonografija gimė iš kasdienių eskizų, portretų ir idėjų „juodraščių“.

    Kinas ir serialai: sugrįžta herojai

    Kino teatruose startuoja „Spider-Man: Brand New Day“, kuriame pagrindinį vaidmenį vėl kuria Tomas Hollandas. Siužetas tęsia ankstesnių įvykių pasekmes, kai pasaulis nebeprisimena Peterio Parkerio, o tai suteikia istorijai daugiau vienatvės, atsakomybės ir tapatybės klausimų.

    Serialų mėgėjams numatytas animacinio „Batman: Caped Crusader“ antrojo sezono startas „Prime Video“ platformoje. Ši interpretacija dažnai apibūdinama kaip grįžimas prie niūresnės, detektyvinės Gotham miesto atmosferos, kurioje ryškėja ankstyvieji Bruce’o Wayne’o metai ir jo santykiai su sąjungininkais bei priešais.

    Muzika: naujas Ariana Grande albumas

    Muzikos naujienų sąraše išsiskiria Ariana Grande studijinis albumas „Petal“. Jis pristatomas kaip emocinio atsinaujinimo ir lengvesnio tono pop bei ritmenbliuzo mišinys, kuriame dainininkė tęsia pastarųjų metų kūrybinę kryptį ir tuo pačiu grįžta prie aiškesnės popmuzikos formos.

    Toks leidinys tikėtina taps viena ryškiausių savaitės srautinių perklausų naujienų, ypač dėl didelio atlikėjos auditorijos aktyvumo pirmosiomis dienomis po premjeros. Kartu tai primena bendrą tendenciją, kai albumai vis dažniau planuojami taip, kad sustiprintų tiek grojaraščių pasiekiamumą, tiek koncertinių turų komunikaciją.

  • Trumpas supykdė Katy Perry dėl „Firework“ ir viešai LeBroną Jamesą pavadino rasistu

    Trumpas supykdė Katy Perry dėl „Firework“ ir viešai LeBroną Jamesą pavadino rasistu

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas per kelias dienas įsivėlė į du garsiai nuskambėjusius konfliktus su žinomais pramogų pasaulio žmonėmis. Vienu atveju įtūžį sukėlė Baltųjų rūmų socialinių tinklų įrašas su Katy Perry daina, kitu – paties Trumpo pareiškimas apie NBA žvaigždę LeBroną Jamesą.

    Didžiausio atgarsio sulaukė Baltųjų rūmų oficialioje „TikTok“ paskyroje paskelbtas vaizdo įrašas, kuriame matyti karinių smūgių vaizdai, o fone skamba Katy Perry hitas „Firework“. Prie vaizdo taip pat buvo pridėta žinutė, kad Iranas esą buvo perspėtas.

    „Esu sukrėsta ir pikta matydama, kaip „Firework“ naudojama Baltųjų rūmų „TikTok“ paskyroje kaip karinių smūgių vaizdų fonas. Tam nepritariau, manęs niekas neklausė ir aš to nepalaikau“, – sakė Katy Perry.

    Dainininkė pabrėžė, kad kūrinį rašė kaip vilties, gydymo ir vidinės stiprybės himną žmonėms sunkiausiais jų gyvenimo momentais. Pasak jos, dainos prasmės susiejimas su smurto ir griovimo vaizdais kertasi su tuo, ką šis kūrinys reiškia, ir kelia klausimų dėl kūrybos panaudojimo be autoriaus sutikimo.

    Politika ir popkultūra viename įraše

    Toks atvejis vėl priminė seniai besitęsiančią JAV politikos ir popkultūros trintį dėl muzikos naudojimo rinkiminėse kampanijose ar oficialiuose politiniuose įrašuose. JAV praktikoje leidimai kūriniams gali priklausyti nuo kelių grandžių, tačiau viešojoje erdvėje dažniausiai lemia ne teisinės detalės, o reputacinė rizika ir menininkų reakcijos.

    Pastaraisiais metais muzikantai ir jų atstovai vis dažniau viešai reaguoja į politinį kūrinių panaudojimą, ypač kai kūrinio žinutė, autoriaus vertybės ar auditorijai siunčiama emocija, jų manymu, iškraipoma. Socialinių tinklų laikais tokie konfliktai sparčiai išplinta ir tampa atskira politinio komunikavimo istorija.

    LeBrono Jameso klausimas ir netikėtas kaltinimas

    Kitas epizodas kilo per Trumpo pasisakymą žurnalistams, kai jo buvo paklausta apie LeBrono Jameso karjeros planus ir amžiną diskusiją, kas geriausias krepšininkas – LeBronas ar Michaelas Jordanas. Trumpas atsakė, kad su Jordanu esą draugauja ir su juo žaidžia golfą.

    „Manau, LeBronas galbūt yra rasistas, bet gal jis tiesiog nemėgsta Trumpo. Nežinau. Man patinka žmonės, kuriems patinku aš, todėl renkuosi Michaelą Jordaną“, – sakė Donaldas Trumpas.

    Šis pareiškimas greitai išplito socialiniuose tinkluose ir sulaukė kritikos dėl nepagrįstos etiketės bei asmeniškumų. LeBronas Jamesas iki šiol viešai neatsakė į tokį Trumpo komentarą, tačiau krepšininkas anksčiau ne kartą yra viešai rėmęs Demokratų kandidatų kampanijas ir kalbėjęs socialinio teisingumo temomis.

    Abu konfliktai rodo, kad JAV politinėje darbotvarkėje kultūros figūros išlieka svarbios ne tik kaip pramogų pasaulio autoritetai, bet ir kaip simboliai, per kuriuos persikelia vertybinės bei komunikacinės kovos. O socialinių platformų turinys, ypač kai jame naudojama muzika, tampa greitu būdu mobilizuoti auditorijas, bet kartu ir greitu keliu į naujus skandalus.

  • Mirė britų komikas ir gamtos laidų vedėjas Billas Oddie: „The Goodies“ žvaigždei buvo 85

    Mirė britų komikas ir gamtos laidų vedėjas Billas Oddie: „The Goodies“ žvaigždei buvo 85

    Nuo „The Goodies“ iki BBC gamtos laidų

    Mirė britų komikas, scenaristas, muzikantas ir gamtosaugos aktyvistas Billas Oddie. Jam buvo 85 metai, o apie netektį pranešė jo agentas David Foster.

    B. Oddie plačiajai auditorijai labiausiai įsiminė kaip vienas iš komedijos trio „The Goodies“ narių. Šios grupės televizijos šou Jungtinėje Karalystėje buvo rodomas 1970–1982 metais ir tapo vienu ryškiausių to laikotarpio komedijos projektų.

    „Billas buvo daugybę talentų turintis žmogus, tačiau jam svarbiausia buvo ne šlovė, o pagarba gamtai ir jos apsauga“, – sakė David Foster.

    Pasak agento, B. Oddie savo darbu nuosekliai skatino auditoriją ne tik domėtis laukine gamta, bet ir aktyviai ją saugoti. Jis pabrėžė, kad komiko indėlis į gamtosaugą bus ilgai prisimenamas, o šeima šiuo metu prašo gerbti privatumą.

    Gamtosaugos veidas televizijoje

    Po „The Goodies“ laikotarpio B. Oddie vis labiau siejo karjerą su gamtos tema ir tapo atpažįstamu televizijos veidu. Jis vedė ir kūrė įvairias BBC laidas apie paukščius bei laukinę gamtą, tarp jų „Birding With Bill Oddie“, „Bill Oddie Goes Wild“, taip pat prisidėjo prie „Springwatch“ ir „Autumnwatch“.

    Šios laidos Jungtinėje Karalystėje išpopuliarino paukščių stebėjimą ir platesnį domėjimąsi biologine įvairove, o pats B. Oddie dažnai buvo pristatomas kaip vienas žinomiausių šalies paukščių stebėtojų. Gamtosaugos organizacijos ne kartą akcentavo, kad tokie vieši veidai padeda pritraukti dėmesį nykstančioms rūšims ir buveinių apsaugai.

    Atvirumas apie depresiją ir šeima

    B. Oddie viešai kalbėjo apie psichikos sveikatą ir yra atskleidęs, kad 2001 metais jam buvo diagnozuota klinikinė depresija. Jo atvirumas prisidėjo prie platesnių diskusijų visuomenėje apie tai, kad emociniai sunkumai gali paliesti ir viešus, sėkmingus žmones.

    B. Oddie paliko žmoną Laurą ir tris dukras. Rosie yra iš santuokos su Laura, o Kate ir Bonnie – iš pirmosios santuokos su džiazo muzikante Jean Hart.

  • Kodėl vieni rūkaliai suserga vėžiu, o kiti ne: naujas tyrimas atskleidė genetikos vaidmenį

    Kodėl vieni rūkaliai suserga vėžiu, o kiti ne: naujas tyrimas atskleidė genetikos vaidmenį

    Ką parodė naujas tyrimas?

    Ilgus metus medikai stebi paradoksą: dalis žmonių, kurie rūkė dešimtmečius, niekada nesuserga plaučių vėžiu, o kai kuriems nerūkantiems ši liga vis tiek diagnozuojama. Panašiai ir su oda: ne kiekvienas, daug laiko praleidžiantis saulėje, suserga odos vėžiu.

    Naujas žurnale „Nature“ publikuotas tyrimas pateikia vieną iš galimų paaiškinimų: net ir palyginti nedideli paveldėti genetiniai skirtumai gali lemti, kaip po DNR pažaidos vystosi navikas. Mokslininkai teigia, kad tai sustiprina argumentus, jog prevencija ir patikros programos ateityje turės labiau atsižvelgti į individualią riziką.

    Kaip genetika keičia naviko raidą

    Tyrėjai aiškinasi ne tik, ar žmogus turi didesnę tikimybę susirgti, bet ir kas vyksta vėžiui formuojantis. Pagrindinė idėja tokia: aplinkos veiksniai, pavyzdžiui, tabako dūmai ar ultravioletiniai spinduliai, sukelia DNR pažaidas, tačiau paveldėtas genetinis fonas gali nulemti, kurios mutacijos įsitvirtins ir kokiu keliu navikas evoliucionuos.

    Pasak tyrimui vadovavusio mokslininko Duncano Odomo, pirmą kartą pavyko įvertinti, kokiu mastu genetinis fonas veikia mutacijų procesus ir skirtingus naviko vystymosi kelius.

    „Pirmą kartą pavyko parodyti, kiek genetinis fonas lemia ir mutacijų procesus, ir kelius, vedančius į naviko vystymąsi“, – sakė Duncanas Odomas.

    Tyrimo dizainas: vienoda žala, skirtingi rezultatai

    Mokslininkai pasitelkė keturias genetiškai skirtingas pelių linijas, kad modeliuotų įvairovę, panašią į žmonių populiacijoje. Visoms pelėms vienodomis sąlygomis ir tuo pačiu amžiumi buvo skirta identiška dozė kepenis pažeidžiančios kancerogeninės medžiagos dietilnitrozamino, kuris siejamas su DNR pažaida.

    Nors poveikio dozė ir laikas sutapo, vėžys vystėsi skirtingais „evoliuciniais maršrutais“: navikai pasiekdavo panašius biologinius tikslus, tačiau per skirtingas mutacijas ir genetinius pokyčius. Iš viso buvo išanalizuota beveik 600 navikų, kad būtų atkurta jų raidos seka.

    Ką tai gali reikšti patikroms ir gydymui

    Tyrėjų vertinimu, jei tokie dėsningumai pasitvirtintų žmonėms, tai turėtų praktinių pasekmių. Pirma, patikros strategijos galėtų būti labiau pritaikomos pagal paveldėtą riziką, o ne vien pagal amžių ar gyvenimo būdą.

    Antra, paveldėta genetika gali turėti įtakos ir tam, kaip navikai reaguoja į gydymą, ypač į terapijas, susijusias su DNR pažaida, pavyzdžiui, kai kuriuos chemoterapijos ar radioterapijos metodus. Tai dar vienas argumentas, kodėl personalizuota medicina ir tikslinė diagnostika tampa vis svarbesnės.

    „Dar reikia daugiau tyrimų, kad suprastume, ką tai reiškia žmonėms, tačiau šis rezultatas gali pakeisti mūsų supratimą apie vėžio pradžią ir padėti kurti tikslesnius būdus su juo kovoti“, – sakė Samas Godfrey.

  • Šios 4 klaidos po funkijų žydėjimo kainuoja kitų metų lapus: padarykite tai dabar ir jos suvešės

    Šios 4 klaidos po funkijų žydėjimo kainuoja kitų metų lapus: padarykite tai dabar ir jos suvešės

    Kada ir ką kirpti

    Funkijos, dar vadinamos hostomis, po žydėjimo išlieka vienos patikimiausių pavėsio daugiamečių, tačiau būtent vasaros pabaigoje priežiūros klaidos dažniausiai atsiliepia kitų metų lapų kokybei. Sodininkai pabrėžia, kad šiuo metu svarbiausia ne „sutvarkyti“ augalą iš karto, o padėti jam sukaupti jėgų šaknims ir lapijai.

    Pasibaigus žydėjimui verta pašalinti peržydėjusius žiedynstiebius ir tai daryti kuo arčiau kero pagrindo. Taip augalas mažiau energijos skiria sėkloms, o daugiau nukreipia į šaknų stiprėjimą ir naujų pumpurų formavimą kitam sezonui.

    Tręšimas ir dirvos priežiūra

    Po žiedynų pašalinimo galima lengvai pamaitinti funkijas, tačiau svarbu nepadauginti azoto. Praktikoje geriausiai tinka lėto veikimo trąšos arba subrendęs kompostas, paskleidžiamas aplink kerą taip, kad nepatektų į augalo centrą ir ant lapų.

    Jei vasaros pabaiga sausa, funkijoms svarbus ir tolygus drėkinimas, nes būtent tuomet jos vis dar aktyviai augina šaknis. Laistyti patariama rečiau, bet gausiau, kad vanduo pasiektų gilesnius dirvos sluoksnius, o ant lapų neliktų ilgai stovinčios drėgmės.

    Šliužai ir lapų šalinimas

    Po žydėjimo verta reguliariai pašalinti pageltusius, sudžiūvusius ar akivaizdžiai pažeistus lapus, nes jie didina ligų riziką ir apsunkina kenkėjų kontrolę. Tai taip pat padeda greičiau pastebėti šliužų daromą žalą, kuri šiuo laikotarpiu dažnai sustiprėja.

    Vis dėlto žalių, sveikų lapų skubiai nupjauti nereikėtų. Lapija iki rudens maitina augalą, o pilną nukirpimą geriausia atidėti, kol lapai natūraliai pagels ir nunyks, tuomet kerą bus lengviau paruošti žiemai nepadarant žalos augimo taškams.

  • Įprastas vejos sėjimas traukiasi: hidrosėja žada tankią veją net šlaituose ir prastame grunte

    Įprastas vejos sėjimas traukiasi: hidrosėja žada tankią veją net šlaituose ir prastame grunte

    Kas yra hidrosėja?

    Tradicinis vejos sėjimas ne visada duoda norimą rezultatą, ypač kai sklype daug nuolydžių, smėlingas gruntas ar vietą nuolat „talžo“ vėjas ir liūtys. Tokiose situacijose sėklos neretai pasislenka, susitelkia vienoje vietoje, o kitur atsiranda plikų plotų, kuriuos vėliau tenka taisyti.

    Dėl to vis dažniau pasirenkama hidrosėja, dar vadinama hidrauline sėja. Tai metodas, kai ant paruošto dirvožemio slėgiu išpurškiamas specialus mišinys, leidžiantis tolygiau paskirstyti sėklas ir geriau apsaugoti jas nuo išplovimo.

    Užpurkštas sluoksnis veikia kaip laikina apsauga: jis padeda išlaikyti drėgmę, sumažina garavimą ir apsaugo sėklas nuo nupūtimo ar nuplovimo. Dėl to sudygimas paprastai būna tolygesnis, o veja greičiau įgauna vientisą vaizdą.

    Iš ko sudarytas hidrosėjos mišinys?

    Hidrosėjai naudojamas mišinys nėra vien vanduo ir sėklos. Pagrindą sudaro parinktos vejų žolių sėklos, vanduo bei startinės trąšos, kurios padeda daigams greičiau įsišaknyti ir pradėti augti nuo pirmųjų savaičių.

    Dažnai pridedamas ir celiuliozės arba medienos mulčas, kuris padeda sulaikyti drėgmę dirvos paviršiuje. Mišinyje gali būti ir rišamųjų priedų, didinančių sukibimą su gruntu, taip pat drėgmę kaupiančių medžiagų, pavyzdžiui, hidroželių.

    Toks „kokteilis“ ypač naudingas ten, kur dirva greitai išdžiūsta arba kur didelė erozijos rizika. Dėl to hidrosėja dažnai taikoma ne tik privačiuose sklypuose, bet ir tvarkant šlaitus, sankasas, pakeles bei didelius objektus.

    Kur ir kada hidrosėja pasiteisina?

    Nors hidrosėja dažnai siejama su didelėmis teritorijomis, ji vis dažniau pasirenkama ir namų valdose, kai norima greito, vizualiai tolygaus rezultato. Metodas ypač patogus šlaituose, supiltose sankasose ir vietose, kur lietus lengvai išplauna dirvožemį.

    Priklausomai nuo sėklų mišinio, temperatūros ir drėgmės, pirmieji daigai gali pasirodyti per kelias dienas ar per porą savaičių. Visgi galutinis vejos tankumas susiformuoja vėliau, kai šaknys sustiprėja, o augalai pradeda aktyviai krūmytis.

    Prieš darbus svarbiausia tinkamai paruošti pagrindą: pašalinti akmenis, piktžoles, išlyginti paviršių ir užtikrinti, kad dirva nebūtų per daug suslėgta. Nuo paruošimo kokybės tiesiogiai priklauso, ar nauja veja bus vienoda, ar vėliau atsivers „langai“.

    Priežiūra po hidrosėjos

    Hidrosėja nėra stebuklas, jei po įrengimo nebus užtikrinta priežiūra. Kritiškai svarbu palaikyti pastovią dirvos drėgmę, ypač pirmosiomis savaitėmis, kai daigai jautriausi išdžiūvimui.

    Taip pat rekomenduojama riboti judėjimą per naujai įrengtą veją ir vengti intensyvaus naudojimo, kol šaknys dar silpnos. Reguliarus laistymas, kantrybė ir saikinga priežiūra padeda greičiau pasiekti tankų, atsparų žolyną.

    Jei žolė įsitvirtina netolygiai, problema dažniausiai slypi ne pačiame metode, o drėgmės režime ar dirvos paruošime. Tinkamai atlikta hidrosėja gali sumažinti taisymų poreikį, tačiau vejos sėkmę vis tiek lemia nuosekli priežiūra.