CP v2

Category: Kultūra

  • Pirmi braškių žiedai – spąstai: pašalinkite gegužę, ir derlius gali smarkiai išaugti

    Pirmi braškių žiedai – spąstai: pašalinkite gegužę, ir derlius gali smarkiai išaugti

    Gegužė braškėms yra vienas svarbiausių mėnesių, nes tuomet augalas pereina į etapą, kuris tiesiogiai lemia vasaros derlių. Patyrę sodininkai šiuo metu dažnai taiko paprastą, bet daug diskusijų keliantį žingsnį: pašalina pirmuosius žiedus.

    Šis sprendimas labiausiai pasiteisina pavasarį pasodintoms, dar jauniems braškių kereliams, kurie tik įsitvirtina naujoje vietoje. Ankstyvas žydėjimas verčia augalą vienu metu ir auginti šaknis, ir formuoti uogas, todėl dažniau gaunamos smulkesnės, silpniau nusispalvinusios uogos, o pats keras greičiau nusilpsta.

    Pagrindinė idėja paprasta: pirmąją energijos bangą nukreipti ne į uogas, o į šaknų sistemą, kerelio vainiko sustiprėjimą ir lapijos formavimą. Stipresnė šaknų sistema vėliau geriau aprūpina augalą vandeniu ir maisto medžiagomis, o didesnė lapija efektyviau maitina būsimas uogas.

    Dažniausiai pirmuosius žiedynus rekomenduojama šalinti tada, kai jie jau aiškiai matomi, bet augalas dar nespėjo daug resursų skirti žydėjimui. Praktikoje tai dažnai būna gegužės pradžia arba vidurys, tačiau tikslus laikas priklauso nuo oro, veislės ir pasodinimo datos.

    Ypač dažnai ši taktika minima kalbant apie pakartotinai derančias braškių veisles, kurios žydi ir dera bangomis. Pašalinus pirmuosius žiedus, vėlesnės bangos neretai būna gausesnės, o uogos stambesnės, nes augalas į sezoną įeina sustiprėjęs.

    Žiedus saugiausia šalinti šiltą, sausą dieną, kai lapai ir stiebai nėra šlapi. Drėgnomis sąlygomis didėja grybinės kilmės ligų rizika, o pažeisti audiniai lengviau tampa infekcijų vartais.

    Praktiškiausia ne plėšti, o nukirpti visą žiedyną mažomis aštriomis žirklėmis ar sekatoriumi. Kirpti reikėtų kuo žemiau žiedyno, bet nepažeidžiant kerelio centro, kuriame formuojasi nauji lapai ir augimo kūgelis.

    Kartu verta apžiūrėti visą kerą ir laiku pašalinti akivaizdžiai pažeistas dalis. Tamsios dėmės, džiūstančios viršūnėlės ar deformacijos gali rodyti stresą, mitybos trūkumą arba ligų pradžią, todėl ankstyva reakcija sumažina nuostolius vėliau.

    Po procedūros svarbiausia palaikyti tolygią drėgmę, bet neperlaistyti. Laistyti geriausia prie žemės, ne per lapus, kad mažėtų ligų plitimo tikimybė, o augalas greičiau atstatytų augimo tempą.

    Dar viena dažna praktika tuo pačiu metu yra stebėti ūsus, nes jie konkuruoja su derėjimu dėl maisto medžiagų. Jei tikslas yra kuo gausesnis uogų derlius, dalį ūsų verta šalinti, o jei norima dauginti braškes, palikti tik stipriausius.

    Vis dėlto ši priemonė nėra universali: senesniems, gerai įsišaknijusiems kerams pirmųjų žiedų šalinimas ne visada duoda apčiuopiamą naudą. Dažniausiai didžiausias efektas pasiekiamas tada, kai augalui pirmiausia reikia sustiprėti, o tik po to atiduoti jėgas derliui.

  • Pamirškite chemiją: pelenų pasta ant kamieno sustabdo skruzdėles ir padeda suvaldyti amarus sode

    Pamirškite chemiją: pelenų pasta ant kamieno sustabdo skruzdėles ir padeda suvaldyti amarus sode

    Vasarą skruzdėlės, lipančios į vaismedžius ar dekoratyvinius krūmus, daugeliui sodininkų tampa ne tik nemaloniu vaizdu, bet ir aiškiu signalu. Dažniausiai tai reiškia, kad ant lapų ar jaunų ūglių jau įsikūrė amarai.

    Skruzdėlės amarų ne šiaip ieško, o tarsi juos prižiūri, nes minta amarų išskiriama lipnia saldžia išskyra. Mainais jos saugo amarus nuo natūralių priešų ir padeda jiems greičiau plisti po augalą.

    Dėl to vien tik skruzdėlių naikinimas problemos iki galo neišsprendžia, tačiau jų judėjimo ribojimas gali stipriai pristabdyti amarų plitimą. Kuo anksčiau sumažinsite skruzdėlių aktyvumą, tuo lengviau bus tvarkytis su kenkėjais vėliau.

    Vienas paprasčiausių ir saugesnių būdų sodui, ypač kai norisi išvengti cheminių priemonių, yra pelenų barjeras. Šiuo atveju pelenai veikia ne kaip nuodas, o kaip fizinė kliūtis, kuri trukdo skruzdėlėms judėti per žievę ir silpnina jų orientaciją pagal kvapų takus.

    Dažna klaida yra pelenų barstymas aplink kamieną arba tiesiog ant žievės. Vėjas, lietus ar laistymas greitai „pramuša“ tokią užtvarą, todėl efektas būna trumpas arba visai nepastebimas.

    Daug patikimiau veikia pelenų pasta. Ji paruošiama paprastai: pelenai sumaišomi su nedideliu kiekiu vandens, kol susidaro tiršta, kremą primenanti masė.

    Pastą reikėtų tepti ratu aplink kamieną maždaug 30–40 centimetrų aukštyje nuo žemės, kad susidarytų vientisa juosta. Išdžiūvusi ji tampa sluoksniu, kurio skruzdėlės paprastai vengia kirsti.

    Vis dėlto ši priemonė nėra ilgalaikė, nes ją palaipsniui nuplauna lietus, nuzulina dulkės ir susilpnina laistymas. Būtent todėl svarbiausia taisyklė yra reguliarus atnaujinimas, ypač po kritulių.

    Kai kurie sodininkai į mišinį įmaišo nedaug molio ar ūkinio muilo, kad pasta geriau laikytųsi ant žievės, o barjeras tarnautų ilgiau. Kartais naudojami keli lašai augalinio aliejaus, kuris lėtina išplovimą, tačiau persistengti nereikėtų.

    Žievė yra gyvas audinys, todėl per agresyvūs priedai ar per storas sluoksnis gali ją sudirginti ar pažeisti. Jei skruzdėlių daug, o amarų židiniai plečiasi, pelenų barjerą verta derinti su amarų kontrole, kad sprendimas būtų kompleksinis.

  • Danijos karalienės Marijos įvaizdžiai stebina: viena detalė traukia akis labiausiai

    Danijos karalienės Marijos įvaizdžiai stebina: viena detalė traukia akis labiausiai

    Danijos karalienė Marija pastarosiomis savaitėmis kelis kartus pasirodė viešumoje ir dar kartą priminė, kodėl jos stilius nuolat aptarinėjamas. Ji lengvai pereina nuo griežto oficialumo iki kasdienių derinių, o kiekvieną kartą akcentą sudėlioja taip, kad apranga atrodo nauja.

    53 metų monarchė mados gerbėjams gerai žinoma dar nuo 2010 metais paskelbto geriausiai besirengiančių žmonių sąrašo, kurį sudarė žurnalas „Vanity Fair“. Nuo tada jos garderobas tapo atpažįstamas dėl klasikinių siluetų, bet šiuolaikiškų detalių ir drąsesnių aksesuarų.

    Banketas ir batų efektas

    2026 metų balandžio 24 dieną karalienė dalyvavo Danijos technikos universiteto kasmetiniame bankete. Šiai progai ji pasirinko tamsiai mėlyną midi ilgio suknelę iš krepo, su kvadratine iškirpte, iš britų prekės ženklo „Jane Atelier“ kolekcijos „Jubilee“.

    Tą pačią suknelę ji jau buvo vilkėjusi 2024 metų rugsėjo 5 dieną per ceremoniją Kastellet tvirtovėje Kopenhagoje, tačiau šįkart įvaizdis atrodė visiškai kitaip. Skirtumą sukūrė ryškesni aksesuarai ir naujas avalynės pasirinkimas.

    Šįsyk karalienė derinį papildė karališkos mėlynos spalvos detalėmis: zomšine „Hugo Boss“ delnine ir papuošalais su mėlynais akmenimis. Daugiausia dėmesio sulaukė ažūrinės aukštakulnės „Dolce&Gabbana“ kurpelės, kurios vizualiai išryškino kojas ir tapo ryškiausiu viso įvaizdžio akcentu.

    Už naują avalynę, nurodoma, galėjo būti sumokėta apie 1 000 eurų. Tokios sumos karališkųjų rūmų aprangos biudžetuose nėra neįprastos, tačiau dažnai pabrėžiama, kad dalis garderobo daiktų dėvimi ne vieną kartą ir skirtinguose kontekstuose.

    Jubiliejus ir papuošalo transformacija

    2026 metų balandžio 30 dieną karalienė dalyvavo Švedijos karaliaus Karolio Gustavo XVI 80 metų jubiliejaus minėjime. Šįkart ji pasirinko ilgą vakarinę suknelę su Tolimųjų Rytų įkvėptais elementais: siauru siluetu, mandarinų tipo apykakle ir floristiniais raštais.

    Didžiausio susidomėjimo sulaukė ne suknelė, o galvos papuošalas, kurį karalienė pasirinko šiai progai. Jis buvo sukomponuotas iš apyrankės, taip pratęsiant karališkųjų papuošalų tradiciją, kai istorinės juvelyrikos detalės pritaikomos naujiems formos sprendimams.

    Tokie transformuojami papuošalai monarchijų aplinkoje vertinami ne tik dėl išskirtinumo, bet ir dėl tvarumo bei istorinio tęstinumo. Danijos karališkoje šeimoje kūrybiškas papuošalų pritaikymas matytas ir anksčiau, kai dalis juvelyrikos buvo dėvima neįprastais būdais.

    Nuo kasdienybės iki jūrinio sezono atidarymo

    2026 metų gegužės 4 dieną per oficialią, bet neformalaus pobūdžio karališkosios poros persikėlimo į vasaros rezidenciją Fredensborgo pilyje progą karalienė pasirinko paprastesnį derinį. Ji vilkėjo baltą minimalistinį topą, smėlio spalvos švarką „Arma“ ir plačių klešnių džinsus.

    Komplimentų ir diskusijų vėl sulaukė batai: karalienė avėjo „Chanel“ balerinas be užkulnio, kurių vertė, nurodoma, gali siekti apie 1 000 eurų. Tokie pasirinkimai rodo, kad net ir kasdienėje aprangoje ji linkusi investuoti į išskirtines, lengvai atpažįstamas detales.

    2026 metų gegužės 6 dieną Kopenhagos uoste atidarant oficialų buriavimo sezoną karalienė pademonstravo dar vieną stiliaus taisyklių laužymą. Ji derino tamsiai mėlyną paltą, pilką sijoną su smulkiu raštu, kūno spalvos aukštakulnius ir mėlyną delninę, sąmoningai nesutapdydama batų ir rankinės.

    Įvaizdį užbaigė jūrinis akcentas – ant palto prisegta segė inkaro forma. Tokios detalės tampa karalienės vizitine kortele: jos ne tik papildo aprangą, bet ir padeda subtiliai susieti įvaizdį su renginio tema.

  • Kodėl patyrę daržininkai prie agurkų sėja krapus: triukas, galintis sumažinti kenkėjus ir bėdas

    Kodėl patyrę daržininkai prie agurkų sėja krapus: triukas, galintis sumažinti kenkėjus ir bėdas

    Agurkai laikomi vienomis reikliausių daržo kultūrų: jiems reikia šilumos, nuolat drėgnos, bet ne permirkusios dirvos ir derlingo pagrindo. Tačiau svarbu ir tai, kas auga šalia, nes kaimynystė gali padėti stabilizuoti mikroklimatą ir sumažinti kenkėjų spaudimą.

    Vienas dažniausiai minimų augalų šalia agurkų yra krapai. Ši pora dera ne tik virtuvėje: tinkamai pasėti krapai gali prisidėti prie natūralesnės apsaugos, ypač jei nenorite dažnai naudoti cheminių priemonių.

    Kaip krapai padeda agurkams

    Didžiausia krapų nauda pasireiškia tada, kai jie pradeda žydėti. Krapų žiedynai pritraukia naudingus vabzdžius, kurie minta arba parazituoja dalį darže plintančių kenkėjų, todėl bendra jų gausa gali mažėti.

    Tokie naudingų vabzdžių lankytojai dažnai siejami su amarų ir kitų smulkių kenkėjų kontrolės grandine. Kuo daugiau biologinės įvairovės lysvėje, tuo didesnė tikimybė, kad pusiausvyra bus palankesnė augalams, o ne kenkėjams.

    Vis dėlto svarbu suprasti, kad krapai nėra stebuklinga priemonė nuo visų problemų. Agurkai ir toliau reikalaus reguliaraus laistymo, šilumos, maistingos dirvos bei dėmesio grybinėms ligoms, ypač kai oras drėgnas, o augalai auga tankiai.

    Kur ir kaip sėti krapus

    Krapus patikimiausia sėti tiesiai į dirvą, nes jie jautrūs persodinimui. Praktika rodo, kad geriausia juos įkurdinti lysvės pakraščiuose ar atskiromis „salelėmis“ tarp agurkų, kad būtų arti, bet nekonkuruotų dėl vietos.

    Per tankiai pasėti krapai gali pabloginti oro judėjimą prie žemės, o tai agurkams nepalanku, nes padidėja ilgai užsilaikančios drėgmės rizika. Jei agurkai auginami ant atramų, vietos planavimas paprastesnis, o jei jie driekiasi žeme, tarpai turi būti didesni ir dėl patogesnio derliaus rinkimo.

    Dažniausios klaidos, kurios kainuoja derlių

    Viena dažniausių klaidų yra per gausus krapų išsėjimas ir neperretinimas. Tuomet augalai konkuruoja dėl vandens ir maisto medžiagų, o tankmė gali dar labiau padidinti drėgmę tarp lapų.

    Kita klaida yra tikėjimas, kad vien krapai išspręs kenkėjų problemą. Ilgalaikę naudą dažniausiai duoda priemonių visuma: sėjomaina, pažeistų lapų šalinimas, saikingas tręšimas, pastovi stebėsena ir laistymas pagal orus.

    Agurkų ir krapų derinys gali tapti paprastu būdu sustiprinti lysvės ekosistemą, ypač mažesniame darže. Tinkamai suvaldžius tankį ir drėgmę, šis duetas gali padėti augalams jaustis stabiliau viso sezono metu.

  • Shakira pristatė 2026 metų Pasaulio futbolo čempionato himną: kada pasirodys Dai Dai?

    Shakira pristatė 2026 metų Pasaulio futbolo čempionato himną: kada pasirodys Dai Dai?

    Kolumbijos popžvaigždė Shakira pristatė naują dainą „Dai Dai“, kuri turėtų tapti oficialiu 2026 metų FIFA Pasaulio futbolo čempionato himnu. Visas kūrinys bus išleistas gegužės 14 dieną, o iki tol atlikėja pasidalijo maždaug minutės trukmės vaizdo įrašu.

    Trumpą ištrauką Shakira paviešino socialiniuose tinkluose, ją įrašė Marakanos stadione Rio de Žaneire. Šis pristatymas sutapo su atlikėjos pasirodymais Brazilijoje, kur ji pastaruoju metu vėl pritraukė didelį gerbėjų dėmesį.

    Dainoje „Dai Dai“ Shakira dainuoja angliškai ir ispaniškai, o prie projekto prisijungė Nigerijos atlikėjas Burna Boy. Pavadinimas siejamas su itališka skatinimo fraze, kuri laisvai gali būti suprantama kaip raginimas palaikyti ar skatinti.

    Ketvirtas Shakiros FIFA projektas

    „Dai Dai“ taps jau ketvirtu Shakiros muzikiniu projektu, susijusiu su FIFA turnyrais. Ji anksčiau pasirodė su daina „Hips Don’t Lie“ 2006 metų pasaulio čempionato kontekste ir atliko oficialų 2010 metų čempionato Pietų Afrikoje himną „Waka Waka (This Time for Africa)“.

    2014 metais Shakira taip pat buvo siejama su turnyro muzika, o daina „La La La“ skambėjo varžybų uždarymo ceremonijoje. Tokie projektai FIFA čempionatuose paprastai tampa ne tik sporto, bet ir pasaulinės popkultūros įvykiu, kai muzika naudojama turnyro identitetui stiprinti.

    Kada startuoja 2026 metų čempionatas?

    2026 metų FIFA Pasaulio futbolo čempionatas vyks Jungtinėse Valstijose, Meksikoje ir Kanadoje. Turnyro pradžia numatyta birželio 11 dieną, o finalinis etapas turėtų tęstis iki liepos 19 dienos.

    FIFA čempionatų himnai dažnai kuriami taip, kad tiktų didžiulėms stadionų auditorijoms ir transliacijoms, todėl juose derinami kelių kalbų tekstai bei skirtingų regionų muzikinės įtakos. „Dai Dai“ atveju toks pasirinkimas matomas ir per dvikalbę Shakiros partiją, ir per Burna Boy dalyvavimą.

  • Briuselio KFDA festivalis: su ribotu biudžetu sujungia dvi Belgijos bendruomenes ir pasaulio sceną

    Briuselio KFDA festivalis: su ribotu biudžetu sujungia dvi Belgijos bendruomenes ir pasaulio sceną

    Briuselyje prasidedantis Kunstenfestivaldesarts (KFDA) kasmet tampa reta erdve, kurioje vienu metu susitinka flamandų ir prancūzakalbių Belgijos bendruomenės. Festivalis, skaičiuojantis jau 31-uosius metus, į Europos scenos menų sezoną įžengia anksčiau nei garsieji Avinjono ir Edinburgo festivaliai.

    Šių metų programoje numatyta daugiau nei 170 scenos menų pasirodymų, o meninei kūrybai skirtas biudžetas siekia apie 1 000 000 eurų. Tai išsiskiria dabartiniame Europos kultūros finansavimo fone, kai daugelyje šalių pastaraisiais metais juntami nuoseklūs biudžetų mažinimai.

    Organizatorių teigimu, modelis laikosi ant kelių atramų: palyginti nedidelių erdvių kaštų Briuselyje, dalies vietų suteikimo be nuomos mokesčio ir koprodukcijų su partneriais už Belgijos ribų. Tokia schema leidžia ne tik atsivežti žinomus vardus, bet ir realiai prisidėti prie naujų kūrinių atsiradimo, kurių premjeros rengiamos būtent festivalio metu.

    Tarptautinė programa ir premjeros

    Programoje pristatomi skirtingų šalių teatro, šokio ir tarpdisciplininio meno kūrėjai, tarp jų ir Europoje dar nematyti menininkai. KFDA kryptingai išlaiko tarptautiškumą, todėl festivalyje greta skambių pavardžių atsiranda vietos ir naujiems balsams, kuriems tokia platforma dažnai tampa šuoliu į platesnę rinką.

    Prie tarptautinės programos prisideda ir partnerystės su institucijomis bei festivaliais įvairiuose regionuose. Bendri projektai mažina finansinę riziką ir užtikrina, kad kūriniai turėtų ilgesnį gyvenimą nei vienas rodymas, nes vėliau keliauja į kitas scenas.

    Kalbų įvairovė kaip festivalio principas

    Belgijos realybėje, kur flamandų ir valonų bendruomenės turi atskiras kultūros finansavimo sistemas ir skirtingas politines tradicijas, KFDA išsiskiria bendra parama iš abiejų pusių. Festivalio metu šis bendras finansavimas virsta praktiška „paliaubų“ erdve, kurioje skirtingos auditorijos susitinka ne per politines diskusijas, o per meną.

    Festivalis nuosekliai palaiko daugiakalbystę scenoje, o pasirodymai pritaikomi įvairiai auditorijai titruojant. Organizatorių teigimu, tai didelis techninis ir žmogiškasis darbas, tačiau jis laikomas kertiniu, kad tarptautinė programa būtų prieinama tiek vietos bendruomenėms, tiek svečiams.

    Spektakliai apie globalią įtampą

    Šių metų programa taip pat reflektuoja pasaulines įtampas ir žmogaus teisių temas. Keli kūriniai nagrinėja nelaisvės, cenzūros ir politinio spaudimo patirtis, o teatras ir šiuolaikinis performansas čia pristatomi kaip erdvė kalbėti apie ribojamas laisves ir jų kainą.

    Vienu ambicingiausių projektų įvardijamas tailandiečių režisieriaus Apichatpongo Weerasethakulo darbas, rodomas sakralinėje erdvėje Briuselio centre. Tokie pasirinkimai pabrėžia KFDA strategiją išnaudoti netradicines vietas ir kurti patirtį, kuri tampa ne vien spektakliu, bet ir miesto maršrutu žiūrovui.

    KFDA kasmet pritraukia apie 30 000 lankytojų, o jo įtaka dažnai matuojama ne vien bilietais, bet ir tuo, kiek naujų kūrinių gauna startą bei kiek bendrų projektų užsimezga tarp skirtingų šalių institucijų. Kultūros sektoriui Europoje susiduriant su finansiniu spaudimu, tokio masto festivalis su ribotu biudžetu tampa ir praktiniu pavyzdžiu, kaip išlaikyti tarptautiškumą neprarandant vietinio jautrumo.

  • Baltieji rūmai sukritikavo Marką Hamillą dėl DI įrašo apie Donaldą Trumpą: kalba apie grėsmes

    Baltieji rūmai sukritikavo Marką Hamillą dėl DI įrašo apie Donaldą Trumpą: kalba apie grėsmes

    Baltieji rūmai viešai sukritikavo aktorių Marką Hamillą po jo socialiniuose tinkluose paskelbto įrašo, kuriame buvo matomas, kaip teigiama, DI sugeneruotas vaizdas su Donaldu Trumpu kape. Administracija pareiškė, kad tokio pobūdžio turinys gali kurstyti realias saugumo grėsmes.

    Reaguodamas į įrašą, Baltųjų rūmų komunikacijos kanalas X platformoje aktorių pavadino „sergančiu žmogumi“ ir tikino, jog panaši retorika esą prisideda prie įtampos didėjimo. Pranešime taip pat priminta, kad pastaraisiais metais prieš prezidentą buvo fiksuoti pasikėsinimų bandymai.

    Markas Hamillas, geriausiai žinomas dėl Luke’o Skywalkerio vaidmens, vaizdą paskelbė „Bluesky“ tinkle. Prie jo buvo pateiktas užrašas, o vėlesniame tekste aktorius rašė, kad norėtų, jog Trumpas gyventų pakankamai ilgai, kad patirtų politinę nesėkmę, būtų patrauktas atsakomybėn ir viešai įvertintas dėl, jo teigimu, padarytų pažeidimų.

    Vėliau aktorius įrašą ištrynė ir patikslino, kad jo mintis nebuvo linkėti mirties. „Iš tiesų linkėjau priešingai nei mirties, bet atsiprašau, jei kam nors vaizdas pasirodė netinkamas“, – sakė Markas Hamillas.

    DI vaizdai politikoje tampa rizika

    Šis incidentas dar kartą atkreipė dėmesį į problemą, su kuria vis dažniau susiduria viešoji erdvė: DI sugeneruoti vaizdai leidžia greitai sukurti įtikinamai atrodančius, bet klaidinančius ar provokuojančius vaizdus. Net kai tokios iliustracijos pateikiamos kaip satyra, jos gali būti interpretuojamos pažodžiui ir tapti dezinformacijos ar grasinimų katalizatoriumi.

    Vakarų valstybėse artėjant rinkimams daugėja diskusijų dėl griežtesnio politinės reklamos ir manipuliatyvaus turinio ženklinimo. Socialiniai tinklai bando plėsti taisykles, tačiau praktikoje DI turinio aptikimas ir greitas reagavimas išlieka sudėtingas, ypač kai įrašai plinta per kelias platformas.

    „Žvaigždžių karų“ motyvai Baltuosiuose rūmuose

    Tekste prisimintos ir ankstesnės situacijos, kai pats Trumpas ar jo aplinka dalijosi „Žvaigždžių karų“ stilistiką imituojančiais vaizdais. Tokie įrašai ne kartą sulaukė kritikos iš kino gerbėjų dėl simbolikos ir konteksto nesupratimo, o socialiniuose tinkluose virto ginčais dėl politinės komunikacijos ribų.

    Pastarasis konfliktas su Marku Hamillu, kurio karjera glaudžiai siejama su šia kino saga, parodė, kaip greitai popkultūros ženklai ir DI turinys gali tapti politinės kovos įrankiu. Tuo pat metu jis sustiprino klausimą, kur baigiasi satyra ir prasideda turinys, galintis būti vertinamas kaip grasinantis ar skatinantis smurtą.

  • Auksu ir brangakmeniais puoštos relikvijos Bavarijoje: kodėl katakombų šventieji vis dar kelia šiurpą?

    Auksu ir brangakmeniais puoštos relikvijos Bavarijoje: kodėl katakombų šventieji vis dar kelia šiurpą?

    Pietų Vokietijoje, Bavarijos Bad Štafelšteino apylinkėse esančioje Banz vienuolyno bažnyčioje lankytojus pasitinka neįprastas reginys: keturi skeletai, apgaubti šilku, nėriniais ir nusagstyti auksu bei sidabru. Šios relikvijos, vadinamos Vincenzius, Valerius, Benedictus ir Felix Benedictus, čia atkeliavo iš Romos XVII amžiaus pabaigoje ir XVIII amžiuje.

    Bažnyčios tradicija teigia, kad tai ankstyvųjų krikščionių kankinių palaikai, rasti Romos katakombose. Tačiau istorikai pabrėžia, jog daugelio vadinamųjų katakombų šventųjų tapatybės šiandien sunkiai patikrinamos, nes dalis palaikų buvo iškelti iš nepažymėtų kapų, o jų kilmę neretai patvirtindavo to meto bažnytinės institucijos sprendimai.

    Vietos dvasininkai aiškina, kad šių relikvijų puošnumą nulėmė ne vien pagarba mirusiesiems, bet ir epochos nuotaikos. Po Trisdešimties metų karo Vokietijoje tvyrojo masinių netekčių ir ligų atmintis, o baroko estetika tapo būdu tikintiesiems suteikti vilties ir bent simboliškai atsverti kasdienybės žiaurumą.

    „Tai buvo baisus metas, o per baroką žmonės bandė atverti vartus į dangų, todėl viskas buvo kuriama taip gražiai“, – sakė kunigas Walteris Riesas.

    Bažnyčios prižiūrėtoja Anita Gottschlich pripažįsta, kad reginys daug kam atrodo šiurpus, tačiau būtent dėl to jis ilgam įstringa atmintyje. Pasak jos, vyresni lankytojai, vaikystėje matę šiuos eksponuojamus palaikus, sugrįžę dažnai pirmiausia klausia apie vadinamuosius šventuosius kūnus.

    Katakombų šventieji nėra išskirtinai Banz vienuolyno reiškinys: panašių stiklinėse vitrinose ar karstuose eksponuojamų relikvijų galima rasti ir kitose barokinėse katalikų bažnyčiose Bavarijoje, taip pat kaimyninėse šalyse. Istoriškai tokios relikvijos kėlė bendruomenių prestižą, stiprino piligrimystės tradicijas ir tapdavo svarbia vietos religinių praktikų dalimi.

    Siekiant išlaikyti išskirtinumo įspūdį, kai kuriose bažnyčiose relikvijos didžiąją metų dalį būna uždengtos. Banz vienuolyno bažnyčioje jos dažniau atveriamos ypatingomis progomis, pavyzdžiui, Visų Šventųjų dieną, kai tikintieji ir smalsuoliai kviečiami iš arti pamatyti iš katakombų atkeliavusius simbolius, primenančius apie mirtį, tikėjimą ir viltį.

  • Davidui Attenborough sukanka 100: nuo pirmųjų BBC laidų iki įtakingiausio gamtos balso Europoje

    Davidui Attenborough sukanka 100: nuo pirmųjų BBC laidų iki įtakingiausio gamtos balso Europoje

    Gamtos dokumentikos legenda seras Davidas Attenborough švenčia 100-ąjį gimtadienį. Per daugiau nei septynis dešimtmečius jis tapo vienu atpažįstamiausių balsų pasaulyje, o jo pasakojimai daugeliui atvėrė gamtos grožį ir trapumą.

    Karjera televizijoje prasidėjo 1952 metais, kai jis prisijungė prie BBC kaip jaunas prodiuseris. Nuo nespalvotų transliacijų laikų jis prisidėjo prie gamtos istorijos laidų proveržio, o vėliau dirbo ir su ankstyvais spalvotos televizijos sprendimais, pakeitusiais žiūrovų patirtį Europoje.

    Attenborough filmuota medžiaga vedė žiūrovus į atokiausius Žemės kampelius: nuo atogrąžų miškų iki vandenynų gelmių. Kartu su mokslininkais ir filmavimo komandomis jis padėjo išpopuliarinti naujus gyvūnų elgsenos fiksavimo metodus, leidusius užfiksuoti kadrus, kurių anksčiau praktiškai nebuvo įmanoma parodyti.

    Ne tik pasakotojas, bet ir perspėjantis balsas

    Pastaraisiais dešimtmečiais jo dėmesys vis dažniau krypsta į klimato kaitą, biologinės įvairovės nykimą ir vandenynų būklę. Attenborough akcentuoja, kad vien grožėtis planeta nebepakanka, o sprendimai turi būti paremti mokslu ir politine valia.

    Ši žinutė sutapo su platesnėmis Europos ir pasaulio tendencijomis: vis griežtesniais klimato tikslais, diskusijomis dėl iškastinio kuro atsisakymo ir didėjančiu dėmesiu ekosistemų atkūrimui. Gamtos dokumentika, ilgą laiką laikyta pramoginiu žanru, tapo ir svarbia visuomenės švietimo priemone.

    Kodėl jo įtaka išliko tokia didelė?

    Žiūrovai dažnai išskiria jo ramų, smalsų pasakojimo toną ir gebėjimą sudėtingus reiškinius paaiškinti paprastai. Būtent tai padėjo sukurti pasitikėjimą, o daugeliui žmonių jis tapo autoritetu, formavusiu požiūrį į gamtos apsaugą.

    Net ir sulaukęs 100 metų, Attenborough išlieka aktyvus viešojoje erdvėje, primindamas, kad sprendimų langas siaurėja, o kiekviena prarasta rūšis ar sunaikinta buveinė yra negrįžtamas praradimas. Jo jubiliejus tampa proga prisiminti, kaip stipriai vienas pasakotojas gali pakeisti visuomenės santykį su planeta.

  • Agurkų tiek, kad nebespėjama rinkti: sodo triukas, kuris užkariauja mažus sklypus ir balkonus

    Agurkų tiek, kad nebespėjama rinkti: sodo triukas, kuris užkariauja mažus sklypus ir balkonus

    Agurkų auginimas vertikaliai pastaraisiais metais sparčiai populiarėja ir tarp mėgėjų, ne tik šiltnamiuose. Šis būdas leidžia sutaupyti vietos, palengvina priežiūrą ir dažnai padeda gauti stabilesnį derlių net mažame darže ar balkone.

    Tradicinėje lysvėje agurkų stiebai greitai išsikeroja į šalis, todėl užima daug ploto, o vaisiai neretai slepiasi po lapais. Pakėlus augalus ant atramų, lapija geriau apšviečiama, o agurkus lengviau pastebėti ir laiku nuskinti, kad jie neperaugtų.

    Dar vienas svarbus privalumas – švaresni ir rečiau pažeidžiami vaisiai. Agurkai nebeguli ant drėgnos žemės, todėl mažėja puvinių rizika, ypač šiltomis vasaros dienomis, kai vaisiai bręsta itin sparčiai.

    Mažiau ligų ir lengvesnis laistymas

    Agurkai jautrūs grybinėms ligoms, o rizika didėja, kai lapai ilgai išlieka šlapi po lietaus ar laistymo. Vertikalus auginimas pagerina oro cirkuliaciją tarp stiebų, lapai greičiau išdžiūsta, todėl ligų tikimybė gali sumažėti.

    Laistant svarbiausia išlaikyti tolygią drėgmę: dirva neturi nei perdžiūti, nei užmirkti. Praktikoje patikimiausia laistyti ryte arba vakare ir vandenį pilti tiesiai prie šaknų, stengiantis nešlapinti lapų.

    Kokios atramos tinka agurkams

    Dažniausias sprendimas – sodo tinklas, įtemptas tarp tvirtų kuolų. Patogiai auginti, kai konstrukcijos aukštis siekia apie 1,5–2 metrus: tokiame aukštyje augalai turi erdvės kopti, o skynimas išlieka patogus.

    Mažesniuose plotuose tinka bambukinės lazdelės, medinės grotelės ar virvės, pritvirtintos prie rėmo. Svarbiausia, kad atrama būtų stabili ir atlaikytų augalo masę bei sunokusių vaisių svorį, ypač derliaus piko metu.

    Kaip prižiūrėti ir formuoti augalus

    Vertikaliai auginami agurkai auga greitai, todėl stiebus tenka reguliariai pririšti arba nukreipti, kad nelūžtų. Kai kurie daržininkai taip pat pašalina žemiausius šoninius ūglius, kad augalas geriau vėdintųsi ir energiją skirtų derėjimui.

    Agurkai yra reiklūs maisto medžiagoms ir intensyviai jas ima iš dirvos, todėl be papildomo maitinimo derlius gali smukti. Dažnai rekomenduojama naudoti kompostą ir kalio turinčias trąšas, nes kalis svarbus vaisių formavimuisi ir augalo atsparumui.

    Renkantis veislę vertikaliam auginimui verta ieškoti tokių, kurios formuoja ilgesnius ūglius ir yra atsparesnės ligoms. Ypač aktualus atsparumas miltligei ir kitoms grybinėms infekcijoms, kurios drėgnais sezonais gali greitai išplisti.