Category: Kultūra

  • Geltonasis arbūzas grįžo į prekybą: ar tikrai saldesnis ir turi mažiau sėklų?

    Geltonasis arbūzas grįžo į prekybą: ar tikrai saldesnis ir turi mažiau sėklų?

    Geltonasis arbūzas kasmet sugrįžta į parduotuves ir vėl kursto ginčus: vieni tikina, kad jis saldesnis ir beveik be sėklų, kiti sako, jog skonis ne toks ryškus kaip raudonojo. Iš tiesų abi spalvos reiškia tą patį vaisių, o skirtumus dažniausiai lemia veislė, sunokimas ir atranka.

    Geltoną minkštimą arbūzui suteikia ne likopenas, o kiti pigmentai, pirmiausia beta karotenas. Dėl to jo aromatas neretai apibūdinamas kaip medaus ar tropinių vaisių, ir būtent kvapas bei poskonis gali sudaryti įspūdį, kad jis saldesnis net tada, kai cukrų kiekis panašus.

    Dar viena priežastis, kodėl geltonasis arbūzas dažnai vertinamas palankiau, yra prekybos praktika. Šios rūšies įprastai atvežama mažiau, todėl tiekėjai ir prekybininkai dažniau renkasi vienodesnės kokybės, labiau sunokusius vaisius, o raudonieji į lentynas patenka masiškiau ir jų kokybė labiau svyruoja.

    Ar geltonasis turi mažiau sėklų?

    Vienos taisyklės čia nėra: sėklų kiekis priklauso nuo konkrečios veislės, o ne nuo minkštimo spalvos. Prekyboje pasitaiko ir geltonųjų, ir raudonųjų beveik be sėklų, taip pat ir tokių, kuriuose jų nemažai, todėl lyginti vien pagal spalvą nėra pagrindo.

    Kalbant apie saldumą, lemiamas veiksnys yra sunokimas ir laikymo sąlygos, o ne tai, ar arbūzas geltonas, ar raudonas. Jei vaisius skintas per anksti arba netinkamai laikytas, jis gali būti vandeningas ir prėskas nepriklausomai nuo veislės.

    Kaip išsirinkti gerą arbūzą

    Renkantis visą arbūzą verta ieškoti didesnės gelsvos dėmės ant žievės, kuri rodo, kad vaisius gulėjo ant žemės ir turėjo laiko sunokti. Taip pat padeda ir duslesnis, ne per aukštas garsas pabeldus, nors šis metodas nėra tikslus ir priklauso nuo vaisiaus dydžio bei žievės storio.

    Perkant pjaustytą arbūzą svarbiausia higiena ir šviežumas: gabalėliai turi būti laikomi šaltai ir neužsistovėję. Jei minkštimas atrodo perdėtai išsausėjęs, o paviršius apvytęs, tikėtina, kad vaisius pjaustytas seniau ir skonis bus prastesnis.

  • Kraujospūdžiui muša karštis: 5 vasaros produktai, kuriuos verta valgyti kasdien

    Kraujospūdžiui muša karštis: 5 vasaros produktai, kuriuos verta valgyti kasdien

    Vasarą dažniau renkamės lengvesnį, šviežią ir sezoninį maistą, o tai gali padėti žmonėms, susiduriantiems su padidėjusiu kraujospūdžiu. Dalis šiltojo sezono daržovių ir uogų natūraliai suteikia daugiau kalio, magnio, skaidulų ir antioksidantų, kurie siejami su palankesne širdies ir kraujagyslių būkle.

    Padidėjęs arterinis kraujospūdis ilgai gali nekelti jokių aiškių simptomų, todėl jis dažnai nustatomas atsitiktinai. Dėl to gydytojai pabrėžia reguliarių matavimų svarbą, ypač vyresniame amžiuje, turint antsvorio, sergant diabetu ar patiriant ilgalaikį stresą.

    Gyvensena kraujospūdžiui daro didelę įtaką: svarbu riboti druską, palaikyti sveiką kūno masę, daugiau judėti ir saikingai vartoti alkoholį. Mityboje daugiausia dėmesio skiriama produktams, kuriuose gausu kalio, magnio, kalcio, skaidulų ir augalinių junginių, galinčių prisidėti prie kraujagyslių funkcijos.

    Sezoniniai produktai, kurie padeda

    Vienas dažniausiai minimų pasirinkimų – burokėliai. Juose esantys nitratai organizme virsta junginiais, susijusiais su kraujagyslių išsiplėtimu, todėl daliai žmonių tai gali būti siejama su švelnesniu kraujospūdžio mažėjimu, ypač vartojant reguliariai.

    Burokėliai vasarą lengvai pritaikomi: tinka šaltibarščiams, salotoms, garnyrams ar glotnučiams. Vis dėlto svarbu nepamiršti, kad vienas produktas nepakeičia bendros mitybos kokybės ir negali atstoti gydytojo skirto gydymo.

    Pomidorai – dar vienas vasaros favoritas, vertinamas dėl kalio ir antioksidantų, tarp jų ir likopeno. Kraujospūdžiui palankiausia juos valgyti šviežius, nes dalyje pirktinių padažų, sulčių ar tyrelių gali būti nemažai druskos.

    Uogos, tokios kaip mėlynės, braškės, avietės ar juodieji serbentai, suteikia polifenolių ir antocianinų, kurie siejami su kraujagyslių elastingumu. Geriausia jas valgyti be pridėtinio cukraus, derinti su natūraliu jogurtu, koše ar tiesiog rinktis kaip desertą.

    Salierų stiebai vasarą dažnai tampa patogia alternatyva sūriems užkandžiams. Jie turi mažai kalorijų, daug vandens, taip pat kalio ir kitų mineralų, todėl tinka kaip užkandis ar priedas salotoms, daržovių glotnučiams.

    Morkos naudingos ne tik dėl beta karoteno, bet ir dėl skaidulų bei kalio. Valgant jas žalias lengviau pajusti sotumą, o tai gali padėti mažinti norą užkandžiauti itin sūriais ar saldžiais produktais, kurie kraujospūdžiui nėra palankūs.

    Dažniausia klaida – paslėpta druska

    Kraujospūdį didina ne tik druska, beriama iš druskinės: nemažai jos gali būti duonoje, vytintuose ir rūkytuose gaminiuose, užkandžiuose, konservuose, paruoštuose patiekaluose. Todėl net ir sveiki produktai praranda dalį naudos, jei jie vartojami su sūriais priedais.

    Atsargiai reikėtų vertinti ir perdirbtus variantus, pavyzdžiui, paruoštas sultis, marinatus ar tyreles, nes jose gali būti daug druskos arba cukraus. Jei renkatės sultis, verta nepamiršti, kad jos neturėtų pakeisti daržovių ir vaisių valgymo pilna forma, nes taip prarandama dalis skaidulų.

    Kada būtina pasitarti su gydytoju?

    Sezoniniai produktai gali būti gera kasdienės mitybos dalis, tačiau jie nėra vaistų pakaitalas. Jei vartojate vaistus nuo kraujospūdžio, sergate širdies ar inkstų ligomis, naudojate diuretikus, didesnius mitybos pokyčius verta aptarti su gydytoju ar vaistininku.

    Praktinė vasaros taisyklė paprasta: daugiau šviežių daržovių ir uogų, mažiau druskos, saldintų gėrimų ir pusfabrikačių. Reguliarumas ir bendras raciono balansas čia svarbesni už vieną išskirtą produktą.

  • Kur statyti ventiliatorių per karščius: viena klaida paverčia jį karšto oro pūstuvu

    Kur statyti ventiliatorių per karščius: viena klaida paverčia jį karšto oro pūstuvu

    Per karščius daugelis tikisi, kad užteks įjungti ventiliatorių ir kambaryje taps vėsiau. Tačiau ventiliatorius oro temperatūros iš esmės nemažina, jis tik judina orą ir padeda kūnui atvėsti greičiau išgarinant prakaitą. Dėl to neteisingai pastatytas prietaisas gali ne palengvinti, o sustiprinti tvankumos pojūtį.

    Dažniausia klaida – ventiliatorių statyti kambario viduryje ir pūsti tiesiai į save, kai patalpoje jau įkaitęs oras. Tokiu atveju prietaisas tiesiog maišo tą patį karštą orą, o ilgainiui dar labiau sausina akis ir kvėpavimo takus. Jei kartu paliekamas atviras langas, pro kurį dieną veržiasi karštis, ventiliatorius jį gali dar sparčiau įtraukti į vidų.

    Efektyviausia taktika – naudoti ventiliatorių oro apykaitai, o ne vien srautui į veidą. Ryte ir vakare, kai lauke vėsiau, verta atidaryti langus ir pastatyti ventiliatorių prie lango taip, kad jis pūstų į lauką. Taip iš patalpos išstumiamas įkaitęs oras, o jo vietą natūraliai užima vėsesnis.

    Jei būste yra langai skirtingose pusėse, galima sukurti skersvėjį: vieną langą palikti oro įėjimui, kitą – išėjimui, o ventiliatorių priderinti prie pasirinktos krypties. Praktikoje tai reiškia, kad viename kambaryje į vidų patenka vėsesnis oras, o kitame jis ištraukiamas lauk. Toks sprendimas dažnai duoda labiau juntamą efektą nei ventiliatoriaus laikymas šalia sofos.

    Papildomai ventiliatoriaus poveikį galima sustiprinti atvėsinant jo pučiamą srautą. Prieš ventiliatorių, oro išpūtimo pusėje, pastatyta talpa su ledu arba užšaldytais vandens buteliais gali trumpam suteikti vėsesnio dvelksmo pojūtį. Svarbu prisiminti ir bazines taisykles: dieną geriau užtraukti užuolaidas ar žaliuzes ir laikyti langus uždarytus, o ventiliatorių įjungti tada, kai kambaryje yra žmonių, nes jis vėsina žmogų, o ne sienas.

  • Sanatorium 2026: vienur lauksite 3 mėn., kitur beveik metus – kas lemia eiles?

    Sanatorium 2026: vienur lauksite 3 mėn., kitur beveik metus – kas lemia eiles?

    Sanatorinio gydymo terminai 2026 metais gali smarkiai skirtis priklausomai nuo regiono ir pasirinktos paslaugos. Dažniausiai suaugusieji laukia nuo maždaug 3 iki 11 mėnesių, tačiau kai kuriose vietose eilės trumpesnės, o labiausiai apkrautuose skyriuose jos gali artėti prie metų.

    Svarbiausia suprasti, kad nėra vienos bendros eilės visai šaliai. Siuntimai registruojami ir planuojami per konkretų regioninį ligonių kasos padalinį, todėl dviejų žmonių, turinčių panašių sveikatos problemų, išvykimo datos gali skirtis vien dėl gyvenamosios vietos.

    Eilę formuoja ne tik siuntimų kiekis, bet ir tai, kiek vietų sanatorijose yra nupirkta, kokia gydymo kryptis paskirta ir kiek pacientų atsisako jiems numatyto laiko. Dėl to viename regione realu sulaukti termino per kelis mėnesius, o kitame laukti gerokai ilgiau.

    Skirtingos paslaugos, skirtingi terminai

    Terminai dažnai painiojami, nes sanatorinis gydymas apima kelias skirtingas paslaugas. Vieni pacientai siunčiami į įprastą sanatorinį gydymą, kiti į stacionarinį gydymą kurorte, dar kiti į reabilitaciją, o šios kryptys planuojamos nevienodai.

    Skiriasi ir gydymo trukmė, kuri svarbi planuojant kasdienius reikalus. Suaugusiųjų sanatorinis gydymas paprastai trunka 21 dieną, o sanatorinė reabilitacija dažnai skiriama ilgesniam laikui, pavyzdžiui, 28 dienoms.

    Ar įmanoma išvykti greičiau?

    Kai kuriems pacientams pasiseka gauti ankstesnį terminą, jei atsiranda atsilaisvinusių vietų dėl kitų žmonių atsisakymo. Tokie atvejai dažniausiai reiškia, kad reikia būti pasirengus išvykti labai greitai, kartais per kelias dienas ar porą savaičių.

    Taip pat egzistuoja įstatyme numatytos prioritetinės grupės, kurioms gali būti taikoma pirmenybė skiriant paslaugas. Tarp jų paprastai minimi karo ir karinės tarnybos invalidai, kai kurios nukentėjusiųjų grupės, taip pat asmenys, turintys nustatytą didelį neįgalumą ar kitas specialias teises.

    Kaip sekti siuntimą ir pasiruošti

    Pacientams patariama nelaukti vien tik laiško ar skambučio ir reguliariai tikrinti, kuriame etape yra siuntimas. Praktikoje svarbiausia sekti, kada siuntimas užregistruotas, ar jau priskirtas preliminarus terminas ir ar nepasikeitė laukimo laikas.

    Artėjant išvykimui verta iš anksto susidėlioti vaistų sąrašą, dokumentus, kelionės planą ir numatyti papildomas išlaidas. Sanatorija daugeliui yra ne tik gydymas, bet ir logistika, todėl pasiruošimas iš anksto padeda išvengti streso.

  • Naudojate ilgintuvą kasdien? Ekspertai įspėja: ši klaida gali baigtis trumpuoju jungimu

    Naudojate ilgintuvą kasdien? Ekspertai įspėja: ši klaida gali baigtis trumpuoju jungimu

    Ilgintuvas daugeliui tapo įprasta išeitimi, kai namuose trūksta elektros lizdų. Tačiau energetikos specialistai primena, kad tai nėra universalus sprendimas visiems prietaisams, o netinkamas naudojimas gali baigtis perkaitimu, trumpuoju jungimu ar net gaisru.

    Pagrindinė problema ta, kad dauguma ilgintuvų yra pritaikyti tik tam tikrai maksimaliai apkrovai. Kai į vieną ilgintuvą sujungiami keli didelės galios prietaisai, laidai ir kontaktai kaista, o ilgainiui tai spartina nusidėvėjimą ir didina gedimų riziką.

    Kas dažniausiai sukelia riziką?

    Dažniausios klaidos yra kelių ilgintuvų jungimas tarpusavyje ir bandymas vienu metu maitinti daug energijos vartojančius įrenginius. Tokiais atvejais apkrova gali viršyti leidžiamas ribas, o prastėjantis kontaktas tampa papildomu šilumos šaltiniu.

    Dar viena rizika kyla, kai ilgintuvas naudojamas ne pagal paskirtį, pavyzdžiui, prispaudžiamas baldais, uždengiamas kilimu ar paliekamas susuktas. Tokios sąlygos blogina šilumos išsisklaidymą, todėl perkaitimas gali įvykti greičiau, net jei bendra galia iš pirmo žvilgsnio atrodo nedidelė.

    Kokius prietaisus geriau jungti tiesiai?

    Specialistai pataria didelės galios prietaisus jungti tiesiai į sieninį lizdą, ypač jei jie ilgai veikia be pertraukų. Prie tokių įrenginių dažniausiai priskiriami elektriniai šildytuvai, virduliai, mikrobangų krosnelės, orkaitės ar kiti kaitinimo elementus turintys prietaisai.

    Jei kyla abejonių, verta pasižiūrėti prietaiso etiketėje nurodytą galią vatais ir įvertinti, kiek įrenginių vienu metu bus prijungta. Svarbu ir tai, kad ilgintuvas turėtų aiškiai nurodytą maksimalią leidžiamą apkrovą, o neaiškios kilmės ar be žymėjimų gaminių geriau vengti.

    Ką verta patikrinti namuose?

    Praktinis žingsnis, kurį rekomenduoja elektrikai, yra reguliariai apžiūrėti laidus ir kištukus. Jei matyti įtrūkimai, izoliacijos pažeidimai, lydyto plastiko kvapas ar kištukas lizde laikosi laisvai, tokį ilgintuvą reikėtų nedelsiant pakeisti.

    Saugumą didina ir elementarios taisyklės: nenaudoti pažeistų laidų, nejungti ilgintuvų grandinėmis, neperkrauti vieno lizdo, o kilus klausimams pasitarti su specialistu. Tai ypač aktualu senesniuose būstuose, kur elektros instaliacija gali būti nepritaikyta didesnei šiuolaikinių prietaisų apkrovai.

  • Komarai puls balkoną? Paprasta mielių ir cukraus gaudyklė bei kvapų triukai, kurie veikia

    Komarai puls balkoną? Paprasta mielių ir cukraus gaudyklė bei kvapų triukai, kurie veikia

    Šiltuoju metų laiku uodai daugeliui tampa pagrindiniu vakaro balkone ar terasoje trukdžiu. Jie reaguoja į žmogaus iškvepiamą anglies dioksidą, kūno šilumą ir kvapus, todėl vieno stebuklingo sprendimo dažniausiai nebūna. Vis dėlto keli paprasti metodai gali realiai sumažinti jų kiekį ir įkandimų skaičių.

    Vienas populiariausių būdų namų sąlygomis yra kvapų panaudojimas. Kai kurie eteriniai aliejai uodams nemalonūs, nes užgožia kvapus, pagal kuriuos jie orientuojasi. Dažniausiai minimi eukaliptų, levandų ir mėtų aromatai, ypač jei jie naudojami nuosekliai ir tinkamoje vietoje.

    Eterinius aliejus galima tepti ant vatos diskelių ir padėti skirtinguose balkono kampuose, tačiau kvapas greitai išsisklaido. Kitas variantas yra naminis purškiklis: į vandenį įmaišomas nedidelis kiekis spirito ir keliolika lašų pasirinkto aliejaus, o mišiniu apipurškiamos vietos, kur uodai dažniausiai nusileidžia. Purkšti ant odos reikėtų atsargiai, ypač vaikams ir jautrią odą turintiems žmonėms.

    Prie uodų kontrolės gali prisidėti ir augalai, kurių kvapas atbaido vabzdžius. Balkone dažnai sodinamos levandos, pelargonijos, mėtos, rozmarinai ar bazilikai, tačiau svarbu suprasti, kad vien vazonų paprastai neužtenka. Didžiausią efektą duoda derinys: kvapai, mažesnė šviesa vakare ir fizinės priemonės, pavyzdžiui, tinkleliai.

    Mielių ir cukraus gaudyklė

    Dar vienas plačiai taikomas triukas yra paprasta gaudyklė iš plastikinio butelio. Idėja paremta tuo, kad fermentuojant mielėms išsiskiria anglies dioksidas, kuris uodams signalizuoja apie galimą auką. Kvapas ir dujos pritraukia vabzdžius, o konstrukcija apsunkina ištrūkimą.

    Gaudyklei reikės plastikinio butelio, maždaug pusės arbatinio šaukštelio mielių, apie 50 gramų cukraus ir 250 mililitrų šilto vandens. Butelis perpjaunamas, į apatinę dalį supilami ingredientai, o viršutinė dalis įstatoma kakleliu žemyn tarsi piltuvas. Kraštai sutvirtinami lipnia juosta, o butelį verta apvynioti folija ar tamsiu popieriumi, nes uodai dažniau skrenda į tamsesnes vietas.

    Gaudyklę patariama statyti atokiau nuo vietos, kur sėdite, kad neprisiviliotumėte vabzdžių prie stalo. Mišinį verta keisti, kai fermentacija akivaizdžiai nusilpsta ir sumažėja burbuliavimas. Jei uodų labai daug, vienos gaudyklės gali nepakakti, todėl geriau derinti kelias priemones.

    Kas dar padeda sumažinti uodus?

    Praktiškas sprendimas yra sumažinti šviesą vakare, nes dalį vabzdžių traukia ryškūs šviesos šaltiniai, ypač jei šalia yra žmonių. Taip pat verta pašalinti stovintį vandenį lėkštelėse po vazonais ar kituose induose, nes būtent ten uodai gali daugintis. Jei įkandimų problema kartojasi kasmet, geriausią rezultatą dažniausiai duoda tinkleliai ant durų ir langų.

    Renkantis priemones svarbu saugumas: eteriniai aliejai gali dirginti odą ir kvėpavimo takus, o gaudykles reikėtų laikyti vaikams ir gyvūnams nepasiekiamoje vietoje. Jei įkandimai sukelia stiprias alergines reakcijas ar tinimą, verta pasitarti su vaistininku ar gydytoju dėl tinkamų preparatų.

  • Karščiai varo iš proto: 5 gudrybės, kaip atvėsinti butą be kondicionieriaus ir naktį išsimiegoti

    Karščiai varo iš proto: 5 gudrybės, kaip atvėsinti butą be kondicionieriaus ir naktį išsimiegoti

    Karščio bangos vis dažniau užklumpa ir Lietuvą, o miesto butai, ypač viršutiniuose aukštuose, per kelias valandas gali įkaisti iki varginančios temperatūros. Specialistai primena, kad efektyviausia vėsinti ne tada, kai patalpos jau prikaitusios, o užkirsti kelią šilumos patekimui į vidų.

    Vienas paprasčiausių sprendimų yra trumpas, bet intensyvus vėdinimas anksti ryte, kol lauke dar vėsiausia. Atidarykite langus priešingose pusėse ir sukurkite skersvėjį, o vos temperatūra lauke pradeda sparčiai kilti, langus būtina uždaryti.

    Didžiausias butų priešas per karščius yra tiesioginė saulė, todėl verta kuo anksčiau užtamsinti patalpas. Užuolaidos, žaliuzės ar roletai geriausiai veikia tada, kai šviesa sulaikoma dar prieš spinduliams pasiekiant grindis ir sienas.

    Jei langai orientuoti į pietus ar rytus ir nėra išorinių roletų, laikinai gali padėti šilumą atspindinti danga. Praktikoje žmonės naudoja gelbėjimo antklodę iš automobilio vaistinėlės, ją tvirtindami taip, kad blizgioji pusė būtų nukreipta į lauką ir atspindėtų saulės spindulius.

    Papildomai galima išnaudoti garavimo efektą: sudrėkinkite storą, šviesios spalvos rankšluostį šaltu vandeniu ir padėkite prie lango, kad garuodamas jis šiek tiek vėsintų orą. Svarbu, kad audinys nevarvėtų ir nepažeistų palangės ar lango konstrukcijų.

    Karštį bute didina ir buitinė technika, net kai ji palikta budėjimo režimu. Prieš išeidami iš namų atjunkite nereikalingus prietaisus iš elektros tinklo ir, jei įmanoma, gaminimą orkaitėje ar ant viryklės perkelkite į vėsesnį paros metą.

    Ekspertai taip pat primena, kad ilgalaikiam komfortui geriausiai veikia išorinės apsaugos nuo saulės ir pastato šilumos mažinimo sprendimai. Išoriniai roletai, markizės ar saulės kontrolės plėvelės paprastai stabdo šilumą efektyviau nei vidinės užuolaidos, nes šiluma neprasiskverbia pro stiklą į patalpą.

    Jei karščiai tęsiasi kelias dienas, svarbu nepamiršti ir sveikatos: gerti pakankamai vandens, vengti didelio fizinio krūvio per kaitrą ir stebėti vaikų bei vyresnio amžiaus žmonių savijautą. Patalpų vėsinimas tampa ne tik komforto, bet ir saugumo klausimu, ypač kai naktimis temperatūra nesumažėja.

  • Paryžiaus Cirque d’Hiver pradeda renovaciją: kaip per 18 mėnesių grįš XIX amžiaus spindesys

    Paryžiaus Cirque d’Hiver pradeda renovaciją: kaip per 18 mėnesių grįš XIX amžiaus spindesys

    Prasideda istorinės salės atnaujinimas

    Paryžiuje pradėti vienos žymiausių miesto pasirodymų erdvių, Cirque d’Hiver, renovacijos darbai. Pastatas duris atvėrė 1852 metais, o dabar siekiama kuo tiksliau atkurti pirminę jo išvaizdą ir dekorą.

    Pirmasis etapas startavo šią savaitę ir apima maždaug dvidešimties Antrosios Prancūzijos imperijos laikotarpio dekoratyvinių freskų restauravimą. Jos įrengtos virš žiūrovų vietų ir laikomos vienu svarbiausių interjero akcentų.

    „Dirbame etapais: viską nuimame, apžiūrime objektą ir atliekame įvertinimą tiek saugos, tiek bendros būklės prasme: ar pažeista, stipriai pažeista, ar galima išsaugoti, ar jau nebeįmanoma“, – sakė už darbus atsakingas architektas ir inžinierius Stéphane Millet.

    Sudėtingiausia dalis – nuėmimas

    Specialistų teigimu, didžiausias iššūkis yra atsargiai nuimti tapybą nepažeidžiant senos medžiagos. Freskų pagrindas per dešimtmečius tapo standesnis, o deformacijas sustiprino drėgmės poveikis.

    Virš dekorų esantys langai, anot projekto vadovo, ilgą laiką kėlė riziką dėl pratekėjimų ir kondensato, kuris galėjo tekėti žemyn ir ardyti paviršių. Dėl to restauratoriai privalo dirbti itin lėtai ir kontroliuojamai.

    „Esminė ir sunkiausia dalis yra nuėmimas. Drobė per laiką įgijo standumo, o iškraipymų atsirado todėl, kad viršuje yra langai ir buvo pratekėjimų bei nekontroliuoto kondensato, kuris pažeidė kūrinį“, – sakė Stéphane Millet.

    Komanda planuoja freskas padengti apsaugine plėvele, kuri turėtų suminkštinti pagrindą ir leisti dekorą nuleisti vientisu gabalu virš žiūrovų vietų. Teigiama, kad ši priemonė lengvai pašalinama ir nedaro žalos kūriniams.

    „Tuomet jas siųsime į restauravimo dirbtuves, kur apsauginė plėvelė bus nuimta ir prasidės itin sudėtingas atkūrimo procesas, nes jau matome, kad kai kuriose vietose anksčiau būta retušavimo“, – sakė Stéphane Millet.

    Ką dar žadama atnaujinti?

    Restauravimo etapui, susijusiam su freskomis, numatoma skirti nuo dvylikos iki aštuoniolikos mėnesių. Projekto vadovas pabrėžia, kad tikslas yra sugrąžinti vaizdą, kuris būtų beveik visiškai ištikimas istoriniam originalui.

    Vėliau darbai apims žiūrovų vietų atnaujinimą ir vitražų sugrąžinimą į angas virš freskų, kad interjeras atgautų pirminį šviesos ir spalvų efektą. Taip pat planuojama restauruoti polichrominę drobę, dengiančią lubas.

    Ši platesnė renovacijos dalis, kaip nurodoma projekto aprašuose, gali tęstis šešerius–septynerius metus ir būtų vykdoma vasaromis, kad kuo mažiau trikdytų Cirque d’Hiver renginių programą. Projekto vertė siekia kelis milijonus eurų, o iniciatyvą vykdo Bouglione šeima, valdanti areną beveik šimtmetį.

    Pranešama, kad darbams taip pat pritaria kultūros paveldo priežiūroje dalyvaujančios regioninės institucijos ir Île-de-France regiono valdžia. Tokia partnerystė dažnai laikoma būtina, kai atnaujinami istoriniai objektai, kurių vertė svarbi ne tik renginių rinkai, bet ir miesto kultūriniam identitetui.

  • Vokietijoje statybų metu aptiktas beveik sveikas Antrojo pasaulinio karo StuG III: kas su juo bus toliau

    Vokietijoje statybų metu aptiktas beveik sveikas Antrojo pasaulinio karo StuG III: kas su juo bus toliau

    Vokietijos šiaurės vakaruose, prie Šiaurės jūros esančioje Nordholco karinio jūrų laivyno aviacijos bazėje, statybų darbai baigėsi netikėtu radiniu. Darbininkai smėlyje aptiko beveik nepažeistą Antrojo pasaulinio karo laikų šturmo pabūklą StuG III, kuris po žeme išgulėjo apie 80 metų.

    Vokietijos Federalinė nekilnojamojo turto agentūra nurodo, kad tokiose vietose dažniausiai randamos tik pavienės metalo dalys ar transporto priemonių fragmentai. Šį kartą aptiktas beveik visas 29 tonų sveriantis kovos aparatas, todėl radinys laikomas itin retu ir svarbiu karo istorijos liudijimu.

    Kas yra StuG III?

    StuG III buvo vienas masiškiausiai gamintų Vokietijos vermachto vikšrinių kovos vienetų. Skirtingai nei klasikiniai tankai, šis šturmo pabūklas neturėjo besisukančio bokštelio, o pabūklas buvo įtvirtintas korpuse ir šaudė į priekį, todėl taikymui reikėdavo manevruoti visu korpusu.

    Istoriniuose šaltiniuose akcentuojama, kad StuG III buvo vertinamas dėl palyginti paprastos konstrukcijos ir efektyvumo kovojant su priešo šarvuota technika. Gamyba tęsėsi iki pat paskutinių karo savaičių ir, kaip nurodoma, galutinai nutrūko 1945 metų balandį.

    Radinyje identifikuotos detalės leidžia manyti, kad jis priklausė Nordholce dislokuotai brigadai, kuri daugiausia buvo siunčiama į operacijas Prancūzijoje. Vis dėlto specialistai kol kas negali galutinai įrodyti, ar būtent šis konkretus vienetas buvo panaudotas kovose ten.

    Įspūdis viduje ir karo pėdsakai

    Archeologas Andreasas Hüseris, apžiūrėjęs techniką, teigė, kad vidų pavyko atverti be didesnių sunkumų. Pasak jo, išlikusios svarbios vidaus dalys, įskaitant vairuotojo vietą ir pabūklo tvirtinimo elementus.

    „Vaizdas viduje labai įspūdingas. Ten tikrai klaustrofobiškai ankšta“, – sakė Andreasas Hüseris.

    StuG III įgulą sudarydavo keturi kariai: vairuotojas priekyje, pabūklo valdytojas, vadas, koordinuodavęs veiksmus ir duodavęs komandą šaudyti, bei užtaisymo pareigas atlikdavęs ketvirtasis įgulos narys. Toks išdėstymas padėdavo pasiekti greitą šaudymo ritmą, tačiau darbas viduje buvo itin suvaržytas.

    Ekspertai atkreipė dėmesį ir į ant vamzdžio matomas baltas žymes. Archeologų vertinimu, tokie žymėjimai galėjo būti siejami su sunaikintos priešo technikos apskaita, nors vienareikšmiai patvirtinti kiekvienos žymės reikšmę sudėtinga.

    Kodėl išliko taip gerai?

    Vienas svarbiausių šio radinio aspektų – išskirtinė būklė. Skelbiama, kad kovos mašina gulėjo sausesniame smėlyje, ties pylimo pakraščiu, todėl korozija vyko lėčiau nei drėgnoje dirvoje, o kai kurios dalys liko stebėtinai mažai pažeistos.

    Vietomis dar matyti originalių maskuojamųjų dažų pėdsakų, o važiuoklės elementai, anot specialistų, atrodo beveik nesuniokoti, nors technika po žeme praleido kelis dešimtmečius. Kartu kasinėjimų metu aptikta ir amunicijos likučių bei smulkių granatų skeveldrų.

    Archeologai neatmeta, kad po karo technika galėjo būti užkasta sąjungininkų, kartu su kita karine įranga, siekiant greitai sutvarkyti teritoriją ir neutralizuoti galimus pavojus. Tokia praktika po karo įvairiose Europos vietose nebuvo reta, ypač buvusiose karinėse bazėse.

    Planuojama, kad rugpjūtį radinys bus pervežtas į Munsterį Liuneburgo girių regione, kur specialistai imsis stabilizavimo ir restauravimo darbų. Vėliau StuG III turėtų būti perduotas Bundesvero karo istorijos muziejui Drezdene, kur jį ketinama eksponuoti visuomenei.

  • „Rock in Rio“ 2026 Lisabonoje sutraukė per 200 000 lankytojų: kodėl gyvi koncertai vis dar laimi

    „Rock in Rio“ 2026 Lisabonoje sutraukė per 200 000 lankytojų: kodėl gyvi koncertai vis dar laimi

    Festivalis grįžo į Lisaboną

    Lisabonoje įvyko 11-oji „Rock in Rio“ laida, o per atidarymo savaitgalį festivalis pritraukė daugiau nei 200 000 lankytojų. Organizatoriai skelbė, kad į renginį atvyko žmonės iš 125 šalių, o tai dar kartą patvirtino festivalio tarptautiškumą.

    Šių metų renginys vyko Parque Papa Francisco erdvėje, kuri pastaraisiais metais tapo pagrindine „Rock in Rio Lisboa“ namų vieta. Nors muzika šiandien pasiekiama telefone ir per transliavimo platformas, minios prie scenų rodo, kad gyvo pasirodymo poreikis niekur nedingo.

    Kodėl transliacijos nepakeičia scenos?

    Kalbinti festivalio lankytojai pabrėžė, kad koncertą stebėti namuose ir būti minioje yra du visiškai skirtingi dalykai. Anot jų, gyvas garsas, bendras dainavimas ir emocija vietoje sukuria patirtį, kurios ekranas neatkuria.

    Vienas iš lankytojų Pedro Paiva teigė, kad buvimas tarp žmonių ir šokis minioje yra esminė koncerto dalis, kurios namuose nepatirsi. Jis taip pat pastebėjo, kad socialiniai tinklai dažnai sustiprina jausmą, jog praleidi įvykį, todėl noras atvykti į koncertą tik auga.

    Kita lankytoja Inês Pestana akcentavo, kad transliacijos ir socialiniai tinklai labiau skatina norą eiti į festivalį, nei jį slopina. Pasak jos, turinys internete veikia kaip priminimas ir reklama, o ne kaip pakaitalas.

    Ne tik muzika: patirtis ir bendruomenė

    Festivalis daugeliui tapo ne vien koncertų programa, bet ir susitikimų vieta skirtingoms kartoms. Lankytojai čia derina muziką su pramogomis, interaktyviomis veiklomis ir įvairiu maisto pasirinkimu, todėl renginys vis dažniau suvokiamas kaip visos dienos patirtis.

    Inês Vieira sakė, kad stipriausia emocija kyla tada, kai minia kartu dainuoja mėgstamas dainas. Jos teigimu, jausmas toks, lyg visi aplink būtų „to paties grojaraščio“ žmonės, o bendras ritmas sukuria kolektyvinę energiją.

    Įvertinimai ir artėjantis savaitgalis

    Rinkos tyrimų bendrovės „Marktest“ atliktas vertinimas parodė, kad lankytojai bendrai patirčiai skyrė vidutiniškai 8 balus iš 10. Festivalio vadovė Roberta Medina pabrėžė, kad šis įvertinimas siejamas su stiprėjančia programa, didesniu pramogų kiekiu ir gerinama infrastruktūra.

    „Ši laida įtvirtina Parque Tejo ir Parque Papa Francisco kaip naujųjų „Rock in Rio Lisboa“ namus, o žiūrovų pripažinimas rodo, kad paslaugų ir patirties kokybės kėlimas buvo pastebėtas“, – sakė Roberta Medina.

    Pirmoji festivalio diena buvo skirta popmuzikai, o antroji labiau orientuota į roką ir gitarinį skambesį. „Rock in Rio“ į Lisaboną sugrįžta dar vienam savaitgaliui, kuriame numatyti pasirodymai nuo klasikinio roko iki šiuolaikinio hiphopo ir pop scenos.