CP v2

Category: Kultūra

  • Karštis dirbant iš namų: ar priklauso laisvadienis ir ką privalo darbdavys, kai termometrai lipa?

    Karštis dirbant iš namų: ar priklauso laisvadienis ir ką privalo darbdavys, kai termometrai lipa?

    Užsitęsęs karštis darbo dieną ypač išryškina nuotolinio darbo paradoksą: žmogus dirba namuose, bet klausimai dėl saugių sąlygų niekur nedingsta. Vis dažniau darbuotojai klausia, ar pakilus temperatūrai virš 30 laipsnių galima reikalauti laisvadienio ir kokios darbdavio pareigos tokiu atveju galioja.

    Pagal dabar galiojančius darbo saugos principus darbdavys privalo organizuoti darbą taip, kad būtų užtikrintos saugios ir sveikatai nekenksmingos sąlygos. Tačiau automatinio laisvadienio vien dėl karščio teisės aktai paprastai nenumato, nepriklausomai nuo to, ar darbas atliekamas biure, ar nuotoliu.

    Darbdavio pareigos karščio metu dažniausiai siejamos su rizikos valdymu: darbo režimo koregavimu, papildomomis pertraukomis, darbo laiko planavimu, galimybe laikinai keisti darbo organizavimą. Biuruose tai gali reikšti sprendimus dėl vėdinimo, temperatūros mažinimo ar kitų priemonių, kad darbo aplinka būtų tinkama.

    Nuotolinio darbo atveju situacija sudėtingesnė, nes darbo vieta yra darbuotojo namuose. Prieš pradėdamas dirbti nuotoliu darbuotojas paprastai patvirtina, kad jo darbo vieta atitinka saugos ir sveikatos reikalavimus, todėl atsakomybės pasiskirstymas tampa mišrus.

    Praktikoje tai reiškia, kad darbdavys paprastai neprivalo įrengti namuose kondicionieriaus ar nupirkti ventiliatoriaus vien todėl, kad darbuotojas dirba nuotoliu. Vis dėlto darbdavys, žinodamas apie realią riziką sveikatai, turėtų ieškoti proporcingų sprendimų: susitarti dėl lankstesnių valandų, darbo intensyvumo mažinimo ar laikino darbo iš vėsesnės vietos, jei tai įmanoma.

    Atkreipiamas dėmesys ir į aprūpinimą gėrimais bei profilaktinėmis priemonėmis: tam tikrais atvejais darbdavys turi pareigą užtikrinti gėrimus darbuotojams, dirbantiems ypač sunkiomis sąlygomis. Tačiau nuotoliniame darbe ši pareiga ne visuomet aiškiai taikoma, nes teisės aktai gali nenumatyti konkretaus mechanizmo, kaip tai užtikrinti dirbant iš namų.

    Diskusijos dėl aiškesnių ribų karščių metu tęsiasi: įvairiose šalyse ir instituciniu lygmeniu svarstomos maksimalios temperatūros darbo vietose ir privalomos priemonės, kai jos viršijamos. Tokie siūlymai paprastai apima darbo stabdymą esant ekstremalioms temperatūroms, taip pat pareigą diegti techninius sprendimus ar taikyti organizacines priemones biuruose, tačiau jų įsigaliojimas priklauso nuo politinių sprendimų.

    Darbuotojams, kurie per karščius dirba nuotoliu, svarbiausia fiksuoti realias aplinkybes ir kalbėtis su darbdaviu kuo anksčiau. Jei dėl karščio prastėja savijauta ar kyla rizika sveikatai, racionalu tartis dėl laikino darbo režimo pakeitimo, papildomų pertraukų ar kito sprendimo, o ne remtis prielaida, kad laisvadienis priklauso automatiškai.

  • Geltonos dėmės pažastyse varo iš proto: paprastas virtuvės triukas gali išgelbėti baltus rūbus

    Geltonos dėmės pažastyse varo iš proto: paprastas virtuvės triukas gali išgelbėti baltus rūbus

    Geltonos dėmės pažastyse ant baltų marškinėlių ir marškinių vasarą tampa viena dažniausių priežasčių, kodėl drabužiai greitai praranda tvarkingą išvaizdą. Jas sukelia ne vien prakaitas, bet ir antiperspirantų sudėtyje esantys aliuminio junginiai, kurie, reaguodami su prakaito komponentais, palieka sunkiai išplaunamus pėdsakus.

    Dažnas pirmas bandymas yra įprastas skalbimas ar baliklis, tačiau tai ne visada padeda, o kartais situaciją tik pablogina. Ypač sudėtinga tada, kai dėmės jau įsisenėjusios ir buvo ne kartą išdžiovintos ar išlygintos, nes šiluma gali dar labiau „įtvirtinti“ nešvarumus audinio pluošte.

    Namų sąlygomis dažnai pasiteisina paprastas mišinys iš kelių priemonių, kurias daugelis turi virtuvėje ar vonios spintelėje. Ant dėmės rekomenduojama užpilti vandenilio peroksido, gausiai pabarstyti valgomąja soda ir švelniai įtrinti, pavyzdžiui, minkštu šepetėliu ar kempinėle.

    Tuomet vietą dar kartą sudrėkinkite vandenilio peroksidu ir įlašinkite lašą bespalvio indų ploviklio, kad priemonė geriau „pakeltų“ riebalines ir kosmetikos kilmės liekanas. Mišinį verta palikti maždaug valandai, kad jis spėtų veikti audinio pluošte, o po to drabužį išskalbti įprastu režimu kartu su kitais baltais skalbiniais.

    Jei dėmė sena, vieno karto gali nepakakti, todėl procedūrą galima pakartoti dar kartą, prieš tai įsitikinus, kad audinys tokį valymą toleruoja. Svarbu priemones pirmiausia išbandyti mažiau matomoje vietoje, ypač jei drabužis nėra visiškai baltas ar turi jautresnių pluoštų.

    Dar vienas svarbus niuansas yra tai, ko geriau nedaryti. Specialistai įspėja vengti chloro pagrindo baliklių, nes chloras gali reaguoti su antiperspirantų likučiais ir sukelti dar ryškesnį geltonavimą ar net rusvėjimą, o tuomet dėmės tampa dar sunkiau pašalinamos.

    Kad problema kartotųsi rečiau, verta keisti įpročius: antiperspirantą tepti ant visiškai sausos odos ir leisti jam išdžiūti prieš rengiant drabužį. Taip pat gali padėti mažesnis priemonės kiekis, drabužių skalbimas nelaukiant kelių dienų ir švelnesnės sudėties priemonės, ypač skirtos baltai tekstilei.

  • Įberkite į kriauklės nutekėjimą kartą per savaitę: nemalonus kvapas dings greičiau, nei manėte

    Įberkite į kriauklės nutekėjimą kartą per savaitę: nemalonus kvapas dings greičiau, nei manėte

    Nemalonus kvapas iš kriauklės, praustuvo ar dušo trapų dažniausiai atsiranda ne staiga, o pamažu, kai vamzdžiuose pradeda kauptis riebalai, muilo apnašos, plaukai ir maisto likučiai. Šios nuosėdos sudaro terpę bakterijoms, o irimo procesai ilgainiui ima skleisti aitrų, kanalizaciją primenantį kvapą.

    Kita dažna priežastis – retai naudojami sifonai. Jei kelias dienas ar savaites niekas neleidžia vandens, vandens kamštis sifone gali iš dalies išgaruoti, todėl kvapai iš kanalizacijos lengviau patenka į patalpą. Dėl to nemalonus kvapas neretai pasitinka grįžus po atostogų ar ilgiau nebuvus namuose.

    Daugeliu atvejų tai nėra rimto gedimo požymis, tačiau signalas, kad nutekėjimą verta profilaktiškai prižiūrėti. Vietoj agresyvių chemikalų galima pradėti nuo paprastų priemonių, kurios padeda ir neutralizuoti kvapą, ir sumažinti apnašas, ypač jei tai daroma reguliariai.

    Vienas paprasčiausių būdų – į nutekėjimą įberti valgomosios druskos. Dažniausiai pakanka maždaug pusės stiklinės druskos, kurią supilate tiesiai į angą ir užpilate apie 300 mililitrų karšto vandens. Palaukite apie 30 minučių, tuomet gausiai perplaukite vėsiu vandeniu – tai padeda atlaisvinti dalį nuosėdų ir sumažinti dvoką.

    Kitas rečiau žinomas triukas – putojanti aspirino tabletė. Įmetus 2 tabletes į nutekėjimą ir užpylus nedideliu kiekiu šilto vandens, prasideda putojimas, kuris padeda veikliosioms medžiagoms pasiekti sunkiau prieinamas vietas. Šis metodas gali prisidėti prie kvapo mažinimo, tačiau jis neturėtų pakeisti įprastos nutekėjimų priežiūros.

    Jei norisi ir malonesnio kvapo, kai kurie renkasi cinamoną, kuris pasižymi antibakterinėmis savybėmis ir gali neutralizuoti nemalonius aromatus. Į nutekėjimą suberkite apie 4 šaukštus malto cinamono, palaukite apie 30 minučių ir perplaukite karštu vandeniu – tai gali padėti ir esant smulkiems nešvarumams.

    Vis dėlto, jei kvapas greitai sugrįžta, vanduo ima sunkiai nubėgti, girdisi gurguliavimas arba juntamas kanalizacijos kvapas net po valymo, verta patikrinti sifoną ir ventiliaciją. Tokiais atvejais problema gali būti gilesnė – nuo užsikimšimo vamzdyne iki netinkamo sifono sandarumo, todėl gali prireikti santechniko.

  • ES pareigūnų susitikimas su Talibanu Briuselyje: kaip siekiama paspartinti afganų deportacijas

    ES pareigūnų susitikimas su Talibanu Briuselyje: kaip siekiama paspartinti afganų deportacijas

    Techninis dialogas už uždarų durų

    Europos Komisijos atstovai ir 15 ES valstybių narių pareigūnai Briuselyje surengė techninio lygmens susitikimą su Talibano delegacija. Jo tikslas – rasti praktinius būdus, kaip didinti Afganistano piliečių grąžinimų skaičių, kai asmenys ES neturi teisės likti.

    Susitikimo vieta ir detalės nebuvo viešinamos, o diskusijos vyko ne Europos Komisijos institucijų patalpose. Toks formatas pasirinktas dėl to, kad ES Talibano valdžios Afganistane oficialiai nepripažįsta, tačiau palaiko vadinamąjį operacinį bendradarbiavimą.

    Ką siekiama grąžinti pirmiausia

    Europos Komisijos atstovas nurodė, kad pokalbiai daugiausia sukosi apie neteisėtai ES esančių afganų grąžinimą, ypač tais atvejais, kai asmenys yra nuteisti už sunkius nusikaltimus arba laikomi grėsme saugumui. Valstybėms narėms dažnai nepavyksta įvykdyti grąžinimo sprendimų, nes Afganistano valdžia nepriima grąžinamų asmenų.

    Susitikimui bendrai pirmininkavo Švedija – viena šalių, kurioje afganų bendruomenė yra didelė, vertinant pagal gyventojų skaičių. Švedijos migracijos ministras Johanas Forssellis viešai akcentavo, kad dalis asmenų šalyje laukia deportacijos po nuosprendžių už sunkius nusikaltimus.

    „Labai svarbu, kad nusikaltimus padarę asmenys būtų deportuoti, tačiau šiandien to praktiškai neįmanoma“, – sakė Švedijos migracijos ministras Johanas Forssellis.

    Europos Komisija nurodo neturinti bendrų duomenų, kiek visoje ES yra neteisėtai esančių afganų, priskiriamų rimtų nusikaltimų ar saugumo rizikos kategorijoms. Vis dėlto, pačių derybų kontekste grąžinimų tema siejama su platesniu ES siekiu didinti bendrą grąžinimų rodiklį, kuris pastaraisiais metais išlieka apie 29 proc.

    Kodėl afganų grąžinimai stringa

    Afganistanas išlieka viena sudėtingiausių krypčių vykdant grąžinimo sprendimus. Eurostato duomenys rodo, kad 2025 metais per pirmuosius devynis mėnesius 14 270 Afganistano piliečių buvo nurodyta išvykti iš ES, tačiau faktiškai sugrąžinta tik 340, tai sudaro apie 2 proc.

    Tuo pat metu migracijos srautai nemažėja: 2026 metais per pirmus keturis mėnesius daugiau nei 3 300 afganų neteisėtai kirto ES išorės sienas, daugiausia per Rytų Viduržemio jūros maršrutą. 2025 metais daugiau nei 63 000 Afganistano piliečių pateikė prieglobsčio prašymus ES, tai sudarė apie 10 proc. visų prašytojų.

    Kritika dėl ryšių „normalizavimo“

    Susitikimas sulaukė griežtos kritikos iš dalies Europos Parlamento narių ir pilietinės visuomenės organizacijų, kurios įspėja apie riziką de facto normalizuoti santykius su režimu, kaltinamu sisteminiais žmogaus teisių pažeidimais. Kritikai pabrėžia, kad bet koks bendradarbiavimas, net ir techninis, gali būti interpretuojamas kaip politinis legitimumas.

    Europos Parlamentas anksčiau yra raginęs laikytis nepripažinimo ir nesiartinimo politikos Talibano atžvilgiu, o dalis organizacijų teigia, kad Afganistanas negali būti laikomas saugia grąžinimo šalimi dėl prastėjančios žmogaus teisių situacijos ir ribotos teisinės apsaugos.

  • Céline Dion pristatė naują dainą prieš sugrįžimą į sceną: kas žinoma apie koncertus Paryžiuje

    Céline Dion pristatė naują dainą prieš sugrįžimą į sceną: kas žinoma apie koncertus Paryžiuje

    Céline Dion tęsia sugrįžimo į muzikos sceną etapą ir pranešė apie naują kūrinį, kuris turėtų pasirodyti liepos 3 dieną. Dainos pavadinimas prancūzų kalba – „Pardon, Bonjour, Merci“, o ją pristatė keliuose socialinių tinklų įrašuose.

    Intriga kuriama nuosekliai: pirmiausia gerbėjai išvydo tik vieną žodį, vėliau – visą pavadinimą. Prie vieno įrašų atlikėja paliko užuominą, kad „šiame eilėraštyje trūksta vienos eilutės“, taip paskatindama spėliones, ką reiškia jos pasirinkta žinutė.

    „Šiame eilėraštyje trūksta vienos eilutės“, – rašė Céline Dion.

    Naują dainą parašė prancūzų kompozitoriai Renaud Rebillaud ir Ycare, o gerbėjams pasiūlyta galimybė kūrinį iš anksto išsaugoti muzikos platformose. Tai jau antrasis jos naujas singlas šiame etape – balandį pasirodė „Dansons“, sukurtas ilgamečio kūrybinio partnerio Jean-Jacques Goldman.

    Pastarasis leidinys sulaukė didelio dėmesio ir dėl vaizdo klipo, kuriame pasitelkti Paryžiaus motyvai ir romantinė atmosfera. Tokia estetika logiškai dera su Dion pasirinkta kryptimi – akcentuojamas ryšys su prancūzų kalba, Prancūzijos kultūra ir grįžimu į Paryžiaus koncertinį gyvenimą.

    Sugrįžimas po sveikatos iššūkių

    Atlikėja keletą metų beveik nekoncertavo, kai buvo sustabdytas jos „Courage World Tour“ turas, o vėliau ji viešai pranešė apie diagnozuotą Stiff Person sindromą. Ši reta neurologinė būklė gali sukelti stiprius raumenų spazmus ir judėjimo sunkumus, todėl koncertinė veikla tampa ypač sudėtinga.

    Vis dėlto Dion pastaraisiais metais vis dažniau pasirodo viešumoje, o simboliniu lūžio tašku tapo pasirodymas Paryžiaus 2024 olimpinių žaidynių atidarymo ceremonijoje. Tąkart ji atliko Edith Piaf kūrinį ir daugelis gerbėjų tai vertino kaip aiškų signalą, kad sugrįžimas į sceną yra realus, o ne tik planuojamas.

    Koncertai Paryžiuje ir bilietų paklausa

    Šių metų kovą, minėdama 58-ąjį gimtadienį, Dion paskelbė apie penkių savaičių koncertų seriją Paris La Défense Arena arenoje, numatytą 2026 metų rugsėjį ir spalį. Bilietai prekyboje pasirodė balandžio 7 dieną ir, kaip skelbta, 16 pasirodymų buvo greitai išparduoti.

    Augant nusivylimui tarp gerbėjų, nespėjusių įsigyti bilietų, atlikėja vėliau pranešė apie dar 10 papildomų koncertų datų, planuojamų 2027 metų gegužę. Tokia paklausa rodo ne tik ištikimą auditoriją, bet ir tai, kad Dion sugrįžimas tapo vienu labiausiai stebimų muzikos įvykių Europoje.

    Kol kas oficialių pranešimų apie naują albumą nėra, tačiau dviejų naujų singlų seka ir intensyvi komunikacija leidžia manyti, kad kūrybiniai planai neapsiriboja vien koncertais. Artimiausios savaitės, ypač iki liepos 3 dienos, gali atnešti daugiau aiškumo, ar „Pardon, Bonjour, Merci“ yra didesnio projekto dalis.

  • Kanberos miesto šauklys pagerino „Guinness World Records“ rekordą: jo šūksnis siekė 122,4 decibelo

    Kanberos miesto šauklys pagerino „Guinness World Records“ rekordą: jo šūksnis siekė 122,4 decibelo

    Rekordas, matuojamas decibelais

    Australijos sostinės Kanberos oficialus miesto šauklys Josephas McGrail-Bateupas įrašė savo pavardę į „Guinness World Records“ knygą – jis užfiksavo garsiausią žmogaus šūksnį. Rekordo metu jis ištarė vieną žodį dabar, o garsumas pasiekė 122,4 decibelo.

    Toks triukšmo lygis prilyginamas itin garsiems šaltiniams, pavyzdžiui, artimoje aplinkoje veikiančiam grandininiam pjūklui ar greta girdimai sirenai. Rekordas užfiksuotas profesionaliomis sąlygomis, o duomenys pateikti vertinimui pagal „Guinness World Records“ tvarką.

    Kaip pavyko ir kodėl to neįmanoma „ištreniruoti“

    Pats rekordininkas pasakojo, kad pasiruošti tokiam bandymui praktiškai neįmanoma, nes kartojant šūksnį rizikuojama greitai sugadinti balsą. Pasak jo, prireikė septynių bandymų, kol pavyko ištarti vieną žodį taip, kad jis atitiktų rekordo kriterijus.

    „Nėra būdo tai treniruoti – turi pasilikti balsą tai dienai, ypač kai sieki pasaulio rekordo“, – sakė Josephas McGrail-Bateupas.

    Po bandymo, kaip jis teigė, balsas kelioms dienoms tapo užkimęs, o savijauta priminė persitempimą po didelio krūvio. Dėl to tokie bandymai paprastai atliekami retai ir tiksliai suplanuotomis sąlygomis.

    Ankstesnis rekordas ir miesto šauklio kelias

    Ankstesnis pasaulio rekordas siekė 121,7 decibelo ir buvo pasiektas 1994 metais, kai Šiaurės Airijos mokytoja Annalisa Flanagan sušuko žodį tylu. Naujasis rezultatas ją pranoko 0,7 decibelo, todėl rekordų knygoje atsirado naujas įrašas.

    Josephas McGrail-Bateupas pabrėžė, kad jis save laiko garsiausiu vyru, o ankstesnė rekordininkė išlaiko garsiausios moters titulą. „Man smagu, kad ji išsaugo savo rekordą – ji vis dar garsiausia moteris pasaulyje, o aš esu garsiausias vyras“, – sakė jis.

    Miesto šauklio pareigas Kanberoje jis eina nuo 2017 metų – tai garbės ir ne visu etatu atliekamas vaidmuo, dažniausiai susijęs su bendruomenės renginiais, mokyklų šventėmis ir vietos iniciatyvomis. Ši veikla siejama su istorine tradicija, kai miesto šauklys skelbdavo svarbias žinias viešose erdvėse.

    Rekordas buvo įrašytas 2026 metų gegužės 2 dieną Kanberos radijo studijoje, dalyvaujant profesionaliam akustikos inžinieriui ir liudytojams. Įrašai ir matavimų dokumentai buvo perduoti „Guinness World Records“, o rezultatas oficialiai paskelbtas vėliau.

    Rekordininkas nėra naujokas rekordų pasaulyje: anksčiau jis buvo pasiekęs ir kitą rezultatą, susijusį su šaudymu iš lanko, nors tas rekordas vėliau buvo pagerintas. Šįkart jis teigė nesieksiantis bet kokia kaina išlaikyti titulą ir į galimus varžovus žiūri ramiai.

    „Jei kas nors mane pagerins, tai puiku. Rekordai tam ir yra, kad būtų mušami“, – sakė Josephas McGrail-Bateupas.

  • Kas yra „Hot Podium Guy“: vyras, tapęs virusiniu JK politikos atsistatydinimų simboliu

    Kas yra „Hot Podium Guy“: vyras, tapęs virusiniu JK politikos atsistatydinimų simboliu

    Didžiosios Britanijos politikoje per pastarąjį dešimtmetį atsistatydinimai ir lyderių kaita tapo beveik rutina, o kartu atsirado ir netikėtas šios eros simbolis. Socialiniuose tinkluose vėl išpopuliarėjo vadinamasis Hot Podium Guy – vyras, kurio pasirodymas prie Dauningo gatvės 10-ojo numerio neretai praneša apie artėjančią svarbią premjero kalbą.

    Ši banga atsinaujino po to, kai Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Keir Starmeris paskelbė apie ketinimą atsistatydinti. Viešoje erdvėje tai tapo ne tik politine naujiena, bet ir kultūriniu momentu: internautai ėmė dalintis įrašais, kad stabiliausias šiuolaikinės britų politikos veikėjas esą yra ne politikas, o žmogus, atvežantis tribūną.

    Vyras, kuris atveža tribūną

    „Hot Podium Guy“ pravardė prigijo dėl paprastos priežasties: jis atsakingas už techninę dalį, kai prie premjero rezidencijos ruošiama vieta pareiškimams. Būtent jis atstumia tribūną į numatytą vietą, patikrina mikrofonus ir užtikrina, kad transliacija vyktų sklandžiai.

    Socialiniuose tinkluose šis techninis vaidmuo virto savotišku signalu visuomenei ir žurnalistams. Jei jis pasirodo prie Dauningo gatvės, vadinasi, artėja pranešimas, kuris dažnai reiškia krizę, atsistatydinimą arba reikšmingą politinį posūkį.

    Nuo Theresa May iki šiandien

    Internautai prisimena, kad šis vyras buvo matytas 2019 metais prieš Theresa May atsistatydinimo kalbą. Vėliau jis vėl pasirodė 2022 metais, kai atsistatydino Borisas Johnsonas ir Liz Truss, pastaroji poste išbuvusi vos 49 dienas.

    Jis taip pat buvo pastebėtas ruošiant techniką Rishi Sunako pirmajam kreipimuisi kaip ministro pirmininko. Dėl tokio nuoseklaus pasikartojimo jis imtas vadinti neoficialiu JK politinių sukrėtimų pranašu, o jo pasirodymai ėmė gyventi atskirą gyvenimą memuose.

    Kas jis iš tikrųjų?

    Žiniasklaidoje nurodoma, kad „Hot Podium Guy“ yra Tobias Gough – garso inžinierius iš Longfieldo, Kento grafystėje. Jam priskiriamas 42 metų amžius, o dalis britų spaudos rašo, kad jis yra vedęs, tačiau tai nesustabdė internautų nuo gausybės komentarų ir juokų apie jo populiarumą.

    „Stabiliausia figūra britų politikoje nuo „Brexit“ yra žmogus, atvežantis atsistatydinimo tribūną“, – rašė vienas socialinio tinklo X vartotojas.

    Tokie įrašai atspindi platesnę tendenciją, kai politiniai procesai vis dažniau interpretuojami per socialinių tinklų kultūros prizmę. Nuovargis nuo nuolatinės lyderių kaitos skatina žmones ieškoti lengviau atpažįstamų simbolių, o neutralus techninis darbuotojas, nuolat matomas svarbiausiuose momentuose, tam tinka idealiai.

    Nors „Hot Podium Guy“ neturi jokio politinio vaidmens, jo istorija tapo savotišku britų politinio nestabilumo metraščiu. Šiandien jis minimas greta kitų Dauningo gatvės popkultūrinių personažų, o jo pasirodymas prie tribūnos internautams vėl signalizuoja: Londonas ruošiasi dar vienai didelei naujienai.

  • Edinburgo tarptautinis festivalis 2026 metais skelbia renginius be telefonų: ką tai keičia žiūrovams

    Edinburgo tarptautinis festivalis 2026 metais skelbia renginius be telefonų: ką tai keičia žiūrovams

    Telefonai – nebe salėje

    Edinburgo tarptautinis festivalis 2026 metais daliai programos įveda telefonų nenaudojimo taisyklę: organizatoriai sieks, kad pasirodymai vyktų be skambučių, ekranų šviesų ir filmavimo trikdžių.

    Sprendimas apima visus Queen’s Hall serijos renginius, o žiūrovų prašoma telefonus išjungti arba visiškai nutildyti dar prieš prasidedant pasirodymui.

    Nauja taisyklė ir jos priežastys

    Festivalis taisyklę pristatė kaip „Lights Down, Phones Off“ politiką, pabrėždamas norą grąžinti dėmesį tam, kas vyksta scenoje, ir sumažinti trukdžius atlikėjams bei publikai.

    Organizatorių teigimu, 2025 metais telefonai įsiterpė į kiekvieną Queen’s Hall kamerinės muzikos serijos koncertą, o tai kėlė nepasitenkinimą salėje ir komplikavo įrašus radijo transliacijoms.

    „Veikiame pagal tai, ką mums sakė žiūrovai ir atlikėjai: telefonai trukdo“, – teigiama festivalio pranešime.

    Festivalis palieka erdvės įprastiems įpročiams: nuotraukas ar žinutes ragina pasidaryti iki pasirodymo, per pertrauką ar po pasirodymo, tačiau ne jo metu.

    Taip pat akcentuojama praktinė pusė: jei žiūrovams kyla klausimų, kaip išjungti telefoną ar panaikinti garsus, pranešimus ir suplanuotus žadintuvus, padėti turėtų festivalio personalas.

    Platesnė tendencija koncertuose

    Edinburgo tarptautinis festivalis prisijungia prie platesnės scenos meno tendencijos, kai vis daugiau atlikėjų ir organizatorių riboja telefonų naudojimą koncertuose ir spektakliuose.

    Tarp tokią kryptį viešai palaikančių vardų minimi Bobas Dylanas, Jackas White’as, Tool ir Placebo, o JAV atlikėja Phoebe Bridgers yra paskelbusi visišką telefonų draudimą dalyje savo turų.

    Vis dėlto nuomonės muzikos pasaulyje išsiskiria. „Blur“ lyderis Damonas Albarnas anksčiau kritikavo telefonų draudimus, teigdamas, kad atlikėjų užduotis yra įtraukti auditoriją taip, kad ji pati nenorėtų žiūrėti į ekraną.

    Diskusija sukasi apie balansą: dalis publikos nori įrašų atminčiai, kiti tikisi visiško susitelkimo ir pagarbos aplinkiniams, o organizatoriams svarbi ir garso bei vaizdo įrašų kokybė transliacijoms.

    Edinburgo tarptautinis festivalis 2026 metais vyks rugpjūčio 7–30 dienomis.

  • Paryžiuje rastas nežinomas Mozarto rankraštis: 7 kūriniai fleitai ir arfai pirmąkart suskambo eteryje

    Paryžiuje rastas nežinomas Mozarto rankraštis: 7 kūriniai fleitai ir arfai pirmąkart suskambo eteryje

    Prancūzijos nacionalinėje bibliotekoje aptiktas iki šiol nežinomas Wolfgango Amadeuso Mozarto rankraštis, kuriame užfiksuoti septyni trumpi kūriniai fleitai ir arfai. Šis atradimas siejamas su 1778 metais ir jau laikomas vienu reikšmingiausių pastarųjų dešimtmečių muzikologijos radinių.

    Rankraštį vasario 2 dieną vienoje bibliotekos saugyklų peržiūrėdamas fondus rado muzikologas François-Pierre Goy, daugelį metų dirbęs senųjų muzikos rinkinių kuratoriumi. Jo dėmesį patraukė 44 puslapių natos, o rašysena ir stilius priminė Mozarto autografus.

    Norėdamas įsitikinti, Goy kreipėsi į kolegę Laurence Decobert, anksčiau rengusią parodą apie Mozarto ryšį su Prancūzija. Vėliau dokumentą papildomai patikrino ir galutinai autentišku pripažino Mozarto tyrėjas Armin Brinzing iš Salzburge veikiančios Bibliotheca Mozartiana.

    „Tai vienas svarbiausių pastarųjų dešimtmečių atradimų“, – sakoma Prancūzijos nacionalinės bibliotekos vadovo Gilles Pécout pranešime.

    Apie radinį kurį laiką nebuvo viešai skelbiama, kol Prancūzijos visuomeninis transliuotojas „France Musique“ pristatė pasaulinę premjerą. Kūriniai nuskambėjo fleitininkei Mathilde Caldérini ir arfininkui Nicolas Tulliez atliekant su Radio France filharmonijos orkestro muzikantais.

    „Muzikos kolektyvui tai išskirtinė garbė prikelti pamirštą Mozarto kūrinį“, – teigiama Radio France prezidentės Sibyle Veil pareiškime.

    Rasti kūriniai apibūdinami kaip trumpi, subtilūs pratimai, papildantys palyginti nedidelį Mozarto repertuarą fleitai ir arfai. Muzikologai pabrėžia, kad tokie „darbiniai“ rankraščiai yra svarbūs ne vien koncertinei praktikai, bet ir kūrybos proceso pažinimui.

    Atradimas taip pat suteikia daugiau konteksto Mozarto viešnagei Paryžiuje, kur jis gyveno nuo kovo iki rugsėjo 1778 metais. Tuo metu 22 metų kompozitorius, be kitų užsakymų, teikė kompozicijos pamokas Marie-Louise-Philippine de Bonnières de Guînes, gabiai arfai ir diplomato dukrai.

    Bibliotekos pateikiamuose paaiškinimuose nurodoma, kad sąsiuvinis greičiausiai ir yra tiesiogiai susijęs su tomis pamokomis: mokinė, nors artimųjų laikyta talentinga, esą sunkiai kūrė, o Mozartas laiškuose tėvui skundėsi jos kūrybinės vaizduotės stoka. Vis dėlto, pasak specialistų, pratimai tikėtina remiasi idėjomis, kurias pasiūlė pats Mozartas, todėl jie turi aiškią autorinę vertę.

    Pamokos nutrūko 1778 metų liepą, kai Mademoiselle de Guînes ištekėjo, o paskutinis kūrinys liko neužbaigtas. Rankraštis liks saugomas Prancūzijos nacionalinėje bibliotekoje, kuri teigia turinti vieną didžiausių Mozarto autografų rinkinių Europoje.

    Skelbiama, kad ši kolekcija pagal apimtį nusileidžia tik didesniems rinkiniams Salzburge ir Berlyne. O naujai identifikuotų kūrinių kelias į koncertų sales, tikėtina, tik prasideda: po premjeros radinys neabejotinai sulauks tiek atlikėjų, tiek tyrėjų dėmesio.

  • Vokietijoje statybų metu rasta beveik nepažeista Antrojo pasaulinio karo šturmo patranka StuG III

    Vokietijoje statybų metu rasta beveik nepažeista Antrojo pasaulinio karo šturmo patranka StuG III

    Vokietijos Šiaurės jūros pakrantėje, Nordholco jūrų aviacijos bazės teritorijoje, statybų darbų metu aptikta itin reta Antrojo pasaulinio karo relikvija – beveik nepažeista šturmo patranka StuG III. Ji daugiau kaip 80 metų pragulėjo smėlyje, todėl išliko gerokai geriau nei įprasti tokio laikotarpio radiniai.

    Už teritorijos valdymą atsakingos institucijos nurodo, kad dažniausiai panašiose vietose randami tik pavieniai metalo fragmentai ar atskiros transporto priemonių detalės. Šį kartą statybininkai užkliuvo už beveik viso kovos komplekso, kuris, ekspertų vertinimu, siejamas su paskutiniais karo mėnesiais šiaurės vakarų Vokietijoje.

    Kas yra StuG III?

    StuG III buvo vienas masiškiausiai Vokietijoje gamintų vikšrinių kovos aparatų: šio tipo mašinos pradėtos kurti kaip pėstininkų ugnies parama, vėliau plačiai naudotos ir kaip prieštankinė priemonė. Skirtingai nei klasikiniai tankai, StuG III neturėjo besisukančio bokštelio – pabūklas buvo įtvirtintas korpuse, todėl taikymui dažnai tekdavo manevruoti visa mašina.

    Gamyba tęsėsi iki pat 1945 metų pavasario, o StuG III reputaciją lėmė paprastesnė konstrukcija ir palyginti mažesni kaštai, lyginant su sunkesniais tankais. Dėl šių priežasčių jie tapo vienu svarbiausių Vermachto šarvuotosios technikos elementų, ypač karo pabaigoje, kai pramonė patyrė žaliavų ir gamybos pajėgumų stygių.

    Kas paaiškėjo apžiūrėjus radinį?

    Specialistai skelbia, kad rasta mašina priklausė Nordholce dislokuotam daliniui, kuris daugiausia buvo permestas į Prancūziją. Kol kas neįmanoma galutinai patvirtinti, ar būtent šis StuG III dalyvavo koviniuose veiksmuose už Vokietijos ribų, tačiau požymiai leidžia manyti, kad jis buvo naudotas ilgiau.

    Ant pabūklo vamzdžio pastebėta mažiausiai 17 baltų žymėjimų, kuriuos tyrėjai sieja su praktika fiksuoti sunaikintus priešo tankus. Tokie ženklai ne visada reiškia tikslų patvirtintų taikinių skaičių, tačiau jie laikomi svarbia užuomina apie ekipažo patirtį ir technikos panaudojimą.

    Archeologų teigimu, mašinos vidų pavyko atverti be didesnių sunkumų, o viduje išliko vairuotojo vieta ir dalis pabūklo įrangos tvirtinimų. „Vaizdas viduje palieka labai stiprų įspūdį“, – sakė archeologas Andreasas Hüseris.

    „Erdvė išties slegianti ir labai ankšta“, – pridūrė jis, apibūdindamas, kaip keturių karių ekipažas turėjo dirbti ribotoje šarvuotoje erdvėje.

    Skelbiama, kad šio tipo šturmo patranką aptarnavo keturi kariai: vairuotojas, pabūklo operatorius, vadas ir užtaisymo darbus atlikęs ekipažo narys. Tokia sudėtis buvo kompromisas tarp ugnies galios, taikymo ir šaudymo tempo, bet ankštos sąlygos ilgainiui tapdavo papildomu fiziniu krūviu.

    Tyrėjai mano, kad technika galėjo būti užkasta sąjungininkų netrukus po karo pabaigos kartu su kita karine įranga, siekiant greitai sutvarkyti teritoriją ir neutralizuoti pavojus. Kasinėjimų vietoje taip pat aptikta šaudmenų liekanų bei smulkių granatų skeveldrų, todėl darbai vykdomi laikantis saugumo procedūrų.

    Radinio būklę, pasak specialistų, nulėmė geologinės sąlygos: šturmo patranka gulėjo sausesniame smėlyje, šlaito pakraštyje, todėl korozija progresavo lėčiau. Vietomis dar matyti originalūs maskuojamosios dažų dangos fragmentai, o dalis važiuoklės elementų atrodo stebėtinai mažai pažeisti.

    Planuojama, kad rugpjūtį StuG III bus pervežta į Miunsterį Žemutinės Saksonijos regione, kur specialistai stabilizuos konstrukciją ir pradės restauravimo darbus. Vėliau eksponatas turėtų atsidurti Bundesvero Karo istorijos muziejuje Drezdene ir būti pristatytas lankytojams.