Category: Kultūra

  • Spaliate braškes ir avietes? Šie ūgliai rudenį verti aukso – pavasarį sutaupysite daigams

    Spaliate braškes ir avietes? Šie ūgliai rudenį verti aukso – pavasarį sutaupysite daigams

    Rudenį tvarkant sodą daugelis išrauna ir išmeta perteklinius ūglius, tačiau dalį jų verta pasilikti. Braškių ūsai ir aviečių šaknų atžalos gali tapti nemokamais daigais kitam sezonui. Toks dauginimas leidžia atnaujinti uogyną ir sumažinti išlaidas pavasarį.

    Svarbiausia taisyklė – dauginti tik sveikus, stiprius augalus. Jei krūmai ar braškynas sirgo, geriau nerizikuoti, nes ligos ir kenkėjai lengvai perkeliami kartu su sodinamąja medžiaga. Prieš persodinimą naudinga įvertinti ir vietą: uogakrūmiams reikia saulės bei laidžios dirvos.

    Kaip dauginti braškes rudenį

    Braškės formuoja ūsus, ant kurių susidaro jauni augalai su šaknimis. Jei jaunas augalas jau tvirtai įsišaknijęs, jį galima atskirti nuo motininio kerelio ir perkelti į naują lysvę. Dažniausiai sodinama paliekant apie 30–40 centimetrų tarpus, kad krūmeliai neperdėm sutankėtų.

    Sodinant itin svarbu neįkasti per giliai. Lapų skrotelės centras turi likti virš dirvos paviršiaus, nes per giliai pasodintos braškės dažnai pradeda pūti. Dirvą verta pagerinti kompostu, o po pasodinimo lengvai suspausti ir palaistyti, jei ruduo sausas.

    Kaip dauginti avietes be išlaidų

    Avietės dažniausiai dauginamos šaknų atžalomis, kurios išauga šalia senesnių krūmų. Atrinkus stipriausias atžalas, jas galima atsargiai atkasti su kuo didesne šaknų dalimi ir perkelti į kitą vietą. Tai padeda ne tik pasidauginti, bet ir praretinti per tankų avietyną, kurį sunkiau prižiūrėti.

    Genėjimas po persodinimo priklauso nuo aviečių tipo. Vasarinės avietės dera ant antramečių ūglių, o rudeninės dažnai dera ant vienmečių, todėl netinkamai patrumpinus ūglius galima prarasti dalį būsimo derliaus. Jei kyla abejonių, geriau genėti minimaliai ir pagrindinius darbus palikti pavasariui.

    Kada persodinti ir kaip apsaugoti

    Praktikoje geriausias braškių dauginimo laikas dažniausiai būna nuo vasaros vidurio iki ankstyvo rudens, kai dirva dar šilta. Spalį persodinimas dar galimas, jei augalai gerai įsišakniję ir laikosi švelnūs orai, tačiau vėlyvas šaltis gali sutrukdyti prigyti. Avietes patogiau perkelti vegetacijai rimstant, kai dirva dar nėra įšalusi.

    Po persodinimo svarbiausia palaikyti tolygią, bet ne perteklinę drėgmę. Dirva turi būti lengvai drėgna, nes užmirkimas skatina šaknų puvimą, o perdžiūvimas lėtina įsišaknijimą. Mulčiuojant šiaudais ar sausais lapais svarbu nepadaryti per storos, nuolat šlapios dangos, o braškėms palikti neuždengtą skrotelės centrą.

    Jei lysvėse trūksta vietos, dalį jaunų augalų galima laikinai auginti vazonuose su drenažo skylėmis. Vis dėlto induose augančios šaknys greičiau peršąla, todėl vazonus žiemai verta perkelti į nuo vėjo apsaugotą vietą. Pavasarį tokie daigai dažnai lengvai persodinami į nuolatinę vietą.

  • Norite, kad liepsnelė dažniau suktųsi į sodą? Pasodinkite vieną krūmą su raudonomis uogomis

    Norite, kad liepsnelė dažniau suktųsi į sodą? Pasodinkite vieną krūmą su raudonomis uogomis

    Šaltuoju metų laiku soduose paukščių sumažėja: vabzdžių beveik nelieka, o natūralaus lesalo pasirinkimas sparčiai skursta. Vis dėlto paukščius galima pritraukti ir be didelių pokyčių, pasirenkant augalus, kurie žiemą suteikia ir slėptuvę, ir maisto. Vienas patikimiausių sprendimų – bugienis.

    Bugienis išsiskiria blizgiais, kietais, dažnai dygliuotais lapais, kurie išlieka žali net žiemą. Būtent tada ryškiai raudonos uogos tampa svarbiu energijos šaltiniu, o tankios šakos – saugia užuovėja. Tokie krūmai ypač praverčia paukščiams, kurie šaltyje ieško ir pastogės, ir lesalo.

    Bugienis: kuo naudingas paukščiams?

    Žiemą uogas dažniausiai renkasi strazdai, juodagalvės, kiti sodo ir parkų paukščiai, o liepsnelės bugienį neretai naudoja kaip priedangą. Skirtingos rūšys maitinasi nevienodai: vienoms svarbios uogos, kitoms – sėklos ar po lapais randami bestuburiai. Todėl bugienis geriausiai veikia kaip dalis įvairesnio, paukščiams draugiško želdyno.

    Svarbu įvertinti, kad daugumos bugienių veislės dera tik tada, kai šalia auga ir vyriškas, ir moteriškas augalas, nes reikalingas apdulkinimas. Perkant sodinuką verta pasitikslinti, ar pasirinkta veislė dera, ir kokiomis sąlygomis tai vyksta. Taip pat būtina prisiminti, kad bugienio uogos žmonėms yra nuodingos, todėl krūmui geriau parinkti vaikams sunkiau pasiekiamą vietą.

    Kada ir kur sodinti bugienį?

    Bugienį galima sodinti pavasarį arba ankstyvą rudenį, kol dirva dar neįšalusi. Švelnesnio klimato vietovėse rudeninis sodinimas dažnai pasiteisina, nes augalas spėja pradėti įsišaknyti. Ten, kur žiemos atšiauresnės, saugesnis pasirinkimas gali būti pavasaris.

    Krūmui labiausiai tinka nuo vėjų apsaugota vieta, derlinga, pralaidi ir vidutiniškai drėgna dirva. Daug veislių gerai auga pusiau pavėsyje, tačiau reikėtų vengti užmirkstančios žemės, nes stovintis vanduo kenkia šaknims. Pasodinus augalą reikia gausiai palieti, o dirvos paviršių pravartu mulčiuoti, kad ilgiau išsilaikytų drėgmė.

    Jaunus krūmus pirmomis žiemomis verta pridengti nuo stipresnių šalčių ir žiemos saulės, kuri gali pažeisti lapus. Bugienis paprastai nereikalauja intensyvaus genėjimo, dažniausiai užtenka pašalinti pažeistas ar ligotas šakas. Atsparumas priklauso nuo veislės, todėl renkantis sodinuką verta įvertinti, kokios žiemos sąlygos būdingos jūsų vietovei.

    Kaip dar padėti paukščiams žiemą?

    Norint, kad sode paukščiai užsibūtų dažniau, naudinga derinti skirtingu metu derančius krūmus. Paukščius taip pat vilioja kiti uogas mezgantys ar sėklas išlaikantys augalai, pavyzdžiui, irgos, mahonijos ar ugnialapiai. Papildomai verta dalies gėlynų nekarpyti iki pavasario, nes džiūstantys žiedynai išlaiko sėklas, o po lapais peržiemoja bestuburiai.

    Per šalčius galima įrengti lesyklą, tačiau lesalas turi atitikti rūšies poreikius: dagiliai dažniau renkasi sėklas, o liepsnelėms reikia minkštesnio, baltymingesnio maisto. Lesyklą būtina reguliariai valyti ir nepalikti sudrėkusio ar sugedusio pašaro, kad nesplistų ligos. Lesinimo vietą geriausia parinkti taip, kad katėms būtų sunku prisiartinti.

    Ne mažiau svarbus ir vanduo, nes žiemą natūralūs telkiniai dažnai užšąla. Net negilus indas su reguliariai keičiamu vandeniu gali tapti gyvybiškai svarbia pagalba. Į vandenį negalima dėti druskos ar kitų priemonių nuo užšalimo, o per šalnas reikia dažniau patikrinti, ar nesusidarė ledas.

  • Palikote šlapius lapus balkone? Pavasarį galite rasti pelėsį, dėmes ir net sutrūkinėjusias plyteles

    Palikote šlapius lapus balkone? Pavasarį galite rasti pelėsį, dėmes ir net sutrūkinėjusias plyteles

    Rudenį krintantys lapai gamtoje atlieka svarbų vaidmenį, tačiau balkone ar terasoje jie greitai virsta problema. Ypač pavojinga, kai lapai sudrėksta ir ilgam lieka gulėti ant dangos.

    Šlapi lapai susispaudžia į tankią, drėgną masę, kuri ilgai neišdžiūsta ir skatina irimo procesus. Toks sluoksnis ne tik atrodo netvarkingai, bet ir sudaro sąlygas kauptis purvui bei mikroorganizmams.

    Kas nutinka dangai per žiemą

    Ilgai laikomi šlapi lapai gali palikti sunkiai nuvalomas rudas dėmes, ypač ant šviesių plytelių ar betono. Tai siejama su lapuose esančiomis medžiagomis, kurios, veikiamos vandens, įsigeria į paviršių.

    Žiemą problema paaštrėja dėl šalčio ir atšilimo ciklų. Drėgmė, užsilaikanti po lapais ar siūlėse, gali prisidėti prie plytelių pažeidimų, o ant medinių konstrukcijų sudaryti prielaidas puvimui.

    Užsikimšę nuotekų trapai ir užliejimo rizika

    Vėjas lapus dažnai suvaro į kampus, prie slenksčių ir į lietaus vandens nubėgimo vietas. Jei užsikemša trapas ar nutekėjimo grotelės, pavasarį tirpstant sniegui vanduo gali nebeturėti kur pasišalinti.

    Tuomet reali rizika, kad balkonas bus apsemtas, o vanduo per slenksčius ar mikroįtrūkius pateks arčiau vidaus patalpų. Tokios situacijos ypač nemalonios daugiabučiuose, kur vanduo gali pridaryti žalos ir žemiau gyvenantiems kaimynams.

    Pelėsis ir poveikis sveikatai

    Šlapi, pūvantys lapai yra palanki terpė pelėsiui, nes ilgai išlaikoma drėgmė ir organinės medžiagos tampa maistu mikroorganizmams. Pavasarį ant dangos galima rasti tamsų apnašą, kurį vėliau sunku pašalinti.

    Toks užterštumas gali būti ypač nemalonus alergiškiems žmonėms, o taip pat šeimoms, kurios balkone džiovina drabužius ar leidžia laiką. Be to, pelėsio dėmės neretai vėl atsinaujina, jei paviršius iki galo neišvalomas ir neišdžiovinamas.

    Praktiškiausia lapus nuo balkono ar terasos šalinti reguliariai, nelaukiant, kol jie permirks ir prikibs. Geriausia tai daryti sausą dieną, taip pat verta patikrinti nuotekų trapus ir iš donicų išrinkti lapus, kad neskatintų šaknų puvimo.

  • Amerikiečiai atskleidė saugų triuką, kaip nuvalyti nešvarius antkapius: svarbi taisyklė dėl šalnų

    Amerikiečiai atskleidė saugų triuką, kaip nuvalyti nešvarius antkapius: svarbi taisyklė dėl šalnų

    Svarbiausia taisklė prieš valant

    Antkapiai nuolat veikiami lietaus, saulės, vėjo ir temperatūrų kaitos, todėl ant akmens kaupiasi purvas, samanų ar kerpių apnašos. JAV nacionalinių parkų paveldo specialistai yra parengę gaires, kaip valyti akmenį taip, kad būtų ne tik švaru, bet ir nepadaryta ilgalaikės žalos.

    Vienas esminių perspėjimų susijęs su šalčiu. Akmuo sugeria drėgmę, o vandeniui patekus į poras ir įtrūkimus, užšalimo ir atšilimo ciklai gali pagreitinti irimą bei didinti skilimų riziką.

    Dėl to nerekomenduojama valyti, kai temperatūra krinta žemiau nulio ar artimiausiomis dviem paromis prognozuojamos šalnos. Po plovimo akmeniui reikia laiko išdžiūti, kad drėgmė nespėtų užšalti viduje.

    Švelniausias būdas dažniausiai geriausias

    Ekspertai pabrėžia principą: pradėti nuo švelniausių, mažiausiai invazinių priemonių ir tik tada vertinti, ar jų pakanka. Tikslas yra pašalinti nešvarumus, bet ne pačią originalią akmens dangą, nes ją pažeidus paviršius tampa šiurkštesnis ir ateityje dar greičiau kaups purvą.

    Ypač atsargiai reikia elgtis su marmuru ir senesniais antkapiais, kurių paviršius gali būti labiau susilpnėjęs. Tokius paminklus patariama valyti kuo rečiau, o istorinių ar ypač senų antkapių priežiūrą geriau derinti su specialistais.

    „Kuo agresyviau šveičiate, tuo didesnė tikimybė, kad ilgainiui užrašai taps mažiau įskaitomi“, – teigiama paveldo priežiūros specialistų rekomendacijose.

    Kaip valyti, kad nepakenktumėte akmeniui

    Praktikoje saugiausia pradėti nuo gausaus sudrėkinimo švariu vandeniu ir švelnaus trynimo minkštų šerių šepečiu. Metalinių šepečių, švitrinio popieriaus, šlifavimo įrankių ar smėliavimo reikėtų vengti, nes tai gali negrįžtamai pažeisti paviršių.

    Prieš naudojant valiklį, akmenį patariama gerai sudrėkinti: taip priemonė mažiau įsigeria į poras ir lengviau nusiplauna. Valant svarbu nuolat palaikyti paviršių drėgną ir dirbti nedideliais plotais.

    Dar viena rekomendacija susijusi su darbo eiga: patariama pradėti nuo apatinės dalies ir judėti aukštyn, kad nešvarus vanduo netekėtų per jau nuvalytas vietas. Baigus kiekvieną plotą, jį reikia kruopščiai nuskalauti, o pabaigoje dar kartą nuplauti visą antkapį.

    Jei naudojamos specialios priemonės nuo biologinių apnašų, rezultatas gali pasimatyti ne iš karto, o po kelių dienų. Prieš tai verta atlikti bandymą mažiau matomoje vietoje, kad būtų aišku, kaip akmuo reaguoja į priemonę.

    Darbuojantis rekomenduojama dėvėti pirštines ir akių apsaugą, o pabaigus nusiplauti rankas. Tai ypač aktualu naudojant valiklius ar priemones, skirtas naikinti samanoms, kerpėms ir kitiems mikroorganizmams.

  • Policija įspėja prieš Vėlines: ši žvakės klaida kapinėse gali baigtis gaisru

    Policija įspėja prieš Vėlines: ši žvakės klaida kapinėse gali baigtis gaisru

    Artėjant lapkričio 1 dienai ir Vėlinėms kapinės nušvinta tūkstančiais žvakių, tačiau kartu išauga ir gaisrų rizika. Policija ir ugniagesiai kasmet primena, kad net nedidelė liepsna, vėjo gūsis ar netinkamai pastatyta žvakė gali akimirksniu įžiebti pavojingą gaisrą.

    Didžiausią riziką kelia sausi augalai, dirbtinės kompozicijos ir plastikiniai papuošimai, kurie nuo karščio lydosi arba užsiliepsnoja. Ugnis kapinėse plinta greitai, gali apgadinti antkapius, dekoracijas ir kelti grėsmę patiems lankytojams, ypač kai žmonių srautai yra dideli.

    Kur dažniausiai padaroma klaida?

    Viena dažniausių klaidų yra žvakės statymas per arti sausų puokščių, vainikų ar plastikinių žiedų. Jei žvakė neturi stabilaus pagrindo, ją gali nuversti net silpnas vėjas, o liepsna persimeta į lengvai degias medžiagas.

    Riziką didina ir pigios, plono plastiko žvakidės, kurios greitai įkaista, deformuojasi ir tampa nestabilios. Tokios žvakės lengviau apvirsta, o įkaitęs plastikas gali prisidėti prie ugnies plitimo.

    Kokias žvakes rinktis saugiau?

    Saugesnės laikomos sunkesnės žvakės iš storo stiklo, taip pat metaliniai žibintai su stiklais. Tokios žvakidės paprastai yra stabilesnės, geriau apsaugo liepsną nuo vėjo, o įdėklas dega tolygiau.

    Praktinis sprendimas yra ir žvakės su dangteliu, kuris sumažina tikimybę, kad liepsna bus „pagauta“ vėjo. Renkantis žvakę svarbu įvertinti ne tik kainą, bet ir konstrukcijos stabilumą bei atsparumą karščiui.

    Kaip elgtis kapinėse, kad nekiltų gaisras?

    Žvakę verta statyti ant nedegaus, stabilaus paviršiaus ir palikti atstumą nuo visų sausų ar sintetinių dekoracijų. Jei aplink kapą daug lapų ar sausų šakelių, prieš uždegant žvakę juos geriau pašalinti.

    Lankantis kapinėse reikėtų saugoti ir savo drabužius, ypač ilgesnius paltus, šalikus ar laisvesnes rankoves, nes palinkus jie gali priartėti prie liepsnos. Taip pat svarbu nepalikti degančių žvakių ten, kur jos gali būti lengvai užkliudytos praeivių.

    Alternatyva tradicinėms žvakėms yra LED žvakės, kurios nekelia atviros liepsnos pavojaus. Jos ypač praverčia vėjuotomis dienomis arba ten, kur kapavietė apsupta lengvai užsiliepsnojančių dekoracijų.

  • ES siekia vietos Ukrainos ir Rusijos taikos derybose: Briuselis nori plėsti formatą ir įtaką JAV

    ES siekia vietos Ukrainos ir Rusijos taikos derybose: Briuselis nori plėsti formatą ir įtaką JAV

    ES nori būti prie derybų stalo

    Europos Sąjunga siekia didesnio vaidmens derybose dėl Rusijos karo prieš Ukrainą pabaigos ir neatmeta galimybės turėti tiesioginį kontaktą su Maskva. Briuselis tikisi, kad artimiausias susitikimų etapas galėtų būti išplėstas iš trišalio į platesnį, daugiašalį formatą.

    Šiuo metu svarstoma, kad techninio lygmens derybos galėtų atsinaujinti lapkritį, o viena iš aptariamų vietų minima Abu Dabis. Ukraina teigia esanti pasirengusi dalyvauti bet kuriuo metu ir bet kokiu formatu, o Rusija viešai signalizuoja esanti „iš principo“ pasirengusi.

    „Dabar tikimasi, kad vyks daugiašalio lygmens diskusija su aukšto rango pareigūnų atstovais, ir ES šiose derybose dalyvaus“, – sakė Europos Komisijos atstovės pavaduotoja Arianna Podestà.

    Europos Komisijos pozicija grindžiama argumentu, kad Europa negali likti nuošalyje, kai sprendžiami klausimai dėl sankcijų, saugumo garantijų Ukrainai ir galimo pokarinio atstatymo. ES institucijos ne kartą pabrėžė siekį, kad bet koks susitarimas būtų „teisingas ir tvarus“, o Ukraina derybose išlaikytų kuo stipresnes pozicijas.

    Kodėl Briuseliui tai svarbu dabar?

    Europos sostinės pastaraisiais mėnesiais jautriau reaguoja į ženklus, kad Vašingtono tonas Maskvos atžvilgiu gali kisti, o tai didina ES norą turėti tiesioginį balsą derybų architektūroje. Briuselis tikisi, kad dalyvavimas prie stalo leistų ne tik gauti informaciją realiu laiku, bet ir daryti įtaką prioritetams, ypač dėl sankcijų ir ilgalaikių saugumo įsipareigojimų.

    Kita priežastis yra ankstesnė patirtis: europiečiai ne kartą skundėsi, kad svarbiuose procesuose buvo nustumiami į antrą planą arba apie sprendimus sužinodavo jau po fakto. Todėl ES siekia, kad atstovavimas būtų aiškiai įtvirtintas pačiame formate, o ne priklausytų nuo ad hoc kvietimų.

    Kas atstovaus ES ir ar bus tiesioginių kontaktų?

    Europos Komisija nurodo, kad ES galėtų atstovauti bendrai Europos Komisija ir Europos Vadovų Taryba. Vis dėlto kol kas nėra aišku, ar abi institucijos turės vietą prie stalo, nes ankstesniuose susitikimuose Europos atstovavimas buvo nevienodas.

    Paklausta, ar tai galėtų reikšti europiečių ir Rusijos atstovų susitikimus akis į akį, A. Podestà detalių nepateikė, tačiau galimybės kategoriškai neatmetė. Maskva tuo metu pabrėžia, kad artimiausio etapo planas išlieka trišalis, nors viešoje retorikoje durų iš anksto neuždaro.

    „Nieko negalima iš anksto atmesti“, – sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

    Diplomatinė dinamika rodo, kad klausimas dėl formato gali tapti vienu pagrindinių artėjančių kontaktų ginčų. ES sieks įtvirtinti savo dalyvavimą kaip būtinybę, tuo metu Rusija gali bandyti išlaikyti siauresnį formatą, kuriame lengviau kontroliuoti darbotvarkę ir derybų eigą.

    Tuo pat metu Ukrainos vadovybė ragina Europą turėti savo diplomatinį kanalą su Maskva, kad sprendimai nebūtų priimami be tiesioginio žemyno interesų atstovavimo. Ar šis siekis virs nuolatiniu ES vaidmeniu derybose, paaiškės artėjant lapkričio kontaktams ir sprendžiant, kas tiksliai sės prie stalo.

  • CICA šalys ieško, kaip dialogą paversti sprendimais: saugumas, ekonomika ir nauji iššūkiai

    CICA šalys ieško, kaip dialogą paversti sprendimais: saugumas, ekonomika ir nauji iššūkiai

    Kas yra CICA ir kodėl ji svarbi

    Azijos sąveikos ir pasitikėjimo stiprinimo priemonių konferencija CICA daugiau nei tris dešimtmečius veikia kaip dialogo platforma valstybėms, kurių interesai ir politiniai modeliai dažnai skiriasi. Organizacija vienija 28 nares, o jos darbotvarkėje – regioninis saugumas, ekonominis bendradarbiavimas ir pasitikėjimo priemonės.

    CICA dažnai apibūdinama kaip erdvė, kurioje šalys pirmiausia siekia mažinti įtampas per kontaktus ir praktinius susitarimus. Pastaraisiais metais didėjantis geopolitinis neapibrėžtumas Azijoje sustiprino poreikį ne tik kalbėtis, bet ir turėti aiškesnius įgyvendinimo mechanizmus.

    Azerbaidžano pirmininkavimo kryptis

    Nuo 2024 metais prasidėjusio Azerbaidžano pirmininkavimo dėmesys sutelktas į organizacijos institucinės sandaros stiprinimą ir didesnį praktiškumą. Kitaip tariant, siekiama, kad susitikimuose keliami klausimai virstų nuosekliais projektais, o ne apsiribotų politinėmis deklaracijomis.

    Diskusijose greta tradicinių saugumo temų vis dažniau keliami klausimai, susiję su migracija, klimato kaita ir dirbtiniu intelektu. Taip pat aptariamos finansų, švietimo, verslo ir technologijų plėtros temos, kurios daugeliui regiono valstybių tiesiogiai susijusios su stabilumu.

    Nuo pareiškimų prie veiksmų

    CICA narių akcentuojamas lūkestis – geriau suderinti prioritetus ir susitarti dėl realiai pamatuojamų veiksmų. Praktikoje tai reiškia didesnį dėmesį bendriems projektams, instituciniam tęstinumui ir formatams, kurie leistų greičiau reaguoti į krizes ar naujus iššūkius.

    Augant technologijų vaidmeniui, DI tampa ne tik ekonominės konkurencijos, bet ir saugumo politikos dalimi. Valstybėms aktualu, kaip suderinti inovacijų skatinimą su rizikų valdymu, įskaitant dezinformaciją, kibernetines grėsmes ir darbo rinkos pokyčius.

    CICA įžengiant į naują etapą, pagrindinis klausimas išlieka tas pats: ar pavyks dialogo formatą paversti ilgalaikiu bendradarbiavimu, kuris būtų naudingas ne tik politiniame lygmenyje, bet ir verslui bei visuomenėms. Narių siekis stiprinti organizacijos veiksmingumą rodo, kad regiono darbotvarkėje vis daugiau vietos skiriama apčiuopiamam rezultatui.

  • Messi atvyko į Ovjedą prieš Astūrijos princesės sporto apdovanojimą: miestas gyvena futbolu

    Messi atvyko į Ovjedą prieš Astūrijos princesės sporto apdovanojimą: miestas gyvena futbolu

    Lionelis Messi ketvirtadienį atvyko į Ispanijos Ovjedą, kur penktadienio vakarą jam bus įteiktas 2026 metais Astūrijos princesės sporto apdovanojimas. Tai vienas prestižiškiausių šalies įvertinimų, kasmet sutraukiantis ne tik sporto, bet ir kultūros bei mokslo pasaulio dėmesį.

    Argentinos futbolininką Astūrijos sostinėje pasitiko šimtai sirgalių, o jo vizitas mieste sukėlė didelį susidomėjimą ir už futbolo bendruomenės ribų. Kartu su žmona Antonela Roccuzzo jis trumpam sustojo pabendrauti su gerbėjais, dalijo autografus ir pozavo nuotraukoms.

    Bilietai dingo per minutes

    Pastarosiomis dienomis Ovjede akivaizdžiai juntamas sujudimas dėl renginių, lydinčių apdovanojimų savaitę. Organizatorių teigimu, bilietai į Messi susitikimą su jaunimu ir moksleiviais Ovjedo sporto rūmuose buvo išpirkti per maždaug 13 minučių.

    Pati apdovanojimų ceremonija vyks Teatro Campoamor teatre, kuris tradiciškai yra pagrindinė šių apdovanojimų erdvė. Į renginius atvyksta šalies ir užsienio svečiai, o miestas laikinai tampa nacionaliniu traukos centru.

    Kodėl įvertintas Messi?

    Astūrijos princesės fondo sprendimu, Messi apdovanojimas skiriamas ne tik už sportinius pasiekimus, bet ir už socialinę veiklą. Vertinimo komisija akcentavo jo karjerą, išskirtinį talentą ir paramą iniciatyvoms, susijusioms su vaikų gerove.

    Per savo karjerą Messi yra iškovojęs dešimtis titulų ir išliko vienu ryškiausių moderniojo futbolo simbolių. Būtent ilgalaikis meistriškumas ir įtaka sportui tapo vienu svarbiausių argumentų, kodėl šis apdovanojimas atiteko jam.

  • RAYE laimėjo Mercury Prize 2026: jos albumas This Music May Contain Hope aplenkė McCartney ir kitus favoritus

    RAYE laimėjo Mercury Prize 2026: jos albumas This Music May Contain Hope aplenkė McCartney ir kitus favoritus

    Mercury Prize 2026 nugalėtoja

    Britų džiazo ir soulo atlikėja RAYE laimėjo Mercury Prize 2026 apdovanojimą už antrąjį albumą This Music May Contain Hope. Šis prizas kasmet skiriamas geriausiam Jungtinės Karalystės arba Airijos atlikėjo albumui.

    RAYE, kurios tikrasis vardas Rachel Keen, šiemet buvo įvardijama tarp ryškiausių pretendenčių. Vis dėlto komisija pabrėžė, kad būtent jos darbas išsiskyrė plataus užmojo skambesiu ir aiškia albumo idėja.

    RAYE konkurencinėje kovoje aplenkė kelis itin žinomus vardus, tarp jų Paulą McCartney, Florence + The Machine ir Olivia Dean. Tarp nominantų taip pat buvo projektai JADE ir rinkinys Help (2), siejamas su „War Child“ labdaros iniciatyva.

    Komisijos vertinimu, This Music May Contain Hope sujungia senojo Holivudo glamūrą su kasdienybės realizmu, o visą pasakojimą laiko vilties tema. Albumą išpopuliarino ir singlas Where Is My Husband!.

    Ką sakė atlikėja

    Atsiimdama apdovanojimą, RAYE kalbėjo apie nuovargį po kelionių, bet pabrėžė, kad pripažinimas jai itin svarbus. Ji akcentavo albumų reikšmę laikotarpiu, kai muzikos rinka dažnai stumia atlikėjus orientuotis į pavienius singlus.

    „Muzika yra vaistas. Viltis gal ir skamba banaliai, bet tai dalykas, kurio mums visiems reikia“, – sakė RAYE.

    Atlikėjos žinutė suskambo ir platesniame kontekste: ji anksčiau viešai kalbėjo apie konfliktą su įrašų leidykla, kuri, pasak jos, ilgą laiką neleido išleisti debiutinio albumo. 2023 metais ji albumą My 21st Century Blues išleido kaip nepriklausoma atlikėja.

    RAYE vardas jau buvo stipriai įtvirtintas apdovanojimų žemėlapyje po to, kai 2024 metais ji pagerino BRIT Awards rekordą ir per vienerius metus laimėjo šešis apdovanojimus. Mercury Prize 2026 ceremonija vyko Niukaslo Utilita Arena.

    Mercury Prize svoris ir tendencijos

    Mercury Prize dažnai vertinamas kaip apdovanojimas, padedantis iškelti ne tik komerciškai sėkmingus, bet ir meniškai drąsius albumus. Pastarųjų metų laimėtojų sąraše minimi tokie atlikėjai kaip Sam Fender, Ezra Collective, Michael Kiwanuka, Little Simz ir Arlo Parks.

    RAYE pergalė tęsia tendenciją, kai komisija vis dažniau įvertina žanrus jungiančius, konceptualius albumus, o ne vien radijo hitais paremtus leidinius. Tai siunčia signalą rinkai, kad vientisas albumas ir toliau išlieka svarbi forma, net ir dominaujant srautiniam klausymui.

  • Mirė aktorius Tom Skerritt: Alien ir Top Gun žvaigždės šeima atskleidė, kas įvyko

    Mirė aktorius Tom Skerritt: Alien ir Top Gun žvaigždės šeima atskleidė, kas įvyko

    Šeima patvirtino aktoriaus mirtį

    Mirė Holivudo aktorius Tomas Skerrittas, išgarsėjęs vaidmenimis filmuose Alien ir Top Gun. Jam buvo 93-eji, o šeima pranešė, kad mirties priežastis buvo natūralios.

    Aktorius dešimtmečiais išliko atpažįstamas dėl tvirto, bet santūraus autoriteto tipo personažų, kuriuos kūrė kine ir televizijoje. Skerrittas buvo laikomas vienu universaliausių savo kartos aktorių.

    „Nors pasaulis Tomą pažinojo per jo išskirtinę aktoriaus karjerą, mes jį pažinojome dėl humoro, smalsumo, išminties, dosnumo ir meilės, kurią jis nešė į mūsų gyvenimą“, – sakė šeima.

    Įsimintiniausi vaidmenys

    Didžiausio tarptautinio dėmesio Skerrittas sulaukė mokslinės fantastikos siaubo klasikoje Alien, kur suvaidino erdvėlaivio įgulos vadą. Kitas ryškus jo darbas buvo Top Gun, kuriame jis įkūnijo skrydžių instruktorių ir tapo vienu iš filmo autoritetingų veidų.

    Televizijoje jis ypač įsiminė seriale Picket Fences, kuriame vaidino šerifą. Už šį darbą Skerrittas buvo nominuotas „Emmy“ apdovanojimui, o 1993 metais pelnė apdovanojimą kaip geriausias dramos serialo pagrindinio vaidmens atlikėjas.

    Karjera, aprėpusi kelias kartas

    Skerritto karjera prasidėjo dar 1962 metais, kai jis pasirodė filme War Hunt. Šis projektas dažnai minimas kaip vienas ankstyvųjų filmų, kuriame darbą pradėjo ir kiti vėliau garsūs kino kūrėjai bei aktoriai.

    Vėlesniais metais Skerrittas kūrė vaidmenis įvairiuose žanruose ir dažnai buvo kviečiamas į projektus, kuriuose reikėjo patikimo, žmogiško autoriteto figūros. Tarp ryškesnių jo darbų minimi Turning Point, Steel Magnolias ir Contact.

    „Kažkada vienas rašytojas mane apibūdino kaip charakterinį aktorių, įkalintą pagrindinio vaidmens atlikėjo kūne, ir man tai visada patiko“, – yra sakęs Tomas Skerrittas.

    Skelbiama, kad aktorių išgyveno trečioji žmona Julie Tokashiki ir penki vaikai. Artimieji pabrėžė, kad jam rūpėjo kūryba, pasakojimų galia, tarnystė veteranams ir noras padėti kitiems atrasti savo balsą.