CP v2

Category: Kultūra

  • Mirė Marjane Satrapi, „Persepolis“ autorė: jos kūryba pakeitė požiūrį į Iraną ir tremtį

    Mirė Marjane Satrapi, „Persepolis“ autorė: jos kūryba pakeitė požiūrį į Iraną ir tremtį

    Netektis Paryžiuje

    Prancūzų ir iraniečių kilmės rašytoja bei iliustratorė Marjane Satrapi mirė Paryžiuje, eidama 57-uosius metus. Apie netektį pranešė artimieji ir bičiuliai, nurodydami, kad pastarieji metai kūrėjai buvo itin sunkūs.

    Artimųjų teigimu, Satrapi mirtį lydėjo asmeninė drama: ji esą palūžo po vyro, prodiuserio ir scenaristo Mattiaso Ripa, mirties. Jis mirė 2025 metų balandžio 8 dieną.

    „Marjane Satrapi mirė iš sielvarto, praėjus kiek daugiau nei metams po Mattiaso Ripa, jos vyro ir gyvenimo meilės, mirties“, – teigiama artimųjų pranešime.

    „Persepolis“ fenomenas

    1969 metų lapkričio 22 dieną Irane, Rašto mieste, gimusi Satrapi pasaulyje išgarsėjo autobiografiniu grafiniu romanu „Persepolis“. Jame ji pasakojo apie vaikystę Teherane po 1979 metų revoliucijos, religinių suvaržymų griežtėjimą ir šeimos sprendimą išsiųsti ją į Europą.

    „Persepolis“ tapo viena ryškiausių šiuolaikinės komiksų kultūros knygų, padėjusių Vakarų auditorijai suprasti Irano visuomenės kasdienybę už politinių antraščių. Kūrinys buvo vertinamas už atvirumą, humorą ir aiškią poziciją žmogaus teisių bei autoritarizmo klausimais.

    Vėliau istorija persikėlė į ekraną: animacinį filmą „Persepolis“ Satrapi režisavo kartu su Vincentu Paronnaud. Filmas 2007 metais pristatytas Kanų kino festivalyje, kur pelnė žiuri prizą, o vėliau sulaukė ir „Oskarų“ nominacijų, įskaitant nominaciją animacinio filmo kategorijoje.

    Filmai, protestai ir pilietybė

    Satrapi kūrybinė biografija neapsiribojo „Persepolis“: ji sukūrė ir kitų grafinių romanų, tarp jų „Chicken With Plums“, o taip pat dirbo kine. Tarp jos darbų minimi filmai „The Voices“ ir „Radioactive“, pastarasis pasakojo apie Marie Curie gyvenimą.

    Autorė buvo žinoma kaip atvira Irano teokratinio režimo kritikė ir rėmė pilietinius judėjimus, įskaitant protestus po Mahsos Amini mirties. 2024 metais ji išleido komiksą „Woman, Life, Freedom“, tiesiogiai siejamą su protestų šūkiu ir platesne Irano visuomenės kova už teises.

    Į Prancūziją Satrapi persikėlė 1994 metais, o 2006 metais gavo Prancūzijos pilietybę. 2025 metais ji atsisakė Prancūzijos Garbės legiono apdovanojimo, viešai kritikuodama Paryžiaus politiką Irano atžvilgiu.

  • Wimas Wendersas stabdo filmo Wrong Move platinimą: atsiprašė dėl 13-metės Nastassjos Kinski scenos

    Wimas Wendersas stabdo filmo Wrong Move platinimą: atsiprašė dėl 13-metės Nastassjos Kinski scenos

    Vokiečių režisierius Wimas Wendersas nusprendė sustabdyti 1975 metais sukurto filmo Wrong Move platinimą ir nurodyti transliavimo bei platinimo partneriams nutraukti viešą prieigą. Sprendimas priimtas dėl filme esančios scenos, kurioje tuomet 13 metų aktorė Nastassja Kinski rodoma apnuoginta.

    Apie šią sceną Kinski viešai kalbėjo ne kartą, teigdama, kad ilgus metus bandė pasiekti, jog ji būtų pašalinta arba kitaip suvaldyta. Pasak aktorės, tai buvo pirmasis jos darbas kine, o ji jautėsi neapsaugota ir nepakankamai suprato tokios scenos pasekmes.

    „Tai buvo mano pirmasis filmas, jis buvo mano pirmasis režisierius ir jis manęs neapsaugojo“, – sakė Nastassja Kinski.

    W. Wendersas paskelbė atsiprašymą ir pripažino, kad tuometinė situacija turėjo būti sprendžiama kitaip, o nepilnametė aktorė – apsaugota. Režisierius pabrėžė, jog, jo vertinimu, sprendimas laikinai blokuoti prieigą prie filmo yra būtinas, kol bus rasta platesnė, su visomis pusėmis suderinta išeitis.

    „Pripažįstu, kad Nastassja Kinski tuomet turėjo būti geriau apsaugota. Dėl to atsiprašau jūsų, Nastassja, besąlygiškai“, – sakė Wimas Wendersas.

    Filmo teises valdantis Wim Wenders Foundation pranešė sieksiantis platesnės diskusijos su Vokietijos kino institucijomis dėl industrijos praktikų ir to, kaip ateityje turėtų būti tvarkomasi su probleminiu istoriniu turiniu. Fondo teigimu, filmas galėtų būti vėl padarytas prieinamas tik po išsamaus proceso ir radus sprendimą, kuriame dalyvautų ir pati Kinski.

    Ši istorija atkreipė dėmesį į senesnių filmų atsakomybės klausimą, kai anuometinės filmavimo praktikos neatitinka šiandieninių nepilnamečių apsaugos ir sutikimo standartų. Pastaraisiais metais kino ir televizijos industrijoje vis dažniau akcentuojamas aiškus sutikimo principas, intymių scenų koordinatorių vaidmuo ir griežtesnės procedūros, skirtos nepilnamečių apsaugai aikštelėje.

    Kinski atstovas teigė palankiai vertinantis sprendimą apriboti filmo prieinamumą, tačiau pabrėžė, kad tai turėjo įvykti gerokai anksčiau. Kartu akcentuojama, kad tolesnis dialogas bus vertinamas pagal konkrečius pasiūlymus ir realius veiksmus, o ne vien viešus pareiškimus.

    W. Wendersas plačiai žinomas dėl tokių filmų kaip Wings of Desire, Paris, Texas, Buena Vista Social Club ir Perfect Days. Nastassja Kinski karjerą pradėjo būtent Wrong Move ir vėliau pasirodė filme Paris, Texas, taip pat tapo viena ryškiausių Europos kino aktorių.

  • Škotija grįžta į pasaulio futbolo čempionatą: „Belle and Sebastian“ pristatė neoficialų himną

    Škotija grįžta į pasaulio futbolo čempionatą: „Belle and Sebastian“ pristatė neoficialų himną

    Škotijos futbolo rinktinė po ilgos pertraukos vėl pateko į pasaulio futbolo čempionatą, o šį sugrįžimą netikėtu kultūriniu akcentu pažymėjo Glazgo indie roko grupė „Belle and Sebastian“. Muzikantai pristatė dainą „It Only Takes One Lion“, kuri jau vadinama neoficialiu Tartan Army himnu.

    Škotijos sirgaliams tai – simbolinis momentas: paskutinį kartą komanda pasaulio čempionate žaidė 1998 metais Prancūzijoje. Tuo metu „Belle and Sebastian“ dar tik kilo į platesnį pripažinimą ir netrukus išleido vieną svarbiausių savo albumų „The Boy with the Arab Strap“.

    Daina atsirado po emocijų kupinos atrankos kampanijos, kuri, pasak pranešimų, baigėsi dramatiška pergale prieš Daniją 4:2, lemiamus įvarčius pelnius per teisėjo pridėtą laiką. Kūrinyje susipina grupei būdingas šilumas ir lengva ironija su daugeliui škotų pažįstamu sportiniu laukimu, nusivylimais ir viltimi.

    „Tai asmeniška daina apie tai, ką reiškia penkis dešimtmečius sekti Škotijos rinktinės pakilimus ir nuopuolius“, – sakė grupės lyderis Stuartas Murdochas.

    „Daina bando sutalpinti visos šalies patirtį, kai ji palaiko Škotiją“, – pridūrė jis.

    Futbolo čempionatai seniai peržengė sporto ribas ir tapo popkultūros reiškiniu, o muzika čia vaidina ypatingą vaidmenį. FIFA dar 1990 metais pradėjo šiuolaikinę oficialių turnyro dainų tradiciją, o vėliau pasaulinius hitus sukūrė ir tokie atlikėjai kaip Ricky Martin ar Shakira – jų kūriniai neretai gyvena ilgiau nei pats turnyras.

    Nacionalinių rinktinių keliai įkvėpė ir daugybę kitų dainų: Anglijos sirgaliai turi „Three Lions“, o škotai iki šiol prisimena Del Amitri kūrinį „Don’t Come Home Too Soon“, išleistą prieš 1998 metų čempionatą. Šįkart nuotaika kitokia – Škotija grįžta su nauja sirgalių karta, kuri ankstesnio pasirodymo pasaulio pirmenybėse apskritai nespėjo patirti.

    „Belle and Sebastian“ istorija taip pat siejasi su pastovumu: grupė susikūrė 1996 metais Glazge ir per beveik tris dešimtmečius išleido 12 studijinių albumų. Naujesni jų darbai, tarp jų ir 2023 metais pasirodęs „Late Developers“, leido išlaikyti klausytojų dėmesį, o koncertiniuose turuose grupė vis dažniau mini ankstyvojo laikotarpio sukaktis.

    Kol Škotija ruošiasi startui čempionate, neoficialus himnas tampa dar viena priemone sutelkti sirgalius ir sukurti bendrą emocinį foną prieš rungtynes. Tokie kūriniai neretai tampa ne tik sporto švente lydinčiu garso takeliu, bet ir savotišku kolektyvinės atminties ženklu, ypač šalims, kurioms sugrįžimai į didžiuosius turnyrus pasitaiko retai.

    Šių metų čempionato muzikinis fonas formuojamas ir oficialiai: pranešta, kad FIFA planuoja išleisti 18 kūrinių albumą, skirtą turnyrui, o viena ryškiausių žvaigždžių Shakira kartu su Burna Boy įrašė oficialų 2026 metų pasaulio futbolo čempionato himną „Dai Dai“.

  • Martinas Scorsese gina DI įrankį „FLUX“: kodėl Holivude kilo pasipiktinimas dėl režisieriaus žingsnio

    Martinas Scorsese gina DI įrankį „FLUX“: kodėl Holivude kilo pasipiktinimas dėl režisieriaus žingsnio

    Režisierius Martinas Scorsese atsidūrė aštrėjančių diskusijų apie dirbtinį intelektą kino industrijoje centre. 83 metų kūrėjas viešai parėmė Vokietijoje įsikūrusią bendrovę „Black Forest Labs“ ir jos vaizdų generavimo programą „FLUX“, skirtą idėjoms vizualizuoti prieš filmavimą.

    Bendrovė pranešė, kad M. Scorsese taps jos patarėju, o kartu paviešintas vaizdo įrašas su režisieriaus komentarais. Jo teigimu, įrankis gali padėti greičiau ir aiškiau perteikti kūrybinę viziją komandai, ypač kuriant storyboardus ir ruošiant scenų planavimą.

    Kaip Scorsese aiškina sprendimą

    Režisierius akcentuoja, kad per visą karjerą storyboardus dažniausiai kurdavo pats, tačiau net ir turint aiškią idėją galvoje, ją ne visuomet paprasta tiksliai komunikuoti dailininkams, scenografams ar operatoriui. Pasak jo, DI gali pagreitinti būtent šį etapą ir sumažinti trintį tarp sumanymo ir įgyvendinimo.

    „Dabar šiuo įrankiu galiu aiškiau ir efektyviau pasidalyti tuo, ką įsivaizduoju, su kūrybine komanda“, – sakė Martinas Scorsese.

    Jis taip pat pabrėžė ekonominį aspektą: pasirengimo filmavimui metu laikas tiesiogiai reiškia biudžetą, todėl greitesnis vizualizavimas gali padėti judėti sparčiau neprarandant kokybės. Režisierius teigia jau išbandęs įrankį konkrečioje scenoje ir tai apibūdino kaip kūrybiškai išlaisvinančią patirtį.

    Kodėl kilo kritika ir kaltinimai

    Vis dėlto šis žingsnis sukėlė dalies kino bendruomenės pasipiktinimą. Kritikai teigia, kad vaizdų generavimo modeliai dažnai mokomi iš didžiulių kūrinių rinkinių, o tai kelia autorinių teisių, atlygio ir kūrėjų darbo nuvertinimo klausimus.

    Diskusiją pakurstė ir platesnis nerimas, jog DI įrankiai, net jei pradžioje naudojami tik idėjoms „paspartinti“, ilgainiui gali mažinti užsakymų kiekį storyboardų dailininkams, konceptų kūrėjams bei kitiems priešprodukcijos specialistams. Būtent šios profesijos dažnai dirba projektiniu principu ir yra jautrios rinkos svyravimams.

    „Jis po autobusu pakiša kiekvieną storyboardų dailininką, su kuriuo kada nors dirbo“, – sakė kino dailės skyriaus specialistė Karla Ortiz.

    DI kine: įrankis ar grėsmė?

    M. Scorsese atvejis išryškino seną, bet DI eroje paaštrėjusį klausimą: kur baigiasi technologija kaip pagalbinė priemonė ir kur prasideda kūrybinio darbo pakeitimas. Dalis gynėjų pabrėžia, kad režisierius nekalba apie galutinio turinio generavimą, o tik apie vizualizaciją pasirengimo stadijoje, kai svarbu greitai patikrinti idėjas.

    Kita vertus, net ir toks naudojimas, pasak kritikų, normalizuoja DI įrankius kūrybiniame procese, o aiškios ribos industrijoje dar nėra nusistovėjusios. Holivude šią įtampą sustiprina ir profesinių sąjungų akcentuojamas principas, kad kūryba turi likti orientuota į žmogų, o technologijų diegimas privalo turėti skaidrias taisykles.

    Pastaraisiais metais DI klausimas kine tapo ypač jautrus dėl praktinių pasekmių: nuo skaitmeninių aktorių atvaizdų kontrolės iki scenarijų ir vizualinės medžiagos generavimo. Todėl kiekvienas garsaus kūrėjo pareiškimas ar partnerystė su DI bendrovėmis vertinama ne tik kaip asmeninis pasirinkimas, bet ir kaip signalas industrijai.

    Kol kas vieši pareiškimai nerodo, kad M. Scorsese ketintų kurti DI generuotais vaizdais paremtą filmą ar perkelti technologiją į galutinį kūrinį. Tačiau reakcija į jo patarėjo rolę „Black Forest Labs“ rodo, kad vien priešprodukcijos spartinimo argumentų šiandien nebepakanka, jei neatsakoma į klausimus apie duomenų kilmę, autorines teises ir kūrėjų vietą ateities kino grandinėje.

  • 11 Europos šalių ragina griežtinti Rusijos turistų vizas: siekia vienodų taisyklių Šengene

    11 Europos šalių ragina griežtinti Rusijos turistų vizas: siekia vienodų taisyklių Šengene

    Devynios Europos Sąjungos valstybės kartu su Islandija ir Norvegija didina spaudimą Briuseliui dėl griežtesnių Rusijos piliečiams išduodamų turistinių vizų. Šalys siekia, kad taisyklės būtų vienodos visoje Šengeno erdvėje, o spragos, leidžiančios keliauti atostogauti karo metu, būtų uždarytos.

    Iniciatyvą, artėjant vasaros kelionių sezonui, koordinuoja Švedija. Prie jos prisidėjo Čekija, Danija, Estija, Suomija, Latvija, Lietuva, Nyderlandai ir Lenkija, o taip pat dvi Šengeno valstybės už ES ribų – Islandija ir Norvegija.

    Kodėl vizos vėl atsidūrė dėmesio centre?

    Šalių pasirašytame laiške ES institucijoms teigiama, kad po Rusijos plataus masto agresijos prieš Ukrainą 2022 metais Europos Komisija pateikė gaires, kaip vertinti rusų prašymus dėl vizų. Tačiau praktikoje jos taikomos nevienodai, todėl, pasirašiusiųjų vertinimu, trūksta solidarumo ir nuoseklumo.

    Koalicija argumentuoja, kad skirtinga praktika sukuria nelygias sąlygas valstybėms narėms ir silpnina bendrą ES spaudimą Maskvai. Taip pat pabrėžiama saugumo dimensija, nes Šengeno erdvėje su viza įgijus teisę judėti tampa lengviau keliauti per kelias valstybes.

    „Noriu, kad nebeliktų apsipirkimo savaitgalių. Nenoriu prabangių kelionių į Europą, kol ukrainiečiai žūsta mūšio lauke“, – sakė Švedijos migracijos ir prieglobsčio ministras Johanas Forssellis.

    Kokius skaičius mini šalys?

    Laiške, remiantis Šengeno barometro duomenimis, nurodoma, kad 2023–2025 metais ES išduodamų vizų Rusijos piliečiams skaičius nuosekliai augo. Konkrečios valstybės įvardijamos kaip pavyzdžiai, rodantys, kad didžiosios šalys išlieka pagrindiniais vizų „vartais“.

    2025 metais daugiausia vizų Rusijos piliečiams išdavė Prancūzija – kiek mažiau nei 180 000. Antroje vietoje buvo Italija – kiek mažiau nei 160 000, o trečioje Ispanija – kiek mažiau nei 100 000.

    Kritikai pabrėžia, kad didesni skaičiai gali atspindėti ne politinį pasirinkimą, o paprastą faktą, jog didžiosios šalys priima daugiau prašymų ir turi didesnius konsulinius pajėgumus. Taip pat akcentuojama, kad už karą atsakingi asmenys ir taip yra taikinys sankcijoms, todėl vien turistinių vizų ribojimas nebūtinai yra tiksliausias instrumentas.

    Ką siūloma keisti ir kas toliau?

    Vienuolika šalių ragina ES institucijas siūlyti naujus, teisiškai privalomus vizų ribojimus, stiprinti dabartinių gairių įgyvendinimo stebėseną ir reguliariai teikti suvestinę statistiką. Taip pat siūloma kurti mechanizmą, kuris padėtų nustatyti buvusius Rusijos kovotojus, galinčius kelti riziką saugumui.

    Klausimas aptartas ES teisingumo ir vidaus reikalų ministrų susitikime Liuksemburge, tačiau jis nebuvo oficialiai įtrauktas į darbotvarkę ir sprendimų nepriimta. Vis dėlto koalicija siekia, kad Europos Komisija ir valstybės narės grįžtų prie platesnių diskusijų, kaip suvienodinti praktiką visoje Šengeno erdvėje.

  • Apšaudytas UNIFIL postas Pietų Libane: žuvo taikdarys, dar du sužeisti, aiškinamasi šūvių šaltinis

    Apšaudytas UNIFIL postas Pietų Libane: žuvo taikdarys, dar du sužeisti, aiškinamasi šūvių šaltinis

    Kas žinoma apie incidentą

    Pietų Libane, netoli Marjayouno, apšaudant Jungtinių Tautų taikdarių bazę žuvo UNIFIL misijos karys, dar du taikdariai buvo sužeisti. Jungtinės Tautos pranešė, kad sužeistieji gydomi UNIFIL medicinos punkte ir jų būklė stebima.

    UNIFIL nurodė, kad žuvęs taikdarys buvo Serbijos pilietis. Pasak misijos, po apšaudymo jam buvo suteikta skubi pagalba, vėliau jis sraigtasparniu išgabentas į Beiruto ligoninę, kur nuo patirtų sužalojimų mirė.

    „Tyčiniai išpuoliai prieš taikdarius yra šiurkštūs tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimai ir gali būti laikomi karo nusikaltimais“, – teigiama UNIFIL pareiškime.

    Misija pranešė pradėjusi tyrimą ir kol kas nepateikė galutinės versijos, iš kur buvo šaudoma. UNIFIL taip pat pabrėžė fiksuojanti augantį sviedinių trajektorijų ir smūgių skaičių Pietų Libane bei paragino kuo greičiau stabdyti smurtą.

    Kontekstas: įtampa pasienyje ir paliaubų klausimas

    Incidentas įvyko didėjant susišaudymų ir smūgių intensyvumui Izraelio ir Libano pasienyje, kur aktyvūs „Hezbollah“ kovotojai ir Izraelio kariuomenė. UNIFIL vertinimu, pastaraisiais mėnesiais panašių atakų daugėjo, o dalis jų baigėsi žūtimis.

    UNIFIL pareiškime pabrėžiama, kad dabartiniai susirėmimai vyksta sudėtingoje saugumo aplinkoje, kurioje veikia ir ginkluotos grupuotės, nepriklausančios Libano kariuomenei. Tai didina riziką, kad apšaudymai taps neprognozuojami, o taikdarių bazės atsidurs ugnies zonoje.

    Tuo pat metu buvo pranešta apie sąlyginį Izraelio ir Libano susitarimą dėl paliaubų po derybų JAV, tačiau „Hezbollah“ plane nedalyvavo ir jį atmetė. Po šių pareiškimų Izraelis tęsė smūgius Pietų Libane, o tai mažina galimybes greitai stabilizuoti padėtį.

    Kas yra UNIFIL ir kodėl tai svarbu

    UNIFIL misija sukurta 1978 metais, jos tikslas buvo prižiūrėti Izraelio pajėgų pasitraukimą iš Pietų Libano ir padėti užtikrinti stabilumą pasienyje. Šiandien taikdariai veikia palei vadinamąją Mėlynąją liniją, maždaug 120 kilometrų demarkacijos ruožą, kuris ilgą laiką laikomas buferine zona tarp Libano ir Izraelio.

    Pagal UNIFIL pateikiamus duomenis, misijoje tarnauja apie 7 500 taikdarių iš beveik 50 valstybių, tarp jų yra ir Serbijos karių. Pastaruoju metu UNIFIL patyrė reikšmingų netekčių, o tai atnaujino diskusijas dėl misijos saugumo, mandato ir ateities.

    Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas yra pabrėžęs, kad taikdarių buvimas Libane gali išlikti reikalingas ir pasibaigus dabartiniam mandatui. Vis dėlto tokios idėjos, kaip skelbiama tarptautinėje erdvėje, gali sulaukti pasipriešinimo iš kai kurių šalių, kurios ragina peržiūrėti misijos apimtį ar net ją nutraukti.

    UNIFIL tyrimui tęsiantis, pagrindiniai klausimai lieka atviri: kas tiksliai apšaudė bazę, ar tai buvo tyčinis taikdarių taikinimas ir kokių priemonių bus imtasi taikdarių apsaugai sustiprinti. Nuo šių atsakymų priklausys ne tik misijos operaciniai sprendimai, bet ir platesnė tarptautinės bendruomenės laikysena dėl saugumo pasienyje.

  • Skrydžių Europoje mažėja pirmąkart po pandemijos: kas labiausiai pristabdė keleivių srautus?

    Skrydžių Europoje mažėja pirmąkart po pandemijos: kas labiausiai pristabdė keleivių srautus?

    Pirmas kritimas po atsigavimo

    Europos oro uostuose 2026 metų balandį keleivių srautas, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, sumažėjo 0,7 proc. Tai pirmas metinis kritimas nuo tada, kai rinka po Covid-19 pandemijos buvo įžengusi į spartaus atsigavimo etapą.

    Šiuos duomenis pateikė Europos oro uostų asociacija ACI EUROPE. Nors pokytis nedidelis, organizacija jį vadina svarbiu lūžio tašku, rodančiu, kad augimas vis dažniau susiduria su išoriniais sukrėtimais.

    Kodėl žmonės skraido mažiau?

    ACI EUROPE balandžio rezultatą sieja su kelių veiksnių kombinacija: įtampa ir karinis konfliktas Artimuosiuose Rytuose, dalies Velykų atostogų persikėlimas į kovą ir plataus masto streikai, ypač smarkiai paveikę Vokietijos aviacijos rinką.

    Skrydžių paklausai svarbus ir maršrutų tinklas: didžiausi oro uostai yra labiausiai susieti su tolimaisiais maršrutais bei tranzitu, todėl jautriau reaguoja į geopolitiką, vežėjų tvarkaraščių korekcijas ir sienų kontrolės pokyčius.

    „Nors jau matėme keleivių augimo normalizaciją po stipraus postpandeminio šuolio, geopolitinis nestabilumas dabar dar labiau spaudžia augimą“, – sakė ACI EUROPE generalinis direktorius Olivier Jankovec.

    Kas kilo, o kas smuko?

    Skirtingų šalių rezultatai išsiskyrė. Tarp geriausiai pasirodžiusių ES ir partnerių rinkų minimi Slovakijos oro uostai, kuriuose fiksuotas itin didelis metinis šuolis, taip pat augimas Slovėnijoje, Estijoje, Maltoje ir Lenkijoje.

    Iš didžiųjų rinkų geriausiai laikėsi Ispanija ir Italija, o Vokietija patyrė vieną ryškiausių smukimų. Keleivių apimtys traukėsi ir Jungtinėje Karalystėje bei Prancūzijoje, o didesni kritimai fiksuoti Kipre ir Islandijoje.

    Segmentų pjūvyje labiausiai nukentėjo didžiausi, vadinamieji mega ir didieji oro uostai, nes juose koncentruojasi didžioji dalis Europos jungčių su Artimųjų Rytų kryptimis. Tuo metu vidutiniai ir mažesni oro uostai, kurių maršrutai dažniau apsiriboja Europa, išliko atsparesni.

    EES sistema kelia nerimą

    ACI EUROPE atkreipia dėmesį, kad keleivių patirtį artimiausiais mėnesiais gali apsunkinti ir su Šengeno erdvės atvykimo ir išvykimo sistema susiję sienų kontrolės procesai. Organizacijos vertinimu, net ir esant stabiliai paklausai, operaciniai trikdžiai pasienyje gali tiesiogiai mažinti kelionių patrauklumą ir didinti vėlavimų riziką.

    Pasak Olivier Jankovec, didžiausias artimiausias iššūkis yra užtikrinti lankstumą, kad esant būtinybei būtų galima sumažinti sistemos sukeliamą spaudimą oro uostams ir keleiviams. Jei sprendimų nebus, sutrikimų mastas, jo teigimu, gali didėti.

    „Gera žinia ta, kad bendra paklausa išlieka stipri, o oro linijų pajėgumų korekcijos kol kas ribotos“, – sakė Olivier Jankovec.

  • Prieš išmesdami palėpės dėžes, būtinai patikrinkite: ten gali slėptis vertingas porcelianas

    Prieš išmesdami palėpės dėžes, būtinai patikrinkite: ten gali slėptis vertingas porcelianas

    Prieš išmetant senas dėžes iš palėpės ar sandėliuko, verta skirti kelias minutes jų turiniui peržiūrėti. Tai, kas ilgai atrodė kaip nereikalingas balastas, šiandien gali turėti aiškią kolekcinę ar interjero vertę, ypač jei kalbame apie seną porcelianą.

    Pastaraisiais metais į namus grįžta dėmesys daiktams su istorija, o kartu auga ir susidomėjimas vintažiniais indais. Porceliano servizai vėl naudojami ne tik švenčių stalui, bet ir kaip dekoras lentynose ar vitrinose, ypač kai pasižymi išraiškingais raštais, pasteliais ar puošybos detalėmis.

    Kas šiandien kelia kainą

    Vertę dažniausiai lemia ne vien amžius, o būklė ir komplektiškumas. Įskilimai, nuskilę kraštai, matomi taisymai ar nuvalkioti paauksavimai paprastai smarkiai sumažina pirkėjų susidomėjimą, net jei daiktas vizualiai atrodo patrauklus.

    Ne mažiau svarbu, ar servizas pilnas: puodeliai, lėkštutės, desertinės lėkštės ir kiti priedai. Kolekcininkai dažniau ieško vientisų rinkinių, o pavieniai elementai dažniausiai vertinami kukliau, nebent tai reta detalė, kurios trūksta kitų turimuose komplektuose.

    Žymėjimai apačioje pasako daugiau

    Ant puodelių ar lėkščių dugno esantys ženklai dažnai yra svarbiausia užuomina, padedanti nustatyti kilmę. Gamintojo žymėjimas, serijos ar laikotarpio ženklai gali padėti atskirti masinę gamybą nuo retesnių leidimų ir įvertinti autentiškumą.

    Jei tai servizas, verta patikrinti, ar visi elementai paženklinti vienodai. Skirtingos žymos gali reikšti, kad rinkinys sukomplektuotas iš atskirų dalių, o tai neretai mažina jo patrauklumą kolekcinėje rinkoje.

    Kada verta kreiptis į specialistus

    Didžiausią dėmesį paprastai pritraukia trumpomis serijomis leisti, ranka dekoruoti ar neįprastų formų dirbiniai. Tokie daiktai gali būti paklausesni, tačiau jų vertę geriausia tikslinti atsargiai, nes mados kinta, o interneto skelbimuose nurodomos sumos ne visada atspindi realius sandorius.

    Jei randamas servizas atrodo neįprastas, yra puikios būklės ar turi aiškų gamintojo žymėjimą, praktiška pasikonsultuoti su antikvariatu ar vertintoju. Tai padės suprasti, ar radinį geriau pasilikti, parduoti, ar tiesiog saugiai supakuoti, kad neprarastų vertės.

  • Ši geltona gėlė pakeičia trąšas: sode dar spėsite pasėti geltonąjį lubiną

    Ši geltona gėlė pakeičia trąšas: sode dar spėsite pasėti geltonąjį lubiną

    Geltonasis lubinas vis dažniau minimas kaip paprastas būdas pagerinti dirvos būklę be brangių trąšų. Sodininkai jį naudoja kaip žaliąją trąšą, nes augalas padeda sukaupti maisto medžiagų ir paruošia lysves kitam sezonui.

    Didžiausia geltonojo lubino nauda siejama su ankštinių augalų savybe bendradarbiauti su azotą fiksuojančiomis dirvožemio bakterijomis. Dėl to dalis augalams svarbaus azoto patenka į dirvą, o įterpus žaliąją masę pagerėja humuso sluoksnis ir dirvos gyvybingumas.

    Kaip lubinas gerina dirvą

    Geltonasis lubinas suformuoja gana gilų šaknyną, todėl padeda supurenti suslėgtą dirvą ir gerina jos struktūrą. Tai ypač aktualu sklypuose, kur žemė prastai praleidžia vandenį arba po lietaus linkusi sukietėti.

    Tankiai augantis lubinas greitai uždengia dirvos paviršių, todėl piktžolėms lieka mažiau šviesos ir jos silpniau konkuruoja dėl drėgmės. Vasarą toks žalias kilimas taip pat mažina dirvos įkaitimą ir padeda ilgiau išlaikyti drėgmę.

    Kada sėti ir kaip prižiūrėti

    Geltonąjį lubiną galima sėti nuo pavasario, kai dirva pakankamai sušilusi, iki vėlyvo pavasario, o taip pat ir po ankstyvų daržovių derliaus. Praktikoje tai dažnai daroma vasaros antroje pusėje, kai lysvės laikinai lieka tuščios.

    Sėklos paprastai įterpiamos maždaug 3–4 centimetrų gyliu, o tarp eilučių paliekama apie 15–20 centimetrų. Pasėjus verta lengvai prispausti žemę ir palaistyti, o daigai dažniausiai pasirodo per kelias savaites, jei dirvoje netrūksta drėgmės.

    Šiam augalui tinka saulėta vieta, o jis dažnai neblogai auga ir lengvesnėse, smėlingesnėse dirvose. Dėl to geltonasis lubinas laikomas patogiu pasirinkimu, kai norisi greitai pagerinti skurdesnes lysves.

    Kada įterpti į dirvą

    Jei lubinas auginamas kaip žalioji trąša, jį rekomenduojama įterpti dar iki pilno sėklų subrandinimo. Dažniausiai tai daroma žydėjimo pradžioje arba netrukus po jos, nes tuomet stiebai ir lapai lengviau suyra.

    Įterpus žaliąją masę į dirvą, paprastai palaukiama apie 2–3 savaites, kol prasideda aktyvesnis skaidymasis. Tada lysvės būna tinkamesnės naujiems sodinimams, o dirva gauna papildomų organinių medžiagų.

  • Močiutės stilius grįžta į namus: grandmillennial trendas užkariauja interjerus

    Močiutės stilius grįžta į namus: grandmillennial trendas užkariauja interjerus

    Po metų, kai dominavo šaltas minimalizmas, vis daugiau žmonių ieško namuose jaukumo ir asmeniškumo. Interjero tendencija grandmillennial siūlo grįžti prie klasikinių formų, prisiminimų ir daiktų su istorija, bet juos derinti su šiuolaikiška estetika.

    Šio stiliaus esmė yra ne aklas senų laikų kopijavimas, o kontrastų dermė. Vintage krėslas gali stovėti greta modernaus sofos silueto, o porcelianinis šviestuvas ar raštuota lempa gali tapti akcentu švarių linijų kambaryje.

    Nostalgija su šiuolaikine tvarka

    Grandmillennial gimė kaip reakcija į sterilias, vienodai atrodančias erdves, kuriose trūksta charakterio. Vietoj tuščių lentynų čia atsiranda šeimos relikvijos, sendaikčių turguose rasti radiniai ir klasikinio dizaino detalės, kurios kuria emocinį ryšį.

    Svarbu, kad namai pasakotų gyventojų istoriją, o ne primintų katalogo fotografiją. Dėl to smulkūs netobulumai, tokie kaip natūralūs įbrėžimai, medžio patina ar nelygios glazūros keramika, laikomi privalumu, o ne defektu.

    Klasikiniai baldai vėl madingi

    Stiliuje ypač vertinami tradicinio dizaino baldai: medinės komodos, vitrinos, klasikiniai kavos staliukai ar minkšti foteliai. Dažnai pasirenkami restauruoti, paveldėti arba pritaikyti iš antrų rankų, nes tai leidžia išvengti masinės gamybos vienodumo.

    Toks pasirinkimas dera ir su tvaresnio vartojimo kryptimi, kuri pastaraisiais metais ryškėja visoje Europoje. Ilgaamžiai, atnaujinami daiktai tampa alternatyva greitai kintančioms kolekcijoms ir trumpalaikėms interjero madoms.

    Tekstilė ir detalės kuria nuotaiką

    Grandmillennial interjere daug reiškia tekstilė: dekoratyvinės pagalvėlės, siuvinėtos detalės, užuolaidos, lovatiesės ir pledai. Raštai čia nebijomi, tačiau siekiama balanso, kad erdvė būtų jauki, bet ne perkrauta.

    Dažniausiai pasirenkami gėlių motyvai, languoti audiniai, klasikiniai ornamentai ir skirtingos faktūros, kurios suteikia šilumos. Papildomai veikia ir smulkūs akcentai, pavyzdžiui, rėmeliai su nuotraukomis, keramikinės vazos ar nedideli kolekciniai suvenyrai.

    Įkvėpimo šaltiniu tampa ir kultūrinis paveldas, todėl interjeruose vis dažniau matomi dekoratyvinės porceliano detalės ar istoriniais motyvais paremti audiniai. Būtent dėl šio derinio grandmillennial laikomas vienu iš atsakų į nuovargį nuo vienodų, beasmenių namų.