CP v2

Category: Kultūra

  • Taylor Swift parodė sezono hitą: šie sandalai su plačiais džinsais grįžta į madą

    Taylor Swift parodė sezono hitą: šie sandalai su plačiais džinsais grįžta į madą

    Taylor Swift į sporto rungtynes atvyko su sužadėtiniu Travisu Kelce, o jos įvaizdis netruko atsidurti kamerų ir gerbėjų dėmesio centre. Dainininkė pasirinko dizainerės Stellos McCartney drabužius, tačiau ryškiausiai išsiskyrė avalynė.

    Didžiausią efektą sukūrė juodi aukštakulniai sandalai, derinti su aukšto liemens plačiomis džinsinėmis kelnėmis. Toks duetas jau kurį laiką laikomas vienu universaliausių šiltojo sezono sprendimų, nes vizualiai pailgina siluetą ir leidžia išlaikyti kasdienį patogumą.

    Detalės, kurios kuria prabangą

    Swift avėjo juodus „Elsa Patent“ modelio sandalus, kuriems būdingas kvadratinis atviras priekis ir kelios plonos, lakuotos juostelės. Modelis su sagtimi ir dirželiu ties čiurna suteikia daugiau stabilumo, o neįprastos formos kulnas tampa pagrindiniu akcentu.

    Prie sandalų ji priderino plačias, aukšto liemens džinsines kelnes, juodą topą ir juodą džinsinę bomber stiliaus striukę. Įvaizdį užbaigė juoda „Dior“ rankinė, kuri suteikė deriniui dar daugiau vakarinės nuotaikos.

    Kodėl šis derinys vėl toks populiarus?

    Platesnio silueto džinsai, tokie kaip baggy, balloon ar barrel, šį sezoną išlieka tarp ryškiausių tendencijų, o aukštakulniai sandalai padeda subalansuoti proporcijas. Stiliaus esmė paprasta: masyvesnės kelnės ir grakštesnė avalynė sukuria švarų, modernų vaizdą.

    Šiltuoju metų laiku sandalai dažnai tampa elegantiškesne alternatyva balerinoms ar sportinei avalynei, ypač kai norisi atrodyti puošniau, bet neperkrauti įvaizdžio. Minimalistinis komplektas su topu, plačiais džinsais ir lengvais marškiniais ar lininiais sluoksniais išlieka vienu patikimiausių pasirinkimų.

    Swift stilius rodo aiškią kryptį

    Swift pastaruoju metu vis dažniau renkasi aukštakulnius sandalus ir derina juos tiek su metalo atspalvių detalėmis, tiek su minimalistiniais juodais modeliais. Tai signalizuoja apie aiškią tendenciją: elegancija grįžta, tačiau ji derinama su kasdieniais, lengvai pritaikomais drabužiais.

    Jei ieškote greito būdo atnaujinti garderobą pavasariui ir vasarai, šis derinys veikia beveik visais atvejais. Pakanka vienų gerų juodų sandalų ir tinkamo džinsų silueto, kad net paprasčiausias įvaizdis atrodytų apgalvotas.

  • Jordanijos nepriklausomybės šventėje sužibėjo Rania ir Rajwa: detalė, kurią aptarinėja visi

    Jordanijos nepriklausomybės šventėje sužibėjo Rania ir Rajwa: detalė, kurią aptarinėja visi

    Gegužės 25 dieną Jordanija minėjo 80-ąsias nepriklausomybės metines – tai viena svarbiausių šalies nacionalinių švenčių, kasmet sutraukianti aukščiausius valstybės vadovus ir Hašimitų karališkąją šeimą. Iškilmės siejamos su modernios Jordanijos valstybingumo istorija ir karališkosios dinastijos vaidmeniu ją formuojant.

    Oficialiuose minėjimuose dalyvavo karalius Abdullah II, karalienė Rania, sosto įpėdinis princas Husseinas ir jo žmona princesė Rajwa bei kiti karališkosios šeimos nariai. Greičta greta ceremonijų ir apdovanojimų visuomenės dėmesį tradiciškai patraukė ir tai, kaip šventėje save pristatė monarchijos moterys.

    Rania ir „tylioji diplomatija“

    Karalienė Rania, karaliaus sutuoktine tapusi 1999 metais, jau seniai laikoma viena ryškiausių monarchijų stiliaus ikonų. Jos aprangos pasirinkimai dažnai vertinami ne tik kaip estetika, bet ir kaip subtili žinutė apie Jordanijos tapatybę bei regiono kultūrinį paveldą.

    Pastaraisiais metais ji ne kartą rinkosi tradicijos įkvėptus siluetus, dekoratyvinius siuvinėjimus, kaftanus ar thobe tipo drabužius, kuriuose atsispindi vietos amatų meistrystė. Tokia kryptis mados apžvalgininkų neretai įvardijama kaip tylioji diplomatija, kai per audinius, raštus ir kirpimus komunikuojama valstybės laikysena.

    „Man svarbu, kad oficialiuose renginiuose apranga gerbtų progą ir atspindėtų mūsų kultūrą“, – sakė Rania, kalbėdama apie viešo įvaizdžio svarbą.

    Rajwa suknelė ir labiausiai aptarinėjamas akcentas

    Didelio dėmesio sulaukė ir princesė Rajwa, sosto įpėdinio Husseino žmona, vis dažniau pastebima tarptautinėje žiniasklaidoje. Šventėje ji pasirodė vilkėdama švelnaus, pudrinio melsvumo suknelę, išsiskyrusią minimalistiniu kirpimu, ilgomis rankovėmis ir iki žemės krentančiu sijonu.

    Įvaizdžiui modernumo suteikė asimetriška pelerinos tipo detalė ir subtilūs drapiravimai ties liemeniu, sukūrę elegantišką, bet neperkrautą siluetą. Papuošalai buvo parinkti santūriai, tačiau išraiškingai, o didžiausių diskusijų sukėlė rankinė, tapusi vakaro akcentu.

    Rajwa pasirinko „Bottega Veneta“ modelį „Knot Minaudière“, atpažįstamą pagal metalinį užsegimą, primenantį mazgą. Šio tipo rankinės dažnai siejamos su aukščiausio lygio protokoliniais renginiais ir karališkųjų šeimų garderobu, o jų kaina paprastai siekia kelis tūkstančius eurų.

    Šių metų Jordanijos nepriklausomybės minėjimas dar kartą parodė, kad monarchijos įvaizdis kuriamas ne vien kalbomis ir ceremonijomis. Rania nuosekliai formuoja tradicijos ir šiuolaikiškumo pusiausvyrą, o Rajwa, panašu, vis drąsiau perima šią kryptį ir tampa viena labiausiai stebimų jaunosios kartos karališkųjų šeimų atstovių.

  • Kaimynas gali apskųsti jūsų kompostinę: viena klaida ir gali tekti ją išvežti

    Kaimynas gali apskųsti jūsų kompostinę: viena klaida ir gali tekti ją išvežti

    Kompostavimas kieme daugeliui atrodo paprastas būdas sumažinti šiukšlių kiekį ir pasigaminti trąšų, tačiau praktikoje daugiausia problemų kyla ne dėl pačio komposto, o dėl vietos ir priežiūros. Net ir nedidelė kompostinė, pastatyta netinkamai arba skleidžianti kvapus, gali tapti priežastimi kaimynų skundams ir institucijų patikrinimams.

    Bioatliekos sudaro reikšmingą buitinių atliekų dalį, todėl savivaldybės vis dažniau skatina gyventojus jas tvarkyti vietoje. Dalis savivaldybių taiko rinkliavos lengvatas tiems, kurie kompostuoja, o kai kur gyventojams dalijamos ir nemokamos kompostinės. Vis dėlto lengvata neatleidžia nuo pareigos laikytis statybos ir aplinkosaugos reikalavimų.

    Kur dažniausiai padaroma klaida

    Dažniausia problema yra kompostinės įrengimas per arti kaimyno sklypo ribos ar gyvenamojo namo langų ir durų. Tokiais atvejais net ir tvarkingai prižiūrimas kompostas gali kelti konfliktų, o prastai prižiūrimas greitai tampa kvapų ir vabzdžių židiniu.

    Pagal taikomus reikalavimus mažesnės kompostinės, kurios skirtos buitinėms bioatliekoms ir nėra pramoninio masto, turi būti įrengiamos laikantis nustatytų atstumų. Jeigu kompostinės tūris didesnis, atstumai iki sklypo ribos ir pastatų langų paprastai dar griežtėja, todėl prieš įrengiant verta pasitikrinti savivaldybės bei statybos techninių dokumentų nuostatas.

    Kokios atliekos tinka kompostui

    Į kompostą paprastai galima dėti augalines virtuvės ir sodo atliekas, pavyzdžiui, daržovių ir vaisių likučius, kavos tirščius, arbatžoles, kiaušinių lukštus, nupjautą žolę, lapus, smulkintas šakeles, pjuvenas ar nedažytą popierių. Kad kompostas nesmirdėtų, svarbu išlaikyti pusiausvyrą tarp drėgnų atliekų ir sausų, struktūrą suteikiančių medžiagų.

    Daugiausia bėdų sukelia į kompostą metami netinkami likučiai ir per didelė drėgmė. Jei masė pradeda rūgti, atsiranda aitrus kvapas, pritraukiantis vabzdžius ir graužikus, o tai kaimynams dažniausiai tampa paskutiniu argumentu kreiptis į atsakingas institucijas.

    Ką gali padaryti kaimynas

    Jei iš kompostinės sklinda intensyvus kvapas, matomas kenkėjų antplūdis arba įrenginys įrengtas akivaizdžiai netinkamoje vietoje, kaimynas gali kreiptis į savivaldybę ar kitas priežiūros institucijas. Praktikoje tai gali baigtis patikrinimu ir reikalavimu pašalinti pažeidimus.

    Kraštutiniais atvejais gali būti nurodyta kompostinę perkelti į kitą vietą arba ją išvis pašalinti iš sklypo. Todėl saugiausia dar prieš įrengiant įsivertinti atstumus, pasirinkti nuošalesnę vietą, naudoti dangtį ar uždarą kompostinę ir reguliariai prižiūrėti turinį, kad nekiltų kvapų problema.

  • Ši vaistinės priemonė per kelias dienas suminkština kulnus: svarbu vienas ingredientas

    Ši vaistinės priemonė per kelias dienas suminkština kulnus: svarbu vienas ingredientas

    Šylant orams daugelis prisimena atvirą avalynę, tačiau kartu išryškėja ir dažna problema: išsausėję, šiurkštūs, suragėję kulnai. Nors pedikiūras gali padėti greitai, kasdienei priežiūrai dažnai pakanka paprastesnės priemonės iš vaistinės.

    Dermatologijoje viena dažniausiai rekomenduojamų veikliųjų medžiagų pėdų odai yra šlapalas. Jis vertinamas dėl gebėjimo sulaikyti drėgmę raginiame odos sluoksnyje ir švelniai minkštinti suragėjusias vietas, todėl pėdos greičiau tampa glotnesnės.

    Kas svarbiausia renkantis kremą?

    Kasdienai įprastai tinka kremai, kuriuose šlapalo koncentracija yra apie 10–15 proc. Toks kiekis paprastai pakankamai drėkina ir minkština, bet nėra pernelyg agresyvus jautresnei ar įtrūkusiai odai.

    Aukštesnės koncentracijos priemonės, pavyzdžiui, apie 30 proc., gali veikti intensyviau keratolitiškai, todėl ne visiems jos tinka naudojant kasdien. Jei oda sudirgusi, yra gilesnių įtrūkimų ar perštėjimas, didesnė koncentracija gali sukelti nemalonų pojūtį.

    Kaip naudoti, kad būtų efektas?

    Kremą su šlapalu patogiausia tepti vakare ant švarios, sausos odos plonu sluoksniu. Norint sustiprinti efektą, nakčiai galima užsimauti plonas medvilnines kojines, kurios padeda priemonei geriau išsilaikyti ant odos.

    Jei pėdos itin sausos, kelias dienas kremą galima naudoti du kartus per dieną: ryte ir vakare. Svarbiausia yra reguliarumas, nes drėkinamasis poveikis labiausiai pasireiškia tada, kai oda kasdien gauna pastovią priežiūrą.

    Kada verta kreiptis į specialistą?

    Jeigu kulnų įtrūkimai gilūs, kraujuoja, atsiranda paraudimas, skausmas ar infekcijos požymiai, vien kosmetinės priežiūros gali nepakakti. Taip pat verta pasitarti su gydytoju, jei įtariamas pėdų grybelis, egzema ar cukrinis diabetas, nes pėdų priežiūros taktika tuomet skiriasi.

    Kasdienė rutina, tinkamas kremo pasirinkimas ir švelni priežiūra dažnai leidžia pasiekti pastebimą pokytį per kelias dienas, o ilgainiui sumažina naujo suragėjimo riziką. Pėdoms taip pat padeda patogi avalynė ir kojinių medžiagos, kurios mažina trintį bei prakaitavimą.

  • Kiek druskos dėti į mažai sūdytus agurkus? Ši proporcija gelbsti nuo klaidų

    Kiek druskos dėti į mažai sūdytus agurkus? Ši proporcija gelbsti nuo klaidų

    Mažai sūdyti agurkai pavyksta tada, kai sūryme tiksliai suderintas druskos ir vandens santykis. Per mažai druskos dažniausiai lemia blankų skonį ir didesnę gedimo riziką, o per didelis kiekis greitai „nuneša“ į įprastų raugintų, aštresnių agurkų pusę.

    Virtuvėje dažniausiai naudojama ir universalia laikoma taisyklė yra paprasta: vienam litrui vandens reikia vieno nubraukto valgomojo šaukšto druskos. Svarbu, kad šaukštas būtų nubrauktas, nes skirtumas tarp nubraukto ir kaupto šaukšto gali akivaizdžiai pakeisti skonį ir fermentacijos eigą.

    Geriausiai tinka nejoduota akmens druska, skirta rauginimui ir konservavimui. Joduota ar įvairiais priedais papildyta druska gali pakeisti skonį, o itin smulki druska su priešsukibimo medžiagomis kartais neigiamai veikia sūrymo skaidrumą ir bendrą rezultatą.

    Šaltas ar šiltas sūrymas?

    Agurkus galima užpilti tiek atvėsintu, tiek šiltu sūrymu, tačiau verdančio vandens geriau vengti. Per karštas užpilas gali suminkštinti agurkus ir jie praras traškumą, kurio dažniausiai ir tikimasi iš mažai sūdytų.

    Jei norisi greitesnio efekto, tinka šiltesnis, bet ne verdantis vanduo: druska greičiau ištirpsta, o fermentacija startuoja sparčiau. Naudojant atvėsintą ar šaltą virintą vandenį procesas paprastai užtrunka ilgiau, tačiau skonis išlieka švelnus ir tolygus.

    Kaip rauginti, kad nepavyktų minkšti

    Agurkai sūryme turi būti visiškai apsemti, todėl praverčia nedidelė lėkštutė ar švarus paslėgimas, kad jie neiškiltų į paviršių. Indą geriau dengti ne sandariai, nes rūgimo metu išsiskiria dujos, o per stipriai užsukus dangtį gali kilti slėgis.

    Šiltoje virtuvėje mažai sūdyti agurkai dažnai būna valgomi po 24–48 valandų, o po maždaug 3 dienų skonis tampa ryškesnis ir rūgštesnis. Norint sustabdyti tolesnį rūgimą, pasiekus patinkantį skonį verta perkelti indą į šaldytuvą, nes šaltis fermentaciją gerokai sulėtina.

    Dažniausios minkštumo priežastys yra peraugę ar nebešvieži agurkai, per karštas užpilas, per mažai druskos ir tai, kad agurkai kyšo virš sūrymo. Traškumą taip pat padeda išlaikyti priedai, turintys natūralių rauginių medžiagų, pavyzdžiui, krieno ar serbentų lapai.

  • Dažna nakvynės pasirinkimo klaida: ją padarę galite parsivežti namo blakių

    Dažna nakvynės pasirinkimo klaida: ją padarę galite parsivežti namo blakių

    Vasaros atostogoms vis dažniau nakvynę renkamės internetu, todėl sprendimą neretai lemia gražios nuotraukos, vieta ir kaina. Tačiau viena dažna klaida gali baigtis itin nemalonia staigmena, kuri sugadina poilsį ir vėliau pareikalauja daug laiko bei išlaidų.

    Didžiausia rizika kyla tuomet, kai ignoruojami svečių atsiliepimai ir neįvertinami net menkiausi signalai apie blakes. Šie kraujasiurbiai parazitai gali atsirasti ir tvarkinguose, gerai prižiūrimuose būstuose, o didelė svečių kaita tik padidina tikimybę, kad jie bus atnešti su bagažu ar drabužiais.

    Pirmieji požymiai dažniausiai pasimato ryte: odos niežėjimas, smulkūs paraudę taškeliai ant rankų ar kojų. Įkandimai neretai išsidėsto linija ar kelių taškų seka, o kai kuriems žmonėms reakcija būna ryškesnė, kitiems beveik nepastebima, todėl problema gali būti atpažįstama ne iš karto.

    Atvykus į nakvynės vietą verta atlikti paprastą, bet labai svarbų patikrinimą: pakelti čiužinį ir apžiūrėti lovos rėmą, siūles, kraštus bei kampus. Taip pat verta atkreipti dėmesį į smulkias tamsias dėmeles, kurios gali būti blakių palikti pėdsakai, ir į vietas aplink minkštus baldus bei tekstilę.

    Pastebėjus įtartinus požymius, saugiausia iš karto prašyti pakeisti kambarį ar būstą arba reikalauti pinigų grąžinimo. Kuo ilgiau delsiama, tuo didesnė tikimybė parsivežti blakių į namus, o tuomet jau gali prireikti profesionalios dezinfekcijos.

    Grįžus po įtartinos nakvynės rekomenduojama visus drabužius ir audinius iš karto skalbti aukštoje temperatūroje, o tai, ko negalima skalbti karštai, laikyti šaltyje kelias paras. Taip pat patariama nelaikyti lagaminų miegamajame ir kuo greičiau iškraustyti bei sutvarkyti daiktus, kad rizika namuose sumažėtų iki minimumo.

  • Lieknas liemuo po 60-ies? 6 paprasti pratimai namuose be šuolių, įrangos ir skausmo sąnariams

    Lieknas liemuo po 60-ies? 6 paprasti pratimai namuose be šuolių, įrangos ir skausmo sąnariams

    Kodėl po 60-ies liemuo „plečiasi“?

    Vyresniame amžiuje kūno sudėjimas keičiasi net ir tuomet, kai svoris atrodo panašus kaip anksčiau. Mažėja raumenų masė, lėtėja medžiagų apykaita, o riebalai dažniau kaupiasi pilvo srityje, todėl liemens apimtis didėja.

    Didelę įtaką daro hormoniniai pokyčiai, ypač po menopauzės, kai sumažėja estrogenų kiekis. Dėl to organizmas linkęs kaupti daugiau vadinamųjų visceralinių riebalų pilvo ertmėje, kurie siejami su didesne metabolinių sutrikimų rizika.

    Prie pokyčių prisideda ir natūraliai silpnėjantys gilieji liemens raumenys, atsakingi už laikyseną ir stabilumą. Kai „korsetas“ iš vidaus silpsta, liemuo atrodo mažiau išryškintas net ir be didelių svorio šuolių.

    Pratimai be šuolių ir brangios įrangos

    Jei kelių ar klubų sąnariai jautresni, tinka mažo poveikio judesiai, kuriuos galima atlikti namuose. Jie padeda suaktyvinti liemens raumenis, gerina pusiausvyrą ir mažina riziką pervargti dėl per intensyvių treniruočių.

    Lėto tempo liemens pasukimai į abi puses stiprina įstrižinius pilvo raumenis ir gerina stuburo paslankumą. Svarbu judėti kontroliuojamai, be staigių trūkčiojimų, o jei reikia, pratimą galima atlikti sėdint ant stabilios kėdės.

    Žingsniavimas vietoje, keliant kelius kiek aukščiau, suaktyvina pilvo presą ir pagerina kraujotaką, tačiau neapkrauna sąnarių kaip šuoliukai. Judesį verta derinti su rankų darbu, kad įsijungtų daugiau raumenų grupių.

    Pratimai su kėde tinka tiems, kuriems sunkiau išlaikyti pusiausvyrą. Sėdint galima atlikti švelnius pasisukimus, kelio kėlimą link liemens ar šoninius palinkimus, išlaikant tiesią nugarą ir ramų kvėpavimą.

    Lėti šoniniai palinkimai stovint arba atsirėmus į sieną padeda stiprinti liemens šonus ir gerina laikyseną. Judesys turi vykti tiesia kryptimi, vengiant pasilenkimo į priekį, kad nereikėtų kompensuoti nugara.

    Giliųjų raumenų aktyvavimas per kvėpavimą yra vienas saugiausių būdų stiprinti pilvo „korsetą“. Įkvepiant pilvas atpalaiduojamas, o iškvepiant švelniai įtraukiamas, tarsi bambą artinant prie stuburo.

    Kasdienis ėjimas išlieka vienu efektyviausių pasirinkimų vyresniame amžiuje, nes padeda kontroliuoti svorį ir gerina širdies bei kraujagyslių sistemos būklę. Dar geresnis variantas daugeliui yra šiaurietiškas ėjimas, kuris įtraukia viršutinę kūno dalį ir dažnai sumažina apkrovą keliams.

    Ką daro klaidos ir kas padeda rezultatams?

    Dažna klaida yra per greitas tempas ir noras „padaryti kuo daugiau“ per trumpą laiką. Vyresniame amžiuje geriau veikia lėtesni, tikslūs judesiai, nes taip lengviau įtraukti giliuosius raumenis ir išvengti skausmo.

    Ne mažiau svarbi ir pastovi rutina, nes atsitiktinės treniruotės retai keičia liemens apimtį ar laikyseną. Net 10–20 minučių judesio kelis kartus per savaitę gali duoti apčiuopiamą naudą, jei tai tampa įpročiu.

    Vien pratimų liemeniui dažnai neužtenka, jei trūksta bendro kasdienio aktyvumo ir mitybos disciplinos. Vyresniame amžiuje ypač svarbu pakankamai baltymų, daržovių ir skaidulų, taip pat kokybiškas miegas, nes stresas ir miego stoka blogina hormonų pusiausvyrą.

    Jei yra lėtinių ligų, skausmų ar svaigsta galva, saugiausia pasitarti su šeimos gydytoju ar kineziterapeutu, kuris parinks tinkamą krūvį. Toks sprendimas padeda išvengti traumų ir užtikrina, kad judėjimas duotų realią naudą, o ne trumpalaikį diskomfortą.

  • Kaip išsirinkti pavasario batus: šios klaidos po pasivaikščiojimo baigiasi kelių ir nugaros skausmu

    Kaip išsirinkti pavasario batus: šios klaidos po pasivaikščiojimo baigiasi kelių ir nugaros skausmu

    Pavasarį norisi vaikščioti daugiau, tačiau netinkamai parinkti batai dažnai greitai primena apie save: atsiranda pėdų nuovargis, kelių maudimas ar įtampa juosmens srityje. Specialistai pabrėžia, kad avalynė veikia ne tik komfortą, bet ir eisenos biomechaniką, todėl ilgainiui gali didinti apkrovas sąnariams ir stuburui.

    Dažna klaida renkantis batus yra orientuotis vien į išvaizdą ar lengvumą. Vaikščiojimui skirta avalynė turi padėti pėdai dirbti stabiliai: tvirtai laikyti kulną, neleisti pėdai „plaukioti“ bate ir kartu nespausti. Jei pėda prastai stabilizuojama, kūnas pradeda kompensuoti, o tai gali atsiliepti keliams, klubams ir nugarai.

    Stabilumas ir amortizacija: reikia balanso

    Vienas paplitusių mitų – kad geriausi yra patys minkščiausi, storiausi padai. Iš tiesų per kietas padas menkai slopina smūgį, o per minkštas gali sukurti nestabilumo jausmą ir paskatinti netikslius judesius, ypač nelygesnėse dangose. Tinkamiausia yra amortizacija, kuri slopina smūgį, bet išlaiko kontrolę ir atramą.

    Praktiškai tai reiškia, kad padas turi natūraliai lankstytis ties pėdos priekiu, bet nebūti „išsileidęs“ per visą ilgį. Kulnas turėtų remtis stabiliai, o bato konstrukcija – padėti išlaikyti kryptį žingsnio metu. Tokios savybės ypač aktualios vyresniems žmonėms, kai sąnariai jautriau reaguoja į perkrovas.

    Per siauras priekis ir netinkamas aukštis

    Per siauri batai ilgainiui keičia eiseną: spaudžiami pirštai priverčia pėdą ieškoti „patogesnės“ padėties, o tai iškraipo judesio grandinę aukštyn. Dėl to po ilgesnio pasivaikščiojimo gali atsirasti ne tik nutrynimai, bet ir kelių ar juosmens diskomfortas. Priekyje turi likti pakankamai vietos pirštams, tačiau batas neturi būti per laisvas.

    Dar vienas aspektas – bato aukštis. Visai plokščia, plona avalynė ne visiems tinka ilgiems pasivaikščiojimams, kaip ir aukšti, kieti kulnai ar nestabilios platformos. Dažniausiai geriau pasiteisina žemas, stabilus pakilimas, kuris nepakeičia laikysenos nenatūraliai ir leidžia žingsniuoti ritmingai.

    Ką tikrinti parduotuvėje, kad neprašautumėte

    Matavimasis turi būti ne formalumas: vien keli žingsniai gali neparodyti problemos, kuri išryškėja po 20–30 minučių. Patartina pasimatuoti batus popiet ar vakare, kai pėdos būna šiek tiek didesnės. Reikėtų įvertinti, ar kulnas nekyla, ar niekas nespaudžia pirštų zonoje ir ar žingsnis išlieka natūralus.

    Svarbi ir vidpadžio kokybė: jis turėtų suteikti atramą, bet ne „susmegti“ iškart. Jei naudojate ortopedinius vidpadžius, verta rinktis modelius su išimamu vidpadžiu ir pakankama vidaus erdve, kad pėda nebūtų suspausta. Taip pat nereikėtų kliautis idėja, kad batai „prasinešios“: vaikščiojimo avalynė patogi turi būti nuo pirmo karto.

    Jei po pasivaikščiojimų kartojasi kulnų, kelių, klubų ar apatinės nugaros dalies skausmas, tai dažnai yra signalas, kad avalynė netinkamai paskirsto krūvį. Tokiu atveju verta peržiūrėti ne tik bato dydį, bet ir stabilumą, pado savybes bei pėdai paliekamą erdvę.

  • Karščio banga gegužę: kaip rengtis į biurą, kad atrodytumėte tvarkingai ir jaustumėtės vėsiau

    Karščio banga gegužę: kaip rengtis į biurą, kad atrodytumėte tvarkingai ir jaustumėtės vėsiau

    Gegužė daugelyje Europos vietų pasiekė neįprastai aukštas temperatūras, o karščio bangos vis dažniau prasideda dar prieš kalendorinę vasarą. Žmonėms, dirbantiems biuruose, tai tampa ne tik savijautos, bet ir aprangos dilema: kaip neperkaisti, bet išlikti profesionaliems.

    Mados ir įvaizdžio ekspertai sutaria, kad karštyje svarbiausia mažinti šilumos kaupimąsi ir leisti kūnui kvėpuoti. Tai reiškia laisvesnius siluetus, natūralesnius audinius ir apgalvotą avalynę, kuri atitiktų darbo vietos taisykles.

    Kas veikia per karščius

    Pirmas principas paprastas: laisvesni drabužiai padeda cirkuliuoti orui, todėl kūnas vėsta efektyviau. Net ir konservatyvesnėse darbovietėse dažnai galima rinktis mažiau prigludusius švarkus, platesnes kelnes ar midi ilgio sijonus, kurie atrodo tvarkingai, bet neapsunkina.

    Trumpesni drabužiai taip pat gali būti biuro aprangos dalis, jei išlaikomas saikas. Specialistai pataria vengti itin trumpų šortų ar sijonų ir rinktis labiau struktūruotus, pritaikytus modeliui variantus, kurie atrodo dalykiškai ir nekelia nepatogumų susitikimuose.

    Audiniai ir spalvos: mažiau sintetikos

    Didžiausia klaida karštyje yra rinktis audinius, kurie sulaiko šilumą ir drėgmę. Natūralūs pluoštai, tokie kaip linas ar medvilnė, paprastai geriau praleidžia orą, o sintetinės medžiagos dažniau sukelia prakaitavimą ir diskomfortą.

    Ne mažiau svarbi ir spalva: tamsūs drabužiai sugeria daugiau šilumos, todėl karščio bangos dienomis praktiškesni yra balti, smėlio, kreminiai ar šviesiai pasteliniai tonai. Jei norisi ryškesnio akcento, rekomenduojama rinktis šviesesnius atspalvius, kurie išlaiko gaivos įspūdį.

    Avalynė ir sluoksniavimas biure

    Avalynę karštyje norisi supaprastinti iki šlepečių, tačiau biure tai retai laikoma tinkamu pasirinkimu. Ekspertai pataria rinktis tvarkingas sandales, espadriles ar lengvus loafer tipo batus, o jei darbo vietoje galioja griežtesnės taisyklės, saugiausias sprendimas yra uždara, bet lengva avalynė.

    Dar viena problema yra nevienoda temperatūra: lauke gali būti alinantis karštis, o biure veikti kondicionierius. Dėl to praverčia sluoksniavimas, pavyzdžiui, lengvas švarkelis ar plonas megztinis, kurį patogu nusivilkti ir vėl apsivilkti, kai keičiasi aplinka.

    „Karštą dieną biuro aprangoje svarbiausia rasti balansą: leisti kūnui kvėpuoti, bet išlikti tvarkingiems ir tinkamiems susitikimams“, – sako įvaizdžio ekspertė.

    Galiausiai verta nepamiršti ir praktinių detalių, kurios dažnai išryškėja tik dienai įsibėgėjus: šviesesni apatiniai po plonesniais audiniais, gerai priglundantis, bet nevaržantis liemenėlės ar marškinėlių pasirinkimas ir drabužiai, kurie neatskleidžia daugiau, nei norėtųsi atsistojus ar pasilenkus.

  • Matthew Perry mirties byla: asistentui skirta 3 metų bausmė už ketamino tiekimą ir injekcijas

    Matthew Perry mirties byla: asistentui skirta 3 metų bausmė už ketamino tiekimą ir injekcijas

    Los Andželo teismas skyrė trejų metų laisvės atėmimo bausmę aktoriaus Matthew Perry gyvenusiam asistentui Kennethui Iwamasa. Byloje nustatyta, kad jis buvo vienas pagrindinių žmonių, padėjusių gauti nelegalaus ketamino ir prisidėjusių prie lemtingos perdozavimo grandinės.

    Prokuratūra teismui nurodė, kad K. Iwamasa atliko vadinamojo tarpininko vaidmenį ir paskutinėmis aktoriaus gyvenimo dienomis asmeniškai suleido jam nuo šešių iki aštuonių ketamino injekcijų. Jis pripažino kaltę dėl sąmokslo platinti ketaminą, kai tai baigėsi mirtimi.

    K. Iwamasa buvo įdarbintas kaip nuolatinis asistentas, kuriuo aplinka pasitikėjo tikėdamasi, kad jis padės aktoriui išlaikyti blaivumą. Vis dėlto tyrimas atskleidė priešingą vaizdą: būtent jis, pasak kaltinimo, tapo žmogumi, kuris ne stabdė priklausomybę, o ją palaikė.

    Teisme – ginčas dėl atsakomybės

    Beveik tris valandas trukusiame posėdyje daug dėmesio skirta klausimui, kiek darbuotojas gali būti laikomas atsakingu, kai aptarnauja įtakingą asmenį, turintį priklausomybės problemų. Teismui buvo pristatytas argumentas, kad lojalumas darbdaviui negali pateisinti neteisėtų veiksmų, kurie kelia tiesioginę grėsmę gyvybei.

    „Jo lojalumas ponui Perry buvo svarbiausias“, – sakė K. Iwamasa advokatas Alanas Eisneris.

    Tačiau aktoriaus ilgametė verslo vadovė ir jo palikimo administratorė Lisa Ferguson tvirtino, kad kaltinamasis sąmoningai didino savo įtaką aktoriaus gyvenime. Pasak jos, jis esą stūmė šalin žmones, galėjusius padėti kontroliuoti priklausomybę, įskaitant blaivumo programų palydovus ir medicinos personalą.

    „Tu esi pabaisa, kuri jį nužudė“, – sakė L. Ferguson.

    Paskutinės dienos ir įkalčių naikinimas

    Bylos medžiagoje teigta, kad K. Iwamasa buvo paskutinis žmogus, matęs Matthew Perry gyvą, o vėliau būtent jis rado aktorių mirusį sūkurinėje vonioje. Teismas taip pat išgirdo, kad pradžioje asistentas neigė savo vaidmenį ir naikino įkalčius.

    Vėliau, praėjus keliems mėnesiams, jis sudarė susitarimą su prokurorais ir tapo svarbiu liudytoju prieš kitus asmenis, siejamus su nelegaliu ketamino tiekimu. Tyrime minėta, kad jis bendradarbiavo su bendrininkais, tarp jų ir gydytoju Salvadoru Plasencia, kuris, pasak kaltinimo, parodė, kaip atlikti injekcijas.

    Šis nuosprendis iš esmės užbaigia platesnį baudžiamąjį persekiojimą penkių asmenų atžvilgiu, kurie, kaip teigta, įvairiais būdais prisidėjo prie aplinkybių, pasibaigusių aktoriaus mirtimi. Matthew Perry mirė 2023 metų spalio 28 dieną.