CP v2

Category: Kultūra

  • Kodėl patyrę daržininkai prie agurkų sėja krapus: triukas, galintis sumažinti kenkėjus ir bėdas

    Kodėl patyrę daržininkai prie agurkų sėja krapus: triukas, galintis sumažinti kenkėjus ir bėdas

    Agurkai laikomi vienomis reikliausių daržo kultūrų: jiems reikia šilumos, nuolat drėgnos, bet ne permirkusios dirvos ir derlingo pagrindo. Tačiau svarbu ir tai, kas auga šalia, nes kaimynystė gali padėti stabilizuoti mikroklimatą ir sumažinti kenkėjų spaudimą.

    Vienas dažniausiai minimų augalų šalia agurkų yra krapai. Ši pora dera ne tik virtuvėje: tinkamai pasėti krapai gali prisidėti prie natūralesnės apsaugos, ypač jei nenorite dažnai naudoti cheminių priemonių.

    Kaip krapai padeda agurkams

    Didžiausia krapų nauda pasireiškia tada, kai jie pradeda žydėti. Krapų žiedynai pritraukia naudingus vabzdžius, kurie minta arba parazituoja dalį darže plintančių kenkėjų, todėl bendra jų gausa gali mažėti.

    Tokie naudingų vabzdžių lankytojai dažnai siejami su amarų ir kitų smulkių kenkėjų kontrolės grandine. Kuo daugiau biologinės įvairovės lysvėje, tuo didesnė tikimybė, kad pusiausvyra bus palankesnė augalams, o ne kenkėjams.

    Vis dėlto svarbu suprasti, kad krapai nėra stebuklinga priemonė nuo visų problemų. Agurkai ir toliau reikalaus reguliaraus laistymo, šilumos, maistingos dirvos bei dėmesio grybinėms ligoms, ypač kai oras drėgnas, o augalai auga tankiai.

    Kur ir kaip sėti krapus

    Krapus patikimiausia sėti tiesiai į dirvą, nes jie jautrūs persodinimui. Praktika rodo, kad geriausia juos įkurdinti lysvės pakraščiuose ar atskiromis „salelėmis“ tarp agurkų, kad būtų arti, bet nekonkuruotų dėl vietos.

    Per tankiai pasėti krapai gali pabloginti oro judėjimą prie žemės, o tai agurkams nepalanku, nes padidėja ilgai užsilaikančios drėgmės rizika. Jei agurkai auginami ant atramų, vietos planavimas paprastesnis, o jei jie driekiasi žeme, tarpai turi būti didesni ir dėl patogesnio derliaus rinkimo.

    Dažniausios klaidos, kurios kainuoja derlių

    Viena dažniausių klaidų yra per gausus krapų išsėjimas ir neperretinimas. Tuomet augalai konkuruoja dėl vandens ir maisto medžiagų, o tankmė gali dar labiau padidinti drėgmę tarp lapų.

    Kita klaida yra tikėjimas, kad vien krapai išspręs kenkėjų problemą. Ilgalaikę naudą dažniausiai duoda priemonių visuma: sėjomaina, pažeistų lapų šalinimas, saikingas tręšimas, pastovi stebėsena ir laistymas pagal orus.

    Agurkų ir krapų derinys gali tapti paprastu būdu sustiprinti lysvės ekosistemą, ypač mažesniame darže. Tinkamai suvaldžius tankį ir drėgmę, šis duetas gali padėti augalams jaustis stabiliau viso sezono metu.

  • Shakira pristatė 2026 metų Pasaulio futbolo čempionato himną: kada pasirodys Dai Dai?

    Shakira pristatė 2026 metų Pasaulio futbolo čempionato himną: kada pasirodys Dai Dai?

    Kolumbijos popžvaigždė Shakira pristatė naują dainą „Dai Dai“, kuri turėtų tapti oficialiu 2026 metų FIFA Pasaulio futbolo čempionato himnu. Visas kūrinys bus išleistas gegužės 14 dieną, o iki tol atlikėja pasidalijo maždaug minutės trukmės vaizdo įrašu.

    Trumpą ištrauką Shakira paviešino socialiniuose tinkluose, ją įrašė Marakanos stadione Rio de Žaneire. Šis pristatymas sutapo su atlikėjos pasirodymais Brazilijoje, kur ji pastaruoju metu vėl pritraukė didelį gerbėjų dėmesį.

    Dainoje „Dai Dai“ Shakira dainuoja angliškai ir ispaniškai, o prie projekto prisijungė Nigerijos atlikėjas Burna Boy. Pavadinimas siejamas su itališka skatinimo fraze, kuri laisvai gali būti suprantama kaip raginimas palaikyti ar skatinti.

    Ketvirtas Shakiros FIFA projektas

    „Dai Dai“ taps jau ketvirtu Shakiros muzikiniu projektu, susijusiu su FIFA turnyrais. Ji anksčiau pasirodė su daina „Hips Don’t Lie“ 2006 metų pasaulio čempionato kontekste ir atliko oficialų 2010 metų čempionato Pietų Afrikoje himną „Waka Waka (This Time for Africa)“.

    2014 metais Shakira taip pat buvo siejama su turnyro muzika, o daina „La La La“ skambėjo varžybų uždarymo ceremonijoje. Tokie projektai FIFA čempionatuose paprastai tampa ne tik sporto, bet ir pasaulinės popkultūros įvykiu, kai muzika naudojama turnyro identitetui stiprinti.

    Kada startuoja 2026 metų čempionatas?

    2026 metų FIFA Pasaulio futbolo čempionatas vyks Jungtinėse Valstijose, Meksikoje ir Kanadoje. Turnyro pradžia numatyta birželio 11 dieną, o finalinis etapas turėtų tęstis iki liepos 19 dienos.

    FIFA čempionatų himnai dažnai kuriami taip, kad tiktų didžiulėms stadionų auditorijoms ir transliacijoms, todėl juose derinami kelių kalbų tekstai bei skirtingų regionų muzikinės įtakos. „Dai Dai“ atveju toks pasirinkimas matomas ir per dvikalbę Shakiros partiją, ir per Burna Boy dalyvavimą.

  • Briuselio KFDA festivalis: su ribotu biudžetu sujungia dvi Belgijos bendruomenes ir pasaulio sceną

    Briuselio KFDA festivalis: su ribotu biudžetu sujungia dvi Belgijos bendruomenes ir pasaulio sceną

    Briuselyje prasidedantis Kunstenfestivaldesarts (KFDA) kasmet tampa reta erdve, kurioje vienu metu susitinka flamandų ir prancūzakalbių Belgijos bendruomenės. Festivalis, skaičiuojantis jau 31-uosius metus, į Europos scenos menų sezoną įžengia anksčiau nei garsieji Avinjono ir Edinburgo festivaliai.

    Šių metų programoje numatyta daugiau nei 170 scenos menų pasirodymų, o meninei kūrybai skirtas biudžetas siekia apie 1 000 000 eurų. Tai išsiskiria dabartiniame Europos kultūros finansavimo fone, kai daugelyje šalių pastaraisiais metais juntami nuoseklūs biudžetų mažinimai.

    Organizatorių teigimu, modelis laikosi ant kelių atramų: palyginti nedidelių erdvių kaštų Briuselyje, dalies vietų suteikimo be nuomos mokesčio ir koprodukcijų su partneriais už Belgijos ribų. Tokia schema leidžia ne tik atsivežti žinomus vardus, bet ir realiai prisidėti prie naujų kūrinių atsiradimo, kurių premjeros rengiamos būtent festivalio metu.

    Tarptautinė programa ir premjeros

    Programoje pristatomi skirtingų šalių teatro, šokio ir tarpdisciplininio meno kūrėjai, tarp jų ir Europoje dar nematyti menininkai. KFDA kryptingai išlaiko tarptautiškumą, todėl festivalyje greta skambių pavardžių atsiranda vietos ir naujiems balsams, kuriems tokia platforma dažnai tampa šuoliu į platesnę rinką.

    Prie tarptautinės programos prisideda ir partnerystės su institucijomis bei festivaliais įvairiuose regionuose. Bendri projektai mažina finansinę riziką ir užtikrina, kad kūriniai turėtų ilgesnį gyvenimą nei vienas rodymas, nes vėliau keliauja į kitas scenas.

    Kalbų įvairovė kaip festivalio principas

    Belgijos realybėje, kur flamandų ir valonų bendruomenės turi atskiras kultūros finansavimo sistemas ir skirtingas politines tradicijas, KFDA išsiskiria bendra parama iš abiejų pusių. Festivalio metu šis bendras finansavimas virsta praktiška „paliaubų“ erdve, kurioje skirtingos auditorijos susitinka ne per politines diskusijas, o per meną.

    Festivalis nuosekliai palaiko daugiakalbystę scenoje, o pasirodymai pritaikomi įvairiai auditorijai titruojant. Organizatorių teigimu, tai didelis techninis ir žmogiškasis darbas, tačiau jis laikomas kertiniu, kad tarptautinė programa būtų prieinama tiek vietos bendruomenėms, tiek svečiams.

    Spektakliai apie globalią įtampą

    Šių metų programa taip pat reflektuoja pasaulines įtampas ir žmogaus teisių temas. Keli kūriniai nagrinėja nelaisvės, cenzūros ir politinio spaudimo patirtis, o teatras ir šiuolaikinis performansas čia pristatomi kaip erdvė kalbėti apie ribojamas laisves ir jų kainą.

    Vienu ambicingiausių projektų įvardijamas tailandiečių režisieriaus Apichatpongo Weerasethakulo darbas, rodomas sakralinėje erdvėje Briuselio centre. Tokie pasirinkimai pabrėžia KFDA strategiją išnaudoti netradicines vietas ir kurti patirtį, kuri tampa ne vien spektakliu, bet ir miesto maršrutu žiūrovui.

    KFDA kasmet pritraukia apie 30 000 lankytojų, o jo įtaka dažnai matuojama ne vien bilietais, bet ir tuo, kiek naujų kūrinių gauna startą bei kiek bendrų projektų užsimezga tarp skirtingų šalių institucijų. Kultūros sektoriui Europoje susiduriant su finansiniu spaudimu, tokio masto festivalis su ribotu biudžetu tampa ir praktiniu pavyzdžiu, kaip išlaikyti tarptautiškumą neprarandant vietinio jautrumo.

  • Baltieji rūmai sukritikavo Marką Hamillą dėl DI įrašo apie Donaldą Trumpą: kalba apie grėsmes

    Baltieji rūmai sukritikavo Marką Hamillą dėl DI įrašo apie Donaldą Trumpą: kalba apie grėsmes

    Baltieji rūmai viešai sukritikavo aktorių Marką Hamillą po jo socialiniuose tinkluose paskelbto įrašo, kuriame buvo matomas, kaip teigiama, DI sugeneruotas vaizdas su Donaldu Trumpu kape. Administracija pareiškė, kad tokio pobūdžio turinys gali kurstyti realias saugumo grėsmes.

    Reaguodamas į įrašą, Baltųjų rūmų komunikacijos kanalas X platformoje aktorių pavadino „sergančiu žmogumi“ ir tikino, jog panaši retorika esą prisideda prie įtampos didėjimo. Pranešime taip pat priminta, kad pastaraisiais metais prieš prezidentą buvo fiksuoti pasikėsinimų bandymai.

    Markas Hamillas, geriausiai žinomas dėl Luke’o Skywalkerio vaidmens, vaizdą paskelbė „Bluesky“ tinkle. Prie jo buvo pateiktas užrašas, o vėlesniame tekste aktorius rašė, kad norėtų, jog Trumpas gyventų pakankamai ilgai, kad patirtų politinę nesėkmę, būtų patrauktas atsakomybėn ir viešai įvertintas dėl, jo teigimu, padarytų pažeidimų.

    Vėliau aktorius įrašą ištrynė ir patikslino, kad jo mintis nebuvo linkėti mirties. „Iš tiesų linkėjau priešingai nei mirties, bet atsiprašau, jei kam nors vaizdas pasirodė netinkamas“, – sakė Markas Hamillas.

    DI vaizdai politikoje tampa rizika

    Šis incidentas dar kartą atkreipė dėmesį į problemą, su kuria vis dažniau susiduria viešoji erdvė: DI sugeneruoti vaizdai leidžia greitai sukurti įtikinamai atrodančius, bet klaidinančius ar provokuojančius vaizdus. Net kai tokios iliustracijos pateikiamos kaip satyra, jos gali būti interpretuojamos pažodžiui ir tapti dezinformacijos ar grasinimų katalizatoriumi.

    Vakarų valstybėse artėjant rinkimams daugėja diskusijų dėl griežtesnio politinės reklamos ir manipuliatyvaus turinio ženklinimo. Socialiniai tinklai bando plėsti taisykles, tačiau praktikoje DI turinio aptikimas ir greitas reagavimas išlieka sudėtingas, ypač kai įrašai plinta per kelias platformas.

    „Žvaigždžių karų“ motyvai Baltuosiuose rūmuose

    Tekste prisimintos ir ankstesnės situacijos, kai pats Trumpas ar jo aplinka dalijosi „Žvaigždžių karų“ stilistiką imituojančiais vaizdais. Tokie įrašai ne kartą sulaukė kritikos iš kino gerbėjų dėl simbolikos ir konteksto nesupratimo, o socialiniuose tinkluose virto ginčais dėl politinės komunikacijos ribų.

    Pastarasis konfliktas su Marku Hamillu, kurio karjera glaudžiai siejama su šia kino saga, parodė, kaip greitai popkultūros ženklai ir DI turinys gali tapti politinės kovos įrankiu. Tuo pat metu jis sustiprino klausimą, kur baigiasi satyra ir prasideda turinys, galintis būti vertinamas kaip grasinantis ar skatinantis smurtą.

  • Auksu ir brangakmeniais puoštos relikvijos Bavarijoje: kodėl katakombų šventieji vis dar kelia šiurpą?

    Auksu ir brangakmeniais puoštos relikvijos Bavarijoje: kodėl katakombų šventieji vis dar kelia šiurpą?

    Pietų Vokietijoje, Bavarijos Bad Štafelšteino apylinkėse esančioje Banz vienuolyno bažnyčioje lankytojus pasitinka neįprastas reginys: keturi skeletai, apgaubti šilku, nėriniais ir nusagstyti auksu bei sidabru. Šios relikvijos, vadinamos Vincenzius, Valerius, Benedictus ir Felix Benedictus, čia atkeliavo iš Romos XVII amžiaus pabaigoje ir XVIII amžiuje.

    Bažnyčios tradicija teigia, kad tai ankstyvųjų krikščionių kankinių palaikai, rasti Romos katakombose. Tačiau istorikai pabrėžia, jog daugelio vadinamųjų katakombų šventųjų tapatybės šiandien sunkiai patikrinamos, nes dalis palaikų buvo iškelti iš nepažymėtų kapų, o jų kilmę neretai patvirtindavo to meto bažnytinės institucijos sprendimai.

    Vietos dvasininkai aiškina, kad šių relikvijų puošnumą nulėmė ne vien pagarba mirusiesiems, bet ir epochos nuotaikos. Po Trisdešimties metų karo Vokietijoje tvyrojo masinių netekčių ir ligų atmintis, o baroko estetika tapo būdu tikintiesiems suteikti vilties ir bent simboliškai atsverti kasdienybės žiaurumą.

    „Tai buvo baisus metas, o per baroką žmonės bandė atverti vartus į dangų, todėl viskas buvo kuriama taip gražiai“, – sakė kunigas Walteris Riesas.

    Bažnyčios prižiūrėtoja Anita Gottschlich pripažįsta, kad reginys daug kam atrodo šiurpus, tačiau būtent dėl to jis ilgam įstringa atmintyje. Pasak jos, vyresni lankytojai, vaikystėje matę šiuos eksponuojamus palaikus, sugrįžę dažnai pirmiausia klausia apie vadinamuosius šventuosius kūnus.

    Katakombų šventieji nėra išskirtinai Banz vienuolyno reiškinys: panašių stiklinėse vitrinose ar karstuose eksponuojamų relikvijų galima rasti ir kitose barokinėse katalikų bažnyčiose Bavarijoje, taip pat kaimyninėse šalyse. Istoriškai tokios relikvijos kėlė bendruomenių prestižą, stiprino piligrimystės tradicijas ir tapdavo svarbia vietos religinių praktikų dalimi.

    Siekiant išlaikyti išskirtinumo įspūdį, kai kuriose bažnyčiose relikvijos didžiąją metų dalį būna uždengtos. Banz vienuolyno bažnyčioje jos dažniau atveriamos ypatingomis progomis, pavyzdžiui, Visų Šventųjų dieną, kai tikintieji ir smalsuoliai kviečiami iš arti pamatyti iš katakombų atkeliavusius simbolius, primenančius apie mirtį, tikėjimą ir viltį.

  • Davidui Attenborough sukanka 100: nuo pirmųjų BBC laidų iki įtakingiausio gamtos balso Europoje

    Davidui Attenborough sukanka 100: nuo pirmųjų BBC laidų iki įtakingiausio gamtos balso Europoje

    Gamtos dokumentikos legenda seras Davidas Attenborough švenčia 100-ąjį gimtadienį. Per daugiau nei septynis dešimtmečius jis tapo vienu atpažįstamiausių balsų pasaulyje, o jo pasakojimai daugeliui atvėrė gamtos grožį ir trapumą.

    Karjera televizijoje prasidėjo 1952 metais, kai jis prisijungė prie BBC kaip jaunas prodiuseris. Nuo nespalvotų transliacijų laikų jis prisidėjo prie gamtos istorijos laidų proveržio, o vėliau dirbo ir su ankstyvais spalvotos televizijos sprendimais, pakeitusiais žiūrovų patirtį Europoje.

    Attenborough filmuota medžiaga vedė žiūrovus į atokiausius Žemės kampelius: nuo atogrąžų miškų iki vandenynų gelmių. Kartu su mokslininkais ir filmavimo komandomis jis padėjo išpopuliarinti naujus gyvūnų elgsenos fiksavimo metodus, leidusius užfiksuoti kadrus, kurių anksčiau praktiškai nebuvo įmanoma parodyti.

    Ne tik pasakotojas, bet ir perspėjantis balsas

    Pastaraisiais dešimtmečiais jo dėmesys vis dažniau krypsta į klimato kaitą, biologinės įvairovės nykimą ir vandenynų būklę. Attenborough akcentuoja, kad vien grožėtis planeta nebepakanka, o sprendimai turi būti paremti mokslu ir politine valia.

    Ši žinutė sutapo su platesnėmis Europos ir pasaulio tendencijomis: vis griežtesniais klimato tikslais, diskusijomis dėl iškastinio kuro atsisakymo ir didėjančiu dėmesiu ekosistemų atkūrimui. Gamtos dokumentika, ilgą laiką laikyta pramoginiu žanru, tapo ir svarbia visuomenės švietimo priemone.

    Kodėl jo įtaka išliko tokia didelė?

    Žiūrovai dažnai išskiria jo ramų, smalsų pasakojimo toną ir gebėjimą sudėtingus reiškinius paaiškinti paprastai. Būtent tai padėjo sukurti pasitikėjimą, o daugeliui žmonių jis tapo autoritetu, formavusiu požiūrį į gamtos apsaugą.

    Net ir sulaukęs 100 metų, Attenborough išlieka aktyvus viešojoje erdvėje, primindamas, kad sprendimų langas siaurėja, o kiekviena prarasta rūšis ar sunaikinta buveinė yra negrįžtamas praradimas. Jo jubiliejus tampa proga prisiminti, kaip stipriai vienas pasakotojas gali pakeisti visuomenės santykį su planeta.

  • Agurkų tiek, kad nebespėjama rinkti: sodo triukas, kuris užkariauja mažus sklypus ir balkonus

    Agurkų tiek, kad nebespėjama rinkti: sodo triukas, kuris užkariauja mažus sklypus ir balkonus

    Agurkų auginimas vertikaliai pastaraisiais metais sparčiai populiarėja ir tarp mėgėjų, ne tik šiltnamiuose. Šis būdas leidžia sutaupyti vietos, palengvina priežiūrą ir dažnai padeda gauti stabilesnį derlių net mažame darže ar balkone.

    Tradicinėje lysvėje agurkų stiebai greitai išsikeroja į šalis, todėl užima daug ploto, o vaisiai neretai slepiasi po lapais. Pakėlus augalus ant atramų, lapija geriau apšviečiama, o agurkus lengviau pastebėti ir laiku nuskinti, kad jie neperaugtų.

    Dar vienas svarbus privalumas – švaresni ir rečiau pažeidžiami vaisiai. Agurkai nebeguli ant drėgnos žemės, todėl mažėja puvinių rizika, ypač šiltomis vasaros dienomis, kai vaisiai bręsta itin sparčiai.

    Mažiau ligų ir lengvesnis laistymas

    Agurkai jautrūs grybinėms ligoms, o rizika didėja, kai lapai ilgai išlieka šlapi po lietaus ar laistymo. Vertikalus auginimas pagerina oro cirkuliaciją tarp stiebų, lapai greičiau išdžiūsta, todėl ligų tikimybė gali sumažėti.

    Laistant svarbiausia išlaikyti tolygią drėgmę: dirva neturi nei perdžiūti, nei užmirkti. Praktikoje patikimiausia laistyti ryte arba vakare ir vandenį pilti tiesiai prie šaknų, stengiantis nešlapinti lapų.

    Kokios atramos tinka agurkams

    Dažniausias sprendimas – sodo tinklas, įtemptas tarp tvirtų kuolų. Patogiai auginti, kai konstrukcijos aukštis siekia apie 1,5–2 metrus: tokiame aukštyje augalai turi erdvės kopti, o skynimas išlieka patogus.

    Mažesniuose plotuose tinka bambukinės lazdelės, medinės grotelės ar virvės, pritvirtintos prie rėmo. Svarbiausia, kad atrama būtų stabili ir atlaikytų augalo masę bei sunokusių vaisių svorį, ypač derliaus piko metu.

    Kaip prižiūrėti ir formuoti augalus

    Vertikaliai auginami agurkai auga greitai, todėl stiebus tenka reguliariai pririšti arba nukreipti, kad nelūžtų. Kai kurie daržininkai taip pat pašalina žemiausius šoninius ūglius, kad augalas geriau vėdintųsi ir energiją skirtų derėjimui.

    Agurkai yra reiklūs maisto medžiagoms ir intensyviai jas ima iš dirvos, todėl be papildomo maitinimo derlius gali smukti. Dažnai rekomenduojama naudoti kompostą ir kalio turinčias trąšas, nes kalis svarbus vaisių formavimuisi ir augalo atsparumui.

    Renkantis veislę vertikaliam auginimui verta ieškoti tokių, kurios formuoja ilgesnius ūglius ir yra atsparesnės ligoms. Ypač aktualus atsparumas miltligei ir kitoms grybinėms infekcijoms, kurios drėgnais sezonais gali greitai išplisti.

  • „Commerzbank“ žada didesnį pelną ir atleis 3 000 darbuotojų: atsakas į „UniCredit“ perėmimo planus

    „Commerzbank“ žada didesnį pelną ir atleis 3 000 darbuotojų: atsakas į „UniCredit“ perėmimo planus

    Vokietijos bankas „Commerzbank“ pranešė planuojantis atsisakyti dar 3 000 darbo vietų ir kartu smarkiai kelti pelno tikslus. Banko pertvarka įvardijama kaip tiesioginis atsakas į Italijos grupės „UniCredit“ siekį perimti kontrolę.

    Frankfurte įsikūręs kreditorius teigia, kad iki 2030 metų pajamos turėtų augti iki 16,8 mlrd. eurų, o grynasis pelnas pasiekti 5,9 mlrd. eurų. Tokiais skaičiais bankas bando įtikinti rinką, kad gali didinti vertę savarankiškai, be perėmimo.

    „Mūsų nauji tikslai atspindi ambicingą ir kartu patikimą augimą, o bet kokia alternatyva turi būti lyginama su tuo“, – sakė „Commerzbank“ vadovė Bettina Orlopp.

    Numatomi atleidimai paliestų apie 8 proc. iš maždaug 38 000 banko darbuotojų. Pertvarkos kaštus „Commerzbank“ vertina apie 450 mln. eurų, o didesnį efektyvumą tikisi pasiekti ir plačiau taikydama dirbtinį intelektą procesų automatizavimui.

    „UniCredit“ šią savaitę pateikė oficialų savanorišką akcijų mainų pasiūlymą visoms „Commerzbank“ akcijoms. Pasiūlymu Vokietijos bankas įvertintas kiek mažiau nei 35 mlrd. eurų.

    „UniCredit“ į „Commerzbank“ dairėsi jau kurį laiką: 2024 metais įsigijo didelį akcijų paketą iš Vokietijos valstybės, o vėliau jį didino pirkdama rinkoje. Pasiekus ribą, kuri pagal Vokietijos perėmimų taisykles įpareigoja teikti formalų pasiūlymą, italų bankas tai ir padarė.

    Šiuo metu „UniCredit“ tiesiogiai valdo apie 26 proc. „Commerzbank“ akcijų, dar apie 4 proc. kontroliuojama per išvestines priemones. Situacija sukėlė nerimą tiek Frankfurte, tiek Berlyne, nes „Commerzbank“ yra antras pagal dydį privatus Vokietijos bankas ir svarbus finansavimo šaltinis šalies smulkiajam bei vidutiniam verslui.

    „Commerzbank“ teigia, kad perėmimas nėra būtinas, o „UniCredit“ planus vadina nepakankamai apibrėžtais ir keliančiais reikšmingų įgyvendinimo rizikų. Vis dėlto bankas palieka erdvės deryboms, jei akcininkams būtų pasiūlyta patraukli priemoka, o svarbiausi strategijos elementai būtų išsaugoti.

    Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas viešai rėmė „Commerzbank“ poziciją, pabrėždamas, kad šaliai reikia stiprių bankų, tačiau ne kiekvienas perėmimas yra pageidautinas. Žiniasklaidoje taip pat svarstoma, ar federalinė valdžia galėtų didinti savo dalį „Commerzbank“, kur dabar valdo apie 12 proc. akcijų.

    Bankas primena, kad 2026 metų pirmąjį ketvirtį uždirbo 913 mln. eurų grynojo pelno ir tai buvo geriausias ketvirčio rezultatas nuo 2011 metų. Šie skaičiai naudojami kaip argumentas, kad pertvarka ir griežtesni tikslai gali būti alternatyva perėmimui.

  • Musztardinis hitas užkariauja namus, bet dizaineriai įspėja: ši spalva gali „suvalgyti“ erdvę

    Musztardinis hitas užkariauja namus, bet dizaineriai įspėja: ši spalva gali „suvalgyti“ erdvę

    Musztardinis atspalvis jau kelis sezonus matomas interjeruose: jis keliauja ant sofų, užuolaidų, pagalvėlių, o vis dažniau ir ant sienų. Nuotraukose toks tonas atrodo jaukus ir modernus, ypač derinamas su medžiu bei tamsesniais akcentais. Tačiau dizaineriai primena, kad realiame būste šis pasirinkimas gali sukurti netikėtą efektą.

    Pagrindinė rizika išryškėja mažesniuose arba prasčiau apšviestuose kambariuose. Musztardinis tonas yra šiltas, bet kartu gana gilus ir sodrus, todėl sugeria daugiau šviesos nei daugelis šviesių neutralių spalvų. Dėl to net ir tvarkingas, erdvus kambarys gali atrodyti ankštesnis ir vizualiai sunkesnis.

    Dažniausiai tai pastebima būstuose, kur natūralios šviesos nėra daug, pavyzdžiui, kambariuose su mažesniais langais ar šiaurine kryptimi. Dieną spalva gali atrodyti švelnesnė, bet vakarėjant, įsijungus šiltą dirbtinį apšvietimą, interjeras neretai pradeda atrodyti pritemęs. Vietoj jaukumo atsiranda sunkumo ir tamsesnio „oro“ įspūdis.

    Kodėl ši spalva keičia nuotaiką?

    Spalva veikia ne tik sienas ar baldus, bet ir tai, kaip matome kitus atspalvius. Musztardinis tonas dažnai suteikia aplinkai gelsvai žemišką atspindį, todėl balta gali pasirodyti labiau kreminė, o pilki tonai praranda švarą ir tampa blankesni. Dėl to net modernūs daiktai kartais ima atrodyti „senstelėję“.

    Interjero specialistai atkreipia dėmesį ir į tai, kad prie tokio fono gali kisti odos tonas. Vakare, esant šiltam apšvietimui, veidas gali atrodyti pavargęs ar papilkėjęs, ypač jei patalpoje trūksta papildomų šviesos šaltinių. Tai viena priežasčių, kodėl sodrūs geltoni tonai ne visada tinka erdvėse, kuriose daug laiko praleidžiama bendraujant.

    Kur musztardinis tikrai tinka?

    Didelėse, gerai apšviestose erdvėse musztardinis atspalvis gali atrodyti elegantiškai ir „brangiai“, ypač greta natūralių medžiagų. Jis dera su šviesiu medžiu, smėlio, rusvais ir kitais šiltais neutraliais tonais, o interjerui suteikia charakterio. Tokiose patalpose spalva dažniau tampa akcentu, o ne problema.

    Vis dėlto mažesniuose kambariuose saugesnė strategija yra šį toną palikti detalėms. Vienas fotelis, pledas, pora pagalvėlių ar vaza gali suteikti šilumos, bet neužgoš erdvės. Be to, akcentus lengviau pakeisti, kai keičiasi mados arba norisi atnaujinti namus be remonto.

    Ką daryti prieš dažant sienas?

    Prieš nusprendžiant dažyti visą sieną ar kelias sienas musztardiniu atspalviu, verta spalvą išbandyti realiomis sąlygomis. Specialistai pataria nudažyti mažą plotą ir stebėti jį skirtingu paros metu, nes spalva ryškiai kinta priklausomai nuo šviesos. Tai ypač svarbu, jei kambaryje vyrauja tamsūs baldai ar sunkūs audiniai.

    Jeigu tikslas yra jaukumas, bet nenorisi rizikuoti, dažnai geriau rinktis šviesesnius, „prigesintus“ tonus. Švelni alyvuoginė, šiltas smėlinis ar lengvas karamelės atspalvis gali duoti panašų šilumos pojūtį, bet palikti daugiau šviesos ir erdvės įspūdžio. Taip interjeras atrodo aktualus ilgiau, net ir pasikeitus tendencijoms.

  • Hantaviruso atvejai laive MV Hantius: keleiviai pasakoja, kas vyksta prieš evakuaciją Europoje

    Hantaviruso atvejai laive MV Hantius: keleiviai pasakoja, kas vyksta prieš evakuaciją Europoje

    Keleiviai laive MV Hantius, kuriame fiksuoti hantaviruso atvejai, pasakoja, kad situacija laive šiuo metu rami, o kasdienybė iš dalies grįžo į įprastas vėžes. Du Prancūzijos piliečiai Julia ir Rolandas laiške žiniasklaidai teigė nematantys panikos ir ragino neperdėti įtampos.

    Pasak jų, po anksčiau užsikrėtusių keleivių evakavimo psichologinė našta daugeliui sumažėjo. Keleiviai tvirtina, kad naujų patvirtintų atvejų nepaskelbta, nors kai kurie įtariami susirgimai dar tikrinami, o laivo įgula laikosi nustatytų saugumo taisyklių.

    Laive vis dar taikomi ribojimai: bendrose erdvėse privalomos kaukės, bendraujama mažomis grupėmis ir laikantis atstumo. Maitinimas organizuojamas valgomojo zonoje su griežtesne srautų kontrole, siekiant mažinti artimą kontaktą.

    Evakuacija ir institucijų veiksmai

    Julia ir Rolandas nurodė, kad su keleiviais palaikomas nuolatinis ryšys, o Prancūzijos institucijos yra įsitraukusios į situacijos valdymą. Anot jų, suteikti pagalbos kontaktai, įskaitant ir psichologinės pagalbos galimybes, o su piliečiais dirba krizės valdymo specialistai.

    Laivas, išplaukęs iš Ušuajos balandžio 1 dieną ir plaukęs Žaliojo Kyšulio kryptimi, dabar artėja prie Tenerifės, kur planuojama švartuotis ir pradėti likusių keleivių evakuaciją. Anksčiau iš laivo buvo išgabenti keli užsikrėtę asmenys, o pranešimuose minimos ir mirtys, susijusios su protrūkiu.

    Ką žinome apie hantavirusą?

    Hantavirusai dažniausiai plinta nuo graužikų, o žmogus užsikrečia įkvėpęs dalelių iš išdžiūvusių išskyrų, rečiau per tiesioginį kontaktą. Kai kurie šio viruso tipai gali sukelti sunkias būkles, įskaitant kvėpavimo nepakankamumą, todėl ankstyvas simptomų atpažinimas ir medicininė priežiūra yra kritiškai svarbūs.

    Nors apie konkretų užsikrėtimo kelią laive kol kas viešai skelbiama nedaug, tokiose situacijose paprastai vertinami keli scenarijai: galimas kontaktas su užteršta aplinka, rizikingos vietos laive, taip pat keleivių judėjimo ir sąlyčio grandinės. Sveikatos institucijos paprastai akcentuoja, kad rizika plačiajai visuomenei priklauso nuo viruso tipo ir nuo to, ar fiksuojamas perdavimas tarp žmonių.

    Ne prabangus kruizas, o ekspedicija

    Keleiviai pabrėžia, kad MV Hantius nėra tipinis prabangus kruizinis laivas. Jų teigimu, tai labiau mokslinė ir pažintinė ekspedicija, subūrusi gamtos ir istorijos entuziastus, įskaitant ornitologus, geografus, botanikus ir jūrų žinduolių tyrėjus.

    Kol laivas artėja prie Europos, sprendimai dėl evakuacijos tempo ir apimties priklausys nuo sveikatos patikrų rezultatų ir uosto tarnybų parengties. Keleiviams rekomenduojama laikytis įgulos nurodymų, riboti kontaktus, stebėti savijautą ir nedelsiant pranešti apie simptomus.