CP v2

Category: Kultūra

  • Treneriai įspėja 40+ moteris: šis pratimas keičia kūną greičiau nei kardio ir dietos

    Treneriai įspėja 40+ moteris: šis pratimas keičia kūną greičiau nei kardio ir dietos

    Po 40 metų daugeliui moterų svoris ima kristi lėčiau, o riebalai dažniau kaupiasi pilvo srityje. Specialistai tai sieja su natūraliai mažėjančia raumenų mase ir hormoniniais pokyčiais per perimenopauzę bei menopauzę, kurie gali bloginti jautrumą insulinui ir didinti uždegiminius procesus.

    Vien tik griežta mityba ar ilgos kardio treniruotės ne visada duoda norimą rezultatą, nes mažėjant raumenims krenta ir bazinė medžiagų apykaita. Dėl to kūnas sudegina mažiau energijos net ramybės būsenoje, o svorio metimas tampa vis labiau varginantis.

    Treneriai ir sporto medicinos rekomendacijos vis dažniau akcentuoja jėgos treniruotes kaip efektyviausią kryptį moterims po 40-ies. Jėgos pratimai skatina raumenų augimą arba bent jau padeda jį išsaugoti, o kartu stiprina kaulus ir mažina traumų riziką, kuri didėja mažėjant kaulų mineraliniam tankiui.

    Jėgos treniruotės organizme sukelia mikropažeidimus raumenų skaidulose, o atsistatymo metu kūnas sunaudoja papildomos energijos. Be to, raumenų audinys yra metaboliškai aktyvesnis nei riebalinis, todėl didesnė raumenų masė dažnai reiškia ir didesnį energijos poreikį kasdien.

    Dažniausiai rekomenduojami baziniai viso kūno pratimai, įdarbinantys dideles raumenų grupes: pritūpimai su svoriu, mirties trauka, atsispaudimai, dubens kėlimai, spaudimas virš galvos su hanteliais. Pradedančiosioms patariama išmokti taisyklingos technikos su treneriu arba kineziterapeutu ir tik tada nuosekliai didinti krūvį.

    Daugumai žmonių pakanka 2–3 jėgos treniruočių per savaitę, paliekant laiko atsistatymui. Įprasta treniruotę sudaryti iš apšilimo, pagrindinės dalies ir atvėsimo su tempimo pratimais, o intensyvumą kelti palaipsniui, kad organizmas prisitaikytų ir mažėtų perkrovos rizika.

    Rezultatams svarbi ir mityba: po treniruotės raumenų atsistatymui reikalingi baltymai, o vyresniame amžiuje jų poreikis dažnai būna didesnis. Ne mažiau reikšmingi miegas, streso valdymas ir pakankamas skysčių vartojimas, nes jie tiesiogiai veikia alkio signalus, atsistatymą ir bendrą savijautą.

    Ekspertai pabrėžia, kad tikslas neturėtų būti greitas svorio kritimas bet kokia kaina. Tvariausias kelias po 40-ies dažniausiai yra derinys: reguliarus jėgos krūvis, saikingas aerobinis aktyvumas, balansuota mityba ir nuoseklumas, kuris per kelis mėnesius dažnai duoda labiau matomų pokyčių nei trumpalaikės dietos.

  • 5 populiarūs pusryčių pasirinkimai, kurie gali gadinti medžiagų apykaitą: ko vengti ryte

    5 populiarūs pusryčių pasirinkimai, kurie gali gadinti medžiagų apykaitą: ko vengti ryte

    Ryte organizmas po nakties yra ypač jautrus tam, ką suvalgome pirmiausia: tai gali paveikti sotumą, energijos lygį ir cukraus kiekio kraujyje svyravimus visai dienai. Mitybos specialistai pabrėžia, kad daug pridėtinio cukraus ir mažai baltymų bei skaidulų turintys pusryčiai dažnai lemia greitą alkį ir potraukį saldumynams.

    Vienas dažniausių prastų pasirinkimų yra saldūs kepiniai ir desertiniai pusryčiai, pavyzdžiui, bandelės, spurgos ar saldūs blynai. Tokie produktai paprastai turi daug greitai įsisavinamų angliavandenių, todėl cukraus kiekis kraujyje pakyla staigiai, o vėliau neretai seka ir ryškus energijos kritimas.

    Ne mažiau apgaulingi gali būti pusryčių dribsniai, granola ir panašūs mišiniai, kurie reklamuojami kaip turintys skaidulų ar vitaminų. Praktikoje dalis jų yra stipriai perdirbti ir saldinti, todėl sotumo suteikia trumpam, o reguliariai renkantis tokį variantą didėja rizika nuolat persivalgyti per dieną.

    Vaisiai yra vertingi, tačiau vien tik vaisiai pusryčiams arba vaisiai nevalgius tinka ne visiems. Dėl natūralių cukrų kai kuriems žmonėms ryte gali pasireikšti ryškesni gliukozės svyravimai, o jautresniems virškinimo traktams gali kilti pilvo pūtimas ar diskomfortas, ypač jei trūksta baltymų ir riebalų, kurie lėtina įsisavinimą.

    Dar vienas įprotis, kurį verta pergalvoti, yra itin perdirbtas rinkinys iš skrudintos duonos ir pramoninių mėsos gaminių. Tokiuose produktuose dažnai būna mažiau skaidulų, o daugiau druskos, sočiųjų riebalų ir priedų, todėl ilgainiui toks kasdienis pasirinkimas gali apsunkinti svorio kontrolę ir neigiamai veikti širdies bei kraujagyslių sveikatai svarbius rodiklius.

    Vaisių sultys taip pat dažnai klaidingai laikomos lygiaverte vaisių alternatyva. Skirtingai nei visas vaisius, sultys paprastai turi mažiau skaidulų, todėl cukrūs įsisavinami greičiau, o sotumo jausmas būna menkesnis, net jei kalorijų kiekis išlieka reikšmingas.

    Atskirai minimas ir įprotis gerti juodą kavą nevalgius: daliai žmonių ji gali dirginti skrandį ir provokuoti rėmenį ar refliukso simptomus. Kava taip pat gali turėti įtakos kai kurių mineralų pasisavinimui, todėl jautresniems asmenims praktiškiau ją gerti po pusryčių arba kartu su maistu.

    Norint stabilesnės energijos, dažniausiai rekomenduojama pusryčiuose derinti baltymus, skaidulas ir kokybiškus riebalus, pavyzdžiui, rinktis kiaušinius, natūralų jogurtą be pridėtinio cukraus, ankštines kultūras, pilno grūdo produktus ar daržoves. Toks derinys paprastai ilgiau suteikia sotumo ir padeda išvengti staigių cukraus kiekio kraujyje šuolių.

  • Ši gėlė sode daro stebuklus: naikina kenkėjus, gerina dirvą ir vilioja bites – beveik be priežiūros

    Ši gėlė sode daro stebuklus: naikina kenkėjus, gerina dirvą ir vilioja bites – beveik be priežiūros

    Bitinė facelija, dar vadinama mėlynąja facelija (Phacelia tanacetifolia), sparčiai išpopuliarėjo Europoje kaip augalas, vienu metu atliekantis kelias funkcijas. Ji puošia lysves violetiškai melsvais žiedais, pritraukia apdulkintojus ir kartu gali pagerinti dirvos būklę.

    Tai vienmetis, iš Šiaurės Amerikos kilęs augalas, kuris vidutiniškai užauga iki maždaug 60–80 centimetrų. Paprastai sužydi praėjus kelioms savaitėms po sėjos, o žydėjimas dažnai tęsiasi nuo vasaros pradžios iki ankstyvo rudens, jei sąlygos palankios.

    Didžiausias facelijos privalumas sodininkams yra tai, kad ji laikoma nereiklia ir greitai augančia. Geriausiai jai tinka saulėta vieta ir lengvesnė, laidžiai drenuojama dirva, tačiau ji pakankamai gerai pakelia ir prastesnes sąlygas, jei tik žemė nėra užmirkusi ar labai rūgšti.

    Facelija plačiai sėjama kaip tarpinis pasėlis ir žaliasis pūdymas, nes sukaupia daug žaliosios masės ir padeda „atgaivinti“ dirvą. Įterpta į dirvą ji prisideda prie organinės medžiagos didinimo, o tanki šaknų sistema gali pagerinti dirvos struktūrą ir sumažinti paviršinę eroziją.

    Ne mažiau svarbi jos vertė yra ryškus patrauklumas apdulkintojams: facelijos nektaras ir žiedadulkės vilioja bites bei kitus vabzdžius, todėl ji dažnai rekomenduojama žydinčioms juostoms ir biologinės įvairovės didinimui. Dėl ilgesnio žydėjimo laikotarpio ji gali tapti patikimu maisto šaltiniu tada, kai sode žydinčių augalų būna mažiau.

    Sodinant faceliją dažniausiai siekiama ir praktinės naudos darže. Kaip greitai augantis augalas ji gali uždengti dirvą, slopinti piktžoles ir sumažinti plikų plotų išdžiūvimą, o tai ypač aktualu karštomis, sausesnėmis vasaromis.

    Norint geriausio rezultato, faceliją verta sėti etapais, kad žydėjimas tęstųsi kuo ilgiau. Jei tikslas yra dirvos gerinimas, žaliąją masę patariama įterpti dar ne visiškai peržydėjusią, kad ji greičiau suirtų ir taptų lengviau prieinama dirvožemio mikroorganizmams.

  • Vienas pavasario vejos pjovimo įprotis daro žalą: ekspertai įspėja, kada jokiu būdu nepjauti

    Vienas pavasario vejos pjovimo įprotis daro žalą: ekspertai įspėja, kada jokiu būdu nepjauti

    Pavasarį daugelis skuba pirmą kartą nupjauti veją, tačiau skubėjimas gali brangiai kainuoti. Sodininkystės specialistai pabrėžia, kad netinkamas laikas ir sąlygos lemia nusilpusią velėną, pažeistus ūglius ir lėtesnį atsinaujinimą po žiemos.

    Dažna klaida yra pjauti, kai dirva dar šlapia po lietaus arba ryto rasos, o naktimis pasitaiko šalnų. Ant minkštos, drėgnos žemės ratukai ir batai suspaudžia dirvą, o peiliai labiau plėšo nei pjauna, todėl veja ilgiau gyja ir tampa jautresnė ligoms.

    Pirmąjį pjovimą verta planuoti ne pagal kalendorių, o pagal vejos būklę ir temperatūrą. Paprastai rekomenduojama sulaukti, kol dienomis laikysis bent apie 5–7 laipsnius šilumos, dirva pradžius, o žolė užaugs mažiausiai iki 6 centimetrų, dar geriau iki 7–10 centimetrų.

    Pirmas pjovimas turėtų būti švelnus, nepernelyg trumpinant žolės. Dažniausiai patariama nustatyti pjovimo aukštį maždaug 5–6 centimetrams, kad augalas išlaikytų pakankamai lapų fotosintezei ir greičiau sustiprėtų.

    Ne mažiau svarbu ir paros metas. Pavasarį veją geriausia pjauti tada, kai stiebai sausi, bet nėra kaitrios saulės, todėl dažnai tinkamiausias būna vėlyvas popietės laikas, maždaug tarp 16 ir 18.30 valandos, kai žolė elastingesnė ir iki nakties spėja atsigauti.

    Prieš pirmą pjovimą pravartu išgrėbti ar iššukuoti susikaupusį pernykštį veltinį ir nudžiūvusias žoles. Tai pagerina oro patekimą į dirvą, sumažina drėgmės užsilaikymą velėnoje ir padeda vejai tolygiau atželti.

    Augimo piko metu pavasarį veją dažnai tenka pjauti reguliariai, kad ji tankėtų ir neperaugtų. Švelnus, bet dažnesnis trumpinimas, ypač esant maždaug 7–10 laipsnių temperatūrai, paprastai duoda geresnį rezultatą nei retas ir labai žemas nupjovimas.

  • „Pelių melionas“ užkariauja virtuves: kuo ypatingas meksikietiškas agurkas ir kaip jį valgyti

    „Pelių melionas“ užkariauja virtuves: kuo ypatingas meksikietiškas agurkas ir kaip jį valgyti

    „Pelių melionu“ vadinamas meksikietiškas agurkas (Melothria scabra) pastaruoju metu vis dažniau minimas kaip įdomi, mažai kaloringa daržovė, tinkanti ir užkandžiams, ir konservavimui. Jis atrodo lyg miniatiūrinis arbūzas, tačiau skoniu labiau primena traškų agurką su švelnia rūgštele.

    Augalas kilęs iš Meksikos ir Centrinės Amerikos, o Europoje išpopuliarėjo kaip vadinamoji „naujoji“ daržovė, kurią lengva auginti net ribotoje erdvėje. Dėl vijoklinio augimo ir gausaus derliaus jis dažnai pasirenkamas balkonams bei terasoms, kur gali tapti ir dekoratyviu žaliuojančiu akcentu.

    Mitybos požiūriu meksikietiškas agurkas vertinamas dėl didelio vandens kiekio ir mažo kaloringumo, o kartu suteikia skaidulų. Skaidulos svarbios virškinimui, sotumui ir tolygesniam gliukozės pasisavinimui, todėl tokios daržovės dažnai rekomenduojamos kasdienėje mityboje kaip lengvas priedas prie pagrindinių patiekalų.

    Ši daržovė taip pat turi įvairių mikroelementų ir vitaminų, nors jų kiekiai gali skirtis priklausomai nuo auginimo sąlygų ir brandos. Praktikoje tai reiškia paprastą taisyklę: kuo įvairesnės daržovės lėkštėje, tuo lengviau surinkti platesnį naudingųjų medžiagų spektrą be sudėtingų dietų.

    Kulinarinis panaudojimas itin platus: vaisius galima valgyti žalius, pjaustyti į salotas, dėti į sumuštinius ar serviruoti kaip užkandį šalia humuso ir kitų padažų. Jie tinka ir marinuoti bei rauginti, o dėl tvirtos tekstūros išlieka traškūs, todėl dažnai lyginami su mažais kornišonais.

    Norintiems užsiauginti patiems svarbu žinoti, kad tai šilumą mėgstantis augalas, kuriam reikia atramos ir reguliaraus laistymo, ypač auginant vazone. Įprastai jis pradeda derėti vasarą ir gali auginti vaisius iki rudens, jei tik neįsivyrauja šalnos.

    Specialistai primena, kad jokios atskiros daržovės nereikėtų laikyti stebuklingu produktu: didžiausią naudą duoda bendra mitybos kokybė, pakankamas skaidulų kiekis, įvairūs augaliniai produktai ir subalansuotas energijos suvartojimas. Vis dėlto meksikietiškas agurkas gali tapti paprastu būdu paįvairinti racioną ir atrasti naujų skonių kasdienėje virtuvėje.

  • Erkė įsisiurbė į odą? Štai ką privalote padaryti tuoj pat, kad sumažintumėte riziką

    Erkė įsisiurbė į odą? Štai ką privalote padaryti tuoj pat, kad sumažintumėte riziką

    Erkių aktyvumo sezonas Lietuvoje paprastai suintensyvėja pavasarį, tačiau dėl švelnesnių žiemų įsisiurbimų fiksuojama ir ne sezono metu. Erkė įkandimo metu dažnai nejaučiama, todėl svarbiausia po buvimo gamtoje kuo greičiau apžiūrėti odą ir veikti nedelsiant.

    Erkės gali pernešti kelias žmogui pavojingas infekcijas, dažniausiai minimos Laimo liga ir erkinis encefalitas. Laimo ligą sukelia bakterijos, o erkinį encefalitą virusas, todėl šių ligų prevencija ir gydymas skiriasi: nuo encefalito gali padėti skiepai, o Laimo liga skiepų neturi.

    Grįžus iš miško, parko ar sodo, verta nusiprausti po dušu ir kruopščiai apžiūrėti visą kūną. Dažniausiai erkės įsisiurbia pažastyse, kirkšnyse, kelių linkiuose, už ausų, sprande ir ties plaukų linija, todėl šias vietas svarbu patikrinti ypač atidžiai.

    Pastebėjus įsisiurbusią erkę, ją reikėtų pašalinti kuo greičiau, nes kuo ilgiau ji būna prisitvirtinusi, tuo didesnė dalies infekcijų perdavimo tikimybė. Jei turite, patogiausia naudoti specialų erkių išėmimo įrankį, tačiau tinka ir aštri, dezinfekuota pinceto pora.

    Erkę suimkite kuo arčiau odos ir traukite staigiu, tvirtu judesiu į viršų, nespausdami pilvelio. Ištraukę įkandimo vietą dezinfekuokite, o vėliau įsitikinkite, kad erkė pašalinta visa, nes likusios dalys gali sukelti vietinį uždegimą.

    Svarbu nedaryti kelių klaidų: erkės netepkite aliejumi, kremu ar alkoholiu, nespauskite ir nedeginkite. Tokie veiksmai gali padidinti dirginimą ir apsunkinti saugų pašalinimą, o kai kuriais atvejais padidinti nepageidaujamų reakcijų riziką.

    Po įkandimo kelias savaites stebėkite savijautą ir odą: jei atsiranda plečiantis paraudimas, karščiavimas, galvos skausmas, raumenų ar sąnarių skausmai, silpnumas ar kiti neįprasti simptomai, reikėtų kreiptis į gydytoją. Net jei iškart jaučiatės gerai, simptomai gali pasireikšti vėliau, todėl budrumas po erkės įsisiurbimo yra būtinas.

    Siekiant sumažinti įsisiurbimų tikimybę, rekomenduojama rinktis uždarus drabužius, šviesesnes spalvas, naudoti repelentus ir po kiekvieno pasivaikščiojimo gamtoje atlikti apžiūrą. Erkinio encefalito prevencijai svarbiausia priemonė yra skiepai, ypač žmonėms, kurie dažnai būna gamtoje ar dirba lauke.

  • Pabarstykite šią pigią priemonę ant vejos: po 2 savaičių plikos dėmės gali išnykti

    Pabarstykite šią pigią priemonę ant vejos: po 2 savaičių plikos dėmės gali išnykti

    Po žiemos daugelis vejų atrodo prastai: trūksta saulės, dirva ilgai išlieka drėgna, o tarp žolių įsiveisia samanos ir susiformuoja tankus veltinis. Toks sluoksnis trukdo žolei atželti ir tankėti, todėl pavasarį svarbu imtis priemonių, kurios atgaivina šaknų zoną.

    Vejos priežiūros specialistai paprastai pirmiausia rekomenduoja du darbus: vertikutavimą ir aeravimą. Vertikutavimas yra negilus vejos įpjovimas ir sausos žolės, veltinio bei samanų pašalinimas, kad pagerėtų oro ir maisto medžiagų patekimas prie šaknų.

    Aeravimas reiškia vejos badymą arba skylučių padarymą dirvoje, kad ji geriau kvėpuotų ir būtų puresnė. Tai ypač naudinga, jei dirva sunki, suplūkta po žiemos ar dažnai mindoma, nes tuomet vanduo ir trąšos prasčiau pasiekia šaknų sistemą.

    Pirmomis dienomis po vertikutavimo veja gali atrodyti dar prasčiau, tačiau tai laikinas efektas. Dažniausiai po maždaug 2 savaičių, jei vyrauja šiltesni orai ir pakanka drėgmės, žolė pradeda greitai atželinėti, o plikų plotų kontrastas sumažėja.

    Kad atsigavimas būtų spartesnis, dažnai pasirenkamos pavasarinės trąšos su didesniu azoto kiekiu, taip pat kaliu ir fosforu. Vis dėlto kai kurie sodininkai vietoje dalies trąšų naudoja ir paprastesnę priemonę, kurią dažnai turi po kūrenimo, tai yra medienos pelenus.

    Medienos pelenai gali papildyti dirvą kaliu, fosforu, kalciu ir magniu, taip pat švelniai mažinti dirvos rūgštingumą. Būtent todėl jie kartais pasitelkiami ir kovai su samanomis, nes samanos dažniau plinta rūgštesnėse, užmirkstančiose ir prastai vėdinamose vietose.

    Dažniausiai rekomenduojamas kiekis yra apie 1–2 kilogramai medienos pelenų 100 kvadratinių metrų vejos, pelenus išbarstant plonu, lygiu sluoksniu, ypač probleminėse vietose. Svarbu naudoti tik švarius pelenus iš neapdorotos medienos, vengti pelenų, likusių po dažytos, lakuotos medienos ar kitų medžiagų deginimo.

    Ši priemonė netinka, jei dirva ir taip šarminė, nes pelenai gali dar labiau pakelti pH ir pabloginti kai kurių augalų mitybą. Po barstymo veją verta gausiai palaistyti ir stebėti rezultatą, o jei plikos dėmės nesitraukia, gali prireikti papildomo atsėjimo ir priežasčių paieškos, pavyzdžiui, grybinių ligų ar kenkėjų.

  • Viena nedidelė namų detalė gali iškart sumažinti griuvimų riziką: ką pataria ekspertai

    Viena nedidelė namų detalė gali iškart sumažinti griuvimų riziką: ką pataria ekspertai

    Vyresniame amžiuje namai gali tapti pavojingesni ne dėl didelių remontų stokos, o dėl smulkmenų, kurios kasdien „pakiša koją“. Silpstant regėjimui, mažėjant raumenų jėgai ir prastėjant pusiausvyrai, net slenkstis ar prietema koridoriuje padidina griuvimo tikimybę.

    Griuvimai laikomi viena dažniausių traumų priežasčių tarp senjorų, o jų pasekmės neretai būna ilgalaikės: nuo kaulų lūžių iki baimės judėti, kuri dar labiau mažina savarankiškumą. Dėl to specialistai pabrėžia, kad riziką verta mažinti paprastomis, greitai įgyvendinamomis priemonėmis.

    Viena didžiausią efektą duodančių priemonių yra geresnis apšvietimas. Senjorams dažnai reikia ryškesnės ir tolygesnės šviesos nei jaunesniems žmonėms, todėl vieno šviestuvo lubose paprastai nepakanka, ypač koridoriuose, vonioje ir prie lovos.

    Praktiškiausia, kai patalpose yra keli šviesos šaltiniai ir nėra staigių kontrastų tarp tamsių ir ryškių zonų. Judesio davikliais valdomi šviestuvai naktį ar prie įėjimo padeda išvengti situacijų, kai einama tamsoje ieškant jungiklio.

    Ne mažiau svarbu pašalinti kliūtis kasdieniuose maršrutuose, pavyzdžiui, kelyje nuo lovos iki vonios ar nuo virtuvės iki durų. Slidūs kilimėliai, išsikišę laidai, žemi staliukai ar dekoracijos praėjimuose jaunam žmogui atrodo nereikšmingi, bet senjorui tai gali tapti realiu pavojumi.

    Vonioje rizika ypač didelė, nes čia susiduria vanduo, slidūs paviršiai ir būtinybė išlaikyti pusiausvyrą. Daugiausia naudos paprastai duoda neslystantys kilimėliai, patikimi turėklai prie tualeto ir dušo bei patogiai pasiekiamos, lengvai valdomos maišytuvo rankenėlės.

    Jei yra galimybė, senjorams saugesnis sprendimas dažnai būna dušas su žemu įėjimu arba be slenksčio, o ne aukšta vonia. Net ir nekeičiant santechnikos, prie dušo praverčia sėdynė, o daiktus verta sudėti taip, kad nereikėtų staigiai pasilenkti ar atsistoti ant pirštų galų.

    Kasdienį komfortą stipriai lemia ir baldų ergonomika. Per žema lova ar per minkštas fotelis, iš kurio sunku atsikelti, didina krūvį sąnariams ir skatina nestabilius judesius, todėl baldų aukštį ir stabilumą verta įvertinti iš naujo.

    Specialistai taip pat rekomenduoja susikurti aiškią daiktų tvarką, kad svarbiausi daiktai visada būtų po ranka. Telefonas, akiniai, vaistai ar dokumentai turėtų turėti pastovią vietą, nes paieškos stresinėse situacijose didina skubėjimą ir neatidumą.

    Kuriant senjorui draugiškus namus svarbus ir psichologinis aspektas. Sprendimai turi didinti saugumą, bet nekurti įspūdžio, kad būstas tapo gydymo įstaiga, nes savarankiškumo pojūtis ir pasitikėjimas savo jėgomis tiesiogiai veikia kasdienę gerovę.

    Dažniausiai geriausi rezultatai pasiekiami derinant kelis paprastus žingsnius: daugiau šviesos, mažiau kliūčių ir saugesnė vonia. Tokie pokyčiai nereikalauja kapitalinio remonto, tačiau gali akivaizdžiai sumažinti nelaimingų atsitikimų riziką ir palengvinti kasdienybę.

  • Mokslininkai patvirtino: šis pamirštas gėrimas gali padėti lieknėti ir mažinti cukrų

    Mokslininkai patvirtino: šis pamirštas gėrimas gali padėti lieknėti ir mažinti cukrų

    Natūralūs produktai, kuriuos ilgus metus nustelbė madingi papildai, vėl grįžta į mokslininkų akiratį. Vienas tokių pavyzdžių – juodojo šeivamedžio uogų sultys, tradiciškai vartotos liaudies medicinoje. Pastaruoju metu jos vis dažniau aptariamos kaip gėrimas, galintis prisidėti prie svorio kontrolės.

    Juodojo šeivamedžio uogos išsiskiria tamsiai violetine spalva, kurią lemia antocianinai – polifenolių grupei priskiriami antioksidantai. Šie junginiai siejami su mažesniu oksidaciniu stresu organizme, o tai svarbu bendrai medžiagų apykaitos sveikatai. Be to, uogose yra vitamino C ir kitų bioaktyvių medžiagų.

    Vašingtono valstijos universiteto mokslininkai, vertinę šeivamedžio produktų poveikį, atkreipė dėmesį į galimą naudą metabolizmui ir žarnyno mikrobiotai. Tyrimuose analizuota, kaip reguliarus vartojimas gali keisti kai kuriuos su energijos apykaita susijusius rodiklius. Specialistai pabrėžia, kad žarnyno mikrobiota vis dažniau laikoma svarbiu veiksniu, susijusiu su nutukimu ir gliukozės kontrole.

    Publikuotuose rezultatuose nurodyta, kad tiriamiesiems, turėjusiems antsvorio, fiksuotas vidutinis gliukozės rodiklių sumažėjimas apie 24 proc., taip pat aptarti pokyčiai, siejami su geresniu jautrumu insulinui. Be to, tyrėjai aprašė tendencijas, rodančias palankesnį riebalų oksidacijos procesą, kuris gali būti svarbus ilgalaikei svorio kontrolei. Vis dėlto tai nėra greitas sprendimas, o tik potencialiai naudingas mitybos raciono elementas.

    Mokslinėje literatūroje šeivamedžio uogos dažniausiai minimos ir dėl galimo poveikio imunitetui bei uždegiminių procesų slopinimui, nes polifenoliai gali turėti priešuždegiminių savybių. Taip pat aptariamas jų ryšys su širdies ir kraujagyslių sistemos rodikliais, ypač kalbant apie antioksidantų vaidmenį. Tačiau konkreti nauda priklauso nuo bendros mitybos, fizinio aktyvumo ir individualios sveikatos būklės.

    Svarbu nepamiršti ir saugumo: žali juodojo šeivamedžio vaisiai ir kitos augalo dalys gali turėti toksinių junginių, todėl vartoti reikėtų tik termiškai apdorotus, patikimos sudėties produktus. Jei žmogus serga cukriniu diabetu, vartoja gliukozę mažinančius vaistus ar turi lėtinių ligų, dėl reguliaraus tokių sulčių vartojimo verta pasitarti su gydytoju ar vaistininku. Specialistai primena, kad svorio mažinimo pagrindas išlieka kalorijų balansas, pakankamas baltymų ir skaidulų kiekis bei nuoseklus judėjimas.

  • Triukšmas sode gali brangiai kainuoti: kada ROD vakarėlis baigiasi policija ir bauda

    Triukšmas sode gali brangiai kainuoti: kada ROD vakarėlis baigiasi policija ir bauda

    Šiltuoju sezonu sodų bendrijose ir šeimos sodų sklypuose dažnėja konfliktų dėl triukšmo: vieniems tai poilsis su griliumi, kitiems – bemiegė naktis ir skambutis policijai. Nors terminas nakties ramybė dažnai minimas buityje, Lietuvos teisėje svarbiausia yra pats viešosios rimties trikdymo faktas, o ne vien konkreti valanda.

    Už triukšmingą elgesį gali būti taikoma atsakomybė pagal Administracinių nusižengimų kodeksą už viešosios rimties trikdymą. Praktikoje tai reiškia, kad atsakomybė gali kilti ir vakare, ir ryte, jei garsai akivaizdžiai peržengia protingas ribas, kartojasi ar daro poveikį aplinkiniams sklypams.

    Didžiausią įtampą soduose paprastai kelia du dalykai: ilgos kompanijų vaišės su garsiakalbiais ir šūksniais bei triukšmingi darbai su technika. Vejapjovės, trimeriai, grandininiai pjūklai ar kiti elektriniai įrankiai patys savaime nėra draudžiami, tačiau svarbi darbų trukmė, dažnumas ir paros metas, ypač poilsio dienomis.

    Jei kaimynai kviečia pareigūnus, vertinama konkreti situacija: ar triukšmas buvo intensyvus, ar buvo ignoruojami perspėjimai, ar tai kartojasi. Tokiais atvejais gali būti skiriama bauda, o sudėtingesniais atvejais medžiaga perduodama nagrinėti teismui, kuris gali taikyti griežtesnes priemones.

    Ką dar gali bendrija?

    Be valstybės institucijų, svarbų vaidmenį turi ir sodų bendrijos ar sklypų valdymo organai, jei tokie veikia. Vidaus taisyklės dažnai numato papildomus apribojimus dėl triukšmingų darbų valandų, renginių trukmės, taip pat atsakomybę už šiukšlinimą ar bendro naudojimo teritorijų niokojimą.

    Nuolatinių pažeidimų atveju paprastai pirmiausia taikomi įspėjimai ir fiksuojami skundai, o vėliau gali būti imamasi griežtesnių veiksmų pagal vidaus tvarką. Kitaip tariant, vienas triukšmingas vakaras gali virsti ne tik bauda, bet ir ilgalaikiu konfliktu su kaimynais bei bendrijos valdymu.

    Kaip išvengti konflikto

    Dažna klaida – manyti, kad savo sklype galima elgtis be jokio derinimo su aplinkiniais. Paprastas išankstinis pranešimas kaimynams apie planuojamą susibūrimą, aiškus pabaigos laikas ir saikingas garso lygis dažnai padeda išvengti skundų.

    Taip pat verta pasitikrinti konkrečios teritorijos taisykles ir laikytis susiformavusių papročių, ypač savaitgaliais. Jei kyla ginčas, geriausia sprendimo ieškoti iškart, nes užsitęsęs triukšmas dažniausiai baigiasi oficialia intervencija, o ne draugišku pokalbiu.