CP v2

Category: Kultūra

  • Pompėjoje DI atkūrė bėgusio vyro paskutinį judesį: ką išdavė prie kūno rasti daiktai

    Pompėjoje DI atkūrė bėgusio vyro paskutinį judesį: ką išdavė prie kūno rasti daiktai

    Pompėjoje archeologai naujų kasinėjimų metu aptiko dviejų vyrų palaikus, žuvusius per Vezuvijaus išsiveržimą 79 metais. Vieno jų laikysena ir šalia rasti daiktai leido detaliau atkurti paskutines bėgimo akimirkas, o tam pirmą kartą šiame tyrime pasitelktas ir DI.

    Radimai atlikti Porta Stabia nekropolyje, netoli monumentalaus Numerijaus Agrestino Ekvicijaus Pulcherio kapo. Specialistai teigia, kad palaikų padėtis rodo dvi skirtingas išsiveržimo fazes ir skirtingas mirties priežastis.

    Du vyrai, dvi išsiveržimo fazės

    Jaunesnis vyras, kaip spėjama, žuvo nuo piroklastinės srovės, itin karšto dujų ir pelenų debesies, galinčio pražudyti akimirksniu. Tokios srovės laikomos viena pavojingiausių ugnikalnių išsiveržimų pasekmių, nes jos juda greitai ir pasižymi mirtina temperatūra.

    Antrasis, vyresnis vyras, veikiausiai mirė keliomis valandomis anksčiau, kai miestą užklojo nenutrūkstama lapilių ir pelenų kruša. Archeologai mano, kad jis bandė pasitraukti iš miesto, tačiau buvo užkluptas krentančių vulkaninių nuolaužų.

    Šalia vyresniojo vyro rastas molinis grūstuvas su aiškiais įskilimo ženklais. Tyrėjų vertinimu, jis galėjo būti iškeltas virš galvos kaip skydas, mėginant apsisaugoti nuo krentančių akmenėlių ir karštų pelenų.

    Daiktai, pasakojantys apie bėgimą

    Kartu su vyru rasta keraminė alyvos lempa, tikėtina, skirta orientuotis tamsoje, kurią sukėlė pelenų debesis. Taip pat aptiktas geležinis žiedas ant kairės rankos mažojo piršto ir dešimt bronzinių monetų.

    Archeologų teigimu, šie kasdieniai daiktai tampa svarbiais įkalčiais: jie rodo, kad žmogus bėgo sąmoningai rinkdamasis tai, kas tuo metu atrodė praktiška. Tokie radiniai padeda išvengti vien abstrakčių pasakojimų apie katastrofą ir priartina prie konkrečios, individualios patirties.

    Šiuolaikiniai duomenys netikėtai susišaukia su senoviniais liudijimais. Plinijus Jaunesnysis, laikomas vienu svarbiausių išsiveržimo amžininkų, rašė, kad bėgantys žmonės rišdavosi pagalves ant galvos, kad apsisaugotų nuo krintančių nuolaužų.

    DI rekonstrukcija ir ribos

    Pompėjos archeologijos parkas kartu su Paduvos universitetu sukūrė skaitmeninę aukos rekonstrukciją, paremtą kasinėjimų metu surinktais duomenimis. Naudojant DI ir vaizdo apdorojimo metodus, siekiama moksliškai pagrįstai vizualizuoti, kaip galėjo atrodyti žmogaus laikysena ir judesys, kai jis bėgo iš miesto.

    Tokios rekonstrukcijos tampa vis dažnesnės archeologijoje, nes tyrimų metu sukaupiama milžiniški kiekiai informacijos: nuo nuotraukų ir matavimų iki 3D skenavimų. DI gali padėti greičiau apdoroti duomenis, palyginti fragmentus, iškelti hipotezes ir sukurti visuomenei suprantamesnį pasakojimą.

    „DI sukuria hipotezes, o ne tiesas. Hipotezes reikia tikrinti, aptarti, koreguoti ir patvirtinti, o mokslinės atsakomybės deleguoti negalima“, – sakė Jeilio universiteto Skaitmeninės etikos centro įkūrėjas Luciano Floridi.

    Tyrėjai pabrėžia, kad technologijos čia nepakeičia archeologo, o veikia kaip įrankis, leidžiantis tiksliau ir aiškiau pateikti sudėtingą medžiagą. Pompėjos atvejis dar kartą parodo, kad archeologija šiandien yra ne tik kasinėjimai, bet ir laboratorinis darbas, duomenų analizė bei atsakinga interpretacija.

  • Nuo atsitiktinai rasto kačiuko iki pasaulinės šlovės: nauja knyga atveria Walterio Chandohos archyvą

    Nuo atsitiktinai rasto kačiuko iki pasaulinės šlovės: nauja knyga atveria Walterio Chandohos archyvą

    Fotografas Walteris Chandoha šiandien vadinamas vienu įtakingiausių kačių fotografijos autorių, nors jo karjera prasidėjo nuo atsitiktinumo. 1949 metais Niujorke jis rado per pūgą drebinantį pilką kačiuką, kurį parsinešė namo, ir būtent šis augintinis tapo pirmuoju jo didžiuoju įkvėpimu.

    Pasak fotografo šeimos ir Walterio Chandohos archyvo, ankstyvieji kadrai su kačiuku, vėliau pramintu Loco, greitai patraukė iliustruotų žurnalų dėmesį. Tai buvo laikai gerokai iki socialinių tinklų, tačiau nuotraukos iš esmės tapo plačiai platinamos ir užsakomos, o Chandoha pamažu pasirinko kryptį, kuri jį išgarsino.

    Kaip gimė unikalus stilius

    Naujoje knygoje Family Cats: From the Archive 1949-1968 publikuojamos nuotraukos iš ankstyvojo laikotarpio, dalis jų iki šiol nebuvo viešinta. Leidinyje akcentuojamas buitinis artumas: ne reklaminė blizgi poza, o kasdienė katinų dinamika, smalsumas ir santykis su žmogumi.

    Šeima pabrėžia, kad dauguma jų namų kačių buvo priglaustos, todėl ryšys tarp fotografo ir gyvūnų formavosi natūraliai. Būtent pasitikėjimas ir ilga kantrybė, anot artimųjų, leido Chandohai „nuleisti“ kamerą iki katės akių lygio ir sukurti portretus, kurie atrodė beveik žmogiški.

    Dar prieš memus ir interneto erą

    Nors šiandien katės yra neatsiejama interneto kultūros dalis, Chandohos darbai rodo, kad visuomenės susižavėjimas jų charakteriu egzistavo gerokai anksčiau. Jo nuotraukose katės nėra vien mieli augintiniai: jos tampa asmenybėmis, turinčiomis nuotaiką, išraišką ir savitą „sceninę“ laikyseną.

    Būtent toks požiūris pavertė Chandohą komerciškai itin paklausiu autoriumi: jo vaizdai pasirodė ant šimtų reklamų, daugiau nei 300 žurnalų viršelių, taip pat kalendoriuose, dėlionėse ir ant pakuočių. Šis mastas padėjo suformuoti tai, ką šiandien atpažįstame kaip šiuolaikinį augintinių vizualinį „standartą“ reklamoje ir leidyboje.

    Kodėl šios nuotraukos vėl aktualios

    Nostalgiškas, bet kartu šiuolaikiškai skambantis Chandohos archyvas sugrįžta į parodų ir leidybos apyvartą, nes jo darbai perskaito laiką: juose dera humoras, estetika ir labai aiškiai atpažįstama katės prigimtis. Pastaraisiais metais jo aukšto kontrasto, glamūro ir kičo dvasia buvo pristatyta ir dizaino renginių kontekste, kur kačių motyvai vėl tapo vizualiniu akcentu.

    Knyga Family Cats: From the Archive 1949-1968 siekia parodyti Chandohos pradžią ne per legendos prizmę, o per kasdienybę, kurioje ir gimė stipriausi kadrai. Tai priminimas, kad didelės karjeros kartais prasideda nuo mažo, sušalusio kačiuko, o geriausios nuotraukos gimsta iš kantrybės ir ryšio, o ne iš komandos nurodymų.

    „Tikimės, kad žmonės pajus džiaugsmą atradę šį išskirtinį darbų rinkinį iš kito laiko, kuris jau tapo ikoniškas“, – sakė Walterio Chandohos šeima.

  • Taylor Swift siekia registruoti savo balsą ir atvaizdą: kokią apsaugą nuo DI tai suteiktų?

    Taylor Swift siekia registruoti savo balsą ir atvaizdą: kokią apsaugą nuo DI tai suteiktų?

    Popmuzikos žvaigždė Taylor Swift Jungtinėse Valstijose pateikė paraiškas, susijusias su jos balso ir atvaizdo registravimu kaip prekių ženklų. Toks žingsnis vertinamas kaip bandymas sustiprinti teisinę apsaugą nuo DI kuriamų imitacijų ir klastočių.

    Pagal viešai aptartą informaciją, paraiškos apima sceninę nuotrauką iš koncertinio turo ir kelis garso įrašus, kuriuose atlikėja prisistato. Prekių ženklų teisėje svarbus kriterijus yra galimas vartotojų suklaidinimas, todėl registracija gali tapti argumentu ginčuose dėl turinio, kuris skamba ar atrodo „painiai panašiai“.

    Kodėl žvaigždės renkasi prekių ženklus?

    Prekių ženklo registravimas šiuo atveju gali būti naudojamas ne tik kovai su identiškomis kopijomis, bet ir su tokiais atvejais, kai DI sugeneruotas turinys sukuria įspūdį, jog tai oficialus, patvirtintas ar su atlikėja susijęs produktas. Tokia strategija ypač aktuali, kai klastotės platinamos reklamoje, socialiniuose tinkluose ar pajamų generavimo platformose.

    Teisininkai pabrėžia, kad prekių ženklų instrumentas nėra vienintelis kelias: jis papildo autorines teises, asmens atvaizdo apsaugą ir kai kuriose JAV valstijose taikomą teisę į viešumą. Vis dėlto prekių ženklai gali būti patrauklūs dėl aiškesnių procedūrų, galimybės greičiau reaguoti į komercinį piktnaudžiavimą ir plačiai taikomų „klaidinančio panašumo“ argumentų.

    Kontekstas: nuo „deepfake“ iki politinių klastočių

    Pastaraisiais metais internete daugėjo atvejų, kai Taylor Swift atvaizdas buvo naudojamas be leidimo, įskaitant seksualinio pobūdžio „deepfake“ vaizdus. Tokios klastotės kelia ne tik reputacinę žalą, bet ir realias rizikas, kai turinys pradedamas monetizuoti arba naudojamas suklaidinti auditoriją.

    Viešojoje erdvėje buvo aptarti ir atvejai, kai DI generuotu turiniu mėginta sukurti įspūdį apie atlikėjos politines simpatijas. Politinių kampanijų kontekste tokios imitacijos gali turėti platesnių pasekmių, nes klaidinanti komunikacija lengvai pasiekia dideles auditorijas ir gali būti platinama itin greitai.

    Ar tai nauja tendencija pramogų industrijoje?

    Taylor Swift žingsnis išryškina platesnę kryptį: vis daugiau kūrėjų ir įžymybių bando įtvirtinti aiškesnes ribas, kaip jų balsas, veidas ir įvaizdis gali būti naudojami skaitmeninėje erdvėje. DI įrankiai leidžia palyginti lengvai atkurti balso tembrą ar sukurti realistiškai atrodančius vaizdus, todėl teisinių priemonių paieška tampa nebe išimtimi, o praktine būtinybe.

    Ši strategija taip pat siejasi su anksčiau nuskambėjusiais pavyzdžiais Holivude, kai aktorius Matthew McConaughey viešai kalbėjo apie balso ir atvaizdo apsaugą nuo DI kuriamų „kopijų“. Pramogų industrijai tai signalas, kad identiteto apsauga tampa atskira teisių valdymo dalimi greta muzikos katalogų ar prekės ženklų, susijusių su turais ir atributika.

    Jei JAV institucijos patvirtins paraiškas, tai nebūtinai automatiškai uždraus bet kokias parodijas ar nekomercinį turinį, tačiau gali sustiprinti atlikėjos pozicijas tais atvejais, kai DI generuojamos imitacijos naudojamos prekybai, reklamai ar auditorijai klaidinti. Kitaip tariant, tai gali būti dar vienas įrankis greitesnei reakcijai, kai skaitmeninis turinys pradeda „gyventi“ atskirą gyvenimą nuo žmogaus, kurį imituoja.

  • Run-DMC nario Jam Master Jay nužudymo byloje: vienas kaltinamųjų pripažino kaltę po 24 metų

    Run-DMC nario Jam Master Jay nužudymo byloje: vienas kaltinamųjų pripažino kaltę po 24 metų

    Prisipažinimas federaliniame teisme

    JAV federaliniame teisme 52 metų Jay Bryant pripažino kaltę dėl savo vaidmens 2002 metais įvykdytame Run-DMC nario Jam Master Jay, tikrasis vardas Jasonas Mizellas, nužudyme. Teismui jis nurodė, kad padėjo kitiems asmenims patekti į įrašų studiją, kurioje didžėjus buvo užpultas.

    Bylos duomenimis, nusikaltimas įvyko Niujorko Kvinso rajone esančioje studijoje, o Mizellui buvo 37 metai. Prokurorai šią ataką sieja su konfliktu dėl nepavykusio narkotikų sandorio, apie kurį viešai kalbėta ir ankstesniuose proceso etapuose.

    „Žinojau, kad bus panaudotas ginklas, ir kad Jasonas Mizellas bus nušautas. Supratau, kad tai, ką darau, yra neteisinga ir nusikalstama“, – sakė Jay Bryant.

    Ką reiškia kaltės pripažinimas

    Teismo procedūrose kaltės pripažinimas dažnai reiškia, kad kaltinamasis sutinka su prokuratūros pateikta įvykių versija bent tiek, kiek reikia nuosprendžiui be pilno bylos nagrinėjimo prisiekusiųjų teisme. Šiuo atveju Bryant nenurodė, su kuo tiksliai veikė, tačiau patvirtino, kad sąmoningai prisidėjo prie užpuolimo organizavimo.

    Už federalinį kaltinimą nužudymu Bryant gresia ne mažesnė nei 15 metų laisvės atėmimo bausmė, o maksimali riba siekia 20 metų. Nuosprendžio paskelbimo data tekste nurodoma kaip dar nepaskirta.

    Kiti proceso posūkiai ir grupės palikimas

    Ši byla jau anksčiau buvo pasiekusi prisiekusiųjų teismą: 2024 metais prisiekusieji pripažino kaltais Karlą Jordaną jaunesnįjį ir Ronaldą Washingtoną. Vis dėlto vėliau teisėjas panaikino Jordano apkaltinamąjį nuosprendį, o Washingtonas savo ruožtu ginčija teismo sprendimą.

    Jam Master Jay buvo vienas įtakingiausių hiphopo eros kūrėjų ir vienas iš Run-DMC narių kartu su Josephu Simmonsu ir Darrylu McDanielsu. Grupė išgarsėjo tokiais kūriniais kaip It’s Tricky, My Adidas bei bendru projektu su „Aerosmith“ Walk This Way, o 2009 metais buvo įtraukta į Rokenrolo šlovės muziejų.

    „Praėjus daugiau nei dviem dešimtmečiams po egzekucijos pobūdžio nužudymo, nuoseklus tyrimas atskleidė Bryanto vaidmenį, ir šiandien jis pagaliau pripažino kaltę“, – sakė JAV prokuroras Josephas Nocella.

    Kaltės pripažinimas šioje rezonansinėje byloje iš naujo atkreipė dėmesį į tai, kaip ilgai gali trukti sudėtingi tyrimai ir kaip teisiniai procesai kinta atsirandant naujiems liudijimams ar įrodymams. Jam Master Jay nužudymas ir šiandien laikomas vienu skambiausių neišaiškintų ilgus metus buvusių nusikaltimų JAV muzikos pasaulyje.

  • Venecijos operos teatras La Fenice nutraukė sutartį su Beatrice Venezi: kas įvyko?

    Venecijos operos teatras La Fenice nutraukė sutartį su Beatrice Venezi: kas įvyko?

    Venecijos operos teatras La Fenice nutraukė sutartį su dirigente Beatrice Venezi, kuri turėjo pradėti eiti muzikos vadovės pareigas. Teatras sprendimą motyvavo viešais pasisakymais, kurie, jo teigimu, buvo įžeidžiantys ir kenkė institucijos bei orkestro profesinei reputacijai.

    La Fenice atstovai pabrėžė, kad sprendimas priimtas po „pakartotinių ir rimtų“ viešų pareiškimų, sukėlusių įtampą teatro viduje. Generalinis direktorius Nicola Colabianchi nurodė, kad šie pasisakymai prieštaravo teatro meniniams ir profesiniams standartams.

    Protestai tęsėsi mėnesius

    B. Venezi į šias pareigas buvo paskirta 2025 metais, o teatras akcentavo ir istorinį paskyrimo aspektą: ji turėjo tapti pirmąja nuolatine moterimi dirigente, vadovaujančia La Fenice muzikinei krypčiai. Vis dėlto jau netrukus dalis profesinių sąjungų ir orkestro atstovų ėmė viešai reikšti nepasitikėjimą.

    Profesinės sąjungos tvirtino, kad dirigentė esą neturi pakankamai patirties vadovauti tokio lygio teatrui ir orkestrui, o pats paskyrimas, jų vertinimu, buvo lydimas politinio šešėlio. Dėl to Venecijoje mėnesių mėnesius vyko protestai, raginant persvarstyti sprendimą.

    Ginčą įplieskė interviu apie orkestrą

    Lūžiu tapo 2026 metų balandžio 23 dieną pasirodęs B. Venezi interviu Argentinos leidiniui, kuriame ji kritikavo orkestro vidinę kultūrą. Anot jos, teatre esą gajos nepotizmo praktikos, kai darbo vietos perduodamos „beveik iš tėvo sūnui“.

    Ji taip pat teigė, kad dalis orkestro muzikantų yra uždari pokyčiams, menkai orientuojasi į jauną auditoriją ir vengia atsinaujinimo. Teatro vadovybė šiuos pareiškimus įvertino kaip žalingus, o tai, pasak administracijos, tapo pagrindu nedelsiant nutraukti sutartį.

    Politinis fonas ir reakcijos

    Diskusijose dėl B. Venezi vaidmens buvo minimas ir politinis kontekstas: ji anksčiau buvo paskirta kultūros ministro patarėja po to, kai 2022 metais valdžioje Italijoje įsitvirtino ministrės pirmininkės Giorgios Meloni vadovaujama vyriausybė. Kritikai tvirtino, kad jos ryšiai su valdančiaisiais galėjo sustiprinti įtampas dėl paskyrimo.

    Italijos kultūros ministras Alessandro Giuli viešai pareiškė palaikantis teatro sprendimą ir išreiškė viltį, kad tai padės sumažinti nesusipratimus bei įtampas Venecijoje. Tuo metu G. Meloni biuras neigė pranešimus, esą ministrė pirmininkė tiesiogiai pritarė atleidimui.

    La Fenice profesinės sąjungos sprendimą pasveikino, vadindamos jį būtinu pagarbaus požiūrio į darbuotojus ženklu. Jos tvirtino, kad vieši apibendrinimai apie orkestrą buvo nepagrįsti ir žeidė muzikantų darbo orumą.

    Šis atvejis dar kartą priminė, kaip greitai kultūros institucijų vidaus konfliktai gali peraugti į platesnę reputacinę krizę, ypač kai susikerta meninė lyderystė, viešoji komunikacija ir politinis fonas. La Fenice kol kas nepranešė, kas perims muzikos vadovo funkcijas ir kaip bus organizuojami artimiausi sezonų planai.

  • Nyderlandai areštavo Cervantes instituto būstinę Utrechte: spaudimas Ispanijai dėl skolų

    Nyderlandai areštavo Cervantes instituto būstinę Utrechte: spaudimas Ispanijai dėl skolų

    Teismo sprendimas Nyderlanduose

    Nyderlandų teismas leido areštuoti Cervantes instituto būstinę Utrechte kaip laikinąją užtikrinimo priemonę, siejant ją su Ispanijos įsiskolinimais atsinaujinančios energetikos investuotojams. Areštas taikomas vykdant Nyderlandų teritorijoje pripažintus tarptautinio arbitražo sprendimus.

    Teismo dokumentuose nurodoma, kad turtas, kurio vertė siekia apie 10 000 000 eurų, registruotas Ispanijos emigracijos instituto vardu. Jei prašoma kompensacija nebus sumokėta, pastatas gali būti parduotas per notarą.

    Skolos šaknys – 2013 metų reforma

    Ginčo ištakos siekia 2013 metais Ispanijoje patvirtintą energetikos reformą, kai buvo sumažintos atsinaujinančios energetikos skatinimo išmokos ir pakeistos investuotojams taikytos grąžos taisyklės. Dalis sprendimų, investuotojų vertinimu, turėjo atgalinį poveikį, todėl kilo virtinė ieškinių tarptautiniuose arbitražuose.

    Bylos daugiausia buvo nagrinėjamos investicinių ginčų arbitražo mechanizmuose, tarp jų ir Tarptautiniame investicinių ginčų sprendimo centre (ICSID), siejamame su Pasaulio banko grupe. Bendra reikalavimų suma skirtinguose procesuose buvo vertinama kaip viršijusi 10 000 000 000 eurų, nors Ispanijos valdžia yra teigusi, kad dalį sumų pavyko reikšmingai sumažinti sprendimais ir susitarimais.

    Kodėl areštuotas būtent kultūros centras

    Utrechto pastate veikia vienas žinomiausių Ispanijos kultūros centrų Nyderlanduose. Jis įsikūręs renovuotoje 1913 metų bažnyčioje, kurią valstybė įsigijo 1972 metais, o šiandien čia veikia auditorijos, salės renginiams ir specializuota biblioteka; institucija taip pat turi padalinį Amsterdame.

    Kreditoriams artimi šaltiniai teigia, kad tokio pobūdžio turtui gali būti sunkiau taikyti suverenų imunitetą, nes jis naudojamas kultūros veiklai, o ne tiesioginėms valstybės funkcijoms. Dėl to, tęsiantis ginčams dėl nepadengtų įsipareigojimų, kultūros infrastruktūra gali tapti realiu spaudimo instrumentu.

    Teismo dokumentuose nurodoma, kad Ispanijai apie procesą oficialiai pranešta balandžio 20 dieną, tačiau iki šiol mokėjimai nebuvo atlikti. Tolimesnė įvykių eiga priklausys nuo to, ar šalys ras sprendimą dėl kompensacijų, ar teisiniai veiksmai Nyderlanduose bus tęsiami.

  • Tyrimas: klasikinė ir džiazo muzika paprastėja nuo 1600-ųjų, bet sudėtingumas niekur nedingo

    Tyrimas: klasikinė ir džiazo muzika paprastėja nuo 1600-ųjų, bet sudėtingumas niekur nedingo

    Ką parodė MIDI analizė

    Italijos mokslininkų komanda paskelbė tyrimą, kuriame teigiama, kad klasikinė ir džiazo muzika per šimtmečius tapo struktūriškai paprastesnė. Analizė remiasi maždaug 20 000 MIDI failų, apimančių laikotarpį nuo 1600 iki 2021 metų.

    Tyrėjai siekė pamatuoti muzikos sudėtingumą panašiai, kaip tekstuose vertinamas informacijos tankis ir struktūra. Tam jie pasitelkė sudėtingumo mokslo metodus ir skaitmeninius kūrinių atvaizdus, leidžiančius lyginti skirtingų epochų muziką vienodais kriterijais.

    „Pirmiausia svarstėme, kaip pamatuoti muzikos sudėtingumą taip, kad tai būtų panašu į tekstų analizės metodus“, – sakė Tuscios universiteto dėstytojas ir vienas tyrimo autorių Niccolò Di Marco.

    Publikacijoje akcentuojama, kad vien natų ar garsaeilių suskaičiavimas neatskleidžia viso vaizdo, todėl dėmesys sutelktas į melodines ir harmonines perėjų sekas. Būtent šiose vietose, pasak autorių, matyti tendencija, jog klasikinės muzikos ir džiazo struktūros statistiškai artėja prie paprastesnių, šiuolaikinėje populiariojoje muzikoje dažniau sutinkamų modelių.

    Kodėl paprastėjimas nebūtinai blogai

    Tyrimo autoriai pabrėžia, kad paprastėjimas nėra vertinimas, jog muzika tapo prastesnė. Jų teigimu, tai gali būti ilgalaikės kultūrinės kaitos rezultatas: auditorijos išsiplėtė, muzikinės kalbos išsiskaidė į daugiau krypčių, o dalis kūrėjų sąmoningai renkasi aiškumą, pasikartojimą ir prieinamumą.

    Šis kontekstas ypač svarbus kalbant apie 20 ir 21 amžių, kai greta akademinės tradicijos išaugo įrašų industrijos, radijo, televizijos ir srautinių platformų įtaka. Tokiose terpėse dažnai laimi kūriniai, kuriuos lengviau įsiminti ir atpažinti, tačiau tai nereiškia, kad kūrybinė rizika ar rafinuotumas išnyko.

    „Siūlyčiau sakyti, kad klasikinė muzika nebūtinai tampa mažiau sudėtinga, o greičiau sudėtinga kitaip, nes sudėtingumas persikelia į dimensijas, kurias sunkiau išmatuoti“, – sakė Niccolò Di Marco.

    Ribojimai ir platesnė tendencija

    Patys tyrėjai pripažįsta ribojimus: MIDI formatas yra skaitmeninis muzikos aprašas, kuris ne visuomet idealiai perteikia interpretaciją, tembrą ar mikrointonaciją. Be to, transkripcijos ir 12 pustonių sistema gali būti ne tokia jautri niuansams, kurie ypač reikšmingi gyvuose džiazo atlikimuose.

    Vis dėlto tokia didelės apimties analizė leidžia ieškoti ilgalaikių dėsningumų ir palyginti epochas, kurias sunku sugretinti vien klausymu ar atskirais pavyzdžiais. Autoriai šią kryptį sieja ir su kitais darbais, nagrinėjančiais, kaip skaitmeninis amžius keičia žmonių elgseną, įpročius ir komunikaciją.

    Įdomu tai, kad panaši supaprastėjimo tendencija fiksuojama ir populiariojoje muzikoje, kur pastaraisiais metais daugėja tyrimų apie harmonijos, melodijos ir formos standartizaciją. Tačiau tyrimo išvada lieka nuosaiki: paprastesnės struktūros gali didinti prieinamumą ir padėti muzikai pasiekti platesnę auditoriją, o sudėtingumas dažnai tiesiog keičia formą.

  • Išpuolio prieš Taylor Swift koncertą Vienoje byla: 21 metų austras teisme pripažino kaltę

    Išpuolio prieš Taylor Swift koncertą Vienoje byla: 21 metų austras teisme pripažino kaltę

    Austrijoje pradėta nagrinėti byla, kurioje 21 metų vyras kaltinamas planavęs išpuolį prieš Taylor Swift koncertą Vienoje, turėjusį įvykti 2024 metų rugpjūtį. Kaip skelbia vietos žiniasklaida, kaltinamasis teisme pripažino kaltę dėl su šiuo planu susijusių nusikaltimų.

    Nors, pasak teisėsaugos, planas buvo laiku sužlugdytas, Austrijos institucijos 2024 metų rugpjūtį vis tiek atšaukė tris atlikėjos pasirodymus Vienoje, vykusius jos turo „Eras Tour“ rėmuose. Sprendimas buvo motyvuotas saugumo rizika ir siekiu išvengti galimų incidentų prie koncerto vietos.

    Kas žinoma apie įtariamą planą

    Prokuratūra teigia, kad taikiniu galėjo tapti ne tik žiūrovai stadione, bet ir žmonės, susirinkę prie jo. Pasak ankstesnių Austrijos pareigūnų viešų pareiškimų, įtariamasis esą siekė sukelti kuo didesnį aukų skaičių.

    Austrijos prokurorai vyrui yra pateikę su terorizmu susijusius kaltinimus, taip pat kaltinimus dėl dalyvavimo teroristinėje organizacijoje. Teigiama, kad prieš planuotą išpuolį jis palaikė ryšius su džihadistinės grupuotės Islamo valstybė nariais ir ieškojo būdų įgyvendinti ataką.

    Galimos bausmės ir bylos eiga

    Teismo procesas vyksta Wiener Neustadt mieste, maždaug valanda kelio į pietus nuo Vienos. Už jam inkriminuojamus nusikaltimus kaltinamajam gali grėsti iki 20 metų laisvės atėmimo.

    Gynybos advokatė anksčiau buvo nurodžiusi, kad jos klientas ketina pripažinti kaltę dėl didžiosios dalies kaltinimų, tačiau nebuvo detalizuota, dėl kurių konkrečiai epizodų. Teismas turėtų tęstis iki gegužės 12 dienos, numatyti tolesni posėdžiai ir įrodymų vertinimas.

    Byloje minimi ir kiti epizodai

    Prokurorai nurodo, kad toje pačioje tyrimo kryptyje figūruoja ir kitas asmuo, kuriam taip pat pareikšti su terorizmu susiję kaltinimai. Įtariama, kad buvo svarstomi koordinuoti išpuoliai per 2024 metų ramadaną keliose šalyse, tačiau dalis planų, anot teisėsaugos, taip ir nebuvo įgyvendinti.

    Austrijos pareigūnai anksčiau yra pažymėję, kad svarbios informacijos, padėjusios įvertinti grėsmę, suteikė Jungtinių Valstijų žvalgyba. Saugumo institucijos pabrėžia, kad didelio masto renginiai išlieka vienu dažniausių taikinių, todėl rizikos vertinimas tokiais atvejais paprastai apima ir erdves už renginio ribų.

  • Mirė grupės Hot Chocolate bendraįkūrėjas Tony Wilson: jo dainos išpopuliarino britų soul

    Mirė grupės Hot Chocolate bendraįkūrėjas Tony Wilson: jo dainos išpopuliarino britų soul

    Britų soul grupės Hot Chocolate bendraįkūrėjas, bosistas ir dainų autorius Tony Wilson mirė sulaukęs 89 metų. Apie jo mirtį pranešė šeima, nurodydama, kad muzikantas mirė savo namuose Trinidade, o mirties priežastis kol kas neįvardijama.

    Tony Wilson gimė Trinidade ir muzikos kelią pradėjo vietinėse grupėse, kol šeštojo dešimtmečio pabaigoje susitiko su dainininku Errolu Brownu. 1968 metais jų suburta Hot Chocolate tapo vienu ryškiausių Jungtinės Karalystės soul ir pop muzikos vardų, o grupė vėliau pelnė tarptautinį pripažinimą.

    Hitai, formavę kartą

    Hot Chocolate pasaulyje geriausiai žinomi dėl dainų Every 1’s A Winner, Brother Louie, Emma ir You Could Have Been A Lady. Tačiau ryškiausias grupės vizitinis ženklas daugeliui liko You Sexy Thing, tapusi nuolat grojama radijo stotyse ir iš naujo sugrįžusi į populiarumo viršūnes po 1997 metais pasirodžiusio filmo.

    Muzikos kritikai Hot Chocolate dažnai mini kaip vieną pirmųjų daugiausia juodaodžių britų grupių, pasiekusių reikšmingą komercinę sėkmę už Jungtinės Karalystės ribų. Tai tapo svarbiu lūžiu platesniam britų soul skambesiui, kuris vėliau atsispindėjo ir kitų dešimtmečių scenose.

    Ką sakė artimieji

    Šeima viešai pasidalijo atsisveikinimo žinutėmis, prisimindama Wilsoną ne tik kaip muzikantą, bet ir kaip žmogų, nuosekliai siekusį, kad jo dainos būtų išgirstos. Artimieji pabrėžė jo atsidavimą kūrybai ir kelią, kurį teko nueiti iki pripažinimo.

    „Žodžiai neatskleidžia, kiek juo žavėjausi kaip žmogumi ir kiek jis atidavė jėgų, kad jo parašytos dainos būtų išgirstos“, – sakė Tony Wilson sūnus Danny.

    Tony Wilson iš Hot Chocolate pasitraukė 1975 metais ir vėliau išleido du solinius albumus. Grupės ilgametis lyderis Errolas Brownas mirė 2015 metais, sulaukęs 71 metų.

  • Melanios Trump kritika Jimmy Kimmel juokui atsisuko prieš ją: internete primena Donaldo retoriką

    Melanios Trump kritika Jimmy Kimmel juokui atsisuko prieš ją: internete primena Donaldo retoriką

    Juokas, sukėlęs politinę audrą

    JAV televizijos laidų vedėjas Jimmy Kimmel pateko į politinių ginčų centrą po monologo, kuriame pašiepiamai paminėjo Melanią Trump. Pokštas nuskambėjo likus kelioms dienoms iki šaudymo incidento per Baltųjų rūmų korespondentų vakarienės renginius Vašingtone.

    Po incidento į viešą erdvę grįžo klausimas, kur baigiasi satyra ir prasideda pavojinga retorika, ypač kai įtampa šalyje nuolat auginama socialiniuose tinkluose. Šįkart diskusijos epicentre atsidūrė ne tik komikas, bet ir pirmoji ponia.

    Reakcija iš Baltųjų rūmų ir spaudimas ABC

    Donaldas Trumpas viešai pareiškė, kad televizijos tinklas ABC turėtų atsisveikinti su Kimmel, o Melania Trump socialiniuose tinkluose teigė, jog „tokie žmonės kaip Kimmel neturėtų kas vakarą ateiti į mūsų namus ir skleisti neapykantos“. Ji pabrėžė, kad monologas esą nėra komedija, o žodžiai, jos vertinimu, „ėda“ visuomenę ir gilina politinį susiskaldymą.

    Toks tonas tapo dar vienu epizodu platesnėje JAV politinės komunikacijos istorijoje, kai pramoginis turinys, žiniasklaidos platformos ir politika susipina iki nebeatskiriamumo. Kimmel laida anksčiau jau buvo trumpam stabdyta, o pats vedėjas ne kartą kritikavo smurtą ir ginklų kultūrą JAV.

    Kimmel gina satyrą, o internete įsižiebia „dvigubų standartų“ diskusija

    Jimmy Kimmel atsakė, kad pasakytas juokas buvo lengvas „roastas“, nukreiptas į poros amžiaus skirtumą ir viešą Melanios elgsenos interpretaciją. Vedėjas akcentavo, kad tai nebuvo raginimas smurtui, o bandymas politinę realybę atspindėti satyros priemonėmis.

    Jis taip pat priminė, kad JAV Konstitucijos Pirmoji pataisa gina žodžio laisvę, tačiau kartu sutiko, jog neapykantos ir smurtą romantizuojanti retorika yra problema, kurią reikėtų mažinti. Kimmel teigė manantis, kad pokalbį apie tai vertėtų pradėti ir pačioje Trumpo aplinkoje.

    Vis dėlto būtent Melanios pareiškimai netruko sulaukti atoveiksmio internete. Socialinių tinklų vartotojai ėmė dalintis pavyzdžiais, kai Donaldo Trumpo pasisakymai ar dalijimasis įrašais buvo vertinami kaip agresyvūs, žeminantys ar kurstantys susipriešinimą, ir kaltino pirmąją ponią dvigubais standartais.

    Ši istorija dar kartą parodė, kaip greitai politiniai pareiškimai virsta reputacine rizika, o auditorija vis dažniau tikrina ne tik žodžius, bet ir jų nuoseklumą. Publikavimo metu Jimmy Kimmel darbą tęsia, o diskusija dėl satyros ribų JAV politikoje, panašu, tik stiprėja.