Category: Kultūra

  • Tūkstančiams pensininkų – automatinis perskaičiavimas: didesnės išmokos įkris be prašymų

    Tūkstančiams pensininkų – automatinis perskaičiavimas: didesnės išmokos įkris be prašymų

    Pastaraisiais mėnesiais „Zakład Ubezpieczeń Społecznych“ (ZUS) vykdė pensijų perskaičiavimo procesą, kuris tūkstančiams žmonių reikš didesnes pajamas jau nuo šių metų birželio. Kas gali tikėtis didesnių išmokų?

    Perskaičiavimas taikomas nuo sausio 1 d. – peržiūrimos pensijos, kurios buvo paskirtos arba perskaičiuotos birželio mėnesį 2009–2019 metais, taip pat našlių ir našlaičių pensijos (šeimos pensijos) po asmenų, kuriems buvo taikomos tos pačios taisyklės.

    Kalbama apie žmones, kurie į pensiją išėjo birželį ir dėl mažiau palankių įmokų indeksavimo principų gavo mažesnes išmokas nei tie, kurie pensiją gavo paskyrus gegužę ar liepą. Dabar šis skirtumas bus išlyginamas.

    „Nuo 2026 m. sausio 1 d. ZUS perskaičiuoja pensijas, paskirtas arba perskaičiuotas birželį 2009–2019 metais, taip pat šeimos pensijas po asmenų, kuriems buvo taikomos tos pačios taisyklės. Institucija tai daro savo iniciatyva, be kliento įsitraukimo. Tai reiškia, kad gavėjams nereikia imtis jokių veiksmų, teikti prašymų ar dokumentų“, – sakė „Zakład Ubezpieczeń Społecznych“ regioninė atstovė spaudai Silezijos vaivadijoje Beata Kopczyńska.

    Svarbu tai, kad šiuo atveju taikomas principas „tik gavėjo naudai“. Jei perskaičiuota suma didesnė, senjorui išmoka padidinama. Jei naujai apskaičiuota suma būtų mažesnė (tai itin reti atvejai), išmoka nebus mažinama ir liks tokia pati.

    Po perskaičiavimo „Zakład Ubezpieczeń Społecznych“ priima naują sprendimą dėl išmokos dydžio.

    Vadinamosios birželio pensijos – tai 2009–2019 metais birželį paskirtos išmokos, kurios dėl mažiau palankių taisyklių buvo mažesnės. Perskaičiavus tokias pensijas, vidutinis padidėjimas siekia kiek daugiau nei 200 zlotų per mėnesį, t. y. apie 46 eurus. Tai nuolatinis padidėjimas, kuris išlieka ir ateityje.

    „Zakład Ubezpieczeń Społecznych“ pats identifikuoja asmenis, kuriems priklauso padidėjimas, ir automatiškai perveda didesnę sumą. Pagal pirminius planus, visi perskaičiavimai turėtų būti baigti iki šių metų kovo pabaigos.

  • Pavasarį blusos suaktyvėja: kaip apsaugoti augintinius ir greitai išnaikinti jas namuose

    Pavasarį blusos suaktyvėja: kaip apsaugoti augintinius ir greitai išnaikinti jas namuose

    Ankstyvą pavasarį blusos suaktyvėja, sparčiai dauginasi ir pradeda parazituoti ant mūsų augintinių. Kaip nuo jų apsaugoti namuose gyvenančius šunis ir kates, o joms atsiradus – kaip veiksmingai jų atsikratyti?

    Blusos – tai mažyčiai, 1–6 mm dydžio, besparniai parazitiniai vabzdžiai, mintantys žinduolių ir paukščių krauju. Jos turi stiprias kojas, leidžiančias labai toli šokti, todėl greitai plinta ir lengvai pereina nuo vieno šeimininko prie kito. Blusos sukelia stiprų niežulį tiek gyvūnams, tiek žmonėms, o taip pat gali pernešti ligas.

    Pavasarį blusos tampa aktyvesnės dėl aukštesnės temperatūros, kuri palanki jų vystymuisi ir dauginimuisi. Todėl verta iš anksto pasirūpinti augintinių apsauga.

    Augintinių apsauga nuo blusų – tai kompleksinis veiksmas, apimantis profesionalių priemonių naudojimą ir kasdienę higieną. Rinkoje yra daug veterinarinių preparatų: lašų, antkaklių, tablečių ar purškalų. Jie tepami ant gyvūno odos ties pakaušiu, duodami per burną, o antkakliai veikia ilgiau, palaipsniui išskirdami medžiagas, atbaidančias šiuos vabzdžius.

    Vien augintinio apsaugos dažnai nepakanka, nes didžioji blusų gyvenimo ciklo dalis (kiaušinėliai ir lervos) vyksta aplinkoje. Gyvenant su gyvūnais būtina ypač rūpintis švara: reguliariai siurbti, dažnai skalbti guolius ir patalynę aukštoje temperatūroje, o šukuojant naudoti tankias šukas, kurios padeda aptikti ir pašalinti blusas bei jų išmatas.

    Taip pat verta prisiminti, kad blusoms nepatinka kai kurie kvapai. Kartais pasitelkiami eteriniai aliejai, pavyzdžiui, eukaliptų, mėtų, levandų ar arbatmedžio. Vis dėlto juos būtina naudoti atsargiai ir laikantis rekomendacijų, nes dalis priemonių gali būti kenksmingos, ypač katėms.

    Jei blusos jau įsikūrė namuose, laukia intensyvus tvarkymasis: kruopštus siurbimas, visų guolių ir tekstilės skalbimas aukštoje temperatūroje, taip pat specializuotų insekticidinių priemonių naudojimas. Kad procedūros būtų veiksmingos, jas rekomenduojama pakartoti po dviejų savaičių – taip sunaikinama nauja blusų karta. Svarbu po kiekvieno siurbimo dulkių maišelį ar turinį iškart išmesti į šiukšles už namų ribų.

    Specialiomis priemonėmis reikėtų apdoroti ir tamsius kampus, plyšius bei kitas sunkiai pasiekiamas vietas, kuriose dažniausiai būna augintinis.

    Kovoje su blusomis gali pagelbėti ir natūralios priemonės, pavyzdžiui, diatomitinė žemė, kuri barstoma ten, kur pastebėta blusų. Taip pat kartais naudojamas vandens ir acto tirpalas arba (gyvūnams netoksiškų) eterinių aliejų tirpalai paviršiams purkšti.

    Svarbu žinoti: blusų naikinimas gali užtrukti kelias savaites dėl jų vystymosi ciklo. Todėl reikia kantrybės ir nuosekliai kartoti visas priemones, kol problema bus visiškai pašalinta.

  • Rausvas debesis sode traukia bites ir drugelius: krūmas, tinkantis net neturintiems laiko

    Rausvas debesis sode traukia bites ir drugelius: krūmas, tinkantis net neturintiems laiko

    Norisi įspūdingo augalo sode, tačiau nuolat stinga laiko? Nebūtina tenkintis tuščia erdve ar vien veja – galima pasirinkti augalą, kuris ir nereiklus, ir atrodo stulbinamai. Jei dar pridėsime kuklius poreikius, smulkiažiedis tamariskas gali tapti vienu geriausių pasirinkimų.

    Smulkiažiedį tamariską drąsiai galima vadinti augalu ypatingoms užduotims. Jam nereikia sudėtingos priežiūros, o kasdienio dėmesio – beveik jokio. Ne veltui šis krūmas dažnai minimas kaip puikus „palydovas“ užsiėmusiems sodininkams.

    Žydėdamas smulkiažiedis tamariskas primena rausvą miglą: kelias savaites ant šakelių skleidžiasi smulkūs žiedai, kurie vilioja naudingus vabzdžius – bites ir drugelius. Priklausomai nuo veislės, jis gali pradėti žydėti balandį, o paskutiniai žiedpumpuriai pasirodo net vasarą.

    Nors didžiausią įspūdį šis krūmas palieka pavasarį ir vasarą, dekoratyviai atrodo beveik visus metus. Taip yra todėl, kad jį dengia plunksniški, šluoteles primenantys lapai.

    Smulkiažiedis tamariskas dažnai sodinamas parkuose ir skveruose, nes ištveria tikrai daug. Jis gali tapti ir praktiška sodo puošmena. Be dekoratyvumo, verta paminėti ir jo naudą: per kelerius metus krūmas gali suteikti pavėsį, taip pat padeda stabilizuoti gruntą, todėl tinka, pavyzdžiui, šlaitams.

    Ar smulkiažiedis tamariskas turi reikalavimų? Taip, tačiau jie nesudėtingi. Jis gerai pakelia sausras, nereikalauja gausybės priežiūros darbų ir gana neblogai ištveria stiprius šalčius. Jis gali augti ir skurdesnėse ar labiau užterštose dirvose – tik tuomet augs pastebimai lėčiau.

    Dar vienas šio augalo privalumas – greitas augimas. Palankiomis sąlygomis kasmetiniai ūglių prieaugiai siekia keliasdešimt centimetrų, o per metus gali viršyti ir 1 metrą. Vis dėlto, kad krūmas augtų itin sparčiai, jam reikia tinkamai parinktos vietos ir bent minimalios priežiūros pradžioje.

    Pradėti reikėtų nuo vietos pasirinkimo. Smulkiažiedis tamariskas mėgsta pilną saulę, derlingą ir laidžią dirvą. Svarbu žinoti, kad jis nemėgsta persodinimo – geriausia iškart parinkti nuolatinę vietą ir vėliau jos nekeisti. Tuomet įspūdingi metiniai prieaugiai tampa realybe.

    Pasodinus krūmą verta skirti jam šiek tiek dėmesio, ypač pradžioje. Laistyti dažniausiai reikia tik pirmaisiais augimo etapais, kol susiformuoja tvirta šaknų sistema. Vėliau augalas paprastai puikiai tvarkosi pats. Panašiai yra ir su tręšimu kompleksinėmis trąšomis ar krūmo pagrindo pridengimu prieš žiemą – dažniausiai tai svarbu tik jaunam augalui arba itin atšiauriomis sąlygomis.

    Kartais smulkiažiedį tamariską tenka genėti, ypač jei jis pernelyg išsiplečia. Kadangi žydi ant vienmečių ūglių, šakas geriausia trumpinti iškart po žydėjimo. Tuomet paprastai pašalinama apie 1/3 plonų, svyrančių ūglių ilgio.

    Ilgainiui, krūmui sparčiai augant, jo forma gali prarasti tvarkingą siluetą ir tapti pernelyg išsikerojusi. Jei išvaizda nebedžiugina, augalą galima formuoti – tam taikomas ryškesnis, „drastiškesnis“ genėjimas, kurį taip pat rekomenduojama atlikti po žydėjimo.

    Kada geriausia sodinti smulkiažiedį tamariską? Tinka du laikotarpiai: pavasaris (kovas ir balandis) arba ruduo (spalis ir lapkritis). Sodinuką pakanka įkurdinti drėgnesnėje dirvoje – jis greitai įsišaknija.

    Šį krūmą galima ir lengvai dauginti patiems. Pakanka paimti keliolikos centimetrų sumedėjusius ūglius ir įkasti į žemę. Svarbu, kad ūglių gabalėliai būtų be lapų, tačiau turėtų kelis pumpurus – tuomet įsišaknijimas vyksta sklandžiai.

  • Neatidėliokite: pavasarį azalijoms užtenka vieno paprasto veiksmo, kad pražystų įspūdingai

    Neatidėliokite: pavasarį azalijoms užtenka vieno paprasto veiksmo, kad pražystų įspūdingai

    Pavasaris – svarbiausias metas azalijų priežiūrai. Balandį ir gegužę verta atlikti kelis paprastus darbus, kurie padės krūmui sukrauti gausesnius žiedus ir ilgiau džiuginti žydėjimu.

    Azalija nėra labai reikli, tačiau geriausiai auga rūgščioje, laidžioje ir humusingoje dirvoje. Optimalus dirvos rūgštingumas – pH 4,0–5,5. Priklausomai nuo veislės, ji gali pradėti žydėti jau balandį, o dažniausiai žiedais puošiasi iki birželio. Jei sąlygos palankios, kai kurios veislės gali pražysti dar kartą vasaros pabaigoje.

    Ankstyvą pavasarį, ypač balandį, svarbu krūmą apgenėti ir pašalinti sergančius, pažeistus ar apšalusius ūglius. Ne mažiau reikšmingas ir reguliarus laistymas. Kadangi azalijos šaknys yra gana paviršinės, augalas jautriai reaguoja į sausrą. Geriausia laistyti minkštu vandeniu – šulinių vandeniu arba lietaus vandeniu. Kai substratas per sausas, azalija pradeda skursti: prasčiau žydi, o lapai gali anksčiau laiko nukristi. Todėl nuoseklus laistymas – vienas svarbiausių sėkmės raktų.

    Taip pat verta prisiminti mulčiavimą, pavyzdžiui, pušų žieve, rūgščiomis durpėmis ar kankorėžiais. Mulčio sluoksnis padeda palaikyti dirvos rūgštingumą, saugo šaknis nuo pažeidimų ir ilgiau išlaiko drėgmę. Šį darbą naudinga kartoti reguliariai, ypač liepą ir rugpjūtį.

    Balandžio pabaigoje–gegužės pradžioje reikėtų tręšti. Tręšimą patariama pakartoti birželį ir liepą. Azalijoms tinka trąšos, skirtos rūgščią dirvą mėgstantiems augalams – tiek skystos, tiek granuliuotos. Svarbiausia, kad sudėtyje būtų azoto, fosforo ir kalio, taip pat mikroelementų, pavyzdžiui, magnio ir geležies. Per didelis trąšų kiekis gali duoti priešingą rezultatą: vietoj gausių žiedų krūmas ims auginti daugiau lapijos.

    Tręšiant galima pasitelkti ir namines priemones. Vienas paprastesnių būdų – vanduo su citrinų rūgštimi: į 10 l vandens įmaišykite 1 arbatinį šaukštelį citrinų rūgšties ir tokiu tirpalu augalą laistykite kas dvi savaites.

    Kitas būdas – panaudoti kavos tirščius. Į 10 l vandens įberkite stiklinę kavos tirščių, po 15 minučių išmaišykite ir palaistykite azaliją.

    Gegužę, kai azalija intensyviai žydi, jai reikia daugiau vandens, ypač jei vyrauja šilti orai. Tokiu metu drėgmės trūkumas greitai atsiliepia ir žydėjimo gausai, ir augalo bendrai būklei.

  • Balandžiai vėl grįžta į jūsų kiemą? Paprastas triukas greitai atbaidys nepageidaujamus svečius

    Balandžiai vėl grįžta į jūsų kiemą? Paprastas triukas greitai atbaidys nepageidaujamus svečius

    Ar jums atrodo, kad sodas tapo balandžių mėgstamiausia susitikimų vieta? Tai visai ne atsitiktinumas. Šie sumanūs paukščiai greitai pastebi vietas, kur lengva rasti maisto ir saugiai pailsėti. Tankūs krūmai, pavėsinių stogai ar terasos sijos jiems gali tapti puikia priedanga, o kartais – ir vieta lizdui sukti.

    Labiausiai juos traukia ramūs kampeliai, kuriuose žmonės lankosi rečiau, tačiau ne tik tai. Nors iš pirmo žvilgsnio balandžiai gali atrodyti nekalti ir tarsi natūraliai įsilieti į sodo vaizdą, jų buvimas greitai ima varginti.

    Pirmiausia paukščiai palieka daug išmatų. Jos ne tik teršia takus, lauko baldus ir pastatų fasadus, bet dėl specifinių cheminių savybių gali ir pažeisti įvairius paviršius.

    Balandžiai taip pat platina įvairius mikroorganizmus, ligas ir parazitus. Tarp jų – balandinis erkė (dar vadinama balandine erke). Nors dažniausiai ji minta paukščiais, gali patekti ir į namus bei kąsti tiek žmonėms, tiek augintiniams. Pasekmės gali būti alerginės reakcijos ar kiti rimtesni sveikatos sutrikimai.

    Pirmas žingsnis – suprasti, kas balandžius traukia it magnetas, ir šiuos veiksnius pašalinti. Pradėkite nuo kruopštaus kiemo sutvarkymo: pašalinkite maisto likučius, kurie galėjo likti po žieminio paukščių lesinimo. Jei mėgstate valgyti lauke, nepalikite ilgiau stovėti lėkščių su nesuvalgytu maistu – balandžiai tokias „progas“ pastebi akimirksniu.

    Taip pat rekomenduojama apsaugoti vietas, kurios gali tapti jų prieglobsčiu: užkirsti patekimą į pavėsines, palėpes ir stogo nišas. Turėkite omenyje, kad balandžiai nemėgsta dažnos kaitos ir judesio, todėl reguliari jūsų veikla sode, baldų perstumdymas ar smulkūs aplinkos pakeitimai gali sumažinti tikimybę, jog paukščiai čia įsikurs.

    Jei norite veikti greitai ir be didesnių išlaidų, verta išbandyti namų priemones. Balandžiai nemėgsta blizgančių ir judančių elementų, todėl dažnai pasiteisina ant šakų pakabinti įvairūs blizgūs daiktai.

    Judėjimas, šnaresys ir atspindima šviesa paukščius dezorientuoja, todėl jie tokių vietų linkę vengti. Gera išeitis gali būti ir garsiniai baidikliai – net paprasti vėjo varpeliai neretai duoda apčiuopiamą rezultatą.

  • Neskubėkite atidaryti indaplovės po plovimo: taip nepastebimai gadinate virtuvės baldus

    Neskubėkite atidaryti indaplovės po plovimo: taip nepastebimai gadinate virtuvės baldus

    Daugeliui žmonių indaplovė yra nepakeičiamas buities pagalbininkas. Tai ne tik patogesnis, bet dažnai ir ekonomiškesnis sprendimas nei indų plovimas rankomis. Vis dėlto svarbu laikytis kelių taisyklių, kurios padeda išsaugoti ir prietaiso efektyvumą, ir virtuvės būklę. Viena jų – neskubėti atidaryti indaplovės iškart pasibaigus programai.

    Indaplovė veikia purkšdama šiltą vandenį su plovikliu, kuris nuo indų nuplauna nešvarumus. Dažniausiai ciklas baigiamas skalavimu, kurio metu nuplaunamos ploviklio liekanos, o po to prietaisas pereina į džiovinimo etapą.

    Indų džiovinimas daugelyje indaplovių vyksta kondensacijos principu. Po galutinio skalavimo karštu vandeniu susidariusi garų drėgmė nusėda ant vėsesnių kameros sienelių, o vėliau nuteka į nubėgimo sistemą. Šis procesas užtrunka: priklausomai nuo konkretaus modelio, džiovinimas gali trukti nuo 15 iki 60 minučių.

    Pasibaigus plovimo programai, indaplovę rekomenduojama dar palikti uždarytą maždaug 10–20 minučių. Per šį laiką indai spėja geriau išdžiūti ir atvėsti.

    Jei indaplovę atidarysite iš karto, iš jos išsiverš karšti garai. Ilgainiui tai gali pakenkti virtuvės baldams – ypač fasadams, stalviršiui ar pakabinamų spintelių apačiai. Nors poveikis dažniausiai nėra momentinis, neigiami padariniai gali išryškėti po kelių mėnesių.

    Kad indai būtų ne tik švarūs, bet ir sausi, verta naudoti tinkamas priemones. Svarbios ne vien plovimo tabletės – naudinga ir skalavimo priemonė. Ji padeda išvengti dėmių, pagerina vandens nubėgimą nuo indų paviršiaus ir taip paspartina džiūvimą.

    Taip pat verta prisiminti kelias kasdienes praktikas, kurios padeda indaplovei dirbti efektyviau. Viena svarbiausių – reguliariai valyti filtrus: tai mažina nemalonių kvapų riziką ir padeda išlaikyti gerą plovimo kokybę.

  • Senjorai dažnai permoka už šiukšlių išvežimą: pateikus prašymą galima gauti nuolaidą

    Senjorai dažnai permoka už šiukšlių išvežimą: pateikus prašymą galima gauti nuolaidą

    Pateikus atitinkamą prašymą savivaldybėje, senjorai gali gauti lengvatą arba būti visiškai atleisti nuo mokesčių už komunalinių atliekų išvežimą. Nors vieno visoje Lenkijoje vienodai taikomo reglamentavimo šiuo klausimu nėra, daugelis savivaldybių yra įsivedusios savo vidines taisykles.

    Savivaldybės Lenkijoje gali taikyti nuosavus reglamentus, kai kalbama apie mokesčius už šiukšlių išvežimą. Dėl to vietos valdžia gali nuspręsti suteikti nuolaidą arba visiškai atleisti nuo tokių įmokų, pavyzdžiui, atsižvelgiant į senjorų situaciją.

    Norint sužinoti konkrečius reikalavimus dėl lengvatos už atliekų išvežimą, reikėtų kreiptis į savo gyvenamosios vietos savivaldybės ar miesto administraciją. Daugeliu atvejų sąlygos, kurias būtina atitikti norint gauti lengvatą, būna panašios.

    Dažniausiai senjoras, norintis gauti visišką atleidimą nuo mokesčių arba nuolaidą, turi pateikti prašymą savivaldybėje ar miesto administracijoje. Teikiant dokumentus neretai reikia pridėti įvairias pažymas, pavyzdžiui, patvirtinimą apie teisę gauti pensiją ar išmoką, dokumentą, įrodantį teisinį pagrindą naudotis būstu, taip pat deklaraciją apie pajamas. Pajamų deklaracijos atveju savivaldybės paprastai nustato viršutines ribas: jas viršijus, lengvata nebetaikoma.

    Kitas dažnai taikomas kriterijus – amžius: 65 metai vyrams ir 60 metų moterims, nors tai galioja ne visur.

    Kompostavimo dėžės turėjimas ir atliekų kompostavimas joje tam tikrais atvejais taip pat gali suteikti teisę į nuolaidą už komunalinių atliekų tvarkymą. Kaip ir senjorų lengvatų atveju, paprastai reikia pateikti naują deklaraciją savivaldybėje, o nuolaidos dydis priklauso nuo konkrečios savivaldybės sprendimo.

    Šių metų kovą Vroclavo valdžia nusprendė gyventojams išdalinti nemokamas kompostavimo dėžes. Tai leidžia bioatliekas perdirbti savo reikmėms ir kartu sumažinti šiukšlių išvežimo mokestį net iki maždaug 27,60 euro per metus.

    „Norint gauti kompostavimo dėžę, pakanka pateikti prašymą Vroclavo miesto savivaldybės Aplinkos skyriui. Dėl suteikimo gali kreiptis gyventojai ir švietimo įstaigos, turinčios galimybę savo valdoje pastatyti kompostavimo dėžę, kompostuosiančios virtuvės ir sodo bioatliekas bei vietoje panaudos susidariusį kompostą“, – skelbė „Wroclaw.pl“, oficialus Vroclavo miesto informacinis portalas.

    Įvertinus prašymą, su miestu pasirašoma kompostavimo dėžės panaudos sutartis 36 mėnesiams. Sutarties galiojimo laikotarpiu gyventojas kartą per metus pateikia informaciją apie kompostuotų bioatliekų kiekį. Pasibaigus šiam laikotarpiui, kompostavimo dėžė pereina naudotojui nuosavybėn, – priduriama pranešime.

    Visi Vroclavo gyventojai, savarankiškai kompostuojantys bioatliekas prie namų įrengtose kompostavimo dėžėse, gali gauti dalinį atleidimą nuo komunalinių atliekų tvarkymo mokesčio. Iš mėnesinės įmokos atimama apie 2,30 euro, todėl per metus galima sutaupyti maždaug 27,60 euro.

  • 51-erių Eva Longoria nustebino Niujorke: šis lininis kostiumas taps 2026 m. pavasario hitu

    51-erių Eva Longoria nustebino Niujorke: šis lininis kostiumas taps 2026 m. pavasario hitu

    Eva Longoria pasirodžiusi viešumoje visuomet traukia žvilgsnius. Neseniai 51-ąjį gimtadienį atšventusi aktorė šįkart sužavėjo stiliumi, kuriuo pasirodė prie laidos The Today Show studijos Niujorke. Jos įvaizdis puikiai atliepia ryškiausias 2026 m. pavasario tendencijas: lininį kostiumą, aiškius spalvinius akcentus ir moteriškai pabrėžtą siluetą.

    Eva Longoria jau daugelį metų laikoma viena žaviausių ir elegantiškiausių Holivudo moterų. Tarptautinę šlovę jai atnešė Gabrielle Solis vaidmuo kultiniame seriale „Nusivylusios namų šeimininkės“, rodytame 2004–2012 metais. Šis projektas aktorei pelnė ir reikšmingą įvertinimą – „Auksinio gaublio“ nominaciją.

    Šiandien Longoria sėkmingai tęsia karjerą ne tik kaip aktorė, bet ir kaip prodiuserė bei režisierė – kuria filmus ir televizijos projektus. Pastaraisiais metais ji taip pat veda kelionių bei kulinarines laidas ir plėtoja verslo veiklas, dar kartą įrodydama, kad jos karjera išlieka puikioje formoje.

    Kartu keitėsi ir aktorės stilius – šiandien ji neretai minima kaip mados įkvėpimas moterims, perkopusioms 50 metų ribą. Naujausias jos pasirodymas Niujorko gatvėje dar kartą patvirtino, kad elegancija nepriklauso nuo amžiaus.

    Viena ryškiausių šio pavasario tendencijų – linas. Natūrali medžiaga vėl atsidūrė dizainerių dėmesio centre, nes yra lengva, „kvėpuojanti“ ir idealiai tinkanti šiltesniems mėnesiams. Longorios pasirinktas lininis kostiumas atrodo ir itin elegantiškai, ir pakankamai laisvai – tai puikus pavyzdys, kaip patogumas gali derėti su klase.

    Pagrindinis įvaizdžio akcentas – dailiai įliemenuotas švarkas, primenantis trumpą striukę. Toks kirpimas gražiai modeliuoja figūrą, išryškina liemenį ir suteikia deriniui moteriškumo. Papildomą dėmesį patraukia ryškesnis spalvinis apvadas: jis subtiliai sulaužo klasikinį kostiumo charakterį ir suteikia jam modernios gaivos.

    Po švarku aktorė vilkėjo korsetą, kuris švelniai pabrėžė figūrą ir įnešė šiek tiek sensualumo. Tai tendencija, kurią dizaineriai vis dažniau pasitelkia vakariniuose ar elegantiškuose deriniuose – vietoj įprastų marškinių pasirenkamas korsetas ar bustjė, suteikiant formalumui moteriškesnio, madingesnio skambesio.

    Įvaizdį užbaigė plačios kostiuminės kelnės, kurios pastaraisiais sezonais vėl sugrįžo į populiarumo viršūnę. Šis modelis vizualiai ilgina kojas, yra patogus ir lengvai pritaikomas tiek elegantiškiems, tiek laisvesniems deriniams. Longorios atveju plačios klešnės subalansavo prigludusią viršutinę dalį, todėl visas siluetas atrodė harmoningai ir stilingai.

    Nors Longoria jau perkopė penkiasdešimtmetį, ji ir toliau žavi forma, grožiu bei nepriekaištingu skoniu. Jos pasirinkimai primena paprastą tiesą: mada neturi amžiaus, o elegancija ir pasitikėjimas savimi gali įkvėpti moteris visame pasaulyje.

    Aktorė ne kartą įrodė, kad puiki išvaizda priklauso ne tik nuo tendencijų, bet ir nuo gebėjimo suprasti savo stilių bei figūrą. Būtent dėl to ji jau daugelį metų išlieka viena ryškiausių moteriškos elegancijos ikonų.

  • Barrel džinsai 2026-ųjų pavasarį užkariaus spintas: kam tinka ir kaip juos dėvėti

    Barrel džinsai 2026-ųjų pavasarį užkariaus spintas: kam tinka ir kaip juos dėvėti

    Naujausiose 2026 metų pavasario mados tendencijose ryškėja drabužiai, kurie suderina patogumą ir išraiškingą siluetą. Vienas tokių pasirinkimų – barrel džinsai, jau kelis sezonus išlaikantys tvirtas pozicijas tiek dizainerių kolekcijose, tiek kasdienėje aprangoje. Kaip juos derinti ir kam jie labiausiai tinka?

    Barrel džinsai – tai specifinio kirpimo kelnės, išsiskiriančios suapvalinta klešnių linija. Šlaunų ir blauzdų srityje jos yra platesnės, o link apačios palaipsniui siaurėja. Dažniausiai toks modelis baigiasi ties kulkšnimi arba šiek tiek aukščiau.

    Šio fasono populiarumas ryškiau ėmė augti apie 2019 metus, kai jis pasirodė didžiųjų mados ženklų kolekcijose kaip alternatyva klasikiniams plačių klešnių džinsams. Vėliau šios kelnės persikėlė į gatvės madą ir tapo įprastu pasirinkimu masinės prekybos drabužių parduotuvėse, taip užsitikrindamos platų gerbėjų ratą. Šiandien tai vienas lengviausiai atpažįstamų laisvalaikio stiliaus trendų.

    Nors barrel džinsai laikomi gana universaliu garderobo elementu, jų charakteringas kirpimas keičia figūros proporcijas, todėl svarbu pasirinkti tinkamą variantą pagal kūno sudėjimą.

    Šis fasonas ypač tinka vadinamajai „kolonos“ tipo figūrai, nes suteikia apimties apatinėje kūno dalyje ir vizualiai formuoja siluetą. Jis gali būti palankus ir kriaušės ar smėlio laikrodžio figūrai – ypač pasirinkus aukštesnio liemens modelį, kuris pabrėžia liemenį ir padeda išlaikyti proporcijų balansą.

    Žemesnio ūgio žmonėms vertėtų atkreipti dėmesį į kelnių ilgį ir batų pasirinkimą, kad siluetas vizualiai „nesutrumpėtų“. Aukštesnio ūgio žmonėms trumpesnis kirpimas gali tapti privalumu – jis išryškina kulkšnis ir suteikia deriniui lengvumo.

    Dėl savo formos barrel džinsai geriausiai atrodo tokiuose deriniuose, kurie neiškraipo jų proporcijų. Praktikoje tai reiškia, kad viršutinė aprangos dalis turėtų būti trumpesnė arba prigludusi, kad neuždengtų liemens linijos ir nepridėtų perteklinės apimties.

    Kasdienai šio tipo džinsus patogu derinti su paprastais marškinėliais, megztiniais ar lengvomis striukėmis, pavyzdžiui, odinėmis arba trumpais lietpalčiais. Avalynei tiks sportiniai bateliai ar laisvalaikio balerinos.

    Barrel džinsai gali būti pritaikomi ir formalesniuose deriniuose. Suporavus juos su marškiniais, švarku ir bateliais su kulniuku, galima sukurti įdomų pusiau formalų įvaizdį. Tokiais atvejais ypač pasiteisina šviesaus denimo modeliai arba kelnės iš audinių, turinčių elegantiškesnę apdailą.

    Šio fasono universalumas leidžia jį naudoti įvairiomis progomis – nuo kasdienių derinių iki labiau apgalvotų, tvarkingų įvaizdžių. Svarbiausia išlaikyti proporcijų pusiausvyrą ir sąmoningai rinktis likusius garderobo elementus.

  • Atrodo kaip žalias kilimas: dygusis gvaizdūnas sukuria pasaką, bet viena klaida jį pražudo

    Atrodo kaip žalias kilimas: dygusis gvaizdūnas sukuria pasaką, bet viena klaida jį pražudo

    Jis atrodo tarsi minkšta, žalia pagalvėlė – būtent todėl sode palieka itin stiprų įspūdį. Dygusis gvaizdūnas gali sukurti pasakišką vaizdą, tačiau tik tada, jei pasodinamas tinkamoje vietoje. Tai nėra augalas, kurį galima įkurdinti bet kur ir tikėtis, kad jis pats susitvarkys.

    Dygusis gvaizdūnas vis dažniau atsiranda soduose, nes primena tankų, sodriai žalią kilimą. Jis neretai supainiojamas su samanomis, tačiau iš tiesų tai visai kitas augalas. Gvaizdūnas formuoja kompaktiškas, žemas pagalvėles iš smulkių, adatėles primenančių lapelių, o nuo gegužės pasipuošia švelniais, baltais žiedeliais. Būtent tada jis atrodo įspūdingiausiai.

    Šis augalas turi daug privalumų, tačiau nėra „be priežiūros“. Jei norite, kad jis iš tiesų puoštų sodą, svarbu suprasti jo poreikius ir nepadaryti kelių elementarių klaidų.

    Tai ne samanos: „wow“ efektas įmanomas, bet tik su viena sąlyga

    Dygusis gvaizdūnas geriausiai auga ten, kur gali ramiai plėstis ir neturi stiprios konkurencijos iš didesnių augalų. Jam patinka saulėta arba lengvai pusiau pavėsinga vieta, taip pat lengva, pralaidi ir vidutiniškai drėgna dirva. Tokiomis sąlygomis jis greitai sutankėja ir suformuoja minkštus, vientisus kilimėlius.

    Gvaizdūnas ypač gražiai atrodo tarp trinkelių ar akmens plokščių, šalia takelių, gėlynų pakraščiuose ar natūralistiniuose soduose. Vienas didžiausių jo privalumų – net ir mažoje erdvėje jis sukuria ryškų vizualinį efektą bei suteikia aplinkai tvarkos įspūdį.

    Vis dėlto svarbu žinoti, kad jo išvaizda kinta priklausomai nuo sezono. Pavasarį augalas greitai atželia ir atgauna formą, vasarą atrodo geriausiai, jei netrūksta drėgmės, o rudenį dažniausiai išlieka tankus, nors spalva gali kiek patamsėti. Žiemą gvaizdūnas kartais tampa mažiau dekoratyvus – vietomis paruduoja, tačiau tai nebūtinai reiškia, kad jis nušalo. Lietuvos klimato sąlygomis jis paprastai laikosi neblogai.

    Kur kas didesnė problema už šalčius – užsistovintis vanduo, ypač sunkioje, suslėgtoje dirvoje.

    Didžiausia klaida – netinkama vieta ir pernelyg dideli lūkesčiai

    Dažniausiai nusivilia tie, kurie gvaizdūną pasodina į molingą, nuolat šlapią dirvą arba ten, kur nuolat vaikštoma. Augalas gali pakęsti lengvą, retkarčiais pasitaikantį mindymą, tačiau jis nėra vejos pakaitalas. Pagrindinė jo paskirtis – dekoratyvinė. Intensyviai mindomas gvaizdūnas pradeda retėti, o tankiose pagalvėlėse atsiranda plikų vietų.

    Ne mažiau rizikingas ir perlaistymas. Nors gvaizdūnui patinka drėgmė, jis netoleruoja vandens sąstovio – tuomet negiliai esanti šaknų sistema lengvai pažeidžiama.

    Auginimas nėra sudėtingas, jei laikomasi saiko. Laistyti reikėtų reguliariai, bet protingai, tręšti – taupiai, o genėti dažniausiai visai nereikia. Svarbiausia – kontroliuoti drėgmę ir parinkti tinkamą vietą.

    Dygusis gvaizdūnas labiausiai tinka ten, kur norisi subtilaus, minkšto žalio kilimo efekto, o ne tvirtos dangos kasdieniam naudojimui. Pasodintas apgalvotai, jis ilgai atrodo įspūdingai – todėl ir toliau sparčiai populiarėja.