CP v2

Category: Kultūra

  • Darote klaidą rudenį: šie 3 magnolijos darbai iki šalnų lemia, ar ji gausiai žydės pavasarį

    Darote klaidą rudenį: šie 3 magnolijos darbai iki šalnų lemia, ar ji gausiai žydės pavasarį

    Magnolija dažniausiai siejama su pavasariu, kai šakos pasidengia dideliais žiedais, tačiau jos būklė tuo metu priklauso nuo to, kaip augalas prižiūrėtas rudenį. Iki pirmųjų šalnų svarbiausia padėti magnolijai ramiai pereiti į žiemos poilsį ir sumažinti veiksnius, kurie gali ją nusilpninti.

    Viena dažniausių klaidų yra netinkamas tręšimas sezono pabaigoje. Vasaros pabaigoje ar rudens pradžioje magnolijai reikalingos trąšos, kuriose mažai azoto, nes azotas skatina naujų ūglių augimą, o jie nespėja sumedėti ir tampa jautresni šalčiui.

    Rudeniniam tręšimui dažniausiai tinka kalio ir fosforo turinčios trąšos, padedančios stiprinti šaknų sistemą ir didinti augalo atsparumą nepalankioms sąlygoms. Taip pat svarbu rinktis priemones, kurios nepadidina dirvožemio pH, nes magnolijos geriausiai auga silpnai rūgščioje žemėje.

    Laistymas iki šalnų

    Atvėsus orams daug kas automatiškai nustoja laistyti, tačiau magnolijai tai ne visada naudinga. Jei ruduo sausas, dirva aplink augalą neturėtų būti perdžiūvusi, nes drėgmės trūkumas prieš žiemą gali silpninti šaknis ir bloginti pasirengimą šaltajam sezonui.

    Praktinis orientyras paprastas: laistyti verta tol, kol laikosi pliusinė temperatūra ir nėra užsitęsusių lietingų periodų, o dirvos paviršius akivaizdžiai sausėja. Artėjant šalnoms laistymą reikia stabdyti, kad vandens perteklius nepakenktų šaknims, kai dirva pradeda šalti.

    Mulčas, kuris apsaugo šaknis

    Paskutinis svarbus rudens darbas yra dirvos uždengimas po magnolija. Mulčo sluoksnis sumažina temperatūros svyravimus, lėtina drėgmės išgaravimą ir padeda apsaugoti paviršines šaknis, kurios magnolijoms ypač svarbios.

    Dažniausiai rekomenduojama rinktis rūgštesnę terpę palaikančias medžiagas, pavyzdžiui, pušies žievę, spyglius ar kankorėžius. Mulčas klojamas aplink augalą, paliekant tarpą prie kamieno, kad nesikauptų drėgmė ir nepadidėtų puvinio rizika.

    Šie trys rudeniniai žingsniai veikia kartu: tinkamos trąšos padeda augalui sustiprėti, laistymas apsaugo nuo išsausėjimo, o mulčas stabilizuoja sąlygas šaknims. Darbus verta planuoti ne pagal kalendorių, o pagal orus, nes skirtingais metais ruduo gali būti ir labai lietingas, ir neįprastai sausas.

  • Dėmės nuo žvakių ant kapo paminklo? Užtenka vandens ir šaukštelio indų ploviklio

    Dėmės nuo žvakių ant kapo paminklo? Užtenka vandens ir šaukštelio indų ploviklio

    Ant kapų paminklų išsiliejęs žvakės vaškas dažniausiai palieka dvi problemas: sukietėjusią parafino plutą ir tamsesnę, riebią dėmę, kuri išryškėja ją nuėmus. Šiems nešvarumams reikia skirtingų veiksmų, kad akmuo nebūtų subraižytas ar pažeistas.

    Pirmiausia reikėtų pašalinti sukietėjusį vašką. Tam tinka plastikinė mentelė, grandiklis iš plastiko ar sena mokėjimo kortelė, laikant įrankį kuo lėkščiau prie paviršiaus ir nuimant vašką po truputį.

    Metalo geriau vengti: peilis, skutimosi peiliukas ar metalinė glaistyklė gali palikti įbrėžimų, kurie ant poliruoto akmens matosi ypač ryškiai. Jei lieka plona prilipusi vaško plėvelė, jos neverta plėšti jėga, nes ją dažnai lengviau pašalinti plaunant.

    Riebiam pėdsakui nuo parafino dažnai pakanka šilto vandens ir indų ploviklio. Į 1 litrą šilto vandens įmaišykite 1 arbatinį šaukštelį indų ploviklio, sudrėkinkite minkštą šluostę, trumpam priglauskite prie dėmės ir švelniai nuvalykite.

    Baigiant valymą svarbu nuplauti vietą švariu vandeniu, kad neliktų detergento likučių, ir nusausinti. Tik ant sauso paminklo aiškiai matyti, ar spalva susilygino, nes šlapias akmuo dažnai atrodo tamsesnis.

    Jei dėmė po plovimo vis dar ryški, intensyvus šveitimas kempine ne visada padeda. Tokiu atveju verta rinktis specialų riebalų, alyvos ar vaško dėmių valiklį, skirtą konkrečiai akmens rūšiai, ir griežtai laikytis gamintojo nurodymų.

    Skirtingos medžiagos reaguoja nevienodai, todėl universalios priemonės gali pridaryti žalos. Granitui dažnai tinka švelnus plovimas, o senam ar pažeistam teracui pavojingi tiek agresyvūs detergentai, tiek šiurkštūs šepetėliai.

    Daugiausia atsargumo reikia marmurui. Rūgštinės priemonės, pavyzdžiui, actas ar citrinų rūgšties tirpalas, gali reaguoti su marmure esančiais kalcio junginiais, dėl to paviršius gali prarasti blizgesį, tapti matinis ir lengviau pažeidžiamas.

    Jeigu dėmė sena, gili arba užima didelį plotą ir nereaguoja į akmeniui skirtas priemones, saugiausias sprendimas yra kreiptis į paminklų priežiūros ar restauravimo specialistus. Bandymas sluoksniuoti vis stipresnius valiklius ar šveisti kietu šepečiu kartais palieka dar labiau matomą pažeidimą nei pati vaško dėmė.

  • Ši daugiametė stebina be žiedų: įspūdingi lapai puoš sodą ir balkoną visą sezoną

    Ši daugiametė stebina be žiedų: įspūdingi lapai puoš sodą ir balkoną visą sezoną

    Spalvos sode nebūtinai turi reikšti tik žiedus. Viena ryškiausių lapinių daugiamečių, pastaraisiais metais ypač mėgstama apželdinant modernius kiemus ir terasas, yra žuravė (Heuchera), vertinama dėl lapų faktūrų ir atspalvių įvairovės.

    Ši augalų grupė siūlo šimtus veislių: nuo bordo, vario ar karamelės tonų iki sidabrinių, laimo ar beveik juodų. Lapai gali būti lygūs, banguoti, ryškiai gysloti ar marginti raštais, todėl dekoratyvumas išlieka ilgai net tada, kai kiti augalai praranda įspūdį.

    Kaip atrodo ir kada žydi?

    Žuravės paprastai sudaro kompaktiškas kereles ir dažniausiai užauga iki 20–40 centimetrų. Nors pagrindinis jų privalumas yra lapai, šiltuoju sezonu augalas iškelia plonus žiedynstiebius su smulkiais, varpelio formos žiedais.

    Žydėjimas dažniausiai prasideda gegužę ar birželį ir gali tęstis iki rugpjūčio, priklausomai nuo veislės ir oro sąlygų. Žiedai dažniausiai būna balti, rausvi ar rausvai raudoni, o jų nektaras vilioja bites ir kitus apdulkintojus, todėl žuravės praverčia kuriant jiems palankesnį želdyną.

    Kur sodinti, kad lapai būtų gražiausi?

    Vieta lemia tiek lapų spalvos intensyvumą, tiek augalo ištvermę karščių metu. Daugumai žuravių tinkamiausias yra lengvas pavėsis arba išsklaidyta šviesa, pavyzdžiui, prie krūmų ar šiaurinėje terasos pusėje.

    Tamsialapės veislės dažniau geriau pakelia daugiau saulės, o šviesialapės ir laimo atspalvių augalai per kaitrą gali apdegti. Dėl to karštomis vasaromis verta rinktis vietą, kur vidurdienį augalą pridengia šešėlis.

    Dirva turėtų būti derlinga, humusinga ir, svarbiausia, laidi vandeniui. Užmirkimas yra viena dažniausių žuravių problemų, nes gali skatinti šaknų ir kerelio pagrindo puvimą, ypač sunkesnėse dirvose ar vazono dugne be drenažo.

    Kokia priežiūra reikalinga?

    Priežiūra paprastai nesudėtinga, todėl žuravės tinka ir mažiau patirties turintiems. Jauniems augalams svarbus tolygesnis laistymas, o įsitvirtinusios kerelės trumpalaikę sausrą ištveria geriau, tačiau ilgesnį laiką visiškai išdžiūvęs substratas silpnina lapiją.

    Tręšiant svarbu nepersistengti: pavasarį dažnai pakanka komposto arba saikingo daugiamečiams skirtų trąšų kiekio. Per gausus tręšimas gali paskatinti greitą, bet silpnesnį augimą, o lapų spalvos ne visada tampa ryškesnės.

    Po kelių metų galima pastebėti, kad kerelis tarsi pakyla virš dirvos paviršiaus. Tokiu atveju rekomenduojama augalą atjauninti padalijant ir persodinant pavasarį arba ankstyvą rudenį, kai nėra didelių karščių ir augalas lengviau prigyja.

    Žuravės tinka gėlynams, pusiau pavėsingoms sodo vietoms, taip pat vazonams balkone ar terasoje. Dėl ilgo dekoratyvumo jos dažnai pasirenkamos kaip fonas kitiems augalams arba kaip akcentas, kai norisi spalvos ne vien žydėjimo metu.

  • Močiutės spintoje dūlėję hitai grįžta: 7 drabužiai ir aksesuarai, kuriuos vėl geidžia mados merginos

    Močiutės spintoje dūlėję hitai grįžta: 7 drabužiai ir aksesuarai, kuriuos vėl geidžia mados merginos

    Grįžta vintažas ir kokybė

    Dar visai neseniai vadinamieji močiutės spintos drabužiai daugeliui atrodė pasenę, tačiau šiandien jie vėl madingi. Tam įtakos turi ir tvarumo banga, ir noras atrodyti išskirtinai, kai masinėje gamyboje vis sunkiau rasti įdomių detalių.

    Mados namai ir gatvės stilius vis dažniau atsigręžia į laikui nepavaldžius siluetus, natūralius audinius ir rankų darbo akcentus. Vintažiniai radiniai tampa ne tik stiliaus pareiškimu, bet ir praktišku pasirinkimu, kai kokybė svarbiau už trumpalaikį efektą.

    Siuvinėti marškiniai ir stambūs mezginiai

    Vienas ryškiausių sugrįžimų – balti medvilniniai marškiniai su siuvinėjimu, ažūru ar didesne apykakle. Tokie modeliai dažnai primena rūpestingai saugotus drabužius ypatingoms progoms, tačiau dabar jie derinami gerokai laisviau.

    Siuvinėti marškiniai lengvai įsilieja ir į kasdienius, ir į elegantiškesnius derinius. Jie tinka su paprastais džinsais, klasikiniu paltu ar lengvais mokasinais, o subtilios detalės suteikia išskirtinumo net minimalistinei aprangai.

    Ne mažiau populiarūs ir stambiai megzti kardiganai su ryškesnėmis sagomis. Prieš kelerius metus tokie megztiniai daugeliui atrodė pernelyg konservatyvūs, tačiau šiandien juos renkasi ir Skandinavijos stiliaus gerbėjos, derindamos su plačiais džinsais ar kostiuminėmis kelnėmis.

    Zomša, midi ilgis ir ryškūs aksesuarai

    Zomšiniai švarkai, paltai ar striukės vėl grįžta į pirmą planą, ypač šiltesnių rudų ir karamelės atspalvių. Zomša turi išskirtinę savybę gražiai senti, todėl lengvas nusidėvėjimas dažnai atrodo ne trūkumas, o charakterį suteikiantis akcentas.

    Dar vienas sugrįžtantis elementas – midi ilgio sijonai, kuriuos ilgą laiką lydėjo nuobodaus įvaizdžio reputacija. Dabar jie dėvimi drąsiau: su masyvesniais batais, storomis kojinėmis ar net sportinio stiliaus viršutiniais drabužiais, kad derinys atrodytų šiuolaikiškai.

    Tarp 2026 metų žiemos favoritų vis dažniau minima megzta skarelė, keičianti kepurę ir suteikianti retro nuotaiką. Ji derinama su vilnoniais paltais, pūkinėmis striukėmis ir stambiais megztiniais, o visas efektas sukuriamas vienu greitu stiliaus sprendimu.

    Iš papuošalų į madą ryškiai grįžta perlai, kurie seniai nebėra skirti tik šventėms. Jie derinami su marškinėliais, odinėmis striukėmis ar net masyvesnėmis grandinėlėmis, kad klasika atrodytų gaiviai ir nepernelyg iškilmingai.

    Tarp avalynės pasirinkimų vėl dominuoja mokasinai, kuriuos daugelis prisimena kaip patogumo simbolį. Dabar jie dažnai avimi su priderintomis storomis kojinėmis, midi sijonais ar plačiais džinsais, o bendras įvaizdis balansuoja tarp retro ir modernaus miesto stiliaus.

  • Melania Trump pasirodė mokykloje be Donaldo: viena detalė ant jos pakeitė visą įvaizdį

    Melania Trump pasirodė mokykloje be Donaldo: viena detalė ant jos pakeitė visą įvaizdį

    Melania Trump apsilankė Mountain View pradinėje mokykloje Jeffersono miestelyje, Šiaurės Karolinoje. Susitikime ji bendravo su pradinukais, mokytojais ir mokyklos darbuotojais, aptardama, kaip technologijos keičia mokymą ir kasdienes pamokas.

    Vizito dėmesio centre buvo ir modernios ugdymo kryptys: dirbtinis intelektas, robotika bei inžinerija. Tokios temos vis dažniau integruojamos į JAV mokyklų programas, ypač ten, kur ieškoma praktinių būdų stiprinti skaitmeninį raštingumą ir problemų sprendimo įgūdžius.

    Vietos bendruomenei šis atvykimas turėjo ir simbolinę reikšmę. Mokykla bei mokiniai anksčiau susidūrė su uragano Helene padariniais, o dalis vaikų dėl sutrikusio ugdymo proceso į pamokas ilgiau nei 30 dienų negalėjo grįžti įprastu ritmu.

    Atvyko viena, be vyro

    Svarbi detalė – Melania Trump į mokyklą atvyko viena, be Donaldo Trumpo. Tai buvo jau ketvirtas jos apsilankymas Šiaurės Karolinoje nuo 2025 metų, o ankstesni vizitai buvo susiję ir su pagalba po stichinių nelaimių, ir su susitikimais su kariškių šeimomis.

    Nors vizitas buvo darbinio pobūdžio, visuomenės dėmesį prikaustė ir jos pasirinktas įvaizdis. Pirmoji JAV ponia derino klasikinę eleganciją su laisvesniu, kasdienišku stiliumi, taip išlaikydama oficialumą, bet išvengdama pernelyg formalios nuotaikos.

    Kurtka, kuri užgožė viską

    Įvaizdžio pagrindą sudarė šviesi, rumbuota mezgta midi ilgio suknelė su ilgomis rankovėmis ir uždaru kaklu. Subtilus skeltukas apačioje suteikė judėjimo laisvės, o šilta faktūra natūraliai derėjo prie rudeniško sezono.

    Prie suknelės ji priderino klasikinius tamsios spalvos aukštakulnius, optiškai pailginusius siluetą. Tačiau daugiausia dėmesio sulaukė ne avalynė ar suknelė, o ryškus viršutinis drabužis, pakeitęs visą bendrą įspūdį.

    Didžiausiu akcentu tapo oversized odinė kurtka sodrios, giliai žalios spalvos. Kontrastas tarp prigludusios suknelės ir laisvo silueto viršutinio drabužio sukūrė įtampą tarp elegancijos ir atsainumo, primindamas 9-ojo dešimtmečio pabaigos ir 10-ojo dešimtmečio stilistiką.

    Toks derinys – minimalistinė bazė ir vienas stiprus akcentas – šį kartą suveikė kaip pagrindinė stiliaus žinutė. Be žalios odinės kurtkos apranga būtų atrodžiusi gerokai konservatyvesnė, o ryškesnė detalė suteikė šiuolaikiškumo ir charakterio.

    Rudens sezonui tokia kurtka dažnai laikoma alternatyva juodiems viršutiniams drabužiams, nes leidžia išlaikyti praktiškumą, bet kartu „pakelia“ net paprasčiausią derinį. Melania Trump pasirinkimas parodė, kad įvaizdžiui kartais užtenka vienos detalės, jei ji parinkta tiksliai.

  • Rudenį vėl madingas odinis paltas: taip jį dėvi Dua Lipa ir vienas derinys visada suveikia

    Rudenį vėl madingas odinis paltas: taip jį dėvi Dua Lipa ir vienas derinys visada suveikia

    Odinis paltas kone kasmet grįžta į rudens garderobą, tačiau pastaruoju metu jis vėl aiškiai matomas gatvės madoje ir garsenybių įvaizdžiuose. Šis viršutinis drabužis vertinamas dėl universalumo: jis lengvesnis už žieminius paltus, bet gerai saugo nuo vėjo ir permainingos drėgmės pereinamuoju sezonu.

    Stiliaus istorijoje odinis paltas turi tvirtą pagrindą: 1990-aisiais jį išpopuliarino minimalistinės estetikos ikonos, tarp jų Carolyn Bessette-Kennedy. Tuomet dažnas pasirinkimas buvo tiesaus silueto, juodos spalvos midi ilgis, derinamas su platėjančiais džinsais ir santūriais aksesuarais.

    Šiandien tendencijos pasislinko į ilgesnius siluetus, o maksimalus ilgis tapo viena ryškiausių kryptių. Būtent tokį variantą dažnai renkasi Dua Lipa, kuri oda paremtą įvaizdį sugeba paversti ir kasdieniu, ir vakariniu, priklausomai nuo avalynės bei detalių.

    Dainininkė dažniausiai lieka prie paprasto, bet efektingo principo: paltas ir džinsai. Ji renkasi aukšto liemens, platesnių klešnių kelnes, o bendrą vaizdą užbaigia arba aukštakulniais, arba sportiniais bateliais, todėl tas pats drabužis tinka skirtingoms progoms.

    Jos stiliuje svarbūs kontrastai: prie griežtesnio, elegantiško odinio palto ji derina nėrinius, permatomus audinius, prigludusias sukneles ar dryžuotus viršutinius drabužius. Kartais pasirenkamas ir odinis totalinis derinys, kai prie palto priderinamos plačių klešnių odinės kelnės.

    Nors juoda išlieka saugiausiu pasirinkimu, rudenį vis dažniau matomi ir sodresni atspalviai. Alternatyva rudai ar burgundiškai paletei tampa gili tamsiai žalia, kurią Dua Lipa mėgsta subalansuoti juodais aksesuarais, pavyzdžiui, auliniais batais ir rankine.

    Tokiuose įvaizdžiuose svarbi ir forma: paprasto kirpimo midi ilgis leidžia spalvai atlikti pagrindinį vaidmenį, o pats paltas neperkrauna silueto. Dėl to drabužis atrodo prabangiau net be papildomų akcentų.

    Dua Lipa jau kurį laiką laikoma viena ryškiausių globalių tendencijų formuotojų, o oda jos garderobe tapo nuoseklia linija. Ji pasirodo ne tik su paltais, bet ir su odinėmis suknelėmis, kelnėmis, šortais, tamprėmis bei klasikine odine striuke.

    Pastaraisiais metais matomas ir praktinis šio trendo paaiškinimas: vartotojai vis dažniau ieško ilgaamžių, lengvai derinamų drabužių, o odinis paltas tam tinka dėl aiškios formos ir atsparumo. Vis dėlto stilistai primena, kad patogumą ir ilgaamžiškumą labiausiai lemia kirpimas, pamušalas bei priežiūra, todėl prieš perkant verta įvertinti, kaip drabužis krenta ant pečių ir ar patogu judėti.

  • Aukštuomenė atsisako botokso: naujas „old money“ grožio trendas ir kodėl jis veikia

    Aukštuomenė atsisako botokso: naujas „old money“ grožio trendas ir kodėl jis veikia

    Socialiniuose tinkluose ir mados industrijoje vis dažniau kalbama apie „old money face“ – išvaizdos kryptį, kuri prabangą sieja ne su ryškiais pokyčiais, o su natūralumu, amžiaus ženklais ir saikinga priežiūra. Esmė paprasta: raukšlės, strazdanos ar natūralus veido ovalas tampa ne trūkumu, o signalų rinkiniu, kad žmogus nebando įtikti masinėms grožio madoms.

    Ši tendencija iš dalies laikoma reakcija į pastaraisiais metais paplitusią vienodėjančią estetiką, kai užpildai ir botulino toksino injekcijos sukūrė vadinamąjį rich face efektą. Kai procedūros tapo plačiai prieinamos, jos prarado išskirtinumo aurą, o visuomenėje ėmė augti kritiškesnis požiūris į perspaustą, mimiką ribojantį rezultatą.

    Kas iš tiesų yra „old money face“

    „Old money face“ dažniausiai reiškia ne visišką kosmetologijos atsisakymą, o kitą prioritetą: odos būklę, sveiką išvaizdą ir kuo mažiau pastebimą įsikišimą. Dėl to daug dėmesio skiriama kasdieniams įpročiams, miegui, streso valdymui, subalansuotai mitybai ir odos apsaugai nuo saulės.

    Dermatologai pabrėžia, kad būtent UV spinduliai yra viena svarbiausių ankstyvo odos senėjimo priežasčių, todėl apsauginiai kremai nuo saulės, antioksidantai ir retinoidai dažnai duoda ilgalaikį efektą be staigių veido bruožų pokyčių. Populiarėja ir procedūros, orientuotos į odos kokybę, pavyzdžiui, lazeriai ar švelnesnis odos atnaujinimas, kai tikslas yra ne pakeisti veidą, o pagerinti tekstūrą.

    Žinomų moterų pavyzdys keičia normą

    Tendenciją stiprina ir viešos moterys, kurios sąmoningai renkasi natūralesnį senėjimą ir apie tai kalba garsiai. Aktorės, tokios kaip Sarah Jessica Parker ar Kate Winslet, ne kartą yra pabrėžusios, kad joms svarbi veido mimika ir autentiškumas, o ne bet kokia kaina išlaikomas jaunystės įspūdis.

    „Moterys su amžiumi tampa vis gražesnės, o mūsų veidai vis labiau atspindi tai, kas esame“, – sakė Kate Winslet, kalbėdama apie brandos estetiką ir vidinės savijautos svarbą išorei.

    Kodėl tai tapo nauju statuso ženklu

    „Old money face“ idėja remiasi ir socialine logika: jei grožio industrija ilgą laiką skatino kovą su amžiumi, dabar vis dažniau vertinamas gebėjimas nepasiduoti spaudimui. Natūralumas tokiame kontekste tampa pareiškimu, kad žmogus neprivalo atrodyti kaip visi, o jo vertė nepriklauso nuo procedūrų ar filtrų.

    Vis dėlto specialistai primena, kad universalios taisyklės nėra: estetinės procedūros pačios savaime nėra blogis, o rizikos dažniausiai kyla iš pertekliaus, netinkamų indikacijų ar nekvalifikuoto atlikimo. Augant diskusijoms apie natūralumą, ryškėja ir kita kryptis – atsakingas, mediciniškai pagrįstas pasirinkimas, kai tikslas yra sveika, o ne dirbtinai sustabdyta išvaizda.

    Galiausiai „old money face“ labiau kalba ne apie raukšles, o apie požiūrį: mažiau demonstravimo, daugiau kokybės ir ilgalaikės priežiūros. Tai tendencija, kuri keičia grožio standartą iš vienos taisyklės visiems į laisvesnį, brandesnį pasirinkimą.

  • Demi Moore pribloškė Niujorke: netikėtas bobas atėmė metus, bet gerbėjai įžvelgia gudrybę

    Demi Moore pribloškė Niujorke: netikėtas bobas atėmė metus, bet gerbėjai įžvelgia gudrybę

    Demi Moore per šių metų Niujorko mados savaitę vėl atsidūrė dėmesio centre. Aktorė pirmiausia pastebėta dizainerės Magdos Butrym šou, kur dažnai renkasi šios kūrėjos įvaizdžius ir ryškius siluetus.

    Renginyje Moore vilkėjo drąsų, kūną išryškinantį derinį, o didžiausiu akcentu tapo šviesus, pusiau perregimas viršutinis drabužis su atvira nugara. Tokie sprendimai pastaruoju metu mados savaitėse tampa įprastu būdu išsiskirti, tačiau šįkart viską nustelbė ne apranga.

    Dar daugiau kalbų sukėlė jos pasirodymas Thomo Browne’o kolekcijos pristatyme, kur Moore pademonstravo akivaizdžiai trumpesnius plaukus. Daugelis pastebėjo klasikinį bobą iki smakro linijos, sušukuotą į šoną ir lengvai užriestą į vidų, tarsi formuojant tvarkingą, veidą įrėminantį kontūrą.

    Grožio apžvalgininkai svarsto, kad tai galėjo būti perukas arba laikina plaukų transformacija, nes aktorė anksčiau jau yra pripažinusi panašius pokyčius kurianti trumpalaikėmis priemonėmis. Tokia praktika tarp garsenybių įprasta: perukai ir prisegami plaukai leidžia per kelias minutes pakeisti ilgį, apimtį ar net plaukų kryptį nekenkiant natūraliems plaukams.

    „Norėjau sukurti Demi labai drąsų, avangardinį įvaizdį“, – sakė plaukų stilistas Dimitris Giannetos, komentuodamas vieną iš ankstesnių aktorės laikinos transformacijos atvejų.

    Vis dėlto bobas laikomas vienu universaliausių kirpimų ir nuolat grįžta į tendencijų viršų, ypač mados sezonų metu. Stilingas bobas dažnai vadinamas jauninančiu pasirinkimu, nes paryškina žandikaulio liniją, vizualiai pakelia veido bruožus, o prie skruostų krentantys sruogų kampai sušvelnina mimikos linijas.

    Toks kirpimas ypač patogus ir praktiškas kasdienybėje, ypač jei plaukai ploni ar praradę apimtį. Tvarkingai nukirsta forma suteikia tankumo iliuziją, o šukuosena dažnai reikalauja mažiau laiko: užtenka išdžiovinti plaukus apvaliu šepečiu arba lengvai suformuoti galus į vidų.

  • Kraunate telefoną per naktį? Štai kada tai kenkia baterijai ir ką daryti kitaip

    Kraunate telefoną per naktį? Štai kada tai kenkia baterijai ir ką daryti kitaip

    Daugelis telefonų savininkų įkroviklį prijungia prieš miegą ir atjungia tik ryte. Šiuolaikiniai išmanieji telefonai dažniausiai turi apsaugas, kurios mažina riziką per naktį laikant įrenginį prijungtą prie elektros.

    Telefono valdikliai ir programinė įranga paprastai sustabdo aktyvų krovimą pasiekus 100 proc. ir vėliau energiją paduoda tik tiek, kiek reikia palaikyti įkrovą. Vis dėlto tai nereiškia, kad toks įprotis visada yra visiškai neutralus baterijos ilgaamžiškumui.

    Didžiausias baterijos priešas yra šiluma. Jei telefonas kraunamas po pagalve, ant minkšto paviršiaus ar su storu dėklu, šiluma prasčiau išsisklaido, todėl baterija sensta greičiau, o krovimas gali lėtėti dėl temperatūros kontrolės.

    Vis dažniau naudojama vadinamoji adaptyvi arba optimizuota įkrova, kai telefonas mokosi jūsų dienotvarkės ir naktį sustoja ties maždaug 80 proc., o likusius 20 proc. įkrauna prieš pat įprastą pabudimo laiką. Taip sumažinamas laikas, kai baterija ilgai laikoma ties labai aukšta įkrova.

    Ilgalaikei baterijos būklei labiausiai kenkia nuolatinis buvimas kraštutinėse būsenose, kai baterija dažnai iškraunama iki beveik 0 proc. arba ilgai laikoma ties 100 proc. Todėl kasdieniam naudojimui dažnai rekomenduojama siekti vidutinio intervalo, o greitąjį krovimą naudoti tada, kai jo tikrai reikia.

    Senesniuose įrenginiuose apsaugos ir išmanus krovimas gali būti paprastesni arba visai nebūti įjungti. Tokiu atveju naktinis krovimas, ypač šiltoje aplinkoje ar su nekokybišku įkrovikliu, gali didinti tiek baterijos dėvėjimąsi, tiek saugumo riziką.

    Jei norite paprastų taisyklių, kurios realiai veikia, pradėkite nuo temperatūros kontrolės ir kokybiškų priedų. Verta naudoti originalų arba sertifikuotą įkroviklį, nekrauti telefono uždengus ventiliacijos angas, o jei yra galimybė, įjungti optimizuotos įkrovos funkciją.

    Taip pat pravartu atkreipti dėmesį į ženklus, kad baterija jau dėvisi: įrenginys greitai praranda įkrovą, pastebimai kaista kraunant, netikėtai išsijungia. Tokiais atvejais saugiausia kreiptis į autorizuotą servisą ir įvertinti baterijos būklę.

  • Retas „matsutake“ vėl rastas Lenkijoje: kainuoja iki 1 900 eurų, bet rinkti draudžiama

    Retas „matsutake“ vėl rastas Lenkijoje: kainuoja iki 1 900 eurų, bet rinkti draudžiama

    Lenkijos miškuose vėl užfiksuotas itin retas grybas pušyninė baltikė, dar vadinama matsutake, moksliškai Tricholoma matsutake. Ši rūšis Lenkijoje buvo registruota dar 1921 metais Gdanske, vėliau ilgam dingo ir kurį laiką net laikyta išnykusia.

    Apie jos sugrįžimą plačiau prabilta 2021 metais, kai Zavoja valsčiuje buvo aptiktos kelios augimvietės. Mikologai pabrėžia, kad tai labai jautri rūšis, stipriai priklausoma nuo miško būklės, dirvožemio ir simbiozės su medžių šaknimis.

    Kodėl šis grybas toks brangus?

    Matsutake pasaulyje laikomas vienu brangiausių valgomųjų grybų, o aukščiausios kokybės egzemplioriai gali kainuoti iki maždaug 1 900 eurų už kilogramą. Kaina priklauso nuo kilmės, šviežumo, dydžio, surinkimo laiko ir to, ar vaisiakūnis nepažeistas.

    Didžiausiai vertinami jauni, sveiki matsutake iš Japonijos, kur šis grybas siejamas su prabanga ir kulinarine tradicija. Jis naudojamas sultiniuose, ryžių patiekaluose, kepamas ant grotelių, o aukštos kokybės derlius kartais dovanojamas kaip prabangus, prestižinis pirkinys.

    Vienas esminių brangumo veiksnių tas, kad matsutake praktiškai nepasiduoda pramoniniam auginimui. Grybas auga tik labai specifinėmis sąlygomis ir yra glaudžiai susijęs su medžių šaknų sistema, todėl didelio masto auginimo sprendimai iki šiol išlieka riboti.

    Ką daryti radus miške?

    Lenkijoje šis grybas nėra įtrauktas į oficialius prekybai leidžiamų rūšių sąrašus, todėl teisėtai parduoti jo restoranuose ar turguje negalima. Rekomenduojama radinį palikti vietoje, nufotografuoti, pažymėti tikslią vietą ir informaciją perduoti mikologams.

    „Tai rūšis, kurios vertė yra ne vien kulinarinė, bet ir gamtosauginė, todėl svarbiausia ne išsinešti, o užfiksuoti ir pranešti specialistams“, – sako mikologai, vertinantys tokius radinius kaip reikšmingus duomenis apie miškų ekosistemų būklę.

    Jei grybas vis dėlto buvo nuskintas ir kyla abejonių dėl atpažinimo, saugiausia jį parodyti grybų ekspertui. Lenkijoje tokias konsultacijas teikia sanitarinės ir epidemiologinės tarnybos, o panaši praktika taikoma ir kitose Europos šalyse, siekiant išvengti apsinuodijimų.

    Kaip atpažinti ir nesupainioti?

    Jauni matsutake vaisiakūniai dažnai turi storą rusvą kepurėlę su į vidų užsirietusiais kraštais, o augdami iš kūgiškos formos tampa plokštesni. Kotas tvirtas, rusvai balkšvas, dažnai su žiedu, o minkštimas baltas.

    Skiriamasis bruožas yra specifinis aromatas, neretai apibūdinamas kaip prieskoninis, dervingas, primenantis cinamoną. Vis dėlto specialistai perspėja, kad išvaizda gali klaidinti, nes egzistuoja panašios, sveikatai pavojingos rūšys, todėl savarankiškas atpažinimas be patirties rizikingas.