Category: Kultūra

  • Pagelto tujų spygliai? Šis paprastas tręšimas gali grąžinti sodrią žalią spalvą per kelias savaites

    Pagelto tujų spygliai? Šis paprastas tręšimas gali grąžinti sodrią žalią spalvą per kelias savaites

    Tujos daugeliui tampa natūralia gyvatvore ir užuovėja, tačiau pavasarį ar vasaros pradžioje neretai išryškėja problema: spygliai ima šviesėti, gelsti ar ruduoti. Dažniausios priežastys siejamos su mitybos disbalansu, netolygiu drėgmės režimu ir per rūgščiu ar per sunkiu dirvožemiu.

    Prieš griebiantis trąšų, verta įvertinti situaciją: ar augalai nebuvo per žiemą išdžiūvę, ar šaknys neužmirksta, ar tujos neauga visiškoje sausroje. Geltonavimas gali būti ir natūralus atsinaujinimas vidinėje lajos dalyje, bet jei keičiasi viso krūmo spalva, tai signalas, kad augalui trūksta resursų.

    Azotas ir spalva: kada jo trūksta

    Intensyvi žalia spalva ir aktyvus naujų ūglių augimas dažnai tiesiogiai susiję su azoto kiekiu dirvoje. Kai azoto stinga, tujos lėčiau auga, spygliai tampa šviesesni, o jauni ūgliai būna silpnesni ir trumpesni.

    Tokiais atvejais sodininkai neretai renkasi amonio salietrą – greitai augalų pasisavinamą azoto šaltinį. Ji ypač aktuali pavasarį, kai po žiemos tujos pradeda vegetaciją ir joms reikia daugiau maisto medžiagų.

    Amonio salietra: svarbu nepersistengti

    Tręšiant svarbiausia saikas, nes azoto perteklius gali pakenkti ne mažiau nei jo trūkumas. Praktikoje dažnai minima norma siekia apie 20 gramų vienam kvadratiniam metrui, trąšas tolygiai paskleidžiant aplink augalą ir po to įterpiant į viršutinį dirvos sluoksnį arba gausiai palaistant.

    Per didelės dozės skatina pernelyg minkštą, gležną prieaugį, kuris prasčiau atlaiko kaitrą, sausras ar staigius temperatūrų svyravimus. Be to, pertręšimas gali didinti dirvos druskingumą, o tai ilgainiui silpnina šaknų sistemą ir blogina vandens pasisavinimą.

    Kodėl vien azoto nepakanka

    Nors azotas padeda atgauti spalvą ir augimo tempą, tujų būklei svarbūs ir kiti elementai. Tvirtoms šaknims ir atsparumui reikalingi fosforas, kalis ir magnis, o stabiliai augalo funkcijai – mikroelementai, tokie kaip geležis ar manganas.

    Dėl to ilgesniam sezonui dažnai pasiteisina kompleksinės trąšos, skirtos spygliuočiams: jos padeda palaikyti subalansuotą mitybą, o ne spręsti tik vieną problemą. Jei tujos auga rūgštesnėje dirvoje, ypač svarbu stebėti, ar neatsiranda magnio ar geležies trūkumo požymių.

    Galiausiai, net ir geriausios trąšos nepadės, jei augalas nuolat patiria stresą dėl vandens. Tujos nemėgsta nei užmirkimo, nei perdžiūvimo, todėl per sausras būtinas reguliarus laistymas, o sunkiose dirvose verta pasirūpinti drenažu ir aeracija.

    Jei geltonavimas progresuoja, o ant šakelių matyti dėmės, voratinkliai ar džiūstančios viršūnės, tikėtinos ligos ar kenkėjai. Tokiu atveju verta įvertinti augalų būklę detaliau ir, jei reikia, pasitarti su specialistu, kad priežastis būtų pašalinta, o ne tik užmaskuota trąšomis.

  • Princesės Dianos dukterėčios sužibėjo Royal Ascot: dvynių rožinės suknelės pavergė minias

    Princesės Dianos dukterėčios sužibėjo Royal Ascot: dvynių rožinės suknelės pavergė minias

    Royal Ascot šventė Berkshire grafystėje ir šiemet išlieka vienu ryškiausių Jungtinės Karalystės socialinio sezono akcentų, kuriame susitinka žirgų lenktynių tradicija ir aukščiausio lygio etiketas. Praėjus dienai po didelio dėmesio sulaukusio princo Williamo ir princesės Catherine pasirodymo, žvilgsniai krypo į princesės Dianos giminę.

    Tarp svečių pasirodė Lady Amelia Spencer ir Lady Eliza Spencer – princesės Dianos dukterėčios, jau ne vienerius metus minimos tarp geriausiai besirengiančių didžiųjų renginių viešnių. Dvynės Royal Ascot pasirinko suderintas, tačiau skirtingo kirpimo pastelinių tonų stilizacijas.

    Abi seserys vilkėjo rožinių atspalvių ansamblius iš britų prekės ženklo „Holland Cooper“. Tokia pasirinkta kryptis atliepė ir patį Royal Ascot kodą: renginyje įprasta matyti ryškius, tačiau rafinuotus derinius, o galvos apdangalas daugelyje zonų išlieka neatsiejama įvaizdžio dalimi.

    Lady Eliza pasirinko suknelę atviru, elegantiškai suformuotu iškirpimu ir pabrėžtu liemeniu, o siluetą užbaigė lengvai krintantis sijonas. Įvaizdį ji derino su šviesia avalyne, plačiabriu skrybėlės tipo galvos apdangalu ir šviesia rankine, papildydama rožinių tonų papuošalais.

    Lady Amelia pasirodė su pudrinės rožės atspalvio suknele, išsiskyrusia švelniu kritimu, rankovėmis ir subtilia iškirptės detale. Prie derinio ji priderino puošnų galvos apdangalą su akcentu, šviesią delninę ir klasikinius aukštakulnius, o įvaizdį užbaigė rožinių kristalų papuošalai.

    Lady Amelia ir Lady Eliza yra Charleso Spencerio, 9-ojo Spencerio grafo ir jaunesniojo princesės Dianos brolio, dukros. Tai reiškia, kad jos – princo Williamo ir princo Harry pusseserės, o vieši pasirodymai karališkosios šeimos aplinkoje nuolat sulaukia išskirtinio dėmesio.

    Pastaraisiais metais dvynės reguliariai matomos ir kituose prestižiniuose renginiuose, kur mados sprendimai neretai tampa atskira naujienų tema. Royal Ascot tam itin palanki erdvė: čia stilius vertinamas ne mažiau nei pačios lenktynės, o etiketo taisyklės ir tradicijos išlieka viena ryškiausių renginio vizitinių kortelių.

    Tą pačią dieną Royal Ascot nepritrūko ir pagrindinių monarchijos atstovų – renginyje pasirodė karalius Karolis III, karalienė Kamila, princesė Anne, Zara Tindall ir princas Edwardas. Jų dalyvavimas dar kartą priminė, kad Royal Ascot Jungtinėje Karalystėje yra ne tik sporto, bet ir reprezentacijos bei protokolo renginys.

  • Griežtas grybautojų ginčas: plauti ar neplauti miško grybus – specialistų atsakymas

    Griežtas grybautojų ginčas: plauti ar neplauti miško grybus – specialistų atsakymas

    Kur slypi tikras pavojus?

    Diskusija, ar miško grybus reikia plauti, tęsiasi ne vieną sezoną. Vieni bijo, kad vanduo „išplauna“ aromatą, kiti neįsivaizduoja gaminimo be kruopštaus nuvalymo. Specialistai pabrėžia, kad svarbiausia ne pats vanduo, o tai, kiek ilgai grybai su juo kontaktuoja.

    Miške surinkti grybai tiesiogiai liečiasi su žeme, lapais, spygliuočių paklotėmis ir įvairiais mikroorganizmais. Todėl prieš ruošiant juos būtina švariai apdoroti, kad į maistą nepatektų smėlio, žemių ar kitų nešvarumų. Pirmas žingsnis beveik visada tas pats: mechaninis valymas peiliuku, šepetėliu ar minkšta šluoste.

    Kada plauti galima, o kada neverta?

    Jei grybai keliaus į keptuvę ar puodą, trumpas perliejimas šaltu tekančiu vandeniu dažniausiai laikomas saugiu sprendimu. Toks greitas plovimas padeda pašalinti likusius nešvarumus nuo paviršiaus, tačiau neturi virsti mirkymu. Išplautus grybus rekomenduojama iškart nusausinti popieriniu rankšluosčiu.

    Ilgas mirkymas yra dažniausia klaida, nes grybai sugeria vandenį tarsi kempinė. Dėl to jie tampa minkštesni, praranda stangrumą, o kepant pradeda išskirti daug skysčio ir labiau troškinasi nei skrunda. Tai ypač pastebima grybams, kurių apatinė kepurėlės dalis yra porėta.

    Praktinis kriterijus paprastas: jei grybas tik lengvai apsinešęs miško paklotės likučiais, geriau apsiriboti nuvalymu be vandens. Jei grybai apnešti smėliu ar žemėmis taip, kad jų nuvalyti sausai nepavyksta, galima labai greitai nuplauti ir nedelsiant nusausinti. Kuo trumpesnis kontaktas su vandeniu, tuo mažesnė rizika sugadinti tekstūrą.

    Grybai džiovinimui: taisyklės dar griežtesnės

    Grybams, kurie bus džiovinami, vanduo dažniausiai nerekomenduojamas, nes drėgmė apsunkina procesą ir gali pabloginti galutinę kokybę. Tokiais atvejais įprastai renkamasi kruopštus valymas šepetėliu, šluoste ar peiliuku, pašalinant visus miško likučius. Jei plauti vis dėlto būtina, tai daroma labai trumpai ir tik su sąlyga, kad grybai bus pilnai nusausinti.

    Prieš džiovinimą didesnius grybus verta supjaustyti mažesniais gabalėliais, kad drėgmė pasišalintų tolygiau. Tai taip pat patogus būdas patikrinti, ar viduje nėra pažeidimų ir ar grybas nėra sukirmijęs. Blogiausias scenarijus džiovinant yra palikta drėgmė, kuri didina pelėsio riziką.

    Galiausiai, svarbu ir laikymas: nuplauti grybai greičiau genda, todėl jų geriau nepalikti ilgam šaldytuve. Jei grybai jau nuplauti, juos reikėtų tvarkyti tą pačią dieną ir kuo greičiau termiškai apdoroti arba paruošti konservavimui. Taip išsaugomas ir skonis, ir saugumas.

  • 4 natūralūs gėrimai, kurie padeda nebeužkandžiauti: trenerė atskleidė savo rutiną

    4 natūralūs gėrimai, kurie padeda nebeužkandžiauti: trenerė atskleidė savo rutiną

    Svorio metimas dažniausiai remiasi dviem dalykais: nuosekliu kalorijų deficitu ir fiziniu aktyvumu. Vis dėlto mitybos specialistai pabrėžia, kad rezultatams didelę įtaką daro ir kasdieniai įpročiai, ypač miegas, skysčių vartojimas bei cukraus kiekio kraujyje svyravimai.

    Socialiniuose tinkluose dėmesio sulaukė JAV trenerės Amakos istorija: ji teigia per savo pokyčių laikotarpį numetusi 25 kilogramus. Pasak jos, be treniruočių ir subalansuotos mitybos, svarbų vaidmenį suvaidino keli paprasti gėrimai, padėję sumažinti norą užkandžiauti ir lengviau laikytis režimo.

    Svarbu suprasti, kad stebuklingų riebalų degintojų nėra, o pažadai greitai sulieknėti vien tik geriant vieną produktą dažniausiai yra rinkodara. Tačiau dalis gėrimų gali padėti sukurti palankesnes sąlygas: palaikyti sotumą, mažinti potraukį saldumynams, gerinti miego kokybę ir kasdienį komfortą.

    Nuo cinamono iki ramunėlių

    Viena iš jos minimų priemonių yra cinamono užpilas, ruošiamas užplikant cinamono lazdelę ar žiupsnį prieskonio karštu vandeniu. Cinamonas dažnai siejamas su gliukozės apykaitos palaikymu, o stabilesnis cukraus lygis kai kuriems žmonėms reiškia mažesnį staigių užkandžiavimo impulsų dažnį.

    Kitas pasirinkimas yra imbiero užpilas, kai imbieras kelias minutes pavirinamas vandenyje ir geriamas šiltas. Imbieras tradiciškai vartojamas virškinimo komfortui, o šiltas gėrimas vakare daliai žmonių padeda atsipalaiduoti ir lengviau pereiti į miego režimą.

    Obuolių actas ir vanduo su citrina

    Trenerė mini ir obuolių actą, kurį ji skiedžia vandeniu ir vartoja kaip kasdienį įprotį. Mokslinėje literatūroje aptariama, kad actas gali turėti įtakos sotumo pojūčiui ir gliukozės atsakui po valgio, tačiau poveikis nėra stebuklingas ir jis nepakeičia subalansuotos mitybos.

    Medikai taip pat atkreipia dėmesį į saugumą: actą būtina skiesti, o žmonėms, turintiems skrandžio refliuksą, jautrią gleivinę ar vartojantiems tam tikrus vaistus, toks įprotis gali netikti. Jei kyla abejonių, verta pasitarti su gydytoju ar vaistininku.

    Ryto rutinoje ji mini vandenį su citrina, kuris dažnai pasirenkamas dėl skonio ir įpročio pradėti dieną išgeriant stiklinę skysčių. Nors citrina pati savaime riebalų nedegina, pakankamas skysčių kiekis gali padėti geriau valdyti alkio signalus, ypač jei troškulys painiojamas su noru užkąsti.

    Gėrimas, kuris padeda užmigti

    Prieš miegą ji renkasi ir ramunėlių arbatą, kuri daugeliui siejasi su atsipalaidavimu. Kokybiškas miegas yra vienas svarbiausių svorio kontrolės veiksnių, nes miego trūkumas siejamas su didesniu alkio hormonų disbalansu ir stipresniu potraukiu kaloringiems užkandžiams.

    Ekspertai primena, kad gėrimai gali būti naudinga rutinos dalis, tačiau realų pokytį kuria nuoseklumas: baltymų ir skaidulų turintys valgiai, pakankamas judėjimas, streso valdymas ir miego higiena. Jei tikslas yra saugus ir tvarus svorio mažinimas, svarbiausia išlikti kritiškiems ir remtis patikrintais principais.

  • Karščiai numuša apetitą: specialistai įspėja, ką būtina suvalgyti, kad neapalptumėte

    Karščiai numuša apetitą: specialistai įspėja, ką būtina suvalgyti, kad neapalptumėte

    Kodėl per karščius nesinori valgyti?

    Per karščius apetitas dažnai sumažėja, nes organizmas daugiau energijos skiria vėsinimuisi, o sunkesnis maistas apkrauna virškinimą. Dėl to net įprastos porcijos gali atrodyti per didelės, o pati mintis apie gaminimą vargina.

    Vis dėlto vien vanduo, kava ir keli vaisiai visai dienai nėra išeitis, ypač vyresniems žmonėms. Trūkstant energijos ir skysčių gali atsirasti silpnumas, galvos svaigimas, mieguistumas, raumenų mėšlungis, suprastėti savijauta.

    Mažesnės porcijos, bet daugiau naudos

    Karštomis dienomis geriau rinktis mažas porcijas, bet valgyti dažniau. Vietoj vieno didelio pietų patiekalo labiau tinka keli lengvi valgiai per dieną: pusryčiai, užkandis, šalta sriuba, jogurtas su vaisiais, lengva vakarienė.

    Dažnai geriau toleruojami vėsūs arba drungni patiekalai, kurie nereikalauja ilgo stovėjimo prie viryklės. Patogu gaminti ryte arba vakare, kai namuose vėsiau, o dieną rinktis iš anksto paruoštus paprastesnius sprendimus.

    Kas turėtų atsirasti lėkštėje?

    Vaisiai ir daržovės vasarą padeda ne tik dėl vitaminų, bet ir dėl skysčių, kurių gauname su maistu. Tinka agurkai, pomidorai, salotos, cukinijos, ridikėliai, paprikos, taip pat arbūzas, melionas, uogos, persikai ar nektarinai.

    Vien vaisiais visos dienos geriau neplanuoti, nes jie ne visada suteikia sotumo ilgesniam laikui. Lengvą užkandį verta papildyti jogurtu, kefyru, varške, avižiniais dribsniais ar riešutų sauja, kad organizmas gautų ir baltymų, ir ilgiau išliekančios energijos.

    Vyresniame amžiuje ypač svarbu nepamiršti baltymų, nes jie padeda palaikyti raumenų masę ir jėgą. Karštyje patogiau rinktis lengvesnius šaltinius, pavyzdžiui, fermentuotus pieno produktus, kiaušinius, žuvį, ankštinius ar liesesnę paukštieną.

    Kai valgyti sunku, gelbsti kokteiliai

    Jei kramtyti nesinori, daliai žmonių lengviau „išgerti“ maistą. Tuomet praverčia kokteiliai su kefyru, pasukomis ar natūraliu jogurtu, papildyti vaisiais ir nedideliu kiekiu avižinių dribsnių ar maltų linų sėmenų.

    Vien sultys nėra geriausias sprendimas, nes jos greitai pakelia cukraus kiekį kraujyje, bet sotina trumpai. Geriau rinktis gėrimą, kuriame yra ir baltymų, kad energija laikytųsi stabiliau.

    Kokio maisto geriau vengti?

    Karštis nesiderina su riebiais, sunkiai virškinamais patiekalais, nes jie gali didinti mieguistumą ir troškulį. Daug kepto maisto, greitas maistas, riebūs padažai, saldūs desertai ir labai sūrūs užkandžiai papildomai apkrauna organizmą.

    Vienos dienos prastesnis apetitas dažniausiai nėra pavojingas, tačiau verta stebėti požymius. Jei žmogus beveik nevalgo ilgiau nei parą, pastebimai silpsta, vemia, viduriuoja, labai mažai šlapinasi ar atsisako gerti, reikėtų nedelsti ir kreiptis į medikus.

    Karštyje esmė paprasta: valgykite mažiau, bet prasmingiau, ir nepamirškite skysčių. Geriausias pasirinkimas yra toks, po kurio jaučiatės lengviau, bet ne silpniau.

  • Bosacka atskleidė, kaip teisingai virti bobus: dauguma daro vieną lemtingą klaidą

    Bosacka atskleidė, kaip teisingai virti bobus: dauguma daro vieną lemtingą klaidą

    Prasidėjus bobų sezonui, šios ankštinės daržovės vėl grįžta ant stalų kaip greitas, sotus ir maistingas užkandis. Tačiau mitybos edukatorė Katarzyna Bosacka atkreipia dėmesį, kad daugelis bobus verda neteisingai, dėl to nukenčia ir skonis, ir virškinimas.

    Bobai yra ankštinių šeimos augalas, artimas žirniams ir pupelėms, o valgomi jo termiškai apdoroti sėklos branduoliai. Jie vertinami dėl baltymų, skaidulų ir folio rūgšties, o taip pat suteikia ilgesnį sotumo jausmą, todėl dažnai įtraukiami į subalansuotą mitybą.

    Vis dėlto kai kuriems žmonėms bobai gali sukelti pilvo pūtimą ar dujų kaupimąsi, ypač jei suvalgoma daugiau arba jei virta netinkamai. Dėl šios priežasties vis daugiau dėmesio skiriama ne tik produktui, bet ir jo paruošimo būdui, kuris gali sumažinti nemalonius pojūčius.

    Kaip siūlo virti Bosacka?

    Pasak Katarzynos Bosackos, pirmas žingsnis yra bobus gerai perplauti sietelyje. Tuomet juos reikia užpilti verdančiu vandeniu ir virti nesūdytame vandenyje, įdedant krapų, o tai, anot jos, padeda išlaikyti geresnį skonį ir lengvesnį virškinimą.

    „Visą gyvenimą bobus viriau neteisingai. Man patarė juos perplauti, užpilti verdančiu vandeniu ir virti nesūdytame vandenyje su krapais apie 10 minučių, kad vidus liktų žalias, o ne ištižtų“, – sakė Katarzyna Bosacka.

    Virimo laikas išlieka vienas svarbiausių momentų: per ilgai virti bobai greitai praranda spalvą, skonį ir tekstūrą. Trumpesnis virimas padeda išlaikyti tvirtesnį branduolį, o patiekalas nebūna panašus į pervirtą košę.

    Ar būtina lupti ir kada sūdyti?

    Bosacka taip pat paaiškino, kad bobus galima valgyti ir su luobele, ir be jos, priklausomai nuo to, kiek ji kieta. Jei luobelė kietesnė, ją rekomenduojama nulupti, o priedus dėti tik pabaigoje.

    „Bobus galime lupti arba ne. Jei luobelė kieta, nulupame, tada dedame sviestą ar alyvuogių aliejų ir tik tuomet pasūdome“, – pridūrė Katarzyna Bosacka.

    Virtus bobus žmonės dažniausiai valgo vienus, pagardintus sviestu, tačiau jie tinka ir salotoms, trintoms užtepėlėms ar sriuboms. Tikslesnis virimas ir sūdymas pabaigoje padeda išlaikyti skonį, o kartu gali būti paprastas būdas padaryti šį sezoninį patiekalą lengviau toleruojamą.

  • Tinsta kojos ir kulkšnys? 7 greiti būdai palengvinti būklę ir ženklai, kada jau metas pas gydytoją

    Tinsta kojos ir kulkšnys? 7 greiti būdai palengvinti būklę ir ženklai, kada jau metas pas gydytoją

    Kodėl kojos tinsta dažniausiai?

    Kojų ir kulkšnių tinimas dažniausiai susijęs su skysčių susilaikymu audiniuose, kai kraujui ir limfai sunkiau grįžti iš apatinių galūnių. Tai ypač dažna per karščius, po ilgos kelionės ar dienos, praleistos sėdint ar stovint beveik nejudant.

    Karštu oru kraujagyslės plečiasi, kraujotaka lėtėja, o organizmas, saugodamasis nuo dehidratacijos, gali sulaikyti daugiau vandens. Tinimą taip pat skatina per daug druskos maiste, per mažas vandens kiekis, ankšta avalynė ir aptempti drabužiai.

    Vis dėlto pasikartojantis ar ryškus tinimas ne visada yra nekaltas. Jis gali būti susijęs su venų nepakankamumu ir venų varikoze, širdies, inkstų ar kepenų ligomis, skydliaukės sutrikimais, cukriniu diabetu, hormonų svyravimais, nėštumu, traumomis ar kai kurių vaistų poveikiu.

    Kas greičiausiai padeda namuose?

    Vienas paprasčiausių būdų yra poilsis pakėlus kojas taip, kad pėdos būtų aukščiau širdies lygio. Tam tinka siena, pagalvės ar susuktas pledas, o poveikis dažniausiai jaučiamas po 15–20 minučių.

    Kitas greitas sprendimas yra vėsinimas: pėdų mirkymas vėsiame vandenyje arba vėsūs kompresai ant kulkšnių ir blauzdų. Ledo tiesiai ant odos dėti nereikėtų, nes galima sudirginti odą ar sukelti nušalimą.

    Jeigu tinimas atsiranda po ilgo sėdėjimo ar stovėjimo, veiksmingiausias vaistas dažnai yra judesys. Blauzdų raumenys veikia kaip pompa, todėl net trumpas pasivaikščiojimas, pasistiebimai ar pėdų ratukai kas valandą padeda greičiau išjudinti kraujotaką.

    Kasdienybėje ypač tinka ėjimas, važiavimas dviračiu ir plaukimas, nes judesys padeda veninei kraujotakai. Plaukimas turi papildomą privalumą, nes vanduo natūraliai švelniai spaudžia audinius ir gali mažinti skysčių kaupimąsi.

    Lengvas masažas gali sumažinti diskomfortą, jei tinimas nedidelis ir nėra stipraus skausmo. Masažuoti reikėtų švelniai nuo pėdų link kelių, be stipraus spaudimo, o esant įtarimams dėl uždegimo ar trombozės masažo geriau atsisakyti.

    Kasdieniai įpročiai, kurie dažnai pablogina situaciją

    Paradoksalu, bet geriant per mažai skysčių tinimas gali didėti, nes organizmas ima sulaikyti vandenį. Dažniausiai geriausias pasirinkimas yra vanduo, ypač per karščius, kelionėse ir po didesnio fizinio krūvio.

    Mityboje verta mažinti druskos kiekį, itin sūrius užkandžius ir stipriai perdirbtą maistą, nes tai skatina skysčių susilaikymą. Didesnę reikšmę turi ir pakankamas kalio bei magnio kiekis, padedantis palaikyti skysčių ir elektrolitų pusiausvyrą.

    Tinimą neretai sustiprina ankšti batai, kojinės su stipriu gumos spaudimu ir aptempti drabužiai, taip pat įprotis ilgai sėdėti sukryžiavus kojas. Ilgesnėse kelionėse pravartu reguliariai pajudinti pėdas ir daryti trumpas pertraukėles.

    Kai kuriems žmonėms padeda kompresinės kojinės ar puskojinės, tačiau jų nereikėtų rinktis atsitiktinai. Jei turite kraujotakos ligų ar tinimas kartojasi, suspaudimo laipsnį saugiau aptarti su gydytoju ar vaistininku.

    Kada būtina kreiptis į gydytoją?

    Skubios konsultacijos reikia, jei tinimas atsirado staiga, yra tik vienoje kojoje, koja paraudusi, karšta ir skausminga. Taip pat nerimą keliantys požymiai yra dusulys, krūtinės skausmas, karščiavimas ar stiprus silpnumas.

    Gydytojo įvertinimo prireikia ir tada, kai tinimas kartojasi, nepraeina pailsėjus, ryškėja vakarais arba apima ir kitas kūno vietas. Tokiais atvejais namų priemonės gali sumažinti simptomus, bet neturėtų pakeisti priežasties paieškos ir gydymo.

    „Lengvas, trumpalaikis tinimas dažnai susijęs su karščiu ir nejudrumu, tačiau pasikartojantys simptomai gali rodyti gilesnę problemą“, – sako šeimos gydytojų praktikoje dažnai akcentuojamas principas.

  • Šis krūmas greitai uždengs nuo kaimynų: kvepia saldžiai ir vasarą apsipila įspūdingais žiedais

    Šis krūmas greitai uždengs nuo kaimynų: kvepia saldžiai ir vasarą apsipila įspūdingais žiedais

    Ieškant natūralios užuovėjos nuo kaimynų, dažnai renkamasi tankūs krūmai ar gyvatvorės. Vienas patikimiausių ir dekoratyviausių pasirinkimų yra jazminas krūmas, dar vadinamas jazminaičiu (Philadelphus) – jis greitai sutankėja, vasarą gausiai pražysta ir skleidžia ryškų, saldoką aromatą.

    Svarbu nesupainioti: tikrasis jazminas (Jasminum) dažniausiai yra šilumamėgis vijoklis, jautresnis šalčiui ir Lietuvoje neretai auginamas vazone ar žiemojantis patalpose. Jazminaitis yra visai kitos genties krūmas, paprastai atsparesnis šalčiui ir labiau tinkamas nuolat augti sode.

    Kas daro jazminaitį tokį populiarų?

    Jazminaitis vertinamas dėl žiedų gausos ir kvapo: dauguma veislių žydi vasaros pradžioje ar viduryje, o žiedai dažniausiai būna balti, kartais kreminiai ar rausvi. Priklausomai nuo veislės, krūmas paprastai užauga maždaug nuo 1 iki 3 metrų, todėl tinka tiek kaip laisvai augantis akcentas, tiek kaip žalia užtvara.

    Net ir pasibaigus žydėjimui krūmas išlieka dekoratyvus: lapija sudaro tankų foną kitiems augalams. Dėl šios priežasties jazminaitis dažnai sodinamas prie terasų, palei tvoras ar sklypo ribas, kur norisi daugiau privatumo be masyvių konstrukcijų.

    Kur sodinti, kad gerai augtų?

    Geriausiai jazminaitis auga saulėtoje vietoje arba pusiau pavėsyje, kai dirva yra derlinga, puri ir pralaidi vandeniui. Idealus dirvožemio rūgštingumas – artimas neutraliam, o vieta turėtų būti kiek įmanoma apsaugota nuo stiprių vėjų, kad neišlaužytų ilgų ūglių.

    Sodinti galima pavasarį arba rudenį, tačiau pavasarinis sodinimas dažnai laikomas saugesniu – augalas spėja geriau įsišaknyti ir lengviau startuoja vegetacijoje. Rudenį sodinant svarbu palikti pakankamai laiko iki šalnų, kad šaknys spėtų prigyti.

    Priežiūra: laistymas, tręšimas, genėjimas

    Jazminaičiui svarbi tolygi drėgmė, ypač sausros metu, tačiau vandens perteklius kenkia – užmirkus dirvai gali pradėti pūti šaknys. Aktyvaus augimo ir žydėjimo laikotarpiu pravartu saikingai tręšti kompleksinėmis trąšomis, skirtomis žydintiems augalams, kad žydėjimas būtų gausesnis.

    Tvarkingą formą ir gausesnį žydėjimą padeda palaikyti genėjimas. Dažniausiai šalinamos pažeistos, nudžiūvusios ar per tankiai augančios šakos, kad krūmas būtų geriau vėdinamas ir leistų išaugti naujiems, stipriems ūgliams.

    Kaip ir daugumą sodo augalų, jazminaitį verta periodiškai apžiūrėti dėl kenkėjų bei ligų požymių. Laiku pastebėtos problemos, pavyzdžiui, amarai ar grybiniai pažeidimai, paprastai suvaldomos lengviau ir padeda išsaugoti krūmo dekoratyvumą visam sezonui.

  • Šis paprastas priedas prie braškių mažina pilvo pūtimą ir padeda žarnynui dirbti sklandžiau

    Šis paprastas priedas prie braškių mažina pilvo pūtimą ir padeda žarnynui dirbti sklandžiau

    Prasidėjus braškių sezonui daugelis jas valgo vienas arba gardina pienu, grietine ar jogurtu. Tačiau mitybos specialistai vis dažniau primena, kad ne mažiau svarbu ne tik vitaminai, bet ir tai, su kuo uogos derinamos. Vienas paprastas pasirinkimas gali padėti ilgiau jaustis sotiems ir palankiau veikti virškinimą.

    Vietoj įprastų pieno produktų siūloma rinktis kefyrą. Kefyras yra fermentuotas pieno gėrimas, kuriame natūraliai būna įvairių bakterijų kultūrų, o tai siejama su geresne žarnyno mikrobiotos pusiausvyra. Toks derinys ypač aktualus žmonėms, kuriuos vargina pilvo pūtimas ar nereguliarus tuštinimasis.

    Braškių ir kefyro tandemas naudingas ir dėl skaidulų bei baltymų derinio. Braškėse esančios skaidulos prisideda prie sotumo ir padeda žarnynui, o kefyras suteikia baltymų, kurie gali sulėtinti gliukozės šuolius po valgio. Dėl to toks užkandis dažnai būna stabilesnis energijos požiūriu nei braškės su saldžiais priedais.

    Dar vienas aspektas – fermentuoti produktai pastaraisiais metais tapo ryškia mitybos tendencija, nes vis daugiau dėmesio skiriama mikrobiotai ir jos įtakai savijautai. Nors kefyras nėra vaistas ir netinka visiems, daliai žmonių jis gali būti lengvai pritaikomas kasdienis pasirinkimas. Svarbu stebėti, kaip organizmas reaguoja, ypač jei yra jautrumas laktozei ar virškinimo sutrikimų.

    Praktiškai kefyrą galima naudoti kaip užpilą ant braškių, dėti į kokteilį ar trinti su uogomis iki tirštesnio gėrimo. Jei norisi mažiau pridėtinio cukraus, saldumą geriau išgauti vien uogomis, o ne sirupais ar cukrumi. Taip išlaikomas natūralus skonis ir didesnė tikimybė, kad užkandis bus palankesnis virškinimui.

  • 9 japoniškos minimalizmo taisyklės, kurios akimirksniu keičia namus: ramybė prasideda nuo jų

    9 japoniškos minimalizmo taisyklės, kurios akimirksniu keičia namus: ramybė prasideda nuo jų

    Mažiau streso, daugiau ramybės ir aiškesnis kasdienybės ritmas – tai pažadai, su kuriais dažnai siejamas japoniškas minimalizmas. Ši kryptis remiasi ne aklu daiktų atsisakymu, o sąmoningu santykiu su tuo, ką laikome namuose ir kodėl.

    Tyrimai rodo, kad nuolatinė vizualinė netvarka gali didinti įtampą ir apsunkinti susikaupimą, nes smegenys priverstos apdoroti daugiau dirgiklių. Dėl to tvarkingesnė erdvė neretai siejama su mažesniu kognityviniu krūviu ir didesniu kasdieniu efektyvumu.

    Japonijoje gajūs įvairūs tvarkos ir erdvės „apvalymo“ principai – nuo sezoninių namų švarinimo tradicijų iki Marie Kondo išpopuliarinto požiūrio, kad daiktai turi turėti aiškią paskirtį arba teikti džiaugsmą. Šių praktikų esmė – mažinti perteklinį triukšmą, o ne kurti sterilią, beasmenę aplinką.

    Vienas įeina, vienas išeina

    Vienas paprasčiausių principų – jei į namus atkeliauja naujas daiktas, senas turėtų iškeliauti. Tai veikia kaip saugiklis spintoms, lentynoms ir stalčiams, kad pirkimai nepavirstų nekontroliuojamu kaupimu.

    Šis įprotis ypač naudingas drabužiams ir buities smulkmenoms, kurios dažniausiai „susikaupia“ nepastebimai. Mažiau pertekliaus reiškia ir mažiau situacijų, kai pilna spinta, bet nėra kuo apsirengti.

    Kokybė, o ne kiekis

    Japoniškas minimalizmas dažnai pabrėžia ilgaamžiškumą: geriau mažiau, bet patikimiau. Tai susiję ir su tvaresniu vartojimu, nes rečiau perkami daiktai paprastai reiškia mažiau atliekų ir mažesnį spaudimą biudžetui.

    Prieš įsigyjant verta sau atsakyti į paprastą klausimą: ar šį daiktą tikrai naudosiu po metų ar dvejų. Jei atsakymas miglotas, tikėtina, kad tai emocinis pirkinys, kuris greitai praras vertę.

    Tuščia vieta irgi vertinga

    Dar viena svarbi mintis – ne kiekvienas paviršius turi būti užpildytas. Tuščia erdvė namuose veikia kaip vizualinis poilsis, o per didelis daiktų kiekis neretai sukuria nuolatinį skubos ir chaoso jausmą.

    Praktiškai tai reiškia paprastą taisyklę: tai, kas nebūtina kasdien, geriau laikyti paslėpta. Tvarkingesni stalviršiai ir lentynos sumažina dirgiklių skaičių, o tai padeda lengviau susikoncentruoti ir greičiau „išjungti“ galvą po darbo.

    Minimalizmas taip pat skatina supaprastinti pasirinkimus: mažiau drabužių derinių, mažiau kosmetikos, mažiau smulkių sprendimų per dieną. Psichologijoje tai siejama su sprendimų nuovargiu, kai daugybė smulkmenų ilgainiui sekina ir mažina produktyvumą.

    Galiausiai, viena sudėtingiausių, bet išlaisvinančių idėjų – nepririšti savęs prie daiktų. Prisiminimai ir patirtys išlieka, net jei namuose nelieka senų pirkinių ar „dėl viso pikto“ laikomų daiktų, o tvarkymasis gali tapti paprastu, reguliariu ritualu, grąžinančiu kontrolės jausmą.