Category: Laisvalaikis

  • Akių sekimo tyrimas sudarė gražiausių pasaulio SPA reitingą: lyderiauja Naujoji Zelandija

    Akių sekimo tyrimas sudarė gražiausių pasaulio SPA reitingą: lyderiauja Naujoji Zelandija

    Naujame tyrime, kuriame pasitelkta akių sekimo technologija, sudarytas vizualiai įspūdingiausių pasaulio SPA sąrašas. Idėja paprasta: ramybę kuria ne tik procedūros, bet ir tai, kaip aplinka patraukia dėmesį ir jį išlaiko.

    Tokio tipo vertinimai remiasi prielaida, kad vaizdiniai dirgikliai gali sustiprinti kitus pojūčius ir prisidėti prie atsipalaidavimo. Ankstesni akademiniai darbai apie skirtingų pojūčių sąveiką rodo, kad aplinka, šviesa ir erdvės estetika gali keisti tai, kaip suvokiame komfortą ir patirtį.

    Tyrimą inicijavo Jungtinėje Karalystėje veikianti SPA rezervacijų platforma „SpaSeekers“. Ji atrinko 50 visame pasaulyje išsiskiriančių SPA vietų ir paprašė 200 dalyvių peržiūrėti jų nuotraukas, o akių sekimo įranga fiksavo vizualinį įsitraukimą.

    Galutinis balas buvo skaičiuojamas iš dviejų kriterijų: kaip greitai vaizdas patraukia žvilgsnį ir kiek ilgai jis išlaiko dėmesį. Pagal šiuos rodiklius sudarytas 20 vizualiai patraukliausių SPA sąrašas, apimantis penkis žemynus.

    Lyderiai: nuo geoterminių baseinų iki ežero panoramų

    Pirmą vietą reitinge užėmė „The Lost Spring“ Naujojoje Zelandijoje, surinkęs 96,2 balo iš 100. Ši vieta išskirta dėl geoterminių vandenų, tropinių sodų ir uolėtų erdvių, kurios kuria itin stiprų vizualinį įspūdį.

    Antroje vietoje atsidūrė „Peninsula Hot Springs“ Australijoje su 88,7 balo. Netoli Melburno įsikūręs terminis kompleksas vertinamas dėl atvirų baseinų, kalvotų apžvalgos taškų, taip pat hamamo ir kitų patirčių, kurios sustiprina bendrą atmosferą.

    Trečią vietą užėmė Balio džiunglėse esantis „COMO Shambhala Estate“ (88,4 balo). Šis SPA pristatomas kaip holistinės gerovės krypties pavyzdys, kuriame aplinka sąmoningai integruojama į patirtį, o gamta tampa ne fonu, o dalimi to, ką žmogus „išgyvena“ procedūrų metu.

    Ketvirtoje vietoje liko Aliaskoje esantis „Chena Hot Springs Resort and Spa“ (87,7 balo), išsiskiriantis laukinės gamtos apsuptimi ir galimybe maudytis lauko baseinuose net žiemą. Penketuką užbaigė vienintelis Europos atstovas šiame etape: Italijoje įsikūręs „Lefay Resort & Spa Lago di Garda“ (83,8 balo), siūlantis panoramas į Gardos ežerą ir dizainu pabrėžiančias atviras erdves.

    Kodėl SPA dizainas tampa konkurenciniu pranašumu

    Pastaraisiais metais sveikatingumo turizmas vis dažniau konkuruoja ne vien procedūrų meniu, bet ir vietos identitetu. Keliautojai renkasi patirtis, kuriose svarbūs vaizdai, architektūra, natūrali aplinka ir galimybė „atsijungti“ nuo miesto ritmo.

    Akių sekimo metodas šiuo atveju suteikia papildomą kampą: jis leidžia palyginti, kurios erdvės vizualiai veikia stipriausiai, nepriklausomai nuo asmeninių aprašymų. Vis dėlto tokie reitingai vertina tik vaizdinį įspūdį iš nuotraukų, todėl reali patirtis gali priklausyti ir nuo paslaugų kokybės, sezono, žmonių srautų bei kainodaros.

    Į 20-uką taip pat pateko dar keli Naujosios Zelandijos, JAV ir Australijos SPA, taip pat objektai Tailande, Pietų Afrikoje, Ispanijoje, Šri Lankoje ir Mauricijuje. Tai rodo, kad vizualiai įsimenanti SPA patirtis gali būti kuriama tiek per prabangų interjerą, tiek per išskirtinę gamtą.

  • Afrikos turizmas įgauna pagreitį: 2025 metais pritraukė 80 mln. keliautojų ir vejasi Europą

    Afrikos turizmas įgauna pagreitį: 2025 metais pritraukė 80 mln. keliautojų ir vejasi Europą

    Afrika sparčiai stiprina pozicijas pasaulinėje turizmo rinkoje ir tampa vienu greičiausiai augančių regionų. Jungtinių Tautų turizmo agentūros duomenimis, 2025 metais žemynas sulaukė daugiau kaip 80 mln. tarptautinių lankytojų, tai yra apie 8 proc. daugiau nei metais anksčiau.

    Kartu auga ir keliautojų išlaidos. Pasaulio kelionių ir turizmo taryba nurodo, kad turistų išlaidos Afrikoje 2025 metais didėjo maždaug 5 proc., o tai lenkia dalį brandžių rinkų, pirmiausia Europą.

    Geopolitika keičia kelionių žemėlapį

    Augimą sustiprina ir geopolitiniai pokyčiai. Dalis keliautojų ir kelionių organizatorių, vertindami saugumo rizikas bei maršrutų stabilumą, perskirsto kelionių kryptis, o tai atveria papildomą langą Afrikos šalims.

    „Artimųjų Rytų krizė tapo dideliu sukrėtimu turizmo sektoriui, nors poveikis Afrikai yra mažesnis“, – sakė Afrikos kelionių ir turizmo asociacijos ATTA vykdomoji direktorė Virginia Messina.

    Jos teigimu, vis dažniau matomas skrydžių pasiūlos persiorientavimas: oro linijos didina reisų skaičių į Keniją ir pietinės Afrikos kryptis. Tai, pasak ATTA atstovės, spartina tendenciją, kuri ir taip buvo pradėjusi formuotis dėl augančio susidomėjimo žemynu.

    „Afrika jau augo tvirtai, o pasaulinio neapibrėžtumo sąlygomis turi progą įsitvirtinti kaip vienas svarbiausių pasaulio turizmo variklių ir net perimti lyderystę iš Azijos pagal augimo tempą“, – sakė Virginia Messina.

    Kas vis dar stabdo Afrikos turizmą?

    Vienas didžiausių iššūkių išlieka susisiekimas žemyno viduje. Nors tiesioginiai skrydžiai iš Europos į pagrindinius vartų oro uostus, tokius kaip Nairobis, Adis Abeba ar Johanesburgas, yra įprasti, kelionės tarp Afrikos valstybių neretai išlieka sudėtingos.

    Problema susijusi ne tik su maršrutų trūkumu, bet ir su jungčių kokybe, persėdimų logika bei aukštesnėmis kainomis. Dėl priklausomybės nuo kelių didžiųjų mazgų sudėtingiau kurti kelių šalių maršrutus, o tai riboja ir turistų srautų augimą.

    Kitas svarbus veiksnys yra vizų politika, kurioje dalis šalių imasi pokyčių. ATTA atstovė pažymi, kad vis daugiau valstybių atsisako vizų arba švelnina atvykimo reikalavimus, o tokie sprendimai gali greitai padidinti paklausą.

    Ne vien safari: kaip keičiasi pasiūla

    Afrika vis aktyviau siekia atsitraukti nuo vienos dominuojančios asociacijos su safari turizmu ir plėsti patirčių spektrą. Šalia laukinės gamtos kelionių vis labiau akcentuojami kultūra, gastronomija, miestų turizmas, poilsis prie jūros ir bendruomeniniai potyriai.

    Šį posūkį papildo ir augantis investuotojų dėmesys. Didesnis kapitalo srautas į viešbučius, transporto infrastruktūrą ir paslaugas skatina naujų produktų atsiradimą bei leidžia turizmui plėstis už tradicinių krypčių ribų.

    Prie augimo prisideda ir miestų plėtra. Tokie centrai kaip Kigalis ar Nairobis, kuriuose daugėja verslo, inovacijų ir tarptautinių renginių, stiprina konferencijų ir renginių turizmą, o tai diversifikuoja sezoniškumą ir didina stabilias pajamas.

    Šiuo metu Afrika turi retą progą pasinaudoti permainomis globalioje rinkoje: augant srautams, investicijoms ir pasiūlos įvairovei, lemiamu klausimu tampa gebėjimas pagerinti susisiekimą ir paversti potencialą ilgalaike lyderyste.

  • EASA įspėja dėl reaktyvinių degalų stokos: Europai gali tekti pereiti prie kitos specifikacijos

    EASA įspėja dėl reaktyvinių degalų stokos: Europai gali tekti pereiti prie kitos specifikacijos

    Europos Sąjungos aviacijos saugos agentūra EASA perspėja, kad užsitęsus trikdžiams Artimuosiuose Rytuose Europoje per artimiausias savaites gali išaugti reaktyvinių degalų tiekimo sutrikimų rizika. Tokiu atveju daliai oro uostų ir oro linijų tektų prisitaikyti prie kitos degalų rūšies, o tai didintų operacines ir saugos rizikas.

    Įspėjimas pasirodė aviacijos bendrovėms signalizuojant, kad degalų grandinėje atsiranda įtampų, galinčių paliesti skrydžių planavimą ir kaštus. Europos institucijos kartu su rinkos dalyviais svarsto atsarginius scenarijus, įskaitant didesnį reaktyvinių degalų importą iš JAV, kur dažniau naudojama kita degalų specifikacija.

    Kuo skiriasi Jet A-1 ir Jet A

    Europoje dominuoja Jet A-1 reaktyviniai degalai, plačiai naudojami ir Afrikoje, Australijoje bei didelėje Azijos dalyje. JAV ir Kanadoje labiau paplitusi Jet A rūšis, kurios techninės savybės labai panašios, tačiau esminis skirtumas yra užšalimo temperatūros riba.

    EASA pabrėžia, kad problema nėra Jet A sauga savaime, nes Šiaurės Amerikoje jis kasdien naudojamas be sisteminių incidentų. Rizika atsiranda pereinamuoju laikotarpiu, kai vienoje grandinėje gali atsirasti skirtingos specifikacijos, o dalis Europos procedūrų ir prielaidų istoriškai buvo „sukalibruotos“ Jet A-1 aplinkai.

    Didžiausia grėsmė – informacijos klaidos

    Agentūra daug dėmesio skiria žmogiškiesiems veiksniams ir informacijos tikslumui: didžiausias pavojus kyla tuomet, kai įgulos ar antžeminio aptarnavimo komandos klaidingai daro prielaidą, kad orlaivis pripildytas Jet A-1, nors realiai įpiltas Jet A. Tokia painiava gali paveikti sprendimus dėl degalų temperatūros ribų ir atsarginių veiksmų planavimo.

    EASA perspėja, kad netikslūs duomenys skrydžių dokumentuose, degalų apskaitoje ar elektroninėse sistemose gali sumažinti saugos atsargas, ypač ilgų nuotolių skrydžiuose dideliame aukštyje ir šaltuose regionuose. Agentūra ragina vengti supaprastinimo, esą „reaktyviniai degalai yra tiesiog reaktyviniai degalai“, nes skirtingos specifikacijos keičia veiklos prielaidas.

    Ką rekomenduoja EASA

    EASA rekomendacijos nėra privalomas įsakymas, tačiau tai koordinuotas signalas oro linijoms, oro uostams, degalų tiekėjams ir priežiūros institucijoms didinti kontrolę, jei pradėtų maišytis degalų rūšys. Tiekėjai raginami kuo labiau išlaikyti Jet A-1 tvarkymo standartams artimas praktikas, ypač dėl atsekamumo ir žymėjimo.

    Oro uostams siūloma aiškiai žymėti degalų specifikaciją, viešinti pasikeitimus ir suderinti veiksmus su visais veikiančiais tiekėjais, kad skirtingose aikštelės vietose nekiltų dviprasmybių. Oro linijoms rekomenduojama peržiūrėti įgulų mokymus, dispečerines procedūras, skrydžių planavimo prielaidas ir informuoti pilotus, kai oro uostas, anksčiau tiekęs Jet A-1, pradeda tiekti Jet A.

    Atskiras dėmesys skiriamas orlaivių gamintojams: jie raginami iš naujo įvertinti, kaip elgiasi Jet A ir Jet A-1 mišiniai bakuose, įskaitant užšalimo charakteristikas ir perspėjimo slenksčius. EASA teigia, kad situacija šiuo metu nereikalauja naujų teisės aktų, o gairės laikomos laikina, atsargumo principu paremta priemone.

    Agentūra nurodo, kad gaires ketinama peržiūrėti arba atšaukti iki kito žiemos sezono pradžios, priklausomai nuo to, kaip keisis reaktyvinių degalų tiekimo sąlygos. Iki tol aviacijos sektoriui siūloma elgtis taip, lyg pereinamoji fazė būtų reali, ir iš anksto užkirsti kelią informacijos klaidoms.

  • „Ryanair“ stabdo bazę Salonikuose žiemą: kaltina „Fraport Greece“ mokesčiais ir kerpa 12 maršrutų

    „Ryanair“ stabdo bazę Salonikuose žiemą: kaltina „Fraport Greece“ mokesčiais ir kerpa 12 maršrutų

    Oro linijų bendrovė „Ryanair“ pranešė, kad 2026 metų žiemos sezonu stabdys savo bazės veiklą Salonikuose ir iš regiono atitrauks tris lėktuvus. Kartu bendrovė mažins skrydžių apimtis Atėnų oro uoste ir koreguos žiemos tvarkaraštį visoje Graikijoje.

    Pasak „Ryanair“, sprendimą lėmė, jų teigimu, nekonkurencingi oro uostų įkainiai, kuriuos taiko „Fraport Greece“ ir Atėnų oro uostas. Bendrovė akcentuoja, kad būtent ne sezono metu mokesčiai esą labiausiai riboja pigių skrydžių modelį ir mažina maršrutų gyvybingumą.

    Kas keičiasi 2026 metų žiemą?

    Įmonė skelbia, kad dėl pertvarkos Graikijoje bus sumažinta apie 700 000 keleivių vietų, tai sudarytų maždaug 45 proc. mažiau nei 2025 metų žiemos sezonu. Taip pat numatoma atsisakyti 12 maršrutų, dalį jų nutraukiant iš Salonikų, dalį iš Atėnų ir Chanijos.

    Viešai įvardijami maršrutai, kurių atsisakoma, apima skrydžius iš Salonikų į Berlyną, Chaniją, Frankfurtą-Haną, Geteborgą, Irakliją, Žemutinį Reino regioną, Poznanę, Stokholmą, Veneciją-Treviso ir Zagrebą. Taip pat nutraukiamas maršrutas Atėnai–Milanas-Bergamas bei Chanija–Pafosas.

    „Ryanair“ taip pat paskelbė, kad žiemos laikotarpiu stabdys skrydžius iš Chanijos ir Iraklijo oro uostų. Bendrovė tai sieja su žiemos sezono paklausos jautrumu kainai, kai net ir nedidelis kaštų augimas gali lemti maršrutų pelningumo praradimą.

    Mokesčiai ir ADF lengvata

    „Ryanair“ argumentuoja, kad Graikijos valdžios sprendimas sumažinti oro uosto plėtros mokestį 75 proc. nuo 2024 metų lapkričio mėnesio keleiviams realios naudos, jų teigimu, neatnešė. Bendrovė nurodo, kad įkainių sumažėjimas, jos vertinimu, nebuvo perkeltas į bilietų kainas, o liko oro uostų operatorių pajamose.

    Įmonė taip pat tvirtina, kad „Fraport Greece“ taikomi mokesčiai yra daugiau nei 66 proc. didesni nei prieš pandemiją, o Atėnų oro uostas planuoja tolesnius įkainių didinimus žiemos sezonui. Tokios aplinkybės, anot „Ryanair“, Graikijos oro uostus daro mažiau patrauklius konkuruojant dėl pigių skrydžių žiemą.

    Ką „Ryanair“ siūlo mainais?

    Bendrovė pranešė Graikijos vyriausybei pateikusi plėtros planą, kuriuo per penkerius metus tikisi padidinti keleivių srautą iki 12 mln. per metus. Plane minimi 10 naujų orlaivių, investicija, viršijanti 930 mln. eurų, ir 50 naujų maršrutų.

    Tačiau „Ryanair“ pabrėžia, kad šio plano įgyvendinimas priklausytų nuo oro uostų mokesčių įšaldymo ir nuo to, ar sumažintas oro uosto plėtros mokestis realiai atsispindės keleiviams siūlomose kainose. Įmonė taip pat nurodo dalį pajėgumų perkelsianti į rinkas, kurias laiko konkurencingesnėmis, pavyzdžiui, Albaniją, regioninę Italiją ir Švediją.

    „Ryanair apgailestauja pranešdama apie bazės uždarymą Salonikuose ir mažinimą Atėnuose 2026 metų žiemą, dėl ko Graikijoje bus prarasta 700 000 vietų ir 12 maršrutų, taip pat stabdoma veikla Chanijoje ir Iraklije ne sezono metu“, – sakė „Ryanair“ komercijos vadovas Jasonas McGuinnessas.

    „Šie sumažinimai, kurių buvo galima išvengti, yra tiesioginė pasekmė to, kad oro uostai neperdavė mokesčio sumažinimo keleiviams, ypač Salonikuose, kur „Fraport Greece“ padidino įkainius 66 proc. nuo 2019 metų“, – sakė J. McGuinnessas.

    „Lėktuvai bus perkelti į Albaniją, regioninę Italiją ir Švediją, kur oro uostai keleiviams realiai perdavė valdžios sprendimus mažinti mokesčius, o tai žiemą didina susisiekimą, turizmą ir darbo vietas“, – sakė J. McGuinnessas.

    Rinkai tai dar vienas signalas, kad aviacijoje žiemos sezonas išlieka itin jautrus mokesčių ir oro uostų kainodaros pokyčiams. Pigių skrydžių bendrovės, optimizuodamos kaštus, lėktuvus ir maršrutus dažniau perkelia ten, kur įkainiai žemesni, o oro uostai aktyviau taiko paskatas išlaikyti srautus ištisus metus.

  • Čempionų lygos finalas Budapešte: ką pamatyti, kur apsistoti ir kaip pasiekti Puskás areną

    Čempionų lygos finalas Budapešte: ką pamatyti, kur apsistoti ir kaip pasiekti Puskás areną

    Finalas Budapešte ir ką tai reiškia miestui

    Po ilgo UEFA Čempionų lygos sezono į Budapeštą suplūs tūkstančiai sirgalių, net jei dalis jų bilietų į rungtynes neturės. Tokie renginiai miestui reiškia išaugusį viešbučių užimtumą, brangstančius skrydžius ir didesnius srautus viešajame transporte.

    Finalo šeimininkė yra Puskás arena, talpinanti apie 61 000 žiūrovų. Ji įsikūrusi palyginti netoli centro, todėl daugeliui atvykusiųjų svarbiausias klausimas bus ne atstumas, o judėjimas piko metu ir saugumo patikros.

    Ką nuveikti Budapešte prieš rungtynes

    Budapeštas susideda iš dviejų istorinių dalių, Budos ir Pešto, kurias skiria Dunojus. Miestas žinomas terminių baseinų kultūra, architektūra ir pasivaikščiojimais pakrantėmis, todėl net trumpa kelionė gali tilpti į vieną ar dvi intensyvias dienas.

    Norintiems miesto panoramų dažniausiai rekomenduojama užsukti prie Žvejų bastiono ir Budos pilies apylinkių, iš kur atsiveria vaizdai į Peštą ir Parlamento rūmus. Vakarui Budapeštas turi savitą barų kultūrą, ypač vadinamuosius griuvėsių barus, įrengtus senesniuose pastatuose.

    Ferenzas Puskásas ir futbolo kultūra

    Atvykę sirgaliai mieste greitai pastebi Ferenzo Puskáso vardą, jis Budapešte tapęs futbolo simboliu. Nacionalinis stadionas Puskás arena pavadintas būtent jo garbei, o netoliese veikia Puskáso muziejus, kuriame pristatoma legendinio puolėjo karjera ir Vengrijos futbolo aukso era.

    Puskásas laikomas vienu ryškiausių XX amžiaus futbolininkų, o Vengrijos rinktinės pergalė prieš Angliją 1953 metais rezultatu 6:3 iki šiol minima kaip sporto istorijos lūžis. Šis skaičius Budapešte tapo atpažįstamu futbolo kultūros ženklu, jis pasitaiko ir kai kurių sirgalių barų pavadinimuose.

    Stadionas, atvykimas ir patikros

    Puskás arena yra apie 3 kilometrus į rytus nuo Budapešto centro, o nuo Ferenco Liszto tarptautinio oro uosto ją skiria maždaug 16 kilometrų. Didelių rungtynių dieną svarbiausia planuoti laiką, nes prie įėjimų formuojasi eilės bilietų ir saugumo patikroms.

    UEFA paprastai ragina sirgalius į stadioną atvykti gerokai anksčiau nei prasideda rungtynės, kad užtektų laiko patikroms ir patekimui į sektorius. Praktikoje tai reiškia, kad verta rinktis metro ar tramvajų, o ne taksi ar nuomotą automobilį, ypač jei mieste numatomi eismo ribojimai.

    Fanų renginiai ir kur žiūrėti rungtynes mieste

    Didžiųjų finalų savaitę UEFA organizuoja fanams atvirus renginius, kurie dažnai vyksta centrinėse miesto aikštėse ir pritraukia ne tik bilietų turėtojus. Tokiose erdvėse paprastai siūlomos futbolo pramogos, transliacijos, koncertai ir rėmėjų veiklos, o atmosfera leidžia pajusti finalo pulsą dar prieš išvykstant į stadioną.

    Jei bilieto gauti nepavyko, Budapešte netrūksta sporto barų, kuriuose transliuojamos rungtynės. Vis dėlto finalo vakarą vietos greitai užsipildo, todėl rezervacijos ar ankstyvas atvykimas dažnai tampa esminiu skirtumu tarp gero vakaro ir ilgos paieškos minioje.

    Kur apsistoti ir kaip judėti mieste

    Budapeštas turi platų apgyvendinimo pasirinkimą nuo centrinių viešbučių iki butų nuomos, tačiau finalo savaitę kainos paprastai kyla, o laisvų kambarių mažėja. Patogumą dažniausiai lemia ne atstumas kilometrais, o tiesioginis susisiekimas metro linijomis su stadiono kryptimi.

    Mieste veikia tankus viešojo transporto tinklas, metro, tramvajai ir autobusai, todėl judėjimas be automobilio dažniausiai yra greičiausias sprendimas. Sirgaliams verta iš anksto pasitikrinti, ar finalo dieną nenumatyta specialių maršrutų ar lengvatų bilietų turėtojams, nes tokia praktika dideliuose UEFA renginiuose taikoma gana dažnai.

  • Kipras skaičiuoja turistų trūkumą: atvykimai smuko 30–40 proc., bet užsakymuose – atsigavimo ženklai

    Kipras skaičiuoja turistų trūkumą: atvykimai smuko 30–40 proc., bet užsakymuose – atsigavimo ženklai

    Turizmo nuotaikas temdo konfliktas

    Kipre daugėja nerimo dėl šių metų turizmo sezono: balandį ir pirmosiomis gegužės dienomis atvykimų srautas, vietos vertinimu, krito 30–40 proc. Pagrindine priežastimi įvardijama įtampa Artimuosiuose Rytuose ir karas Irane, kuris daliai keliautojų kelia nesaugumo jausmą.

    Ayia Napa kurorte tai matyti plika akimi: mažiau žmonių paplūdimiuose, ramesnės gatvės, atsargesnės nuotaikos tarp paslaugų verslų. Verslininkai sako, kad šis gegužės startas ryškiai skiriasi nuo praėjusių metų, kai sezonas buvo itin sėkmingas.

    Ayia Napos verslai jaučia kritimą

    Vietos paslaugų teikėjai teigia, kad įprastai šiuo metu užimtumas būna gerokai didesnis, o šiemet dalis pajėgumų lieka nepanaudota. Tai paveikia tiek apgyvendinimo, tiek maitinimo, tiek pramogų sektorius, ypač tuos, kurie priklausomi nuo intensyvaus pavasario ir vasaros srauto.

    „Paprastai šiuo metų laiku valtys, viešbučiai ir restoranai būna labai užimti. Praėjusiais metais maždaug šiuo laikotarpiu visi viešbučiai buvo pilni. Šiemet, palyginti su pernai, lankytojų skaičius sumažėjęs maždaug 30–40 proc.“, – sakė Ayia Napoje laivų nuomos paslaugas teikiantis Sukan Samnice.

    Ayia Napos meras Christos Zannetou taip pat pripažįsta, kad tarptautinė situacija turėjo tiesioginį poveikį, tačiau pabrėžia ir kitą tendenciją: dalis keliautojų, įvertinę rizikas, vis dėlto grįžta prie planų atostogauti Kipre.

    „Palyginti su praėjusiais metais, judėjimas sumažėjęs maždaug 35–40 proc. Tačiau šis atotrūkis kasdien mažėja. Svarbu prisiminti, kad 2025 metai Kiprui, ypač Ayia Napos kurortui, buvo geriausias turizmo sezonas nuo 2019 metų, todėl vien skaičių palyginimas gali klaidinti“, – sakė Christos Zannetou.

    „Per pastarąsias dvi savaites matome atsigavimo ženklus. Tikime, kad žmonės pasitiki Ayia Napa ir Kipru kaip saugiomis kryptimis, o susidomėjimas rezervacijomis, panašu, vėl auga“, – pridūrė jis.

    Oro uostų duomenys: kritimas ir pirmi signalai

    Kipro oro uostų statistika rodo, kad balandį per oro uostus atvykstančių turistų skaičius sumažėjo 16 proc. Kartu fiksuojamas ir mažesnis vidutinis lėktuvų užpildymas, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai.

    Kipro oro uostus valdanti bendrovė „Hermes Airports“ skelbė, kad balandį, palyginti su 2025 metų balandžiu, atvykstančių keleivių buvo maždaug 95 000 mažiau. Nurodoma, kad abiejuose oro uostuose vidutinis užpildymas siekė 76 proc., kai pernai tuo pat metu buvo 83 proc.

    Pasak „Hermes Airports“, vasaros sezonui nuo balandžio iki spalio oro bendrovės pakoregavo tvarkaraščius, tačiau bendras vietų skaičiaus mažinimas neviršija 5 proc. Prognozuojama, kad viso laikotarpio keleivių skaičius gali sumažėti apie 9 proc., tai yra maždaug 450 000 atvykimų.

    Vis dėlto įmonė pabrėžia, kad per pastarąsias dvi savaites atvykstančių reisų užpildymas pagerėjo iki 80–85 proc. Aktyviausiomis kryptimis įvardijamos Jungtinė Karalystė ir Lenkija, kur užpildymas viršija 90 proc., o gegužę iš Jungtinės Karalystės fiksuojamas apie 92 proc. užpildymas.

    Turistai, kurie jau atvyko į Kiprą, dažnai sako, kad kasdienėje aplinkoje įtampos nejaučia ir labiausiai vertina orą, paplūdimius bei salos kraštovaizdį. Tačiau dalis pripažįsta, kad bendras tarptautinis fonas veikia nuotaikas ir kelionių planavimą.

    „Mums čia labai patinka. Deja, pasaulio situacija dabar gana įtempta, ir tikimės, kad taika pasaulyje įsivyraus kuo greičiau“, – sakė turistas Klausas iš Vokietijos.

  • Alkoholis oro uostuose prieš rytinius skrydžius: „Ryanair“ siūlo ribas, pubai priešinasi

    Alkoholis oro uostuose prieš rytinius skrydžius: „Ryanair“ siūlo ribas, pubai priešinasi

    Diskusija dėl alkoholio oro uostuose įgauna pagreitį: daliai keleivių taurė putojančio vyno ar bokalas alaus anksti ryte tapo kelionės pradžios ritualu, tačiau avialinijos perspėja apie augančias rizikas. „Ryanair“ vadovas Michaelas O’Leary ragina riboti alkoholio pardavimą prieš skrydžius, siejant tai su dažnėjančiais incidentais ir skrydžių nukreipimais.

    Pasak M. O’Leary, Europoje skraidančiai bendrovei beveik kasdien tenka nukreipti po vieną reisą dėl keleivių netinkamo elgesio, o dalis tokių atvejų esą susiję su alkoholiu, vartotu dar iki įlipimo. Jis kelia klausimą, kodėl barai oro uostuose aptarnauja keleivius penktą ar šeštą ryto, kai žmonės ruošiasi skrydžiui.

    „Tai tampa rimtu iššūkiu visoms avialinijoms. Nesuprantu, kodėl oro uostų baruose penktą ar šeštą ryto žmonėms pilamas alus“, – sakė Michaelas O’Leary.

    „Ryanair“ siūlo taikyti dviejų alkoholinių gėrimų ribą, o kontrolę vykdyti užsakymo metu prašant parodyti įlaipinimo bilietą. Bendrovė pabrėžia nulinę toleranciją trikdančiam elgesiui ir viešai skelbia apie atvejus, kai keleiviai nubaudžiami už incidentus lėktuve.

    Kaip pavyzdį avialinijos mini neseną incidentą, kai dėl netinkamo keleivių elgesio reisas iš Londono Stanstedo į Ibisą buvo priverstas tūpti Tulūzoje. Du keleiviai gavo iki 10 mėnesių lygtines bausmes ir jiems bendrai pritaikyta daugiau nei 10 000 eurų finansinė sankcija.

    Vis dėlto ribojimams nepritaria visi. Jungtinės Karalystės aludžių tinklo „Wetherspoon“ savininkas Timas Martinas teigia, kad dviejų gėrimų limitą būtų „nepaprastai sunku įgyvendinti“, nebent keleiviai būtų tikrinami alkoholio matuokliais.

    „Wetherspoon“ atstovai aiškina, kad dalis alkoholinių gėrimų oro uostuose užsakomi kartu su maistu, o pačios užeigos taiko taisykles, skirtas užkirsti kelią pertekliniam vartojimui. Jie įspėja, kad griežtesnės ribos oro uoste gali paskatinti dalį keliautojų išgerti dar prieš atvykstant, o tai kontrolę tik apsunkintų.

    Kas laikoma neblaivumu skrydžio metu?

    Taisyklės dėl neblaivumo lėktuve priklauso nuo konkrečios valstybės aviacijos reguliavimo, o papildomas nuostatas gali numatyti ir pačios oro linijos vežimo sąlygose. Praktikoje tai reiškia, kad keleivis gali būti neįleistas į lėktuvą, jei jo būklė ar elgesys kelia grėsmę saugumui, net jei konkreti „neblaivumo riba“ nėra aiškiai apibrėžta.

    Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje galiojančiame Avianavigacijos įsakyme numatyta, kad asmuo neturi teisės įlipti į orlaivį būdamas girtas ar būti girtas orlaivyje, nors pati sąvoka nėra griežtai detalizuojama. Kai kurios bendrovės, pavyzdžiui, „Lufthansa“, savo taisyklėse nurodo, kad keleiviui gali būti atsisakyta leisti skristi, jei jo fizinė būklė, įskaitant alkoholio ar narkotikų poveikį, gali kelti pavojų.

    Platesniame Europos kontekste problema jau seniai pripažįstama: Europos Sąjungos aviacijos saugos agentūra yra vykdžiusi informacines kampanijas prieš netinkamą elgesį skrydžių metu, įskaitant apsvaigimą ir agresiją. Avialinijos pabrėžia, kad net ir pavieniai incidentai gali sukelti grandininį poveikį: nuo priverstinių tūpimų ir vėlavimų iki papildomų kaštų ir saugumo rizikų įgulai bei kitiems keleiviams.

    Kur krypsta sprendimai?

    Ginčas dėl alkoholio pardavimo oro uostuose išryškina skirtingus interesus: avialinijos siekia mažinti incidentų skaičių ir skrydžių nukreipimus, o oro uostų maitinimo verslai pabrėžia praktiškumo klausimus ir keliautojų įpročius. Tikėtina, kad artimiausiu metu daugiau dėmesio bus skiriama ne vien draudimams, bet ir vykdymo mechanizmams, pavyzdžiui, aptarnavimo taisyklėms, personalo mokymams ir aiškesnėms atsakomybės riboms tarp oro uostų, barų ir vežėjų.

  • Virtuvės grindų plytelės traukiasi: populiarėja vinilinė danga, kurią galima kloti ant senos dangos

    Virtuvės grindų plytelės, ilgą laiką laikytos praktiškiausiu pasirinkimu, pamažu užleidžia vietą naujam sprendimui. Interjero rinkoje vis dažniau kalbama apie vinilinę grindų dangą, kuri vertinama dėl greitesnio įrengimo ir paprastesnės priežiūros.

    Vienas ryškesnių pastarųjų metų remonto įpročių vadinamas principu grindys ant grindų. Jo esmė paprasta: nauja danga klojama tiesiai ant senų plytelių jų neišardant, todėl sutrumpėja darbų trukmė ir sumažėja triukšmas bei statybinių atliekų kiekis.

    Vinilinės grindys dažnai pasirenkamos dėl atsparumo drėgmei ir kasdieniam nusidėvėjimui, o tai virtuvėje ypač aktualu. Danga paprastai lengvai valoma, o išsilieję skysčiai ar riebalų dėmės rečiau tampa ilgalaike problema nei porėtesniuose paviršiuose.

    Dar vienas argumentas yra dizaino įvairovė: šiuolaikinis vinilas gali tikroviškai imituoti medį, akmenį ar keramiką. Tai leidžia atnaujinti virtuvės vaizdą nekeičiant visos apdailos koncepcijos ir nepririšant interjero prie vieno klasikinio plytelių rašto.

    Praktikoje vinilinės dangos populiarumą didina ir montavimo paprastumas. Priklausomai nuo tipo, ji gali būti klijuojama arba jungiama užraktų sistema, todėl dalį darbų žmonės ryžtasi atlikti patys, ypač kai siekiama greito atnaujinimo be kapitalinio remonto.

    Vinilas dažnai yra palyginti plonas, todėl klojant jį ant senų plytelių rečiau kyla problemų dėl durų varstymo ar didelių aukščių skirtumų tarp patalpų. Vis dėlto, prieš renkantis sprendimą verta įvertinti grindų lygumą ir drėgmės rizikas, nes nelygus pagrindas gali išryškėti net ir po nauja danga.

    Nors virtuvė išlieka viena dažniausių vietų tokiai dangai, vinilas vis dažniau persikelia ir į kitas namų erdves. Mažesniuose būstuose neretai pasirenkama vienoda grindų danga visame bute, nes taip vizualiai kuriamas vientisumas ir erdvės pojūtis.

    Interjero specialistai atkreipia dėmesį, kad plytelės nepraranda vertės ten, kur reikalingas maksimalus atsparumas ir klasikinė estetika, tačiau kasdienio patogumo kriterijus daugeliui tampa lemiamas. Dėl to vinilinės grindys įsitvirtina kaip kompromisas tarp praktiškumo, greičio ir šiuolaikinės išvaizdos.

    „Virtuvės plytelės pamažu traukiasi į antrą planą ne todėl, kad jos tapo nereikalingos, o todėl, kad vinilas suteikia daugiau lankstumo ir kasdienio komforto“, – teigiama apžvalgose apie interjero tendencijas.

  • Tyrimas: kasdienis dienos miegas siejamas su didesne mirtingumo rizika – svarbios detalės

    Kasdienis dienos miegas vyresniame amžiuje gali būti susijęs su didesne bendro mirtingumo rizika, rodo ilgalaikio stebėjimo duomenys. Mokslininkai pabrėžia, kad kalbama apie statistinį ryšį, o ne tiesioginę priežastį, tačiau įprotis snausti dieną gali būti ankstyvas sveikatos problemų signalas.

    Analizuoti duomenys buvo surinkti stebint 1 338 suaugusiuosius, kurių amžius tyrimo pradžioje siekė 56 metus ir daugiau, o stebėjimas truko 19 metų. Dienos miegas buvo apibrėžtas kaip bet koks užmigimo epizodas nuo 9 iki 19 valandos, vertinant ir trukmę, ir dažnį.

    Tyrėjai nustatė, kad kiekviena papildoma dienos miego valanda statistiškai siejosi su 13 proc. didesne mirtingumo rizika. Taip pat skaičiuota, kad kiekvienas papildomas dienos snaudimas buvo susijęs su 7 proc. didesne rizika.

    Įvertintas ir dienos miego laikas: dalyviai skirstyti į ankstyvesnio (maždaug nuo 11 iki 17 valandos) ir vėlyvesnio (nuo 15 iki 19 valandos) snaudimo grupes. Anot autorių, miegas ryto ar ankstyvos dienos metu buvo susijęs su didesne rizika nei snaudimas labiau įprastu popietės metu.

    Mokslininkai atkreipia dėmesį, kad vyresniame amžiuje dienos miegas yra gana paplitęs, tačiau jis gali „maskuoti“ prastėjančią sveikatos būklę. Dažnesnis snaudimas kartais sutampa su didesne širdies ir kraujagyslių ligų, neurodegeneracinių sutrikimų ar kitų rimtų susirgimų tikimybe.

    „Tai vienas pirmųjų tyrimų, parodžiusių ryšį tarp dienos miego įpročių ir mirtingumo, todėl klinikiniu požiūriu verta sekti dienos miego pokyčius, kad sveikatos problemos būtų pastebėtos anksčiau“, – sakė vienas tyrimo autorių.

    Vis dėlto autoriai aiškiai pabrėžia: ryšys yra koreliacinis. Kitaip tariant, dienos miegas nebūtinai trumpina gyvenimą pats savaime, tačiau gali būti ženklas, kad organizme vyksta pokyčiai, dėl kurių žmogus dieną tampa mieguistesnis.

    Ekspertai dažniausiai rekomenduoja atkreipti dėmesį, jei dienos miegas tampa nauju įpročiu be aiškios priežasties, jei staiga pailgėja snaudimo trukmė arba jei po miego žmogus vis tiek jaučiasi pavargęs. Tokiais atvejais priežasčių spektras platus: nuo miego apnėjos, skydliaukės sutrikimų ir cukrinio diabeto iki depresijos ar širdies ir kraujagyslių sistemos problemų.

    Praktikoje gydytojai dažnai siūlo įvertinti bendrą nakties miego kokybę, vaistų poveikį, fizinį aktyvumą ir lėtinių ligų kontrolę. Jei mieguistumas tęsiasi, gali būti tikslinga pasitarti su šeimos gydytoju ir, jei reikia, atlikti išsamesnius tyrimus.

    Šiuolaikinės dėvimosios technologijos vis dažniau naudojamos miego įpročiams sekti, tačiau specialistai primena, kad jos nepakeičia medicininės diagnostikos. Vis dėlto staigūs pokyčiai, kuriuos fiksuoja tokie įrenginiai, gali padėti greičiau pastebėti, kad organizmui reikia dėmesio.

  • Karštas šokoladas kasdien? Mokslininkai aiškina, kaip kakava gali veikti atmintį ir nuotaiką

    Karštas šokoladas daugeliui siejasi su desertu ir jaukumu, tačiau vis dažniau aptariama ir jo sudėtis: kakavoje gausu biologiškai aktyvių junginių, ypač flavanolių. Būtent jie siejami su antioksidaciniu poveikiu, o kai kuriuose tyrimuose kakava minėta kaip galinti prisidėti prie kraujagyslių funkcijos.

    Nors kartais teigiama, kad kakavos gėrimas turi daugiau antioksidantų nei žalioji arbata, toks palyginimas priklauso nuo produkto kokybės ir paruošimo. Skirtingų rūšių kakava, arbata ir jų porcijos gali turėti labai nevienodą polifenolių kiekį, todėl svarbiausia vertinti ne antraštes, o sudėtį ir cukraus kiekį.

    Didžiausia problema, dėl kurios karštas šokoladas „praranda“ sveikatai palankią reputaciją, yra pridėtinis cukrus ir kaloringi priedai. Kuo daugiau cukraus, saldžių sirupų, plakto kremo ar saldumynų priedų, tuo labiau gėrimas tampa desertu, o ne kasdieniu pasirinkimu.

    Kita vertus, saikingai vartojamas kakavos gėrimas gali būti viena iš alternatyvų tiems, kurie nori švelnesnio skonio nei kava ar arbata. Kakavoje natūraliai yra teobromino ir nedidelis kiekis kofeino, todėl kai kuriems žmonėms ji gali suteikti lengvą tonizuojantį efektą, tačiau paprastai jis būna švelnesnis nei iš kavos.

    Mokslinėje literatūroje kakavos flavanoliai dažniausiai siejami su kraujotakos ir endotelio funkcija, o geresnė kraujotaka teoriškai gali būti svarbi ir smegenų veiklai. Kai kuriuose klinikiniuose tyrimuose nagrinėta, ar kakava gali padėti pažinimo funkcijoms, pavyzdžiui, dėmesiui ar atminčiai, tačiau rezultatai nėra vienareikšmiai ir priklauso nuo dozės, vartojimo trukmės bei tiriamųjų amžiaus.

    Nuotaikos tema dažnai aiškinama paprastai: šokolado skonis ir aromatas suteikia malonumo, o kakavoje yra junginių, kurie gali veikti neuromediatorių sistemas. Vis dėlto kasdienėje praktikoje nuotaikai didelę reikšmę turi bendras miego režimas, stresas, fizinis aktyvumas ir mityba, todėl karštas šokoladas neturėtų būti pristatomas kaip „greitas sprendimas“.

    Jei tikslas yra ne tik skonis, bet ir didesnė maistinė vertė, verta rinktis kakavos miltelius ar šokoladą su didesniu kakavos kiekiu ir mažesniu cukraus kiekiu. Praktinis orientyras paprastas: kuo trumpesnė sudėtis ir kuo mažiau pridėtinio cukraus, tuo geriau.

    Saldinant galima naudoti mažesnį kiekį medaus ar kitų saldiklių, tačiau esmė išlieka ta pati: saldumas turėtų būti minimalus. Pieną galima rinktis pagal toleravimą ir mitybos įpročius, o prieskoniai, tokie kaip cinamonas ar vanilė, padeda sustiprinti skonį nepridedant papildomo cukraus.

    Kasdieniam variantui paprastai pakanka pašildyto pieno ar augalinio gėrimo ir 1 kupino šaukšto kokybiškų kakavos miltelių, gerai išmaišant, kad neliktų gumulėlių. Gėrimo nereikėtų užvirinti: kaitinant ant mažos ugnies lengviau išlaikyti tolygią konsistenciją ir išvengti pridegimo.

    Jei norisi saldumo, geriau dėti mažiau ir ragauti, o ne iškart saldinti stipriai. Norint „desertinio“ efekto, priedus, pavyzdžiui, zefyrus ar plaktą grietinėlę, verta palikti retoms progoms, nes būtent jie labiausiai padidina cukraus ir kalorijų kiekį.