CP v2

Category: Laisvalaikis

  • Pavardę galima keisti beveik į bet kokią: nuo kokio amžiaus, kiek tai kainuoja ir kiek trunka

    Kada galima keisti pavardę?

    Pavardę, kaip ir vardą ar tėvavardį, žmogus Ukrainoje gali pasikeisti ne tik po santuokos ar skyrybų, bet ir savo noru. Teisininkų praktikoje tai laikoma įprasta civilinės būklės akto pakeitimo procedūra, kai asmuo siekia, kad dokumentuose būtų įrašyta kita pasirinkta pavardė.

    Savarankiškai kreiptis dėl pavardės keitimo paprastai galima nuo 16 metų. Iki šio amžiaus sprendimui, kaip nurodoma teisinėje praktikoje, dažniausiai reikalingas abiejų tėvų sutikimas, o nesutarimo atveju klausimas sprendžiamas per atsakingas institucijas arba teismą.

    Kur kreiptis ir kiek laiko užtrunka?

    Procedūra vykdoma civilinės būklės įstaigoje, o pati paslauga dokumentuose dažniausiai įvardijama kaip vardo keitimas, nors realiai gali būti keičiama pavardė ar tėvavardis. Po sprendimo priėmimo asmeniui išduodamas pažymėjimas, patvirtinantis, kad duomenys oficialiai pakeisti.

    Prašymo nagrinėjimas paprastai trunka iki trijų mėnesių, tačiau terminas gali būti pratęstas dar tiek pat. Tai reiškia, kad maksimalus laukimo laikas gali siekti iki šešių mėnesių, priklausomai nuo patikrinimų ir institucijų darbo krūvio.

    Nagrinėjimo metu atliekami patikrinimai, susiję su asmens teisiniu statusu. Jei nustatoma, kad asmuo yra prižiūrimas administracine tvarka, turi neišnykusį teistumą ar jo atžvilgiu vyksta baudžiamasis procesas, prašymas gali būti atmestas.

    Kiek kainuoja ir kokius dokumentus keisti?

    Be dokumentų pateikimo, reikia sumokėti valstybės rinkliavą ir administracinį mokestį už prašymo parengimą civilinės būklės įstaigoje. Pagal viešai aptariamą praktiką pirmą kartą keičiant duomenis mokama simbolinė valstybės rinkliava, o kartojant procedūrą ji didėja.

    Prašymo parengimo paslauga, nurodoma, kainuoja 416 Ukrainos grivinų, tai yra apie 9 eurus. Pakartotinis valstybės mokestis, minimas kaip 51 Ukrainos grivina, sudaro apie 1 eurą, o pirmą kartą taikoma rinkliava yra mažesnė nei 1 euras.

    Po pavardės pakeitimo būtina atnaujinti pagrindinius asmens dokumentus, įskaitant vidaus ir užsienio pasą, taip pat mokesčių mokėtojo identifikavimo dokumentus. Jei asmuo turi vairuotojo pažymėjimą, jį taip pat tenka keisti, o praktikoje dažnai pabrėžiama, kad tai reikia atlikti per 30 dienų.

    Tuo pačiu ne visus dokumentus privaloma keisti iš karto. Paprastai neliečiami nuosavybės dokumentai, švietimo dokumentai ar darbo knygelė, nes pavardės pasikeitimą vėliau galima pagrįsti išduotu pažymėjimu apie vardo keitimą.

    Nors internete neretai teigiama, kad pavardę galima pasikeisti nuotoliniu būdu, praktikoje tokia paslauga dažniausiai dar neteikiama per valstybines elektronines sistemas. Dėl to žmonėms įprastai tenka vykti į civilinės būklės įstaigą ir pateikti prašymą gyvai.

    „Pavardę galima pasikeisti į praktiškai bet kokią, tačiau procedūra vyksta per civilinės būklės įstaigą ir reikalauja patikrinimų“, – sakė šeimos teisės praktiką vykdanti teisininkė.

  • Antra šuo namuose: kinologai pataria, kaip pasirinkti veislę ir sumažinti konfliktų riziką

    Kaip išsirinkti antrą šunį?

    Norint į namus priimti antrą šunį, svarbiausia įvertinti ne tik patinkančią veislę, bet ir jau gyvenančio augintinio charakterį, amžių bei įpročius. Kinologai pabrėžia, kad didžiausia klaida būna impulsyvus sprendimas, kai tikimasi, jog šunys savaime susidraugaus.

    Dažniausi iššūkiai įsileidus antrą šunį yra konkurencija dėl dėmesio, maisto ar žaislų, taip pat stresas pasikeitus rutinai. Net ir draugiški šunys iš pradžių gali rodyti įtampą, todėl pirmosios savaitės paprastai būna lemiamos.

    Lytis, amžius ir energija

    Kinologų praktikoje dažnai pabrėžiama, kad sėkmingą porą dažniau lemia ne „tobula“ veislė, o suderinama energija. Jei namuose jau gyvena ramus, vyresnis šuo, labai aktyvus jauniklis gali tapti nuolatiniu dirgikliu, o tai didina konfliktų riziką.

    Lyties pasirinkimas irgi gali turėti įtakos, tačiau tai nėra vienintelė taisyklė. Svarbiau, ar šunys yra socializuoti, ar namuose aiškios taisyklės ir ar šeimininkas geba valdyti resursus: maitinimą, poilsio vietas, dėmesį ir žaidimus.

    7 veislės, kurios dažnai gerai sutaria

    Kinologai ir dresuotojai dažnai mini, kad kai kurios veislės dėl savo istorinio veisimo tikslo ir temperamento neretai lengviau prisitaiko prie gyvenimo su kitu šunimi. Tarp jų dažnai išskiriamas labradoro retriveris, nes tai socialus, žmogui ir grupei orientuotas šuo, paprastai mėgstantis kontaktą ir žaidimą.

    Dar viena dažnai rekomenduojama veislė yra auksaspalvis retriveris, vertinamas dėl švelnaus būdo ir kantrybės. Tokie šunys dažnai būna linkę vengti aštrių konfliktų, tačiau jiems, kaip ir kitiems, būtina nuosekli socializacija bei aiškus šeimininko vadovavimas kasdienėse situacijose.

    Jei šeimai svarbus intelektas ir aktyvumas, dažnai minimas borderkolis, nors pabrėžiama, kad jo energija turi sutapti su kito šuns temperamentu. Praktikoje borderkoliai neretai labiau orientuojasi į užduotis ir žmogų, todėl, tinkamai supažindinti, gali ramiau reaguoti į antrą šunį namuose.

    Tarp socialių veislių dažnai įvardijamas biglis, nes istoriškai tai buvo gaujose dirbęs šuo. Dėl šios priežasties bigliai paprastai noriai bendrauja su kitais šunimis, tačiau jiems svarbus užimtumas, nes nuobodulys gali virsti destruktyviu elgesiu.

    Kinologai taip pat išskiria pudelį, nes tai labai imlus dresūrai ir gerai prisitaikantis šuo, dažnai turintis stiprius socialinius įgūdžius. Skirtingi dydžiai leidžia lengviau suderinti pudelio fizines galimybes su jau gyvenančio šuns dydžiu ir aktyvumu.

    Jei namuose norima ramesnio kompaniono, neretai minimas kavalieriaus karaliaus Karolio spanielis, vertinamas dėl švelnaus, nekonfliktiško temperamento. Tokie šunys dažnai gerai jaučiasi šalia kitų augintinių, ypač kai aplinka stabili ir nėra nuolatinės konkurencijos dėl resursų.

    Tarp mažesnių, linksmų ir prisitaikančių veislių neretai minimas bišonas frizė. Kinologai pabrėžia, kad jis dažnai būna draugiškas, tačiau, kaip ir bet kuri veislė, gali tapti jautrus stresui, jei supažindinimas atliekamas skubotai arba šeimininkas netolygiai dalija dėmesį.

    Kas iš tiesų mažina konfliktų tikimybę?

    Specialistai pabrėžia, kad veislė yra tik dalis atsakymo, o svarbiausias veiksnys yra supažindinimo planas. Pirmieji susitikimai dažniausiai rekomenduojami neutralioje aplinkoje, su pakankamu atstumu ir be prievartos bendrauti, kad šunys galėtų vienas kitą vertinti ramiai.

    Vėliau itin svarbu suvaldyti situacijas, kuriose kyla konkurencija, pavyzdžiui, maitinimą, skanėstus, žaislus ir šeimininko dėmesį. Nuosekli rutina, atskiros poilsio vietos ir individualus darbas su kiekvienu šunimi dažnai leidžia gerokai greičiau sukurti stabilią, ramesnę dinamiką namuose.

    „Geriausias derinys yra tas, kuriame sutampa šunų energija, o šeimininkas aiškiai valdo taisykles ir resursus“, – sako kinologai.

    Jei šeimoje jau buvo konfliktų tarp augintinių, verta pasikonsultuoti su profesionaliu dresuotoju ar elgsenos specialistu dar prieš priimant sprendimą. Tai ypač aktualu, kai namuose yra mažų vaikų, vyresnis šuo arba anksčiau pasireiškė agresijos ar baimės reakcijos.

  • Perkelkite vieną degtuką ir pataisykite lygybę 5 + 9 = 9: 10 sekundžių logikos testas

    Tokio tipo užduotys, kur reikia perkelti vos vieną degtuką, dažnai atrodo paprastos, tačiau priverčia smegenis dirbti kitaip nei įprastai skaičiuojant. Čia svarbu ne tik aritmetika, bet ir gebėjimas mintyse „perstatyti“ skaitmenų formas.

    Šįkart pateikiamas pavyzdys 5 + 9 = 9. Užduotis tokia: perkelkite tik vieną degtuką taip, kad lygybė taptų teisinga, ir pabandykite tai padaryti per 10 sekundžių.

    Sprendžiant verta pirmiausia atkreipti dėmesį į skaitmenį 9, nes degtukų dėlionėse jis dažnai lengvai „virsta“ kitu skaitmeniu. Dažniausia klaida yra užstrigti ties vienu variantu ir nebeperžiūrėti kitų galimų kombinacijų.

    Jeigu sprendimas iš karto neateina, tai normalu: tokios užduotys treniruoja dėmesingumą ir lankstų mąstymą. Kuo dažniau sprendžiamos panašios dėlionės, tuo greičiau smegenys pradeda pastebėti netikėtas, bet logiškas išeitis.

    Teisingas atsakymas: vieną degtuką reikia perkelti iš pirmojo devyneto į antrąjį. Tuomet pirmasis 9 tampa 3, o antrasis 9 tampa 8, ir gauname teisingą lygybę 5 + 3 = 8.

  • 4 šunų veislės, tinkančios šeimai ir namų apsaugai: ką svarbu žinoti prieš renkantis

    Renkantis šunį namams dažnai norisi dviejų dalykų iš karto: kad augintinis būtų švelnus su šeima, bet prireikus perspėtų apie pavojų ir apgintų teritoriją. Kinologai pabrėžia, kad tai labiausiai priklauso ne tik nuo veislės, bet ir nuo socializacijos, nuoseklaus dresavimo bei to, ar šuo gauna pakankamai fizinio ir protinio krūvio.

    Svarbu suvokti ir ribas: net didelis, „sarginiu“ laikomas šuo nėra neįveikiama kliūtis motyvuotam įsibrovėliui. Realios turto apsaugos sistemoje šuo dažniau veikia kaip ankstyvo perspėjimo signalas ir psichologinis atgrasymo veiksnys, o didžiausią naudą duoda kartu su apšvietimu, signalizacija ar vaizdo stebėjimu.

    Dar vienas esminis aspektas – šuns gerovė. Apsaugai tinkamesnės veislės paprastai buvo selekcionuotos darbui, todėl joms būtinas kryptingas užsiėmimas, aiškios taisyklės, ankstyva socializacija ir kasdienė veikla su žmogumi, o ne vien buvimas kieme.

    Vokiečių aviganis laikomas viena universaliausių veislių, nes dažnai išsiskiria aukštu dresuojamumu, greita reakcija į komandas ir stipriu prisirišimu prie šeimos. Tinkamai ugdomas šuo paprastai geba atskirti kasdienes situacijas nuo realių grėsmių, tačiau be darbo ir užduočių gali nuobodžiauti ir tapti destruktyvus.

    Rotveileris dažnai pasirenkamas dėl tvirto charakterio ir įspūdingo sudėjimo, kuris pats savaime gali atgrasyti nepageidaujamus lankytojus. Vis dėlto tai veislė, kuriai ypač svarbi ankstyva socializacija ir patyręs, nuoseklus šeimininkas, nes jėga ir saugojimo instinktas be kontrolės gali virsti elgesio problemomis.

    Dobermanas vertinamas už budrumą, greitį ir orientaciją į žmogų, todėl dažnai gerai dirba kaip perspėjantis sargas. Tokiam šuniui paprastai reikia daug aktyvumo, dresūros ir aiškios dienotvarkės, nes per mažas krūvis gali didinti nervingumą ir nepageidaujamą reakciją į dirgiklius.

    Komondoras, vengrų kilmės bandų sargas, garsėja savarankišku sprendimų priėmimu ir stipriu teritorijos saugojimo instinktu. Nors iš pirmo žvilgsnio atrodo „minkštas“ dėl kailio, praktikoje jam reikia kantraus auklėjimo, erdvės ir aiškių ribų, kad apsauga netaptų perdėtu įtarumu.

    Prieš renkantis veislę svarbu realiai įsivertinti gyvenimo būdą, patirtį ir laiką, kurį galėsite skirti mokymui. Apsaugos instinktas nėra „įdiegiama funkcija“, o sudėtingas elgesio derinys, kurį būtina formuoti profesionaliai, kad šuo būtų saugus ir prognozuojamas šeimoje.

    Taip pat verta pagalvoti apie laikymo sąlygas skirtingais metų laikais. Kai kurios trumpaplaukės veislės blogiau toleruoja šaltį ir negali ištisus metus gyventi lauke, todėl planuojant „kiemo sargą“ svarbu turėti šiltą patalpą, o ne vien būdą.

    Galiausiai, net ir geriausiai parinktas šuo negali pakeisti atsakingo šeimininko elgesio: nuolatinio mokymo, aiškių taisyklių namuose ir saugaus kontakto su svečiais bei vaikais. Būtent šie faktoriai dažniausiai lemia, ar šuo taps patikimu šeimos nariu, ir ar jo saugojimo savybės bus valdomos.

  • Testas: šuo ar katė? Vienas pasirinkimas gali atskleisti, kaip bendraujate ir ko jums labiausiai reikia

    Asmenybės testai, kuriuos galima atlikti per kelias sekundes, socialiniuose tinkluose renka milijonus peržiūrų. Psichologai atkreipia dėmesį, kad tokios užduotys dažnai veikia kaip savirefleksijos impulsas: jos ne „diagnozuoja“, o padeda įvardyti įpročius, santykių stilių ir tai, kaip reaguojame į stresą.

    Vienas populiariausių formatų – paprastas pasirinkimas iš dviejų variantų. Šiame teste siūloma nuspręsti, kas jums artimiau: šuo ar katė. Rezultatai pateikiami kaip interpretacija, kuri gali padėti geriau suprasti, kas jus motyvuoja ir kokių ribų jums reikia kasdienybėje.

    Tokio tipo testai remiasi asociacijomis ir stereotipinėmis gyvūnų savybėmis, todėl į juos verta žiūrėti kritiškai. Vis dėlto jie gali būti naudingi kaip pokalbio pradžia ar būdas pastebėti pasikartojančius elgesio modelius, ypač jei pastaruoju metu jaučiate nuovargį, dirglumą ar santykių įtampą.

    Svarbu prisiminti, kad žmonių asmenybė nėra „dviejų tipų“ sistema. Dauguma mūsų turi ir šuns, ir katės bruožų, tik skirtingomis proporcijomis, priklausomai nuo patirties, aplinkos, darbo krūvio ar net miego kokybės.

    Šuns pasirinkimas dažnai siejamas su atvirumu, socialumu ir poreikiu būti tarp žmonių. Tokie žmonės paprastai lengviau užmezga ryšius, noriau įsitraukia į bendras veiklas ir jiems svarbus komandiškumas – tiek darbe, tiek asmeniniame gyvenime.

    Interpretacijose taip pat pabrėžiamas lojalumas ir emocinis atvirumas. Kita medalio pusė – didesnis jautrumas atstūmimui ir tendencija per daug pasikliauti išoriniu grįžtamuoju ryšiu, todėl verta sąmoningai rūpintis savo ribomis ir poilsiu.

    Katės pasirinkimas dažniausiai siejamas su savarankiškumu, vidine motyvacija ir poreikiu turėti asmeninę erdvę. Tokie žmonės neretai geriau jaučiasi dirbdami vieni, labiau pasitiki intuicija ir linkę sprendimus priimti pagal savo vertybes, o ne pagal aplinkinių lūkesčius.

    Interpretacijos taip pat mini santūrumą ir atsargumą, ypač artimuose santykiuose: jausmai gali būti gilūs, bet atsiveriama selektyviai. Stiprybė – gebėjimas išbūti vienumoje ir neprarasti stabilumo, tačiau iššūkis gali būti polinkis per ilgai viską „nešiotis“ savyje.

    Jei šis testas jums pasirodė taiklus, verta pasižiūrėti, ar jo įžvalgos kartojasi ir kituose kontekstuose: kaip planuojate laiką, kaip reaguojate į konfliktą, ko tikitės iš partnerio ar komandos. O jei neatitiko, tai irgi informacija – ji primena, kad vienas klausimas retai gali aprėpti žmogaus sudėtingumą.

  • 7 oro uostų viešbučiai su vaizdu į pakilimo taką: taip persėdimas gali tapti kelionės dalimi

    7 oro uostų viešbučiai su vaizdu į pakilimo taką: taip persėdimas gali tapti kelionės dalimi

    Persėdimai oro uostuose vis dažniau virsta ne vien laukimu prie vartų, o atskira kelionės patirtimi. Nuo poilsio kapsulių ir modernių poilsio zonų iki trumpalaikių kambarių nuomų kelioms valandoms – oro uostai ir šalia jų esantys viešbučiai taikosi prie keleivių, kurie nori išsimiegoti, nusiprausti ar ramiai padirbėti.

    Vis dėlto yra ir dar viena niša, kuri sparčiai populiarėja tarp keliautojų ir aviacijos entuziastų: viešbučiai su vaizdu į pakilimo taką. Kambarys, pro kurio langus matyti kylantys ir besileidžiantys lėktuvai, kai kam tampa priežastimi persėdimą planuoti sąmoningai, o ne tiesiog ištverti.

    Londonas: klasika prie Heathrow

    London Heathrow – vienas judriausių Europos oro uostų, todėl čia net trumpas sustojimas gali tapti idealia proga stebėti intensyvų skrydžių srautą. Netoliese gausu viešbučių, tačiau aviacijos gerbėjai dažnai renkasi „Renaissance London Heathrow Hotel“, kur dalis kambarių orientuota į šiaurinį pakilimo taką.

    Net jei nakvynės nereikia, keliautojai neretai ieško alternatyvų trumpam sustojimui – pavyzdžiui, barų ar poilsio zonų, iš kurių atsiveria vaizdai į lėktuvų judėjimą. Heathrow apylinkėse tokių vietų yra, tačiau verta iš anksto pasitikrinti darbo laiką ir patekimą.

    Miunchenas ir Amsterdamas: patogumas prie terminalų

    Jei svarbiausia – maksimaliai sutrumpinti kelią nuo registracijos ar atvykimo iki lovos, vienas ryškiausių pasirinkimų yra „Hilton Munich Airport“, įsikūręs tarp 1 ir 2 terminalų. Čia siūlomi kambariai su vaizdu į pakilimo taką, o dideli langai leidžia stebėti kilimus ir nusileidimus net neišlipus iš lovos.

    Dar vienas praktiškas sprendimas persėdimams – dienos kambariai, kai viešbutis nuomojamas kelioms valandoms. Toks formatas paplitęs daugelyje didžiųjų oro uostų viešbučių, nes keliautojams dažnai reikia ne pilnos nakvynės, o trumpo poilsio ir dušo prieš kitą skrydį.

    „Hilton Amsterdam Airport Schiphol“ taip pat vertinamas dėl patogaus susisiekimo su terminalu dengtu pėsčiųjų taku. Kambariai su vaizdu į pakilimo taką čia išsiskiria langų forma, o skrydžių judėjimą galima matyti ir iš aukščiau esančių erdvių, priklausomai nuo pasirinkto kambario bei prieigos zonų.

    Paryžius, Atlanta ir Niujorkas: skirtingos patirtys

    Kelionėse per Paryžių verta atkreipti dėmesį į „Sheraton Paris Charles de Gaulle Airport Hotel“, esantį 2 terminale, todėl po skrydžio iki kambario dažnai užtenka kelių minučių. Dėl oro uosto išplanavimo vaizdas į pakilimo tako zoną gali atsiverti iš įvairių kambarių, nors aukštesni aukštai paprastai suteikia platesnę panoramą.

    Tuo metu JAV aviacijos masteliai atsiskleidžia Atlantoje: Hartsfield-Jackson Atlanta tarptautinis oro uostas ne vienerius metus išlieka vienu judriausių pasaulyje, o kasdienis skrydžių intensyvumas čia ypač didelis. „Renaissance Concourse Atlanta Airport Hotel“ siūlo kambarius su vaizdu į pakilimo taką, o trumpesniam sustojimui kai kurie renkasi viešbučio barą ar netoliese esančius aviacijos objektus, jei leidžia laikas.

    Viena labiausiai išskirtinių vietų – „TWA Hotel“ prie Niujorko John F. Kennedy tarptautinio oro uosto, kuris apjungia viešbutį ir aviacijos istorijos atmosferą. Pastatas siejamas su modernistinės architektūros ir XX amžiaus kelionių aukso amžiaus estetika, o svečiai gali rinktis kambarius su vaizdu į pakilimo tako zoną arba į istorinę terminalo dalį.

    Šio tipo viešbučiai dažnai tampa ne tik praktiniu pasirinkimu, bet ir patirties elementu, ypač kai persėdimas ilgesnis. Vis dėlto planuojant verta įvertinti triukšmo izoliaciją, kambario kryptį, galimybę rinktis dienos kambarius ir tai, ar vaizdas į pakilimo taką garantuojamas, ar priklauso nuo užimtumo.

  • Naujos prabangios kelionės traukiniais Europoje: maršrutai iš Sevilijos, Paryžiaus ir Romos

    Naujos prabangios kelionės traukiniais Europoje: maršrutai iš Sevilijos, Paryžiaus ir Romos

    Prabangūs traukiniai grįžta į madą

    Kelionės traukiniais Europoje vėl išgyvena pakilimą, o tai skatina ir nauji, į istoriją bei lėtą turizmą orientuoti prabangūs maršrutai. Vežėjai ir viešbučių grupės siūlo ne tik transportą, bet ir visą patirtį su nakvyne, gastronomija bei kruopščiai atrinktomis ekskursijomis.

    Tokia kryptis atliepia keliautojų norą per kelias dienas pamatyti skirtingus regionus, mažiau priklausyti nuo oro uostų ir kelionę paversti pačiu atostogų turiniu. Naujų maršrutų startai numatyti 2026 metais, o dalis jų jau pradėti arba pristatomi kaip artimiausių sezonų naujienos.

    Al Andalus: 7 dienos tarp Sevilijos ir Madrido

    Ispanijoje startavo atnaujintas prabangus maršrutas, jungiantis Seviliją ir Madridą, su sustojimais pietų ir centrinėje šalies dalyje. Kelionė planuojama kaip septynių dienų turas, kuriame derinami UNESCO saugomi objektai, istoriniai miestai ir pakrantės kryptys.

    Maršrute numatyti sustojimai, tarp jų Kadisas, Kordoba, Cheresas, Aranchuesas, Merida ir Alkasaras de San Chuanas. Programa orientuota į vietos kultūrą: nuo romėniško paveldo ir karališkųjų rūmų iki gastronomijos, flamenko bei tradicinių žirgų pasirodymų.

    Traukinio koncepcijos ašis yra restauruoti istoriniai vagonai, o sąstatas suformuotas kaip mobilus viešbutis su restoranų vagonais, baru, poilsio erdvėmis ir miegamaisiais vagonais. Skelbiama, kad traukinys talpina iki 64 keleivių, o komfortas papildomas visą parą teikiamu aptarnavimu.

    Kainodara priklauso nuo kajutės tipo ir keliautojų skaičiaus. Už vieną keliautoją kelionė prasideda nuo 11 200 eurų, o dviem keliautojams gali siekti iki 13 200 eurų, tuo metu aukštesnės klasės numeriai startuoja nuo 13 800 eurų vienam ir iki 15 800 eurų dviem.

    Venice Simplon-Orient-Express: iš Paryžiaus į Amalfį

    Vienas labiausiai atpažįstamų prabangių traukinių Europoje plečia geografiją ir planuoja naują kryptį iš Paryžiaus į Italijos Amalfio pakrantę. Kelionės idėja yra sujungti vaizdingus Prancūzijos ir Italijos Rivjerų peizažus su kruopščiai surežisuota kultūrine programa.

    Ši patirtis apima ne tik laiką traukinyje, bet ir išvykas: kelionę laivu pakrante, kulinarines veiklas su vietos produktais, kūrybines pamokas ir ekskursiją į Pompėją. Paketas taip pat numato nakvynes istoriniame viešbutyje Ravelo miestelyje.

    Traukinio interjeras išlaiko 1920–1930 metų vagonų estetiką, o keleiviai gali rinktis kelias apgyvendinimo kategorijas nuo istorinių kupė iki erdvesnių apartamentų. Aukščiausios klasės keliautojams žadamos ir papildomos, įprastai plačiajai publikai neprieinamos ekskursijos.

    La Dolce Vita Orient Express: itališkas aukso amžiaus dizainas

    Italijoje pristatytas „Accor“ projektas „La Dolce Vita Orient Express“ siūlo aštuonis skirtingus maršrutus po šalies regionus. Koncepcija remiasi itališko dizaino aukso amžiaus stilistika ir gastronomija, o kelionės sukomponuotos nuo kelių dienų išvykų iki ilgesnių turų.

    Maršrutai apima kryptis tarp Romos ir Sicilijos su sustojimais Palerme bei Taorminoje, taip pat keliones po Toskaną. Atskirai akcentuojamos teminės išvykos, pavyzdžiui, trumų maršrutas iki Nicca Monferato apylinkių ar kelionės, pritaikytos golfo mėgėjams su sustojimais skirtinguose regionuose.

    Traukinyje numatytos 31 kajutės, įskaitant liukso ir aukštesnės klasės numerius, o interjerą kūrė Italijos dizaino studija, įkvėpimo sėmusi iš XX amžiaus vidurio modernizmo. Maitinimo koncepcija kuriama pagal regionus, o meniu sudarytas bendradarbiaujant su aukšto lygio virtuvės šefu.

    Tokie projektai rodo, kad prabangios kelionės traukiniais Europoje tampa ne vien nostalgija, bet ir aiškiai suformuotu turizmo segmentu. Keleiviams siūloma alternatyva tradiciniam skraidymui, kur svarbiausia ne greitis, o patirtis, komfortas ir maršrutuose pasiekiami regionai.

  • Ką daryti su senais puodeliais: 7 paprastos idėjos, kurios padės atlaisvinti vietą namuose

    Tvarkymosi ekspertai primena, kad prieš išmetant verta pagalvoti apie pakartotinį panaudojimą arba perdavimą kitiems. Puodeliai dažniausiai nėra lengvai perdirbami, todėl pakartotinis naudojimas paprastai yra tvaresnis pasirinkimas.

    Virtuvėje puodelis gali tapti patogiu stalo įrankių laikikliu: medinėms mentelėms, šaukštams ar plakimo šluotelėms. Taip dažniausiai naudojami įrankiai būna po ranka, o stalčiuose mažiau netvarkos.

    Jei puodelis slidinėja ant stalviršio, praktiškas sprendimas yra neslystančios guminės pagalvėlės apačioje. Tai ypač aktualu, kai puodelyje laikomi sunkesni įrankiai ir jis dažnai stumdomas.

    Seną puodelį galima paversti ir mini vazonėliu mažiems augalams ar daigams. Jei puodelis su įskilimu ar dėme, tai dažnai net suteikia daugiau charakterio, tačiau svarbu pasirūpinti drenažu, kad šaknys neimtų pūti.

    Norint išvengti vandens užsistovėjimo, galima atsargiai išgręžti skylutę puodelio dugne, o apačioje paberti smulkių akmenukų. Kitas paprastesnis kelias yra palikti augalą plastikiniame vazonėlyje ir jį įstatyti į puodelį kaip dekoratyvų dėklą.

    Įskilęs ar nebepataisomas puodelis gali tapti mozaikos medžiaga. Svarbiausia saugumas: rekomenduojama naudoti pirštines, ilgomis rankovėmis drabužius ir apsauginius akinius, o puodelį prieš skaldant suvynioti į audinį.

    Tokios šukės tinka dekoruoti nedidelius daiktus, pavyzdžiui, vazonėlius ar padėkliukus, klijuojant jas ant tvirto pagrindo. Verta įvertinti, kad aštrūs kraštai turi būti gerai užglaistomi, kad dekoras būtų saugus kasdienėje aplinkoje.

    Jei puodelių tiesiog prisikaupė per daug, racionalu jiems rasti naujus namus. Juos galima perduoti labdarai, bendruomenės centrams ar paramos organizacijoms, kur indai praverčia kasdieniam naudojimui.

    Tokiu atveju prieš atiduodant verta perrinkti puodelius pagal būklę: tinkami yra švarūs, be ryškių įskilimų, kad būtų saugūs naudoti. Tai padeda išvengti situacijos, kai daiktai tik perkeliauja į kitą sandėlį.

    Namų biure puodelis gali atstoti pieštukų ir rašiklių stovą, o kartu padėti sutvarkyti smulkmenas. Į jį patogu sudėti ir liniuotę, nagų dildes ar kitus dažnai ieškomus daiktus.

    Vonioje puodelis gali tapti šepetėlių, kosmetikos teptukų ar akių pieštukų laikikliu. Tai paprastas būdas atlaisvinti stalviršį ir sumažinti smulkių daiktų išsibarstymą.

    Dar viena idėja yra paskirti vieną puodelį kepiniams ar desertams, jei jis tinkamas naudoti mikrobangų krosnelėje. Puodelyje kepami desertai dažnai gelbsti, kai norisi greito saldumyno ir nesinori tepti daug indų.

    Tvarkymosi specialistai atkreipia dėmesį, kad tokios mažos permainos ilgainiui duoda apčiuopiamą efektą: virtuvės spintelėse atsiranda daugiau vietos, o daiktai nebeužima lentynų vien dėl įpročio juos laikyti.

  • Parketo alternatyva virtuvei 2026 metais: kodėl vis daugiau renkasi vinilo lenteles (LVP)

    Planuojant virtuvės remontą, grindys dažnai tampa vienu brangiausių ir daugiausiai klausimų keliančių sprendimų. Jos turi atrodyti estetiškai, atlaikyti intensyvų vaikščiojimą, kritimus, augintinių nagus, o svarbiausia virtuvėje – būti atsparios drėgmei ir kasdieniams išsiliejimams.

    Dizaino studijos ir grindų dangų specialistai pastaraisiais metais vis dažniau mini prabangią vinilo lentelių dangą, žinomą kaip LVP, kaip realią parketo alternatyvą virtuvei. Ši kategorija sparčiai tobulėja: gerėja paviršiaus apsauga, lentelių sujungimai, o medžio imitacijos tampa vizualiai sunkiai atskiriamos nuo natūralių.

    Vienas pagrindinių LVP privalumų – natūralus atsparumas vandeniui, todėl virtuvėje mažiau baiminamasi dėl išsiliejusio vandens, padažų ar net nedidelių pratekėjimų. LVP taip pat paprastai lengviau prižiūrėti nei medines grindis, nes kasdieniam valymui dažniausiai užtenka šluotos ar dulkių siurblio ir drėgnos šluostės.

    Praktikoje daugeliui svarbi ir atsparumo tema: storesnis dėvėjimosi sluoksnis ant kokybiškesnių gaminių padeda geriau atlaikyti įbrėžimus. Dėl to LVP dažnai rekomenduojama šeimoms su vaikais ir augintiniais, kai virtuvėje nuolat vyksta intensyvus judėjimas.

    Dar vienas argumentas – platus dizainų pasirinkimas. Kadangi tai pramoniniu būdu gaminama danga, rinkoje gausu skirtingų spalvų, raštų, lentelių pločių ir paviršiaus tekstūrų, todėl lengviau priderinti prie modernaus ar klasikinio interjero.

    Didžiausia LVP silpnoji vieta lyginant su mediena – atnaujinimo galimybės. Jei parketą dažnai galima šlifuoti ir atnaujinti, tai pažeistos vinilo lentelės paprastai nebeatgaivinamos tuo pačiu būdu: subraižyta ar įplėšta vieta dažniausiai reiškia konkrečios lentelės keitimą.

    Rizika didėja renkantis pigiausius, mažo patvarumo produktus intensyviai naudojamoms erdvėms. Tokiais atvejais danga greičiau praranda išvaizdą, o dažnesnis keitimas ilgainiui gali kainuoti daugiau nei iš pradžių atrodė, ypač jei lyginama su ilgaamžėmis alternatyvomis, tokiomis kaip plytelės ar kokybiškas medis.

    Jeigu planuojate LVP virtuvei, specialistai paprastai pataria atkreipti dėmesį į dėvėjimosi sluoksnio storį, lentelių sujungimų kokybę ir garantijos sąlygas. Virtuvei dažniausiai verta investuoti į aukštesnės klasės dangą, kad ji tarnautų ne kelerius, o bent apie dešimtmetį ar ilgiau.

  • Sultinga vištienos krūtinėlė per 20 minučių: Mary Berry paprastas marinatas ir padažo triukas

    Vištienos krūtinėlė dažnai laikoma kebliu pasirinkimu vakarienei, nes ją lengva perkepti ir išsausinti. Britų kulinarė Mary Berry siūlo paprastą būdą, kaip išlaikyti mėsą švelnią ir sultingą, o patiekalą paruošti greitai vienoje keptuvėje.

    Šio recepto esmė – trumpas marinavimas ir greitas apkepimas, o tuomet keptuvėje paruošiamas kreminis paprikos padažas. Patiekalas tinka tiek skubiai darbo dienai, tiek savaitgalio pietums, nes nereikalauja sudėtingų produktų ar įgūdžių.

    Kad krūtinėlė iškeptų tolygiai, ją rekomenduojama lengvai išmušti iki maždaug 1 centimetro storio. Tuomet mėsa kepa greitai, o per ilgas kaitinimas, kuris dažniausiai ir išsausina vištieną, tampa mažiau tikėtinas.

    Mary Berry pataria vištieną palaikyti marinate bent 10–20 minučių, jei leidžia laikas. Trumpas marinavimas padeda skoniui įsigerti, o padažo ingredientai vėliau sukuria vientisą, švelnų kreminį sluoksnį.

    Marinatui naudojami keturi aiškūs komponentai: vienas valgomasis šaukštas Vorčesterio padažo, vienas valgomasis šaukštas skysto medaus, vienas valgomasis šaukštas paprikos ir vienas valgomasis šaukštas grūdėtųjų garstyčių. Šis derinys subalansuoja saldumą, rūgštumą ir lengvą aštrumą, todėl mėsa tampa ryškesnio skonio.

    Apkepus vištieną, nuo keptuvės siūloma pašalinti riebalų perteklių, o tuomet įpilti riebios grietinėlės ir ją sumaišyti su lėkštėje likusiu paprikos mišiniu. Padažas pilamas aplink vištieną ir trumpai pakaitinamas, kol švelniai sutirštėja.

    Vienas paprasčiausių būdų įvertinti, ar vištiena jau iškepusi, – atpjauti labai ploną gabalėlį nuo krašto ir patikrinti spalvą. Jei mėsa viduje balta ir nepermatoma, ji iškepusi, o kepti ilgiau dažniausiai reiškia rizikuoti sausumu.

    Šiame recepte vištiena dažniausiai apkepama po maždaug dvi minutes iš kiekvienos pusės, o galutinis kaitinimas vyksta padaže. Tokia seka leidžia mėsai išlikti švelniai, o padažui sugerti keptuvėje likusius skonio likučius.

    Mary Berry siūlo patiekti su bulvių koše su grietinėle, virtais ryžiais ar špinatais. Neutralus garnyras leidžia atsiskleisti paprikos ir grietinėlės deriniui, o patiekalas išlieka sotus, bet neapsunkinantis.