Category: Laisvalaikis

Artėjant vasaros sezonui, Ispanijos oro uostuose toliau netrūksta sumaišties – nuo streikų iki uždarymų. Šią savaitę vienas judriausių šalies šiaurės oro uostų bus uždarytas ilgiau nei mėnesiui, nes bus vykdomi kritiniai kilimo ir tūpimo tako priežiūros darbai.

„Santiago-Rosalía de Castro“ oro uostas, antras pagal užimtumą šiaurinėje Ispanijoje, neveiks nuo balandžio 23 d., ketvirtadienio, iki gegužės 27 d., trečiadienio. Galisijoje esantį oro uostą valdo Ispanijos operatorius „AENA“.

2025 metais oro uostas aptarnavo 3,1 mln. keleivių, o dėl planuojamo uždarymo, kaip skelbiama, gali nukentėti tūkstančiai tarptautinių keliautojų.

„Šiuo laikotarpiu oro uostas bus uždarytas visam oro eismui, o jokie pakilimai ar nusileidimai nevyks“, – savo interneto svetainėje nurodė oro uostas.

Į šį oro uostą skraidina tokios didžiosios oro bendrovės kaip „Ryanair“, „Vueling“ ir „Iberia“, todėl sprendimas gali sujaukti dalies keliautojų planus prieš prasidedant intensyviausiam vasaros atostogų laikotarpiui.

Keliautojams, nerimaujantiems dėl tvarkaraščių pokyčių, skrydžių statuso ar bilietų perregistravimo, rekomenduojama tiesiogiai kreiptis į savo pasirinktą oro bendrovę.

Į kokius artimiausius oro uostus galima skristi?

Galisija – populiari turistų kryptis, viliojanti įspūdingomis pakrantėmis, trimis UNESCO pasaulio paveldo vietovėmis ir vasarą mėgstamomis veiklomis gamtoje, tokiomis kaip žygiai, plaukimas baidarėmis ar maudynės.

Dėl to regione yra ir daugiau alternatyvių oro uostų, į kuriuos gali skristi tiek vietos, tiek užsienio turistai.

La Korunjos, dar vadinamas Alvedro, oro uostas – vienas artimiausių pasirinkimų: automobiliu nuo „Santiago-Rosalía de Castro“ jis pasiekiamas maždaug per 50 minučių. Nors daugiausia čia vykdomi vidaus skrydžiai, yra ir tarptautinių maršrutų iš London Heathrow, Ženevos, Paryžiaus bei Milano.

Taip pat skelbiama, kad 2026 metais oro uoste planuojama atidaryti naujus maršrutus iš Romos, Frankfurto ir Varšuvos.

Kitas variantas – Vigo oro uostas. Iš jo vykdomi skrydžiai iš London Luton, Milano, Ženevos ir Marakešo, tačiau dažnai jie būna su persėdimu – įprastai Madride arba Barselonoje. Vis dėlto tokios oro bendrovės kaip „Ryanair“ kartais siūlo ir tiesioginius sezoninius skrydžius.

Reikėtų įvertinti, kad iš Vigo iki Galisijos vietovių dažniausiai tenka vykti automobiliu apie pusantros valandos.

Ispanijos oro uostuose – nauja trikdžių banga

Žinia apie „Santiago-Rosalía de Castro“ oro uosto uždarymą pasirodė tuo metu, kai net 14 Ispanijos oro uostų jau patiria didelius trikdžius dėl plataus masto streikų ir darbo nutraukimų, kuriuos organizuoja skrydžių vadovų profesinės sąjungos, tokios kaip „CCOO“ ir „USCA“.

Tarp paveiktų oro uostų – Jerez de la Frontera, Madrid-Cuatro Vientos, Sevilija ir La Korunja, taip pat Kanarų salų oro uostai Lanzarotėje, La Palmoje, Fuerteventūroje, La Gomeroje ir El Hierro.

Ilgaamžiškumo kelionės 2026 metais iš nišinio reiškinio vis labiau tampa masiniu. Tai, kas anksčiau buvo prieinama beveik tik elitinėse medicinos klinikose, šiandien formuoja platesnę sveikatingumo industriją: keliautojai vis dažniau ieško ne trumpalaikio atsipalaidavimo, o pamatuojamos, ilgalaikės naudos sveikatai.

Tikslas – ne vien pailsėti, bet išvykti patyrus apčiuopiamų pokyčių, kurie išlieka ir gerokai po viešnagės. Visoje Europoje daugėja poilsio vietų, siūlančių struktūruotas, moksliškai pagrįstas programas ilgalaikei savijautai gerinti.

Dauguma tokių programų apjungia medicininę diagnostiką, personalizuotą mitybą ir tikslines terapijas, skirtas prailginti sveiką gyvenimo laikotarpį.

Štai 10 ilgaamžiškumo poilsio vietų Europoje, kurias verta įtraukti į planus jau dabar.

„Clinique La Prairie“, Montreux, Šveicarija

Viena seniausių ir geriausiai žinomų ilgaamžiškumo krypčių – ši Šveicarijos klinika išsiskiria medicininiu požiūriu į senėjimą. Svečiams pirmiausia atliekami išsamūs tyrimai, o tuomet sudaroma individuali programa, apimanti mitybos planus, ląstelinių procesų palaikymo terapijas ir pažangias procedūras.

Metodika čia – struktūruota ir itin tiksli, todėl „Clinique La Prairie“ dažnai laikoma savotišku ilgaamžiškumo kelionių etalonu. Klinikos pagrindinė revitalizacijos programa tebėra viena labiausiai atpažįstamų ilgaamžiškumo protokolų pasaulyje.

„Chenot Palace Weggis“, Weggis, Šveicarija

Įsikūrusi prie Liucernos ežero, ši vieta orientuota į detoksikaciją ir energijos atstatymą, taikant „Chenot“ metodą – moksliškai paremtą detoksikacijos programą, kuri siekia padėti organizmui pašalinti toksinus, sustiprinti ląstelių energiją ir atkurti bendrą pusiausvyrą.

Programos griežtai suvaldomos: derinami medicininiai testai, mityba, judėjimas ir procedūros, kurių tikslas – organizmo „perstatymas“ ląsteliniu lygiu.

Paprastai rekomenduojama viešnagės trukmė – ne trumpesnė nei septynios dienos, nes akcentuojami pamatuojami fiziologiniai pokyčiai, o ne greiti sprendimai.

„Lanserhof Tegernsee“, Tegernsee, Vokietija

Žarnyno sveikatos ir medžiagų apykaitos atstatymo srityje ši vieta laikoma viena lyderių. „Lanserhof“ derina šiuolaikinę diagnostiką su tradicine Mayr terapija, kurios esmė – pasninkas, žarnyno valymas ir virškinimo gerinimas.

Pagrindą sudaro griežti mitybos planai, o tikslas – ilgalaikis gyvenimo būdo pokytis. Klinika taip pat žinoma dėl kasdienės rutinos: valgiai prižiūrimi mediciniškai, o pasninko protokolai padeda iš naujo „perkrauti“ virškinimo sistemą.

„SHA Wellness Clinic“, Alicante, Ispanija

Virš Viduržemio jūros įsikūrusi „SHA“ apjungia Vakarų mediciną ir Rytų terapijas. Programos orientuotos į detoksikaciją, imunitetą ir energijos lygį, daug dėmesio skiriant prevencijai bei individualiam sveikatos planavimui.

Čia siūlomos ir specializuotos ilgaamžiškumo programos, integruojančios genetinius tyrimus bei pažangią diagnostiką, kad būtų galima sudaryti itin personalizuotas sveikatos strategijas.

„Palazzo Fiuggi“, Fiuggi, Italija

Ši vieta Italijoje sujungia medicinos žinias su judėjimu ir mityba. Svečiams sudaromos individualios programos, kuriose derinama diagnostika, žygiai, terminės procedūros ir aiškiai struktūruoti valgymo planai, skirti fizinei pusiausvyrai atkurti.

„Palazzo Fiuggi“ remiasi istoriniu Fiuggi gydomųjų vandenų palikimu – jie ilgai siejami su organizmo valymu ir iki šiol išlieka daugelio programų ašimi.

„Original Mayr Medical Resort“, Maria Wörth, Austrija

Vienas iš klasikinių Mayr terapijos centrų, orientuotas į žarnyno sveikatą, detoksikaciją ir mitybos discipliną. Čia mažiau prabangos, daugiau rezultatų – itin akcentuojamas ilgalaikis elgsenos pokytis.

Programoje daug dėmesio skiriama porcijų kontrolei ir valgymo įpročiams, pavyzdžiui, sąmoningam kramtymui – tai laikoma svarbia virškinimo ir bendros savijautos gerinimo dalimi.

„Euphoria Retreat“, Mystras, Graikija

Holistiškesnė alternatyva klinikinėms programoms – „Euphoria“ jungia senovės graikų filosofiją su šiuolaikiniu sveikatingumo mokslu. Daugiausia dėmesio skiriama emocinei sveikatai, streso mažinimui ir bendrai pusiausvyrai.

Vietos „vizitinės kortelės“ programos dažnai apjungia psichoterapijos metodus ir fizines terapijas, taip siūlydamos integruotą požiūrį į psichinę ir fizinę gerovę.

„Minos Palace Resort“, Kreta, Graikija

Šis tik suaugusiesiems skirtas poilsio kompleksas siūlo individualias sveikatingumo programas, kuriose diagnostika derinama su šviesos terapija, sąmoningumo praktikomis ir kitomis priemonėmis. Aplinka ir tempas čia ramesni, tačiau programos vis tiek grindžiamos pamatuojamu savijautos gerėjimu.

Svečiai gali rinktis ilgaamžiškumo kryptis, apimančias miego optimizavimą ir streso stebėseną, atspindinčias vis didesnį duomenų vaidmenį šiuolaikiniame sveikatingumo turizme.

„Grand Resort Bad Ragaz“, Bad Ragaz, Šveicarija

Šis Šveicarijos kurortas jungia medicinos kompetenciją ir aukšto lygio svetingumą. Siūlomos ilgaamžiškumo programos orientuotos į prevenciją, reabilitaciją ir fizinį pajėgumą, o medicinos centras laikomas vienu pažangiausių regione.

Kurortas įsikūręs prie natūralių terminių šaltinių, kurie naudojami jau šimtmečius ir iki šiol išlieka svarbia terapinių procedūrų dalimi.

„Six Senses London“, Londonas, Anglija

Viena naujausių šios krypties vietų – miesto formato ilgaamžiškumo poilsis Londone. Čia galima tikėtis biohakingo procedūrų, miego programų ir sveikatingumo diagnostikos, pritaikytos trumpesnėms, labiau prieinamoms viešnagėms.

Šios vietos atsiradimas rodo platesnę tendenciją: ilgaamžiškumo sprendimai vis dažniau integruojami į kasdienį gyvenimą, o aukštesnės klasės sveikatingumo paslaugos tampa pasiekiamos ir be kelionių į atokias vietoves.

Kazachstanas, viena didžiausių ir žaliausių pasaulio valstybių, paskelbė planus plėsti nacionalinių parkų tinklą.

Skaičiuojama, kad iki 2035 metų saugomų teritorijų plotas turėtų padidėti maždaug 20 tūkst. kvadratinių kilometrų. Tuomet bendras saugomas plotas siektų apie 332 tūkst. kvadratinių kilometrų – daugiau nei Lenkijoje ar Italijoje.

Kazachstanas neretai siejamas su vieta, kur, kaip manoma, kilo obuolys. Šalis garsėja ir milžiniškomis stepėmis, ryškiai raudonu Čaryno kanjonu, įspūdingais Altajaus kalnais bei Kaindy ežeru, kurio vandenyje stūkso apsemtas miškas.

Ši Centrinės Azijos valstybė taip pat išsiskiria klajoklių kultūra – ypač erelių medžioklės tradicijomis – todėl kartais vadinama „klajūnų žeme“.

Nors šalis turi daug gamtinių išteklių ir įspūdingų vietovių, ji vis dar palyginti retai pasirenkama nuotykių ir gamtos turizmo mėgėjų. Tikimasi, kad naujos žaliosios erdvės ir infrastruktūros plėtra šią situaciją pakeis.

Kodėl Kazachstanas plečia nacionalinius parkus?

Pastaraisiais metais Kazachstanas daug investuoja į ekologinės pusiausvyros atkūrimą ir tvaraus turizmo skatinimą. Nacionalinių parkų plėtra – platesnės biologinės įvairovės strategijos dalis, pavadintos „Biologinės įvairovės išsaugojimo ir tvaraus naudojimo koncepcija 2026–2035“.

Plane numatyta saugoti unikalias šalies teritorijas – nuo vėjuotų Aralo Karakumo dykumos kopų iki snieguotų Tian Šanio viršūnių ir Karkaraly miškų. Taip pat ketinama didinti miškų plotus: planuojama pasodinti arba atkurti apie 8 tūkst. kvadratinių kilometrų miško, be to, bus plečiamos esamos saugomos teritorijos.

Iniciatyva turėtų prisidėti ir prie Kazachstano biologinės įvairovės apsaugos. Šalyje priskaičiuojama daugiau kaip 6 tūkst. augalų rūšių ir apie 230 gyvūnų rūšių. Kai kurios jų, pavyzdžiui, Bucharos elnias, snieginis leopardas ir gazelė, yra nykimo rizikoje.

Tikimasi, kad tai atvers daugiau galimybių turizmui: gali išaugti paukščių stebėjimo, laukinių gyvūnų sekimo ir žygių miškais pasiūla.

Taip pat siekiama prisidėti prie tokių ekosistemų kaip Aralo jūros baseinas atkūrimo, o tai galėtų paskatinti tvarų ekoturizmą. Šalis jau sodina saksaulus išdžiūvusioje Aralo jūros dugno teritorijoje, kad būtų stabdoma tolesnė degradacija.

Plėtra turėtų reikšti ir patogesnę infrastruktūrą keliautojams: planuojama įrengti lankytojų centrus, daugiau „glamping“ tipo stovyklaviečių, naujų žygių ir pasivaikščiojimo takų, taip pat daugiau navigacinių ženklų, ypač Ile-Alatau ir Kolsai ežerų regionuose.

Daugiau dėmesio ketinama skirti jodinėjimui bei atokesniems ekokaimeliams, o šioms patirtims planuojama parengti ir daugiau gidų.

Be to, Kazachstanas į natūralias buveines grąžina kai kurias gyvūnų rūšis, tarp jų – tigrus, kulanų populiacijas ir Prževalskio arklius, siekdamas atkurti natūralių ekosistemų pusiausvyrą.

Planuojant kelionę į Portugaliją dažniausiai pirmiausia į galvą ateina Lisabona ir Portas, o galbūt dar piečiau esanti Algarvės pakrantė. Tačiau šalis siekia pakeisti įprastus maršrutus: kelių milijonų eurų investicijos turėtų nukreipti turistų srautus į mažiau lankomas vidaus teritorijas ir taip perbraižyti Portugalijos turizmo žemėlapį.

Portugalijos vyriausybė finansuoja 12 turizmo projektų, kuriems skiriama 4,5 mln. eurų. Bendra investicijų suma siekia apie 11 mln. eurų – lėšos bus nukreiptos turizmo plėtrai šiaurinėje ir centrinėje Portugalijos dalyje, taip pat Alentežu ir Ribatežu regionuose.

Šios priemonės yra platesnės iniciatyvos „Growing with Tourism“ dalis. Ji startavo 2025 m. vasarį, o jos biudžetas sudaro 30 mln. eurų.

Prioritetai – gamta, gastronomija ir sveikatingumas

Naujausiai paskirstytas finansavimas numatytas viešosioms, privačioms ir asociacijų tipo organizacijoms. Pirmenybė teikiama kelioms kryptims: gamtos, gastronomijos, aktyvaus laisvalaikio, sveikatingumo ir kultūriniam turizmui.

Projektai taip pat orientuoti į naujų turizmo produktų kūrimą, vadinamųjų išmaniųjų teritorijų vystymą, istorinio ir kultūrinio paveldo gaivinimą, tvarumo skatinimą bei miestų atnaujinimą.

Be to, numatoma investuoti į darbuotojų kompetencijų stiprinimą: planuojamos mokymų ir gebėjimų ugdymo programos, skirtos ir pažeidžiamesnėje situacijoje esantiems sektoriaus darbuotojams.

Ministras: mažesni projektai ypač patrauklūs užsieniečiams

Pasirašant investicijų sutarčių paketą, ekonomikos ir teritorinės sanglaudos ministras Castro Almeida pripažino, kad egzistuoja ir didesni projektai, galintys vystytis be tokios didelės valstybės paramos. Vis dėlto, jo teigimu, yra ir mažesnių iniciatyvų, kurios – ypač šalies gilumoje – gali turėti didelę pridėtinę vertę.

„Tačiau yra ir mažesnių projektų, ypač vidaus teritorijose, skirtų kultūros ir gamtos paveldui stiprinti – jie užsienio lankytojams labai patrauklūs ir nauji“, – kalbėjo Castro Almeida.

Ministro teigimu, būtent tokie mažesnio masto projektai turi būti aktyviai pristatomi ir viešinami.

Turistų daugėja, bet didmiesčiai pavargsta

Remiantis „Turismo de Portugal“ duomenimis, 2025 m. Portugalija priėmė 32,5 mln. lankytojų, iš jų 19,7 mln. buvo atvykę iš užsienio.

Daugiausia turistų atvyko iš Jungtinės Karalystės ir JAV – atitinkamai 2,5 mln. ir 2,4 mln. lankytojų. Toliau rikiavosi Ispanija, Vokietija ir Prancūzija, iš kurių taip pat sulaukta milijoninių srautų.

Nacionalinė turizmo institucija skelbia, kad augantis lankytojų skaičius sugeneravo apie 29,1 mlrd. eurų turizmo pajamų. Vis dėlto vietos bendruomenėse vis dažniau reiškiamas nepasitenkinimas dėl itin didelių turistų srautų pagrindinėse kryptyse, tokiose kaip Lisabona ir Portas.

„The Guardian“ anksčiau analizavo perteklinio turizmo problemą Portugalijoje ir Ispanijoje, kalbino gyventojus, kurių kasdienybę keičia turistams nuomojami būstai. Vienas Lisabonos gyventojas sakė:

„Labai keista. Įsivaizduokite – neturiu kaimynų, nors gyvenu didelio miesto centre“, – teigė vietos gyventojas, pasakodamas apie augantį turistams nuomojamų būstų skaičių. Jis pridūrė, kad dėl to dalis Portugalijos sostinės ima priminti „vaiduoklišką vietą“.

Portugalija, ministro teigimu, turistų dar neturi per daug

Castro Almeida į turizmą žvelgia optimistiškiau. Jis šią sritį pavadino „labai svarbia veikla“, kuri „kelia šalį į viršų“.

„Vieną ar kitą savaitę per metus, vienoje ar kitoje šalies vietoje turizmo gali būti per daug, bet apskritai – visoje šalyje ir per visus metus – turistų neturime per daug“, – sakė ministras.

Helsinkyje atidarytas naujas tiltas, kuris tapo ir ilgiausiu, ir aukščiausiu Suomijoje. Tačiau yra viena svarbi detalė: automobiliams juo važiuoti negalima.

„Kruunuvuorensilta“ tiltas sujungia Korkeasaari ir Kruunuvuorenranta. Jo ilgis siekia 1 191 metrą, o tiltas skirtas pėstiesiems, dviratininkams ir viešajam transportui.

Naujasis statinys reikšmingai pakeitė susisiekimą: Kruunuvuorenranta nuo miesto centro dabar yra maždaug 5,5 kilometro atstumu, kai anksčiau kelionė siekdavo apie 11 kilometrų.

„„Kruunuvuorensilta“ tiltas yra naujas, unikalus ir jaudinantis Helsinkio simbolis. Tai vaizdas, kuris pritrauks lankytojų iš arti ir toli. Naujasis tiltas keičia tai, kaip mes matome Helsinkį – jis visiškai nauju būdu sujungia Kruunuvuorenranta ir Laajasalo teritorijas su didesne centrinio miesto dalimi“, – sakė Helsinkio meras Danielis Sazonovas.

Per atidarymo savaitgalį tiltą aplankė daugiau nei 50 tūkst. žmonių.

Kitos naujovės Helsinkyje

Vasario mėnesį lankytojams vėl duris atvėrė Yrjönkatu plaukimo salė – seniausia vis dar veikianti plaukimo salė Šiaurės šalyse. Ji ypač patiks Art Deco stiliaus gerbėjams.

Taip pat artimiausiais mėnesiais „Seurasaari“ atviras muziejus ketina pristatyti tradicinį suomišką vasarnamį. Namas buvo pastatytas 1953 metais ir iki šiol buvo nuolat naudojamas – tai galimybė iš arti pamatyti, kaip suomiai leidžia šiltąjį sezoną.

Helsinkio centrinėje geležinkelio stotyje, istorinėje valgomojo salėje, neseniai atidarytas naujas restoranas „Taulu“.

Ieškantiems nakvynės siūloma dar viena naujiena: praėjusių metų spalį duris atvėrė „Waldorf Astoria Helsinki“. Kai kuriuose didžiausiuose šio viešbučio apartamentuose įrengtos kambariuose esančios pirtys, garinės ir sūkurinės vonios privačioje terasoje.

Keliautojai dažnai skirstomi į dvi stovyklas: vieni į oro uostą atvyksta gerokai anksčiau, ramiai pereina patikrą ir neskubėdami pasimėgauja maistu bei gėrimais, kiti iki paskutinės minutės „testuoja oro uosto teoriją“ ir tiesiai iš įėjimo skuba prie vartų.

Skubantieji praranda dalį kelionės malonumo, ypač jei jų oro uostas patenka į dešimtuką, kurį sudaro „Skytrax“ geriausio oro uostų maitinimo apdovanojimai. Vertinant atsižvelgiama į kavinių, barų ir restoranų pasirinkimą, įvairovę, kokybę (įskaitant greitąjį maistą) bei kainos ir kokybės santykį.

Šiemet pirmąją vietą užėmė Singapūro Changi oro uostas, tačiau į geriausiųjų sąrašą pateko ir keli Europos oro uostai.

5 vieta – Romos Fiumicino oro uostas

Didžiausias Italijos oro uostas pagal keleivių srautą šiemet įvertintas penktąja vieta dėl stipraus gastronominio pasiūlymo.

Čia netrūksta progų dar kartą pasimėgauti itališka virtuve prieš išvykstant: galima rinktis romietišką piceriją „180 Grammi“, neapolietiškų picų vietą „Rossopomodoro“ ar garsų Florencijos sumuštinių barą „All’Antico Vinaio“.

Norintys kitokių skonių ras makaronų barą „Ajisen Ramen“ ar sušių vietą „Temakinho“. O paskutiniam itališkam gurkšniui tiks kraftinio alaus erdvė „Doppio Malto“ arba „Berlucchi“ vyno baras.

6 vieta – Miuncheno oro uostas

Apie 60 restoranų, kavinių ir bistrų pasirinkimas padėjo Miuncheno oro uostui užimti šeštą vietą.

Bavarijos vartais vadinamas oro uostas akcentuoja regioninę virtuvę ir gėrimus: čia veikia kepykla „Backstube Wünsche“, aludė „Airbräu“, taip pat „Subralott“, kuri orientuojasi į sveikesnį, vietiniais produktais paremtą maistą.

Dar vienas išskirtinis taškas – „Cloud 7“, kur galima mėgautis vaizdais į oro uosto riedėjimo takus.

8 vieta – Londono Heathrow oro uostas

Didžiausias pagal keleivių srautus Europos oro uostas siūlo gausybę vietų pavalgyti per keturis veikiančius terminalus.

Čia rasite daug Jungtinės Karalystės tinklų, tokių kaip „Leon“, „Pret“ ir „Wagamama“. Norintiems išskirtinesnės patirties siūloma užsukti į „Fortnum & Mason Bar“, „Le Café Louis Vuitton“ ar „Gordon Ramsay’s Plane Food Market“.

Alternatyva – britiško pubo atmosfera: oro uoste veikia net du „Wetherspoons“, taip pat „London’s Pride By Fullers“, kurio alus verdamas Chiswick rajone, kiek daugiau nei 12 kilometrų nuo oro uosto.

9 vieta – Stambulo oro uostas

Anksčiau jau laimėjęs „Skytrax“ geriausio maitinimo apdovanojimą, Stambulo oro uostas šiemet liko devintas.

Terminale pristatoma apie 65 skirtingos maisto koncepcijos – nuo „Saltbae Burger“ iki „Simit Sarayı“, garsėjančio tradicine žiedine duona, ir pide patiekalų vietos „Pidem“.

Gėrimams tinka „Bottega Prosecco Bar“ arba „Brewmark Pub“.

Už Europos ribų į geriausiųjų dešimtuką taip pat pateko Seulo Inčono (2 vieta), Tokijo Hanedos (3), New Chitose (4), Tokijo Naritos (7) ir Hiustono „George Bush“ (10) oro uostai.

Net ir patys moderniausi išmanieji telefonai kartais turi „pailsėti“, jei norite išlaikyti spartą ir išvengti sisteminių trikdžių. Specialistai atkreipia dėmesį, kad nuolatinis įrenginio darbas fone sekina jo resursus panašiai kaip miego trūkumas sekina žmogų.

Išmaniojo telefono operacinė sistema nuolat atlieka daugybę užduočių, todėl ilgainiui, jei įrenginiui nesuteikiama pertraukų, gali pasitaikyti smulkių klaidų, strigti programėlės ar sulėtėti sistemos reakcija. Tačiau problemą dažnai galima išspręsti vos per kelias sekundes.

Ekspertų teigimu, paprastas telefono perkrovimas padeda „išvalyti“ laikinus procesus, atlaisvinti atmintį ir sumažinti atsitiktinių sistemos nesklandumų tikimybę, dažnai be jokios papildomos specialistų pagalbos.

Nors vieningo techninio reglamento nėra, dauguma gamintojų ir IT specialistų rekomenduoja laikytis paprasto grafiko – perkrauti telefoną maždaug kartą per savaitę. To paprastai pakanka, kad įrenginys išlaikytų našumą ir nebūtų „perkrautas“ fone vykstančių procesų.

„Naujausiuose modeliuose pats įrenginys kartais paprašo būti perkrautas, pavyzdžiui, įdiegus atnaujinimus ar įjungiant naujas funkcijas. Tačiau jei tokių priminimų negaunate, verta nusistatyti priminimą ir perkrauti telefoną maždaug kartą per savaitę“, – pabrėžia šaltinis.

Be techninės įrenginio „sveikatos“, primenama ir apie duomenų saugumą. Pasak kibernetinio saugumo specialistų, reguliarus perkrovimas gali būti svarbus žingsnis siekiant apsaugoti konfidencialią informaciją.

Teigiama, kad ši praktika padeda mažinti riziką, susijusią su vadinamosiomis „nulinės dienos“ spragomis – tai pažeidžiamumai, kurie dar nėra žinomi programinės įrangos kūrėjams, tačiau jau gali būti išnaudojami įsilaužėlių šnipinėjimui ar duomenų vagystėms.

Ekspertai taip pat primena ir apie baterijos tausojimą: optimalu akumuliatoriaus įkrovą palaikyti 20–80 proc. ribose. Nuolatinis įkrovimas iki 100 proc. spartina baterijos dėvėjimąsi, o kai kuriuose įrenginiuose esantis aplinkkelio (bypass) režimas gali padėti to išvengti, nes maitinimas tuomet tiekiamas tiesiai iš elektros tinklo.

Nusipirkęs seną namą vaizdingoje vietoje vyras sumokėjo simbolinę sumą ir nusprendė jį paversti savo svajonių sodyba. Visą atnaujinimo procesą jis fiksuoja ir kelia į „Instagram“.

Tačiau už maždaug 930 eurų naujasis šeimininkas gavo ne jaukų būstą, o iš esmės griuvėsius. Name nėra durų, langai išdaužyti, o stogas – beveik sunaikintas. Viduje likę tik senų baldų nuolaužos ir krūvos šiukšlių. Vaizdo įrašuose matyti, kad pastatas yra avarinės būklės ir jam reikalinga visiška rekonstrukcija.

Nepaisydamas prastos konstrukcijų būklės, vyras teigia šio sprendimo nesigailintis. Jo manymu, tai – didelio projekto pradžia „nuo nulio“.

Didžiausias šio pirkimo privalumas – vieta. Namas stovi visai šalia upės, laukinės gamtos apsuptyje. Komentaruose žmonės žavisi vaizdais, tačiau dalis jų atkreipė dėmesį į galimą riziką.

Komentatoriai pastebėjo, kad upė prie pastato priartėjusi pernelyg arti. Jų teigimu, tai didina užliejimo ir grunto erozijos grėsmę. Įspėjama, kad tokiose vietovėse vanduo sezoniškai gali užslinkti į kiemą – per potvynius ar smarkias liūtis.

Todėl, pasak žmonių, be remonto vyrui gali tekti pasirūpinti ir kranto sutvirtinimu. Priešingu atveju net ir suremontuotas būstas gali išlikti pavojuje. Papildomos išlaidos drenažui ir apsaugai nuo vandens, anot komentatorių, gali siekti kelis tūkstančius eurų. Vis dėlto pats savininkas išlieka optimistiškas ir tikina norintis sukurti vietą, į kurią būtų gera sugrįžti.

Šiuo metu jis aktyviai valo teritoriją ir planuoja namą atkurti savo jėgomis. Visą progresą jis viešina socialiniuose tinkluose.

Komentatoriai svarsto, kad po kapitalinio remonto sklypas turi nemažai šansų tapti tikra svajonių sodyba ar net patrauklia turistine vieta.

Anksčiau buvo skelbta ir apie kitą neįprastą nekilnojamojo turto pasiūlymą – Ispanijoje už nedidelę kainą parduodamą apleistą gyvenvietę, esančią Kosta da Morte pakrantėje, iš kurios atsiveria gražūs vaizdai į jūrą. Kainai sumažėjus, šis pasiūlymas sulaukė didelio susidomėjimo.

Ekspertai atkreipia dėmesį į kalbos posakius, kurie faktus pakeičia emocijomis.

Kaip žmogus formuluoja savo mintis, gali daug pasakyti apie jo mąstymo lygį ir gebėjimą analizuoti informaciją. Psichologai teigia, kad kalba atspindi ne tik emocijas, bet ir intelektinius įpročius. Tai pabrėžia ir profesorė Catherine Kinzler, kurios įžvalgas cituoja portalas „Blikk“.

Anot specialistų, egzistuoja gana dažnai pasitaikančių frazių grupė, galinti rodyti argumentų, logikos ar emocinės brandos trūkumą.

Ekspertai išskiria, kad į tokių pasakymų sąrašą neretai patenka tokios frazės kaip „patikėk manimi“, „be įsižeidimų, bet…“ ar „man nesvarbu“. Jos gali būti naudojamos kaip spaudimo priemonė arba būdas užbaigti diskusiją nepateikiant aiškių argumentų.

Socialinis psichologas Peter Ditto pastebi, kad dalis šių frazių veikia kaip savotiškas „kognityvinis trumpinys“ – kai žmogus perkelia pareigą paaiškinti savo poziciją pašnekovui, o ne pats ją pagrindžia.

Taip pat nurodoma, kad tokie pasakymai kaip „pasigūglink pats“ ar „visi apie tai kalba“ gali signalizuoti, jog trūksta patikrintų faktų ir labiau remiamasi gandais ar kitų žmonių nuomone.

Vis dėlto ekspertai pabrėžia, kad tokių frazių vartojimas savaime nėra tiesioginis žemo intelekto įrodymas. Tačiau tai gali atskleisti mąstymo įpročius, kurie trukdo konstruktyviam dialogui.

Taip pat primenama, kad ne kiekvienas žmogus įveikia gerai žinomą intelekto koeficiento testą (IQ). Vis dėlto, pasak apžvalgininkų, įžvalgų apie žmogaus intelektą kartais galima susidaryti tiesiog stebint jo kasdienį elgesį.

Leidinyje „YourTango“ cituojama sertifikuota socialinių santykių specialistė Zayda Slabbekoorn teigia, kad tikras intelektas atsiskleidžia elgesyje, bendravime ir požiūryje į gyvenimą. Ji aprašė dešimt būdingų bruožų bei kasdienių įpročių, kurie gali padėti atpažinti protingą žmogų.

Šaldytuvo durelės atrodo patogi vieta greitai pasiekiamiems produktams, pavyzdžiui, pienui ar kiaušiniams. Tačiau maisto saugos specialistai įspėja: būtent durelėse temperatūra yra šilčiausia ir labiausiai svyruojanti visame šaldytuve. Dėl dažno atidarymo produktai čia nuolat patiria šilto oro gūsius, todėl greičiau genda, didėja maisto švaistymas ir rizika susirgti per maistą plintančiomis ligomis.

Kaip aiškina maisto saugos ekspertė dr. Vanessa Koffman, rizika reikšmingai išauga tada, kai produkto temperatūra pakyla virš 4 °C – tai apatinė vadinamosios „pavojingos zonos“ (nuo 4 °C iki 60 °C) riba.

„Rizika susirgti per maistą plintančiomis ligomis pradeda smarkiai augti, kai tik produkto temperatūra pakyla virš 4 °C; tai apatinė „pavojingos zonos“ (nuo 4 °C iki 60 °C) riba“, – aiškina dr. V. Koffman. „Esant 4 °C bakterijų kiekis gali padvigubėti vos per 20 minučių, todėl svarbu, kad šaldytuve būtų palaikoma 4 °C arba žemesnė temperatūra.“

7 produktai, kurių geriau nelaikyti šaldytuvo durelėse

1. Pienas ir kiti pieno produktai. Nors tai dažna klaida, ekspertai pataria pieną, grietinėlę, jogurtą ar minkštus sūrius laikyti vidinėse lentynose, kur temperatūra stabilesnė. Svyravimai gali paspartinti gedimą ir bloginti produkto savybes.

„Pieno produktų laikymas vietose, kur temperatūra svyruoja, gali lemti subtilių fermentų ir naudingų probiotikų nykimą, taip sumažinant bendrą šių produktų maistinę vertę“, – teigia šefas ir maisto saugos ekspertas Markas McShane.

2. Kiaušiniai. Nors kai kuriuose šaldytuvuose yra specialūs dėklai durelėse, kiaušiniams reikalinga pastovi, patikimai šalta aplinka. Todėl geriau juos laikyti pagrindinėje šaldytuvo dalyje.

3. Mėsos gaminiai, paruošti patiekalai ir maisto likučiai. Šie produktai ypač jautrūs temperatūros svyravimams, o dalis jų vartojami be papildomo kaitinimo, todėl rizika didesnė.

„Jie gali skatinti bakterijų augimą ir dažnai yra vartojami be tolimesnio terminio apdorojimo“, – pabrėžia dr. V. Koffman.

4. Natūralūs riešutų sviestai ir kai kurie aliejai. Skirtingai nei ilgai galiojantys analogai, natūralūs riešutų sviestai ir tam tikri aliejai dėl nuolatinių temperatūros pokyčių gali sluoksniuotis arba pradėti gesti.

5. Šalto spaudimo sultys. Tokios sultys labiau linkusios oksiduotis ir irti. Ypač nerekomenduojama laikyti durelėse produktų, kuriuose daug vitamino C – šiluma, šviesa ir oras gali paspartinti gedimą.

„Šalto spaudimo sultys yra linkusios oksiduotis ir patirti fermentinį irimą; todėl nerekomenduojama vitamino C gausių produktų laikyti arčiau šiltesnių durelių lentynų, kur šviesos ir oro poveikis lemia greitą gedimą“, – aiškina M. McShane.

6. Žalia mėsa ir kiti žali baltymai. Nors daugelis jų ir taip nelaiko durelėse, verta prisiminti, kad nestabili temperatūra didina maisto saugos riziką.

7. Uogos, lapinės daržovės ir kiti švieži vaisiai bei daržovės. Šie produktai jautrūs temperatūros svyravimams – laikant durelėse greičiau vysta, prastėja tekstūra, didėja puvimo tikimybė.

Ką tuomet laikyti šaldytuvo durelėse?

Dureles geriausia palikti stabilesniems, mažiau gendantiems produktams, kurie gali pakęsti nedidelius temperatūros svyravimus. Dažnai tai būna rūgštesni, sūresni ar saldesni produktai, kuriuose bakterijoms daugintis sudėtingiau.

„Jei jums būtina kažką laikyti durelėse, tokie pagardai kaip kečupas, garstyčios ir marinuoti produktai yra mažiau rizikingi dėl didelio rūgšties, druskos ir cukraus kiekio, kuris slopina bakterijų augimą“, – paaiškina dr. V. Koffman.

Durelėse taip pat tinka laikyti ilgai galiojančius produktus, pavyzdžiui, džemus, actą ar sojų padažą.

Kaip paprastai susitvarkyti šaldytuvą

Jei esate įpratę pieną ar grietinėlę laikyti durelėse, pradėkite nuo paprasto žingsnio: visus greitai gendančius produktus (pieną, kiaušinius, patiekalų likučius) perkelkite į vidines lentynas. Jei kyla abejonių, užduokite sau klausimą: ar šis produktas galėtų valandą pastovėti ant stalo be pasekmių? Jei atsakymas neigiamas, durelėms jis netinka.

Taip pat verta atkreipti dėmesį į viršutines lentynas – jose temperatūra gali pakilti labai greitai.

„Paprastai temperatūra viršutinėje buitinio šaldytuvo lentynoje gali šoktelėti 10 laipsnių Celsijaus ar net daugiau vos per kelias minutes po durelių atidarymo“, – pabrėžia M. McShane.

Ilgiausiai išlaikyti norimus produktus laikykite galinėse ir vidurinėse lentynose. Žalią mėsą ir žuvį patariama dėti ant apatinės lentynos pagrindinėje šaldytuvo dalyje, kur šaltis stabiliausias, o galimi skysčių lašai neužterš kitų produktų.

„Kuo produktas greičiau genda ir kuo dažniau yra vartojamas paruoštas, tuo svarbiau jį laikyti šaltesnėje ir stabilesnėje šaldytuvo vidinėje dalyje, o ne durelėse“, – aiškina dr. V. Koffman.

Į šaldytuvo dureles žiūrėkite kaip į papildomą vietą pagardams ir mažos rizikos produktams, kurie gali pakęsti šiek tiek šilumos.