NASA erdvėlaivių surinkimo ir testavimo patalpose mokslininkai aptiko neįprastai atsparų grybo Aspergillus calidoustus štamą. Tyrimas rodo, kad jo sporos gali išgyventi sąlygas, kurios paprastai sunaikina daugumą mikroorganizmų, todėl kyla klausimų dėl planetarinės apsaugos ir Marso misijų sterilumo.
Šis štamas buvo išskirtas iš NASA švarių patalpų aplinkos, kur ruošiami komponentai tarpplanetinėms misijoms. Nors tokiose patalpose taikomi griežti filtravimo, apsauginių drabužių ir dezaktyvacijos standartai, ankstesni darbai jau yra parodę, kad mikroorganizmų ten vis tiek pasitaiko, o grybai gali būti atsparesni nei bakterijos.
Kas nustatyta tyrime?
Mokslininkai ištyrė kelias dešimtis švariose patalpose surinktų grybų štamų, susijusių su Marso misijų paruošimu. Dauguma jų, patyrę ultravioletinę atranką ir intensyvesnį apdorojimą, greitai žuvo, tačiau A. calidoustus mėginys, paimtas iš surinkimo vietos Floridoje, išliko gyvybingas.
Tyrime sporos buvo veikiamos įvairiais stresoriais, įskaitant ilgalaikę spinduliuotę. Mokslininkų vertinimu, po maždaug šešių mėnesių trukusio neutronų spinduliuotės poveikio išgyveno beveik pusė sporų, o toks atsparumas laikomas retu net tarp ypač ištvermingų mikroorganizmų.
„Kalbame apie atsakingą tyrinėjimą. Tyrinėdami Visatą norime galėti siųsti aparatus neįsiveždami kartu ištvermingų Žemės mikrobų“, – sakė Misisipės universiteto podoktorantūros tyrėjas Atulas M. Čanderis.
Kodėl tai svarbu Marso misijoms?
NASA vadovaujasi tarptautinėmis planetarinės apsaugos gairėmis, kurių tikslas yra sumažinti riziką užteršti kitus dangaus kūnus Žemės gyvybe ir apsaugoti Žemę nuo galimų atgalinės taršos scenarijų. Praktikoje tai reiškia griežtus reikalavimus erdvėlaivių švarai, dokumentuotoms procedūroms ir rizikos vertinimams.
Tyrėjai atkreipia dėmesį, kad dalis standartinių dezaktyvacijos metodų istoriškai buvo labiau orientuoti į bakterijų kontrolę. Grybai, ypač sporų formuojantys, gali geriau pakelti sausą aplinką, kai kuriuos cheminius veiksnius ir spinduliuotę, todėl jų kontrolė švariose patalpose yra atskiras iššūkis.
Tyrime taip pat pabrėžiama, kad Marso aplinka pati savaime nėra palanki daugumai Žemės organizmų, tačiau tam tikri veiksniai gali didinti išgyvenimo tikimybę. Pavyzdžiui, dulkėta Marso uoliena, vadinama regolitu, gali suteikti dalinį ekranavimo efektą ir sumažinti kai kurių žalingų poveikių intensyvumą.
Reikšmė ne tik kosmosui
Mokslininkai pažymi, kad tokie atsparūs grybai aktualūs ne vien kosmoso pramonei. Jei mikroorganizmai geba išgyventi ekstremalų stresą, panašūs atsparumo mechanizmai gali turėti reikšmės farmacijoje ir medicinoje, taip pat maisto saugoje, kur sporas formuojantys ar karščiui atsparesni grybai gali kelti riziką net po tam tikrų apdorojimo etapų.
Tyrimo autoriai nenurodė, ar šis konkretus štamas galėjo būti patekęs į Marsą su ankstesnėmis misijomis, pabrėždami, kad tai nebuvo šio darbo tikslas. Vis dėlto rezultatai sustiprina argumentą, kad planetarinės apsaugos procedūros turėtų būti nuolat peržiūrimos, atsižvelgiant į naujus duomenis apie mikroorganizmų ištvermės ribas.
Šaltiniai:
https://journals.asm.org/doi/10.1128/aem.02065-25
https://www.nytimes.com/2026/04/24/science/space/mars-nasa-fungus-contamination.html
Leave a Reply