Category: Mokslas

  • Tiksliausias visatos plėtimosi matavimas patvirtino: kosmologijoje – rimta krizė

    Tiksliausias visatos plėtimosi matavimas patvirtino: kosmologijoje – rimta krizė

    Naujausias ir tiksliausias iki šiol visatos plėtimosi greičio matavimas rodo, kad kosmologijoje susiformavo reali ir rimta problema. Tarptautinė „H0DN Collaboration“ – bendru sutarimu parengusi ataskaitą apie Hablo konstantą – iš naujo sukalibravo kosminės plėtros matavimo „žymeklius“ ir sukūrė sistemą, leidžiančią nustatyti vietinės, mums artimesnės visatos plėtimosi greitį. Remiantis šiuo darbu, Hablo konstanta vietinėje visatoje siekia…

  • Znał sekret podziemnego królestwa i skarbu barona. Hitlerowcy przyszli po niego w nocy

    Znał sekret podziemnego królestwa i skarbu barona. Hitlerowcy przyszli po niego w nocy

    Ossendowski był na celowniku hitlerowców. Miało z nim porachunki NKWD. Był nie tylko pisarzem i podróżnikiem, ale też szpiegiem. Czy zginął, bo nie chciał kolaborować z Niemcami? Antoni Ferdynand Ossendowski należał w dwudziestoleciu międzywojennym do najbardziej znanych żyjących polskich pisarzy. Światowy rozgłos przyniosła mu książka „Przez kraj ludzi, zwierząt i bogów”, wydana na początku lat…

  • Lietuvis Anglijoje aptiko paslaptingą žiedą: runos glumina mokslininkus jau dabar

    Lietuvis Anglijoje aptiko paslaptingą žiedą: runos glumina mokslininkus jau dabar

    Anglijos Lincolnshire grafystėje, lauke, užfiksuotas atradimas patraukė dėmesį bent dėl dviejų priežasčių: radinys yra itin vertingas moksliniu požiūriu, o pagrindinis šios istorijos herojus – lietuvis. Metalo detektoriumi ieškodamas radinių, Rafałas Wesołowskis aptiko nedidelį žiedą. Ekspertams apžiūrėjus artefaktą paaiškėjo, kad jo paviršiuje iškalta paslaptinga inskripcija, kurios prasmė iki šiol nėra aiški. Lietuvis – runiniais simboliais išmarginto…

  • Mokslininkai aptiko Žemės „silpnos traukos“ zonas: kas vyksta giliai po paviršiumi?

    Mokslininkai aptiko Žemės „silpnos traukos“ zonas: kas vyksta giliai po paviršiumi?

    Gravitacija Žemėje dažnai atrodo kaip pastovi ir nekintanti jėga, tačiau iš tiesų jos stiprumas skirtingose vietose nežymiai kinta. Remdamiesi palydovinės misijos „GRACE“ duomenimis, mokslininkai nustatė regionus, kuriuose gravitacinė trauka yra pastebimai silpnesnė. Šių anomalijų priežastys slypi giliai Žemės gelmėse. Misija „GRACE“ – būdas aptikti Žemės gravitacijos anomalijas Vienas įspūdingiausių pavyzdžių – vadinamoji gravitacinė „duobė“ Indijos…

  • Įspūdingas ryto dangaus svečias: kometa C/2025 R3 grįžta po 170 tūkst. metų

    Įspūdingas ryto dangaus svečias: kometa C/2025 R3 grįžta po 170 tūkst. metų

    Kometos turi vieną pranašumą prieš daugumą kosminių „atrakcijų“ – jos dėmesio neprašo dažnai. Jos nerengia kassavaitinių „premjerų“ ir neįsirašo į patogų stebėjimų tvarkaraštį. Pasirodo retai, kartais labai retai, todėl ir labiau kaitina vaizduotę nei ne viena, atrodytų, įspūdingesnė astronomijos naujiena. Taip yra ir šį kartą: ryto danguje pasirodo kometa C/2025 R3 (Pan-STARRS), kuri vidinės Saulės…

  • Mokslininkus pribloškė paprastas lašas: kuo stipresnis smūgis, tuo keistesnė reakcija

    Mokslininkus pribloškė paprastas lašas: kuo stipresnis smūgis, tuo keistesnė reakcija

    Iš pirmo žvilgsnio lašo smūgis į paviršių atrodo visiškai kasdieniškas reiškinys: lietus į langą, ant stalviršio išsiliejusi kava, dažai ant audinio ar rašalas ant popieriaus. Tačiau pradėjus šį momentą matuoti dideliu tikslumu paaiškėja, kad per trumpą sekundės dalį vyksta gerokai daugiau, nei mato akis. Būtent tai išsamiai tyrė mokslininkai, nagrinėję, kaip elgiasi vadinamieji šlyties poveikyje…

  • Mokslininkai rado medžiagą, kuri šilumą perduoda 3 kartus geriau už varį – lūžis elektronikai

    Mokslininkai rado medžiagą, kuri šilumą perduoda 3 kartus geriau už varį – lūžis elektronikai

    Varis elektronikos pasaulyje – tarsi patikimas senas meistras. Jis nėra egzotiškas, tačiau dešimtmečius atlieka vieną svarbiausių darbų: surenka šilumą, ją paskirsto ir taip apsaugo mikroschemas nuo perkaitimo. Todėl žinia apie medžiagą, kuri šilumą perduoda beveik tris kartus geriau nei varis, nebeatrodo kaip eilinis laboratorinis smalsumas. Tai veikiau signalas, kad šilumos valdymo taisyklės elektronikoje gali keistis…

  • Mokslininkai parodė kvantiškumą metalui: 7000 atomų dalelė elgėsi tarsi banga

    Mokslininkai parodė kvantiškumą metalui: 7000 atomų dalelė elgėsi tarsi banga

    Fizikai pirmą kartą aiškiai pademonstravo kvantinę interferenciją metalinėms nanodalelėms, sudarytoms iš tūkstančių atomų. Eksperimentas reikšmingai praplečia ribą, kokio mastelio objektuose dar galima tiesiogiai patikrinti kvantinės mechanikos dėsnius. Šį kartą kalbama ne apie elektroną, pavienį atomą ar nedidelę molekulę, o apie daugiau nei 7000 natrio atomų klasterį. Tokio klasterio skersmuo siekia apie 8 nanometrus, o masė…

  • Mokslininkai nustebo: šis krokodilų giminaitis augdamas perėjo prie ėjimo dviem kojomis

    Mokslininkai nustebo: šis krokodilų giminaitis augdamas perėjo prie ėjimo dviem kojomis

    Paleontologai aprašė neįprastą krokodilų giminaitį, kuris, priešingai nei manyta iki šiol, galėjo judėti dviem kojomis. Dar labiau stebina tai, kad paaiškėjo ir netikėtos aplinkybės, kada ši savybė pasireikšdavo. Sonselasuchus cedrus – naujų tyrimų „žvaigždė“ Kalbama apie rūšį Sonselasuchus cedrus, gyvenusią maždaug prieš 215–225 mln. metų, vėlyvajame triase. Šis gyvūnas priklausė szuvozaurams – tolimiems krokodilų protėviams,…

  • Rumunijoje aptiko 6200 metų megastruktūrą: ji milžiniška, bet paskirtis iki šiol mįslė

    Rumunijoje aptiko 6200 metų megastruktūrą: ji milžiniška, bet paskirtis iki šiol mįslė

    Archeologai Rumunijoje bando įminti neįprasto radinio paslaptį. Šalyje aptikta konstrukcija buvo ištirta ir datuota – mokslininkai nustatė, kad jai apie 6200 metų. Tačiau net ir tai neatsakė į svarbiausią klausimą: kam ji buvo skirta. Pastatas, kaip teigiama tyrimuose, iškilo apie 4000 metus prieš mūsų erą ir siejamas su Kukutenio–Tripolės kultūra – viena pažangiausių neolito Europos…