Category: Pasaulis

Naftos srautams „Družba“ vamzdynu atsinaujinus, Europos Sąjungoje atsirado reali galimybė užbaigti politinę aklavietę ir pajudinti didžiausią Bendrijos finansinį paketą Kyjivui. Vengrija ir Slovakija savo pritarimą maždaug 90 mlrd. eurų dydžio paskolai buvo susiejusios su faktiniu žaliavos tiekimo atnaujinimu į jų teritoriją.

Tiekimai atsinaujino ketvirtadienio paryčiais, o Slovakiją nafta pasiekė po beveik trijų mėnesių trukusio sutrikimo. Trikdis kilo po sausį įvykdyto smūgio į vamzdyno atkarpą Ukrainoje, dėl kurio dalis infrastruktūros laikinai tapo neveiksni.

Slovakijos ekonomikos ministrė Denisa Saková patvirtino, kad srautai atkurti pagal suderintą planą.

„Nuo šiandien 2.00 valandos naftos įleidimas į Slovakiją per „Družba“ vamzdyną atnaujintas“, – sakė Denisa Saková.

Vengrijos pusėje pareigūnai nurodė, kad rusiška nafta šalį pasiekė ketvirtadienį apie 12.55 valandos. Būtent toks patvirtinimas, anot diplomatinių šaltinių, buvo esminė sąlyga, kad Budapeštas nustotų blokuoti sprendimą dėl paskolos Ukrainai ir nebetrukdytų techniniams procesams Briuselyje.

Ši situacija kelis mėnesius buvo įšaldžiusi sprendimų priėmimą, nes Vengrija, o kartu ir Slovakija reikalavo ne formalių garantijų, o fizinio tiekimo atnaujinimo. ES diplomatų vertinimu, sprendimas dėl finansavimo galėjo būti judinamas tik tada, kai nafta realiai pradės tekėti į jų teritoriją, nes kitaip politinė rizika jų sostinėms būtų per didelė.

Kas pasikeičia Ukrainai ir ES

Atnaujinti srautai reiškia, kad Vengrijos kelta sąlyga iš esmės įvykdyta, todėl ES gali grįžti prie paskolos tvirtinimo procedūrų. Jei šią savaitę ministrai galutinai pritars, Ukraina lėšas galėtų pradėti gauti jau gegužę, o tai sustiprintų valstybės finansinį stabilumą tęsiantis plataus masto Rusijos karui.

Šis finansavimas Ukrainai svarbus ne tik karo ekonomikai, bet ir kasdieniam valstybės funkcionavimui: biudžeto pajamų ir išlaidų balansas karo sąlygomis išlieka trapus, o išorinis finansavimas leidžia užtikrinti viešųjų paslaugų tęstinumą ir mažinti spaudimą nacionalinei valiutai bei skolinimosi kaštams.

„Družba“ reikšmė ir rizikos

„Družba“ yra viena didžiausių naftotiekių sistemų Europoje, istoriškai tiekusi rusišką naftą į Vidurio Europą. Nors ES politika po 2022 metų vis labiau orientuota į priklausomybės nuo rusiškų energijos išteklių mažinimą, kai kurios šalys dėl infrastruktūrinių apribojimų vis dar išlieka jautrios sutrikimams.

Diplomatiniai šaltiniai įspėjo, kad po ilgos pauzės gali pasitaikyti techninių nesklandumų, tačiau vien pats atnaujinimas, tikėtina, bus pakankamas politiniam sprendimui pajudėti. Kitaip tariant, vamzdyno klausimas tapo ne vien energetikos, o ir ES finansinės bei užsienio politikos patikimumo testu.

Platesniame kontekste tai dar kartą parodo, kaip infrastruktūros pažeidžiamumas karo sąlygomis gali tiesiogiai veikti europinius sprendimus dėl paramos Ukrainai. Net ir tada, kai kalbama apie finansines priemones, praktiniai energijos tiekimo klausimai gali tapti lemiamu derybų svertu.

Šaltiniai:
– https://www.politico.eu/article/ukraine-repair-druzhba-pipeline-volodymyr-zelenskyy/
– https://www.politico.eu/article/eu-confident-90b-ukraine-loan-unlocked-thursday/

Europos Sąjunga pritarė 90 mlrd. eurų paskolos paketui Ukrainai, kuris buvo įstrigęs kelis mėnesius dėl politinių nesutarimų. Sprendimas priimtas po to, kai Vengrija ir Slovakija nepasinaudojo galimybe iki nustatyto termino blokuoti susitarimą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad Europos paramos paskola buvo atblokuota ir bus skiriama per dvejus metus. Tai laikoma vienu didžiausių ES finansinės paramos sprendimų nuo plataus masto karo pradžios.

Kas pakeitė Vengrijos ir Slovakijos poziciją

Vengrija ir Slovakija anksčiau siejo pritarimą paskolai su naftos tiekimo saugumu, ypač dėl srautų per Družbos naftotiekį. Šis sovietmečio infrastruktūros koridorius buvo pažeistas per Rusijos smūgius, o tiekimo sutrikimai tapo politinio spaudimo argumentu.

Ketvirtadienį naftos srautams atsinaujinus, abi šalys veto atsisakė. Slovakijos ekonomikos ministrė Denisa Saková viešai patvirtino, kad naftos tiekimas į Slovakiją per Družbos naftotiekį buvo atnaujintas pagal suderintą planą.

„Nuo šios dienos 2.00 valandos naftos tiekimas į Slovakiją per Družbos naftotiekį buvo atnaujintas“, – sakė Denisa Saková.

Investuotojams skirtoje informacijoje Vengrijos naftos bendrovė „MOL“ taip pat nurodė, kad tiekimas į siurblines šiaurinėje Vengrijoje ir rytų Slovakijoje buvo atkurtas. Tai pašalino pagrindinę sąlygą, kurią Budapeštas ir Bratislava kėlė derybose dėl finansinės paramos Ukrainai.

Kada Ukraina gali sulaukti lėšų

Europos Komisija lėšas planuoja išmokėti vėliau, kai valstybės narės užbaigs techninius patikrinimus. Pagal viešai aptartą grafiką realus išmokėjimas gali įvykti gegužės pabaigoje arba birželio pradžioje.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pabrėžė, kad ES ketina didinti paramą Ukrainai, kol Rusija tęs agresiją. Ši paskola vertinama kaip priemonė stabilizuoti Ukrainos viešuosius finansus ir sumažinti riziką, jog šalis susidurs su lėšų trūkumu karo sąlygomis.

Susitarimo atblokavimas kartu atskleidė, kiek glaudžiai karo ekonomika Europoje persipina su energetikos infrastruktūra. Družbos naftotiekio veikimas išlieka jautrus veiksnys regionui, o tiekimo sutrikimai gali greitai tapti politinių sprendimų svertu ES viduje.

„Kol Rusija didina agresiją, mes didiname paramą drąsiai Ukrainos tautai, kad ji galėtų gintis“, – sakė Ursula von der Leyen.

Šaltiniai:

– https://www.politico.eu/article/eu-confident-90b-ukraine-loan-unlocked-thursday/

– https://www.politico.eu/article/druzhba-oil-ukraine-loan-slovakia-hungary-viktor-orban/

– https://x.com/ZelenskyyUa/status/2047281356183416923

– https://x.com/vonderleyen/status/2047282101335028064

Europos Sąjunga įsigaliojus 20-ajam sankcijų paketui išplėtė finansinius ribojimus Rusijai: dar 20 Rusijos kredito įstaigų neteko galimybės vykdyti atsiskaitymus eurais ir dirbti su įmonėmis visoje Bendrijoje. Briuselis pabrėžia, kad tikslas yra siaurinti Kremliaus galimybes finansuoti karą prieš Ukrainą ir apsunkinti tarptautinę prekybą.

Sankcijų paketą ketvirtadienį paskelbė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas António Costa, o sprendimui kelią atvėrė Vengrijos ir Slovakijos atsitraukimas nuo anksčiau reikšto veto. Tai jau dvidešimtas ES sankcijų etapas nuo plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 metais vasarį.

„Europa tvirtai laikosi, vieninga ir nepalaužiama remdama Ukrainą“, – sakė António Costa.

Naujos priemonės nukreiptos ir į sankcijų apėjimą: į sąrašą įtraukti keturi bankai iš Kirgizijos, Laoso ir Azerbaidžano. ES vertinimu, tokios finansų institucijos gali būti naudojamos tarpinėms schemoms, kurios padeda atsiskaityti už rusišką naftą ir dujas arba perkelti mokėjimus per trečiąsias šalis.

Sankcijos taip pat numato, kad ES įmonėms draudžiama vykdyti sandorius su Rusijos bendrovėmis, kurios aptarnauja ar keičia kriptoturtą. Tai siejama su pastangomis užkirsti kelią alternatyviems atsiskaitymo kanalams, galintiems pakeisti tradicinę bankų infrastruktūrą.

Smūgis mokėjimams ir tarptautinei prekybai

Į sankcijų sąrašą įtrauktiems bankams reikšmingai apribojamos tarptautinių atsiskaitymų galimybės, nes jiems tampa neprieinamos pagrindinės tarpbankinės komunikacijos priemonės, įskaitant SWIFT. Praktikoje tai reiškia lėtesnius, brangesnius ar visai neįmanomus mokėjimus už importą ir eksportą, ypač kai dalyvauja Europos partneriai.

Po šio sprendimo sankcionuotų Rusijos bankų skaičius išaugo iki 70. ES nuosekliai plečia finansinį spaudimą, nes bankų sektorius laikomas viena svarbiausių grandžių, leidžiančių palaikyti prekybos srautus ir valstybės pajamas.

Pirmą kartą pritaikytas antiapėjimo įrankis

ES taip pat riboja kai kurių aukštųjų technologijų prekių eksportą į Kirgiziją, remdamasi muitinės duomenimis, kurie, Briuselio vertinimu, rodo aiškius sankcijų apėjimo požymius. Tarp ribojamų prekių minimos metalo apdirbimo staklės ir radijo įranga, galinti turėti ir dvejopą, civilinę bei karinę, paskirtį.

ES pabrėžia, kad tai pirmas kartas, kai panaudojamas vadinamasis antiapėjimo instrumentas, skirtas mažinti riziką, jog sankcionuotos prekės į Rusiją patenka per trečiąsias valstybes. Kirgizijos valdžia viešai signalizavo apie ketinimus riboti dalį eksporto į Rusiją, o ES ir Kirgizija žada stebėti kitų jautrių prekių srautus.

Veto fonas ir energetikos klausimas

Šį sankcijų paketą Briuselis planavo pristatyti 2026 metų vasario 24 dieną, minint ketvirtąsias plataus masto invazijos metines, tačiau procesą pristabdė Vengrijos ir Slovakijos nepritarimas. Abi šalys siejo poziciją su naftos tiekimo rizikomis dėl Druzhba naftotiekio, kuriuo rusiška nafta tradiciškai keliauja į regioną.

Vėliau, atsinaujinus naftos srautams šiuo maršrutu ir pasikeitus politinėms aplinkybėms Vengrijoje, Budapeštas ir Bratislava atsitraukė nuo veto. ES institucijos savo ruožtu akcentuoja, kad ilgalaikėje perspektyvoje Bendrija siekia mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro ir didinti atsinaujinančių energijos išteklių dalį.

Šaltiniai:

– https://ec.europa.eu/commission/presscorner/detail/en/ip_26_869

– https://www.politico.eu/article/eu-countries-hungary-ukraine-block-russia-sanctions/

– https://www.politico.eu/article/druzhba-oil-ukraine-loan-slovakia-hungary-viktor-orban/

Jungtinės Karalystės vyriausybė teigia, kad artimesnis susitarimas su Europos Sąjunga dėl gyvūnų ir augalų sveikatos taisyklių galėtų sumažinti prekybos trintį ir padėti stabdyti maisto kainų augimą. Tačiau dalis maisto ir gėrimų sektoriaus atstovų į šiuos pažadus žiūri skeptiškai, pabrėždami, kad realus poveikis kainoms greičiausiai bus menkas.

Premjeras Keiras Starmeris viešai argumentuoja, kad suderinus Jungtinės Karalystės reikalavimus su ES sanitarinėmis ir fitosanitarinėmis (SPS) taisyklėmis, įmonėms sumažėtų administracinė našta, o tai ilgainiui galėtų atsispindėti lentynose. Vis dėlto verslas primena, kad maisto kainas labiausiai veikia energija, darbo sąnaudos, logistika ir geopolitiniai sukrėtimai, o ne vien pasienio procedūros.

Kodėl įmonės nemato greitų sutaupymų

Šviežių produktų tiekimo grandinę vienijantis Fresh Produce Consortium (FPC) kritikuoja tai, kad vyriausybė kaip pagrindinį pavyzdį dažnai mini vaisius ir daržoves. Konsorciumo teigimu, didelė dalis ES kilmės šviežių vaisių ir daržovių Jungtinėje Karalystėje šiuo metu ir taip nėra apmokestinami papildomomis patikromis, todėl „sutaupyti“ tiesiog nėra iš ko.

FPC taip pat perspėja apie galimą šalutinį efektą: jei Jungtinė Karalystė plačiai perimtų ES SPS režimą, tai gali reikšti griežtesnius reikalavimus ne ES importui. Tokiu atveju, anot sektoriaus atstovų, didėtų patikrų apimtis, dokumentacijos kiekis ir vėlavimų rizika uostuose, o papildomos sąnaudos galiausiai virstų didesnėmis kainomis vartotojams.

FPC vertinimu, griežtesnė kontrolė ne ES produktams galėtų paliesti kasdienius pirkinius, įskaitant marokietiškus agurkus, indiškus mangus, Pietų Afrikos citrusus ar JAV saldžiąsias bulves. Konsorciumas skaičiuoja, kad tiekimo grandinei tai galėtų kainuoti apie 470 000 000 eurų.

„Vyriausybė skelbia antraštes, kurios geriausiu atveju yra klaidinančios, o blogiausiu atveju akivaizdžiai neteisingos“, – sakė Fresh Produce Consortium vadovas Nigelis Jenney.

Rizika ūkiams ir gamintojams

Susirūpinimą reiškia ir žemės ūkio bei perdirbimo sektorius. Augalų mokslo pramonę atstovaujanti „CropLife“ įspėja, kad vien pesticidų reguliavimo suderinimas su ES gali brangiai kainuoti vietos ūkininkams, nes dalis Jungtinėje Karalystėje naudojamų priemonių ES jau yra ribojamos ar uždraustos.

„CropLife“ skaičiavimu, pirmaisiais metais ūkininkų pelnas galėtų sumažėti maždaug 950 000 000 eurų, o tokie pokyčiai ilgainiui keltų spaudimą maisto kainoms. Ši pozicija grindžiama prielaida, kad mažėjant leistinų augalų apsaugos priemonių pasirinkimui, krinta derlingumas arba auga gamybos savikaina.

Maisto ir gėrimų gamintojus vienijanti Food and Drink Federation (FDF) ragina politikus aiškiau įvardyti, kad kalbama ne apie siaurą „prekybos palengvinimą“, o apie platesnius vidaus teisės pokyčius. Federacija teigia identifikavusi gerokai daugiau teisės aktų, kurie realiai patektų į suderinimo apimtį, nei skelbia vyriausybė, todėl įmonėms svarbus pasirengimo laikas ir pereinamieji laikotarpiai.

„Tai nėra tradicinis prekybos susitarimas. Iš esmės tai yra mūsų vidaus teisės pakeitimas, todėl visos maisto įmonės turi suprasti, kas artėja“, – sakė FDF vyriausioji mokslininkė Kate Halliwell.

Kaip pavyzdį FDF mini pusryčių dribsnius ar kitus ilgiau galiojančius produktus, kurių gamybai naudojami vietoje užauginti grūdai. Jei sėjai ir auginimui taikomos taisyklės keistųsi dabar, o derlius į rinką patektų vėliau, verslui svarbu iš anksto žinoti reikalavimus, kad nereikėtų nurašyti atsargų ar keisti tiekimo sutarčių.

Kainas labiau stumia karas ir energija

Net ir palankiai susitarimą vertinantys mažmenininkai ragina nepervertinti kainų efekto. British Retail Consortium atstovas Andrew Opie pabrėžia, kad didžioji dalis maisto Jungtinėje Karalystėje užauginama ar pagaminama vietoje, tad pasienio procedūrų supaprastinimas gali būti naudingas tiekimo patikimumui, bet kainoms poveikis veikiausiai bus vos pastebimas.

Tuo pat metu vyriausybė akcentuoja, kad SPS susitarimas leistų atsisakyti dalies sertifikatų ir patikrų mokesčių, taip pat sumažintų administracinę naštą vežėjams ir eksportuotojams. Skaičiuojama, kad įmonės patiria išlaidas dėl eksporto sveikatos sertifikatų, fitosanitarinių dokumentų, patikrų ir ėminių paėmimo, o jų suma per didesnius srautus virsta reikšminga biurokratine našta.

Vis dėlto gamintojai primena, kad šiuo metu kainas labiausiai veikia geopolitika. Jungtinės Karalystės statistikos duomenys rodo, kad 2026 metais kovą metinė infliacija pasiekė 3,3 proc., o maisto ir gėrimų infliacija sudarė 3,7 proc., prie to prisidėjus Irano karo sukeltam šokui energijos rinkose.

FDF prognozuoja, kad iki 2026 metų pabaigos maisto infliacija gali pasiekti bent 9 proc., o pagrindinės priežastys būtų energijos kainų šuoliai ir tiekimo grandinių sutrikimai. Federacija ragina svarstyti ribotos trukmės energetinės paramos mechanizmą maisto ir gėrimų gamintojams, kad kainų spaudimas greičiau neatsidurtų vartotojų krepšelyje.

„Vyriausybė gali veikti ir ji girdi mūsų susirūpinimą. Tačiau mane neramina skubos stoka. Kai infliacija jau būna maisto kainose, būna per vėlu“, – sakė FDF vadovė Karen Betts.

Vyriausybė teigia siekianti, kad susitarimas galėtų startuoti 2027 metų viduryje, o atskiriems sektoriams svarstomi pereinamieji sprendimai. Verslas savo ruožtu pabrėžia, kad bet kokie pokyčiai turi būti vertinami ne tik per prekybos su ES prizmę, bet ir per platesnį poveikį importui iš kitų regionų, ūkių konkurencingumui ir kainų stabilumui.

Šaltiniai:
– https://www.ons.gov.uk/economy/inflationandpriceindices/bulletins/consumerpriceinflation/march2026
– https://www.fdf.org.uk/fdf/news-media/press-releases/2026/fdf-revises-food-inflation-forecast-to-at-least-9-by-the-end-of-2026/
– https://www.fpcfreshtalkdaily.co.uk/post/where-are-the-savings-fpc-chief-challenges-government-s-eu-reset-narrative

Prancūzijos raginimai į praėjusių metų ES ir JAV prekybos susitarimą įtraukti papildomas saugikles kol kas nesulaukia reikiamos paramos Taryboje. Diplomatų teigimu, Vokietijos telkiama valstybių dauguma siekia išlaikyti pirminę susitarimo konstrukciją ir į derybas su Europos Parlamentu eiti su minimaliais pakeitimais.

Artimiausias derybų etapas numatytas gegužės 6 dieną, kai bus tęsiamos institucijų derybos tarp Tarybos ir Europos Parlamento. Parlamentas, panašiai kaip ir Prancūzija, siūlo susitarimą papildyti sąlygomis, kurios, jų vertinimu, geriau atspindėtų pasikeitusią geopolitinę ir prekybos aplinką.

Kokius saugiklius siūlo Parlamentas

Tarp svarstomų idėjų yra vadinamoji įsigaliojimo sąlyga, kuri ES muitų mažinimą JAV pramonės prekėms susietų su JAV tarifų tam tikroms plieno išvestinėms prekėms mažinimu. Taip pat siūloma galiojimo pabaigos data, pagal kurią susitarimas nustoja galioti 2028 metų kovo 31 dieną, jei iki tol nebūtų pasiektas naujas susitarimas.

Dar viena priemonė būtų avarinis stabdis, leidžiantis automatiškai sustabdyti susitarimą, jei JAV veiksmai sukeltų grėsmę Europos teritoriniam integralumui ar kitoms esminėms saugumo prielaidoms. Šie siūlymai skirti padidinti ES svertus ir sumažinti riziką, kad prekybos nuolaidos būtų taikomos negaunant adekvačių atsakomųjų veiksmų.

Kas Taryboje priešinasi pakeitimams

Su griežtesne Europos Parlamento linija, anot šaltinių, nesutinka Vokietija ir ją palaikančios valstybės, tarp kurių minimos Italija, Nyderlandai, Graikija, Švedija, Danija, Airija, Lietuva, Latvija ir Estija. Šios šalys argumentuoja, kad papildomos sąlygos gali pakenkti prognozuojamumui ir suteikti Vašingtonui pagrindą abejoti pačiu susitarimu.

Komisijos pozicija taip pat orientuota į susitarimo ratifikavimą be perteklinių naujų reikalavimų. Už prekybos politiką atsakingas komisaras Marošas Šefčovičius viešai signalizavo, kad pernelyg išplėsti reikalavimai gali apsunkinti procesą, nes derybinė logika paprasta: sutarta, vadinasi, reikia įgyvendinti.

„Susitarimas yra susitarimas“, – sakė už prekybos politiką atsakingas eurokomisaras Marošas Šefčovičius.

„Tikiuosi, kad derybų rezultatas pripažins, jog susitarimas yra susitarimas“, – sakė JAV ambasadorius ES Andrew Puzder.

Prancūzijos argumentas ir pasikeitęs kontekstas

Prancūzija, artimesnė Europos Parlamento pozicijai, remia tiek įsigaliojimo sąlygą, tiek galiojimo ribą ir tvirtina, kad nuo tada, kai Taryba patvirtino savo derybinį mandatą, aplinkybės pasikeitė. Viena iš priežasčių yra JAV vidaus teisinių ir politinių procesų įtaka tarifų režimui, kuris, ES vertinimu, tapo mažiau nuspėjamas.

Papildomą neapibrėžtumą kelia tai, kad dabartinis JAV tarifų režimas, apie kurį kalbama derybose, turėtų baigtis liepą, o vėlesni sprendimai gali būti siejami su tyrimais pagal JAV 1974 metų Prekybos įstatymo 301 skyrių. Tai reiškia, kad net ir ratifikavus susitarimą ES gali tekti greitai prisitaikyti prie naujų JAV prekybos priemonių.

Tuo pat metu ES viduje matyti niuansai: pavyzdžiui, Ispanija, anot diplomatinių šaltinių, palankiai žiūri į galiojimo pabaigos idėją, tačiau norėtų vėlesnės datos ir nepalaiko kitų saugiklių. Tokie skirtumai gali tapti kompromiso pagrindu, bet kol kas Prancūzijai sunku suburti blokuojančią mažumą.

„Neturėtume sudaryti JAV įspūdžio, kad iš esmės kvestionuojame patį susitarimą“, – sakė vienas deryboms artimas ES diplomatas.

Europos Parlamento pagrindinis derybininkas Berndas Lange’as tuo tarpu akcentuoja, kad vieningos linijos Taryboje nebuvimas atveria erdvės korekcijoms. Tai signalizuoja, jog galutinis tekstas gali atsidurti tarp dviejų polių: Tarybos noro išlaikyti stabilumą ir Parlamento pastangų įrašyti aiškius apsauginius mechanizmus.

„Nėra vieningo fronto, todėl yra erdvės deryboms“, – sakė Europos Parlamento derybininkas Berndas Lange’as.

Artimiausiomis savaitėmis pagrindinis klausimas bus, ar pavyks rasti kompromisą, kuris leistų greitai ratifikuoti susitarimą ir kartu suteiktų politinių garantijų dėl jo stabdymo ar peržiūros, jei JAV tarifų politika vėl staigiai pasikeistų. Iki tol ES sostinės ir Parlamentas balansuoja tarp ekonominio pragmatizmo ir siekio apsidrausti nuo rizikų, kurios, pastarųjų metų patirtimi, gali materializuotis labai greitai.

Šaltiniai:

– https://www.politico.eu/article/eu-parliament-backs-us-trade-deal-with-strings-attached/

– https://policy.trade.ec.europa.eu/news/joint-statement-united-states-european-union-framework-agreement-reciprocal-fair-and-balanced-trade-2025-08-21_en

Euro zonos ekonomikoje ryškėja stagfliacijos požymiai: augimas stringa, o kainų spaudimas stiprėja. Naujausi verslo apklausų duomenys rodo, kad balandį privatusis sektorius netikėtai grįžo į smukimą.

S&P Global sudėtinis pirkimo vadybininkų indeksas (PMI) balandį krito iki 48,6 punkto, kai kovą siekė 50,7. Riba ties 50 punktų laikoma skiriamąja: žemiau jos aktyvumas vertinamas kaip mažėjantis.

Šis posūkis ypač svarbus todėl, kad prieš tai privatusis sektorius augo 15 mėnesių iš eilės. Analitikai tikėjosi, kad rodiklis išliks virš 50 punktų, tačiau apklausa parodė ryškesnį sulėtėjimą, nei manyta.

Kainos kyla, aktyvumas krenta

Apklausa taip pat fiksavo spartėjantį kainų augimą. Balandį įmonės galutines kainas didino sparčiausiai per 37 mėnesius, o sąnaudų kainos augo didžiausiu tempu nuo 2022 metų pabaigos.

Tokį derinį ekonomistai vadina stagfliacija, kai silpnas arba neigiamas augimas sutampa su aukšta infliacija. Praktikoje tai reiškia, kad gyventojų perkamoji galia mažėja, o verslui tampa sunkiau planuoti investicijas ir samdą.

„Euro zoną vis labiau spaudžia ekonominės problemos, susijusios su karu Artimuosiuose Rytuose, ir tai tampa dideliu galvos skausmu politikos formuotojams“, – sakė S&P Global vyriausiasis verslo ekonomistas Chrisas Williamsonas.

Jo teigimu, plintantys tiekimo trūkumai gali dar labiau slopinti augimą ir artimiausiomis savaitėmis didinti kainų spaudimą. Energetikos ir logistikos rizikos tokiais laikotarpiais greitai persiduoda į platesnį kainų krepšelį, ypač pramonei ir paslaugoms.

Vokietija ir Prancūzija traukiasi

Atskiros PMI ataskaitos rodo, kad balandį privatusis sektorius traukėsi ir Vokietijoje bei Prancūzijoje, dviejose didžiausiose euro zonos ekonomikose. Kartu fiksuota, kad infliacinis spaudimas jose išlieka, o tai didina riziką, kad kainų augimas užsitęs.

Toks fonas svarbus ir finansų rinkoms, nes euro zonos ekonomikos kryptį dažnai lemia būtent šių šalių pramonės ir paslaugų sektorių dinamika. Jei jos ilgiau išliks silpnos, lėtėjimas gali tapti platesnis ir gilesnis.

ECB sprendimų dilema

Stagfliacijos rizika ypač sudėtinga Europos Centriniam Bankui, nes įprastos priemonės veikia skirtingomis kryptimis. Palūkanų normų didinimas paprastai mažina infliaciją, tačiau kartu gali dar labiau slopinti jau silpstantį ekonominį aktyvumą.

„ECB vėl tenka nedėkinga užduotis spręsti, ar didinti palūkanų normas dėl nerimą keliančios infliacijos, ar laikyti šį kainų šuolį laikinu ir sutelkti dėmesį į tai, kad ekonomika nenuslystų į gilesnį nuosmukį“, – sakė C. Williamsonas.

ECB atstovai yra signalizavę, kad artimiausiame posėdyje greičiausiai neskubės priimti sprendimų. ECB vyriausiasis ekonomistas Philipas Lane’as, kalbėdamas Frankfurte, pabrėžė, kad kol neaiškesnė geopolitinių įvykių trukmė, sunku įvertinti, ar tai laikinas epizodas, ar ilgalaikis sukrėtimas.

Ši situacija ECB verčia laviruoti tarp poreikio išlaikyti pasitikėjimą kova su infliacija ir rizikos nepasirodyti abejingiems, jei energetikos kainų šuolis primintų 2022 metų scenarijų. Ilgiau trunkantis energijos kainų spaudimas gali atidėti ir rinkų laukiamą palūkanų mažinimo ciklą, nes infliacijos grįžimas į tikslą taptų lėtesnis.

Artimiausi mėnesiai bus lemiami: PMI rodikliai, vartotojų kainų dinamika ir energijos rinkų svyravimai parodys, ar euro zonos ekonomika susiduria su trumpu sutrikimu, ar su tvirtesniais stagfliacijos bruožais.

Šaltiniai:

– https://www.pmi.spglobal.com/Public/Home/PressRelease/89d5df92554f42589275c1d9ddb5fde3?s=1