CP v2

Category: Pasaulis

  • 40 metų po Černobylio avarijos: kaip dabar atrodo Pripetė ir kodėl į ją patekti beveik neįmanoma

    40 metų po Černobylio avarijos: kaip dabar atrodo Pripetė ir kodėl į ją patekti beveik neįmanoma

    Pripetė buvo įkurta 1970 metais kaip miestas Černobylio atominės elektrinės darbuotojams. Po 1986 metų balandžio 26 dieną įvykusios avarijos miestas per kelias valandas ir dienas tapo masinės evakuacijos vieta, o vėliau – simboliniu branduolinės katastrofos „laiko kapsulės“ pavidalu.

    Iš Pripetės buvo evakuota apie 50 000 žmonių, o gyvenimas joje taip ir nebeatsinaujino. Apleisti daugiabučiai, mokyklos, ligoninė, kultūros rūmai ir kiti pastatai iki šiol išlikę, tačiau juos vis labiau ardo drėgmė, korozija ir gamtos sugrįžimas.

    Kaip miestas atrodo šiandien

    Fotoreportažuose iš Pripetės atsikartoja tie patys vaizdai, kurie tapo visos zonos atpažinimo ženklu: apžėlę kiemai, tušti langai, išdaužyti laiptinių stiklo blokai, ant grindų likę mokyklinių sąsiuvinių fragmentai. Miestas nėra „užšaldytas“ laike – jis nuolat kinta, nes pastatai griūva, o augmenija užima kadaise prižiūrėtas erdves.

    Iki plataus masto karo Ukrainoje Pripetė buvo tapusi viena lankomiausių vadinamosios Černobylio atskirties zonos vietų, į kurią vykdavo organizuotos ekskursijos. Lankytojams būdavo taikomos griežtos saugos taisyklės, o maršrutai planuojami taip, kad būtų išvengta radiaciškai „karštų“ taškų.

    Kodėl prieiga smarkiai ribojama

    Po 2022 metais prasidėjusio plataus masto karo situacija pasikeitė iš esmės: civilinis turizmas į atskirties zoną yra apribotas, o patekimas į Pripetę galimas tik labai ribotam asmenų ratui ir tik darbo tikslais. Viena pagrindinių priežasčių – minų ir nesprogusių šaudmenų grėsmė bei bendra karinių rizikų aplinka.

    Papildomą įtampą kelia ir branduolinio saugumo dimensija. Tarptautinės organizacijos ne kartą pabrėžė, kad karas branduolinių objektų artumoje didina avarijų, elektros tiekimo sutrikimų ir infrastruktūros pažeidimų riziką, todėl bet kokia nereikalinga civilinė veikla šalia tokių vietų laikoma neatsakinga.

    Černobylis po 1986 metų ir šiandienos pamokos

    Černobylio avarija laikoma viena didžiausių branduolinių katastrofų istorijoje, o jos padariniai ilgus dešimtmečius formavo radiacinės saugos politiką Europoje. Virš sunaikinto 4-ojo reaktoriaus 2016 metais buvo užstumtas naujasis saugusis gaubtas, skirtas sumažinti radioaktyvių medžiagų patekimą į aplinką ir sudaryti sąlygas ilgalaikiam tvarkymui.

    Pripetė šiandien – ne tik apleistas miestas, bet ir priminimas, kaip greitai moderni infrastruktūra gali tapti negyvenama dėl technologinės avarijos ir geopolitinių sukrėtimų. Dėl to zona išlieka griežtai kontroliuojama, o bet kokie apsilankymai vertinami pirmiausia per saugumo prizmę.

    „Prieiga prie atskirties zonos išlieka ribojama dėl saugumo grėsmių, o civiliniams apsilankymams taikomi griežti apribojimai“, – sakė Tarptautinės atominės energijos agentūros atstovai, komentavę situaciją Ukrainos branduolinių objektų apylinkėse.

    Šaltiniai:

    https://www.iaea.org/newscenter/focus/ukraine

    https://world-nuclear.org/information-library/safety-and-security/safety-of-plants/chernobyl-accident.aspx

    https://www.unscear.org/unscear/en/chernobyl.html

    https://www.ebrd.com/work-with-us/projects/psd/chernobyl-new-safe-confinement.html

  • Odesos srityje užfiksuotos tūkstantinės mažųjų audrinių paukščių migracijos: ką pastebėjo mokslininkas

    Odesos srityje užfiksuotos tūkstantinės mažųjų audrinių paukščių migracijos: ką pastebėjo mokslininkas

    Odesos srityje, Tuzlų limanų nacionalinio gamtos parko pakrantėje, mokslininkas užfiksavo neįprastai didelį mažųjų audrinių paukščių būrį. Pasak parko mokslo skyriaus atstovo, vien per valandą palei Juodosios jūros krantą praskrido keli tūkstančiai šių jūrinių paukščių.

    Stebėjimai vyko ankstyvą rytą, kai paukščiai nuo maždaug 6 valandos pradėjo judėti iš rytų į vakarus, laikydamiesi maždaug 150–200 metrų nuo kranto. Toks skaičius vienoje vietoje, anot tyrėjo, yra retas ir anksčiau jo paties nefiksuotas.

    „Auštant, apie 5.55 valandos, o nuo 6.00 valandos virš jūros pasirodė mažieji audriniai paukščiai, skrendantys iš rytų į vakarus 150–200 metrų nuo kranto. Per vieną valandą jų praskrido keli tūkstančiai“, – sakė Tuzlų limanų nacionalinio gamtos parko atstovas Ivanas Rusevas.

    Mokslininkas taip pat nurodė beveik savaitę pakrantėje tyrinėjęs karo poveikį parko laukinei gamtai. Jo teigimu, naktimis virš teritorijos dažnai fiksuojami skraidantys bepiločiai, o pakrantėje matyti jų nuolaužų, dėl ko vietos ekosistemos patiria papildomą trikdymą.

    Mažasis audrinis paukštis yra jūrinė rūšis, didžiąją metų dalį praleidžianti atviroje jūroje. Ornitologijos šaltiniuose pabrėžiama, kad šie paukščiai minta daugiausia smulkiomis žuvimis ir vėžiagyviais, o virš vandens dažnai sklendžia arti bangų keterų, pasitelkdami vėjo ir oro srautų dinamiką.

    Specialistai atkreipia dėmesį, kad didelių būrių pasirodymą pakrantėje gali lemti keli veiksniai, tarp jų sezoninė migracija, maisto išteklių pasiskirstymas ir oro sąlygos jūroje. Tuo pat metu ilgalaikis trikdymas pakrantėse, įskaitant intensyvius garsus ir šviesas, gali keisti paukščių elgseną, todėl tokie stebėjimai tampa svarbūs vertinant bendrą regiono biologinės įvairovės būklę.

    Gamtosaugininkai primena, kad Tuzlų limanų teritorija yra reikšminga paukščių migracijos ir perėjimo vieta, todėl reguliarūs stebėjimai padeda geriau suprasti, kaip sparčiai kintančios sąlygos veikia jūrines ir pakrančių rūšis. Anot parko atstovų, fiksuojami duomenys prisideda prie tikslesnio rūšių gausos ir judėjimo vertinimo bei planuojamų apsaugos priemonių.

    Šaltiniai:
    https://www.birdlife.org/birds/bird-and-biodiversity-factsheets/
    https://www.iucnredlist.org/species/22698018/155539142
    https://www.britannica.com/animal/shearwater

  • ES ragina greitinti saulės ir šilumos siurblių plėtrą: Irano krizė kelia kainas ir rizikas

    ES ragina greitinti saulės ir šilumos siurblių plėtrą: Irano krizė kelia kainas ir rizikas

    Europos Sąjunga gali apsisaugoti nuo stiprėjančio energijos kainų šoko, kurį aštrina įtampa Persijos įlankoje ir tiekimo rizikos, tik spartindama perėjimą nuo iškastinio kuro, teigia už klimatą atsakingas Europos Komisijos narys Wopke Hoekstra. Pasak jo, dabartinė situacija rodo, kad energetinė priklausomybė tampa ne tik ekonomine, bet ir saugumo problema.

    Komisaras pabrėžia, kad pagrindinis atsakas turėtų būti greitesnė ekonomikos elektrifikacija ir didesnė vietinė švarių energijos sprendimų plėtra. Tai reikštų intensyvesnį saulės elektrinių diegimą ant pastatų stogų, daugiau vėjo elektrinių, taip pat milijonus papildomų šilumos siurblių, ypač pažeidžiamiems namų ūkiams.

    „Išeitis iš esmės viena: greitinti kelią į energetinę nepriklausomybę“, – sakė W. Hoekstra.

    Jo teigimu, vien gamybos pajėgumų plėtra problemos neišspręs, jei nebus sustiprinti elektros tinklai ir padidintas jų pralaidumas tarp valstybių narių. ES vidinių jungčių plėtra, energijos kaupimas baterijose ir aiškesnės taisyklės dėl leidimų išdavimo, pasak komisaro, leistų greičiau prijungti naujus projektus ir sumažinti kainų svyravimų poveikį.

    W. Hoekstra taip pat akcentuoja finansavimo poreikį, pabrėždamas, kad investicijos turėtų ateiti tiek iš viešojo sektoriaus, tiek iš privačių šaltinių. Praktinis tikslas, pasak jo, būtų nukreipti daugiau lėšų į tinklų modernizavimą ir sprendimus, kurie mažina priklausomybę nuo importuojamų naftos bei dujų.

    „Kol esame taip priklausomi nuo iškastinio kuro, tol esame kitų sprendimų įkaitai“, – sakė jis.

    Komisaro žinutė susijusi ir su platesne pramonės politika. Europos Komisija siekia, kad auganti paklausa saulės moduliais, šilumos siurbliais, baterijomis ir kitomis mažai anglies dioksido išskiriančiomis technologijomis būtų vis labiau tenkinama pačioje Europoje. Tokia kryptis, kaip teigiama, vienu metu spręstų du tikslus: mažintų priklausomybę nuo importo ir stiprintų ES ekonominį atsparumą.

    Kalbėdamas apie planuojamus anglies dioksido rinkos pokyčius, komisaras užsiminė, kad pramonės sektoriams skiriamos nemokamos taršos leidimų dalies išlaikymas galėtų būti siejamas su didesnėmis investicijomis Europoje. Tokia sąlyga, jo vertinimu, galėtų paskatinti gamybos plėtrą ir technologijų diegimą ES viduje.

    Tuo pat metu Europos Komisija pristato priemones, skirtas sušvelninti karo ir geopolitinės įtampos poveikį energijos kainoms bei tiekimui, įskaitant planus artimiausiais mėnesiais pasiūlyti ES masto elektrifikacijos tikslą. W. Hoekstra pabrėžia, kad tai nebūtų alternatyva atsinaujinančios energetikos tikslams, o papildomas orientyras, padedantis greičiau mažinti iškastinio kuro dalį ekonomikoje.

    Komisaras akcentuoja ir politinį argumentą, kuris pastaraisiais metais vis garsiau skamba valstybėse narėse: net ir skeptiškiau į klimato politiką žiūrintys sprendimų priėmėjai, jo teigimu, vis dažniau pripažįsta, kad perėjimas prie švaresnės energetikos yra būtinas bent jau dėl energetinės nepriklausomybės. Tai reiškia, kad klimato tikslai vis dažniau susiejami su saugumu, kainų stabilumu ir atsparumu krizių metu.

    Šaltiniai:

    https://www.politico.eu/article/fight-iran-energy-shock-with-solar-panels-and-heat-pumps-climate-chief-tells-eu/

    https://www.reuters.com/business/energy/war-iran-is-causing-biggest-energy-crisis-history-iea-says-2026-04-21/

  • Žaliausios šalys svarsto gręžti naftą ir dujas: Irano karas verčia ieškoti vietinių išteklių

    Žaliausios šalys svarsto gręžti naftą ir dujas: Irano karas verčia ieškoti vietinių išteklių

    Kolumbijoje šią savaitę renkasi maždaug 50 šalių atstovai, siekiantys spartinti perėjimą nuo iškastinio kuro. Tačiau geopolitinė įtampa ir Irano karas verčia dalį „žaliuoju kursu“ garsėjančių valstybių grįžti prie klausimo, ar nereikėtų didinti vietinės naftos ir dujų gavybos.

    Diskusijos ypač ryškios Europoje, kur energetinis saugumas tapo ne tik ekonomikos, bet ir nacionalinio saugumo tema. Nyderlandai, Danija, Vokietija ir Jungtinė Karalystė svarsto, ar laikinas gavybos didinimas galėtų sumažinti priklausomybę nuo importo ir sušvelninti kainų šokus.

    Energetinis saugumas prieš klimato tikslus

    Danijoje svarstoma pratęsti naftos ir dujų licencijas Šiaurės jūroje, argumentuojant, kad pereinamuoju laikotarpiu būtina užtikrinti stabilų energijos tiekimą. Vokietijoje politiniu lygmeniu vėl keliama idėja plėsti vietinių dujų telkinių panaudojimą, o dalis politikų kalba ir apie hidraulinį ardymą, kuris šalyje faktiškai buvo sustabdytas beveik dešimtmetį.

    Nyderlandai viešai akcentuoja, kad neplanuoja atverti Groningeno telkinio, kuris ilgą laiką buvo didžiausias dujų rezervas Europoje, tačiau kartu su Vokietija juda į priekį su Šiaurės jūros projektais. Šalių argumentas panašus: atsinaujinančios energetikos plėtra tęsiasi, bet pereinamajam etapui dar trūksta pajėgumų ir infrastruktūros.

    „Pereiti nuo iškastinio kuro yra sudėtinga ir ilga kelionė“, – sakė Nyderlandų Vyriausybės atstovai, pabrėždami, kad atsinaujinančios energijos dalis auga, tačiau alternatyvų visiems sektoriams dar nepakanka.

    Kodėl gręžimas gali nepadėti kainoms

    Kritikai įspėja, kad nauji gręžiniai ar išplėstos licencijos greitai neatsispindės sąskaitose už energiją, nes projektams reikia metų, investicijų ir leidimų. Tuo pat metu didesnė gavyba didintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas ir rizikuotų užrakinti ekonomiką ilgesniam iškastinio kuro naudojimui.

    Tarptautinė energetikos agentūra dar 2021 metais perspėjo, kad siekiant išlaikyti Paryžiaus susitarimo tikslą riboti atšilimą iki 1,5 laipsnio Celsijaus, neturėtų būti tvirtinami nauji naftos ir dujų telkiniai. Vis dėlto sektorius toliau vystėsi: nepriklausomi stebėtojai fiksavo dešimtis ir šimtus naujų projektų, patvirtintų po 2021 metų.

    „Mes jau turime daugiau naftos ir dujų, nei saugu sudeginti“, – teigė organizacijos „Uplift“ vadovė Tessa Khan, ragindama valdžias pasinaudoti krize kaip postūmiu spartinti atsinaujinančių išteklių plėtrą, o ne grįžti prie gręžimo.

    Ne tik Europa: Meksika vėl atsigręžia į hidraulinį ardymą

    Panašios dilemos kyla ir už Europos ribų. Meksikos prezidentė Claudia Sheinbaum, anksčiau kritiškai vertinusi hidraulinį ardymą, pripažino, kad šalies priklausomybė nuo importuojamų dujų skatina iš naujo vertinti technologiją, ypač jei atsiranda naujesni, mažesnę žalą žadantys sprendimai.

    Vis dėlto hidraulinis ardymas išlieka prieštaringas dėl galimos vandens taršos ir kitų aplinkosauginių pasekmių, todėl valdžios sprendimai vis dažniau remiami papildomomis ekspertinėmis analizėmis. Tuo pat metu kitos šalys, pavyzdžiui, Graikija, po ilgos pertraukos artėja prie naujų jūrinės žvalgybos projektų, o Prancūzijoje politinės diskusijos dėl gavybos periodiškai atsinaujina.

    Kolumbijoje vykstantis susitikimas turėtų tapti vieta, kur šalys mėgins suderinti du tikslus: mažinti priklausomybę nuo geopolitinių rizikų ir kartu išlaikyti patikimą perėjimo nuo iškastinio kuro kryptį. Tačiau jau dabar aišku, kad Irano karas ir energetinio saugumo argumentas „žaliosioms“ valstybėms taps rimtu politiniu išbandymu artimiausiais mėnesiais.

    „Jūs negalite išsigręžti iš sistemos, kuri iš esmės yra nepastovi“, – sakė analitinio centro E3G patarėja Beth Walker, pabrėždama, kad ilgalaikis stabilumas labiau priklauso nuo vietinės atsinaujinančios energijos, tinklų ir kaupimo technologijų plėtros.

    Šaltiniai:

    https://www.iea.org/reports/net-zero-by-2050

    https://www.government.nl/government/documents/publications/2026/02/23/2026-2030-coalition-agreement-lets-get-to-work—building-a-better-netherlands

    https://www.rijksoverheid.nl/documenten/mediateksten/2026/03/20/letterlijke-tekst-persconferentie-na-ministerraad-20-maart-2026

    https://www.kefm.dk/aktuelt/nyheder/2026/feb/regeringen-vil-styrke-europas-forsyningssikkerhed

    https://www.presidenta.gob.mx/estenografica/15-04-26-version-estenografica-de-la-conferencia-de-prensa-matutina-de-la-presidenta-claudia-sheinbaum-pardo

    https://www.gob.mx/presidencia/articulos/version-estenografica-conferencia-de-prensa-de-la-presidenta-claudia-sheinbaum-pardo-del-08-de-abril-de-2026

  • Europos vasaros skrydžiai brangs: trys scenarijai dėl Hormūzo sąsiaurio ir reaktyvinių degalų

    Europos vasaros skrydžiai brangs: trys scenarijai dėl Hormūzo sąsiaurio ir reaktyvinių degalų

    Net jei karinis konfliktas su Iranu Artimuosiuose Rytuose baigtųsi artimiausiomis dienomis, Europoje vasaros kelionių sezonas išliktų įtemptas. Pagrindinė priežastis – sutrikę reaktyvinių degalų srautai iš Persijos įlankos per Hormūzo sąsiaurį, kurie kelia kainas ir didina tiekimo riziką.

    Oro linijos perspėja, kad bilietai gali išlikti brangūs, o dalis maršrutų – ypač mažiau paklausūs – gali būti peržiūrėti. Įtampą didina ir tai, kad Europos Sąjunga pati nepasigamina pakankamai reaktyvinių degalų: esami pajėgumai, vertinimais, gali padengti tik iki 70 proc. aviacijos poreikio.

    Geriausias scenarijus: karas baigiasi greitai

    Jei laivyba per Hormūzo sąsiaurį greitai normalizuotųsi, degalų krizė neišsispręstų per naktį. Tankeriams iš Persijos įlankos iki Europos vis tiek reikia daugiau nei mėnesio, todėl rinkoje inercija išliktų, o kainų spaudimas tęstųsi.

    Tarptautinės oro transporto asociacijos vadovas Willie Walsh yra įspėjęs, kad net ir palankiausiu atveju prireiktų mėnesių grįžti į įprastą tiekimo lygį. Energetikos konsultacijų ir aviacijos analitikai tokiu atveju tikisi, kad didesnių masinių skrydžių atšaukimų pavyktų išvengti, tačiau degalų kainos vasarą išliktų padidėjusios.

    Labiausiai tikėtina: dalinis normalizavimas

    Ekspertai labiausiai tikėtinu laiko scenarijų, kai situacija stabilizuojasi tik iš dalies, o laivyba atsigauna su pertrūkiais. Tuomet reaktyvinių degalų kainos išliktų aukštos, o tiekimo patikimumas kai kuriuose oro uostuose galėtų tapti neprognozuojamas.

    Tokioje aplinkoje pirmiausia rizikuotų būti koreguojami silpniau užpildyti skrydžiai: mažiau populiarūs regioniniai maršrutai ir dalis ilgųjų poilsinių krypčių. Aviacijos konsultantai atkreipia dėmesį, kad keliautojai, susidūrę su brangstančiais bilietais, vis dažniau svarsto keliones automobiliu ar atostogas arčiau namų.

    Kainų augimas keleiviams reikštų ne tik brangesnius bilietus, bet ir daugiau degalų priemokų, mažiau nuolaidinių tarifų bei retesnį skrydžių dažnį maršrutuose, kurie balansuoja ant pelningumo ribos. Kai kurios bendrovės jau skelbia apie planus mažinti skrydžių apimtis, kad sumažintų degalų suvartojimą ir prisitaikytų prie brangesnio tiekimo.

    Blogiausias scenarijus: sutrikimai tęsiasi visą vasarą

    Jei jūrų transporto trikdžiai Hormūzo sąsiauryje užsitęstų iki vasaros pabaigos, atsargos Europoje galėtų priartėti prie minimalių operacinių lygių. Tokiu atveju rinka pereitų nuo kainų šoko prie realaus fizinio trūkumo, o tai reikštų priverstinį paklausos ribojimą.

    Aviacijos akademikai ir analitikai pabrėžia, kad tokia situacija būtų „dvigubas smūgis“: vienu metu brangtų degalai ir atsirastų jų stygiaus rizika. Tuomet galėtų būti ribojami skrydžiai, taikomi degalų paskirstymo mechanizmai, o kai kuriuose oro uostuose atsirastų periodinių apribojimų.

    Įtampa paliestų ir oro uostus: jie saugo ir išduoda degalus, tačiau jų patys dažniausiai neperka, todėl tampa priklausomi nuo tiekimo grandinės. Jei oro uostai neturėtų degalų, oro linijos paprasčiausiai neskristų, o tai reikštų staigų pajamų kritimą ir papildomą spaudimą regioniniam susisiekimui.

    Europos Komisija viešai atmetė katastrofiškiausią scenarijų, kad Europos Sąjungos oro uostus artimiausiu metu pasieks masinis reaktyvinių degalų trūkumas, tačiau pripažįsta stebinti situaciją ir rengianti atsarginius planus. ES transporto komisaras Apostolos Tzitzikostas yra perspėjęs, kad jei trūkumas materializuotųsi, šalims gali tekti dalintis avarinėmis atsargomis.

    Rizikos didėja ir aviacijos verslo modelių požiūriu. Analitikai pažymi, kad ypač pažeidžiami gali būti žemų kainų vežėjai, kurių pelningumas remiasi intensyviu lėktuvų naudojimu, tankiais tvarkaraščiais ir kainai jautria paklausa.

    Šaltiniai:

    https://www.politico.eu/article/airlines-face-months-of-jet-fuel-trouble-despite-us-iran-ceasefire/

    https://apnews.com/article/iran-war-europe-jet-fuel-flight-cancellations-birol-6e67fafd493861b3858de5548aa77703

    https://www.politico.eu/article/eu-denies-jet-fuel-crisis/

    https://www.politico.eu/article/eu-mulls-mandatory-jet-fuel-sharing-shortage-transport-tzitzikostas/

    https://newsroom.lufthansagroup.com/en/lufthansa-group-optimises-flight-offering-in-summer-across-all-six-hubs/

  • Prancūzija G7 aplinkos ministrų susitikime vengė klimato klausimo: siekė išlaikyti JAV vienybę

    Prancūzija G7 aplinkos ministrų susitikime vengė klimato klausimo: siekė išlaikyti JAV vienybę

    Prancūzija šios savaitės G7 aplinkos ministrų susitikime Paryžiuje nusprendė nekelti klimato kaitos temos, kad išvengtų atviro nesutarimo su Jungtinėmis Valstijomis. Tai patvirtino Prancūzijos vyriausybės atstovas, aiškindamas, jog šeimininkai prioritetą teikė „vienybės žinutei“.

    Į Paryžių ketvirtadienį ir penktadienį susirinkę G7 šalių atstovai aptaria biologinės įvairovės apsaugą, vandens išteklių valdymą ir kitus aplinkosaugos klausimus. Vis dėlto globalus atšilimas sąmoningai nebuvo įtrauktas į pagrindinę darbotvarkę, nes JAV administracijos pozicija šiuo klausimu laikoma iš anksto konfliktiška.

    „Pasirinkome klimato klausimo nespręsti tiesiogiai. JAV pozicija yra gerai žinoma, todėl manėme, kad toks susidūrimas G7 formate nesiųstų vienybės žinutės“, – sakė Prancūzijos ekologinės transformacijos ministrės Monique Barbut patarėjas.

    Pasak jo, Prancūzija nusprendė susitelkti į mažiau ginčytinas temas, tikėdamasi išlaikyti JAV įsitraukimą į tarptautines derybas bent jau kitose aplinkosaugos srityse. Tačiau net ir toks kompromisinis formatas neišsprendė atstovavimo problemos: JAV neatsiuntė aukšto rango pareigūno, o delegacijai vadovavo JAV Aplinkos apsaugos agentūros administratoriaus padėjėja Usha-Maria Turner.

    Tuo metu kitos šešios G7 šalys į susitikimą siuntė ministrus. Vokietijos vyriausybės atstovas teigė suprantantis Prancūzijos pasirinktą taktiką ir pabrėžė, kad greta klimato krizės yra ir kitų globalių aplinkos problemų, kuriose būtina išlaikyti JAV dalyvavimą.

    „Svarbu, kad JAV būtų išlaikytos įtrauktos į tarptautines derybas dėl sprendimų tokiose srityse kaip vandens ištekliai ir biologinė įvairovė“, – sakė Vokietijos pareigūnas.

    Jis taip pat nurodė, kad JAV valdžiai esą pavyko įsiūlyti mintį sušaukti atskirą G20 aplinkos ministrų susitikimą. Kadangi JAV šiuo metu pirmininkauja G20, toks formatas teoriškai galėtų tapti alternatyvia erdve aplinkos klausimams, tačiau konkreti data ir darbotvarkė viešai dar nebuvo paskelbtos.

    Vis dėlto klimato politikos organizacijos Prancūzijos sprendimą sutiko kritiškai. Aktyvistai pabrėžė, kad darbotvarkės kontrolė suteikia galimybę kelti pagrindinius klausimus, o klimato temos eliminavimas, jų vertinimu, silpnina politinį signalą tarptautinėje erdvėje, ypač artėjant kitoms pasaulinėms deryboms dėl klimato.

    „Paradoksalu skųstis, kad COP rezultatai nepakankamai ambicingi, bet turint darbotvarkės kontrolę nepasinaudoti proga spręsti svarbiausią klausimą“, – sakė „350.org“ atstovė Fanny Petitbon.

    Šis epizodas atspindi platesnę įtampą tarp siekio išlaikyti didžiųjų ekonomikų bendrą poziciją ir poreikio aiškiai įvardyti klimato politikos prioritetus. G7 formate sprendimai dažnai grindžiami politiniu sutarimu, todėl darbotvarkės pasirinkimas tampa ne tik techniniu, bet ir strateginiu klausimu, turinčiu įtakos tam, kokios žinutės pasiekia tarptautinę bendruomenę.

    Šaltiniai:
    https://www.politico.eu/article/france-drops-climate-from-g7-environment-talks-to-appease-trump-administration/
    https://www.epa.gov/aboutepa/assistant-administrators

  • JT įspėja: pasaulinis badas pasiekė kritinį lygį, o paramos biudžetai grįžta į 2016 metus

    JT įspėja: pasaulinis badas pasiekė kritinį lygį, o paramos biudžetai grįžta į 2016 metus

    Jungtinių Tautų ataskaita perspėja, kad žmonių, atsidūrusių pačiose pavojingiausiose ūmaus bado stadijose, per pastarąjį dešimtmetį smarkiai padaugėjo, o lėšos maisto krizėms valdyti mažėja. JT vertinimu, ši disproporcija didina riziką, kad badmetis plėsis ten, kur konfliktai jau dabar riboja pagalbos patekimą.

    Pagal kasmetinę Globalią maisto krizių ataskaitą, 2024 metais apie 1,4 milijono žmonių šešiose šalyse ir teritorijose buvo ant bado slenksčio. Palyginimui, 2016 metais tokių žmonių buvo apie 155 000, tad augimas rodo, kad kritinių situacijų mastas per kelis metus pasikeitė iš esmės.

    Finansavimas traukiasi, poreikis auga

    Ataskaitoje teigiama, kad humanitarinės ir vystomojo bendradarbiavimo išlaidos, skirtos maisto krizėms, susitraukė iki 2016–2017 metų lygio. Tuo pat metu didelė dalis analizuotos populiacijos susiduria su aukštu ūmaus maisto nepritekliaus lygiu, o kai kuriose vietovėse padėtis artėja prie bado kriterijų.

    JT Pasaulio maisto programos vadovė Cindy McCain pabrėžė, kad sunkus badas per tą patį laikotarpį padvigubėjo, o badmetis buvo patvirtintas dviejose vietose. Jos vertinimu, tos pačios šalys įstringa uždarame rate, kai konfliktai kursto krizę, o nepakankamas finansavimas neleidžia jos suvaldyti.

    „Sunkus badas padvigubėjo, o badmetis buvo paskelbtas dviejose vietose. Tos pačios šalys įstrigusios niokojančiame bado cikle, kurį kursto konfliktai ir dar labiau paaštrina nepakankamas finansavimas“, – sakė Cindy McCain.

    Konfliktai išlieka pagrindinis veiksnys

    Ataskaitoje nurodoma, kad konfliktai yra svarbiausias bado variklis: jie siejami su didžiausia dalimi žmonių, kuriems reikia skubios maisto pagalbos. Pabrėžiama, kad ribojama humanitarinė prieiga ir nesaugumas apsunkina tiek maisto tiekimą, tiek vietos žemės ūkio veiklą.

    Taip pat pažymima, kad pirmą kartą per dešimt metų ataskaitų istoriją badmetis vienu metu buvo patvirtintas dviejose vietovėse – Gazos Ruože ir Sudane. Abiem atvejais lemiamą vaidmenį atliko ginkluoti konfliktai ir pagalbos srautų apribojimai.

    „Badmetis yra tiesiogiai susijęs su konfliktu“, – sakė JT Maisto ir žemės ūkio organizacijos atstovas Rein Paulsen.

    Duomenų spragos ir rizikos artimiausiu metu

    JT ataskaita skaičiuoja, kad 2025 metais 266 milijonai žmonių 47 šalyse patyrė aukšto lygio ūmų maisto nepriteklių. Kartu pabrėžiama, kad realūs skaičiai gali būti didesni, nes 18 šalių nebuvo pakankamai patikimų duomenų, o tai yra prasčiausias aprėpties rodiklis per dešimtmetį.

    Žvelgiant į priekį, ataskaitoje perspėjama, kad įtampų eskalacija Artimuosiuose Rytuose jau trikdo trąšų ir energetikos rinkas. Tai ypač skaudžiai atsiliepia nuo importo priklausomoms šalims, kurios maisto krizę patyrė dar iki naujų sukrėtimų.

    Šaltiniai:

    https://www.fightfoodcrises.net/global-report-food-crises

    https://www.wfp.org/news

    https://www.fao.org/emergencies

  • Lenkija kreipiasi į ES teismą dėl ES ir „Mercosur“ sutarties: daug politikos, mažai pasekmių?

    Lenkija kreipiasi į ES teismą dėl ES ir „Mercosur“ sutarties: daug politikos, mažai pasekmių?

    Lenkija paskelbė ketinanti paduoti skundą Europos Sąjungos Teisingumo Teismui dėl ES ir „Mercosur“ prekybos susitarimo. Varšuva tai pristato kaip bandymą apginti maisto saugumą ir vartotojų interesus, tačiau teisinis poveikis, vertinant ES procedūras, greičiausiai bus ribotas.

    Sprendimas priimtas artėjant terminui, iki kada pagal ES teisę galima inicijuoti susitarimo panaikinimo procedūrą. Jis taip pat žymi posūkį, nes dar kovo pabaigoje ministras pirmininkas Donaldas Tuskas viešai teigė nematantis poreikio teikti atskiro skundo, kai jau buvo pradėtas kitas teisinis vertinimas ES lygmeniu.

    Kas paskatino skundą

    Varšuvoje augo politinis spaudimas iš vidaus. Kovo viduryje Seimas priėmė rezoliuciją, raginančią Vyriausybę imtis veiksmų, o balandžio pradžioje prezidentas Karolis Nawrockis kreipėsi į D. Tuską, reikalaudamas skundą pateikti nedelsiant.

    Apie planuojamą kreipimąsi pranešė vicepremjeras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas, vadovaujantis ūkininkų elektoratui jautriai partijai PSL. Jis akcentavo, kad skundas būtų grindžiamas susitarimo poveikiu maisto saugumui ir abejonėmis dėl procedūros, kuria susitarimas stumiamas į priekį.

    „Mes ginčysime šį susitarimą. Kyla grėsmė maisto saugumui, vartotojų apsaugai, o susitarimo įgyvendinimo būdas nėra teisingas“, – sakė Władysławas Kosiniakas-Kamyszas.

    Kodėl tai gali būti labiau simbolika

    Jau anksčiau Europos Parlamente buvo inicijuotas teisinis kelias, kuris laikomas reikšmingesniu praktiniu požiūriu: susitarimo vertinimas gali pristabdyti pilną ratifikavimo procesą iki maždaug dvejų metų. Tuo pat metu Europos Komisija siekia prekybines nuostatas pradėti taikyti laikinai, kad ekonominė nauda būtų pajusta anksčiau.

    Lenkijos planuojamas skundas šalia jau vykstančių procesų, tikėtina, pridės daugiau politinės įtampos nei realių teisinių svertų. Žemės ūkio ministras Stefanas Krajewskis, kuriam pavesta rengti skundą, teigė siekiantis jį pateikti kuo greičiau, tačiau konkrečių teisinių argumentų ir to, ar Lenkija sieks sustabdyti laikino taikymo pradžią, išsamiai neįvardijo.

    Vyriausybė bando suderinti interesus

    D. Tuskas pabrėžė, kad Lenkijos kritiškas vertinimas dėl „Mercosur“ nėra naujas, o Europos Komisija buvo iš anksto informuota apie Varšuvos poziciją. Jis taip pat signalizavo, kad šis žingsnis neturėtų būti suprastas kaip politinis išpuolis prieš Briuselį, o labiau kaip vidaus ir sektorių spaudimo atspindys.

    Praktinis susitarimo likimas priklausys nuo ES institucijų sprendimų ir teisinių išvadų, o ne vienos valstybės papildomo skundo. Vis dėlto Varšuvai tai gali tapti priemone vidaus politikoje, ypač kalbant apie ūkininkų nuotaikas ir konkurencijos iš Pietų Amerikos importo baimes.

    Šaltiniai:
    https://www.sejm.gov.pl/Sejm10.nsf/PrzebiegProc.xsp?nr=2166
    https://www.prezydent.pl/aktualnosci/wydarzenia/pismo-prezydenta-karola-nawrockiego-do-premiera-donalda-tuska,118168
    https://tvn24.pl/biznes/z-kraju/mercosur-wicepremier-wladyslaw-kosiniak-kamysz-polska-zaskarzy-umowe-do-tsue-st9015213

  • Belgijoje parduotuvės galės dirbti iki 21 valandos: valdžia tikisi atsverti e. prekybos spaudimą

    Belgijoje parduotuvės galės dirbti iki 21 valandos: valdžia tikisi atsverti e. prekybos spaudimą

    Belgija keičia prekybos darbo laiko taisykles, siekdama suteikti fizinėms parduotuvėms daugiau galimybių konkuruoti su e. prekyba. Federalinė vyriausybė pranešė panaikinusi reikalavimą, kad parduotuvės privalomai būtų uždarytos 24 valandoms kiekvieną savaitę.

    Taip pat sušvelnintos uždarymo valandos: nuo šiol parduotuvės galės dirbti iki 21 valandos kiekvieną dieną. Anksčiau daugeliu dienų jos turėdavo užsidaryti iki 20 valandos, tad sprendimas išplečia galimą prekybos laiką ir darbo organizavimo lankstumą.

    Šie pakeitimai buvo pristatyti dar 2025 metų vasarą kaip priemonė mažinti konkurencijos iškraipymus tarp fizinių ir internetinių prekybininkų. Belgijos smulkiojo verslo, savarankiškai dirbančių asmenų ir mažųjų bei vidutinių įmonių ministrė Eléonore Simonet tuomet akcentavo, kad ankstesnis reguliavimas nebebuvo pritaikytas vartotojų lūkesčiams ir e. prekybos plėtrai.

    „Dabartinis įstatymas nebėra pritaikytas vartotojų ir prekybininkų lūkesčiams, taip pat e. prekybos raidai, kuri yra daug lankstesnė nei fizinės parduotuvės ir sukelia konkurencijos iškraipymus“, – sakė Eléonore Simonet.

    Vyriausybės logika paprasta: ilgesnės darbo valandos turėtų leisti parduotuvėms geriau prisitaikyti prie pirkėjų srautų po darbo ir sumažinti situacijų, kai pirkimai nukeliauja į internetą vien dėl riboto darbo laiko. Kita vertus, sprendimas iškelia klausimų dėl darbuotojų apkrovos ir kaštų, ypač ten, kur papildomos pamainos reiškia didesnes išlaidas.

    Didieji mažmenininkai pokyčius pasitiko palankiai, tačiau darbuotojų atstovai ir dalis profsąjungų signalizuoja apie galimą spaudimą darbo sąlygoms. Šią savaitę vieno didžiausių Belgijos prekybos tinklų „Aldi“ darbuotojai surengė streiką po to, kai įmonė profsąjungoms pranešė ketinanti svarstyti parduotuvių atidarymą sekmadieniais.

    Nuogąstavimų turi ir smulkieji prekybininkai bei savarankiškai dirbantys asmenys, kuriems prisitaikyti prie ilgesnių valandų gali būti sudėtingiau. Savarankiškai dirbančių asmenų neutrali sąjunga NSZ viešai argumentavo, kad reforma gali padidinti veiklos sąnaudas, bet nebūtinai užtikrins proporcingą pajamų augimą.

    Teisės aktas nuo 2025 metų liepos buvo derinamas formalioje konsultacijų procedūroje, o vėliau penktadienį jam pritarė Ministrų Taryba. Toliau sprendimą dar turės patvirtinti Belgijos parlamentas, o įsigaliojimo tikimasi vėliau šią vasarą.

    Šaltiniai:
    https://www.politico.eu/article/belgian-supermarkets-later-opening-seven-days-week-de-wever/

  • ES biudžeto derybos įkaista: 1,8 trln. eurų planas skaldo šalis, o sprendimo reikia iki metų pabaigos

    ES biudžeto derybos įkaista: 1,8 trln. eurų planas skaldo šalis, o sprendimo reikia iki metų pabaigos

    Europos Sąjungos lyderiai Kipre surengė pirmąją iš tiesų rimtą diskusiją dėl 2028–2034 metų daugiametės finansinės programos, kurios apimtis siekia apie 1,8 trln. eurų. Nors derybos įgavo pagreitį, šalys vis dar nesutaria nei dėl biudžeto dydžio, nei dėl prioritetų, nei dėl to, kas turėtų už jį sumokėti.

    Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni susitikimo kuluaruose pripažino, kad tai bus sudėtingas procesas. Valstybių pozicijos išsiskiria tiek dėl bendros sumos, tiek dėl to, ar didesnės ambicijos turėtų būti finansuojamos didesnėmis nacionalinėmis įmokomis, ar naujais ES pajamų šaltiniais.

    Skirtingos stovyklos: didinti ar mažinti?

    Dalis valstybių, tarp jų Lenkija, ragina numatyti didesnį biudžetą, argumentuodamos augančiais saugumo, ekonomikos atsparumo ir investicijų poreikiais. Kita stovykla, kuriai priskiriamos Nyderlandai ir Vokietija, reikalauja santūresnio plano ir pabrėžia, kad dauguma šalių namuose vykdo griežtesnę fiskalinę drausmę.

    Nyderlandų ministras pirmininkas Robas Jettenas viešai teigė, kad siūlomas dydis yra nepriimtinas ir biudžetą būtina reikšmingai mažinti. Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas laikėsi panašios linijos, ragindamas peržiūrėti išlaidas visose srityse, kad pasiūlymas taptų priimtinesnis skeptiškai nusiteikusioms sostinėms.

    „Tuo metu, kai beveik visos valstybės narės namuose vykdo griežčiausias fiskalinio konsolidavimo pastangas, masyvus ES biudžeto didinimas, kaip siūlo Komisija, nedera prie bendro vaizdo“, – sakė Friedrichas Merzas.

    Kas sumokės: įmokos ar nauji mokesčiai?

    Europos Komisija ir kai kurios valstybės, tarp jų Prancūzija, stumia ambicingesnį paketą, pabrėždamos konkurenciją su JAV ir Azijos ekonomikomis bei būtinybę investuoti į strategines sritis. Ši pusė akcentuoja, kad didesnis biudžetas nebūtinai turi reikšti didesnes nacionalines įmokas, jei ES susikurtų daugiau vadinamųjų nuosavų išteklių.

    Komisija yra siūliusi naujus pajamų šaltinius, tarp jų su anglies dioksido emisijomis susijusius mechanizmus, apyvartinių taršos leidimų sistemos įplaukas, neperdirbtų elektronikos atliekų apmokestinimą, tabako vartojimo bei įmonių pelno apmokestinimo elementus. Pagal Komisijos skaičiavimus, tokie instrumentai bendrai galėtų generuoti apie 66 mlrd. eurų per metus, tačiau ankstesniais bandymais dauguma sostinių šias idėjas vertino atsargiai.

    Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen po susitikimo pabrėžė, kad be nuosavų išteklių pasirinkimas būtų labai ribotas: arba didesnės nacionalinės įmokos, arba mažesnės ES galimybės finansuoti prioritetus. Jos teigimu, mažesnės galimybės reikštų silpnesnę ES tada, kai poreikis veikti bendrai auga.

    „Nuosavi ištekliai yra būtini. Be jų pasirinkimas aiškus: arba didesnės nacionalinės įmokos, arba mažesnės išlaidos. Mažesnės išlaidos reikštų mažiau Europos tada, kai jos reikia daugiau“, – sakė Ursula von der Leyen.

    Laiko spaudimas ir politinės rizikos

    Deryboms spaudimą didina ir išorės veiksniai: energetikos kainų bei tiekimo rizikų atsinaujinimas po konflikto Artimuosiuose Rytuose paskatino dalį lyderių kalbėti apie didesnę paramą ekonomikai ES lygiu. Kartu kyla politinis terminas, apie kurį diplomatai kalba vis dažniau: noras susitarti iki kitų metų Prancūzijos prezidento rinkimų, kad vėliau derybos netaptų dar sunkesnės.

    Net ir be formalaus sprendimo Kipre, pareigūnai pripažino, kad pati diskusija buvo žingsnis į priekį, nes pirmą kartą aiškiai išryškėjo pagrindinės raudonos linijos. Artimiausiais mėnesiais šios pozicijos bus derinamos tarp 27 valstybių, o pasiekus politinį sutarimą, prasidėtų atskira derybų fazė su Europos Parlamentu.

    Jeigu šalys nesugebės rasti balanso tarp biudžeto ambicijų ir finansavimo šaltinių, rizika tokia pati kaip ir ankstesniuose biudžetiniuose ginčuose: ilgi kompromisai, spaudimas apkarpyti programas arba atidėti sprendimus, kurie svarbūs konkurencingumui, gynybai ir energetiniam saugumui. Todėl, nors derybos dar ankstyvoje stadijoje, jos jau dabar tampa vienu reikšmingiausių politinių testų ES vienybei artėjančiam dešimtmečiui.

    Šaltiniai: https://www.politico.eu/article/eu-budget-fight-1-8-trillion-mff-cyprus-summit-meloni-von-der-leyen-merz-jetten/ https://taxation-customs.ec.europa.eu/carbon-border-adjustment-mechanism_en