CP v2

Category: Regionai

  • Joniškio vicemerė kultūros tarybos forume: kokius prioritetus savivaldybėms siunčia nauja vizija

    Joniškio vicemerė kultūros tarybos forume: kokius prioritetus savivaldybėms siunčia nauja vizija

    Joniškio rajono savivaldybės vicemerė Gita Vilčiauskienė dalyvavo Lietuvos kultūros tarybos surengtame forume PASIEKTI NEPASIEKIAMA. Renginyje aptarti kultūros politikos prioritetai ir praktiniai sprendimai, aktualūs savivaldybėms bei kultūros lauko organizacijoms.

    Forumo dalyvius pasveikino Lietuvos kultūros tarybos pirmininkė dr. Kristina Mažeikaitė ir Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Kęstutis Vilkauskas. Jų akcentai išryškino siekį stiprinti kultūros prieinamumą skirtingoms visuomenės grupėms ir užtikrinti nuoseklesnį finansavimo planavimą.

    Kokie signalai savivaldybėms?

    Renginio metu pristatyta Lietuvos kultūros tarybos vizija, misija ir artimiausių laikotarpių prioritetai. Diskusijose daug dėmesio skirta tam, kaip kultūra prisideda prie bendruomenių stiprinimo, švietimo ir socialinės sanglaudos, o šios kryptys savivaldybėms tampa vis svarbesnės planuojant paslaugas ir investicijas.

    Ekspertai dalijosi įžvalgomis apie kultūrinę įtrauktį ir priemones, kurios padeda pasiekti auditorijas už didžiųjų centrų ribų. Taip pat aptarti kūrėjų įgalinimo būdai, partnerystės su nevyriausybinėmis organizacijomis ir bendruomenėmis bei kokybės kriterijai, lemiantys projektų tvarumą.

    Finansavimas, stipendijos ir ateitis

    Forume nagrinėti kultūros finansavimo modeliai, paraiškų rengimo kryptys ir stipendijų vaidmuo kūrybinėje ekosistemoje. Dalyviai aptarė, kaip iš anksto aiškiau įvardijami prioritetai gali padėti planuoti veiklas, mažinti administracinę naštą ir didinti projektų poveikį vietos gyventojams.

    Savivaldybių atstovams tokie renginiai svarbūs ir dėl praktinės patirties: čia aptariami konkretūs sprendimai, kaip kurti prieinamesnes kultūros paslaugas, stiprinti vietos iniciatyvas ir užtikrinti, kad kultūros projektai būtų naudingi ne tik aktyviai auditorijai, bet ir rečiau įsitraukiančioms grupėms.

    Joniškio rajono savivaldybė nurodo, kad dalyvavimas forume suteikė progą tiesiogiai susipažinti su nacionalinio lygmens kryptimis ir pritaikyti įžvalgas planuojant savivaldybės kultūros darbotvarkę bei bendradarbiavimą su vietos kūrėjais.

  • Pakruojo gėlininkų klubui – 20 metų: kaip bendruomenė savo rankomis keičia miesto veidą

    Pakruojo gėlininkų klubui – 20 metų: kaip bendruomenė savo rankomis keičia miesto veidą

    Pakruojo gėlininkų klubas mini 20 metų veiklos sukaktį. Per du dešimtmečius bendruomenė prisidėjo prie Pakruojo miesto ir apylinkių puoselėjimo, o jų iniciatyva įrengti gėlynai tapo atpažįstama vietos aplinkos dalimi.

    Jubiliejaus renginyje klubo nariams ir bičiuliams už bendrystę padėkojo klubo vadovė Audronė Kibildienė. Ji pabrėžė, kad gėlininkų veikla remiasi savanoryste ir nuosekliu darbu, kuris matomas ne tik per žydėjimo sezoną, bet ir planuojant bei prižiūrint želdinius.

    Padėkos už bendruomeninę veiklą

    Šventėje sveikinimo žodžius tarė Seimo narė Ilona Gelažnikienė, Pakruojo rajono savivaldybės meras Saulius Margis, vicemerė Simona Lipskytė ir Pakruojo seniūnijos seniūnas Svajūnas Miknevičius. Renginyje taip pat dalyvavo ir Seimo narės padėjėja Erika Junevičienė bei Pakruojo krašto garbės pilietė Janina Dirbanauskienė.

    Pakruojo meras Saulius Margis atkreipė dėmesį, kad klubo nariai aktyviai įsitraukia į miesto šventes ir prisideda prie jų organizavimo savo idėjomis. Už aktyvią bendruomeninę veiklą padėkos įteiktos Felomenai Andrašunienei, Genei Laurikietienei, Vidai Lukšienei, Dariui Šimoliūnui ir klubo vadovei Audronei Kibildienei.

    Bičiulių palaikymas ir muzika

    Sukakties proga klubo narius sveikino ir kitos Pakruojo bendruomenės: Pakruojo moterų draugija, Pakruojo pagyvenusių žmonių asociacija, Pakruojo miesto bendruomenė Malūnas. Prie sveikinimų prisidėjo ir Raseinių gėlininkų klubo atstovai.

    Šventinę nuotaiką kūrė Pakruojo kultūros centro Balsių skyriaus kapela Linksmieji kaimynai. Renginio organizatoriai pabrėžė, kad tokie susitikimai tampa proga ne tik pasidžiaugti pasiekimais, bet ir aptarti naujas iniciatyvas, kurios ir toliau stiprins miesto aplinkos puoselėjimą.

  • Pakruojo trečiojo amžiaus universitetas uždarė 11-uosius mokslo metus: už ką dėkojo meras ir rektorė

    Pakruojo trečiojo amžiaus universitetas uždarė 11-uosius mokslo metus: už ką dėkojo meras ir rektorė

    Pakruojo kultūros centre gegužės 26 dieną surengtas Pakruojo trečiojo amžiaus universiteto mokslo metų uždarymas. Bendruomenė užbaigė 11-uosius veiklos metus, o renginyje dalyvavo ir savivaldybės vadovai bei kviestiniai svečiai.

    Trečiojo amžiaus universitetai Lietuvoje veikia kaip neformalaus suaugusiųjų švietimo iniciatyva, skirta senjorų aktyvumui ir įsitraukimui stiprinti. Tokios veiklos paprastai apima paskaitas, susitikimus, kultūrines išvykas ir bendruomeninius projektus, kurie padeda palaikyti socialinius ryšius.

    Į šventę atvykę Pakruojo rajono savivaldybės meras Saulius Margis ir vicemeras Virginijus Kacilevičius dėkojo TAU klausytojams už visuomeninę veiklą ir indėlį į rajono kultūrinį gyvenimą. Savivaldybės vadovai pabrėžė, kad aktyvi senjorų bendruomenė prisideda ir prie platesnių diskusijų apie gyvenimo kokybę rajone.

    Padėką už bendrą darbą ir mokymąsi išsakė ir TAU rektorė Rima Juozapavičienė. Pasak jos, kasmet augantis dalyvių skaičius rodo, kad mokymasis ir bendrystė išlieka svarbūs nepriklausomai nuo amžiaus.

    „Džiaugiamės jūsų aktyvumu, iniciatyvomis ir tuo, kad TAU bendruomenė telkia žmones prasmingoms veikloms“, – sakė Pakruojo rajono savivaldybės meras Saulius Margis.

    Renginio metu muzikinius kūrinius dovanojo vokalinis moterų ansamblis „Versmė“ ir Linkuvos kultūros centro Guostagalio skyriaus moterų trio „Prie kavos“. Šventė tapo proga ne tik apžvelgti metų veiklas, bet ir simboliškai užbaigti sezoną bendruomenės susitikimu.

    Trečiojo amžiaus universitetų veikla pastaraisiais metais vis dažniau siejama ir su platesnėmis senėjimo politikos kryptimis, kai akcentuojamas aktyvus, savarankiškas ir socialiai įtraukus vyresnio amžiaus žmonių gyvenimas. Pakruojo TAU mokslo metų uždarymas parodė, kad tokios iniciatyvos regione išlieka gyvos ir auginančios bendruomenę.

  • Pakruojyje – savivaldybių architektų ir kultūros atstovų vizitas: kaip sutars menas viešose erdvėse?

    Pakruojyje – savivaldybių architektų ir kultūros atstovų vizitas: kaip sutars menas viešose erdvėse?

    Pakruojyje lankėsi šalies savivaldybių architektai ir kultūros srities atstovai, atvykę kartu su kultūros viceministre Edita Utariene. Vizitas surengtas kaip išvažiuojamojo posėdžio dalis įgyvendinant Kultūros ministerijos ir Aplinkos ministerijos su 31 savivaldybe pasirašytą susitarimą dėl meno ir dizaino viešose erdvėse.

    Susitarimo įgyvendinimui sudaryta darbo grupė, kuri posėdžių metu iš arčiau susipažįsta su skirtingų savivaldybių patirtimis ir realiais viešųjų erdvių sprendimais. Pakruojyje vykusiame posėdyje dalyvavo ir Pakruojo rajono savivaldybės vyriausioji architektė Rūta Aleknienė.

    Posėdis Pakruojyje ir susitikimai

    Renginys vyko Pakruojo ugniagesių draugijos stoginėje. Svečius pasveikino Pakruojo rajono savivaldybės meras Saulius Margis, vicemerai Simona Lipskytė ir Virginijus Kacilevičius, taip pat administracijos direktorė Aušra Dvelienė.

    Pakruojo rajono savivaldybės vadovams už priėmimą padėkojo kultūros viceministrė Edita Utarienė. Susitikime akcentuota, kad viešųjų erdvių kokybė priklauso ne tik nuo infrastruktūros sprendimų, bet ir nuo aiškios meninių iniciatyvų krypties bei suderintų procedūrų.

    Kas pristatyta svečiams?

    Išvažiuojamojo posėdžio metu atvykę specialistai iš Šiaulių, Šiaulių rajono, Radviliškio rajono, Molėtų, Klaipėdos ir kitų savivaldybių supažindinti su Pakruojo krašto išskirtinumu. Pristatymą parengė Pakruojo rajono savivaldybės Kultūros skyriaus vedėja Renata Budrienė, apžvelgusi įgyvendintus projektus, tradicines šventes ir akmens simpoziumų patirtį.

    Šiais metais Pakruojyje penktą kartą planuojama šventė Marso kanjonai, kurios metu atveriama AB „Dolomitas“ teritorija ir rengiami koncertai. Apie idėjos gimimą netradicinėje erdvėje, konceptą ir tolesnę viziją pasakojo vicemerė Simona Lipskytė.

    Pakruojo krašto pramoninį savitumą papildė ir pasakojimas apie dolomito gavybą bei jos reikšmę regionui. Apie išgaunamą žaliavą pristatymą skaitė Pakruojo krašto muziejaus muziejininkas Algirdas Pilipauskas.

    Kultūros objektai ir praktiniai pavyzdžiai

    Vizito metu svečiai taip pat apžiūrėjo miesto kultūros objektus ir viešąsias erdves, kuriose matomi ankstesnių iniciatyvų rezultatai. Dalis programos skirta akmens skulptorių simpoziumo Akmens dialogai metu sukurtoms skulptūroms ir jų integracijai miesto aplinkoje.

    Darbo grupė lankėsi ir Pakruojo dvare, susipažino su miesto urbanistine struktūra, aptarė viešųjų erdvių tvarkymo sprendimus bei dalijosi darbinėmis patirtimis. Tokie išvažiuojamieji posėdžiai siejami su praktiniu tikslu ieškoti modelių, kaip meną ir dizainą viešose erdvėse planuoti nuosekliai, skaidriai ir ilgalaikėje perspektyvoje.

    „Viešosios erdvės tampa miesto vizitine kortele, todėl svarbu, kad meniniai sprendimai būtų apgalvoti, o savivaldybės turėtų aiškias gaires ir partnerystes“, – sakė kultūros viceministrė Edita Utarienė.

    Informacija parengta pagal Pakruojo rajono savivaldybės pateiktą medžiagą.

  • Linkuvos gimnazijoje nuskambėjo paskutinis skambutis: 102-oji laida palydėta į egzaminus

    Linkuvos gimnazijoje nuskambėjo paskutinis skambutis: 102-oji laida palydėta į egzaminus

    Linkuvos gimnazijoje gegužės 22 dieną nuaidėjo paskutinis skambutis – simbolinė šventė, žyminti 102-osios gimnazijos laidos finišo tiesiąją. Dvyliktokams tai ne tik atsisveikinimas su kasdienėmis pamokomis, bet ir startas į brandos egzaminų laikotarpį.

    Šventinį rytą abiturientai pradėjo tradiciniu apsilankymu pas savo auklėtoją Nijolę Mikalajūnienę. Tokios gimnazijų tradicijos kasmet tampa proga sustoti, prisiminti nueitą kelią ir padėkoti mokytojams už palydėjimą į savarankišką etapą.

    Vakarą vainikavo trečių gimnazijos klasių mokinių parengtas pasirodymas Linkuvos kultūros centre. Renginys tapo bendruomenišku susitikimu, kuriame abiturientus sveikino ne tik bendraamžiai, bet ir gimnazijos bendruomenė bei svečiai.

    Į šventę atvyko Pakruojo rajono savivaldybės meras Saulius Margis ir vicemeras Virginijus Kacilevičius. Savivaldybės vadovai linkėjo sėkmės artėjančiuose egzaminuose ir pabrėžė, kad jauni žmonės visada laukiami sugrįžtant į gimtąjį Pakruojo kraštą.

    Abiturientus taip pat pasveikino Linkuvos gimnazijos direktorė Daiva Danielienė, akcentavusi šventės prasmę ir atsakingą laikotarpį, kuris laukia artimiausiomis savaitėmis. Paskutinis skambutis tradiciškai tampa riba tarp mokyklinio ritmo ir egzaminų maratono, kai kiekvienas sprendimas bei pastangos įgauna dar didesnį svorį.

    Pakruojo rajone paskutinio skambučio šventės tęsiasi – gegužės 28 dieną ji vyks ir Pakruojo „Atžalyno“ gimnazijoje. Šiais metais rajono ugdymo įstaigas baigia 104 abiturientai.

  • Jurbarko ištakos ir lūžiai: nuo kryžiuočių Georgenburgo iki miesto su Magdeburgo teisėmis

    Kaip atsirado Jurbarkas?

    Jurbarko vardo ištakos siejamos su kryžiuočių žygiais į Lietuvą ir jų bandymais įsitvirtinti prie Nemuno. Istoriniuose šaltiniuose minima, kad 1259 metais Karšuvos srityje, Švento Jurgio kalne, buvo pastatyta pilis, kuri turėjo tapti atramos tašku kovose su lietuviais.

    Pilis buvo pavadinta Georgenburgu, o jos vieta siejama su kalvomis prie Mituvos žiočių, dešiniajame Nemuno krante. Tokia lokacija buvo strategiškai patogi, nes leido kontroliuoti vandens kelią ir apylinkių judėjimą.

    Nuo Georgenburgo iki Jurgenburgo

    Po pralaimėjimo prie Durbės 1260 metais kryžiuočių įtaka regione susvyravo, o Georgenburgo įgula pasitraukė Klaipėdos link. Teigiama, kad pilis buvo sunaikinta, o teritorija kurį laiką liko be nuolatinės ordino atramos.

    1336 metais kryžiuočiai sugriautą pilį atnaujino ir pavadino Jurgenburgu. Tai atspindėjo nuolatinę ordino pastangų bangą sugrįžti į Nemuno prieigas ir išlaikyti spaudimą Lietuvos žemėms.

    Priklausomybė Lietuvai ir miesto teisės

    Po Melno sutarties 1422 metais Jurgenburgas atiteko Lietuvai, o Jurbarkas ilgainiui įsitvirtino kaip karališkasis dvaras. Šis statusas reiškė, kad vietovė tapo svarbi administraciniu ir ūkiniu požiūriu, o jos raida vis labiau siejosi su valstybės valdymo struktūromis.

    1611 metais Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Zigmantas III Jurbarkui suteikė Magdeburgo teises ir herbą su trimis baltomis lelijomis raudoname skyde. Magdeburgo teisės paprastai reikšdavo didesnę savivaldą, aiškesnę miesto valdžios struktūrą ir stipresnes sąlygas prekybai bei amatams augti.

    Vėlesniais laikotarpiais Jurbarko raidą, kaip ir daugelio Lietuvos miestų, veikė geopolitiniai lūžiai. Nuo 1795 iki 1915 metų, Lietuvą okupavus carinei Rusijai, Jurbarkas priklausė Kauno gubernijai ir tapo vakariniu imperijos pakraščiu.

    Pirmojo pasaulinio karo metais miestas buvo okupuotas kaizerinės Vokietijos. Atkūrus Lietuvos valstybę 1918 metais, Jurbarkas įėjo į Raseinių apskrities administracinę sistemą, o vėliau, keičiantis šalies teritoriniam valdymui, tapo rajono centru.

    Nuo 1995 metų Jurbarkas priskiriamas Tauragės apskričiai. Šiandien miesto istorijoje aiškiai matyti keli kertiniai etapai: ordino pilių epizodas, įsitvirtinimas Lietuvos valstybės struktūroje, Magdeburgo teisės ir modernūs administraciniai pokyčiai.

  • Netektis Palangai: mirė Romualdas Budrys, Gintaro muziejaus ir Skulptūrų parko bendraįkūrėjas

    Palanga neteko vieno ryškiausių savo kultūros veido kūrėjų. 2026 metais gegužės 25 dieną mirė muziejininkas ir dailėtyrininkas Romualdas Budrys, ilgametis Lietuvos dailės muziejaus vadovas ir Palangos miesto garbės pilietis.

    R. Budrys buvo vienas žmonių, kurių darbai kurortą išplėtė už vasaros poilsio ribų ir įtvirtino kaip svarbų kultūros centrą. Jo vardas ypač siejamas su Palangos gintaro muziejumi grafų Tiškevičių rūmuose, kurio kryptį, turinį ir ambiciją jis formavo dešimtmečiais.

    Palangos gintaro muziejaus vizija

    R. Budrys nuosekliai siekė, kad gintaro pasakojimas būtų pateikiamas ne kaip vien eksponatų rinkinys, o kaip plačiai suprantama Lietuvos kultūros ir istorijos dalis. Jo iniciatyvos prisidėjo prie to, kad muziejus taptų viena labiausiai atpažįstamų Palangos vietų, o parodos būtų rengiamos laikantis muziejinės kompetencijos ir mokslinio pagrįstumo.

    Jis pabrėždavo, kad muziejus turi būti gyvas ir atviras lankytojui, todėl Palangoje buvo stiprinamos edukacijos, parodų kaita ir kultūros renginių tradicijos. Tokia kryptis leido muziejui tapti traukos tašku ne tik turistams, bet ir profesionaliai kultūros bendruomenei.

    Skulptūrų parkas ir miesto erdvės

    Ne mažiau reikšminga R. Budrio veiklos dalis buvo prisidėjimas prie Palangos skulptūrų parko atsiradimo. Ši erdvė ilgainiui tapo natūralia miesto kasdienybės dalimi, sujungiančia viešąją erdvę, šiuolaikinę skulptūrą ir kurorto pasivaikščiojimų kultūrą.

    R. Budrys taip pat buvo siejamas su pastangomis saugoti ir stiprinti Palangos paveldo vertes, akcentuojant autentiškumą ir ilgalaikį požiūrį. Jo patirtis ir įžvalgos buvo svarbios diskusijose apie miesto istorinių objektų tvarkymą ir kultūrinį įprasminimą.

    Įvertinimai ir atminimas

    2009 metais Palangos miesto savivaldybės taryba R. Budriui suteikė Palangos miesto garbės piliečio vardą. Šis sprendimas įprasmino nuopelnus žmogaus, kurio darbai tiesiogiai prisidėjo prie miesto kultūrinės reputacijos ir ilgalaikės atminties kūrimo.

    Palangos miesto savivaldybė pareiškė užuojautą velionio artimiesiems, bičiuliams ir kolegoms, pabrėždama jo indėlį į miesto ir šalies kultūrą.

    „Netekome žmogaus, kurio darbai Palangai suteikė išliekamąją kultūrinę vertę ir aiškią kryptį ateities kartoms“, – teigiama savivaldybės užuojautos žinutėje.

  • Kaišiadorių NTAK komisijos posėdis: prevenciniai mokymai verslui ir planas kameroms prie Kauno marių

    Kaišiadorių NTAK komisijos posėdis: prevenciniai mokymai verslui ir planas kameroms prie Kauno marių

    Prevencija ir atsakingas alkoholio pardavimas

    Kaišiadorių rajono savivaldybėje gegužės 22 dieną įvyko eilinis Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės komisijos posėdis. Jame pristatytas projektas Prevencija – saugus pasirinkimas, kuriuo siekiama stiprinti psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevenciją ir atsakingesnį paslaugų teikimą pramogų vietose.

    Kaišiadorių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro specialistė Inga Petrauskienė pabrėžė, kad iniciatyva orientuota ir į ūkio subjektus, prekiaujančius alkoholiu. Projekte numatyti mokymai darbuotojams, dirbantiems baruose, naktiniuose klubuose, festivaliuose ir kitose pasilinksminimo erdvėse, kad būtų užtikrinta saugesnė aplinka.

    Projektą įgyvendina Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas kartu su 20 partnerių savivaldybių visuomenės sveikatos biurais. Numatyta, kad kvalifikaciją tobulins 140 specialistų, o 3 100 asmenų bus stiprinamas sveikatos raštingumas.

    NTAK komisija nutarė raštu kreiptis į visus ūkio subjektus, turinčius licencijas mažmeninei prekybai alkoholiu. Verslui planuojama rekomenduoti motyvuoti darbuotojus dalyvauti mokymuose ir užtikrinti atsakingą paslaugų teikimą.

    Policijos duomenys: pažeidimai ir tyrimai

    Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus viršininkas Mindaugas Lukoševičius pristatė situaciją dėl pažeidimų, susijusių su tabaku, alkoholiu ir kitomis psichiką veikiančiomis medžiagomis. Pasak jo, 2026 metais nuo sausio 1 dienos iki gegužės 20 dienos teritorijoje fiksuota 16 atvejų dėl akcizais apmokestinamų prekių tvarkos pažeidimų.

    Tuo pačiu laikotarpiu policija nustatė 5 tabako gaminių vartojimo ar turėjimo ribojimų pažeidimus, iš jų vieną padarė nepilnametis. Taip pat fiksuoti 47 atvejai dėl narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo be gydytojo paskyrimo.

    Dar 4 atvejais nustatyta, kad alkoholinius gėrimus vartojo ar turėjo jaunesni nei dvidešimties metų asmenys, tarp jų buvo vienas nepilnametis. Policijos atstovas nurodė, kad tuo pačiu laikotarpiu nenustatyta nusikalstamų veikų, susijusių su neteisėta naminių stiprių alkoholinių gėrimų gamyba ar neteisėtu disponavimu akcizinėmis prekėmis pagal atitinkamus Baudžiamojo kodekso straipsnius.

    Policija taip pat informavo, kad šiuo metu atliekami 7 ikiteisminiai tyrimai dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti. Keturi tyrimai pradėti šiais metais, trys pradėti 2025 metais, o vieną bylą artimiausiu metu planuojama perduoti teismui.

    Rumšiškių apylinkės ir siūlymas įrengti stebėjimo kameras

    Posėdyje aptarta ir konkreti vieta, kurioje, policijos teigimu, dažnai fiksuojami pažeidimai. Pranešta, kad pradėti 27 ikiteisminiai tyrimai dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo platinti, o didelė jų dalis išaiškinta Rumšiškių seniūnijos Grabučiškių kaimo ribose, automobilių stovėjimo aikštelėje prie Kauno marių.

    Pasak policijos, šią vietą žmonės renkasi dėl vaizdo į Kauno marias ir patogaus privažiavimo keliu A1, todėl dalis pažeidimų siejama su atvykstančiais iš kitų miestų ar rajonų. Mindaugas Lukoševičius akcentavo, kad situaciją viešojoje erdvėje padėtų suvaldyti stebėjimo kameros.

    Dėl to NTAK komisija nutarė raštu kreiptis į Kaišiadorių rajono savivaldybės administraciją, siūlydama kitų metų biudžete numatyti lėšų ir įrengti stebėjimo kamerą. Komisijos vertinimu, tai galėtų prisidėti prie prevencijos ir greitesnio pažeidimų fiksavimo.

    Nerūkymo zonų plėtra rajone

    Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos sveikatos reikalų koordinatorė Danguolė Miliauskaitė posėdyje apžvelgė nerūkymo zonų plėtros klausimą. Ji pabrėžė, kad nerūkymo zonos ypač svarbios siekiant apsaugoti vaikus, nėščiąsias ir sveikatos problemų turinčius žmones nuo pasyvaus rūkymo poveikio.

    Šiuo metu Kaišiadorių rajone įteisintos trys nerūkymo zonos: Teofiliaus Matulionio aikštė, Algirdo Mykolo Brazausko parkas ir Rumšiškių kultūros centro teritorija. Taip pat atkreiptas dėmesys į kultūros įstaigų vadovų sprendimus pritarti tam, kad viešosios erdvės renginių metu būtų priskirtos nerūkymo zonoms.

    Komisijos nariai vienbalsiai nutarė siūlyti merui teikti savivaldybės tarybai svarstyti klausimą, kad kultūros įstaigų viešosios erdvės ir sporto bei poilsio vieta prie Ščebnicos tvenkinio taip pat būtų paskelbtos nerūkymo zonomis. Tikimasi, kad tokie sprendimai prisidės prie sveikesnės aplinkos ir aiškesnių taisyklių viešosiose erdvėse.

  • Pagėgiuose pagerbti gabiausi mokiniai: kuo išsiskyrė šių metų pasiekimai ir laureatai

    Pagėgiuose pagerbti gabiausi mokiniai: kuo išsiskyrė šių metų pasiekimai ir laureatai

    Pagėgių savivaldybėje surengta gabių mokinių pagerbimo šventė, skirta įvertinti per mokslo metus pasiektus rezultatus ir aktyviausią jaunimą. Tokie renginiai paprastai apima akademinius laimėjimus, olimpiadų ir konkursų prizines vietas bei svarų indėlį į savivaldybės gyvenimą.

    Švietimo bendruomenė pabrėžia, kad gabumai vis dažniau matuojami ne vien pažymiais, bet ir gebėjimu spręsti problemas, dirbti komandoje, imtis iniciatyvų. Dėl to į apdovanojimų lauką patenka ir mokiniai, kurie garsina kraštą sporte, mene, pilietinėse veiklose ar atstovauja mokyklai respublikiniuose renginiuose.

    Kas laikoma gabiais mokiniais?

    Šiuolaikinėje ugdymo praktikoje gabumai siejami su aukštais mokymosi pasiekimais, kūrybiškumu, kritiniu mąstymu ir motyvacija. Mokyklos gabiuosius atpažįsta pagal stabiliai gerus rezultatus, išskirtinius pasiekimus dalykinėse olimpiadose, projektuose ar kūrybiniuose konkursuose.

    Ne mažiau svarbus ir mokinio nuoseklumas, gebėjimas planuoti laiką, atsakomybė už pasirinktą veiklą. Dėl šios priežasties pagerbimo šventės tampa ne tik apdovanojimu, bet ir aiškiu signalu kitiems mokiniams, kad pastangos ir atkaklumas yra pastebimi.

    Kodėl tokios šventės svarbios?

    Ekspertai švietime akcentuoja, kad pripažinimas didina mokinių įsitraukimą ir padeda išlaikyti motyvaciją ilgesnėje perspektyvoje. Ypač mažesnėse savivaldybėse viešas įvertinimas prisideda prie pasididžiavimo savo mokykla ir bendruomene, o kartu stiprina ryšį su gimtuoju kraštu.

    Tokie renginiai dažnai paskatina mokinius drąsiau rinktis sudėtingesnes užduotis, dalyvauti konkursuose, inicijuoti projektus ar atstovauti mokyklai už jos ribų. Kartu tai yra proga padėkoti mokytojams ir tėvams, kurie dažnai tampa kasdieniais pasiekimų bendraautoriais.

    Kokių tendencijų matoma švietime?

    Pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio skiriama STEAM ugdymui, projektinei veiklai ir praktinių kompetencijų taikymui, o mokinių pasiekimai vertinami platesniame kontekste. Savivaldybėse ryškėja ir didesnis dėmesys emocinei gerovei, nes aukšti rezultatai dažnai reikalauja tinkamo krūvio ir palaikymo.

    Be to, mokyklos vis aktyviau taiko skaitmeninius įrankius ir, kur tinka, integruoja DI sprendimus mokymosi procese, tačiau akcentuoja atsakingą naudojimą ir akademinį sąžiningumą. Tai ypač aktualu vyresnėse klasėse, kai svarbu ne tik gauti atsakymą, bet ir suprasti sprendimo kelią.

    Pagėgių savivaldybės gabių mokinių pagerbimo šventė tampa dar vienu priminimu, kad pažanga kuriama kasdienėmis pastangomis, o geriausiųjų pavyzdys gali įkvėpti visą mokyklos bendruomenę. Tokie įvertinimai padeda išryškinti skirtingas stiprybes ir sudaro sąlygas talentams augti toliau.

  • Pagėgių savivaldybė kviečia vadovus: ką svarbu žinoti viešojo sektoriaus, verslo ir ūkių atstovams

    Pagėgių savivaldybė paskelbė kvietimą viešojo sektoriaus, verslo ir žemės ūkio subjektų vadovams bei jų atstovams. Tokie kvietimai paprastai skirti sutelkti skirtingų sričių organizacijas bendrai diskusijai ar informaciniam susitikimui, kuriame aptariami aktualūs sprendimai, reikalavimai ir finansavimo galimybės.

    Skelbiant kvietimus institucijos dažniausiai siekia greitai pasiekti sprendimų priėmėjus, nes būtent vadovai atsako už organizacijų pasirengimą pokyčiams. Praktikoje tai gali apimti viešųjų paslaugų kokybės gerinimą, administracinių procedūrų atnaujinimą, projektų planavimą ir bendradarbiavimą su savivalda.

    Ką reiškia toks kvietimas?

    Viešajame sektoriuje tai dažnai susiję su paslaugų prieinamumu, procesų skaitmeninimu ir atsakomybių pasiskirstymu tarp įstaigų. Verslui tokie susitikimai paprastai aktualūs dėl leidimų, vietos infrastruktūros, investicinių planų ir galimų savivaldybės iniciatyvų, kurios daro įtaką veiklos sąlygoms.

    Žemės ūkio subjektams kvietimai dažniausiai svarbūs dėl paramos priemonių, reikalavimų ūkininkavimo praktikai, deklaravimo terminų, taip pat dėl vietos kelių, melioracijos ir kitų savivaldybės kompetencijų, darančių tiesioginę įtaką ūkių kasdienybei.

    Ko verta pasitikslinti prieš dalyvaujant?

    Kadangi pirminėje informacijoje trūksta detalių, prieš vykstant verta patikrinti tikslią kvietimo paskirtį, datą, vietą ir darbotvarkę, taip pat ar reikalinga išankstinė registracija. Ne mažiau svarbu išsiaiškinti, ar kvietimas susijęs su konkrečia programa, konsultacija, vieša diskusija ar projektų pristatymu.

    Jei kvietimas adresuotas vadovams, dažnai tikimasi, kad dalyviai atsineš esminius klausimus ir sprendimams reikalingą informaciją. Tai gali būti aktualūs projektai, planuojami pirkimai, bendradarbiavimo pasiūlymai ar problemos, kurioms reikia savivaldybės įsitraukimo.

    Kur ieškoti tikslios informacijos?

    Oficialiame Pagėgių savivaldybės kanale paprastai pateikiamos patikslintos detalės apie renginio formatą, trukmę ir kontaktus pasiteiravimui. Jei kvietimas susijęs su verslo ar žemės ūkio priemonėmis, papildoma informacija dažnai randama ir atsakingų nacionalinių institucijų puslapiuose.

    Norint pasiruošti iš anksto, verta peržiūrėti, ar nurodyti dokumentai, kuriuos reikia atsinešti, ir ar planuojama klausimų atsakymų sesija. Tai padeda užtikrinti, kad susitikimas būtų ne formalus, o praktiškai naudingas sprendimų priėmėjams.