CP v2

Category: Regionai

  • Vilnius ruošiasi rugsėjo spūstims: į gatves išleidžia 633 autobusus ir troleibusus

    Vilnius ruošiasi rugsėjo spūstims: į gatves išleidžia 633 autobusus ir troleibusus

    Nuo rugsėjo 1 dienos Vilniuje įsigalios rudens viešojo transporto tvarkaraščiai. Mieste kasdien kursuos 633 autobusai ir troleibusai, o dalyje maršrutų reisai dažnės, kad geriau aptarnautų augančius rajonus ir rudenį didėjančius srautus.

    Kaip skelbia JUDU, sprendimai priimti įvertinus keleivių srautus ir prognozuojamą kelionių poreikį, kuris po vasaros šuoliais auga dėl sugrįžtančių moksleivių, studentų ir į įprastą ritmą grįžtančių darbuotojų. Šiemet prognozuojama, kad Vilniaus viešuoju transportu bus atlikta apie 226 mln. kelionių.

    Rudens sezonu transporto priemonių skaičius bus 18 proc. didesnis nei vasarą. Palyginti su vasaros grafiku, į gatves papildomai išriedės 46 autobusai ir 49 troleibusai, todėl intensyviausiu metu turėtų mažėti laukimo laikas ir perpildymas populiariausiuose maršrutuose.

    Paslaugas užtikrins trys vežėjai: 512 transporto priemonių valdys UAB „Vilniaus viešasis transportas“, o likusią dalį – „Kautra“ ir „Transrevis“. Didžiausias dėmesys skiriamas tankiai apgyvendintiems rajonams, kur rudenį srautai tradiciškai šokteli – tarp jų minimos Fabijoniškės, Perkūnkiemis, Baltupiai, Šiaurės miestelis ir Lazdynėliai.

    „Rugsėjis Vilniuje visada reiškia augantį judėjimą – į miestą grįžta moksleiviai ir studentai, po atostogų į įprastą ritmą grįžta gyventojai, todėl išauga ir viešojo transporto poreikis“, – sakė Vilniaus vicemeras Andrius Grigonis.

    JUDU teigia, kad tvarkaraščiai rengiami ne tik pagal kalendorių, bet ir pagal realią paklausą skirtingu paros metu. Praktikoje tai reiškia dažnesnį kursavimą piko metu ir korekcijas ten, kur maršrutai nebeatitinka naujų kelionės kryptžių dėl miesto plėtros.

    „Tikslas – kad didėjantis viešojo transporto poreikis keleiviui reikštų ne didesnį laukimą, o dažnesnį ir patikimesnį susisiekimą“, – sakė JUDU vadovė Loreta Levulytė-Staškevičienė.

    Rugsėjį atskiras dėmesys skiriamas moksleivių kelionėms: reisų laikai derinami prie mokyklų darbo ritmo, kad rytais būtų patogiau atvykti į pamokas, o po jų – grįžti namo. Papildomai vertinami ir laikini pokyčiai, kai dėl renovacijų dalis ugdymo įstaigų persikelia į kitas patalpas, o tai keičia kasdienius srautus.

    Pagal rudens tvarkaraščius greitieji maršrutai vidutiniškai kursuos kas 5–10 minučių, pagrindiniai – kas 10–25 minutes, o privežamieji – kas 25–65 minutes. Mieste taip pat tęsiamas elektrinių laivų kursavimas – jie rugsėjį planuojami kasdien nuo 9 iki 20 valandos.

    Naktinis susisiekimas išlieka ir rudenį: naktiniai autobusai kursuos naktimis iš penktadienio į šeštadienį ir iš šeštadienio į sekmadienį, nuo vidurnakčio kas 30 minučių. Skelbiama, kad 2025 metais naktiniais reisais vidutiniškai keliavo apie 120 tūkst. keleivių, o savaitgaliais per vieną naktį – apie 2,6 tūkst. keleivių.

    Pokyčius turėtų papildyti ir infrastruktūros sprendimai: mieste toliau plečiamas A juostų tinklas, kuris viešajam transportui leidžia apvažiuoti dalį spūsčių. Taip pat toliau koreguojami šviesoforų režimai ir diegiamos išmanesnės eismo valdymo priemonės, siekiant geresnio sankryžų pralaidumo ir didesnio eismo saugumo.

  • Svarbus posūkis daugiabučių valdyme: skelbiami balsavimo raštu protokolai Vilniuje

    Vilniaus mieste paviešinti daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu balsų skaičiavimo protokolai. Jie susiję su namais Pašto g. 9, Kęstučio g. 55, Lenktojoje g. 44, Rinktinės g. 20 ir Šeimyniškių g. 12.

    Tokie protokolai paprastai fiksuoja, kaip gyventojai priėmė sprendimus dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, lėšų kaupimo, remonto ar kitų su namo administravimu susijusių klausimų. Balsavimas raštu dažniausiai pasirenkamas tada, kai gyventojų susirinkime nepavyksta surinkti pakankamo dalyvių skaičiaus arba siekiama sprendimus priimti patogiau.

    Protokolų paviešinimas svarbus dėl skaidrumo: gyventojai gali pasitikrinti, kaip suskaičiuoti balsai, ar teisingai įtraukti savininkų duomenys ir ar sprendimai atitinka nustatytą balsų daugumą. Praktikoje tai padeda išvengti ginčų dėl to, ar sprendimas priimtas teisėtai ir ar jis gali būti vykdomas.

    Dažniausiai daugiabučiuose raštu sprendžiama dėl administratoriaus pasirinkimo ar keitimo, kaupiamųjų lėšų dydžio, planuojamų remonto darbų ir jų finansavimo. Pastaraisiais metais vis dažniau aktualūs klausimai susiję ir su energinio efektyvumo priemonėmis, šildymo sistemų atnaujinimu, stogo ar fasado remontu, inžinerinių tinklų būkle.

    Gyventojams rekomenduojama susipažinti su protokolais ir, kilus klausimams, kreiptis į namo administratorių ar bendrijos valdymo organus. Jei kyla įtarimų dėl procedūrų ar duomenų tikslumo, verta išsiaiškinti, kokia tvarka teikiami paaiškinimai, kaip galima pateikti pastabas ir kokie terminai taikomi sprendimų apskundimui.

  • Vilnius ruošia staigmeną: Bernardinų sode vienas stalas sujungs dešimtis pasaulio kultūrų

    Vilnius ruošia staigmeną: Bernardinų sode vienas stalas sujungs dešimtis pasaulio kultūrų

    Rugsėjo 5 dieną Vilniaus Bernardinų sodas virs tarptautinės bendruomenės susitikimo vieta: penktą kartą vyksianti šventė „Vilnius Is My City“ pakvies vilniečius ir miesto svečius pažinti Vilnių per žmones, jų istorijas ir kasdienes tradicijas. Renginys bus nemokamas ir vyks nuo 11 iki 20 valandos.

    Šių metų leitmotyvas – bendras stalas, kuris pasirinktas ne vien kaip erdvė susėsti, bet ir kaip paprastas būdas pradėti pokalbį su nepažįstamuoju. Organizatoriai pabrėžia, kad tokio formato šventė padeda miestą patirti ne per formalius pristatymus, o per realius susitikimus, skonius ir patirtis.

    „Norime, kad šventėje šis susitikimas būtų kuo paprastesnis ir natūralesnis: ne stebėti vieniems kitus iš šalies, o susėsti prie bendro stalo“, – sakė Vilniaus miesto verslo ir turizmo plėtros agentūros „Go Vilnius“ Užsienio talentų skyriaus vadovė Indrė Laučienė.

    Bernardinų sode šiemet susiburs skirtingų šalių bendruomenės, organizacijos, Vilniuje veikiančios įmonės ir restoranai. Lankytojai galės ne tik paragauti įvairių virtuvių patiekalų, bet ir sužinoti jų kilmės istorijas bei tradicijas, kurios dažnai tampa geriausiu tiltu tarp skirtingų kultūrų.

    Renginio programa numatyta kaip patirčių diena: nuo kūrybinių dirbtuvių iki judesio veiklų. Skelbiama, kad Azerbaidžano bendruomenė supažindins su ornamentais ir kilimų simboliais, Indijos atstovai kvies į jogos užsiėmimus bei chna dirbtuves, persų bendruomenė pristatys kaligrafiją ir siuvinėjimą, o ukrainiečiai mokys gaminti tradicines motankas.

    Didesnio aktyvumo ieškantys lankytojai galės išbandyti skirtingų šalių šokius, o šeimoms su vaikais numatytos edukacijos ir kūrybinės veiklos. Programoje taip pat įtrauktas užsiėmimas su Vilniaus „Ryto“ fizinio rengimo treneriais ir jaunimo komandos krepšininkais, o atskirose erdvėse veiks partnerių inicijuojamos veiklos.

    Viena iš šventės erdvių bus Kalbų pieva, kurioje kalbų mokymasis bus pateikiamas kaip žaidimas. Organizatoriai žada, kad lankytojai galės išmokti trumpų frazių, dalyvauti žodžių žaidimuose ir neformalioje aplinkoje susipažinti su skirtingomis kalbomis.

    Renginyje taip pat numatyta erdvė Vilniuje gyvenantiems užsieniečiams, skirta pažintims ir ryšių kūrimui. Tai atspindi platesnę pastarųjų metų tendenciją, kai miestai konkuruoja dėl tarptautinių talentų ne vien darbo pasiūlymais, bet ir bendruomeniškumu, integracijos galimybėmis bei gyvenimo kokybe.

    „Go Vilnius“ pateikiamais duomenimis, Vilniuje gyvena apie 78 tūkst. užsienio šalių piliečių iš 154 valstybių, o per pastaruosius metus tarptautinė miesto bendruomenė išaugo 4,4 proc. Pasak organizatorių, šventė skirta priminti, kad miestą kuria ne tik čia gimę žmonės, bet ir tie, kurie Vilnių pasirinko savo namais.

    „Vilnius Is My City“ metu pirmą kartą bus įteikti „Vilnius Is My City Awards“ apdovanojimai, skirti įvertinti Vilniuje gyvenančių užsieniečių indėlį į miesto verslą, kultūrą, gastronomiją ir žinomumą. Programą papildys muzikiniai pasirodymai, tarp jų – Vilniaus tarptautinis choras „Garfunkels“, grupė „Kūjeliai“ ir Vilniaus universiteto folkloro ansamblis „Ratilio“.

  • Vilniuje startavo A. Goštauto gatvės rekonstrukcija: ką keis eismui ir želdiniams iki 2027 metų

    Vilniuje prasidėjo A. Goštauto gatvės rekonstrukcija atkarpoje tarp Žaliojo ir Baltojo tiltų. Tai yra trečiojo Neries krantinių atnaujinimo etapo dalis, kurio tikslas – patogesnis judėjimas pėstiesiems, dviratininkams ir viešajam transportui.

    Vilniaus miesto savivaldybė skelbia, kad darbai turėtų būti užbaigti iki 2027 metų pabaigos. Projektas apima ne tik važiuojamąją dalį, bet ir ryšius su Neries krantine, kur numatomos naujos poilsio ir rekreacinės erdvės.

    Kas keisis A. Goštauto gatvėje

    Neries pusėje planuojama įrengti dvipusį raudono asfalto dviračių taką, kuris bus sujungtas su esamomis miesto dviračių trasomis. Taip pat bus atnaujinti šaligatviai ir pėsčiųjų jungtys su krantine, kad judėjimas būtų vientisesnis ir saugesnis.

    Ties sankryžomis numatomi pandusai, laiptai, perėjos ir saugumo salelės, o viešojo transporto stotelės bus atnaujintos. Bus gerinamas apšvietimas ir kiti gatvės infrastruktūros elementai, kurie tiesiogiai veikia eismo saugą bei komfortą.

    Keičiant pėsčiųjų perėjų sprendinius, dalis jų bus atitraukta nuo sankryžų, taip siekiant sumažinti konfliktines situacijas. Taip pat planuojama ilginti viešojo transporto stotelės įvažą, kad sustoję autobusai ar troleibusai mažiau trikdytų bendrą eismą.

    Želdiniai: kiek medžių bus šalinama

    Šiame rangos etape numatoma pašalinti 8 medžius – 2 kaštonus ir 6 liepas. Nurodoma, kad dalis jų yra blogos būklės, vienas medis yra nudžiūvęs, o kitų būklė įvertinta kaip patenkinama, tačiau jie patenka į projektinių sprendinių zoną.

    Taip pat pažymima, kad vėlesniuose rangos etapuose dėl prastos būklės arba suplanuotų infrastruktūros sprendinių gali tekti pašalinti dar 11 medžių. Savivaldybės teigimu, lygiagrečiai numatomas želdinių atkūrimas ir papildomas atsodinimas visoje tvarkomoje teritorijoje.

    Rekreacija prie Neries ir sprendiniai medžiams išsaugoti

    Atnaujinant krantinę tarp Žaliojo ir Baltojo tiltų numatoma įrengti suoliukus, poilsio vietas, naujus želdinius ir sutvarkyti šlaito erdves. Skelbiama, kad bendrai planuojama pasodinti apie 700 įvairių rūšių ir dydžių medžių bei krūmynų, taip pat įrengti apie 3 800 kv. m krūmų plotų.

    Siekiant labiau apsaugoti esamus želdinius, maždaug 200 metrų atkarpoje prie Žaliojo tilto dviračių taką planuojama įrengti ant polių. Toks sprendimas turėtų padėti išsaugoti apie 20 medžių ir jų šaknų sistemas, sumažinant poveikį šlaito augmenijai.

    Be A. Goštauto gatvės, Neries krantinių atnaujinimas palies ir dalį gretimų gatvių, kad pėsčiųjų ir dviračių maršrutai būtų nuoseklūs. Minimos J. Tumo–Vaižganto, Vasario 16-osios, A. Vienuolio, A. Jakšto, Vilniaus ir Žygimantų gatvės, kur kai kuriose atkarpose planuojami kapitalinio remonto darbai.

    Projektą parengė UAB „URBAN LINE“, UAB „Realprojektas“ ir MB „Martyno Marozo architektūra ir planavimas“. Techninį projektą koordinavo Vilniaus vystymo kompanija, o įgyvendinimą organizuoja Vilniaus miesto savivaldybė.

  • Vilniuje atsiranda nauji pavadinimai: Ugnijos skveras, Bendruomenės parkas ir gatvių ribų pokyčiai

    Vilniaus miesto savivaldybės tarybai pateiktas sprendimo projektas numato naujų viešųjų erdvių pavadinimus ir techninius gatvių ribų patikslinimus skirtingose sostinės seniūnijose. Tokie sprendimai paprastai priimami siekiant aiškesnės adresų sistemos, patogesnio orientavimosi ir tikslesnių duomenų registruose.

    Projekte siūloma bevardžiam skverui Pašilaičių seniūnijoje suteikti Ugnijos pavadinimą. Taip pat numatoma bevardžiam parkui Antakalnio seniūnijoje suteikti Bendruomenės pavadinimą, atsižvelgiant į pateiktus teritorijų planus.

    Be naujų pavadinimų, dokumente numatyti ir administraciniai pakeitimai Naujojoje Vilnioje. Planuojama patikslinti Tolimosios Sodų 3-iosios ir Tolimosios Sodų 4-osios gatvių ašines linijas, kad gatvių ribos atitiktų patvirtintus planus ir faktinę situaciją vietoje.

    Sprendimo projektas remiasi Vietos savivaldos įstatyme nustatytomis savivaldybės funkcijomis, taip pat vidaus reikalų ministro patvirtinta objektų pavadinimų suteikimo ir apskaitos tvarka. Dokumente nurodoma, kad siūlymai svarstyti gavus savivaldybės Istorinės atminties komisijos posėdžio protokole užfiksuotas išvadas.

    Jei sprendimas būtų priimtas, Žemės tvarkymo ir administravimo skyrius per 5 darbo dienas nuo įsigaliojimo turėtų pateikti sprendimo su priedais kopiją Adresų registro tvarkymo įstaigai. Praktikoje tai reiškia, kad atnaujinti pavadinimai ir patikslintos ribos turi atsirasti oficialiuose registruose, o vėliau būti naudojami adresavimui, žemėlapiams ir savivaldybės paslaugoms.

  • Vilniaus barai gauna „Čia – saugiau“ ženklą: ką jis reiškia lankytojams ir kas prisijungė?

    Vilniaus barai gauna „Čia – saugiau“ ženklą: ką jis reiškia lankytojams ir kas prisijungė?

    Vilniuje pradėtas diegti „Čia – saugiau“ ženklinimas, skirtas padėti lankytojams atpažinti naktinio gyvenimo vietas, kurios nuosekliai taiko aiškias saugumo priemones. Ženklas įteikiamas toms erdvėms, kurios prisijungė prie saugumo memorandumo ir realiai įgyvendina jo nuostatas.

    Šis ženklinimas atsirado kaip kitas memorandumo etapas, siekiant, kad prevencinės priemonės būtų matomos ne tik dokumentuose, bet ir kasdienėje veikloje. Šiemet prie memorandumo prisijungė dar 16 vietų, o bendras pasirašiusiųjų skaičius išaugo iki 42.

    Ženklas nėra garantija

    „Čia – saugiau“ nėra pažadas, kad incidentų nebus, tačiau tai signalas, kad vieta yra pasirengusi rizikas mažinti ir reaguoti, kai prireikia pagalbos. Praktikoje tai reiškia darbuotojų mokymus, aiškias incidentų valdymo procedūras ir lankytojų saugumui skirtas priemones.

    Vertinant vietas, akcentuojama ne vien formali narystė, o tai, ar komanda iš tiesų stiprina kompetencijas ir laikosi sutartų principų. Dėmesys skiriamas ir žalos mažinimui, ir seksualinio priekabiavimo bei smurto prevencijai, taip pat gebėjimui atpažinti rizikingas situacijas.

    „Naktinis gyvenimas yra svarbi Vilniaus kultūros ir miesto tapatybės dalis, todėl mums svarbu ne tik jo gyvybingumas, bet ir tai, kaip jame jaučiasi žmonės. Ženklas leidžia pamatyti, kad konkreti vieta saugumą vertina rimtai ir investuoja į jį kasdieniame darbe“, – sakė Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas.

    „Saugumas nėra būsena, kurią galima kartą pasiekti ir pažymėti varnele. Tai nuolatinis procesas, todėl ženklas nereiškia, kad vietoje negali nutikti nieko blogo. Jis reiškia, kad vieta į saugumą žiūri atsakingai ir tam yra pasirengusi praktiškai“, – sakė Vilniaus naktinio biuro direktorė Laura Vaišnorė.

    Kas gauna pirmuosius ženklus?

    Pirmieji „Čia – saugiau“ ženklai įteikti 15 sostinės pasilinksminimo vietų. Tarp jų yra „Elastica“, „Gringo“, „InVino“, „Kernagis bar“, „Loftas“, „Lukiškių kalėjimas 2.0“, „Nomads“, „Pianoman“, „Portobello“, „Sparta“, „Utopija“ ir „Gallery 1986“.

    Taip pat į sąrašą pateko „Mello“, „Plus plus plus“ ir „The Bubbles. Champaneria“. Tikimasi, kad ženklinimas lankytojams taps paprastu orientyru, padedančiu greičiau suprasti, kur saugumo klausimai yra nuolat prižiūrimi.

    Memorandumas plečiasi

    Papildomo pasirašymo metu prie saugumo memorandumo prisijungė dar 17 vietų, tarp jų „Anna Mesha butas“, „Bitc“, „Bukowski baras“, „Devyni nulis“, „Kablys“, „Peronas“, „San Diego“, „Tamsta Club“, „The Usual“ ir „Who Hit John“.

    Prisijungusiųjų sąraše taip pat nurodomos „Draugų vardai“, „Estradà“, „Kostmosas“, „Smagus raugas“, „Vanagai“, „Vijokliai“ ir „Youngs Club“. Miesto teigimu, memorandumą pasirašiusios vietos gali gauti konsultacijas, metodinę pagalbą ir pirmenybę mokymuose.

    Tokios iniciatyvos Europoje vis dažniau siejamos su platesnėmis saugaus naktinio gyvenimo tendencijomis, kai akcentuojama atsakingo aptarnavimo kultūra, priekabiavimo prevencija ir greita pagalba lankytojams. Vilniuje siekiama, kad saugumo praktikos taptų įprastu paslaugos kokybės standartu, o ne pavienėmis iniciatyvomis.

  • Valstybinės žemės kaina gali nustebinti: NŽT paaiškino, kada taikoma nuolaida ir vertinimas

    Kas lemia valstybinės žemės kainą

    Valstybinės žemės sklypo, parduodamo ne aukciono būdu, kaina nėra nustatoma vienu universaliu principu. Nacionalinė žemės tarnyba pabrėžia, kad kaina priklauso nuo sklypo paskirties ir nuo to, ar vertė nustatoma masiniu būdu, ar atliekant individualų turto vertinimą.

    Praktiškai tai reiškia, kad vienais atvejais kaina skaičiuojama pagal žemės verčių žemėlapius, o kitais remiamasi nepriklausomų vertintojų išvada. Skirtinga tvarka taikoma ir namų valdos sklypams, kuriems galioja atskira metodika bei galimos nuolaidos.

    Kada užtenka masinio vertinimo

    Sklypų, reikalingų daugiabučiams gyvenamiesiems namams eksploatuoti, vertė paprastai nustatoma pagal žemės verčių žemėlapius. Tokiu atveju atsižvelgiama į sklypo vietą ir jam priskirtą verčių zoną, o individualus vertinimas dažniausiai nėra reikalingas.

    Pagal tą patį principą vertinami ir įsiterpę valstybinės žemės plotai, kai dėl dydžio, formos ar išsidėstymo neįmanoma suformuoti racionalaus atskiro sklypo. Teritorijose, kur planuojama gyvenamoji paskirtis, toks plotas paprastai negali viršyti 0,04 hektaro, kitose teritorijose dažniau taikoma iki 0,5 hektaro riba.

    NŽT atkreipia dėmesį, kad įsiterpusiu gali būti pripažįstamas ir didesnis plotas, jei jis iš esmės yra siaura juosta, šlaitas ar griovys. Tokiais atvejais vertinama, ar plotas atitinka teisės aktuose numatytus kriterijus, o kaina vis tiek remiama masinio vertinimo duomenimis.

    Kada sklypą vertina individualiai

    Komercinės paskirties sklypams ir daliai kitų be aukciono parduodamų valstybinės žemės sklypų taikomas individualus turto vertinimas. Toks vertinimas leidžia nustatyti vertę pagal konkretaus sklypo aplinkybes, pavyzdžiui, jo užstatymo galimybes, ribojimus ar infrastruktūros situaciją.

    Individualų vertinimą organizuoja NŽT, pasitelkdama teisę vertinti turintį vertintoją, parinktą pagal viešųjų pirkimų tvarką. Vertinimo išlaidas iš pradžių apmoka NŽT, o pirkėjas jas kompensuoja iki pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, todėl jos galutiniame rezultate tampa sklypo kainos dalimi.

    Namų valdos sklypai ir 40–50 proc. nuolaidos

    Namų valdos valstybinės žemės pradinė kaina apskaičiuojama pagal Vyriausybės patvirtintą Žemės įvertinimo metodiką. Miesto gyvenamojoje vietovėje prie apskaičiuotos vertės gali būti pridedamas teisės aktuose numatytas priedas, susijęs su inžineriniais statiniais.

    Fiziniams asmenims, perkantiems namų valdos sklypą be aukciono, tam tikrais atvejais gali būti taikoma 40 proc. nuolaida, o kai kuriose situacijose minimas ir 50 proc. nuolaidos dydis. Nuolaidos taikymas siejamas su socialiniais kriterijais, pavyzdžiui, kai šeimoje mokestinio laikotarpio pradžioje nėra darbingo amžiaus asmenų, taip pat kai asmeniui nustatytas 0–40 proc. dalyvumo lygis ar jis yra sulaukęs senatvės pensijos amžiaus, arba šeimoje yra nepilnamečių.

    Nuolaida taikoma vieną kartą tam pačiam asmeniui, įsigyjant vieną sklypą ar jo dalį gyvenamosios paskirties pastatams naudoti. Ji taip pat ribojama sklypo dalies dydžiu: iki 1995 metais birželio 1 dienos patvirtintose miestų ribose paprastai taikoma ne didesnei kaip 0,06 hektaro daliai, o kaimo gyvenamosiose vietovėse dažniau taikoma iki 0,15 hektaro daliai.

    Jei sklypas perkamas bendrosios nuosavybės teise, nuolaida gali būti taikoma kiekvienam bendraturčiui atskirai, jei jis atitinka nustatytas sąlygas, tačiau tik jo įsigyjamai daliai neviršijant nustatytų ribų. NŽT nurodo, kad ši tvarka taikoma prašymams, pateiktiems nuo 2025 metais liepos 1 dienos, o teisę į nuolaidą reikia pagrįsti dokumentais.

    Gyventojams planuojant valstybinės žemės įsigijimą svarbu iš anksto įsivertinti, kuri vertinimo schema bus taikoma, nes nuo to priklauso ne tik galutinė suma, bet ir procesas bei papildomos išlaidos. Kilus neaiškumams, praktikoje daugiausia klausimų kelia sklypo kategorijos priskyrimas ir tai, ar konkrečiam atvejui bus reikalingas individualus vertinimas.

  • Jonavoje prasideda 1,2 mln. eurų vertės Žeimių gatvės remontas: kas keisis vairuotojams

    Valstybės valdoma bendrovė „Via Lietuva“ pranešė pradedanti beveik kilometro ilgio Žeimių gatvės Jonavoje remonto darbus. Ši gatvė sutampa su krašto keliu Jonava–Kėdainiai–Šeduva (Nr. 144) ir yra viena svarbiausių miesto susisiekimo arterijų.

    Kaip skelbiama, darbais siekiama ne tik atnaujinti dangą, bet ir pagerinti eismo saugumą bei organizavimą. Gyvenvietėse valstybinės reikšmės keliai dažnai tampa kasdienėmis pagrindinėmis gatvėmis, todėl jų būklė tiesiogiai veikia vietos gyventojų judėjimą.

    Kas bus remontuojama?

    Ruože nuo 0,235 iki 1,128 kilometro planuojama atnaujinti kelio dangą, horizontalųjį ir vertikalųjį ženklinimą. Taip pat bus atnaujinti kelio ženklai, kad eismo dalyviams būtų aiškesnės važiavimo ir saugumo taisyklės.

    Numatoma sutvarkyti keturias esamas pėsčiųjų perėjas su saugumo salelėmis. Be to, bus atnaujinta autobusų sustojimo aikštelių asfalto danga, kas svarbu tiek viešojo transporto patikimumui, tiek keleivių saugumui.

    Kaina ir terminai

    Darbus atliks AB „Eurovia Lietuva“, o projekto vertė siekia apie 1,2 mln. eurų su PVM. Pagrindinius darbus planuojama užbaigti iki šių metų pabaigos.

    „Skyrėme investicijas miestų ir miestelių valstybinės reikšmės keliams, kurie gyventojams yra pagrindinės gatvės“, – sakė susisiekimo ministras Juras Taminskas.

    „Per gyvenvietes einantys valstybinės reikšmės keliai daugeliu atvejų yra pagrindinės miestų ir miestelių gatvės, kuriomis gyventojai naudojasi kasdien“, – sakė „Via Lietuva“ vadovas Martynas Gedaminskas.

    Kaip tai siejasi su ankstesniais pokyčiais?

    „Via Lietuva“ nurodo, kad remonto ruožo pradžia derinama su anksčiau įgyvendintais sprendiniais Jonavos centre. Žeimių ir Vasario 16-osios gatvių sankryžoje jau įrengta dviejų eismo juostų žiedinė sankryža, todėl siekiama vientiso eismo organizavimo.

    Bendrovė pažymi, kad atnaujinamos infrastruktūros nauda bus juntama ne tik važiuojantiems krašto keliu, bet ir Jonavos gyventojams, kurie šiuo maršrutu kasdien vyksta į darbą, ugdymo ar gydymo įstaigas.

  • Kodėl viešosiose erdvėse nauja įranga sugenda per 2 metus: ekspertai atskleidė pagrindines klaidas

    Kas greičiausiai sugadina naują įrangą?

    Naujai sutvarkytos viešosios erdvės dažnai atrodo nepriekaištingai tik pirmą sezoną, o vėliau išlenda pirmieji defektai: trūkinėja suolų lentos, rūdija metalinės dalys, blunka plastikas, o sporto ar žaidimų dangos ima skilinėti. Iš pirmo žvilgsnio kaltos lietuviškos žiemos, tačiau specialistai pabrėžia, kad oras dažniausiai tik pagreitina problemas, kurios atsiranda dėl sprendimų projektavimo ir įrengimo stadijoje.

    Sprendimų viešosioms erdvėms įmonės „Bipa“ projektų vadovas Vitalijus Počema sako, kad didžiausi skirtumai tarp ilgai tarnaujančios ir greitai susidėvinčios infrastruktūros dažniausiai slypi medžiagų kokybėje, paruošime bei priežiūros disciplinoje. Gyventojai paprastai mato tik rezultatą, tačiau priežastys neretai būna techniškos ir iš anksto numatomos.

    „Gamta įrangai kenkia mažiausiai, ją labiau veikia vandalizmas, nepriežiūra arba nekokybiškos medžiagos. Normaliai cinkuota konstrukcija gali tarnauti 15–20 metų“, – sakė Vitalijus Počema.

    Jo teigimu, jei plieninės konstrukcijos pradeda rūdyti po dvejų ar trejų metų, tai dažniausiai rodo netinkamą metalo paruošimą ir apsaugą, o ne neišvengiamą lauko poveikį. Panašiai ir su įtrūkimais ar klibėjimu: tai dažnai susiję su netiksliai įvertintomis apkrovomis ir taupymu konstrukcijose, o ne vien šalčiu.

    Viešieji pirkimai dažnai skatina taupyti kokybės sąskaita

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad viešųjų pirkimų praktikoje neretai dominuoja mažiausios kainos kriterijus, o ne ilgaamžiškumas per visą tarnavimo laiką. Tokiu atveju pasirenkami minimalūs leistini stori, paprastesnės dangos, pigesnė mediena ar plastikas, o ilgalaikės eksploatacijos reikalavimai lieka neįrašyti į technines specifikacijas.

    Ypač ryškiai tai matyti plastiko ir dažytų paviršių atveju. Kokybiškas plastikas turi būti atsparus ultravioletiniams spinduliams, kad per kelis sezonus neprarastų spalvos ir trapumo, tačiau jei tai neapibrėžta reikalavimuose, įranga gali pastebimai pasikeisti net per pusmetį.

    Sporto ir žaidimų aikštelių dangų tarnavimo laiką smarkiai trumpina ir prastas vandens nuvedimo suplanavimas. Kai drėgmė užsilaiko po danga, šalčio ciklai ją greičiau ardo, todėl net iš pažiūros nedidelės projektavimo detalės gali nulemti, ar danga tarnaus kelis sezonus, ar gerokai ilgiau.

    Kodėl papilkėjusi mediena dar nereiškia gedimo?

    Viena dažniausių gyventojų pastabų yra medinių suolų ar apdailos papilkėjimas. Tačiau specialistai pabrėžia, kad tai dažnai yra natūralus medienos senėjimo procesas, kuris pats savaime nebūtinai reiškia konstrukcijos silpnėjimą, ypač jei naudojamas kietmedis ir jis tinkamai apdorotas.

    V. Počemos teigimu, šiuolaikinėse viešosiose erdvėse dažniau pasirenkami juodalksnis, ąžuolas, uosis ar kiti kietmedžiai, o pradinę išvaizdą dažniausiai galima palaikyti periodiškai atnaujinant apsauginę dangą. Jei mediena kokybiška ir prižiūrima kasmet, ji gali išlikti tvarkinga apie 10 metų ir ilgiau.

    Viešųjų žaidimų aikštelių įrangą ir dangas vertinančios įmonės „Inspectum“ vadovas Sergejus Kazunko pastebi, kad dažnai nukenčia ne pati medžiaga, o jos paruošimas ir vėlesnė priežiūra. Ypač jautrūs elementai gali būti fanera ir mediniai atraminiai statramsčiai, jei nuo pirmos dienos jie neapsaugomi ir periodiškai neatnaujinami.

    „Ta pati mediena gali tarnauti visiškai skirtingai: viena būna impregnuota ir apsaugota gamykloje, kita paruošta atsainiai. Po kelerių metų skirtumas matosi plika akimi“, – sakė Sergejus Kazunko.

    Priežiūra: kartais pakanka vieno varžto

    Specialistai pabrėžia, kad dalis gedimų įvyksta ne staiga, o dėl užleistos smulkios priežiūros. Jei jungtys ima klibėti, dažnai užtenka laiku priveržti varžtus ar sutvarkyti mazgą, tačiau ignoruojant problemą mėnesiais ar metais, detalės nusidėvi ir lūžta, o remontas tampa brangesnis.

    Priežiūros klaidos pasitaiko ir dėl netinkamos eksploatacijos. Pavyzdžiui, tam tikros vaikų žaidimų dangos nėra skirtos ratinėms priemonėms ar technikai, tačiau realybėje per jas važiuoja paspirtukai ar net sniego valymo įranga, palikdama vėžes ir pažeidimus.

    Vis dažniau diegiant elektroninius sprendimus, tokius kaip išmanieji suolai ar kitos saulės energija maitinamos priemonės, atsiranda ir naujų reikalavimų kasdienei priežiūrai. Jei saulės panelės užverčiamos sniegu ar įranga pastatoma pavėsyje, veikimas tampa nepatikimas, nors pati technologija gali būti tinkama.

    Galiausiai, įrangos ilgaamžiškumą trumpina vandalizmas: dingsta įrankiai, nupjaunamos virvės, atsukami tvirtinimai. Todėl vis dažniau akcentuojama ne tik kokybė ir priežiūra, bet ir atsparumas tyčiniams pažeidimams, įskaitant patvaresnius tvirtinimus bei aiškesnę atsakomybę už infrastruktūros stebėseną.

  • Vilniuje rinksis dešimtys tautų: Bernardinų sode vienai dienai iškils bendras pasaulio stalas

    Rugsėjo 5 dieną Vilniaus Bernardinų sodas taps erdve, kurioje vienai dienai susitiks skirtingos kultūros, kalbos ir skoniai. Čia penktą kartą vyks tarptautinės bendruomenės šventė „Vilnius Is My City“, kviečianti miestą pažinti per žmones ir jų istorijas, o ne formalius pristatymus.

    Šių metų pagrindinis motyvas – bendras stalas, prie kurio lengviau užmegzti pokalbį ir išdrįsti paklausti apie kitos šalies tradicijas. Organizatoriai pabrėžia, kad tai bus ne tik simbolis, bet ir praktiška erdvė ragauti skirtingų virtuvių patiekalus, sužinoti jų kilmę bei susipažinti su bendruomenėmis, kurios Vilnių pasirinko savo namais.

    „Norime, kad šventėje susitikimas būtų kuo paprastesnis ir natūralesnis, todėl kviečiame ne stebėti vieniems kitus iš šalies, o susėsti prie bendro stalo“, – sakė Vilniaus miesto verslo ir turizmo plėtros agentūros „Go Vilnius“ Užsienio talentų skyriaus vadovė Indrė Laučienė.

    Renginyje dalyvaus įvairių šalių bendruomenės, organizacijos, Vilniuje veikiančios įmonės ir restoranai, o Bernardinų sode bus galima sutikti kelių dešimčių valstybių atstovus. Lankytojai bus kviečiami ne tik stebėti, bet ir patys išbandyti skirtingas veiklas – nuo kūrybinių dirbtuvių iki šokių pamokų.

    Programoje numatytos patyriminės veiklos: vienos bendruomenės supažindins su tradiciniais ornamentais ir amatais, kitos kvies į judesio užsiėmimus ar pristatys kultūrines praktikas. Dalis dalyvių žada atsivežti ir išskirtinių ekspozicijų bei fotodetalių, kurios padės geriau suprasti jų kasdienybę ir tradicijas.

    Šventė orientuota į skirtingas auditorijas – nuo šeimų su vaikais iki miesto svečių, norinčių artimesnio kontakto su tarptautine Vilniaus bendruomene. Organizatoriai akcentuoja, kad veiklos suplanuotos taip, jog lankytojai galėtų ne tik pramogauti, bet ir įgyti praktinių patirčių, pavyzdžiui, išmokti trumpų frazių kitomis kalbomis neformalioje aplinkoje.

    Vienoje renginio erdvių veiks Kalbų pieva, kur kalbų pažinimas bus paverstas žaidimu ir trumpomis užduotimis. Taip pat numatyta erdvė užsienio talentams, skirta naujoms pažintims ir kontaktams užmegzti tiems, kurie Vilniuje gyvena, dirba ar studijuoja.

    Muzikinę programą papildys pasirodymai, kuriuos rengs Vilniaus tarptautinis choras „Garfunkels“, grupė „Kūjeliai“, Vilniaus universiteto folkloro ansamblis „Ratilio“ ir kiti atlikėjai. Organizatorių teigimu, muzika ir bendros veiklos yra vienas greičiausių būdų sukurti ryšį tarp žmonių, kurie kasdienėje rutinoje galbūt niekada nesusitiktų.

    „Go Vilnius“ atkreipia dėmesį, kad tarptautinė sostinės bendruomenė nuosekliai auga, o Vilnius vis dažniau vertinamas kaip patraukli vieta gyventi ir kurti. Agentūros pateikiamais duomenimis, Vilniuje gyvena apie 78 tūkst. užsienio šalių piliečių iš 154 valstybių, o per pastaruosius metus ši bendruomenė išaugo 4,4 proc.

    Šventės metu pirmą kartą bus įteikti „Vilnius Is My City Awards“ apdovanojimai, kuriais bus įvertinti Vilniuje gyvenantys užsieniečiai, prisidedantys prie miesto verslo, kultūros, gastronomijos ir žinomumo. Renginys yra nemokamas ir atviras visiems, o šiemet jis taps ir miesto festivalio „Vilniaus dienos“ dalimi.