CP v2

Category: Regionai

  • Palangoje vėl susitiko skirtingų tautų jaunimas: stovykla „Tradicija“ keičia požiūrį į folklorą

    Palangoje vėl susitiko skirtingų tautų jaunimas: stovykla „Tradicija“ keičia požiūrį į folklorą

    Stovykla, kuri užaugina bendruomenę

    Jau 26 metus vykstanti kraštotyros ir folkloro vaikų vasaros stovykla „Tradicija“ kasmet suburia trumpam, bet itin intensyviai veikiančią bendruomenę. Į ją atvyksta vaikai ir jaunimas, pedagogai, folkloro ansamblių vadovai bei tradicinės kultūros specialistai iš įvairių šalių.

    Stovyklos idėja paprasta, bet reikli: tradicinė kultūra čia ne tik aptariama, o patiriama per dainavimą, šokį, muzikavimą, taikomuosius menus ir kasdienę bendrystę. Organizatorių teigimu, tai viena iš nedaugelio erdvių, kur tradicija tampa ne scenine forma, o gyvu veiksmu.

    Nuo sutartinių iki polifonijos

    Kasdienė programa paremta meistriškumo pamokomis, kuriose derinama teorija ir praktika: tradicinis dainavimas, sutartinių giedojimas, liaudies choreografija, instrumentinis muzikavimas, teatro elementai ir etnografinis pasakojimas. Užsiėmimuose dalyviai ne tik mokosi repertuaro, bet ir aiškinasi jo kilmę bei prasmę.

    Stovyklos pedagogai pabrėžia, kad svarbiausias rezultatas dažnai nėra išmokta daina, o pasikeitęs santykis su autentiškumu. Jauni atlikėjai per trumpą laiką įgyja daugiau klausos, drąsos ir atsakomybės, o stilizaciją ima vertinti kritiškiau, ieškodami gilesnio turinio.

    „Kiekvienais metais į „Tradiciją“ grįžtu kaip į vietą, kurioje tradicija ne tik skamba, ji gyvena gyvą gyvenimą“, – sakė etnomuzikologė Varsa Liutkutė Zakarienė.

    Ji atkreipė dėmesį, kad šiemet ypač jautėsi jaunimo branda ir motyvacija suprasti, kodėl tradicija svarbi šiandien. Pasak jos, net sudėtingos sutartinės dalyviams tapo atradimu, o darbas su balsu virto ir darbu su vidine disciplina.

    „Kiekvieną kartą atvykusi į „Tradiciją“ jaučiuosi taip, lyg grįžčiau į savo pačios kultūrinę šeimą“, – sakė etnomuzikologė Tetiana Sopilka.

    Ji pabrėžė, kad skirtingų tautų dainavimo tradicijos stovykloje ne konkuruoja, o papildo viena kitą, todėl vaikai lengviau randa bendrą kalbą. Pasak pedagogės, folkloras dalyviams atsiveria ne kaip „garsai“, o kaip žmonių istorijos ir atmintis, kurią galima perimti ir tęsti.

    „Kultūriniai mainai yra ne tik menas, tai taikos ir supratimo pamatas“, – sakė kartvelų polifoninio dainavimo specialistas Luka Mebonia.

    Jo teigimu, polifonija reikalauja pasitikėjimo ir gebėjimo girdėti kitą, todėl ji natūraliai ugdo komandą, o ne vien individualų atlikėją. Pedagogas taip pat išskyrė susidomėjimą tradiciniais instrumentais, kurie vaikams padeda „prisiliesti“ prie istorijos per praktiką.

    Kaip jaunimas modernizuoja tradicijų perdavimą?

    Stovyklos apskritojo stalo diskusijoje apie tradicinės kultūros išsaugojimą ir aktualizavimą daug dėmesio skirta tam, kaip keičiasi tradicijų perdavimo modeliai. Dalyviai aptarė, kad jaunimo iniciatyvos vis dažniau remiasi bendradarbiavimu, audiovizualine medžiaga ir skaitmeninėmis platformomis.

    Tokia kryptis atitinka platesnę tendenciją, kai paveldas tampa pasiekiamas ne tik per gyvą mokymąsi, bet ir per archyvų skaitmeninimą bei nuotolinį dalijimąsi įrašais. Vis dėlto stovykloje akcentuojama, kad technologijos gali padėti mokytis, tačiau autentiško atlikimo pagrindas išlieka gyvas ryšys su mokytoju ir bendru dainavimu.

    „Vaikas, išgirdęs skirtingų tautų balsus, pradeda kitaip suvokti savo kultūrą“, – sakė stovyklos organizatorius ir pedagogas Nikolaj Zacharov.

    Jo teigimu, kultūrinė įvairovė yra būtina tradicijų gyvybingumui, nes plečia dalyvių akiratį ir keičia klausymosi įpročius. Pasak jo, skirtingų tradicijų patirtis padeda jaunimui aiškiau suprasti savo kultūros vietą pasaulyje ir atsakingiau ją tęsti.

    Finalas Palangos kurhauze

    Stovyklos kulminacija tradiciškai tampa baigiamasis koncertas Palangos kurhauzo salėje. Per jį į sceną žengia vaikų ir jaunimo folkloro ansambliai, pavieniai atlikėjai ir pedagogai, pristatydami per aštuonias dienas išplėtotą repertuarą.

    Pedagogai pastebi, kad per savaitę pasikeičia ne tik atlikimo tikslumas, bet ir laikysena, pasitikėjimas bei gebėjimas klausytis vienas kito. Būtent šis virsmas, anot jų, ir yra didžiausia „Tradicijos“ vertė, kai tradicinė kultūra tampa asmeniškai svarbi jauno žmogaus tapatybei.

    „Į „Tradiciją“ grįžtu kaip į vietą, kurioje galiu augti ne tik kaip atlikėjas, bet ir kaip žmogus“, – sakė stovyklos dalyvė Marija.

    Ji pasakojo, kad didžiausią įspūdį palieka galimybė mokytis iš skirtingų pedagogų ir nuolat atrasti naujų prasmių net jau pažįstamose sutartinėse. Pasak jos, vakaronės ir bendros veiklos kuria saugią aplinką, kurioje vertinama ne tai, kiek jau moki, o kiek nori mokytis ir klausytis.

    Stovyklą organizuoja Lietuvos tautinių mažumų folkloro ir etnografijos centras, projektą remia savivaldybės ir valstybės kultūros institucijos. Organizatoriai pabrėžia, kad nuoseklus partnerių palaikymas leidžia išlaikyti profesionalią programą ir kasmet pritraukti patyrusius tradicinės kultūros mokytojus.

  • Sodų bendrijoje „DARBAS“ – lemtingas susirinkimas: rinks valdybą ir tvirtins sąmatą

    Sodų bendrijos „DARBAS“ valdyba pranešė, kad 2026 metais rugpjūčio 30 dieną, sekmadienį, 17 valandą šaukiamas ataskaitinis rinkiminis narių susirinkimas. Jis vyks adresu Gelvadiškių Sodų 1-oji g. 30.

    Jei susirinkime nesusirinks sprendimams priimti būtinas kvorumas, pakartotinis susirinkimas numatytas 2026 metais rugsėjo 13 dieną tuo pačiu laiku ir toje pačioje vietoje. Tokiu atveju nariams rekomenduojama iš anksto suplanuoti dalyvavimą, nes sprendžiami klausimai tiesiogiai veikia bendrijos veiklą ir mokesčius.

    Darbotvarkėje numatyti valdybos ir valdybos pirmininko rinkimai, o pasikeitimai turės būti įregistruoti Registrų centre. Taip pat bus svarstoma ir tvirtinama 2025 metais bendrijos finansinės veiklos ataskaita.

    Susirinkime planuojama tikslinti juridinio asmens buveinės adresą ir šį pakeitimą įregistruoti Registrų centre. Kartu bus teikiama tvirtinti 2026 metais metinė pajamų ir išlaidų sąmata, nuo kurios paprastai priklauso planuojami darbai ir narių įmokų dydžiai.

    Numatyti ir revizijos komisijos bei jos pirmininko rinkimai, taip pat įstatų atnaujinimo klausimas. Praktikoje tai svarbu siekiant aiškesnės atsakomybės, skaidresnės finansų kontrolės ir lengvesnio sprendimų įgyvendinimo, ypač kai bendrijose dažnai keičiasi aktyviai dalyvaujantys nariai.

    Darbotvarkėje įrašytas ir bendravimo kanalų tarp narių aptarimas, įskaitant internetinio puslapio ar kitų ryšio priemonių naudojimą. Pastaraisiais metais vis daugiau bendrijų renkasi skaitmeninius kanalus dėl greitesnio informavimo apie darbus, rinkliavas, avarijas ar balsavimų organizavimą.

    Su siūlomais sprendimų projektais, kaip nurodo bendrija, bus galima susipažinti „DARBAS“ valdyboje. Dėl papildomos informacijos nariai gali kreiptis į valdybos pirmininkę Sigitą Margaritą Štaudę.

  • Ūkininkai įspėja: ŽŪM siūlymai dėl išmokų ir kontrolės gali smogti 18 000 smulkių ūkių

    Žemės ūkio ministerijos siūlomi pokyčiai, aptarti Stebėsenos komiteto posėdyje, kelia įtampą smulkiems ir šeimos ūkiams. Žemdirbių atstovai sako, kad kryptis vis labiau palanki grūdininkystei, o dalis gyvulininkystės ir mišrių ūkių poreikių lieka nuošalyje.

    Diskusijų centre atsidūrė planai griežtinti „aktyvaus ūkininko“ atpažinimo kriterijus ir kartu plėsti kontrolę. Ūkininkai baiminasi, kad kova su vadinamaisiais sofos ūkininkais gali virsti papildoma našta tiems, kurie realiai dirba, bet deklaruoja mažesnius plotus.

    „Aktyvaus ūkininko“ riba

    Ministerija siūlė mažinti tiesioginių išmokų ribą, iki kurios ūkininkas automatiškai laikomas aktyviu, nuo 2 000 iki 1 000 eurų. Pagal ŽŪM pateiktus skaičius, tai paliestų apie 16 proc. deklaruojančiųjų, iš viso 18 064 ūkius.

    Ūkininkų organizacijos pabrėžia, kad tokia korekcija reikštų daugiau dokumentavimo ir papildomų įsipareigojimų tiems, kurie viršija 1 000 eurų ribą. Kritikai primena, kad didesnė administracinė našta prieštarautų viešai deklaruotam siekiui supaprastinti ūkininkavimą ir mažinti biurokratiją.

    „Smulkus ūkis ir sofos ūkininkas nėra tas pats: jei plotai prižiūrimi ir produkcija gaminama, parama turi būti prieinama“, – sakė posėdyje dalyvavusi Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos pirmininkės pavaduotoja Eglė Markevičiūtė.

    Parama ūkių perėmimui

    Ūkininkų atstovams klausimų sukėlė ir ŽŪM siūlyta priemonė, skirta bendradarbiavimui dėl ūkių perėmimo. Pagal svarstytą projektą už pieninės gyvulininkystės ūkio perėmimą numatyta skirti 20 atrankos balų, o analogiškų sektorinių prioritetų kitoms šakoms nenumatyta.

    Žemdirbiai akcentuoja, kad kartų kaitos problema kaime turėtų būti sprendžiama platesniu mastu, pritraukiant naujus žmones į žemės ūkį, o ne tik stiprinant jau veikiančius ūkius. Jie taip pat atkreipia dėmesį į vietinės daržininkystės, sodininkystės ir uogininkystės svarbą, ypač viešajam maitinimui ir vaikų mitybai.

    Deklaravimas ir skubios kompensacijos

    Posėdyje nuskambėjo ir idėja apie privalomą pajamų deklaravimą visiems ūkininkams. Ūkininkų atstovų vertinimu, prieš plečiant pareigas būtina aiškiai įvardyti naudą ir įvertinti, ar mažiausi ūkiai bei valstybės institucijos pajėgtų suvaldyti išaugusį administravimo mastą.

    Taip pat pristatyta beveik 19,6 mln. eurų skubios paramos schema kompensacijoms dėl išaugusių trąšų ir kuro kainų. Pagal svarstytą modelį apie 16,6 mln. eurų būtų skiriama už plotą, o 3 mln. eurų – už pienines karves, tuo metu pievoms, skirtoms prekinių žolinių pašarų gamybai, kompensuojamų kultūrų sąraše vietos nenumatyta.

    Gyvulininkystės ir mišrių ūkių atstovai pabrėžia, kad sąnaudų šuoliai palietė visus, o kompensacijų logika turėtų būti neutrali sektorių atžvilgiu. Jie ragina paramos schemą tikslinti kartu su socialiniais partneriais, kad nė vienas realiai gaminantis ūkis neliktų už ribos.

    Ūkininkų organizacijos perspėja, kad pavieniai pakeitimai, sudėti į vieną paketą, gali paskatinti smulkių ir vidutinių ūkių traukimąsi, o tai ilgainiui silpnintų kaimo gyvybingumą ir maisto gamybos įvairovę. Žemdirbiai tikisi, kad galutiniai sprendimai bus priimami įvertinus poveikį skirtingiems sektoriams ir užtikrinant vienodas konkurencines sąlygas.

  • „Via Lietuva“ užsimojo A3 Vilnius–Minskas atkarpai: 1,9 mln. eurų ir eismas pagal 3+1

    Kelių infrastruktūros bendrovė „Via Lietuva“ Vilniaus rajone pradeda magistralinio kelio A3 Vilnius–Minskas paprastojo remonto darbus. Bus tvarkomas 2,679 kilometro ruožas kairėje kelio pusėje nuo 8,908 iki 11,587 kilometro.

    Darbus vykdys rangovas AB „Eurovia Lietuva“, o sutarties vertė siekia daugiau kaip 1,9 mln. eurų su PVM. Skelbiama, kad remontu siekiama pagerinti dangos būklę, eismo saugumą ir važiavimo komfortą intensyviai naudojamoje sostinės prieigų atkarpoje.

    „Važiuojantiems tvarkomu keliu prireiks kantrybės, tačiau pasibaigus darbams visi galėsime džiaugtis saugesnėmis ir patogesnėmis kelionėmis“, – sakė susisiekimo ministras Juras Taminskas.

    Pasak „Via Lietuva“, augant Nemėžio gyvenvietei ir transporto srautams, atnaujinimas tampa svarbus ne tik vairuotojams, bet ir vietos gyventojų saugumui. Tikimasi, kad geresnė danga ir sutvarkyti kelkraščiai sumažins avarinių situacijų riziką ir pagerins kasdienio susisiekimo kokybę.

    Remonto metu bus atnaujinta kelio važiuojamoji dalis ir kelkraščiai, taip pat numatyta sklandžiai sujungti naujas ir esamas dangas. Projekte numatyta išvalyti užneštas pralaidas ir atnaujinti du viešojo transporto laukimo paviljonus, senus keičiant naujais lengvos konstrukcijos statiniais.

    Tvarkoma kelio atkarpa yra I kategorijos, joje įrengtos keturios eismo juostos, kurių kiekvienos plotis siekia 3,75 metro. Be dangos darbų, numatytas pėsčiųjų perėjimo pertvarkymas abiejose kelio pusėse, įrengiant iškilias saugos saleles ir ne mažesnio nei 1,5 metro pločio taką.

    Vairuotojams aktualiausia, kad darbų metu eismas bus organizuojamas pagal 3+1 schemą, siekiant išlaikyti pralaidumą intensyviame koridoriuje. Skelbiama, kad kiekviena kryptimi bus išlaikyta po dvi eismo juostas, tačiau greičio ribojimai ir laikini pakeitimai gali lemti didesnes spūstis piko metu.

    Didžiąją dalį darbų planuojama užbaigti šiais metais, o likusius darbus numatyta tęsti 2027 metais. „Via Lietuva“ vairuotojams primena stebėti laikinus kelio ženklus, laikytis greičio ribojimų ir būti atidiems vietose, kur technika dirbs arti eismo juostų.

    Paprastasis remontas taikomas tada, kai kelio konstrukcijos pagrindai išlieka pakankamai tvirti, tačiau viršutinė danga yra nusidėvėjusi. Tokiu atveju šalinami plyšiai, provėžos ir deformacijos, o asfalto sluoksniai keičiami visu dangos pločiu pilnu storiu arba dalinai, taip prailginant kelio tarnavimo laiką.

    „Via Lietuva“ primena, kad bendrovė prižiūri ir modernizuoja daugiau nei 21 tūkst. kilometrų valstybinės reikšmės kelių, taip pat tūkstančius inžinerinių statinių ir pėsčiųjų bei dviračių infrastruktūros objektų. Įmonė pabrėžia, kad planuojami darbai yra dalis platesnio kelių atnaujinimo ciklo, kai prioritetas teikiamas intensyviausiems maršrutams ir saugumo sprendiniams.

  • NŽT pasitikėjimo šuolis: klientų rekomendavimo indeksas per metus pakilo iki 25 balų

    Nacionalinėje žemės tarnyboje atliktas klientų rekomendavimo indekso tyrimas rodo, kad gyventojų ir įmonių pasitenkinimas paslaugomis auga. Per metus indeksas padidėjo 6 balais ir šiuo metu siekia 25 balus.

    Rodiklis vertina, kiek klientai linkę rekomenduoti organizaciją kitiems, todėl dažnai laikomas patogiu pasitikėjimo „temperatūros“ matu. Tarptautinėje praktikoje teigiamas NPS paprastai reiškia, kad rekomenduojančių yra daugiau nei kritikuojančių.

    Daugiau paslaugų persikėlė į elektroninę erdvę

    NŽT teigimu, rezultatą galėjo lemti per pastaruosius metus įvykę klientų aptarnavimo pokyčiai ir nuosekli paslaugų skaitmenizacija. Dalis žemėtvarkos ir valstybinės žemės valdymo procedūrų tapo lengviau pasiekiamos nuotoliniu būdu.

    Su valstybinės žemės valdymu susiję prašymai teikiami per Žemės informacinę sistemą, kur dalis laukų užpildoma automatiškai. Klientai taip pat gali matyti prašymo nagrinėjimo eigą, o tai mažina neapibrėžtumą ir pakartotinių užklausų poreikį.

    Keičiamas konsultavimo modelis ir skaidrumo praktikos

    Pertvarkytas konsultavimo modelis remiasi dviem lygiais: bendro pobūdžio klausimus sprendžia pirmojo lygio konsultantai, o sudėtingesni atvejai perduodami konkrečių sričių specialistams. NŽT skyriuose įrengtos savitarnos vietos, o klientams taip pat padeda visą parą veikiantis virtualus asistentas.

    „Klientai vis geriau vertina NŽT ir pastebi pokyčius, kuriuos įgyvendinome gerindami jų aptarnavimą. Siekiame, kad bendravimas su NŽT būtų aiškus ir patogus kiekvienam klientui – nesvarbu, ar į mus kreipiasi gyventojas, ar įmonė“, – sakė laikinai NŽT direktoriaus pareigas einantis Dovydas Petraška.

    Tyrimas taip pat parodė, kad fiziniai asmenys tarnybos darbą vertina geriau nei juridiniai, todėl daugiau dėmesio ketinama skirti verslo klientų patirčiai. Praktikoje tai dažnai reiškia aiškesnius terminus, patogesnį informavimą apie proceso stadijas ir nuoseklesnį konsultavimą sudėtingose situacijose.

    Didesnį pasitikėjimą gali stiprinti ir viešinami veiklos duomenys, susiję su valstybinės žemės pardavimo ir nuomos aukcionais, patikromis bei nuasmenintomis vertinimo ataskaitomis. Tokia praktika, pasak viešojo sektoriaus skaidrumo rekomendacijų, mažina informacijos asimetriją ir didina sprendimų prognozuojamumą.

    Kaip kito NPS rodiklis

    Pirmą kartą NPS tyrimas NŽT atliktas 2024 metais gruodį, tuomet indeksas siekė 4 balus. Įgyvendinus pirmuosius aptarnavimo pokyčius, 2025 metais vasarą NPS išaugo iki 16, metų pabaigoje pasiekė 19 balų, o šių metų vasarą pakilo iki 25 balų.

    NŽT nurodo, kad tyrimą atlieka UAB „Synopticom“. NPS metodika viešajame sektoriuje dažniausiai vertinama kaip greitas grįžtamojo ryšio indikatorius, tačiau realiems pokyčiams patvirtinti paprastai papildomai analizuojami laukimo laikai, proceso klaidos ir klientų skundų dinamika.

  • Druskininkai ir Kaunas rodo pavyzdį: kaip laisvalaikio idėjos virsta regionų verslais

    Aktyvaus laisvalaikio paslaugos Lietuvos regionuose vis dažniau tampa ne tik hobiu, bet ir tvariu verslu. Vis daugiau žmonių ieško patirčių, kurios derina judėjimą, bendruomeniškumą ir saugų užimtumą vaikams bei suaugusiems.

    Pradedant veiklą dažnai pritrūksta ne idėjų, o verslo žinių, rinkodaros supratimo ir aiškaus veiklos modelio. Dėl to svarbų vaidmenį įgauna mentorystė ir praktinės konsultacijos, padedančios greičiau priimti sprendimus ir išvengti brangių klaidų.

    Druskininkuose ekstremalaus sporto entuziastas Mantas Leminskas plėtoja VšĮ „Judantys Druskininkai“ projektą JUDRU. Idėja paprasta, bet ambicinga: kurti Pietų Lietuvos lentų sporto centrą, kuriame vyksta riedlenčių, riedučių, snieglenčių ir balansinių lentų užsiėmimai skirtingo amžiaus grupėms.

    Pasak iniciatoriaus, regione iki šiol trūko nuoseklių mokymų, orientuotų į saugų judėjimą ir technikos pagrindus. Druskininkams tam palankios sąlygos: rekreacinės erdvės, ilgi dviračių takai ir aktyvi bendruomenė, kuri palaiko naujas iniciatyvas.

    „Ne tik Druskininkuose, bet ir visame Pietų Lietuvos regione trūko vietos, kur žmonės galėtų sistemingai mokytis lentų sporto pagrindų“, – sakė Mantas Leminskas.

    Nors JUDRU veikia kaip ne pelno siekianti organizacija, jai vis tiek būtina ugdyti verslumo įgūdžius. Klientų pritraukimas, paslaugos struktūra, komunikacija ir finansinis tvarumas tampa kasdieniais klausimais, be kurių iniciatyva sunkiai augtų.

    Kaune naują auditoriją traukia ir drifto kartingų pasivažinėjimus vystantis verslas „Momentum Vibe“, kurį kuria Agnė Mažeikienė. Verslininkė sako, kad pradžioje teko greitai mokytis visko nuo pagrindų: nuo veiklos planavimo iki rinkodaros ir socialinių tinklų logikos.

    „Tai buvo pirmasis mano verslas, todėl iššūkių netrūko, o konsultacijos padėjo susidėlioti aiškesnį veiklos pagrindą“, – sakė Agnė Mažeikienė.

    Augant susidomėjimui, ryškėja ir plėtros kryptys, orientuotos į vaikus ir jaunimą. Tarp planų minimi neformaliojo ugdymo būreliai bei specializuotos stovyklos, kurios derintų pramogą su kryptingu įgūdžių ugdymu ir saugaus vairavimo elementais.

    Tokius verslus regionuose stiprina Inovacijų agentūros regioninio verslo plėtros programa „Verslo skrydis“, suteikianti mentorystę, ekspertines konsultacijas ir praktinius mokymus. Inovacijų agentūra nurodo, kad šiais metais programa pasinaudojo daugiau nei 140 smulkaus ir vidutinio verslo atstovų skirtingose savivaldybėse.

    „Pirmieji žingsniai verslo kelyje dažniausiai būna sunkiausi, todėl ekspertų pagalba tampa svarbiu postūmiu“, – sakė Inovacijų agentūros atstovė Indrė Gendroliūtė-Gerulienė.

    Programa „Verslo skrydis“ įgyvendinama trečią kartą ir šiemet apima kelias Lietuvos savivaldybes, o projektas bendrai finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis. Praktikoje tai reiškia daugiau galimybių regionuose gimstančioms paslaugoms greičiau pasiekti klientą, sustiprinti veiklos modelį ir planuoti augimą.

  • Ministras davė žalią šviesą: „Lietuvos paštas“ rudenį pastatys dar 100 paštomatų

    Susisiekimo ministras Juras Taminskas pasirašė įsakymą, kuriuo pritarta „Lietuvos pašto“ valdybos sprendimui šį rudenį paštomatų tinklą Lietuvoje išplėsti dar 100 naujų įrenginių. Sprendimas siejamas su augančiais siuntų srautais ir poreikiu paslaugas priartinti prie gyventojų kasdienybės.

    Anot ministro, dalyje regionų iki artimiausio paštomato iki šiol tekdavo vykti dešimtis kilometrų, dažniausiai į rajono centrą. Plėtra turėtų sumažinti atstumus ir palengvinti siuntų atsiėmimą bei išsiuntimą mažesnėse gyvenvietėse.

    „Siekiame, kad paštomatai gyventojams būtų lengvai pasiekiami kuo arčiau jų namų visoje šalyje. Dar 100 naujų paštomatų padės geriau atliepti augančius gyventojų poreikius, ypač artėjant laikotarpiui, kai siuntų srautai būna didžiausi“, – sakė susisiekimo ministras Juras Taminskas.

    Ministerija pabrėžia, kad paštomatų tinklo plėtra vertinama ir kaip regionų infrastruktūros stiprinimo priemonė, mažinanti skirtumus tarp didmiesčių ir kaimiškųjų teritorijų. Pasak pateiktos informacijos, vien 2026 metais planuojama pastatyti 81 naują paštomatą mažesniuose Lietuvos miesteliuose.

    Juose gyventojai jau gali gauti dalį universaliųjų pašto paslaugų, įskaitant siuntų siuntimą ir gavimą iš užsienio. „Lietuvos paštas“ akcentuoja, kad tokie sprendimai tampa ypač svarbūs augant elektroninei prekybai ir didėjant patogaus pristatymo poreikiui.

    Šiemet Skuode pristatyta ir nauja paštomatų funkcija – laiškų dėžutė, leidžianti per paštomatus siųsti ne tik siuntas, bet ir popierinius laiškus bei atvirlaiškius. Įvertinus pirmuosius rezultatus, iki metų pabaigos visoje šalyje planuojama įrengti 100 laiškų dėžučių.

    Šiuo metu „Lietuvos paštas“ yra įrengęs 531 paštomatą 135 šalies gyvenvietėse. Skelbiama, kad iki 2028 metų pabaigos planuojama įrengti dar beveik 300 naujų paštomatų, įskaitant miestelius, kuriuose gyvena nuo 500 gyventojų.

  • Panevėžys plečia „Stasys Museum“: prasideda 10,49 mln. eurų rekonstrukcija su sale ir parkingu

    Panevėžio miesto savivaldybė pradeda antrąjį Stasio Eidrigevičiaus menų centro „Stasys Museum“ plėtros etapą. Pasirašyta rangos darbų sutartis su konkursą laimėjusia UAB „Eika Construction“, todėl netrukus startuos Respublikos g. 40 esančio pastato rekonstrukcija.

    Plėtra siekiama iš esmės išauginti muziejaus pajėgumus: suplanuota daugiau erdvių parodoms, renginiams, edukacijoms, kūrybinėms veikloms ir menininkų rezidencijoms. Savivaldybė tikisi, kad tai leis priimti daugiau lankytojų ir pritraukti didesnės apimties tarptautinius projektus.

    „Pirmasis „Stasys Museum“ etapas parodė, kad Panevėžiui tokia kultūros erdvė reikalinga ir įdomi žmonėms. Dabar žengiame į kitą etapą – kuriame sąlygas muziejui veikti visa numatyta apimtimi, priimti didesnius tarptautinius projektus“, – sakė Panevėžio miesto savivaldybės merė Loreta Masiliūnienė.

    Projektas įgyvendinamas pagal 2018 metais tarptautiniame architektūriniame konkurse laimėjusią idėją ir turėtų užbaigti pirminę muziejaus komplekso viziją. Viešajame pirkime gauti penki pasiūlymai, o geriausiai pagal kainos ir kokybės kriterijus įvertintas UAB „Eika Construction“.

    Rekonstrukcijos metu numatyta įrengti beveik 300 kv. m universalią daugiafunkcę salę koncertams, konferencijoms, edukacijoms ir kitiems renginiams. Taip pat planuojama daugiau kaip 750 kv. m naujų ekspozicijų salių, bendradarbystės erdvė, menininko dirbtuvės bei administracinės ir pagalbinės patalpos.

    Pastato rūsyje suprojektuota 53 vietų požeminė automobilių stovėjimo aikštelė, kuri ekstremaliosiomis situacijomis galės būti naudojama ir kaip priedanga. Bendrai muziejaus teritorijoje numatoma 67 stovėjimo vietos, o visas pastatas bus pritaikytas žmonėms su negalia.

    Plėtros darbai apims ir inžinerinių sistemų atnaujinimą: planuojamos šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo, gaisrinės saugos, apsaugos bei lietaus nuotekų surinkimo sistemos. Kartu bus tvarkoma aplinka – šiaurinėje sklypo dalyje numatyta apželdinta viešoji erdvė, o Respublikos gatvės pusėje planuojama pratęsti žaliąją juostą, išlaikant bendrą architektūrinę stilistiką.

    Projektas „Stasio Eidrigevičiaus menų centro rekonstrukcija pritaikant teikti naujas kultūros paslaugas“ įgyvendinamas savivaldybei bendradarbiaujant su partneriu „Stasys Museum“. Pagal finansavimo sutartį projektui skirta 8 mln. eurų Europos Sąjungos fondo lėšų, o likusi dalis finansuojama Panevėžio miesto savivaldybės biudžeto lėšomis, rangos darbų sutarties vertė siekia 10,49 mln. eurų.

  • Visagino „Niutono kambariai“ plečiasi: vaikams – skrydžių simuliatoriai ir 4 nauji moduliai

    Visagino „Niutono kambariai“ plečiasi: vaikams – skrydžių simuliatoriai ir 4 nauji moduliai

    Visagine pradėti trijų dienų mokymai „Niutono kambarių“ mokytojams ir instruktoriams – tai dar vienas žingsnis stiprinant praktinį STEM ugdymą. Mokymus veda iš Norvegijos atvykę „Newton“ švietimo specialistai Ørjan A. Snoen ir Tom Hansen.

    Jau nuo kitų mokslo metų „Niutono kambariuose“ bus diegiami keturi nauji moduliai, kurie išplės veiklų spektrą Visagino ir aplinkinių savivaldybių mokiniams. Akcentuojamas mokymasis per patirtį, kai teorija iškart tikrinama eksperimentais ir užduotimis.

    Didžiausia naujiena – pradedantis veikti „Skraidymo“ modulis, kuriame įrengti skrydžių simuliatoriai. Jie leis mokiniams praktiškai susipažinti su skrydžio principais, lavinti sprendimų priėmimą ir suprasti, kaip veikia valdymo sistemos realistiškose situacijose.

    Mokymuose dalyvauja Niutono modulių mokytojos, Visagino švietimo pagalbos tarnybos metodininkės Loreta Akopova ir Donata Radionova. Taip pat rengiamos būsimos „Skraidymo“ modulio instruktorės Ieva Gudė ir Laura Mirončuk.

    Su plėtros planais ir nauja įranga susipažino Visagino savivaldybės vadovai, tarp jų meras Erlandas Galaguz, vicemerė Aleksandra Grigienė ir administracijos direktorius Virginijus Andrius Bukauskas. Visagino švietimo pagalbos tarnybos direktorė Eleonora Dutkevičienė pristatė, kaip naujos veiklos bus integruojamos į ugdymo procesą.

    „Džiaugiuosi, kad nuoseklus darbas duoda rezultatus ir mes suteikiame dar daugiau galimybių mūsų vaikams. Investicija į vaikus visada yra investicija į Visagino ateitį“, – sakė Erlandas Galaguz.

    STEM krypties ugdymas Europoje vis dažniau grindžiamas patirtiniu mokymusi: moksleiviai skatinami ne tik įsiminti faktus, bet ir spręsti realias problemas, analizuoti duomenis, dirbti komandoje. Toks modelis siejamas su geresniu įsitraukimu ir didesne motyvacija rinktis inžinerijos, technologijų ar gamtos mokslų studijas.

    „Niutono kambarių“ plėtra Visagine siekia būtent šio tikslo – padaryti mokslą apčiuopiamą ir suprantamą per bandymus, technologijas ir situacijas, artimas realiam gyvenimui. Savivaldybė tikisi, kad nauji moduliai padės mokiniams drąsiau rinktis ateities kompetencijas ir anksčiau atrasti sritis, kuriose jie nori tobulėti.

  • Vilnius–Visaginas maršrutas stabdomas: „TOKS“ pranešė, kas keičiasi keleiviams nuo rugsėjo

    Vilnius–Visaginas maršrutas stabdomas: „TOKS“ pranešė, kas keičiasi keleiviams nuo rugsėjo

    Nuo 2026 metų rugsėjo 1 dienos stabdomas tolimojo susisiekimo autobuso maršrutas M-977 Vilnius–Visaginas. Sprendimas priimtas atsižvelgiant į bendrovės „TOKS“ 2026 metų rugpjūčio 18 dieną pateiktą raštą dėl šio reiso eismo sustabdymo.

    Pagal pateiktą informaciją, nebebus vykdomi numatyti reisai: išvykimas iš Vilniaus 13.00 valandą, o išvykimas iš Visagino 17.20 valandą. Apie tai informavo Visagino rekreacijos paslaugų centras.

    Tokie pokyčiai aktualūs keleiviams, kurie šiuo maršrutu naudojosi kelionėms į darbą, gydymo ar viešųjų paslaugų įstaigas, taip pat persėdimams į kitus tarpmiestinius reisus. Maršruto sustabdymas reiškia, kad daliai žmonių teks iš anksto perplanuoti susisiekimą ir kelionės laiką.

    Praktikoje tolimojo susisiekimo maršrutai dažniausiai koreguojami dėl keleivių srautų, paslaugos ekonomiškumo, tvarkaraščių derinimo ar vežėjų tinklo optimizavimo. Keleiviams rekomenduojama prieš planuojant kelionę pasitikrinti atnaujintus tvarkaraščius vežėjų kanaluose ir bilietų platinimo sistemose, nes alternatyvūs reisai ar persėdimai gali keistis.

    Jei kelionė į Visaginą ar Vilnių išlieka būtina, verta įvertinti kitus tarpmiestinius maršrutus, galimus persėdimus kaimyniniuose miestuose arba kombinuotą kelionę, derinant autobusą su traukiniu ten, kur tai įmanoma. Taip pat rekomenduojama sekti savivaldybės ir vežėjų pranešimus, jei būtų skelbiamas laikinas sprendimas ar naujas maršruto modelis.

    Keleiviams, kuriems maršrutas buvo reikalingas reguliariai, patariama iš anksto pasitikslinti, ar numatomos kompensuojamos alternatyvos, ir planuojant keliones palikti daugiau laiko persėdimams. Dėl konkrečių bilietų įsigijimo ar grąžinimo sąlygų reikėtų kreiptis į „TOKS“ arba bilietų pardavėją, per kurį buvo pirktas bilietas.